2020-05-13 Nr. AB-9625-3-62-3-02765-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-150-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02765-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Marijampolės dramos teatro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Marijampolės dramos teatro skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Marijampolės dramos teatras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ ir Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1-346 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašo derinimo“. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki bus išnagrinėta ši administracinė byla, sustabdyti ginčijamų sprendimų galiojimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi Marijampolės dramos teatro skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-399-261/2017, 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-837-442/2017), vertino, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra tik tarpiniai procedūriniai sprendimai, kurie gali turėti įtakos sprendimo dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priėmimui / nepriėmimui. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo kreipimosi į teismą dieną būtų priimtas galutinis sprendimas dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo, todėl ginčijami sprendimai dėl sutikimo reorganizuoti ir reorganizavimo sąlygų aprašo suderinimo patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Marijampolės dramos teatro nuostatais, patvirtintais Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1-718, Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-126/2017, pasiūlė pareiškėjui spręsti dėl tikslingumo teisę į teisminę gynybą realizuoti kreipiantis ne į administracinį teismą, o į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nesprendė.

III. Pareiškėjas Marijampolės dramos teatras pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad savivaldybės savarankiškų funkcijų veiklos teisminės kontrolės proceso metu gali būti patikrinama, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar savivaldybės institucija neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, tačiau ginčijamas administracinis aktas bei veiksmai (ar neveikimas) nevertinami politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1930-624/2018).

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad skundžiami sprendimai yra pirminiai tarpiniai procedūriniai dokumentai, tiesiogiai nesusiję su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu / pasibaigimu. Nors ginčijamas Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 1-312 yra pradinis administracinis aktas, kuriuo nėra priimtas sprendimas reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą, tačiau šiuo sprendimu pradėta reorganizavimo procedūra, nustatyti įpareigojimai, kurie būtini tęsiant Marijampolės dramos teatro reorganizavimo procesą. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su reorganizavimu, nes Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies ir Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141 patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas.

Pareiškėjas, akcentuodamas reikalingumą patikrinti skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad skundžiami administraciniai aktai buvo priimti tuo aspektu, kad Marijampolės savivaldybės taryba netinkamai organizavo administracinio akto priėmimą, t. y. jis nebuvo svarstomas komitetų posėdžiuose, kurių darbotvarkė būtų paskelbta viešai ir juose būtų galėję dalyvauti suinteresuoti asmenys, dėl ko objektyviai nebuvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su Marijampolės dramos teatro reorganizavimu.

Pareiškėjas teigė, kad kilęs ginčas yra nagrinėtinas administraciniame teisme.

IV. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti bylos pagal pareiškėjo Marijampolės dramos teatro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Marijampolės dramos teatro skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi pripažino, kad ginčas teismingas administraciniam teismui, ir grąžino bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, konstatavus, kad skundžiami sprendimai yra tarpiniai procedūriniai sprendimai, kurių panaikinimas negalėtų sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-221-520/2020 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-822/2020).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Akcentuotina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame prašoma panaikinti ginčijamus sprendimus, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra tik tarpiniai procedūriniai sprendimai, kurie gali turėti įtakos sprendimo dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priėmimui / nepriėmimui, ginčijami sprendimai dėl sutikimo reorganizuoti ir reorganizavimo sąlygų aprašo suderinimo patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungiant jį prie Marijampolės kultūros centro (1 punktas). Taip pat šiuo sprendimu nustatytas reorganizavimo tikslas, reorganizuojama biudžetinė įstaiga, dalyvaujanti reorganizavime biudžetinė įstaiga, po reorganizavimo savo veiklą baigianti ir tęsianti įstaiga, jos funkcijos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (2–7 punktai). Šiuo Sprendimu Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus, Marijampolės kultūros centro direktorius ir Marijampolės dramos teatro direktorius yra įpareigoti iki 2019 m. gruodžio 11 d. paruošti ir Marijampolės savivaldybės tarybai pateikti suderinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašą (8 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė. Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinė įstaiga reorganizuojama Civiliniame kodekse nustatytais jungimo ar skaidymo būdais. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte numatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija apima savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, dalyvavimą steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis.

Taigi Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ yra įgyvendinta Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros vykdymo pradžios sąlyga – duotas savivaldybės tarybos sutikimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą Marijampolės dramos teatrą jį prijungiant prie Marijampolės kultūros centro. Šis viešojo administravimo subjekto sprendimas yra priimtas jam įgyvendinant viešųjų įstaigų steigėjo (savininko) įgaliojimus ir sudaro prielaidas reorganizavimo procedūrai, taigi yra išreikšta aiški savivaldybės tarybos pozicija – sutikimas reorganizuoti pareiškėją. Pareiškėjui iš esmės nesutinkant su reorganizavimo procedūra, teisėjų kolegijos vertinimu, šiame proceso etape nėra jokio pagrindo vertinti, jog nėra akivaizdu, kad šis skundžiamas sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Priešingai, minėtas Sprendimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, t. y. atsakovo pozicija reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungiant jį prie Marijampolės kultūros centro, be to, Marijampolės dramos teatro direktorius yra įpareigotas iki 2019 m. gruodžio 11 d. paruošti ir Marijampolės savivaldybės tarybai pateikti suderinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašą.

Kitu ginčijamu Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-346 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašo derinimo“ pareiškėjo direktorius yra, be kita ko, įpareigotas pasirašyti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašą ir paskelbti apie jį viešai ir raštu visiems įstaigos kreditoriams (Sprendimo 2–3 punktai). Taigi yra pateikti konkretūs nurodymai (įpareigojimai) pareiškėjo vadovui, kurie yra susiję su aiškia atsakovo pozicija – pradėti reorganizuoti pareiškėją, ir kurie yra būtini siekiant reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, šiuo atveju nesutikdamas su atsakovo pozicija ir nustatytais įpareigojimais sprendimuose, pasirinko tinkamą ir operatyvų savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, nelaukdamas kito atsakovo sprendimo dėl reorganizacijos, galbūt priimto būtent ginčijamų administracinių aktų pagrindu.

Teisėjų kolegijos nuomone, tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti ginčijamų sprendimų poveikį pareiškėjo teisėms, jų priėmimo teisinį pagrindą ir spręsti, ar iš tiesų būtent skundžiami aktai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ir, atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Marijampolės dramos teatro atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius