2025-05-14 Nr. AB-8384-3-61-3-01246-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-530-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01246-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Agentūra) Metodinės pagalbos ir analizės skyriaus vedėjos 2025 m. vasario 26 d. aktą (toliau – ir 2025 m. vasario 26 d. atsakymas); 2) panaikinti Agentūros direktorės pavaduotojos 2025 m. kovo 6 d. aktą Nr. SD-770 (toliau – ir 2025 m. kovo 6 d. atsakymas) ir Agentūros direktorės 2025 m. kovo 12 d. aktą Nr. SD-840 (toliau – ir 2025 m. kovo 12 d. atsakymas); 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 6 d. prašymą; 4) įpareigoti Agentūrą pateikti pareiškėjui 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 13 straipsnyje nustatytą informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto; 5) įpareigoti Agentūrą suprantamai išaiškinti pareiškėjui Agentūros veiksmų apskundimo tvarką.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Agentūrai atlikti atrankos į Metodinės pagalbos ir analizės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas procedūras ir (arba) taikyti ginčijamoms Agentūros vykdomoms atrankos į Metodinės pagalbos ir analizės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas procedūroms laikino galiojimo sustabdymo priemonę.

Pareiškėjas, be kita ko, paaiškino, kad gavo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymą įsidarbinti specialistu Agentūroje, dėl ko kreipėsi į Agentūrą, teikė savo darbinės veiklos aprašymą. Nesutilkdamas su skundžiamais atsakymais pareiškėjas nurodė, kad Agentūra pažeidė teisės aktus, gero administravimo principą, BDAR, neteikė prašomų duomenų, o pateikti atsakymai nepagrįsti, nemotyvuoti, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra atsakymuose neinformavo pareiškėjo, kaip bus tvarkomi pareiškėjo (galimo darbuotojo) asmens duomenys.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis ABTĮ 5 ir 17 straipsniais, teismas nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo ketinamų apskųsti raštų, teismas vertino, kad jų turinys iš esmės yra informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio. Atsakymuose išdėstytos aplinkybės, susijusios su reikalavimais atitinkamai pareigybei užimti (aktualus išsilavinimas) bei nurodytos priežastys, kodėl pareiškėjas šių pareigų negali užimti (pareiškėjas šiuo metu studijuoja), taip pat paaiškinta, kad įgijus reikalingą išsilavinimą, pareiškėjas galėtų pretenduoti užimti atitinkamas pareigas institucijoje.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamuose atsakymuose nėra jokių pareiškėjui imperatyviai suformuluotų, jam privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjo teisių ir pareigų, pareiškėjui nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Kadangi, teismo vertinimu, aktuose išaiškintos objektyvios aplinkybės dėl pareiškėjo galimybės pretenduoti į norimas pareigas, išaiškinta tvarka, teismas darė išvadą, kad tokio turinio sprendimai savaime pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, ir reikalavimą dėl atsakymų panaikinimo atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atsisakęs priimti skundo dalį dėl atsakymų panaikinimo, teismas kaip išvestinį atsisakė priimti skundo reikalavimą įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 6 d. prašymą.

Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą pateikti pareiškėjui BDAR 13 straipsnyje nustatytą informaciją, teismas pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu nėra pateikęs jokių Agentūros priimtų administracinių aktų (sprendimų), kuriais Agentūra būtų neigiamai atsakiusi dėl pareiškėjo skunde suformuluoto prašymo, taip pat kad pareiškėjas teismui nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad jis prieš kreipiantis į teismą kreipėsi į skunde nurodytą atsakovą dėl įpareigojimo, suformuluoto skunde teismui, įvykdymo. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo jam pateikti BDAR 13 straipsnyje nurodytą informaciją taip pat atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Kadangi pareiškėjo skundas nebuvo priimtas, teismas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimas nesprendžiamas.

III. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad skundžiami aktai nėra vien tik informacinio pobūdžio ir jie sukelia jam neigiamas teisines pasekmes. Ginčijamuose atsakymuose nėra aišku, kokiu pagrindu Agentūra sprendė, jog apelianto išsilavinimas neatitinka kandidatui į darbo poziciją keliamų reikalavimų. Priėmus neigiamą ir asmens teises ribojantį sprendimą dalyvauti atrankoje į darbo vietą, asmeniui kyla neigiamos teisinės pasekmės.

Pareiškėjas pažymi, kad pajamų negavimas ir bedarbystė neigiamai veikia asmens gyvenimo kokybę, pareiškėją slegia susiklosčiusi padėtis – jo teisę įsidarbinti riboja ir kitos institucijos, pareiškėjo kūrybinė ir mokslinė veikla neremiama.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai tyrė bylos medžiagą ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Agentūra apribojo pareiškėjo teisę dalyvauti darbo rinkoje, tad nėra pagrindo teigti, kad ginčijami atsakymai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pareiškėjo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra netinkamai motyvuota, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai vertino ginčijamų atsakymų turinį, be to, teismas galėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, o dėl įrodymų pakankamumo sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Pareiškėjas apibendrina, kad jo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė netinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiami atsakymai (aktai) yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 6 d, prašymą ir pateikti BDAR 13 straipsnyje nurodytą informaciją.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties yra nepagrįsta, kadangi ginčijamais atsakymais ribojama pareiškėjo teisė dalyvauti atrankoje siekiant įsidarbinti ir jais sukeliamos teisinės pasekmės pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas siekia dalyvauti atrankoje Agentūros Metodinės pagalbos ir analizės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Agentūrą prašydamas patvirtinti, ar Agentūra gavo jo paraišką ir gyvenimo aprašymą. Agentūros Metodinės pagalbos ir analizės skyriaus vedėja 2025 m. vasario 26 d. elektroniniu laišku atsakė, kad pareiškėjas neatitinka vyriausiojo specialisto pozicijai keliamų reikalavimų ir Agentūra negali pasiūlyti šios pozicijos pareiškėjui.

Pareiškėjas 2025 m. vasario 26 d. kreipėsi į Agentūros direktorę su prašymu, kuriame, be kita ko, detalizavo, kad jo turimas išsilavinimas viršija Agentūros keliamus reikalavimus, ir prašė prilyginti pareiškėjo turimą išsilavinimą aukštajam koleginiam išsilavinimui, sudaryti galimybę dalyvauti atrankoje, pateikti administracinį sprendimą dėl 2025 m. vasario 20 d. ir 2025 m. vasario 26 d. prašymo, informuoti apie pareiškėjui aktualios atrankos procedūros rezultatus (ar buvo koks nors asmuo įdarbintas, kada įdarbintas ir pan.).

Agentūra 2025 m. kovo 6 d. atsakyme pareiškėjui nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo 2025 m. vasario 26 d. prašymą, nurodė, kad pareiškėjas Agentūrai turi pateikti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, taip pat kitus dokumentus, patvirtinančius pretendento atitiktį keliamiems reikalavimams, informavo pareiškėją apie dokumentų pateikimo terminą, prašė pareiškėjo Agentūros konkrečiam specialistui iki 2025 m. kovo 14 d. pateikti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymų administracinio sprendimo nepriims; kt.

Pareiškėjas 2025 m. kovo 6 d. Agentūrai pateikė prašymą, be kita ko, prašydamas nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis vykdomas konkursas, pateikti dokumentų kopijas, pagrįsti teiginius, išdėstytus 2025 m. kovo 6 d. atsakyme, paaiškinti, kodėl jame nėra išaiškinta apskundimo tvarka ir šią tvarką išaiškinti pareiškėjui.

Agentūra 2025 m. kovo 12 d. atsakyme pareiškėjui nurodė, kur skelbiama informacija apie pareiškėjui aktualią atranką ir kaip pareiškėjas gali susipažinti su jam aktualiu pareigybės aprašymu, paaiškino, kad neteiks pareiškėjui prašyto dokumento kopijos, taip pat tai, kad reikalavimą pateikti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą Agentūra grindžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. Agentūra nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl jo ankstesnių prašymų priimti administracinį sprendimą teisiškai nepagrįstas, o Agentūros 2025 m. kovo 6 d. atsakymas yra informacinio pobūdžio, todėl jame apskundimo tvarka nėra nurodyta. Agentūra pasiūlė pareiškėjui dėl klausimų, susijusių su darbo santykių reguliavimu, konsultuotis pagal kompetenciją su Valstybine darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog VAĮ 14 straipsnis įtvirtina, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka inter alia administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmuo, paduodamas skundą administraciniam teismui, ginčija šiam asmeniui pateikto atsakymo į jo kreipimąsi apimtį bei teigia, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta į keltus klausimus, išvada apie ginčijamo rašto pobūdį paprastai gali būti daroma tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą reikalavimą dėl atitinkamo atsakymo panaikinimo (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-293-520/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-510-602/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-415/2022; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir prie jo pateiktų dokumentų bei atskirojo skundo turinį, atsižvelgdama į aptartą teismų praktiką, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog ginčijami atsakymai yra informacinio pobūdžio dokumentai ir jie nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą, kaip į viešojo administravimo subjektą (kaip pats pareiškėjas nurodo), siekdamas konkrečių teisinių pasekmių (dalyvauti atrankoje į laisvą vyriausiojo specialisto poziciją, gauti konkrečius dokumentus, informaciją apie atrankų organizavimo teisinį pagrindą; kt.). Iš pareiškėjo ginčijamų atsakymų matyti, kad, Agentūros įsitikinimu, pareiškėjas nėra įgijęs pakankamo išsilavinimo, jis negali dalyvauti atrankoje, pareiškėjui dalis informacijos pateikiama, tačiau dalį prašomos informacijos atsisakoma teikti ir pan. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Agentūros 2025 m. vasario 26 d., 2025 m. kovo 6 d. ir 12 d. atsakymus, pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, sprendžia, jog skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami atsakymai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti jų priėmimo pagrindus ir įvertinti, ar Agentūra atsakymais pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą. Kitų atsisakymo priimti skundą (dalyje dėl Agentūros atsakymų panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2025 m. kovo 6 d. prašymą) pirmosios instancijos teismas nenurodė.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Agentūrą pateikti BDAR 13 straipsnyje nustatytą informaciją, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos atliktu bylos duomenų vertinimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atitinkančia išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas aptariamu klausimu kreipėsi į Agentūrą, o institucija vilkino tokį kreipimąsi nagrinėti ar atsisakė teikti pareiškėjui informaciją pagal BDAR 13 straipsnio nuostatas. Dėl išvardintų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti minėtą skundo reikalavimą.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą pateikti pareiškėjui informaciją pagal BDAR 13 straipsnio nuostatas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl atsakymų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo Agentūrą išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 6 d. kreipimąsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog ši skundo dalis nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Kartu pastebėtina, kad pareiškėjas skunde kaip atskirą reikalavimą prašė įpareigoti Agentūrą suprantamai išaiškinti pareiškėjui Agentūros veiksmų apskundimo tvarką, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo ABTĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka nesprendė ir nenurodė motyvų, kodėl atsisako priimti ir šią skundo dalį.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl atsakymų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo Agentūrą išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 6 d. kreipimąsi, įpareigoti Agentūrą suprantamai išaiškinti pareiškėjui Agentūros veiksmų apskundimo tvarką, panaikinama ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo T. G. skundo reikalavimus – 1) panaikinti Agentūros Metodinės pagalbos ir analizės skyriaus vedėjos 2025 m. vasario 26 d. aktą; 2) panaikinti Agentūros direktorės pavaduotojos 2025 m. kovo 6 d. aktą Nr. SD-770 ir Agentūros direktorės 2025 m. kovo 12 d. aktą Nr. SD-840; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 6 d. prašymą; 4) įpareigoti Agentūrą suprantamai išaiškinti pareiškėjui Agentūros veiksmų apskundimo tvarką – panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius