Legislator Case Law & Legislation
8b2a671c-afa1-4058-b58e-7cdcd4e8f3b2 AI generated

8b2a671c-afa1-4058-b58e-7cdcd4e8f3b2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 8b2a671c-afa1-4058-b58e-7cdcd4e8f3b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Byla Nr. T-84-397/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant J. L., dalyvaujant prokurorui Rolandui Mockevičiui, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei G. M., nuteistajam R. P. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), nuteistojo gynėjui advokatui A.

Legislator headnote

AI generated

8b2a671c-afa1-4058-b58e-7cdcd4e8f3b2 · Kauno apygardos teismas: FinansiÅ¡kai remiamas artimųjų. Priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai pilnai padengti. Jokių kitokių finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi. Individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. sausio 5 d., kuriame buvo numatyta dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, pagal galimybes mokytis arba dirbti. Per plano vykdymo laikotarpį, nuteistasis vienÄ kartÄ buvo baustas drausmine nuobauda, tačiau per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis penkis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. T-84-397/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant J. L., dalyvaujant prokurorui Rolandui Mockevičiui, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei G. M., nuteistajam R. P. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), nuteistojo gynėjui advokatui A.

V., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. Ž. (toliau – Institucija) teikimÄ dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. P. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. A., iÅ¡ anksto pasiskirstę vaidmenimis, (duomenys neskelbtini),turėdami tikslÄ nužudyti L.

L. ir užvaldyti jai patikėtÄ saugojimui turtÄ , apie 17.30 val. apgaule iÅ¡viliojo jÄ su mažamečiais vaikais – M. ir S. L. iÅ¡ namų. Automobiliu „VW Golf“ D. A. nuvežė L. L. su vaikais prie R. P. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuvedė jÄ Ä¯ šį garaÅ¾Ä , kur jau laukė R. P., ir ten pirmas D. A. sudavė alkÅ«ne L. L. į veido sritį, po to abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkÅ¡tuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse.

R. P. ir D. A. reikalavo iÅ¡ L. L. 25 000 JAV dolerių, tai darė grasindami susidoroti su jos mažamečiais vaikais, ir tokiu bÅ«du gavo iÅ¡ jos 2 000 JAV dolerių. Gavus Å¡iuos pinigus, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 23 val., abiem nuteistiesiems turint vieningÄ tikslÄ ir tyčiÄ , R. P. paduodamas D. A. neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ ‑ kardÄ , liepė Å¡iam iÅ¡vežti mažamečius M. L., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir S. L., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), kuo toliau į miÅ¡kÄ ir ten juos žinotinai palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje.

Vykdant šį paliepimÄ , D. A. savo automobiliu iÅ¡vežė mažamečius vaikus – M. L. ir S. L. į miÅ¡kÄ , esantį už (duomenys neskelbtini)., už aÅ¡tuonių kilometrų nuo minėto garažo. Tokiu bÅ«du sudarant pavojingÄ vaikų gyvybei padėtį, žinotinai paliko be pagalbos vaikus, esančius pavojingoje gyvybei padėtyje, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sÄ lygas, ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. Po to, R. P. ir D. A., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus L.

L. atžvilgiu, abu nuteistieji, turėdami vieningÄ tyčiÄ ir tikslÄ , suriÅ¡o ir laikė L. L. suriÅ¡tÄ tame pačiame garaže iki (duomenys neskelbtini) ryto, tuo sukeldami jai dideles kančias ir skausmÄ . To paties ryto 5 val., siekiant nužudyti L. L., R. P., D. A. iÅ¡ anksto įsigytu ir paruoÅ¡tu 16 000 voltų galingumo elektroÅ¡oku, L. L. žalojo kaklo srityje, tuo padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle. Po to abu nuteistieji bendrai smaugė L. L. elektros laidu bei rankomis, tuo padarydami stranguliacinę vagÄ kakle, kraujosruvas kaklo ir liežuvio raumenyse, pažandžio liaukoje, kaklo limfmazgiuose ir deÅ¡inės jungo venos aplinkiniuose audiniuose, poliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės deÅ¡inio virÅ¡utinio rago lūžimus, dėl ko L.

L. suspaudus kaklÄ , nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Po to, R. P. ir D. A., siekdami paslėpti nusikaltimÄ , automobiliu „F. S.“ L. L. lavonÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , kur nuėmė nuo jos auksinius papuoÅ¡alus: keturis žiedus 980 litų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku 500 litų vertės, laikrodį 60 litų vertės, auksinius auskarus 200 litų vertės, auksinę apyrankę, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetus L. L. lavonÄ Ä¯ iÅ¡kastÄ duobę, abu pasikeisdami sudavė ne mažiau kaip 13 smÅ«gių kastuvu į galvÄ , kitas kÅ«no vietas, tuo padarydami trylika muÅ¡tinių žaizdų veide bei deÅ¡iniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų iÅ¡nirimu, ir lavonÄ užkasė.

Å iais paminėtais bendrais veiksmais, R. P. kartu su D. A. itin žiauriai, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, tyčia nužudė L. L., ir taip pat sudarė pavojingÄ gyvybei padėtį mažamečiams M. ir S. L., po ko juos žinotinai paliko esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių, be pagalbos. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. P. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5 ir 8 punktus, 128 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis 1961 m.

BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso jo turto konfiskavimu. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo R. P. veika, numatyta 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 8 punktuose, buvo perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, veika, numatyta 1961 m. BK 128 straipsnio 2 dalyje, – pagal BK 144 straipsnį, nekeičiant pagal šiuos straipsnius Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. P. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R.

P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teikimo duomenimis, nuteistasis R. P. Ä® PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos AntrÄ jį sektorių atvyko 2008 m. rugpjūčio 6 d. iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Nuteistasis ankščiau neteistas. Atvykęs į pataisos įstaigÄ nuteistasis adaptacijos laikotarpiu nesugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, pažeidė nustatytÄ tvarkÄ .

Nuteistojo bendravimo įgÅ«džiai geri, valios savybės iÅ¡ugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis iÅ¡lieka tolerantiÅ¡kas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl įvykdymo nusikaltimo pripažino dalinai. Nuteistasis turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Po vidurinės mokyklos įstojo mokytis į Lietuvos policijos akademijÄ , tačiau jos nebaigė. Atvykęs į pataisos įtaigÄ nuteistasis sutiko dirbti pasiÅ«lytÄ administracijos mokamÄ darbÄ , tačiau įdarbintas nebuvo.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis reguliariai kreipėsi į įstaigos ir Valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl laisvų darbo vietų, tačiau įdarbintas nebuvo. Nuteistasis savo iniciatyva bendravo su UAB „T.“, kuri sutiko nuteistÄ jį įdarbinti vertėju, tačiau nuteistasis nebuvo įdarbintas, kadangi pataisos įstaiga nėra sudariusi su minėtu juridiniu asmeniu bendradarbiavimo sutarties. R. P. turi teigiamÄ nuostatÄ Ä¯ darbinę veiklÄ , tačiau nedirba ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių.

FinansiÅ¡kai remiamas artimųjų. Priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai pilnai padengti. Jokių kitokių finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi. Individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. sausio 5 d., kuriame buvo numatyta dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, pagal galimybes mokytis arba dirbti. Per plano vykdymo laikotarpį, nuteistasis vienÄ kartÄ buvo baustas drausmine nuobauda, tačiau per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis penkis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis.

Å iuo metu nuteistasis R. P. galiojančių drausminių nuobaudų neturi. 2016 m. sausio 6 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu iÅ¡skirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mÄ stymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautÄ informacijÄ , atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ , taikant OASys metodikÄ , 2022 m. balandžio 19 d. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga.

Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyta, kad Å¡iuo metu teisės pažeidėjas aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesÄ ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse - seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. N. P. pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje užsiima individualia kÅ«rybine veikla - tapymu. Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ 5 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis.

Per visÄ bausmės laikÄ 26 kartus skatintas. Stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika „IÅ¡silavinimas mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje, nes nuteistasis turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , taip pat pataisos namuose įgijo profesijÄ iki įkalinimo buvo sukaupęs nors ir menkÄ darbo patirtį, bet dirbo, nuostatÄ Ä¯ darbÄ teigiama. „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ nuteistojo teigimu padengė visus priteistus civilinius ieÅ¡kinius, kitokių įsiskolinimų neturi. Srityje „MÄ stymas ir elgesys“ stebima teigiama elgesio dinamika, kadangi nuteistasis lankė užsiėmimus, kurie skirti įgÅ«džiams ir bendravimui lavinti, taip pat pokalbio metu nestebėtina, kad prarastų savitvardÄ ar bÅ«tų agresyvus.

Stebima neigiama nuteistojo elgesio dinamika Piktnaudžiavimas alkoholiu“ ir „Nuostatos“, nes 2021 m. liepos 9 d. nuteistasis baustas už režimo reikalavimų ir vidaus tvarkos pažeidimÄ - vartojo alkoholinius gėrimus, Å¡iuo metu nuobauda negaliojanti. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodikÄ iÅ¡ryÅ¡kėjo kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija. Dinaminiai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų konfliktų sprendimo įgÅ«džių.

Teismo posėdyje prokuroras prašė PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimÄ tenkinti. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. Ž. teikimas netenkinamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Ä®statymas įtvirtina galimybę pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka aukščiau nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis.

Spręsdama šį klausimÄ , teisėjų kolegija įvertina visas reikÅ¡mingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumÄ , nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo bÅ«dÄ iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems, galimybę ir norÄ adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. R. P. asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. gegužės 2 d.).

Nuteistasis taip pat pateikė bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto, vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimÄ nepakanka – siekiant priimti teisingÄ sprendimÄ dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos (ne)pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, bÅ«tina įvertinti ir eilę kitų aplinkybių. Sprendžiant dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, reikia, be kita ko, atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

IÅ¡ R. P. asmens byloje esančios 2022 m. gegužės 4 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistajam 2016 m. sausio 6 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ , taikant OASys metodikÄ , 2022 m. balandžio 19 d. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga.

Stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika „IÅ¡silavinimas mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje (nuteistasis turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , taip pat pataisos namuose įgijo profesijÄ , nuostatÄ Ä¯ darbÄ teigiama), „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ srityje (nuteistojo teigimu padengti visi priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai, kitokių įsiskolinimų neturi), „MÄ stymas ir elgesys“ srityje (lankė užsiėmimus, kurie skirti įgÅ«džiams ir bendravimui lavinti, nestebėtina, kad nuteistasis prarastų savitvardÄ ar bÅ«tų agresyvus).

Stebima neigiama nuteistojo elgesio dinamika „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ ir „Nuostatos“ (nuteistasis baustas už režimo reikalavimų ir vidaus tvarkos pažeidimÄ - vartojo alkoholinius gėrimus, Å¡iuo metu nuobauda negaliojanti). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors nagrinėjamu atveju ir fiksuojama mažėjanti nuteistojo R. P. nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau iÅ¡lieka svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija.

Dinaminiai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės, negebėjimas atpažinti problemų, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgÅ«džių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog bÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimÄ dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ ar nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Å iuo atveju, įvertinus R. P. asmens bylos medžiagÄ , teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės suÅ¡velninimui, teisinio pagrindo Å¡iuo metu dar nėra. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu R. P. taikomas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas į Å¡velnesnę bausmę bÅ«tų efektyvus ir neprieÅ¡taraujantis visuomeniniam interesui, betarpiÅ¡kai patvirtina ir nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis R. P. per visÄ bausmės atlikimo laikÄ 5 kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, jo padaryti pažeidimai buvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Paskutinį kartÄ nuteistasis baustas sÄ lyginai neseniai prieÅ¡ nepilnus metus, t.y. 2021 m. liepos 9 d. taip pat už Å¡iurkÅ¡tų rėžimo ir vidaus tvarkos reikalavimų pažeidimÄ â€“ alkoholinių gėrimų vartojimÄ , už kÄ jis 5 paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas.

Nors Å¡i nuobauda 2021 m. lapkričio 18 d. gautu paskatinimu ir buvo panaikinta prieÅ¡ laikÄ ir Å¡iuo metu nuteistasis R. P. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau tai paties pažeidimų fakto neÅ¡alina ir yra aplinkybė, nuteistÄ jį charakterizuojanti neigiamai. Nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaiÅ¡tingo ir rodo R. P. netinkamÄ požiÅ«rį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymÄ si.

Å ios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į R. P. siekiamÄ Å¡velnesnę bausmę. Ä®vertinus teismui pateiktÄ nuteistojo asmens bylos medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais R. P. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo asmens bylos duomenys bei socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad Å¡iuo metu R. P. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesÄ ir vykdo 2016 m. sausio 5 d. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse - seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose.

PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje užsiima individualia kÅ«rybine veikla - tapymu. Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ 26 kartus buvo skatintas. Pataisos namuose, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Pataisos įtaigoje nuteistasis sutiko dirbti pasiÅ«lytÄ administracijos mokamÄ darbÄ , tačiau įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis reguliariai kreipiasi į įstaigos ir Valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl laisvų darbo vietų, tačiau įdarbintas nebuvo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių.

FinansiÅ¡kai remiamas artimųjų. Palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima ir artimaisiais. Priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai pilnai padengti. Jokių kitokių finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi. Tačiau vien tai, kad R. P. dalyvauja įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamÄ Ä¯takÄ jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ jau yra pakankama.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks elgesys ir turėtų bÅ«ti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog bÅ«tų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į Å¡velnesnę. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nors R. P. anksčiau ir nebuvo teistas, tačiau Å¡iuo metu bausmę atlieka ne tik už nesunkų nusikaltimÄ , bet ir už labai sunkų iÅ¡ anksto suplanuotÄ , veikiant kartu su bendrininku, nusikaltimÄ â€“ itin žiaurų nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (R.

P. kartu su bendrininku, turėdami tikslÄ užvaldyti nukentėjusiosios turtÄ ir jÄ nužudyti, apgaule iÅ¡viliojo nukentėjusiÄ jÄ su jos dviem mažamečiais vaikais iÅ¡ namų, juos nuvežė į garaÅ¾Ä , kur reikalaudami iÅ¡ nukentėjusiosios pinigų, jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ ir grasino susidoroti su nukentėjusiosios mažamečiais vaikais, laikė nukentėjusiÄ jÄ suriÅ¡ta, kankino jÄ elektroÅ¡oku, o vėliau pasmaugė; prieÅ¡ užkasdami nukentėjusiosios lavonÄ miÅ¡ke, sudavė ne mažiau kaip 13 smÅ«gių kastuvu į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, kad niekas negalėtų atpažinti lavono; abu nukentėjusiosios mažamečius vaikus (trijų ir septynerių metų) paliko miÅ¡ke be pagalbos).

Tokio pobÅ«džio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, Å¡i aplinkybė taip pat neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuteistasis savo kaltę dėl nužudymo pripažino tik iÅ¡ dalies.

Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismÄ , svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, leidžiančių nuteistajam Å¡velninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Å iuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (Å¡iuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi.

Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu (nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja; jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; daug kartų skatintas; jo požiÅ«ris į priežiÅ«rÄ yra teigiamas; palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais), tačiau Å¡iuo metu ji nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę R. P. pakeitus į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nuskalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, Å¡iuo metu nėra pagrindo tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimÄ dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Å iuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (Å¡iuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam R. P. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, Å¡iuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laikÄ , bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaiÅ¡tingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, n u t a r i a : netenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M.

Ž. teikimo dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Å i nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai Algirdas Remeika Gytis Večerskas Valdas Vitunskas