8b297c38-e2b0-418b-a000-6902b4e49e10 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-1746-621/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01214-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 2 d.Å iauliai              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. J.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. J. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b.l. 75).

Skunde teismo praÅ¡o nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant (b.l. 9). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å iaulių TI) nuo 2012-09-15 iki 2014-02-25. Nurodė, jog buvo laikomas perpildytose kamerose, antisanitarinėmis sÄ lygomis. Kalėjimų departamento 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičius ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, o taip pat grubiai pažeistas Lietuvos higienos normos (HN 76:2010) 66 punkto reikalavimai dėl privalomo iÅ¡duoti pilno patalynės komplekto bei teisės normų dėl galimybės užtikrinimo vienÄ kartÄ per savaitę apsiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

Pažymėjo, jog kamerose yra lovos, kurios mažiausiai užima apie 2 kv. m ploto (gyvenamo ploto). Kamerose taip pat yra sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle), kameroje yra įrengtas ir tualetas su pastatyta sienele, kuri taip pat užima dalį kameros ploto. Kamerose bloga ventiliacija, didelė drėgmė, todėl kamerose nuo sienų ir lubų lupasi tinkas su dažais ir krisdavo į lėkštes bei ant galvų ir į lovas, kamerose nebuvo galimybės valgyti prie stalo, nes kamerose įrengti stalai neatitinka pagal žmonių skaičių, kamerose laksto tarakonai.

Kamerose trÅ«kdavo gryno oro, neįmanoma fiziÅ¡kai pailsėti, buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, žeminančiomis žmogaus orumÄ . Dėl Å¡ių neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų patyrė neturtinę žalÄ : dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ ir kt., kuriÄ vertina 60 000 Lt. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 76). Atsiliepimuose (b.l. 34-40, 77) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas atsiliepime nurodė, jog kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-06-05 pažymos Nr. 69/06-2340 „Dėl V.

J. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas 2012-09-20 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-02-18. PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje kameroje Nr. 102 buvo laikomas periodiÅ¡kai laikotarpiais nuo 2012-09-20 iki 2013-05-22 su dar 2-7 asmenimis ir vienam asmeniu teko nuo 2,07 kv. m iki 5,54 kv. m, kameroje Nr. 67, laikotarpiais nuo 2013-05-22 iki 2013-08-02 ir nuo 2013-12-11 iki 2014-02-18 su dar 1-9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,3 kv. m iki 11,5 kv. m, kameroje Nr. 42, periodiÅ¡kai laikotarpiais nuo 2013-08-02 iki 2013-09-27 su dar 1-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,85 kv. m iki 11,42 kv. m, kameroje Nr. 83, nuo 2013-09-27 iki 2013-12-10 su dar 2-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,56 kv. m. iki 7,68 kv. m, kameroje Nr. 10 nuo 2013-12-11 iki 2013-12-11 su dar 6 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,69 kv. m.

Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 2,07 kv. m (kameroje Nr. 102) iki 11,42 kv. m (kameroje Nr.

42) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį nuo 2012-09-20 iki 2014-02-18 iÅ¡ viso buvo laikomas 360 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nebuvo atlikta visuomenės sveikatos centro patikrinimų, kurie tiesiogiai atspindėtų realiÄ vienos ar kitos kameros atitikimo higienos reikalavimams, kuriose patikrinimo metu buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę.

Atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl ventiliacijos nebuvimo, oro nepatekimo į kameras ar drėgmės kamerose, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014-06-10 pažymoje Nr. 62/08-126 pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:

Bendrieji sveikatos reikalavimai“ 24 punktu, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nustatymo trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose patalpose, kadangi nėra galimybių padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomos ventiliacijos sistemos ir padidinti oro judėjimo greitį bei sureguliuoti oro temperatÅ«ros).Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

HN 27 punktas numato, kad Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema turi bÅ«ti įrengta sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje valgykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Nurodė, jog atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, nes karÅ¡tas vanduo tiekiamas duÅ¡inėje, į kuriÄ kalinamieji, vadovaujantis teisės aktais, vedami vienÄ kartÄ per savaitę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis (56-60 punktais), gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę.

Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti valymo inventoriaus komplektas (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėmis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo, Å iaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamÄ sias kameras aprÅ«pinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis gražinamas atsakingiems pareigÅ«nams. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Nurodė, jog atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje iÅ¡duodamas prastas minkÅ¡tasis inventorius. IÅ¡ V. J. aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 2331 matyti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į patalynę buvo įgyvendinta tinkamai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas visuomet turi galimybę naudotis savo patalyne, iÅ¡skyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę, kurie įstaigoje iÅ¡duodami privalomai. Taip pat įstaigoje iÅ¡duodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja.PareiÅ¡kėjo V. J. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau ir – Å iaulių TI ) jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trim sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Siekiant CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ).

EŽTT 2010 m. balandžio 1 d. sprendime Gultyayeva prieÅ¡ RusijÄ pabrėžė, kad tokiose bylose, kai nėra žymiai virÅ¡ijama kameros perpildymo norma, jog tai bÅ«tų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, bÅ«tina atsižvelgti į kitas (fizines) kalinimo (suėmimo) vietų sÄ lygas vertinant, ar asmens laikymo sÄ lygos nepažeidžia minėto straipsnio nuostatų. Vertintinos tokios sÄ lygos kaip galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro, Å¡ilumos pakankamumas ir bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2012-09-15 iki 2014-02-25. Tačiau Å iaulių TI pateikė teismui 2014-06-05 pažymÄ Nr. 69/06-2340 „Dėl V. J. Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (b.l. 14), iÅ¡ kurios matyti, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2012-09-20 iki 2014-02-18. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, jog Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2012-09-15 ir iki 2014-02-25. Taigi byloje nustatyta, kad į Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ etapuotas buvo 2012-09-20 ir periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-02-18.

Aptariamu laikotarpiu buvo laikomas Šiaulių TI buvo kameroje Nr. 102 (16.63 kv.

m) periodiškai nuo 2012-09-20 iki 2012-10-02, nuo 2012-10-12 iki 2012-10-17, nuo 2012-10-31 iki 2012-11-05, nuo 2012-11-16 iki 2012-11-20, nuo 2012-12-05 iki 2012-12-18, nuo 2013-01-03 iki 2013-01-10, nuo 2013-01-25 iki 2013-01-31, nuo 2013-02-15 iki 2013-02-26, nuo 2013-03-05 iki 2013-03-07, nuo 2013-03-22 iki 2013-03-26, 2013-04-10 iki 2013-04-24 ir nuo 2013-05-09 iki 2013-05-22 su dar 3–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,07 kv. m iki 5,54 kv. m. Kameroje Nr. 67 (22,85 kv. m) – laikotarpiu nuo 2013-05-22 iki 2013-08-02 su dar 2–10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,30 kv. m iki 11,51 kv. m.

Kameroje Nr. 42 (22,85 kv. m) – laikotarpiu nuo 2013-08-02 iki 2013-08-19, nuo 2013-09-03 iki 2013-09-11, nuo 2013-09-13 iki 2013-09-27 su dar 2–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,85 kv. m iki 11,42 kv. m. Kameroje Nr. 83 (23,05 kv. m) – laikotarpiu nuo 2013-09-27 iki 2013-11-06, nuo 2013-11-08 iki 2013-12-10 su dar 3–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,56 kv. m iki 7,68 kv. m. Kameroje Nr. 104 (18,86 kv. m) – laikotarpiu nuo 2013-12-10 iki 2013-12-11 su dar 7 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,69 kv. m. Kameroje Nr. 67 (23,02 kv. m) – laikotarpiu nuo 2013-12-11 iki 2014-02-05, nuo 2014-02-14 iki 2014-02-18 su dar 4–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,83 kv. m iki 5,75 kv. m.

Taigi pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas 295 dienas, laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2014-02-18 vienam asmeniui galimai tenkantis plotas kameroje buvo ne mažesnis nei 3,6 kv. m, todėl konstatuotina, jog 5 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto. Tačiau galimai mažesnis, nei teisės aktų nustatytas, gyvenamasis plotas kameroje vienam asmeniui teko 290 dienų. Konstatuotina, jog Å iaulių TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto (290 dienų), t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iÅ¡ esmės neginčija.PareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl baldų matmenų, lovos, kuri užėmė 2 kv. m, sanitarinio mazgo (praustuvas ir kriauklė), ir kad visa tai jam sukėlė nepatogumus, teismas vertina kaip aplinkybę, akivaizdžiai didinančiÄ kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trÅ«kumÄ ir todėl kilusio ginčo kontekste vertinamÄ kaip pareiÅ¡kėjui palankiÄ , sprendžiant jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ .

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas V. J. į Å iaulių TI direktorių su praÅ¡ymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė (b.l. 15).Taip pat teismas atsižvelgia į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra stabilus (pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu, dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kamerose).

Neabejotina, kad ši aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros ploto. Tačiau ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad pareiškėjui tenkanti ploto dalis atitinkamose kamerose ginčo laikotarpiu visiškai atitiko nustatytas normas, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas.Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis buvo kalinamas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų.

Nurodė, jog kamerose bloga ventiliacija, didelė drėgmė, kamerose laksto tarakonai, trÅ«kdavo gryno oro. Taip pat nebuvo iÅ¡duotas pilnas komplektas patalynės bei nebuvo galimybės vienÄ kartÄ per savaitę apsiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI kamerose metu nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų.Laisvės atėmimo įstaigų kameros ar kitos patalpos, kuriose apgyvendinami nuteistieji ir suimtieji, privalo bÅ«ti Å¡varios.

Pastebėtina, kad Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose rÅ«pinasi patys jose laikomi asmenys, o laisvės atėmimo įstaigos administracija suteikia reikalingÄ materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ (valymo priemonių), prižiÅ«ri, kad nuolat bÅ«tų teikiamos deratizacijos paslaugos (pvz., žr., 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1281/2013).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad siekiant iÅ¡vengti buitinių kenkėjų, vadovaujantis direktoriaus 2011-12-30 patvirtintu grafiku Nr. 20/01-2719 „patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikas 2012-2013 m.“ buvo atliekama kamerų dezinsekcija, dezinfekcija ir deratizacija (b.l. 19-27).

Teismas pažymi, jog su skundais dėl netinkamos dezinfekcijos vykdymo pareiÅ¡kėjas į įstaigos direktorių nesikreipė, o dėl Å¡ių dalykų pirmÄ kartÄ skundžiasi tik 2014-05-09 pateiktame skunde teismui. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, jog atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarko palaikymu sÄ lygomis kamerose.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog nebuvo galimybės vienÄ kartÄ per savaitę apsiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.Reikalavimai dušų įrengimui laisvės atėmimo vietose nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkte. Higienos normos 27 punktas nustato, kad sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema.PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog nebuvo galimybės vienÄ kartÄ per savaitę apsiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, be to, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog nebuvo galimybės vienÄ kartÄ per savaitę apsiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių nusiskundimų buvo padaryta neturtinė žala, ir Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog nebuvo iÅ¡duotas pilnas patalynės komplektas.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimÄ vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas. Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Å ios patvirtintos normos numato galimybę Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims gauti 1 antklodę, 1 čiužinį, 1 pagalvę, 4 paklodes, 2 užvalkalus pagalvei ir 2 rankÅ¡luosčius. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei. IÅ¡ V. J. aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 2331 matyti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į patalynę buvo įgyvendinta tinkamai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais (b.l. 16).Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju nukrypimas nuo nustatytos vienam asmeniui minimalaus ploto normos, nebuvo didelis, į tai, jog kitų laikymo tardymo izoliatoriaus kameroje sÄ lygų pažeidimų byloje nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad Å iaulių TI administracija bÅ«tų tyčia bloginusi pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių TI sÄ lygos bÅ«tų pasiekusios minimalų žiaurumo lygį Konvencijos 3 straipsnio taikymo prasme.Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ .

Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, apie 290 dienų buvo kalinamas galimai pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ . Taip pat sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad Å iaulių TI netinkamo kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, jų pareiÅ¡kėjas nenurodė ir skunde, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Taip pat byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas V. J. į Å iaulių TI direktorių su praÅ¡ymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje už 273 paras priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui), pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2253 Lt), teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padaryta neturtinė žala gali bÅ«ti įvertinta 4000 Lt.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 60 000 Lt neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 4000 (keturi tÅ«kstančiai litų) Lt neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Žanas Kubeckas