8b254e33-a35e-4575-b236-704b353c8efa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU       2017 m. vasario 7 d.   Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovams L. B., J. B., jų atstovei advokatei Mėtai Jurgaitei Kubilienei,atsakovams M. A., A. B., jų atstovui advokatui J. I., trečiajam asmeniui P. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G. B., J. B. ir L. B. ieÅ¡kinį atsakovams M. A., I. A., A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje – Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. B., P. B.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę (e. b. 2 t., b. l. 92-100), praÅ¡o teismo:

1) pripažinti negaliojančia 2014-06-06 atsakovų M. A. ir A. B. (atstovaujamos P. B.) bei ieÅ¡kovės G. B. sudarytÄ Patalpos pirkimo - pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. VB7-4077), taikyti restitucijÄ - grÄ Å¾inti G. B. nuosavybės teises į 874/10000 dalį iÅ¡ 147,58 kv. m. (t. y. 12,90 kv. m.) negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės patalpos, pažymėtos 13-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate (1096-1043-0012, lA3p) Vilniaus m.. (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti negaliojančia 2014-06-11 atsakovų M. A. ir A. B. (atstovaujamos P. B.) bei ieÅ¡kovų L. B. ir J. B. sudarytÄ Patalpos pirkimo - pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. VB7-4194), taikyti restitucijÄ - grÄ Å¾inti L. B. ir J. B.i nuosavybės teises į 771/10000 dalį iÅ¡ 147,58 kv. m. (t. y. 38 kv. m.) negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės patalpos, pažymėtos 13-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);, esančios pastate (1096-1043-0012, lA3p) Vilniaus m.. (duomenys neskelbtini);;

3) pripažinti negaliojančiu 2014-05-20 (duomenys neskelbtini); bendrijos savininkų susitarimÄ dalyje dėl G. B. L. B. ir J. B. sutikimų parduoti M. A. ir A. B. savo dalį bendroje nuosavybėje neįrengtoje palėpėje Žygio 2a sudarant pirkimo pardavimo sutartį mainais už tai, kad M. A. ir A. B. apmokės jiems priklausančiÄ mokėti investicijų dalį palėpėje, kaip paskaičiuota Investicijų plano 11.5 punkto 10 lentelėje eil. Nr. 1; priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas;IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014-06-06 ir 2014-06-11 Vilniaus m. 7-ajame notaro biure buvo sudarytos Patalpos pirkimo-pardavimo sutartys.

Atsakovams ieÅ¡kovai pardavė priklausiusias dalis neįrengtos pastogės. Sutarčių sÄ lygos buvo vienodos, skyrėsi tik parduodamos dalys ir atitinkamai pardavimo kaina. Sutarčių 4.1. punktu Å¡alys patvirtino, kad tarpusavyje pilnai ir tinkamai atsiskaitė už daiktÄ , t. y. Å¡alys užskaitė pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ tarpusavio susitarimÄ . Sutarties 4.2. punktu Å¡alių susitarimu Å¡i sutartis laikoma kartu ir prievolės numatytos 3.1. punkte įvykdymo patvirtinimu. Å alys pareiÅ¡kė, kad jokių pretenzijų dėl daiktų kainos ir/ar atsiskaitymo viena kitai neturi ir /ar ateityje neturės. IeÅ¡kovų vertinimu, abi Patalpos pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos dėl apgaulės, neatitiko tikrosios valios ir ketinimų, todėl pripažintinos negaliojančiomis.

Atsakovai ilgai įkalbinėjo viso namo gyventojus perleisti jiems priklausančias dalis neįrengtos pastogės, esančios pastate (duomenys neskelbtini);, Vilniuje, kad galėtų įsirengti gyvenamÄ sias patalpas virÅ¡ savo butų, siÅ«lydami už pastogės dalių perleidimÄ savo lėšomis pakeisti viso namo stogÄ . Å ie klausimai buvo sprendžiami ir DNSB (duomenys neskelbtini); butų ir kitų patalpų savininkų bei bendrijos narių visuotiniame susirinkime, kurio metu ir buvo priimtas sprendimas stogÄ keisti palėpės patalpų bendraturčių lėšomis, leidžiant jiems įsirengti papildomas patalpas palėpėje, o atsakovai įsipareigojo savo lėšomis apmokėti už viso stogo keitimÄ , jeigu savo teises į palėpės dalis perleis visų butų savininkai.

Susirinkimo metu atsakovas M. A. supažindino su informacija apie stogo remonto įkainius ir atkreipė dėmesį į tai, kad pagal įstatymus už stogo remontÄ privalo mokėti visų butų savininkai. Stogo remonto bÅ«tinumÄ pripažino visų butų savininkai, todėl 9 ir 11 butų savininkai (atsakovai) pasiÅ«lė kelis sprendimus, vienas iÅ¡ kurių - jei negyvenamojo ploto palėpėje dalį sutiks perleisti visų butų savininkai, 9 ir 11 butų savininkai (atsakovai) apmokės už viso stogo keitimÄ .

Susirinkime buvo nutarta įgalioti 9 ir 11 butų savininkus, t. y. atsakovus, savo lėšomis parengti notarinę sutartį dėl negyvenamojo ploto perleidimo ir įsipareigojimo savo lėšomis atlikti stogo remontÄ , atsižvelgiant į sprendimo b) punktÄ , kuriame buvo numatytos pasekmės, jeigu buto savininkas atsisako perleisti jam priklausančiÄ negyvenamųjų patalpų dalį namo palėpėje, t. y. tokiu atveju už atitinkamÄ stogo remonto dalį apmoka jis pats. Gavus namo butų savininkų (įskaitant ieÅ¡kovės L.

B.) sutikimus perleisti savo teises į priklausančias pastogės dalis, su sÄ lyga, kad atsakovai savo lėšomis pakeis namo stogÄ , susirinkimuose nedalyvavusiÄ ieÅ¡kovę G. B. atsakovas M. A. pradėjo įtikinėti ir primygtinai reikalauti priimti sprendimÄ dėl savo teisių į priklausančiÄ pastogės dalį perleidimo elektroniniais laiÅ¡kais. Po mėnesį vykdyto atsakovo M. A. spaudimo ir įtikinėjimo, kad perleidus teises į priklausančiÄ palėpės dalį nereikės mokėti už stogÄ , ieÅ¡kovė G.

B. sutiko su atsakovų pasiÅ«lymu ir 2013-11-09 buvo pasiraÅ¡ytas Susitarimas, kuriuo ieÅ¡kovė G. B. perleido atsakovams už atlyginimÄ savo teises į negyvenamosios patalpos, neįrengtos pastogės patalpos (duomenys neskelbtini); dalis, atitinkamai - atsakovui M. A. į 437/10000 dalį (6.45 kv. m.) ir atsakovei A. B. į 437/10000 dalį (6.45 kv. m.). Atsakovai įsipareigojo lygiomis dalimis sumokėti stogo remonto iÅ¡laidų dalį, proporcingai lygiÄ Ä¯gyjamai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pastate, numatant, kad remontuojamas stogas bus keičiant senÄ stogo dangÄ nauja, taip pat įsipareigojo atlikti garantinę 10 metų stogo priežiÅ«rÄ bei apmokėti savo lėšomis trÅ«kumų ar defektų paÅ¡alinimÄ , susijusį su projektavimo ar statybos darbų broku ir kt. 2013-11-11 el. laiÅ¡ku atsakovas M.

A. pranešė ieÅ¡kovams, kad pasikeitė palėpės nuosavybės įregistravimo tvarka, perleisti teisių nebeužtenka, reikia kiekvienam savininkui užregistruoti registrų centre savo nuosavybę palėpėje, vėliau sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarÄ . Taip pat nurodė, kad „Pirkimo-pardavimo sutartyje bus nurodoma stogo remonto kaina (sÄ mata). Jus parduosite savo dali, mes nupirksime, sumokėdami už stogo remontÄ . Sutartį paruoÅ¡ Notarė. MÅ«sų pasiraÅ¡ytas susitarimas galioja, esmė nesikeičia“.

Daugiau jokių derybų su atsakovais nevyko, pardavimo sÄ lygos nebuvo keičiamos, o įregistravus palėpės savininkų nuosavybės teises, 2014 - 2015 metais atsakovai iÅ¡pirko dalis namo pastogėje iÅ¡ visų butų savininkų, tapdami visos 147,58 kv. m. bendro ploto neįrengtos pastogės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendraturčiais. Su atsakovais ieÅ¡kovai sudarė tokias sutartis, kokias paruošė notarė, kaip atsakovas M. A. ir buvo nurodęs savo 2013-11-11 elektroniniame laiÅ¡ke, bÅ«nant įsitikinus, kad pagal 2013 m. susitarimÄ kaina bus sumokėta atsakovams apmokant už ieÅ¡kovus sutartyse nustatytos daiktų kainos dydžio sumÄ namo stogo keitimui.

Kadangi stogas buvo keičiamas jau namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu, o 2014-01-05 Namo (duomenys neskelbtini); atnaujinimo (modernizavimo) Investicijų plane buvo paskirstytos kiekvienam butui tenkančios investicijų sumos, į kurias įėjo ir suma už stogo keitimÄ , darbams einant į pabaigÄ , pasiteiravo ieÅ¡kovai atsakovų kaip bus sumokėta sutartyse nustatyta kaina, kadangi butams priskaičiuota bendra investicijų (tenkančių mokėjimų) suma turėjo sumažėti atsakovų mokamos kainos dydžiu.

Atsakovai pranešė, kad jie net neketina už ieÅ¡kovus mokėti, nes mokės palėpės patalpai priskaičiuotÄ 145 582 litų investicijų sumÄ ir papildomai persiuntė 11.5. punkto 10 lentelę iÅ¡ 2014 01 15 d. Investicijų plano. 2015-11-29 el. laiÅ¡ke atsakovas M. A. paaiÅ¡kino, kad stogas yra visų gyventojų nuosavybė, o pagal renovacijos taisykles ir civilinį kodeksÄ už bendrÄ turtÄ moka bendrasavininkai. Taip pat nurodė, kad visi turi tas pačias teises pasinaudoti renovacijos parama, tam M.

A. tÄ renovacijÄ ir padarė, ne tik dėl visų, bet ir dėl savęs asmeniÅ¡kai, ir visi gauna identiÅ¡kÄ naudÄ už renovacijÄ , proporcingÄ turimam plotui. Atsakovų aktyvÅ«s veiksmai įtikinėjant ieÅ¡kovus parduoti savo dalis palėpėje, kad nereikėtų mokėti už stogÄ , turėjo lemiamos įtakos valios perleisti šį turtÄ susiformavimui ir ginčijamų sutarčių sudarymui. Jeigu nebÅ«tų įtikinti, kad atsakovai atsiskaitys su ieÅ¡kovais sutartu bÅ«du, ieÅ¡kovai nebÅ«tume perleidę savo nuosavybės. Ginčijamos sutartys neatitiko ieÅ¡kovų tikrosios valios ir ketinimų, nes valia buvo nukreipta į atlygintinį turto perleidimÄ , tuo tarpu pačiose sutartyse jau yra įtvirtinti pareiÅ¡kimai apie pilnÄ ir tinkamÄ atsiskaitymÄ už parduotas palėpės dalis, nors atsiskaitymo negavo, t. y. ginčijamos pirkimo-pardavimo sutartys yra ir neatlygintinės. Taigi, tiek iki sutarčių sudarymo, tiek ir sutarčių sudarymo metu atsakovai jau turėjo tikslÄ turtÄ Ä¯sigyti neatlygintinai ir net neketino atsiskaityti su ieÅ¡kovais, o iki sutarčių sudarymo atsakovų atlikti tyčiniai nesÄ Å¾iningi veiksmai paskatino ieÅ¡kovus sudaryti ne tokias sutartis, kokias iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti. ieÅ¡kovų tikslas ir tikroji valia parduodant atsakovams dalis palėpėje buvo gauti iÅ¡ atsakovų sutartyse nurodytos kainos dydžio stogo keitimo iÅ¡laidų apmokėjimÄ .

Toks buvo susitarimas, tokias pardavimo sÄ lygas pasiÅ«lė patys atsakovai. Nei iki sutarčių sudarymo, nei po sutarčių sudarymo ieÅ¡kovai valios nekeitė ir neketino atsakovams perleisti turtÄ nemokamai. Atsakovai taip pat nesiÅ«lė ir su mumis nederino jokių kitų pardavimo ir atsiskaitymo sÄ lygų. Ginčijamomis sutartimis buvo perleista nuosavybė ir patvirtintas neįvykdytos atsiskaitymo prievolės tinkamas įvykdymas. Pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis atsakovai privalo grÄ Å¾inti turtÄ .

Atsakovas M. A., veikdamas kaip DNSB (duomenys neskelbtini); atstovas, kartu su kitais dokumentais pateikė į bylÄ 2014 05 20 susitarimÄ , įvardintÄ kaip „bendrijos savininkų paskutinis susitarimas“, tačiau kaip jau buvo minėta, jokios kitos pardavimo sÄ lygos su atsakovais niekada derintos nebuvo, o su Å¡io „susitarimo“ turiniu ieÅ¡kovai buvo supažindinti tik 2016-04-11, kuomet dar iki ieÅ¡kinio pateikimo P. B. iniciatyva įvyko susitikimas, kurio metu atsakovas M. A. ir pateikė susipažinimui 2014-05-20 (duomenys neskelbtini); bendrijos savininkų susitarimÄ .

Å iuo susitarimu M. A. ir A. B. sutiko sudaryti pirkimo pardavimo sutartį su norinčiais parduoti savo dalį bendroje nuosavybėje bei apmokėti palėpės dalies savininkui tenkančia investicijų sumÄ po namo renovacijos. Å io „susitarimo“ sÄ lygos ne tik iÅ¡ esmės neatitinka 2013 m. susitarimo su atsakovais turinio, bet prieÅ¡tarauja ir elementariai logikai. Jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų sutikę perleisti nuosavybę, kad nereikėtų mokėti renovacijos įmokų už perleistas palėpės dalis, t. y. neatlygintinai, bÅ«tų sudarę tiesiog dovanojimo sutartį.

Ä®gijus nuosavybės teises į palėpės dalis pirkėjui pereina ir pareigos, atitinkamai atsiranda ir prievolė apmokėti įsigytai palėpės daliai tenkančiÄ investicijų sumÄ . Apie perleidžiamai palėpės daliai tenkančių renovacijos iÅ¡laidų apmokėjimÄ už perleidžiamÄ turtÄ su atsakovais niekada nesitarė ieÅ¡kovai. Å io susitarimo turinys prieÅ¡tarauja iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo vykusioms deryboms ir suderintoms atsiskaitymo sÄ lygoms už perleidžiamÄ turtÄ .

Pažymėtina, kad nei viename elektroniniame laiÅ¡ke, kuriuos siuntė atsakovas M. A. po mÅ«sų reikalavimų sumokėti parduotų daiktų kainÄ , apie šį susitarimÄ net neužsiminta, o susipažinimui jis buvo pateiktas tik 2016-04-11 susitikimo metu. 2014 05 20 susitarimas neatitinka tikrosios valios ir ketinimų sutikus parduoti savo nekilnojamojo turto dalį, be to, ir atsakovų pasiÅ«lytų bei su ieÅ¡kovais suderintų pardavimo sÄ lygų, pasiraÅ¡ytas dėl atsakovų apgaulės, todėl ieÅ¡kovų sutikimų dalyje taip pat pripažintinas negaliojančiu.

Ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja ir imperatyvioms teisės normos bei gerai moralei. Tiek neatlygintinės pirkimo-pardavimo sutartys, tiek ir 2014 05 20 „mainų sutartis“, kurioje nurodytas sutikimas parduoti daiktÄ mainais už pagal įstatymÄ pirkėjui ir taip pereinančiÄ prievolę, pažeidžia paminėtas imperatyvaus pobÅ«džio normas, o atsakovų veiksmai, vertinant juos pagal moralės standartus, neabejotinai patvirtina siekį atlikti neteisėtus civilinės teisės požiÅ«riu veiksmus.Atsakovas M.

A. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovai tariamÄ apgaulę kildina iÅ¡ tos tariamos aplinkybės, esÄ atsakovai tinkamai neįvykdė ginčijamų Sutarčių 3.1 punkto nuostatų ir tariamai neatsiskaitė su ieÅ¡kovais. Ikiteisminėje stadijoje ieÅ¡kovai niekuomet neginčijo sutarčių teisėtumo ir sutarčių turinio atitikimo ieÅ¡kovų „tikrajai valiai“. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai pripažinimo Sutarčių galiojimÄ ir savarankiÅ¡kais aktyviais veiksmais reikalavo, kad atsakovai įvykdytų neva neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

Konstatuotina, kad praėjus beveik dviem metams po ginčijamų sutarčių sudarymo, ieškovai ne tik, kad nereiškė jokių pretenzijų dėl tariamos apgaulės, spaudimo sudaryti sutartis ir nekėlė klausimo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-268-421/2016 yra nurodyta, jog esant pareikštam ieškovės reikalavimui pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, esminę reikšmę turi veiksmų kvalifikavimas sutarties sudarymo, ne jos vykdymo metu.

Taigi, tariama aplinkybė, esÄ atsakovai tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal ginčijamas sutartis ir neva tinkamai neatsiskaitė su ieÅ¡kovais, nėra ir negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti ieÅ¡kovų valios trÅ«kumÄ ginčijamų sutarčių sudarymo metu ir nesudaro jokio pagrindo pripažinti sutartis negaliojančiais CK 1.91 str. pagrindu. Sutartinių įsipareigojimų tariamas ar tikras neįvykdymas jokiu atveju negali lemti sutarties pripažinimo negaliojančia ir negali sÄ lygoti restitucijos taikymo.

Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes yra atskiras ir savarankiÅ¡kas civilinės teisės institutas, o tokios pasekmės (sankcijos), kaip sutarties pripažinimas negaliojančia už sutartinių santykių neįvykdymÄ nenumato nė vienas CK straipsnis. Å ioje civilinėje byloje yra sprendžiamas privačių fizinių asmenų tarpusavio civiliniai teisiniai („buitiniai“) santykiai, byloje nėra jokio vieÅ¡ojo intereso, todėl teismas neturėtų peržengti ieÅ¡kinio ribų.

Prie ieÅ¡kinio ieÅ¡kovai sÄ moningai nepridėjo pačių ieÅ¡kovų parengtÄ itin svarbu raÅ¡ytinį įrodymÄ : ieÅ¡kovų 2016-02-23 d. el. laiÅ¡kÄ â€žDėl atsiskaitymo už palėpės patalpas (duomenys neskelbtini);, Vilnius“. Å is el. laiÅ¡kas yra pagrindinis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos elementas, kuriame labai aiÅ¡kiai yra iÅ¡reikÅ¡tas ieÅ¡kovų pretenzijų ir reikalavimų pobÅ«dis: pretenzijos dėl atsakovų tariamai neįvykdytus sutartinis įsipareigojimus – tariamo neatsiskaitymo su ieÅ¡kovais pagal ginčijamas Sutartis.

IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė esÄ su 2014-05-20 susitarimo „turiniu mes buvome supažindinti tik 2016 04 11 d.“. Byloje nėra ginčo, kad susitarimas visų ieÅ¡kovų yra pasiraÅ¡ytas bÅ«tent 2014-05-20 (susitarimo sudarymo dienÄ ), ieÅ¡kovai neginčija savo parašų ant susitarimo ar paties susitarimo turinio ir teksto autentiÅ¡kumo ir tikrumo. Pabrėžtina, jog civilinėje byloje nėra ginčo dėl ieÅ¡kovų psichinės sveikatos ir pripažįstami visų ieÅ¡kovų gebėjimai suvokti, valdyti savo veiksmų pasekmes bei už juos (veiksmus) atsakyti.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovai, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami 2014-05-20 susitarimÄ , privalėjo susipažinti, susipažino ir suprato 2014-05-20 susitarimo turinį ir teisines pasekmes. Taigi, pasiraÅ¡ydami sutartis ir susitarimÄ , ieÅ¡kovai tuo pačiu (paraÅ¡o faktu) patvirtino, jog pats Sutarčių sudarymo ir pasiraÅ¡ymo faktas savaime patvirtina Sutarčių 3.1 punkte nurodytos daikto kainos sumokėjimo faktÄ . IeÅ¡kovai, atstovaujami oficialiai pripažintos advokatės, visiÅ¡kai pakeitė reikalavimų pobÅ«dį ir nors ikiteisminėje stadijoje pripažino sutarčių galiojimÄ ir reikalavo iÅ¡ atsakovo įvykdyti sutartinių įsipareigojimus, teisminėje stadijoje pateikė absoliučiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį su visiÅ¡kai kitu teisiniu ir faktiniu (ieÅ¡kinyje yra keliamas reikalavimas ne dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, o dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.91 str. pagrindu ir restitucijos taikymo.

Taigi, ieÅ¡kovai sÄ moningai pateikė absoliučiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, nuslėpė bylai itin svarbų raÅ¡ytinį įrodymÄ (2016-02-23 el. laiÅ¡kÄ ). Tai yra konstatuotinas akivaizdus faktas, kad ieÅ¡kovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, už kÄ ieÅ¡kovams skirtinos CPK 95 str. nustatytos sankcijos. IeÅ¡kovų atstovė teismo posėdžių metu palaikė ieÅ¡kinio argumentus bei papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovai ilgai įkalbinėjo ieÅ¡kovus (pardavėjus) perleisti palėpes dalis neįrengtos pastogės, siÅ«lydami savo lėšomis pakeisti namo stogÄ , pradedant nuo 2010 metų (2010-04-28 DNSB susirinkimo protokolas).

Vėliau, 2011-04-04 susirinkimo metu, M. A. supažindino su stogo remonto įkainiais ir pasiÅ«lė apmokėti už stogo remontÄ , pritarti atsakovų siÅ«lymui savo lėšomis atlikti stogo remontÄ su sÄ lyga leisti jiems įsirengti palėpės patalpas, jas perleidus. Nuo 2011 metų nieko nevyko. 2013 metais M. A. sutiko bÅ«ti daugiabučio namo savininkų bendrijos primininku su sÄ lyga, kad bÅ«tų pritarta neatidėliotinam stogo remontui ir bÅ«tų perleistos palėpės dalys. 2013-10-03 elektroniniu laiÅ¡ku atsakovas ieÅ¡kovę G.

B. informavo dėl stogo remonto ir jai tenkančiÄ sumokėti kainÄ apie 13 000 Lt, proporcingÄ palėpės daliai. IeÅ¡kovė G. B. nesutiko su susitarimu. Tada vyko intensyvus susiraÅ¡inėjimas ir tik 2013-11-09 buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas, kad ieÅ¡kovė G. B. perleidžia teises į pastogės dalį, o atsakovai (palėpės įgijėjai) padengia stogo remonto iÅ¡laidas (el. b. 1 t., b. l. 49-50), nes 2013-11-08 dienÄ ieÅ¡kovė rašė atsakovui, kad planuoja užvažiuoti į Žygio gatvę, o atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ atsakė, kad bus.

Apie apgaulę paaiÅ¡kėjo, besibaigiant renovacijos procesui, pasidomėjus, kokia dalis renovacijos kaÅ¡tų, perleidusiems palėpės dalis, sumažės. 2015-11-25 G. B. iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ atsakovui M. A. ir paklausė, kaip bus sumokėta. Atsakyta, kad kitų patalpų savininkai mokės 145 581 Lt ir pridėjo pirmÄ jÄ lentelę. IÅ¡ namo atnaujinimo investicijų plano korektÅ«ros matyti, kad stogo Å¡iltinimui ir naujos dangos įrengimui – 141 225 Lt (8.1.2. p.). Ir atsakovas 2015-11-29 nurodė, kad visi gauna identiÅ¡kÄ naudÄ pagal turimÄ proporcingÄ plotÄ .

Stogas yra visų gyventojų nuosavybė. Sužinota, kad neketina padengti stogo renovacijos išlaidų. Su kitais gyventojais pasirašytose pirkimo-pardavimo sutartyse numatyta, kad pardavėjai gavo pinigus natūra, priešingai nei ieškovai. 2014-05-20 susirinkimo metu buvo tvirtintas namo modernizavimo projektas ir jo įgyvendinimas ir numatyta, kad visas modernizavimo projekto įgyvendinimo išlaidas privalo apmokėti namo butų savininkai. Susirinkime buvo priimtas sprendimas, kad visas renovacijos išlaidas dengia patalpų savininkai.

Nė vienas protingas žmogus, žinodamas tikrÄ jÄ padėtį, nebÅ«tų pasirašęs susitarimo, kad perleis jam tenkančiÄ nuosavybės dalį mainais už pagal įstatymÄ pereinančios prievolės vykdymÄ . Tai buvo apgaulė, nes atsakovai aktyviai įtikinėjo finansinės naudos gavimu. Pardavėjai sutiko, nes žinojo, kokiÄ konkrečiÄ finansinę naudÄ gaus. Atsiskaitymas nėra įvykdytas. Pirkimo-pardavimo esmė – atlygintinumas, o sudaryti neatlygintiniai sandoriai ir tai prieÅ¡tarauja imperatyvui.

Jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų gavę finansinę naudÄ , sumažėjusia renovacijos suma, tai bÅ«tų atlygintinis sandoris. O paaiÅ¡kėjo, kad už stogo renovacijÄ pagal modernizavimo projektÄ turi mokėti visi namo butų savininkai. Apgaulė – įtikinėjimas parduoti palėpės dalį už finansinę naudÄ ir pažadÄ už tai sumokėti stogo remonto iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė G. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad notarė atėjo tik tada, kai reikėjo paraÅ¡us padėti, o notarės padėjėja padavė sutartį susipažinti.

Susipažino 10 minučių. Ji buvo su kita kaimyne V. P. pas notarę. 2014-05-20 susitarimo pasiraÅ¡ymo momento nebepamena. Ji nebuvo gavusi tokio susitarimo kopijos (egzemplioriaus). ParaÅ¡as yra jos susitarime. Stogo remonto kaina buvo skaičiuojama 12 butų, nes visi buvo pastogės savininkai. Ji suprato, kad sutarta suma (sutarties kaina) sumažės tenkanti renovacijos dalis už stogÄ jos butui, nes viskas buvo skaičiuojama 12 butui. Ji žinojo, kad apie 12 000 litų tektų už stogo remontÄ jos butui pagal M.

A. praneÅ¡imus. Ji Å¡iai dienai yra pardavusi butÄ . Kai buvo tariamasi dėl palėpės pardavimo, apie renovacijos nebuvo kalbos. Negalima laukti renovacijos, buvo pasakyta, nes pirminiai susitarimai vyko iki renovacijos. Nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta dėl renovacijos kaÅ¡tų, kadangi dalį iÅ¡laidų dengia valstybė. 2013 m. pabaigoje sutiko parduoti, nes reikėjo nedelsiant remontuoti stogÄ ir tai buvo spaudimas iÅ¡ M. A. bei P. B.2013 m. pabaigoje buvo informuota, kad reikia notariÅ¡kai įforminti perleidimÄ , todėl 2013 m. pasiraÅ¡ytas sutikimas neteko esmės. 2014 m. nieko nebekeitė Å¡alys, lyginant su 2013 metais, tik 2014 metais įvykdė naujÄ reikalavimÄ tvirtinti susitarimÄ pas notarę.

Jos iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis. Buto pirkimo-pardavimo sutartis yra sudariusi gyvenime. PrieÅ¡ sudarant sutartį, nesikonsultavo su teisininkais. IeÅ¡kovė L. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pasiraÅ¡ant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvavo atsakovai L. ir J. B., M. A. ir notarės padėjėja. Skubino pasiraÅ¡yti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure. Jokios sÄ lygos nebuvo aiÅ¡kintos. Notarų biure M. A., uždengęs lapÄ , liepė pasiraÅ¡yti dar kažkÄ prie sutarties. Su lapo turiniu nesupažindino.

Mano, kad tada pasirašė 2014-05-20 susitarimÄ prie pirkimo-pardavimo sutarties. Nepamena, kad bÅ«tų dalyvavę 2014-05-20 susirinkime. Apgavo juos (pardavėjus), nes už perleistÄ turtÄ neatsilygino. Buvo žadėta už perleistÄ palėpę apmokėti jiems, kaip butų savininkams, tenkančiÄ dalį stogo remonto. Dabar aiÅ¡ku, kad jiems teks buto daliai dengti stogo renovacijos iÅ¡laidas. Telefonu prašė perleisti palėpės dalį. Bute negyvena, jį nuomoja. IeÅ¡kovas J. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad visus reikalus tvarkė žmona, nes tai bendroji jungtinė nuosavybė.

Žmona pasakė, kad perleidus palėpės dalį, jiems nebereikės mokėti už stogo remontÄ . Notarės nematė, kai pasiraÅ¡inėjo pirkimo-pardavimo sutartį. Notarų biure dar pasirašė ant uždengto lapo, M. .A. teigiant, kad čia prie to paties. Jis neklausė, kÄ papildomai pasiraÅ¡o, neprašė parodyti teksto turinio, nes pasitikėjo M. A. Atsakovų atstovas advokatas papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovai turto (palėpės) nenaudojo, todėl ir nusprendė jÄ perleisti. Sandorio atlygintinumas toks, kad buvo iÅ¡vengta iÅ¡laidų už nenaudojamÄ turtÄ , t. y. ieÅ¡kovams nekyla prievolė mokėti renovacijos iÅ¡laidų už perleistai palėpei tenkančiÄ dalį.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu siekia grynųjų pinigų gavimo, nors tarėsi dėl prievolės sumažėjimo. IeÅ¡kovai ir neturėjo gauti pardavimo kainos, nes taip buvo susitarę.Atsakovas M. A. papildomai paaiÅ¡kino, kad nepagrįstai yra kaltinamas apgaule. Palėpės perleidimo ir įgijimo santykiai klostėsi dviem etapais. Pirmajame etape, kai buvo pasiraÅ¡yti ir 2013 metų susitarimai su gyventojais, buvo tartasi dėl tokio atsiskaitymo bÅ«do, kad pardavus atsakovams palėpės dalis, gyventojams nebeteks mokėti už stogo remontÄ , jį apmokės atsakovai.

O kai tokie susitarimai buvo netinkami nuosavybės teisių registracijai ir perėjimui, nes reikėjo notarinių sutarčių, atėjo renovacijos metas. Tada antrame etape 2014 m. gegužės 20 dienos susirinkime dalyvavusiems namo gyventojams buvo paaiÅ¡kintos 2014-05-20 susitarimo, kuris buvo pirkimo-pardavimo sutarčių dalis, sÄ lygos. IeÅ¡kovai, nedalyvavę minėtame susirinkime, šį susitarimÄ pasirašė pas notarę, paaiÅ¡kinant jiems sÄ lygas. Negali atsiminti, kokiu bÅ«du buvo paaiÅ¡kintos sÄ lygos pirkėjams.

Minėtas 2014-05-20 susitarimas dar iki bylos pradėjimo buvo nusiųstas ieÅ¡kovų atstovei advokatei, nes jo kopija ieÅ¡kovams pasiraÅ¡ius, perduota nebuvo. Palėpės dalies pirkimo-pardavimo kainÄ paskaičiavo, remiantis modernizavimo investicijų plano 11.5 punkto 10 lentelėje eilės Nr. 1 suma (145 582.21 Lt), tenkančiÄ proporcingai palėpės daliai. Atsiskaitymo sÄ lygas pakeitė susidariusi situacija, pradėjus renovacijos procesÄ . Atsakovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kokį susitarimÄ turėjo omenyje, raÅ¡ydamas 2013-11-11 elektroninį laiÅ¡kÄ (el. b. 1 t., b. l. 51-52).

Sandorių atlygintinumas buvo toks, kad ieÅ¡kovai iÅ¡vengė prievolės mokėti renovacijos dalį už nenaudojamÄ , bevertį daiktÄ â€“ palėpės dalį.Trečiasis asmuo atsakovų pusėje P. B., atsakovės A. B. tėvas, papildomai paaiÅ¡kino, kad palėpė buvo prastos bÅ«klės, nenaudojama. Neatsimena, ar buvo aptartos sutarties sÄ lygos. Jam buvo žinoma, kad atsakovei A. B. įgijus palėpės dalį, teks daugiau mokėti už stogo renovacijÄ . Visus sutartinius reikalus tvarkė atsakovas M.

A.. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto 7-ojo biuro notarė D. B. 2016-11-24 teismo posėdžio metu parodė, kad M. A. kreipėsi konsultacijos dėl būsimų sandorių dar prieš pusmetį, notarė išaiškino, kad palėpė turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, susitarti dėl kainos su pardavėjais ir pan. M. A. paaiškino, kad gyventojams perleidus palėpės dalis jiems sumažės renovacijos kaštai. Paaiškino, kad būtina susitarti su gyventojais dėl kainų ir palėpės kaina bus skirtinga butų gyventojams pagal proporcijas priklausančias butui.

Kadangi pinigais nesutarta atsiskaityti, o mažinti renovacijos kaÅ¡tus proporcingai palėpės daliai, tai kiekvienas pirkėjas pasirašė sutartis, o sutartyje nurodyta, kad atsiskaityta pagal atskirÄ susitarimÄ . Atskiras susitarimas yra 2014-05-20. PasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį, atskiras 2014-05-20 susitarimas buvo pateiktas notarei. Jie iÅ¡ anksto susitarė dėl atsiskaitymo bÅ«do. Buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pirkėjams sumažės renovacijos kaina. Pirkimo-pardavimo sutartis visi skaitė notarų biure.

Buvo sudarytas atlygintinas sandoris. Nežino, kaip buvo apskaičiuota sandorio kaina. Tai buvo Å¡alių susitarimo reikalas, kokiÄ formulę taikė, skaičiuojant kainÄ , nežino. Sandorio kainÄ nurodė ir rengė pirkėjas M. A.. Pardavėjai patys pasirašė ir patvirtino, kad su jais atsiskaityta. Dalis pardavėjų 2014-05-20 susitarimÄ pasirašė pas notarÄ , dalis buvo pasirašę iÅ¡ anksto. Notarė paprašė M. A. palikti ir notarei byloje pateiktÄ 2014-05-20 susitarimÄ (duomenys neskelbtini)bendrijos savininkų susitarimas), pasiraÅ¡ytÄ visų pardavėjų, kuris patvirtina atsiskaitymo bÅ«dÄ .

Ieškinys tenkintinas.Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, 2014-06-06 ir 2014-06-11 Vilniaus miesto 7-ame notarų biure buvo sudarytos patalpų pirkimo-pardavimo sutartys tarp ieškovų G. B. ir atsakovų M. A., I. A. ir A. B. bei ieškovų L. ir J. B. ir atsakovų M. A., I. A. ir A. B., kurių pagrindu ieškovai pardavė jiems priklausančias neįrengtos pastogės, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis (el. b. 1 t., b. l. 18-24, 121-134). Derybos dėl palėpės dalių perleidimo namo 9 ir 11 butų savininkams (atitinkamai A.

B. ir M ir I. A.) pradėtos dar 2010 metais (el. b. 2 t., b. l. 8-10), kai 2010-04-28 DNSB narių susirinkime nutarta pradėti apklausas dėl palėpių dalių perleidimo. 2011 metais, 2011-04-04 DNSB susirinkimo metu, jau buvo siÅ«loma namo butų savininkams už perleistas palėpės dalis suremontuoti namo stogÄ (el. b. 2 t., b. l. 84-91). IeÅ¡kovė L. B. sutikimÄ perleisti palėpės dalis buvo iÅ¡reiÅ¡kusi 2011 metais, dalyvaujant namo gyventojų 2011-04-04 susirinkime. IeÅ¡kovė G. B. buvo įtikinėjama palėpės dalies perleidimo sandorio nauda keletÄ mėnesių 2013 metais, susiraÅ¡inėjant su M.

A., ėjusiu DNSB pirmininko pareigas, elektroniniais laiÅ¡kais (el. b. 1 t., b. l. 27-46; t. 5, b. l. 56-61, 63; 2 t., b. l. 45-46), kol buvo pasiraÅ¡ytas 2013 metais lapkričio mėnesį susitarimas, jog ieÅ¡kovė G. B. perleidžia palėpės dalį, proporcingÄ turimam name butui, atsakovams M. A. bei A. B., o patalpų įgijėjai remontuoja viso namo stogo dangÄ (el. b. 1 t., b. l. 49-50). Kadangi minėto susitarimo neužteko palėpei perleisti bei atsakovams nuosavybės teise įgyti, 2013 metais lapkričio mėnesį atsakovas M.

A. informavo gyventojus elektroniniu laiÅ¡ku (el. b. 1 t., b. l. 51-52), kad bÅ«tina pasiraÅ¡yti sutartis pas notarÄ , tačiau susitarimo esmė nesikeičia. IÅ¡ atsakovo M. A. paaiÅ¡kinimų ir neprieÅ¡taringų bylos įrodymų, kad 2014-05-20 bendrijos susirinkime ieÅ¡kovai nedalyvavo, nustatyta, kad ieÅ¡kovams, pasiraÅ¡ant notarines 2014-06-11 ir 2014-06-06 patalpos pirkimo-pardavimo sutartis, buvo prie sutarties pasiraÅ¡ytas ir 2014-05-20 (duomenys neskelbtini); bendrijos savininkų susitarimas (el. b. 2 t., b. l. 47), kuriuo M.

A. ir A. B. įsipareigojo apmokėti palėpės dalies savininkui tenkančiÄ investicijos sumÄ po namo renovacijos, kadangi 2014-01-15 buvo parengtas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas ir investicijų planas (el. b. 1 t, b. l. 68-100), patikslintas 2014-12-03 korektÅ«ra (el. b. 2 t., b. l. 23-44). Notarė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsiskaitymo pagal ginčo sandorius tvarka buvo nustatyta bÅ«tent 2014-05-20 susitarimu, kurio pasiraÅ¡ymo momento tarp Å¡alių nematė. Tiek iÅ¡ namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano ir jo korektÅ«ros, tiek iÅ¡ vykusio susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovės G.

B. ir M. A. po sutarties pasiraÅ¡ymo (el. b. l. 1 t., b. l. 101-102, 105-111) bei teismo posėdžių metu duotų atsakovo M. A. paaiÅ¡kinimų matyti, kad butų savininkams, perleidusiems savo palėpių dalis atsakovams, iÅ¡liko prievolė mokėti renovacijos kaÅ¡tus už stogo Å¡iltinimÄ ir naujos dangos įrengimÄ , proporcingai turimam name buto plotui (8 dalies 6 lentelė, 8.1.2 punktas – el. b. 1 t., b. l. 87; 2 t., b. l. 33).IeÅ¡kovai (nekilnojamojo turto pardavėjai), siekdami apginti savo teises, teikdami ieÅ¡kinį įrodinėja keletÄ jų sudarytų patalpos pirkimo-pardavimo sutarčių negaliojimo pagrindų, t. y., kad sandoriai sudaryti dėl atsakovo M.

A. apgaulės (CK 1.91 str.) ir prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d., 6.314 str.), kadangi pirkimo-pardavimo sandoris yra atlygintinis. Dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sÄ moningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, ekonominiai, buitiniai, kultÅ«riniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norÄ sudaryti sandorį.

Å is žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbiÄ reikÅ¡mę turi tikslas ir motyvai. Netiksliai arba iÅ¡kreiptai iÅ¡reiÅ¡kus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl Å¡ių priežasčių pripažįstama, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Akcentuojama, kad dėl nurodytų priežasčių yra bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013 ir kt.).Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų, ginčo sutartimis perleistos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, palėpės dalys iki jų perleidimo atsakovams, namo gyventojų (12 butų savininkų) nebuvo naudojamos, jos nebuvo įrengtos.

Dar 2011 metais buvo pradėtos vesti derybos su namo butų savininkais dėl palėpės dalių perleidimo mainais už viso namo stogo remontÄ , įgijėjų sÄ skaitÄ , visÄ palėpę perleidus 9 ir 11 butų savininkams (atsakovams). 2011-04-04 DNSB susirinkime 9 ir 11 butų savininkų (atsakovų) siÅ«lymui dėl namo palėpės dalių perleidimo už viso namo stogo remontÄ buvo pritarta (2011-04-04 DNSB Žygio 2A, Vilnius susirinkimo protokolas – el. b. 2 t, b. l. 84-91). Jokie susitarimai dėl namo palėpės dalių perleidimo tais metais pasiraÅ¡yti nebuvo.

Tolimesnis etapas, siekiant 9 ir 11 butų savininkams įgyti namo palėpės dalis su tikslu joje įsirengti gyvenamÄ sias patalpas bei prisiimti už tai įsipareigojimus – suremontuoti namo stogÄ , sekė 2013 metais, kai atsakovas M. A. 2013-06-06 buvo iÅ¡rinktas DNSB Žygio g. 2A pirmininku (el. b. 2 t., b. l. 45-46). Kaip patvirtino pats atsakovas M. A., derybos dėl palėpės dalių perleidimo vyko dviem etapais – iki namo renovacijos proceso pradžios ir jau pradėjus renovacijos procesÄ . 2013 metais, t. y. iki renovacijos etapas, vykęs intensyvus, daugiau nei mėnesį trukęs susiraÅ¡inėjimas tarp M.

A. ir ieÅ¡kovės G. B. (el. b. 1 t., b. l. 27-46; t. 5, b. l. 56-61, 63) patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovei G. B., tiek ir kitiems namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo dėstomas aiÅ¡kus M. A. (11 buto savininko) ir 9 buto savininkės A. B. ketinimas įsigyti palėpės dalis mainais už viso namo stogo remontÄ , butų ir butams proporcingai priklausančių palėpės dalių savininkams iÅ¡vengiant jų, kaip bendraturčių prievolės mokėti už bendrosios jungtinės nuosavybės daliai tenkančias stogo remonto iÅ¡laidas.

Å ių ketinimų neginčijo atsakovas M. A. teismo posėdžio metu, tokias intencijas patvirtino ir ieÅ¡kovai, paaiÅ¡kindami, kokiu tikslu sutiko sudaryti ginčo sandorius, bei į bylÄ pateiktas 2013 metų susitarimas (el. b. 1 t., b. l. 49), pasiraÅ¡ytas tarp ieÅ¡kovės G. B. ir atsakovų, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta atsakovų valia padengti visas iÅ¡laidas, susijusias su stogo dangos pakeitimu. Ginčo byloje nekilo, jog tapatus susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas ir su L. B., kaip nekilo ginčas ir dėl minėto susitarimo pasiraÅ¡ymo datos - 2013-11-09, kÄ patvirtina ir 2013-11-08 G.

B. bei M. A. susiraÅ¡inėjimas dėl susitikimo 2013-11-09 (el. b. 1 t., b. l. 47-48, 117). Visgi, sandoriai, remiantis 2013 metų lapkričio susitarimo pagrindu neįvyko ir ieÅ¡kovams priklausančios palėpės dalys nebuvo perleistos. Tačiau pirmojo etapo derybos ir jų metu prisiimti atsakovų įsipareigojimai, ketinimai už ieÅ¡kovų ir kitų savininkų perleistas palėpės dalis suremontuoti namo stogÄ ir ieÅ¡kovams iÅ¡vengti bendraturčio prievolės suremontuoti namo stogÄ yra aktualÅ«s vertinant ginčo notarine tvarka patvirtintų pirkimo-pardavimo sandorių Å¡alių valiÄ , elgesį antrojo etapo metu.Kaip nurodė atsakovas M.

A., ginčo sandoriai dėl nuosavybės teisių į palėpės dalis perleidimo įvyko antrajame etape, t. y. prasidėjus renovacijos procesui. Ä®vertinus 2014-01-15 namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planÄ (el. b. 1 t., b. l. 68-100), jo 2014-12-03 korektÅ«rÄ (el. b. 2 t. 23-44) bei minėtų dokumentų 8 dalies 6 lentelės 8.12 punktÄ â€žstogo Å¡iltinimas ir naujos dangos įrengimas“, kuris patvirtina kainÄ tenkančiÄ 1 m2 naudingo ploto, darytina iÅ¡vada, ko neginčijo bylos nagrinėjimo metu ir atsakovas M.

A., kad ieÅ¡kovams, remiantis daugiabučio namo renovacijos sÄ lygomis, tenka stogo Å¡iltinimo ir naujos dangos įrengimo mokestinė prievolė, proporcinga turimai nuosavybės daliai name, t. y. buto plotui. Ginčo 2014-06-06 ir 2014-06-11 notarinės pirkimo-pardavimo sutartys ir jų dalis – 2014-05-20 Žygio 2a bendrijos savininkų susitarimas (el. b. 2 t, b. l. 47) (notarė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Å¡is susitarimas buvo sutarčių priedas ir pagal jį vyko atsiskaitymo tvarka – ginčo sutarčių 4.1 p.) vertinami kaip ilgo derybų dėl palėpių dalių perleidimo proceso baigiamieji Å¡alių susitarimai, sukeliantys Å¡alims teises ir pareigas.

Tokias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir M. A. 2013-11-11 ieÅ¡kovams raÅ¡ytas elektroninis laiÅ¡kas (el. b. 1 t., b. l. 51-52), jog „....bÅ«tina sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, nes perleisti teisių pagal susitarimÄ nebeužtenka, tačiau pasiraÅ¡ytas susitarimas galioja ir esmė nesikeičia“. Faktinės aplinkybės, jog keletÄ metų, pradedant nuo 2011 metų, buvo aiÅ¡kinamos ieÅ¡kovams bei kitiems namo gyventojams palėpės dalių perleidimo 9 ir 11 buto savininkams sÄ lygos – perleidimas, iÅ¡vengiant visų namo stogo remonto iÅ¡laidų, o atsakovui M.

A. pradėjus 2013 metų pabaigoje renovacijos procesÄ ir galimai žinant, jog renovacijos procese kiekvienam namo bendraturčiui teks stogo remonto iÅ¡laidos proporcingos pastate turimai nuosavybės daliai, tačiau naujų paaiÅ¡kėjusių sÄ lygų neatskleidimas ieÅ¡kovams, laikytinas nesÄ Å¾iningu atsakovo elgesiu, siekiant galutinio, ilgai siekto rezultato - palėpės dalių įsigijimo. Akivaizdu, kad ilgus metus buvus deryboms ir įtikinėjimams dėl palėpės dalių perleidimo vienomis sÄ lygomis - už namo stogo remonto visų iÅ¡laidų padengimÄ , iÅ¡vengiant bet kokios prievolės už jį mokėti, kiekvienam apdairiam ir rÅ«pestingam asmeniui dar kartÄ patvirtinus, kad tokio pobÅ«džio susitarimas galioja, esmė nesikeičia, o tik notaras paruoÅ¡ reikalingÄ pasiraÅ¡yti sutartį, neleistų vidutinio apdairumo asmeniui abejoti sandorio esme ir sÄ lygomis.

Pritartina atsakovų pozicijai, kad kiekvienas asmuo turi bÅ«ti apdairus ir atsakingai bei savarankiÅ¡kai rinktis informacijÄ , susijusiÄ su apsisprendimu sudaryti ar nesudaryti ginčijamÄ sandorį, tačiau susiklosčiusių aplinkybių kontekste, kai po ilgų, ne vienerius metu vykusių pokalbių, derybų, ieÅ¡kovei G. B. buvo atsiųsta notarinė sutartis susipažinimui iÅ¡ vakaro (el. 5 t., b. l. 27-28) be sudedamosios sutarties dalies – 2014-05-20 susitarimo (el. b. 5 t., b. l. 26, 49), o ieÅ¡kovai L.

Ir J. B. su notarine sutartimi buvo supažindinti notarų biure ir visi ieÅ¡kovai pirkimo-pardavimo sutarčių sudedamÄ jÄ dalį – 2014-05-20 susitarimÄ galimai pasirašė notarų biure, ko patys negali patvirtinti, leidžia vertinti, kad ieÅ¡kovai buvo suklaidinti atsakovo M. A., tyčia neatskleidžiant ir neiÅ¡aiÅ¡kinant pasikeitusios palėpės dalių perleidimo sÄ lygos – jog savininkai perleidžia palėpės dalis, o M. A. ir A. B apmoka tik palėpės dalies savininkui tenkančiÄ investicijos sumÄ po namo renovacijos, nebelikus sÄ lygos dėl viso stogo remonto apmokėjimo palėpės įgijėjų sÄ skaita.

Tai, kad atsakovo teigimu, 2014-05-20 susitarimo (el. b. 2 t., b. l.

47) sÄ lygos, kurios buvo pirkimo-pardavimo sutartyse įtvirtinta atsiskaitymo tvarka, kÄ patvirtino notarė D. B. 2016-11-24 teismo posėdžio metu, buvo iÅ¡aiÅ¡kintos pardavėjams 2014-05-20 savininkų susirinkime, neturi įtakos ieÅ¡kovų elgesio vertinimui bei pačios Å¡alies suklydimo fakto konstatavimui, kadangi nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų minėtame susirinkime nedalyvavo ir apie Å¡io susitarimo sÄ lygas nebuvo informuoti. Dar daugiau, galimÄ tikrųjų ketinimų nuslėpimÄ patvirtina ir tai, kad pirkimo-pardavimo sutarčių sudedamoji dalis – 2014-05-20 susitarimo egzempliorius nebuvo perduotas jį pasiraÅ¡iusiems ieÅ¡kovams, o ieÅ¡kovei G.

B. papraÅ¡ius atsiųsti atskirÄ Å¡alių susitarimÄ , jo nesiuntė, nurodžius, kad pasiraÅ¡ys pas notarÄ (el. b. 5 t., b. l. 26, 49). Teismas neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais, kad ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių pasiraÅ¡ymas notaro biure vyko skubotai, nedetalizuojant ir papildomai neaiÅ¡kinant sutarties ir jos sudedamosios dalies – 2014-05-20 susitarimo sÄ lygų. Tokių teismo vertinimų nepaneigia tiek notarės, kad Å¡alys pas notarÄ jau atėjo susitariusios ir notarė negali patvirtinti, kokie subjektai notaro biure pasirašė 2014-05-20 susitarimÄ , tiek atsakovo M.

A. paaiÅ¡kinimai, kad visos 2014-05-20 susitarimo sÄ lygos buvo iÅ¡aiÅ¡kintos vykusiame 2014-05-20 gyventojų susirinkime, kuriame, kaip patvirtino atsakovas, ieÅ¡kovai nedalyvavo. Dar daugiau, notaro patvirtintose ginčo sutartyse nurodyta kaina atitiko 2011-2013 metais akcentuotÄ 1 000 Lt 1 kv. m. tenkančiÄ stogo remonto iÅ¡laidų dalį (el. b. 1 t., b. l. 27), kuri bÅ«tų neiÅ¡vengiama, neperleidus palėpės nuosavybės teisių, ieÅ¡kovei G. B. disponavus 12,90 kv. m. palėpės dalimi, o L. ir J. B.

– 11,38 kv. m. (el. b. 1 t., b. l. 135), kas taip pat neleido ieÅ¡kovams abejoti ilgus metus vestų derybų ir jose pasiekto susitarimo esme bei ieÅ¡kovams kylančiomis pasekmėmis.Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tiek dėl suklydimo (CK 1.90 str.), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 str.) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieÅ¡ Å¡alies valiÄ . Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau, kaip minėta, apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio Å¡alį ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį.

Nustačius, kad sandorio Å¡alis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-126/2011). Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovų įrodinėtas galimas pačių ieÅ¡kovų suklydimas, neiÅ¡siaiÅ¡kinant, kokias pareigas ir teises pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartis įgis, o kokias praras, pasiraÅ¡ant notarines sutartis, nėra pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma.

Kaip minėta aukščiau, pirkėjai (atsakovai) tyčia neatskleidė ieÅ¡kovams pasikeitusių pirkimo-pardavimo sÄ lygų, sandorio atlygintinumo, gautinos pardavėjams naudos, remiantis 2014-05-20 susitarimo sÄ lygomis kaip sudėtine pirkimo-pardavimo dalimi (atsiskaitymo tvarka), kas buvo esminė aplinkybė, lėmusi ieÅ¡kovų apsisprendimÄ perleisti jiems priklausančiÄ nuosavybės dalį palėpėje, atsakovui teigiant, jog jokios pirkimo-pardavimo sÄ lygos nuo 2013 metų lapkričio mėnesio susitarimo nepasikeitė, iÅ¡skyrus sandorio sudarymo formÄ (el. b. 1 t, b. l. 51-52).

O tai, kad ginčo sutartys buvo patvirtintos notarės taip pat nekeičia teismo vertinimo, kadangi teismo posėdžio metu notarė paaiÅ¡kino, kad atskirai atsiskaitymo sÄ lygos su ieÅ¡kovais aptarinėtos nebuvo, kada buvo pasiraÅ¡yta pirkimo-pardavimo dalis – 2014-05-20 susitarimas, įtvirtinęs atsiskaitymo tvarkÄ â€“ notarė nematė. Pirkimo-pardavimo sutartys buvo parengtos, remiantis atsakovų pateiktais dokumentais ir jų nurodytomis sÄ lygomis.CPK 178 straipsnis nurodo, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡vadas.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu IeÅ¡kovų vertinimu, ginčo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant ir imperatyvias įstatymų nuostatas – CK 6.314 straipsnio bei 6.432 straipsnio nuostatas, kadangi ieÅ¡kovai nei pagal pirkimo-pardavimo sandorius, nei pagal ginčijamÄ 2014-05-20 „mainų“ susitarimÄ nieko negavo.

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Imperatyvi įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

Sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai.

Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį, bÅ«tina nurodyti ir konkrečiÄ imperatyviÄ normÄ , kuriai sandoris prieÅ¡tarauja.Teismas, pasisakydama dėl nurodytų argumentų, pažymi, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sÄ lygų, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos.

Viena iÅ¡ imperatyviai įtvirtintų ir bÅ«tinų pirkimo-pardavimo sÄ lygų – mokama kaina (CK 6.305 str., 6.314 str.). Kaip matyti iÅ¡ ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių sÄ lygų, abiejose ginčo sutartyse įtvirtinta atsiskaitymo tvarka, t. y. kad Å¡alys pirkimo-pardavimo kainÄ užskaitė pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ tarpusavio susitarimÄ . Kaip jau pažymėta aukščiau, ginčo pirkimo-pardavimo sutartyse (4.1 p.) įtvirtintas susitarimas – 2014-05-20 susitarimas (el. b. 2 t., b. l. 47), kuriuo M.

A. ir A. B. įsipareigojo apmokėti palėpės dalies savininkui tenkančiÄ investicijos sumÄ po namo renovacijos. Vadinasi, notarei patvirtinus tokias pirkimo-pardavimo sÄ lygas, kai nekilnojamojo turto sandorio atlygintinumas (kaina) yra laikoma prievolės iÅ¡vengimas mokėti renovacijos įmokas, jas perkeliant naujam patalpų įgijėjui, yra nesuderinama su pirkimo-pardavimo sandorio atlygintinumo samprata. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovai, perleisdami nekilnojamÄ jį turtÄ , jokios finansinės naudos iÅ¡ minėto sandorio negavo.

CK 4.76 straipsnio nuostatos numato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Taigi, atsakovai (palėpės dalių įgijėjai) ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi įgydami palėpės dalis, joms įgyja ir prievolę mokėti renovacijos įmokas, tenkančias tai palėpės daliai. Todėl teigti, kad 2014-05-20 susitarimo pagrindu buvo atsiskaityta su turto pardavėjais, nėra teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovai perleido savo turtÄ neatlygintinai, negavę jokios finansinės naudos, nes turto perleidimas už prievolės, kuri seka paskui daiktÄ , įvykdymÄ (renovacijos kaÅ¡tų sumokėjimas už įgytas palėpės dalis) negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip gauta nauda. IeÅ¡kovams žadėta sandorio nauda – stogo remonto iÅ¡laidų, tenkančių tiek buto, tiek palėpės daliai, iÅ¡vengimas, jas padengiant palėpės dalių įgijėjams (pirkėjams) neįvykdyta, kadangi namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano ir jo korektÅ«ros duomenys patvirtina, kad visų namo butų savininkams iÅ¡lieka prievolė mokėti už stogo Å¡iltinimÄ ir naujos dangos įrengimÄ (8 dalis, 6 lentelės 8.1.2 p. - el. b. 1 t., b. l. 87; 2 t., b. l. 33).

Todėl ginčo pirkimo-pardavimo sandoriai pripažintini negaliojančiais, pažeidžiant pirkimo-pardavimo sandorio atlygintinumo principÄ , įtvirtintÄ CK 6.305, 6.314 straipsniuose. Atsakovų argumentai, kad minėtų sandorių atlygintinumo iÅ¡raiÅ¡ka yra tokia, kad ieÅ¡kovai, perleisdami palėpės dalis, iÅ¡vengė prievolės mokėti renovacijos įmokas už nereikalingus, nenaudojamus daiktus, neatlaiko elementarios logikos bei ieÅ¡kovų siekto tikslo – iÅ¡vengti ne tik palėpės daliai tenkančios mokėjimo už stogo remontÄ naÅ¡tos, bet ir priklausančio buto, esančio tame name, daliai.

Teismas, pripažindamas 2014-06-06 ir 2014-06-11 patalpos pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais kaip prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms bei sudarytiems apgaulės įtakoje (CK 1.91 str. 1 d.), nevertina ieškovų argumentų, susijusių su 2014-05-20 susitarimo (el. b. 2 t., b. l.

47) negaliojimu atskirai, kadangi Å¡is susitarimas laikytinas notarine tvarka patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarčių dalimi, įtvirtinusiu atsiskaitymo tvarkÄ , dėl ko atskiras jo vertinimas netenka prasmės, pripažinus sutartis negaliojančiomis. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl ieÅ¡kovo reikalavimo esminę reikÅ¡mę turi tai, kokių teisinių pasekmių ieÅ¡kovas siekia atitinkamus reikalavimus pareikÅ¡damas. Reikalavimas pripažinti 2014-05-20 susitarimÄ negaliojančiu, reiÅ¡kiant jį atsietai nuo reikalavimo pripažinti patalpos pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nesukeltų ieÅ¡kovams jokių teisinių pasekmių, todėl Å¡is ieÅ¡kovų reikalavimas nenagrinėtinas kaip savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas.

Kadangi tokio reikalavimo patenkinimas nelaikytinas teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimu, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla Å¡ioje reikalavimų dalyje, nutrauktina.Dėl restitucijos Pripažinus pirkimo-pardavimo ginčijamus sandorius negaliojančiais 1.80 ir 1.91 straipsnių pagrindu, spręstinas restitucijos taikymo klausimas. AiÅ¡kindamas ir taikydamas restitucijÄ reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ vykdydamos nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių.

Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grÄ Å¾inimas natÅ«ra yra neįmanomas ar Å¡alims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grÄ Å¾intino natÅ«ra daikto bÅ«kle ir galimybe tÄ daiktÄ grÄ Å¾inti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Sprendžiant dėl taikytino restitucijos bÅ«do, teismas pažymi, jog byloje atsakovų pateikti įrodymai – 2016-10-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 3/2016 ir Nr. 2/2016 (el. b. 3 t., b. l. 2-51) leidžia vertinti, kad restitucijos taikymas natÅ«ra prieÅ¡tarautų protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams, atsakovui M. ir I. A. įsirengus jiems perleistas palėpės dalis ir pritaikius gyvenimui, o atsakovei A. B. vykdant pertvarkymo darbus, remiantis 2016-09-26 bendrasavininkių susitarimu dėl neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) name, panaudojimo tvarkos (el. b. 4 t., b. l. 2-3).

Dar daugiau, palėpės įrengimo darbų aplinkybės konstatuotos 2016 metais spalio mėnesį, kas leidžia vertinti, kad 3-4 mėnesių laikotarpiu (teismo sprendimo priėmimo dienai) atliktų įrengimo darbų mastas galėjo padidėti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, spręstina, kad pritaikius restitucijÄ natÅ«ra, vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Teismas sutinka su atsakovų bylos nagrinėjimo metu iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, jog nagrinėjamu atveju patalpų grÄ Å¾inimas natÅ«ra negalimas.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant taikytinos restitucijos klausimÄ , turi bÅ«ti sprendžiamas ginčijamų palėpės dalių, perleistų atsakovams, ekvivalento priteisimo ieÅ¡kovams klausimas, t. y. ieÅ¡kovams turi bÅ«ti atlyginama pagal to, kas atsakovų buvo gauta, vertę pinigais, ir toks atlyginimas, teismo vertinimu, neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams. Pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalį piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kÄ jis privalo grÄ Å¾inti.

O kai privalantis grÄ Å¾inti turtÄ asmuo yra nesÄ Å¾iningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausiÄ turto vertę (CK 6.147 str. 2 d.).Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčius situacijai, kai patys atsakovai ginčo pirkimo-pardavimo sutartyse įtvirtino ieÅ¡kovų (pardavėjų) gaunamÄ naudÄ , nesant ginčo, kad atsakovas M. A. apskaičiavo turto kainÄ , įtvirtintÄ pirkimo-paradavimo sandoriuose, o restitucija remiasi idėja, pagal kuriÄ turi bÅ«ti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista Å¡alių turtinės padėties pusiausvyra, teismas sutinka su ieÅ¡kovų pozicija, kad taikant restitucijos bÅ«dÄ â€“ ekvivalento priteisimÄ , ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistina sutartyse nustatyta parduotų palėpės dalių vertė (kaina), t. y. ieÅ¡kovei G.

B. iÅ¡ atsakovės A. B. 1 842,54 Eur, o iÅ¡ M. ir I. A. solidariai – 1 842,54 Eur; ieÅ¡kovams L. ir J. B. solidariai iÅ¡ atsakovės A. B. – 1 625,40 Eur, iÅ¡ atsakovų M. ir I. A. solidariai – 1 625,40 Eur (CK 3.88 str., 6.6 str., 6.18 str.).Nustačius atsakovų ieÅ¡kovams mokėtinÄ sumÄ , nuo jos remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ priteisti procesines palÅ«kanas, ieÅ¡kovams priteistinos 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2016-05-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis ieÅ¡kovų naudai priteistinos ieÅ¡kovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė G. B. patyrė 883,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 122,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (el. b. 1 t., b. l. 9), 750,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 11,16 Eur kitų iÅ¡laidų už registrų iÅ¡rašų gavimÄ (el. b. t. 5, b. l. 81-85), kurios priteistinos ieÅ¡kovei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų, t. y. po 294,39 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 93 str.).

IeÅ¡kovai L. ir J. B. patyrė 873,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 112,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (el. b. 1 t., b. l. 25), 750,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 11,16 Eur kitų iÅ¡laidų už registrų iÅ¡rašų gavimÄ (el. b. t. 5, b. l. 81-85), kurios priteistinos ieÅ¡kovams solidariai iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 291,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 93 str.).IeÅ¡kinį patenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovų nepriteisiamos (CPK 93 str.).IÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 12,42 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, t. y. po 4,14 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ieÅ¡kovui skyrimo Atsakovas M. A. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė paskirti baudÄ ieÅ¡kovams, pareiÅ¡kus nepagrįstÄ ieÅ¡kinį teismui.CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

Tačiau ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymÄ . Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali bÅ«ti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Teismui iÅ¡ esmės patenkinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, nei faktinio, nei teisinio pagrindo skirti baudÄ ieÅ¡kovams už piktnaudžiavimÄ procesu nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 260, 263, 269, 270, 279, 293, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

BylÄ dalyje dėl 2014 m. gegužės 20 dienos (duomenys neskelbtini) bendrijos savininkų susitarimo pripažinimo negaliojančiu nutraukti.KitÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinti.Pripažinti 2014 m. birželio 6 d. patalpos pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. VB7-4077), sudarytÄ tarp M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia bei taikyti restitucijÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės A.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 842,54 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 54 ct), 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 842,54 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2016-05-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o iÅ¡ atsakovų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1 842,54 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 54 ct), 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 842,54 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2016-05-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti ieÅ¡kovei G.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 883,16 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus, 16 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 294,39 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus 39 ct) iÅ¡ kiekvieno atsakovo.Pripažinti 2014 m. birželio 11 d. patalpos pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. VB7-4194), sudarytÄ tarp M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia bei taikyti restitucijÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovams L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iÅ¡ atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 625,40 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 40 ct), 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 625,40 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2016-05-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o iÅ¡ atsakovų M.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) bei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1 625,40 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 40 ct), 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 625,40 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2016-05-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti solidariai ieÅ¡kovams L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) 873,16 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris eurus, 16 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 291,05 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 5 ct) iÅ¡ kiekvieno atsakovo.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 12,42 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 4,14 Eur (keturis eurus 14 ct) iÅ¡ kiekvieno atsakovo.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                             Rima Lipeikienė