Legislator Case Law & Legislation
2018-03-28 Nr. AB-6340-3-61-3-03485-2016-2 AI generated

2018-03-28 Nr. AB-6340-3-61-3-03485-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-03-28 Nr. AB-6340-3-61-3-03485-2016-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-03-28 Nr. AB-6340-3-61-3-03485-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. liepos 28 d. raštą Nr. (23.1-08)RNA-23164 „Dėl A. Š. prašymo išdėstyti administracinės baudos sumokėjimą“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1–3).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-634-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03485-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. liepos 28 d. raštą Nr. (23.1-08)RNA-23164 „Dėl A. Š. prašymo išdėstyti administracinės baudos sumokėjimą“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1–3).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu skyrė pareiškėjui 868 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko galioti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. balandžio 26 d. ir 2016 m. birželio 30 d. kreipėsi į VMI dėl teismo paskirtos baudos išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau VMI ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad fizinių asmenų anketą pildė būdamas VMI, tačiau jam niekas nepaaiškino, kad anketoje nurodytas teiginys turi būti patvirtintas bankų sąskaitų išrašais. Pareiškėjas nurodė, kad dirba taksi vairuotoju, todėl dėl teismo atimtos teisės vairuoti transporto priemones tris mėnesius negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo. Pasak pareiškėjo, visos baudos sumokėjimas iš karto padarytų jo finansinę būklę kritine.

5. Atsakovas VMI atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–17).

6. Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. gegužės 3 d. raštu VMI atsakė pareiškėjui, kad jo 2016 m. balandžio 26 d. prašymas nebus nagrinėjamas, nes neatitinka teisės aktuose tokiam prašymui nustatytų reikalavimų. VMI pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme nenurodė, iš kokių pajamų mokės paskirtą baudą bei nepateikė duomenų, įrodančių, kad turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jei baudos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas.

7. VMI nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. rašte paaiškino pareiškėjui, kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti pakartotinai teikiant prašymą. Pasak VMI, šis VMI raštas pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. gegužės 9 d. Pareiškėjas 2016 m. birželio 30 d. pakartotinai pateikė prašymą, tačiau 2016 m. gegužės 3 d. rašte nurodytų bankų sąskaitų išrašų nepateikė. Pasak VMI, šie trūkstami dokumentai yra svarbūs nustatant pareiškėjo finansinę padėtį, todėl jų nesant negalima buvo konstatuoti, kad nedelsiant sumokėjus prašomą išdėstyti baudą, pareiškėjo finansinė būklė taptų kritine arba pareiškėjas turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 58–62).

9. Pirmosios instancijos teismas pritarė VMI atsiliepimo argumentams, kad mokestinės nepriemokos atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – Taisyklės).

10. Teismas, aptaręs teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos ar baudos mokėjimą, o mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais (pateikdamas nustatytos formos anketą) savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas anketoje nurodė, jog neturi grynųjų pinigų bei lėšų banko sąskaitose, tačiau nepateikė banko sąskaitų išrašų, kaip buvo nurodyta VMI 2016 m. gegužės 3 d. rašte. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad VMI teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo įstatymo suteikta diskrecijos teise ir priėmė Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl baudos išdėstymo. Teismas pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, t. y. nepateikė dokumentų (banko sąskaitų išrašų), iš kurių būtų matyti, kad jis turi realių galimybių sumokėti baudą per prašomą suteikti baudos atidėjimo laikotarpį.

III. 11. Pareiškėjas A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir VMI Sprendimą (b. l. 66–68).

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes prašomą banko sąskaitos išrašą pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, pareiškėjas VMI buvo pateikęs pažymą, kad dirba (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėjo nuomone, jo anketoje nurodytas darbo užmokestis už 2016 m. (300 Eur) nerodo, kad pareiškėjas neturi galimybių sumokėti paskirtos baudos per atidėjimo laikotarpį, nes 3 mėnesius pareiškėjas negalėjo dirbi savo tiesioginio darbo (taksi vairuotuoju) dėl 3 mėnesiams teismo atimtos teisės vairuoti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad išdėsčius baudos mokėjimą, jis tikrai sugebės ją sumokėti, o visos baudos sumokėjimas iš karto padarytų jo finansinę būklę kritine, nes pareiškėjas turi mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, mokesčius VMI, „Sodrai“ ir kt. Pareiškėjo nuomone, jo prašymas išdėstyti baudos mokėjimą atitinka tiek MAĮ 88 straipsnio 2 dalies, tiek ir Taisyklių 7 punkto nuostatas.

15. Atsakovas VMI atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 73–75).

16. VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pakartoja iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos VMI nurodė pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai VMI nurodo, kad trūkstamo banko sąskaitos išrašo pateikimas tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui neturi teisinės reikšmės. VMI pažymi, kad šiuos dokumentus kartu su prašymu išdėstyti baudos sumokėjimą pareiškėjas privalėjo pateikti VMI, kuri nagrinėjo jo prašymą ir nustatinėjo pareiškėjo finansinę padėtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (23.1-08)RNA-23164 (b. l. 7), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl baudos sumokėjimo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Ginčijamas VMI Sprendimas grindžiamas tuo, kad nebuvo tenkinta privaloma baudos sumokėjimo išdėstymo sąlyga, nurodyta MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 7 punkte.

19. MAĮ (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Iš esmės analogiška nuostata nustatyta ir Taisyklių, detalizuojančių MAĮ 88 straipsnio taikymą, 7 punkte.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimą turi pagrįsti pareiškėjas (LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).

21. Pareigą mokesčių mokėtojui įrodyti MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų buvimą, nustato ir Taisyklių nuostatos. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 20 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė. Dokumentus, kuriuos turi pateikti mokesčių mokėtojas, nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti, dydį. Taisyklių 21 punkte, be kita ko, nustatyta, kad mokesčių mokėtojas – fizinis asmuo (įskaitant asmenį, kuriam paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą) – kartu su prašymu pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos užpildytą anketą, kurioje pateikiami duomenys apie mokėtojo finansinę būklę. Anketos duomenys, jeigu mokesčių administratorius neturi apie juos informacijos, turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais. Taisyklių 22 punkte numatyta, kad iš mokėtojo gali būti pareikalauta papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priimti.

22. VMI, nustačiusi, kad nėra pateikti visi reikšmingi duomenys pareiškėjo prašymo nagrinėjimui ir realizuodama savo diskreciją juos išreikalauti, 2016 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į pareiškėją (b. l. 18–19). Šiame rašte VMI nurodė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog jis turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu, jeigu baudos sumokėjimas bus atidėtas arba išdėstytas. VMI atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pakartotinai teikdamas prašymą, turi pateikti AB DNB banke esančių sąskaitų ir Swedbank, AB esančios sąskaitos išrašus per laikotarpį nuo baudos už administracinį teisės pažeidimą paskyrimo dienos iki prašymo pateikimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtas VMI raštas buvo įteiktas pareiškėjui 2016 m. gegužės 9 d. (b. l. 20).

23. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas šios nutarties 22 punkte minėtų dokumentų VMI nepateikė. Ginčijamame VMI Sprendime nurodyta, kad šie trūkstami dokumentai yra svarbūs, nustatant pareiškėjo finansinę padėtį, todėl be jų negalima konstatuoti, kad nedelsiant sumokėjus prašomą išdėstyti baudą pareiškėjo finansinė būklę taptų kritinė arba pareiškėjas turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatuodamas, kad pareiškėjas neįrodė (nepateikė banko sąskaitų išrašų), jog turi realių galimybių sumokėti baudą per prašomą suteikti baudos atidėjimo laikotarpį. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomą DNB banko sąskaitos išrašą pareiškėjas pateikė teismui. Be to, pateikė pažymą, kad dirba (duomenys neskelbtini).

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Taigi, administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, t. y. teismas tikrina, ar sprendimo priėmimo metu institucijos veikė jų kompetencijos ribose, ar teisėti priimti sprendimai, ar turėjo viešojo administravimo subjektas pagrindą atsisakyti atlikti veiksmus. Administracinio teismo nagrinėjimo dalyku yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį (LVAT 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-145-575/2016).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria VMI atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad pareiškėjas, įrodinėdamas, jog atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, su šiuo įrodinėjimu susijusius dokumentus turėjo pateikti ne teismui, o VMI, kuri teisės aktų nustatyta tvarka sprendė, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą išdėstyti baudos sumokėjimą ir priėmė dėl to individualų administracinį aktą, kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą nagrinėja teismas.

27. Ginčijamas VMI Sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, šį sprendimą priimant pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos, dėl to naikinti pareiškėjo ginčijamą administracinį aktą nėra pagrindo.

28. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė