2021-09-22 Nr. AB-19143-3-62-3-00221-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2029-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00221-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 8S-535-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. G.“ (toliau – ir Sprendimas), bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusių savininkų J., O. ir I. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, t. y. buvusio žemės sklypo Nr. 12 dalį, į kurią nuosavybės teisės nėra atkurtos, atkūrimo pareiškėjui V. G..

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 8S-535-(14.8.3.) pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 1,3929 ha buvusio savininko J. G. valdytos žemės, atlyginant už ją pinigais. Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 8SD-6206-(14.8.94.) informavo, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais už 1,3929 ha žemės, į kuriuos dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės pagal pareikštą valią – natūra ir, kad privaloma iki 2019 m. gruodžio 16 d. atvykti susipažinti su sprendimo projektu. Pareiškėjas nurodė, kad nesutikdamas su būsimu sprendimu, 2019 m. gruodžio 10 d. jis įteikė NŽT Kauno miesto skyriui raštą, kuriame dar kartą patvirtino savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimą natūra. Pareiškėjo teigimu, tai, kad atsakovas iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo įvykdęs pareigos atkurti nuosavybės teises natūra, nuosavybės teisių atkūrimas atlyginant pinigais, yra grubus teisės aktų ir pareiškėjo teisių pažeidimas. Pareiškėjas teigė NŽT Kauno miesto skyriui pateiktame 2019 m. gruodžio 10 d. rašte nurodęs konkrečią laisvos valstybinės žemės dalį, kurios apytikslis plotas apie 0,07 ha, esančią buvusio sklypo Nr. 12, kuris iki 1940 m. priklausė Juozui, Ignui ir O. G., ribose (toliau – ir ginčo sklypas), ribose, bei pridėjo kadastrinio žemėlapio ištrauką, kurioje paženklinta minėta laisva valstybinė žemė, įsiterpusi tarp kitų įregistruotų sklypų. Pareiškėjo nuomone, ši teritorija yra laisva valstybinė žemė, todėl, atlikus matavimus, į ją jam turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 8SD-6502-( 14.8.94.) (toliau – ir Raštas), atsakė pareiškėjui, kad į pareiškėjo nurodytą žemės plotą negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, NŽT Kauno miesto skyrius netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas pabrėžė, kad žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr A-2844 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo duomenys neskelbtini)), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo prie pastato (6Glp) duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo duomenys neskelbtini)), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). Pareiškėjo teigimu, Rašte nurodyti duomenys apie Projektą patvirtina, kad juo nebuvo sprendžiamas duomenys neskelbtini) gatvei reikalingo valstybinės žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo klausimas, taip pat gatvės plėtros klausimas, o pirmiau paminėtas laisvos žemės plotas niekaip nesusijęs su šiuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pertvarkytais esamais užregistruotais žemės sklypais prie pastatų, esančių duomenys neskelbtini), ir nepatenka į šiems pastatams skirtos bei nurodytu projektu pertvarkytos žemėvaldos teritoriją. Projekto patvirtinimo duomenų suvestinėje minimas plotas nepaminėtas, jis nepatenka į projekto plano (brėžinio) ribas – tai tik žemės plotas, esantis šalia planuojamos teritorijos. Pareiškėjas teigė, kad aplinkybė, jog brėžinio rengėjas savo iniciatyva laisvą valstybinę žemę įvardino kaip „esamą pravažiavimą“, nenurodant jokios to tariamo pravažiavimo krypties, priklausomybės, nenurodant ten esančio savavališko statinio – negalėjo sukurti ir nesukūrė jokių teisinių pasekmių, t . y. nepadarė atitinkamo žemės ploto valstybės išperkama žeme pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio nuostatas, kurios minimos NŽT Kauno miesto skyriaus Rašte. Šiame ginčo sklype nenumatytas ir neįregistruotas joks servitutas, jame nesuformuotas ir neįregistruotas joks nekilnojamojo turto objektas, jis neturi oficialaus naudotojo, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, tai laisva valstybinė žemė.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog 2019 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva vykdant tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos įrengimo duomenys neskelbtini) ežere pirmojo etapo darbus, buvo nukasta didžioji trasos įrengimui trukdančio pusiasalio dalis ir beveik visa nukasto pusiasalio žemė buvo minėto 12-to sklypo ribose. Pareiškėjas pažymėjo, kad nukasus didžiąją pusiasalio dalį, buvo suformuota ne tik visiškai nauja duomenys neskelbtini) ežero kranto linija, esanti 12-to sklypo ribose, bet ir suformuota visiškai nauja nuožulni išlikusios 12-to sklypo dalies pakrantė. Buvusio 12-to sklypo dalyje, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės pretendentams natūra, ir kuri buvo perleista UAB „Vici investments“, buvo suformuotas statybai skirtų sklypų masyvas su perimetru pagal anksčiau įsigytų sklypų išorines ribas. Pareiškėjas nurodė, kad iš UAB „Vici investments“ pateikto šios vietos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto 2018/02-FPP-01 matyti, kad suformuotas sklypų masyvas užima ne visą išlikusią nenukastą 12-to sklypo dalį, kuri, nukasus pusiasalį ir suformavus naują pakrantės liniją bei reljefą, turėjo dar padidėti, t. y. atsirasti dar daugiau laisvos valstybinės žemės, esančios už suformuotų UAB „Vici investments“ sklypų ribų. Pareiškėjas pabrėžė, kad tik nukastoji pusiasalio dalis, kurios vietoje bus įrengta irklavimo trasa, buvo priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai. Pareiškėjo įsitikinimu, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas galėjo ir turėjo išsiaiškinti realią situaciją, susijusią su visa dar išlikusia laisva valstybine žeme 12-to sklypo ribose, tačiau veikdamas prieš pareiškėjo valią, savo įstatyminę pareigą pažeidė.

5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindė šiais argumentais:

5.1. Prašymą atkurti nuosavybės teises į J. G. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdytą žemę pateikė anūkai: G. B. ir V. G., kuris turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,52 ha žemės. V. G. 1991 m. gruodžio 20 d. prašyme nurodė, kad nuosavybės teisės jam būtų atkurtos natūra, išreikšta valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. Piliečiui V. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,1271 ha žemės, grąžinant ją natūra. NŽT 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 8S-535-(14.8.3.) nuosavybės teisės į 1,3929 ha žemės atkurtos atlyginant pinigais.

5.2. Atsakovas paaiškino, jog NŽT Kauno miesto skyrius išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą schemą ir nustatė, kad žemės plotas prie duomenys neskelbtini) nėra laisvas valstybinės žemės plotas, kadangi jis pagal Projekto sprendinių brėžinį pažymėtas kaip esamas pravažiavimas ir yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Atsakovas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2589/2011 konstatavo, kad iki nacionalizacijos asmenine nuosavybe valdytų žemės sklypų dalis yra užlieta Lampėdžių vandens telkinio, todėl į žemės dalį, kuri yra užlieta minėto valstybinės reikšmės vandens telkinio, nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai numato galimybę nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais, kai piliečių pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą. Piliečiai iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį atlyginti kitu būdu, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas tokio prašymo iki 2019 m. birželio 1 d, nepateikė, todėl atsakovas, teisėtai priėmė ginčijamą Sprendimą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grįsdama tokiais argumentais:

6.1. Savivaldybė nurodė, kad pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra į visą iki 1940 m. nacionalizacijos J., O. ir I. G. nuosavybės teise valdytą žemę sklype Nr. 12, bei pažymėjo, kad klausimas dėl įpareigojimo atsakovui atkurti nuosavybės teises į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą sklype Nr. 12, t. y. nepamatuotą šalia sklypo Nr. 436-3 ir į pusiasalio duomenys neskelbtini) ežere žemę, jau buvo nagrinėtas teismuose, t. y. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 17 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-242-480/2010 pareiškėjų V.

G. ir G. B. patikslintą skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2589/2011 šį sprendimą paliko nepakeistą. Savivaldybė pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, reiškia iš esmės tapatų reikalavimą. Savivaldybė pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjas teismine tvarka būtų ginčijęs sprendimą, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės grąžinant sklypą Nr. 436-3, nėra, todėl mano, kad pareiškėjas sutiko ir su suformuoto grąžintino sklypo ribomis, ir su tuo, kad daugiau grąžintinos žemės nėra.

Savivaldybė paaiškino, jog Projekto grafinėje dalyje, pareiškėjo nurodomas laisvas valstybinės žemės plotas yra pažymėtas kaip esamas įvažiavimas, bei pažymėjo, kad Projekto sprendiniuose žymimi ne tik naujai formuojamos teritorijos žemės sklypai, bet ir jų gretimybės. Savivaldybė nurodė, kad esamas privažiavimas yra valstybinėje žemėje, o Projekto sprendinių brėžinys suderintas su valstybinės žemės patikėtiniu – NŽT Kauno miesto skyriumi, todėl pareiškėjo teiginiai, kad brėžinio rengėjas savo iniciatyva valstybinę žemę įvardino kaip „esamą privažiavimą“ ir toks žymėjimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių, yra atmestini.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, fakto, kad duomenys neskelbtini) ežero kranto linija būtų pakeista supilant iškastą gruntą, nėra, todėl tai negali būti pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybe ir pareiškėjui išlieka pareiga tokias aplinkybes įrodyti. Kauno miesto savivaldybės administracijos žiniomis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenustatė pažeidimų dėl Lampėdžio ežere atliktų darbų, o Kauno apygardos prokuratūra nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių.

Savivaldybės nuomone, pareiškėjui atkūrus nuosavybės teises kitu Atkūrimo įstatyme numatytu būdu, nebuvo pažeistos jo teisės ir buvo užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas byloje nustatė, kad O. I. ir J. G. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis Žemutinių Kaniūkų kaime, Kauno apskrityje, valdė 18,81 ha žemės. Pareiškėjas V. G. 1991 m. gruodžio 20 d. prašyme nurodė, jog prašo nuosavybės teises atkurti natūra, ir ši valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1154/2000 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad J. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 7,05 ha žemės sklypą duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,52 ha žemės. Pareiškėjui V. G. atkurtos nuosavybės teisės į 2,1271 ha žemės, grąžinant natūra. NŽT 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 8S-535-(14.8.3.) V. G. nuosavybės teisės atkurtos į 1,3929 ha žemės atlyginant pinigais.

9. Teismas akcentavo, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atkūrimo tvarka), bei kitais teisės aktais.

10. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimus, nustatė, kad jis siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra į visą iki 1940 m. nacionalizacijos J., O. ir I. G. nuosavybės teise valdytą žemę sklype Nr. 12, o klausimas dėl įpareigojimo atsakovui atkurti nuosavybės teises į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą sklype Nr. 12, t. y. nepamatuotą šalia sklypo Nr. 436-3, ir į duomenys neskelbtini) ežero pusiasalio žemę, jau buvo nagrinėtas teismuose.

11. Teismas byloje nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-242-480 /2010, pagal pareiškėjų V. G. ir G. B. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., O. B. J., V. G., G. B. Č., J. V. J., V. V., L. J., L. K., J. D., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno irklavimo mokyklai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypo ribų paženklinimo akto panaikinimo, kurioje pareiškėjai prašė įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją (jos teisių perėmėja –Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti natūra grąžinamos žemės sklypų suformavimo, jų paženklinimo vietoje ir kitus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir kituose teisės aktuose ir atkurti jiems nuosavybės teises natūra į likusią laisvą žemę: 1) pareiškėjų faktinės namų valdos sklype – į likusią laisvą žemę 0,1699 ha; 2) į visą laisvą žemę, esančią likusioje sklypo Nr. 12 dalyje, esančioje šalia dalies Nr. 436-3, įskaitant pusiasalio duomenys neskelbtini) ežere žemę; 3) sklype Nr. 24 – į likusius 1,2654 ha žemės; 4) sklype Nr. 59 – į likusią laisvą žemę. 0,1897 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 19010286, formavimo, paženklinimo ir suderinimo veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo natūra tikslu ginčo vietoje –šalia sklypo, kurio Nr. plane 436-1, unikalus Nr. 4400-1495-1722, pripažinti neteisėtais, panaikinti 2009 m. liepos 3 d. šio 0,1897 ha sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjų patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A63–2589/2011 pagal pareiškėjų V. G. ir G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo minėtoje administracinėje byloje, pareiškėjų G. B. ir V. G. apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas administracinėje byloje Nr. A63–2589/2011 konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dėl sklypo Nr. 12 nustatyta, kad ginčo teritorija nėra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokia detaliojo planavimo procedūra yra pradėta. Toliau teismas pažymėjo, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Esant išreikštam visuomenės poreikiui ( Kauno miesto savivaldybės 2009 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. T-165, kuriuo buvo nuspręsta įrengti tarptautinius reikalavimus atitinkančią irklavimo trasą duomenys neskelbtini) karjere ir viešojo naudojimo, sporto, rekreacijos ir poilsio tikslams skirtą kompleksą prie duomenys neskelbtini) gatvės), kol nebus parengtas detalusis planas ir nustatytas žemės sklypo plotas, būtinas esamų visuomeninės paskirties pastatų bei tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos eksploatavimui, patvirtinantis visuomenės poreikio šiam žemės sklypui buvimą ar nebuvimą, nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjams nėra galimas. Teismas administracinėje byloje Nr. A63–2589/2011 taip pat pažymėjo, kad iki nacionalizacijos valdytų žemės sklypų dalis yra užlieta Lampėdžių vandens telkinio, o į žemės dalį, kuri yra užlieta minėto valstybinės reikšmės vandens telkinio, nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos.

13. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusių savininkų J., O. ir I. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, t. y. buvusio žemės sklypo Nr. 12 dalį, į kurią nuosavybės teises nėra atkurtos, reiškia iš esmės tapatų reikalavimą, tačiau tos pačios aplinkybės nebegali būti vertinamos kitaip, nei jos vertinamos minėtuose teismų sprendimuose.

14. Teismas pažymėjo, kad duomenų, kad pareiškėjas teismine tvarka būtų ginčijęs sprendimą, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės grąžinant sklypą Nr. 436-3, esantį buvusių savininkų J., O. ir I. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės sklype Nr. 12, nėra, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas sutiko ir su suformuoto grąžintino sklypo ribomis, ir su tuo, kad daugiau grąžintinos žemės nėra.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad šalia duomenys neskelbtini)yra laisvos žemės plotas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuotas ir, kuris nepatenka į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytos valstybės išperkamos žemės kategoriją, pažymėjo, kad kaip matyti iš Projekto grafinės dalies, t. y. Projekto sprendinių brėžinio, pareiškėjo nurodomas laisvas valstybinės žemės plotas yra pažymėtas kaip valstybinėje žemėje esamas įvažiavimas, o Projekto sprendinių brėžinys suderintas su valstybinės žemės patikėtiniu, todėl vertino, jog taip yra išreikštas konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės J., O. ir I. G. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 8S-535-(14.8.3.), ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusių savininkų J., O. ir I. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, t. y. buvusio žemės sklypo Nr. 12 dalį atkūrimo natūra.

III. 17. Pareiškėjas V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą patenkinti pilnai. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tokias argumentais:

17.1. Pareiškėjas išdėsto skundžiamo atsakovo Sprendimo priėmimo aplinkybes, bei pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus nesutikimo su juo argumentus.

17.2. Pareiškėjas nurodo, kad vykstant teisminiam ginčo nagrinėjimui, nei atsakovas nei suinteresuotojo trečiojo asmens atstovas nepateikė jokio projekto, kuriame ginčo žemės plotas būtų pažymėtas kaip perspektyvinis visuomenės poreikiams reikalingas plotas, taip pat negalėjo paaiškinti, kur veda „pravažiavimas“. Pareiškėjas nurodo pateikęs įrodymus, kad ginčo plotą nuo vandens telkinio atskiria būtent minėto privataus sklypų masyvo dalis ir tuo būdu jis yra įsiterpęs tarp dviejų suformuotų sklypų objektų: iš vienos pusės duomenys neskelbtini), o iš kitos pusės – privataus sklypų masyvo. Pareiškėjas pažymi, kad teismui pateiktame privataus investuotojo 2018 m. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte 2018/02-FPP ginčo sklypas yra pažymėtas kaip laisva valstybinė žemė (neminint jokio „esamo pravažiavimo“), iš jo suprojektuoti du įvažiavimai į privačius sklypus: 7/962 ir 8/1656. Pareiškėjo nuomone, neatmetama situacija, kad vėliau ginčo sklypą būtų galima įsigyti lengvatine tvarka be aukciono, kaip įsiterpusį tarp dviejų sklypų, tačiau teismas šią įrodymais patvirtintą situaciją ignoravo ir dėl jos visiškai nepasisakė.

17.3. Pareiškėjas nurodo, jog nukasus pusiasalį prie duomenys neskelbtini) ežero ir suformavus naują pakrantės liniją, laisvos valstybinės žemės plotas šioje vietoje dar padidėjo, ir tik nukastoji pusiasalio dalis, kurios vietoje bus įrengta irklavimo trasa, buvo priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai. Pareiškėjo teigimu, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, atsakovas privalėjo išsiaiškinti realią situaciją, susijusią su visa dar išlikusia laisva valstybine žeme 12-to sklypo ribose, ypač po to, kai 2019 m. buvo įvykdyti irklavimo trasos įrengimo pirmojo etapo darbai, tačiau savo įstatyminę pareigą pažeidė.

17.4. Pareiškėjas akcentuoja, jog nuosavybės teisių atkūrimas jam buvo vykdomas atskirais etapais, priklausomai nuo įvairių aplinkybių (tiek bendrai, tiek konkrečiai imant 12-to sklypo ribas), o NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. balandžio 1d. sprendimu Nr.8S- 89-(14,8.3) pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į natūra į 0,0470 ha žemės sklypą, esantį buvusio 12-to sklypo ribose.

17.5. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra į visą iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę sklype Nr.12, taip pat nesutinka su teismo išvada, kad šis ginčas yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-242-480 /2010, kadangi, pareiškėjo teigimu, šios bylos ginčo dalykas yra iš esmės kitas, nors ir susijęs su restitucija 12-to sklypo ribose.

17.6. Pareiškėjo nuomone, skundžiamame teismo sprendime, pagrindžiant ginčo sklypo pristyrimą visuomenės poreikiams, nepagrįstai ginčo sklypas priskirtas duomenys neskelbtini) g. esančios irklavimo bazės sferai, nors toji bazė nuo ginčo sklypo nutolusi daugiau nei 2 kilometrų atstumu, ir pati irklavimo trasa niekaip nesusijusios su ginčo sklypu, kurio jų planuose nebuvo ir nėra, t. y. jokio visuomenės poreikio, kuriuo rėmėsi teismas, ginčo sklypui nėra, ir to nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

17.7. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui neginčijus sprendimo, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės grąžinant sklypą Nr.436-3, esantį sklype Nr.12, vertintina, jog pareiškėjas sutiko ir su suformuoto grąžintino sklypo ribomis ir su tuo, kad daugiau grąžintinos žemės nėra, bei pabrėžia, kad sutikdamas su atkuriamos žemės dalių suformuotomis ribomis sklype Nr.12 pareiškėjas neatsisakė savo siekio, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra į visą kitą šiame sklype išlikusią laisvą žemę.

17.8. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ginčo sklypas Projekto sprendiniuose yra pažymėtas kaip valstybinėje žemėje esamas įvažiavimas, nurodo, kad pagal esamą tvarką Kauno miesto savivaldybės administracija privalo nurodyti atsakovui tuos laisvos valstybinės žemės sklypus, esančius miesto teritorijoje, į kuriuos gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Kadangi Kauno miesto mero įmonės „Vici investments“ valdomų sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte ginčo sklypas nurodomas kaip laisva valstybinė žemė, kuriai nėra konkretaus visuomenei reikšmingo intereso, ir kurioje įrengtas nelegalus statinys – aikštelė, iš kurios suformuoti du įvažiavimai į du privačius sklypus, pareiškėjo nuomone, tai yra tiesiogiai susiję su verslo interesais, kuriuos teismas apgynė skundžiamu sprendimu.

18. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą parašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

18.1. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytas skundžiamo atsakovo Sprendimo priėmimo aplinkybes, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, nuo jos nenukrypo, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, jog teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kurie įrodymai atmetami, o kurie ne, todėl mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

19.1. Savivaldybė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl teritorijos, kuri Kauno miesto teritorijai priskirta po 1995 m. birželio 1 d., todėl pagal teisės aktų nuostatas, šiame procese Savivaldybės administracija nedalyvauja ir informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę neteikia, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad Kauno miesto savivaldybės administracija privalo nurodyti atsakovui laisvos valstybinės žemės sklypus, į kuriuos gali būti atkurtos nuosavybės teisės, yra nepagrįstas.

19.2. Savivaldybė sutinka su teismo išvada, kad klausimas dėl įpareigojimo atsakovui atkurti nuosavybės teises į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą sklype Nr. 12 jau buvo nagrinėtas teismuose ir teismai nenustatė pagrindų, įgalinančių įpareigoti atsakovą pareiškėjų skunde nurodytu būdu atlikti natūra grąžintinų žemės sklypų suformavimą buvusiame J., O. ir I. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės sklype Nr. 12. Savivaldybės teigimu, įrodymų, kad po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo J., O. ir I. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytame žemės sklype Nr. 12 išlikęs nekilnojamasis turtas tapo nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui ir atsirado daugiau laisvos žemės, byloje nėra.

19.3. Savivaldybė pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog buvusio sklypo Nr. 12 dalyje, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės pretendentams natūra ir, kuri buvo perleista investuotojui, nukasus pusiasalį buvo suformuota nauja pakrantės linija, todėl atsirado daugiau laisvos valstybinės žemės, esančios už suformuotų investuotojo sklypų ribų, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Savivaldybė akcentuoja, kad toks faktas prieštarautų Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam draudimui keisti upių ir (ar) ežerų krantų liniją, o iš ne teisės negali atsirasti teisė.

19.4. Savivaldybė nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodytas žemės plotas šalia duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. esamas pravažiavimas, patenka į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A- 2844 patvirtinto žemės sklypo prie pastato (6Glp) duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad žemės plotui šalia duomenys neskelbtini) yra konkretus visuomenės poreikis.

19.5. Savivaldybė, atsižvelgdama į aktualią Lietuvos teismų praktiką, mano, kad pareiškėjui atkūrus nuosavybės teises kitu Atkūrimo įstatyme numatytu būdu, nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir buvo užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neapgynė pareiškėjo teisių, kurias jam garantuoja ir gina įstatymai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 8S-535-(14.8.3.), kuriuo pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančius 1,3929 ha buvusio savininko J. G. valdytos žemės, atlyginant už ją pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės J., O. ir I. G. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pareiškėjas nebuvo pasirinkęs kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl jo atžvilgiu priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas atlyginti už minėtą žemę pinigais.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo esmę, tendencingai interpretavo vienus byloje pateiktus įrodymus, kitus įrodymus visiškai ignoravo, neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau -ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Bylai aktualus teisinis reguliavimas yra išdėstytas Atkūrimo įstatyme, kurio 12 straipsnis apibrėžia valstybės išperkamos žemės sampratą, o 21 straipsnis nustato sąlygas, kuriomis gali būti priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę atlyginant pinigais, nesant pretendento sutikimo. Šias įstatymo normas detalizuoja Atkūrimo tvarkos 102-108 punktai, kurie leidžia Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, tačiau tam būtina nustatyti, jog pretenduojantis atkurti nuosavybės teises pilietis nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar prašyme nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pageidavo atkurti nuosavybės teises į J. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto 7,05 ha žemės sklypo duomenys neskelbtini) jam tenkančią dalį - į 3,52 ha žemės. Pareiškėjui iki šiol atsakovo sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į kelis žemės sklypus, bendro 2,1271 ha ploto, grąžinant žemę natūra. Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 8S-535-(14.8.3.) nuosavybės teisės atkurtos į 1,3929 ha žemės atlyginant pinigais, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo nurodytu būdu daugiau nėra galimybės atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra ginčo teritorijoje.

26. . Pagrindinis klausimas, dėl kurio nesutaria šalys šioje byloje, yra - ar maždaug 0,07 ha ploto žemės teritorija, esanti šalia žemės sklypų duomenys neskelbtini) yra priskirtina valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme. Atsakovas remiasi tuo faktu, kad šiame žemės plote yra susiformavęs pravažiavimas tarp sklypų, jis yra numatytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A- 2844 patvirtintame žemės sklypo prie pastato (6Glp) duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekte, todėl šiam žemės plotui yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis. Pareiškėjas tvirtina, jog ginčo žemės plotas nėra tinkamai pažymėtas jokiame žemėtvarkos projekte, nėra nurodytas jo visuomeninis poreikis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens argumentus, pripažinęs, jog ginčo sklypui egzistuoja visuomenės poreikis, pareiškėjas neginčijo ankstesniais administraciniais aktais jam suformuotų grąžintinų žemės sklypų ribų, be to, pareiškėjo kelti nuosavybės teisių atkūrimo klausimai jau išspręsti ankstesniuose teismų sprendimuose.

27. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus. Vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

28. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą. Būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, o teismui - patikrinti, ar ginčo teritorijoje nėra galimybės atkurti nuosavybės teises pareiškėjo pageidaujamu būdu, t. y. nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą grąžinimui natūra.

29. Nacionalinė žemės tarnyba bei Kauno miesto savivaldybė šioje byloje įrodinėjo, jog maždaug 0,07 ha ploto ginčo žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams, nes jame yra pravažiavimas, numatytas žemės sklypų duomenys neskelbtini) pertvarkymo ir suformavimo projekte. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A- 2844 patvirtintame žemės sklypo prie pastato (6Glp) duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas buvo skirtas suformuoti žemės sklypą duomenys neskelbtini) esamam pastatui eksploatuoti ir perdalyti žemės sklypus duomenys neskelbtini) Kaune. Šiame projekte nėra duomenų, kad juo buvo planuojamos gretimos teritorijos, nustatomas jų teisinis režimas, kad ginčo teritorijoje, į kurią pretenduoja pareiškėjas, yra numatytas pravažiavimas į Projektu formuojamus sklypus ar servitutai, skirti jiems aptarnauti. Projekte ginčo teritorija pažymėta pagal jos faktinę padėtį kaip valstybinė žemė (esamas pravažiavimas), nenurodant šio pravažiavimo visuomeniškai reikšmingos paskirties. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio įrodymo nepakanka patvirtinti aiškiai ir konkrečiai išreikštą visuomenės poreikį minėtai teritorijai, o kitų įrodymų, kurie leistų padaryti tokią išvadą, atsakovas nėra pateikęs.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra surinkti duomenys, kurie papildomai kelia abejones galimybe formuoti ginčo teritorijoje naujus žemės sklypus grąžinimui natūra – paties pareiškėjo pateikti investuotojo projektinių pasiūlymų brėžinys, žemės sklypų duomenys neskelbtini) ir gretimybių formavimo ir pertvarkymo projektas, fotonuotraukos, fiksuojančios bylos nagrinėjimo metu esančią padėtį ( b. l. 18-26) bei papildomai pateikti įrodymai, susiję su privataus investuotojo plėtojamu individualių namų rajono planavimu. Šie duomenys pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo vertinami.

31. Skundžiamame teismo sprendime minimos anksčiau nagrinėtos administracinės bylos tarp tų pačių šalių turėtų būti vertinamos viso nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui proceso aspektu, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės į žemę natūra buvo atkuriamos ilgą laikotarpį, grąžinant vieną suformuotą žemės sklypą po kito, tarp šalių sprendžiant ginčus tiek dėl sklypų dydžio, ribų, paskirties ir pan. Taip Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-242-480 /2010 ( kuri buvo peržiūrėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylos Nr. A63–2589/2011) nebuvo konkrečiai spręstas galimybės atkurti nuosavybės teises natūra į atskiras iki nacionalizacijos J. G. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalis, kurios nėra užlietos vandens telkiniu, klausimas. Administraciniai teismai šioje byloje pasisakė tik dėl to, kad ginčo teritorija nėra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, tik pradėtos detaliojo planavimo procedūros, o kol nebus parengtas detalusis planas ir nustatytas žemės sklypo plotas, būtinas esamų visuomeninės paskirties pastatų bei tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos eksploatavimui, patvirtinantis visuomenės poreikio šiam žemės sklypui buvimą ar nebuvimą, nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjams nėra galimas. Tokio detaliojo plano, kuris konkrečiai pagrįstų ginčo sklypo priskyrimą visuomeninės paskirties pastatų (prie duomenys neskelbtini) gatvės) ar tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos eksploatavimui, nėra pateikta ir šioje byloje, joje nėra duomenų, ar ginčo teritorija šiuo metu patenka į kokią nors planuojamą teritoriją.

32. Darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti neginčijamą išvadą, kad pareiškėjo prašomas grąžinti natūra žemės sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Be to, dalis administracinėje byloje surinktų įrodymų teismo proceso metu nebuvo vertinami ir dėl jų įrodomosios reikšmės nebuvo pasisakyta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra į visą iki 1940 m. nacionalizacijos J., O. ir I. G. nuosavybės teise valdytą žemę sklype Nr. 12, o šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Kaip jau minėta šios nutarties 26 punkte, šioje byloje nustatytina ir tikrintina, ar maždaug 0,07 ha ploto žemės teritorija, esanti šalia žemės sklypų duomenys neskelbtini), Kaune yra priskirtina valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintina. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso ir tolesnė nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui eiga – įpareigojimas grąžinti žemę natūra ar pripažinimas, jog atsakovas veikė teisėtai ir pagrįstai.

33. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra pakartojami atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens argumentai, tačiau nėra motyvuotai atsakoma į pareiškėjo argumentus.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

35. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė