2016-05-12 Nr. AB-10652-3-61-3-02737-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir R. J. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. J. (Č. J.), J. R., A. B., Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2016-05-12 Nr. AB-10652-3-61-3-02737-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai paaiškino, kad VAVA pareigūnai patikrino vietoje ir įsitikino, kad V. J. priklausiusi žemė šalia „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ yra laisva, neužstatyta, gali būti grąžinta paveldėtojams ir pateikė prašymą Savivaldybei suformuoti sklypus visiems V. J. paveldėtojams – vaikams D. K., J. R., Č. J. ir A. B.. 2004 m. spalio 21 d. ir 2005 m. spalio 6 d. VAVA pakartotinai nusiuntė Savivaldybei prašymus suformuoti žemės sklypų ribas, tačiau nuosavybės teisės į žemę nebuvo atkurtos. Pažymėjo, kad VAVA juos informavo, jog natūra žemė buvusiame „(duomenys neskelbtini)“ kaime nebus grąžinta, nes 2005 m. liepos 6 d.
Full text
Administracinė byla Nr. A-758-492/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02737-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 11.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir R. J. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. J. (Č. J.), J. R., A. B., Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai A. K. ir R. J. 2014 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybė) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti apie 1,7 ha žemės sklypą Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“ g. ties namais Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, atkuriant nuosavybės teises pretendentams į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis atkurti nuosavybės teises pretendentams į V. J. valdytą iki nacionalizacijos žemę.
Pareiškėjai nurodė, kad yra mirusios D. K. teisių perėmėjai. D. K. prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo V. J. valdytą iki nacionalizacijos žemę pateikė 1992 m. Kadangi trūko kai kurių dokumentų, buvo kreiptasi į teismą, kuris 1997 m. sausio 15 d. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise trijų dešimtinių žemės sklypą Vilniaus apskrities „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) rėžiniame kaime. Dabar ši žemė yra Vilniaus m. Verkių regioniniame parke ties „(duomenys neskelbtini)“ g. esančiais namais Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, pasak pareiškėjų, Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA), o vėliau NŽT bei Savivaldybė nesilaikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatų grąžinti žemę nedelsiant.
Pareiškėjai paaiškino, kad VAVA pareigūnai patikrino vietoje ir įsitikino, kad V. J. priklausiusi žemė šalia „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ yra laisva, neužstatyta, gali būti grąžinta paveldėtojams ir pateikė prašymą Savivaldybei suformuoti sklypus visiems V. J. paveldėtojams – vaikams D. K., J. R., Č. J. ir A. B.. 2004 m. spalio 21 d. ir 2005 m. spalio 6 d. VAVA pakartotinai nusiuntė Savivaldybei prašymus suformuoti žemės sklypų ribas, tačiau nuosavybės teisės į žemę nebuvo atkurtos. Pažymėjo, kad VAVA juos informavo, jog natūra žemė buvusiame „(duomenys neskelbtini)“ kaime nebus grąžinta, nes 2005 m. liepos 6 d.
įsigaliojo Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimas Nr. 723, kurio pagrindu laisva „(duomenys neskelbtini)“ kaimo teritorija tapo ekologiniu požiūriu ypač vertinga ir valstybės išperkama. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1173 dalis buvusio „(duomenys neskelbtini)“ kaimo teritorijos išimta iš ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų plano, todėl yra grąžintina paveldėtojams, tačiau Savivaldybė iki šiol nepateikė atsakymo dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suformavimo „(duomenys neskelbtini)“ rėžiniame kaime.
Pabrėžė, jog susirašinėjimas tarp valstybinių institucijų ir pretendentų į nuosavybės atkūrimą tęsiasi daug metų. Pareiškėjų nuomone, nuosavybės teisių į žemę atkūrimas vilkinamas, kadangi žemės sklypo kadastrinių matavimų darbai nebaigti, projektuojamo žemės sklypo planas nepatvirtintas, nuosavybės teisės į žemę neatkurtos ir tokiu būdu buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.
Atsakovas Savivaldybė atsiliepime (t. II, b. l. 113–115) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybė pabrėžė, jog neatsisako vykdyti jai teisės aktais pavestos žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra funkcijos ir vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), bei atsižvelgdama į buvusio „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo kartografinę medžiagą, taip pat į Turniškių kraštovaizdžio draustinio ekologiniu požiūriu ypač vertingos teritorijos ribas bei valstybinės reikšmės plotą, laisvoje (neužstatytoje) žemėje projektuoja apie 1,5480 ha žemės sklypą nuosavybės teisių į žemę atkūrimui ir žemės grąžinimui natūra šio rėžinio kaimo pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą.
Pažymėjo, kad projektuojamas „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintinas sklypas ribojasi su namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ naudojamu sklypu, o tai reiškia, jog „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintino sklypo ribos galutinai bus suprojektuotos tik parengus ir nustatyta tvarka suderinus bei patvirtintinus namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo metu Savivaldybė organizuoja namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g.
„(duomenys neskelbtini)“ sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 30-1063 „Dėl sklypo „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatoma, kad pradedamas rengti apie 1945 kv. m žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir pavedama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus, kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo ir inicijuoti žemės sklypo plano rengimą.
Nurodė, kad šiuo metu yra rengiami sklypo „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai. Savivaldybės teigimu, ji vykdo teisės aktų nustatytas pareigas ir projektuoja natūra grąžintiną žemės sklypą (yra suprojektuotos preliminarios žemės sklypo ribos, kurios yra derinamos su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija). Nurodė, kad parengus ir nustatyta tvarka suderinus bei patvirtintinus namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, bus suprojektuotas „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintinas sklypas, parengti ir nustatyta tvarka suderinti kadastriniai matavimai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus patvirtintas sklypo planas, kuris bus perduotas NŽT Vilniaus miesto skyriui.
Pažymėjo, kad apie tai, jog yra projektuojamas žemės sklypas, pareiškėjai buvo informuoti Savivaldybės Miesto plėtros departamento raštais.
Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime (t. II, b. l. 162–164) prašė pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Vilniaus miesto skyriaus teigimu, jis nėra tinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Tvarka bei kitais teisės aktais. Tvarkos 1061 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai atribota savivaldybės administracijos direktoriaus ir NŽT kompetencija atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Pažymėjo, kad tiek iš pačių pareiškėjų pareikšto skundo ir pridėtų dokumentų, tiek iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus teismui pateiktos medžiagos, matyti, kad NŽT iki šiol yra atlikusi jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir toliau nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti gali tik tada, kai iš savivaldybės administracijos gaus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. R. ir Č. J. atsiliepime (t. II, b. l. 103–104) nurodė, kad palaiko pareiškėjų skundą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino pareiškėjų A. K. ir R. J. skundą iš dalies. Įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti apie 1,7 ha žemės sklypą Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“ g. ties namais Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, skirtą atkurti nuosavybės teises pareiškėjams į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad D. K., kurios teisių perėmėjai yra pareiškėjai, 1992 m. kovo 12 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvui iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą buvusiame „(duomenys neskelbtini)“ kaime (dabar „(duomenys neskelbtini)“ g., Vilniaus m.) (t. II, b. l. 71). 1997 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. J. po savo tėvo P. J. mirties nuo 1924 m. iki 1940 m. valdė asmeninės nuosavybės teise 3 dešimtinių žemės sklypą Vilniaus apskrities „(duomenys neskelbtini)“ kaime (t.
II, b. l. 62). 1999 m. kovo 3 d. D. K. pakartotinai kreipėsi į VAVA, prašydama atkurti nuosavybės teises į jos tėvui priklausiusį žemės sklypą (t. II, b. l. 101). D. K. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 1999 m. kovo 22 d. raštu buvo informuota, kad yra įrašyta į sąrašą pagal prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą ir kai Vilniaus miesto savivaldybė suprojektuos pakankamai naujų žemės sklypų, pastarieji jai bus pasiūlyti (t. II, b. l. 59). 2000 m. lapkričio 2 d. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 31/00/29-92 konstatuota, kad patikrinus dokumentus ir atlikus V.
J. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrą vietoje, nustatyta, kad žemės dalis yra laisva, neužstatyta ir gali būti grąžinta paveldėtojams (t. II, b. l. 51). VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2000 m. lapkričio 9 d. raštu Vilniaus miesto merą informavo, kad A. B., Č. J., D. K. ir J. R. bus atkurtos nuosavybės teisės į 2,6209 ha žemės bei, vadovaudamasis Tvarka, be kita ko, prašė parengti žemės sklypo planą (t. II, b. l. 50). 2003 m. gruodžio 15 d.
įsakymu Nr. 01-09-113 VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 106 punktu, pagal kurį žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, bei atsižvelgdamas į tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ kaimas iki 1940 m. buvo rėžinis, panaikino Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 m. lapkričio 2 d. atliktą V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos kartografiją ir laikė negaliojančiu 2000 m. lapkričio 9 d. raštą Vilniaus miesto merui dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo (t.
II, b. l. 39). 2003 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (30/31)-K20-736 VAVA informavo D. K., kad rėžiniai kaimai kartografuojami pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu patvirtintą kartografavimo darbų grafiką. Atlikus kartografiją, bus parengta „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo dokumentacija ir pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl žemės sklypų ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio rėžinio kaimo teritorijoje (t. II, b. l. 33–34). 2004 m. vasario 25 d. raštais VAVA informavo D.
K. ir kitus pretendentus į V. J. valdytą žemę apie tai, kad 2004 m. kovo 4 d. numatomas buvusio „(duomenys neskelbtini)“ kaimo kartografavimas (t. II, b. l. 29–32). 2004 m. kovo 4 d. buvo atliktas „(duomenys neskelbtini)“ kaimo ribų nustatymas (t. II, b. l. 139). 2005 m. sausio 6 d. VAVA pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvusio „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo kartografavimo dokumentus ir pageidaujančių susigrąžinti žemę asmenų sąrašą bei prašė suformuoti žemės sklypų ribas, organizuoti kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypų planus (t.
I, b. l. 120–121). 2005 m. rugsėjo 7 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės meras nurodė Vilniaus apskrities viršininkui, kad Vyriausybė 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 patvirtino ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribas, pagal kurias „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ rėžiniai kaimai pateko į Turniškių kraštovaizdžio draustinį bei „(duomenys neskelbtini)“ rekreacinę zoną, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 12 punktą žemė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ rėžiniuose kaimuose priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra nebus gražinama, žemės sklypų formavimas laisvuose (neužstatytuose) plotuose nebus tęsiamas, o nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas buvusių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ rėžinių kaimų teritorijose turi būti sprendžiamas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 str. (t.
II, b. l. 23). Be to, 2005 m. vasario 25 d. raštu Nr. 51-2991-(3.6) Vilniaus miesto savivaldybės meras nurodė VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kad reikia patikslinti „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo kartografinę medžiagą, nes ji neatitinka išlikusių archyvinių dokumentų bei duomenų. Taip pat informavo, kad dalis kartografuoto žemės sklypo priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei užimta privačių namų valdų žemės sklypais ir patenka į „(duomenys neskelbtini)“ g. teritoriją, o likusioje kartografuoto žemės sklypo dalyje yra naudojamos namų valdos, kurioms žemės sklypai nėra suformuoti.
Minėtame rašte taip pat buvo pažymėta, jog žemės sklypų (laisvuose, neužstatytuose plotuose) suformavimo klausimas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra bus sprendžiamas tik suformavus naudojamų namų valdų žemės sklypus „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (t. II, b. l. 22). 2005 m. lapkričio 23 d. raštais D. K. bei kiti pretendentai į V. J. turėtą žemę buvo informuoti, kad žemė buvusiame „(duomenys neskelbtini)“ rėžiniame kaime yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra nebus grąžinama ir žemės sklypų formavimas laisvuose (neužstatytuose) plotuose nebus tęsiamas, todėl pasiūlyta pasirinkti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą (t.
II, b. l. 14–21). Pažymėta, kad D. K. ir J. R. toliau siekė atgauti žemę natūra, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė peticiją, kuria prašė pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 583 „Dėl archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“, išbraukiant tas teritorijos dalis, kurių vertė ir reikalingumas visuomenei labai abejotini (t. I, b. l. 153–155). 2006 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisija nusprendė siūlyti Vyriausybei tenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus (t.
I, b. l. 151). Vyriausybė 2006 m. lapkričio 22 d. Nutarimu Nr. 1165 iš dalies pritarė Peticijų komisijos išvadai ir pavedė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. pateikti Vyriausybei Verkių regioninio parko ir zonų ribų plano projektą; Vyriausybei patvirtinus Verkių regioninio parko ir zonų ribų planą, parengti ir patvirtinti Verkių regioninio parko tvarkymo planą ir atsižvelgiant į šių teisės aktų nustatytas zonų ribas bei Vilniaus miesto savivaldybės pasiūlymus dėl Verkių regioninio parko ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų ribų patikslinimo parengti ir nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo projektą (t.
I, b. l. 150). 2008 m. balandžio 30 d. raštu VAVA kreipėsi į Vilniaus miesto administracijos direktorių, informuodama, kad Č. J., J. R., A. B. ir D. K. bus atkuriamos nuosavybės teisės, suteikiant naudojamą namų valdos, esančios „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, žemės sklypą, todėl prašė suformuoti žemės sklypo ribas, per 3 mėnesius organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą (t. I, 132–133). 2008 m. gegužės 3 d. raštu Savivaldybės Miesto plėtros departamentas informavo D.
K., kad pagal VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktą naudojamos namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ kartografinę medžiagą ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos duomenis Savivaldybės Miesto plėtros departamente suformuotas 1945 kv. m naudojamos namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, kad dalis namų valdos žemės sklypo patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, suformuoto žemės sklypo dokumentai perduoti VĮ Miškotvarkos institutui dėl miškotvarkos projekto patikslinimo ir šios dalies išbraukimo iš valstybinės reikšmės miško ploto (t.
I, b. l. 131). 2008 m. spalio 22 d. raštu VAVA D. K. prašymu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama suformuoti žemės sklypo ribas ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (t. I, b. l. 19). Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173 pakeitė Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ ir žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjai, nebepateko į ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų plotą, todėl 2010 m. lapkričio 4 d. prašymu D.
K. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama pakartotinai kreiptis į Savivaldybę dėl grąžintino žemės sklypo suformavimo (t. I, b. l. 115). NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl sklypo ribų suformavimo kreipėsi 2010 m. lapkričio 22 d. raštu (t. I, b. l. 113). Be to, NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo D. K., kad, norėdama tęsti nuosavybės teisių atkūrimą, ji turi pateikti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui A. J. ir A.
B. santuokos liudijimų notariškai patvirtintas kopijas (t. I, b. l. 112). Apie šių dokumentų trūkumą Č. J. ir A. B. buvo informuoti dar 2007 m. birželio 8 d. raštu (t. I, b. l. 146). D. K. trūkstamus dokumentus pateikė 2011 m. sausio 11 d. (t. I, b. l. 108). 2011 m. liepos 11 d. raštu Savivaldybės Miesto plėtros departamentas informavo D. K., jog yra rengiami žemės sklypų kadastriniai matavimai ir nustatyta tvarka patvirtintus parengtus suprojektuotus žemės sklypų dokumentus, jie bus perduoti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui spręsti nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimus (t.
I, b. l. 49). 2011 m. rugsėjo 21 d. D. K. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, klausdama, kada jai bus atkurtos nuosavybės teisės (t. I, b. l. 105). NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. spalio 26 d. raštu informavo D. K., kad 2010 m. lapkričio 22 d. raštu jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suformavimo „(duomenys neskelbtini)“ rėžiniame kaime, tačiau iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakymo nepateikė. NŽT Vilniaus skyrius taip pat paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas bus sprendžiamas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą (t.
I, b. l. 103–104). „(duomenys neskelbtini)“ D. K. mirė (t. I, b. l. 68), todėl 2013 m. spalio 14 d. pareiškėjai, kaip jos teisių perėmėjai (t. I, b. l. 67), kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami suformuoti namų valdas prie namų „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (t. I, b. l. 56). Minėtas prašymas buvo persiųstas Savivaldybės Miesto plėtros departamentui (t. I, b. l. 55). 2013 m. liepos 18 d. raštu Savivaldybės Miesto plėtros departamentas informavo pareiškėją A.
K., kad Savivaldybė laisvoje rėžinio kaimo teritorijoje projektuoja apie 1,7 ha sklypą nuosavybės teisių į žemę atkūrimui ir grąžinimui natūra šio rėžinio kaimo pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Parengus šio sklypo kadastrinius matavimus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus sklypo planą, sklypo dokumentai bus perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui. Taip pat paaiškinta, kad projektuojamo sklypo kadastrinius matavimus bus galima organizuoti tik pasibaigus viešųjų pirkimų konkursui dėl kadastrinių matavimų rengimo (t.
I, b. l. 48). 2013 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas A. K. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas informuoti, kada planuojamas baigti nuosavybės teisių atkūrimo procesas (t. I, b. l. 54). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. sausio 16 d. raštu informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas bus sprendžiamas skyriui gavus Savivaldybės atsakymą (t. I, b. l. 52–53). 2014 m. vasario 14 d. pareiškėjas A. K. vėl kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas pakartotinai kreiptis į Savivaldybę dėl žemės sklypų formavimo ir imtis kitų veiksmų, kad nuosavybės atkūrimo procesas pasibaigtų (t.
I, b. l. 47). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. kovo 14 d. raštu paaiškino pareiškėjui, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013 m. balandžio 25 d. raštu paprašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateikti patikslintus buvusio „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo ribų kartografavimo dokumentus ir kaimo savininkų bei piliečių, pageidaujančių žemę susigrąžinti pagal jiems tenkančias proporcingai turėtam žemės plotui dalis, sąrašą. Skyrius 2013 m. gegužės 31 d. raštu pateikė reikiamus dokumentus bei 2014 m. kovo 10 d. raštu (t.
II, b. l. 126) kreipėsi į Savivaldybės Miesto plėtros departamentą su prašymu informuoti, kada bus baigti projektuojamo žemės sklypo, esančio buvusiame „(duomenys neskelbtini)“ rėžiniame kaime, kadastrinių matavimų darbai ir kada Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtins projektuojamo žemės sklypo planą (t. I, b. l. 45–46). 2014 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-1063 nusprendė pradėti rengti apie 1945 kv. m žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ g.
„(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (t. II, b. l. 122). Savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2014 m. gegužės 9 d. raštu informavo pareiškėją, kad projektuojamo sklypo planas šiuo metu derinamas su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija (t. I, b. l. 30). Apie tai, kad preliminarios projektuojamo sklypo, kuris yra Verkių regioninio parko teritorijoje, ribos šiuo metu yra derinamos su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Savivaldybės Miesto plėtros departamentas A.
K. bei NŽT Vilniaus skyrių pakartotinai informavo 2014 m. birželio 5 d. raštu, taip pat nurodydamas, kad projektuojamas „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintinas sklypas ribojasi su namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ naudojamu sklypu, todėl yra organizuojamas namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas ir „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintino sklypo ribos galutinai bus suprojektuotos tik parengus ir nustatyta tvarka suderinus namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g.
„(duomenys neskelbtini)“ sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Suprojektavus rėžinio kaimo pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą natūra grąžintino sklypo ribas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta tvarka bus organizuojamas šio sklypo kadastrinių matavimų rengimas. Parengti ir nustatyta tvarka suderinti sklypo kadastriniai matavimai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas sklypo planas ir kiti dokumentai bus perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui (t.
II, b. l. 116–117).
Taigi teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į ginčo žemę pretendentams neatkuriamos jau daugiau kaip 20 metų.
Teismas pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį kompetentingos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Pagal Tvarkos 11 punktą atsakingos institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikydamosi šių terminų: į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos administracinėse ribose esančią žemę, kuri buvo priskirta šio miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., – per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje, o į miestuose turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje, – per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar nėra parengtas žemės sklypo, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės, planas bei kadastro duomenų byla, todėl, atsižvelgiant į Tvarkos 106, 1061 punktuose nustatytą reglamentavimą, NŽT Vilniaus miesto skyrius neturi galimybės priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo, todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis atkurti nuosavybės teises pretendentams į V. J. valdytą iki nacionalizacijos žemę kol kas negali būti tenkinamas, todėl skundo dalis dėl šio reikalavimo atmesta kaip nepagrįsta.
Teismas pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius negali atkurti pareiškėjams nuosavybės teisių dėl Savivaldybės veiksmų / neveikimo. Pažymėta, kad pagal Tvarkos 106 ir 1061 punktus detalusis planas, žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektas ir žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurie reikalingi sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, NŽT vadovui arba jo įgaliotam žemėtvarkos skyriaus vedėjui Savivaldybės turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.
Atkreiptas dėmesys, kad tiek VAVA, tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad šis suformuotų grąžintiną žemės sklypą. Tokie prašymai Savivaldybei buvo pateikti 2005 m. sausio 6 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. spalio 22 d., 2010 m. lapkričio 22 d., tačiau, kaip nustatyta iš bylos medžiagos grąžintinas žemės sklypas pareiškėjams iki šiol nėra suformuotas. Kadangi buvusio „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo teritorija Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 buvo įtraukta į Turniškių kraštovaizdžio draustinį bei „(duomenys neskelbtini)“ rekreacinę zoną ir pripažinta patekusi į ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų plotą ir tik po Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1173 priėmimo neteko šio statuso, o pareiškėjai toliau siekė atgauti žemę natūra būtent buvusio „(duomenys neskelbtini)“ kaimo teritorijoje, todėl iš esmės gali būti pateisinamas grąžintino sklypo planavimo procedūrų nevykdymas iki 2010 m. rugpjūčio 12 d.
Be to, iki 2011 m. sausio 11 d. dar nebuvo pateikti kai kurie trūkstami dokumentai nuosavybės teisių atkūrimui (t. I, b. l. 146, 108). Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, Savivaldybė 2011 m. liepos 11 d. bei 2011 m. lapkričio 2 d. raštais (t. I, b. l. 25, 49) nurodė, kad yra rengiami suprojektuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai, tačiau jokių pateisinamų argumentų, kodėl gražintinų sklypų kadastriniai matavimai neatlikti iki šiol, nepateikė, be to, kaip galima spręsti iš Savivaldybės argumentų, grąžintinas sklypas apskritai dar net nėra suprojektuotas, ir jo projektavimas bus atliekamas tik po namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g.
„(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Atkreiptas dėmesys, kad minėtos namų valdos formavimas pradėtas dar 2008 m. (t. I, b. l. 131), tęsiasi jau 6 metus ir iki šiol dar nėra užbaigtas. Pažymėta, kad Savivaldybė jokių argumentų, pagrindžiančių tokį ilgą teritorijų planavimo procedūrų vykdymą, nepateikė. Taigi, nors atsakovai neginčija pareiškėjų teisės atkurti nuosavybes teises į žemę buvusio „(duomenys neskelbtini)“ kaimo teritorijoje ir tam tikros nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nustatyta tvarka vyksta, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Savivaldybės atliekamos teritorijų planavimo procedūros, reikalingos sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, yra atliekamos per protingą laiką.
Taigi Savivaldybės veiksmuose konstatuotas nepagrįstas vilkinimas, trukdantis atkurti nuosavybės teises pareiškėjams, todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti apie 1,7 ha žemės sklypą Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“ g. ties namais Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ tenkintas, tačiau, atsižvelgiant į objektyvią teritorijų planavimo procedūrų trukmę, Savivaldybei suteiktas ilgesnis nei pareiškėjų nurodomas 1 mėnesio terminas šiam reikalavimui įvykdyti.
Teismo vertinimu, protingas terminas tokiam reikalavimui įvykdyti – 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šiuo metu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstas.
III. Atsakovas Savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria Savivaldybė įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti apie 1,7 ha žemės sklypą Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“ g. ties namais Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, skirtą atkurti nuosavybės teises pareiškėjams į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – skundą atmesti.
Atsakovas mano, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir nepagrįstai sprendė, kad Savivaldybės atliekamos teritorijų planavimo procedūros, reikalingos sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, nėra atliekamos per protingą laiką. Pažymi, kad Savivaldybė neatsisako atkurti nuosavybės teisių ir atsižvelgdama į „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo kartografinę medžiagą, į Turniškių kraštovaizdžio draustinio ribas bei valstybinės reikšmės plotą.
Laisvoje žemėje projektuoja apie 1,5480 ha žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui rėžinio kaimo pretendentams. Pažymi, kad projektuojamas „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintinas sklypas ribojasi su namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ naudojamu sklypu, o tai reiškia, jog „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintino sklypo ribos galutinai bus suprojektuotos tik parengus ir nustatyta tvarka suderinus bei patvirtintinus namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g.
„(duomenys neskelbtini)“ sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo metu Savivaldybė organizuoja namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 30-1063 „Dėl sklypo „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatoma, kad pradedamas rengti apie 1945 kv. m žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ g.
„(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir pavedama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus, kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo ir inicijuoti žemės sklypo plano rengimą. Žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projektas yra parengtas ir šiuo metu derinamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Minėtą projektą suderinus bus suprojektuotas „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintinas sklypas. Nurodo, kad terminai žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projekto parengimui nėra nustatyti, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas vilkina atkurti nuosavybės teises.
Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais.
Atsakovas nurodo, kad Tvarkos 1061 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą žemę pateikimo dienos ir nėra siejamas su greta esančių sklypų formavimo darbų atlikimu. Mano, kad Savivaldybė pažeidė minėtą terminą, todėl jos veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Teigia, kad teismas nustatė Savivaldybei pakankamą terminą žemės sklypui nuosavybės teisių atkūrimui natūra suprojektuoti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjų teisės į efektyvų ir teisės aktuose nustatyta procedūra grindžiamą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procesą gynimas.
Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti apie 1,7 ha žemės sklypą Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“ g, ties namais Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atkuriant nuosavybės teises pretendentams į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis atkurti nuosavybės teises į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra D. K. teisių perėmėjai, kuri 1992 m. kovo 12 d. pateikė prašymą atkurti jai nuosavybės teises į jos tėvui V. J. iki nacionalizacijos priklausiusį 3 dešimtinių žemės sklypą buvusiame Vilniaus apskrities rėžiniame „(duomenys neskelbtini)“ kaime (dabar Vilniaus miestas, „(duomenys neskelbtini)“ g.). Remiantis atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateikiamais duomenimis, buvusio rėžinio „(duomenys neskelbtini)“ kaimo žemę siekia susigrąžinti dešimt pretendentų į trijų buvusių savininkų žemę, viso 5,6600 ha. Tarp jų D. K. teisių perėmėjams tenkanti dalis sudaro 0,3660 ha žemės, kurią valdė V. J. (t. I, b. l. 11, t. II, b. l. 136-138). Ginčo dėl pastarųjų aplinkybių byloje nėra.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti apie 1,7 ha žemės sklypą Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“ g. ties namais Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, skirtą atkurti nuosavybės teises į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria Savivaldybė įpareigota atlikti veiksmus, ir šioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti. Pabrėžė, kad Savivaldybė neatsisako atkurti nuosavybės teisių ir, atsižvelgdama į „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo kartografinę medžiagą, Turniškių kraštovaizdžio draustinio ribas, laisvoje žemėje projektuoja apie 1,5480 ha žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui rėžinio kaimo pretendentams, projektuojamas žemės sklypas ribojasi su namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ naudojamu žemės sklypu, yra pradėtas rengti apie 1945 kv. m šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas esamiems statiniams eksploatuoti. Tik suderinus minėtą projektą bus galima suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui rėžinio „(duomenys neskelbtini)“ kaimo pretendentams.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 111 punkte įtvirtinta, kad šios Tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikydamosi šių terminų: į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos administracinėse ribose esančią žemę, kuri buvo priskirta šio miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., – per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje; į miestuose turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje, – per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo.
Be to, minėtos Tvarkos 1061 punkte įtvirtinta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.
Be minėtų specialiųjų nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų atsakovai, būdami viešojo administravimo subjektais, savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais ir taisyklėmis (VAĮ 3 str., 8 str., kt.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įpareigojimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti apie 1,7 ha žemės sklypą Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“ g. ties namais Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, skirtą atkurti nuosavybės teises, teismo sprendime įvertino reikšmingas aplinkybes – kad prašymas atkurti nuosavybės teises sprendžiamas nuo 1992 m., kad Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173 pakeitė Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ ir žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjai, nebepateko į ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų plotą, ir kad po to iš esmės neliko kliūčių grąžintino sklypo planavimo procedūroms vykdyti. 2010 m. lapkričio 4 d. prašymu D. K. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama pakartotinai kreiptis į Savivaldybę dėl grąžintino žemės sklypo suformavimo. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl sklypo ribų suformavimo kreipėsi 2010 m. lapkričio 22 d. raštu (t. I, b. l. 113). Pirmosios instancijos išanalizavo visas aplinkybes, galėjusias turėti įtakos grąžintino sklypo projektavimui ir pažymėjo, kad Savivaldybė nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių tokį ilgą teritorijų planavimo procedūrų vykdymą.
Bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 90 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS602-84/2012, AS552-123/2013, A858-919/2013). Nagrinėjamos kategorijos bylose pirmiausiai turi būti vertinamas atsakovo veikimas bei nustatoma, ar buvo delsiama atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, jei tokie veiksmai neatliekami, nustatoma, dėl kokių priežasčių. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normos. Nepagrįstas delsimas priimti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus sprendimus neatitinka įstatymo viršenybės principo, kuris reikalauja veikti teisės aktuose nustatytu būdu.
Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, nepagrįstu laiko apelianto argumentą, kad rėžinio kaimo savininkams grąžintino žemės sklypo projektavimas bus atliekamas tik po to, kai bus patvirtintas namų valdos „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projektas. Apeliantas nenurodė jokių faktinių nei teisinių argumentų, kodėl šios namų valdos formavimas, pradėtas 2008 m., tebesitęsiantis iki šiol, riboja Savivaldybės galimybes per Tvarkos 1061 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos organizuoti žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančio plano patvirtinimą.
Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatydamas įpareigojimą apeliantui per 6 mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti žemės sklypą Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“ g., skirtą atkurti nuosavybės teises į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, neįvertino su šio įpareigojimo apimtimi reikšmingų faktinių aspektų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad V. J. buvo tik vienas iš rėžinio „(duomenys neskelbtini)“ kaimo savininkų, remiantis Tvarkos 1061 punktu, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Apeliantas yra pateikęs į bylą informaciją, kad laisvoje (neužstatytoje) žemėje projektuojamas apie 1,5480 ha žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės grąžinimui natūra „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo pretendentams (t. II, b.l. 114), taigi nuosavybės teisės į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę gali būti atkuriamos tik kartu su kitais rėžinio kaimo pretendentais proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Siekiant išvengti tiek teismo sprendimo netinkamo įvykdymo, tiek neapibrėžtumo nuosavybės teisių atkūrimo procese, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, atsakovui Savivaldybei nustatytinas įpareigojimas suprojektuoti apie 1,5480 ha žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės natūra grąžinimui „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo pretendentams.
Dėl 1945 kv. m namų valdos paskirties žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus mieste formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pareiškėjai savo skunde teismui savarankiškų reikalavimų nereiškė, dėl to argumentų nenurodė, todėl teismams priimti sprendimą dėl šio atskirai formuojamo žemės sklypo nebuvo pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, jo rezoliucinę dalį patikslinti ir nurodyti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti apie 1,5480 ha žemės sklypą Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“ g. nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės natūra grąžinimui buvusio „(duomenys neskelbtini)“ rėžinio kaimo pretendentams.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė