2016-10-14 Nr. AB-19996-3-64-3-02561-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2600-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02561-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 21–22).

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. liepos 13 d. perpildytose kamerose. Daug vietos kamerose užima nereikalingi gultai, kurių visada yra 10 ir daugiau. Tualetai kamerose nėra pilnai įrengti, nes nėra klozetų, o iš kanalizacijos vamzdyno sklinda nemalonus kvapas. Kamerose ant sienų visur yra pelėsis, drėgmė, ventiliacijos nėra, nuo sienų ir lubų krenta tinkas. Išsiplovus rūbus, nėra kur jų pasidžiauti ir rūbai pelija. Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresiją, nepatogumus. Prašo jo skundą patenkinti ir priteisti jam iš atsakovo 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 85–92)

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas periodiškai nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. liepos 13 d., kamerose: Nr. 52 su 3–5 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 6,17 iki 3,7 kv. m, Nr. 66 su 4–6 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 5,65 iki 3,77 kv. m, Nr. 27 su 4 asmenimis ir vienam iš jų teko 3,98 kv. m, Nr. 61 su 3–4 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 5,83 iki 4,37 kv. m. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, teisė į plotą nebuvo pažeista. Pabrėžė, kad EŽTT praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija).

Pažymėjo, kad tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus. Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 76:2010) įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, šalčio ar drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą pasisakė, kad apšvietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis HN 76:2010 ir Taisyklių reikalavimais. Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Nurodė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies, HN 76:2010 67 punkto, 2012 m. spalio 31 d.

įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašo 4 punkto nuostatas. Patalynės skalbimas įstaigoje vykdomas nepažeidžiant galiojančių nuostatų ir užtikrinant jų švarą. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė iki 2012 m. buvo skalbiama nemokamai, o nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas.

Pažymėjo, kad kainos yra nustatytos tokios pat kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sistemiškai aiškinant galiojančias teisės normas, šiuo atveju HN 76:2010 64 punktą, matyti, kad sąlygos skalbtis laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose yra sudarytos ir įstaiga neveikė išimtinai neigiamai prieš pareiškėją. Pažymėjo, jog duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl socialinės paramos skyrimo ar galimybės nemokamai išsiskalbti, įstaigoje nėra. Nurodė, kad Socialinės paramos suimtiesiems fondo lėšas sudaro pinigai, surasti suimtųjų laikymo tardymo izoliatoriuose metu ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų, kuriose dirba suimtieji, pelno dalis (Šiaulių tardymo izoliatorius yra suėmimą vykdanti įstaiga ir suimtieji nėra numatyta galimybė dirbti).

Todėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje Socialinės paramos fondo suimtiesiems nėra. Sistemiškai analizuojant teisės aktus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo suimtasis bei į įstaigos administraciją dėl socialinės paramos skyrimo ir galimybės nemokamai išsiskalbti nesikreipė, įstaiga neveikė išimtinai neigiamai prieš pareiškėją, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai negali būti vertinamai kaip pažeidžiantys galiojančius teisės aktus. Vadovavosi CK 1.138 straipsnio 8 punkto norma.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Atsakovas taip pat prašė teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo S. L. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 99–109).

Teismas įvertino byloje pateiktą Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2015 m. spalio 22 d. pažymą Nr. 69/06-5591 „Dėl S. L.“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. liepos 13 d. (76 dienas), ir nustatė, jog pareiškėjas visas 76 dienas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose ant sienų visur yra pelėsis, drėgmė, ventiliacijos nėra, nuo sienų ir lubų krenta tinkas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų. Teismas atsižvelgė į Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo aktą Nr. EP-447. Patikrinimo akte nurodytai aplinkybei, kad kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal finansines galimybes ir turimus žmogiškuosius išteklius ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje remonto darbai vykdomi pagal sudarytą planą 2015 metams, patvirtina atsakovo pateiktas 2015 m. atliktų remonto darbų patalpų aprašymas, kur detaliai nurodyti atlikti darbai, pakeista santechnika ir kt.

Pareiškėjo aiškinimas, kad daug vietos kamerose užima nereikalingi gultai, kurių visada yra 10 ir daugiau, paneigė atsakovo pateiktos kamerų Nr. 66, 27, 52 fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog gyvenamosiose patalpose tikrai nėra 10 ir daugiau gultų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. spalio 22 d. pažymoje Nr.62/08-1027 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 punkte nustatyta, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos ir oro – svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktas. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 punkte numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apšvietimu, pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo.

Paprastai šis aspektas vertinamas kitų kalinimo sąlygų kontekste. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų buvę nustatyti aukščiau minimi HN 76:2010 pažeidimai Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu, nėra.

Pareiškėjas skunde tik nurodo, kad kamerose tualetai nėra pilnai įrengti, nes nėra klozetų, o iš kanalizacijos vamzdyno sklinda nemalonus kvapas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso (Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą) negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl higienos normos HN76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 66, 27, 52 sanitariniai mazgai atitverti nuo likusios kameros dalies pertvara ir lengvai valoma danga. Kitų įrodymų dėl netinkamų sanitarinių mazgų įrengimo byloje nėra, todėl konstatuoti, kad atsakovas laikė pareiškėją kamerose, su neatitinkančiais jiems keliamų HN 76:2010 reikalavimų sanitariniais mazgais, nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad išsiplovus rūbus, nėra kur juos pasidžiauti ir rūbai pelija. Teismas atsižvelgė į Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo aktą Nr. EP-447, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. EP-126. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis rašytiniu prašymu kreipėsi, tačiau už skalbimo ar cheminio valymo paslaugas jam nebuvo apmokama iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų, juo labiau, už tokias paslaugas pareiškėjas galėjo susimokėti, nes savo sąskaitoje turėjo lėšų. Nurodytas aplinkybes patvirtino pateikti dokumentai: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas. Vis dėlto, pareiškėjas nenurodė, jog jis pats būtų kreipęsis, pats neturėjęs galimybės pasinaudoti rūbų skalbimo, džiovinimo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresiją, nepatogumus. Tačiau teismas nustatė, jog iš pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, kad jokių įrašų dėl dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, depresijos nėra užfiksuota. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, ką nurodė savo skunde. Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. pažymos Nr. 61/04-3245 matyti, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė.

Pirmosios instancijos konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą, t. y. pareiškėjas visą nurodytą laiką (76 dienas) buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, galimi konkretūs higienos normų pažeidimai nenustatyti, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjas nepatyrė tokių didelių kančių ar nepatogumų bei dvasinė skriauda nėra tokia didelė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas S. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 111). Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dalyvauti bylos nagrinėjime.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad kameroje Nr. 52, kurioje buvo kalinamas nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. liepos 13 d., yra 14 gultų, ant kameros sienų yra pelėsių bei grybelio. Kamerose Nr. 27 ir Nr. 66 yra po 8 gultus. Teigia, kad pateiktos nuotraukos yra klaidingos, t. y. nuotraukose užfiksuotos ne tos kameros, kuriose buvo pareiškėjas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 115–116).

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. liepos 13 d. atsiradusios neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas siejo su tuo, kad, jo teigimu, Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, daug vietos kamerose užėmė nereikalingi gultai, kurių visada buvo 10 ir daugiau, tualetai kamerose nebuvo pilnai įrengti, nes nebuvo klozetų, o iš kanalizacijos vamzdyno sklido nemalonus kvapas, kamerose ant sienų buvo pelėsis, drėgmė, nebuvo ventiliacijos, nuo sienų ir lubų krito tinkas, išsiplovus rūbus, nebuvo kur jų pasidžiauti.

Pažymėtina, jog ginčui spręsti aktualiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. V-14 redakcija) 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš Šiaulių tardymo izoliatorius teismui pateiktos 2015 m. spalio 22 d. pažymos Nr. 69/06-5591 „Dėl S. L.“ (b. l. 30–32) galima spręsti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. liepos 13 d. periodiškai buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 15,93 kv. m iki 22,6 kv. m; kamerose buvusių asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 6, atitinkamai – vienam asmeniui tenkantis kameros plotas svyravo nuo 3,76 kv. m iki 4,63 kv. m. Atsižvelgiant į šios pažymos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas 76 dienas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas teisės aktų reikalavimus dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, atitinkančiose kamerose. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose yra 8 lovos (b. l. 46–52), pareiškėjas nenurodė ir nepateikė kitų įrodymų, jog kamerose buvo 10–14 lovų.

Pareiškėjas skunde pakankamai abstrakčiai teigė, jog buvo laikomas kamerose, kuriose ant sienų buvo pelėsis, drėgmė, nebuvo ventiliacijos, o nuo sienų ir lubų krito tinkas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Pareiškėjas savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavo, nenurodė jokių šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, duomenų, kad pareiškėjas dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis Šiaulių TI administracijai, kreipęsis dėl to į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją, nėra, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuris šiuos pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų vertino kaip nepagrįstus, juo labiau, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde šiuo aspektu išsamiau ir nepasisako.

Pareiškėjas nurodo, kad išsiskalbus rūbus nebūdavo tinkamų sąlygų juos išsidžiovinti ir dėl to rūbai pelijo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo aktu Nr. EP-447 (b. 1. 38–44) nustatyta, kad asmenims sudaroma galimybė praustis duše, keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti patalynę bei apatinius rūbus. Taip pat Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-126 yra konstatuota, jog pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į šias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų rašytinių prašymų pagrindu apmokant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis rašytiniu prašymu kreipėsi, tačiau už skalbimo ar cheminio valymo paslaugas jam nebuvo apmokama iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų, juo labiau, už tokias paslaugas pareiškėjas galėjo susimokėti, nes savo sąskaitoje turėjo lėšų (b. 1. 45). Nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti dokumentai: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas (b. 1. 56–62). Vis dėlto, pareiškėjas nenurodo, jog jis pats būtų kreipęsis, pats neturėjęs galimybės pasinaudoti rūbų skalbimo, džiovinimo paslaugomis. Todėl, atsižvelgusi į šiuos argumentus, teisėjų kolegija šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad tualetai kamerose nebuvo pilnai įrengti, nes nebuvo klozetų, o iš kanalizacijos vamzdyno sklido nemalonus kvapas.

Pažymėtina, jog HN 76:2010 (2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-241 redakcija) 21 punkte įtvirtinta, kad: pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovas į bylą pateikė Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015 m. spalio 22 d. pažymą apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje Nr. 02108-1027 (b. l. 34–37), kurioje abstrakčiai teigia, kad sanitarinis mazgas įrengtas atsižvelgiant į Taisyklių 14.5 punkto reikalavimą, iš esmės cituodamas teisės akto normą, tačiau konkrečių tai patvirtinančių duomenų nenurodo. Be to, šioje Ūkio skyriaus pažymoje atsakovas pats pripažino, kad unitazų nėra įrengta: yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose. Kaip minėta, vadovaujantis HN 76:2010 21 punktu, sanitariniame mazge turi būti unitazas. HN 76:2010 termino „unitazas“ apibrėžimo nėra, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ 3.4 punktu, unitazas – tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pats atsakovas pripažino, jog Šiaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose unitazai nėra įrengti, darytina išvada, kad sanitariniai mazgai neatitiko HN 76:2010 reikalavimų.

Taigi, ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. liepos 13 d. pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus, t. y. 76 dienas pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas kameroje, kurioje nėra tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Kiek tai susiję su Konvencijos 3 straipsnio galimu pažeidimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo situacija ir nustatytos aplinkybės, jų komuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio teisėjų kolegija visų pirma pažymi pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją (šiai bylai aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d.); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1406-624/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjui padaryta skriauda yra tokia, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, t. y. 9 000 Eur, ir mano, kad dėl pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti nustatytina 300 Eur suma.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui S. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas Dalia Višinskienė