8b126bb0-7cc2-4e2b-bf36-64432e1d4296 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                  Civilinės bylos numeris Nr. 2A-1477-798/2013                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08079-2011-5                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:73.2.6.1;121.14;121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 12 d.Vilnius       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Cikoto, JÅ«ratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo ADB ,,Ergo Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje bylojee pagal ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiantį per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ ieÅ¡kinį atsakovui ADB ,,Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. B., M.

K., R. K..     Teisėjų kolegija      n u s t a t ė : I. Ginčo esmė         IeÅ¡kovas ADB Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiantį per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ADB ,,Ergo Lietuva“ 5906,86 Lt žalÄ ; 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2010-08-26 su E. B. sudarė savanoriÅ¡ko automobilio draudimo sutartį. Minėta draudimo sutartimi buvo apdrausta E. B. transporto priemonė Subaru B9 Tribeca, v/n (duomenys neskelbtini).

Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis kelių transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklėmis Nr. 006. Draudimo sutartimi buvo pasirinkta draudimo apsauga nuo visų įvykių, iÅ¡skyrus nedraudžiamuosius. Kelių eismo įvykio 2010-10-15 metu ieÅ¡kovo apdraustas automobilis buvo apgadintas transporto priemonės Skoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini). Pastarosios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis 2010-10-19 draudėjo praneÅ¡imu apie įvykį, atlikęs įvykio administravimo veiksmus pagal draudimo iÅ¡mokos potvarkį Nr. 10/270-6166 iÅ¡mokėjo 5 906,86 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir perėmė teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.         Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovo atstovas papildomai nurodė, kad eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokėjimo taisyklėse nustatyta, jog atsakingas draudikas, gavęs praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimÄ .

IeÅ¡kovas atliko tyrimÄ ir nustatė, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastimi buvo M. K. veiksmai, nes prieÅ¡ sukdamas į kairę nepasitraukė prie kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir susidÅ«rė su ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu.             Atsakovas ADB ,,Ergo Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakingas draudikas moka draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo ar jo atstovas įvykdė Å¡ias pareigas: pateikė atsakingam draudikui pretenzijÄ ir bendru eismo įvykio dalyvių sutarimu užpildytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ eismo įvykio deklaracijÄ , iÅ¡ kurios teksto galima iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio dalyvius, įvykio aplinkybes, schemÄ .         Eismo įvykio deklaracija įvykio dalyvių pildyta nebuvo, draudikui nebuvo pateiktos abiejų eismo įvykio dalyvių patvirtintos įvykio aplinkybės, įvykio schema bei įvykio dalyvių sutarimas dėl atsakingo už įvykio kilimÄ asmens, taip pat eismo įvykio dalyviams nepasiekus sutarimo dėl įvykio aplinkybių bei kilimo priežasties, į įvykio vietÄ nebuvo kviesta policija, galėjusi užfiksuoti tiksliÄ eismo įvykio schemÄ , automobilių iÅ¡sidėstymÄ kelio bei vienas kito atžvilgiu po susidÅ«rimo ir kitas aplinkybes.

Atsakovas, iÅ¡tyręs virÅ¡ nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad E. B. pažeidė KET 132 punkto reikalavimus, kas ir sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ .       Trečias asmuo E. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovas, kaip draudikas, nepateikė įrodymų, kuriais galėtų bÅ«ti pagrįstas atsisakymas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas tik svarsto tariamÄ trečiojo asmens atsakomybės nebuvimÄ , tačiau nepateikia atsakomybės nebuvimÄ pagrindžiančių dokumentų.             II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė         Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Ieškovui ADB „Seesam Lietuva“ iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ priteistas 5 906,86 Lt žalos atlyginimas, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 177 Lt bylinėjimosi išlaidų.             Teismas nustatė, kad nei vienas iš trečiųjų asmenų E. B. ir M.

K. nepripažino kaltės dėl 2010-10-15 įvykio ir nurodė Å¡ias įvykio aplinkybes: trečias asmuo E. B. nurodė, kad jam važiuojant Antakalnio gatve už Valakampių tilto posÅ«kyje į (duomenys neskelbtini), M. K. vairuojamas automobilis iÅ¡ deÅ¡inės eismo juostos, neparodęs posÅ«kio signalo atliko draudžiamÄ apsisukimo manevrÄ , užkirto keliÄ E. B. vairuojamam automobiliui dėl ko pastarasis įvažiavo į M. K. vairuojamo automobilio Å¡onÄ ; trečiasis asmuo M. K. nurodė, kad buvo viena eismo juosta sukantis į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Važiavimo greitis 30 km/h. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pasukus į deÅ¡inę pusę leidžiantis tilto nusileidimu pavažiavus 30 m sukosi į kairę į (duomenys neskelbtini) gatvę nerodant posÅ«kio ir į jo vairuojamÄ automobilį atsitrenkė E. B. vairuojamas automobilis. Eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijos nepildė, kelių policijos pareigÅ«nų į įvykio vietÄ nekvietė. Trečias asmuo E. B. ieÅ¡kovui ADB „Seesam Lietuva“ pranešė apie įvykį 2010-10-19, nurodydamas automobilio pažeidimus.

IeÅ¡kovas nustatė trečiajam asmeniui padarytÄ 6 206,86 Lt nuostolį ir, atskaitęs franÅ¡izę, iÅ¡mokėjo E. B. 5 906,86 Lt. Trečias asmuo M. K. 2010-10-19 pranešė atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ apie eismo įvykį, tačiau atsakovas draudimo iÅ¡mokos pastarajam neiÅ¡mokėjo, nuostolių nenustatinėjo. M. K. nereiÅ¡kė jokių pageidavimų ar pretenzijų atsakovui, kad jam bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokie atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ bei trečio asmens M.

K. veiksmai rodo, kad M. K. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio (jis neprašė sumokėti jam iÅ¡mokÄ ), o draudėjas suabejojo jo nekaltumu, nes nesiėmė jokių veiksmų nuostoliams nustatyti ir draudimo iÅ¡mokai sumokėti. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo UADB „Seesam Lietuva“ tyrėjas, iÅ¡ abiejų eismo įvykio dalyvių nurodytų aplinkybių, pateiktų automobilių padėčių schemų, užfiksuotų automobilių apgadinimų bei apžiÅ«rėjęs eismo įvykio vietÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad abu automobiliai judėjo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. ta pačia kryptimi.

Automobilis Skoda Superb važiavo deÅ¡iniau nei automobilis Subaru Tribeca ir sankryžoje su (duomenys nesklebtini) g. sukdamas į kairę susidÅ«rė su automobiliu Subaru. Kelio ženklai ir horizontalus kelio ženklinimas sukti į kairę arba apsisukti Å¡ioje sankryžoje nedraudžia, tačiau pagal KET 106 punktÄ prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams.

Padaryta išvada, kad pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo M. K. veiksmai, t. y. prieš sukdamas į kairę nepasitraukė prie kairio važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu. Teismas su šiomis ieškovo padarytomis išvadomis sutiko. Teismo vertinimu, nors atsakovas ir rėmėsi aplinkybe, jog eismo įvykio dalyviai iš karto po įvykio neužpildė deklaracijos ar neiškvietė policijos pareigūnų ir dėl to neįmanoma nustatyti kalto asmens, tačiau formaliųjų duomenų ar dokumentų nebuvimas negalėjo būti kliūtis teismui nustatyti tikrųjų bylos aplinkybių ir vertinti jų bendrame bylos kontekste.

Teismas vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio nuostatomis padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau yra tikėtina, jog dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas trečiasis asmuo M. K., o trečiajam asmeniui E. B. pagrįstai ir teisėtai buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ suponavo pačių draudikų veiksmai po to, kai tretieji asmenys jiems pranešė apie eismo įvykį – vienu atveju draudikas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ savo draudėjui, o kitu atveju, ne. Teismas pažymėjo, kad trečias asmuo M.

K. net neprašė atsakovo iÅ¡mokėti jam draudimo iÅ¡mokos, o tai leidžia spręsti, kad jis abejojo savo teisumu, nors raÅ¡tu ir nurodė kitaip.  Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė atlyginti žalÄ , dėl ko ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ (CPK 6.1015 str., 6.37 str.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ieÅ¡kinys buvo patenkintas. IeÅ¡kovui priteista 177 Lt bylinėjimosi (žyminio mokesčio) iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).                           III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas UAB ,,Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ jį teismo sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių įrodymų dėl eismo įvykio aplinkybių. Dėl ko nebuvo galima nustatyti eismo įvykio aplinkybių ir konstatuoti draudiminio įvykio.

Apeliantas, gavęs pretenzijÄ , kreipėsi į automobilio Skoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ M. K., praÅ¡ydamas pateikti eismo įvykio aplinkybes. M. K. nurodė skirtingas eismo įvykio aplinkybes, nei E. B. ir savo kaltės nepatvirtino. Dėl Å¡ios priežasties apdraustos transporto priemonės Skoda Superb, v/n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės pretenzijÄ tenkinama nebuvo. Pagal teisės aktus reglamentuojančius draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ arba reikalavimÄ atlyginti žalÄ regreso ar subrogacijos tvarka, jÄ atlyginęs draudikas ir perėmęs subrogacinį reikalavimÄ ir kreipdamasis į kitÄ draudikÄ dėl žalos atlyginimo privalo pateikti atsakingam draudikui informacijÄ bei dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir atsakingo asmens civilinę atsakomybę LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 12 str. 2 d., 3 d., 15 str. 1 d., 3 d., 16 str. 1 d., LRV nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 34 p., 47 p. Paprastai tai yra policijos pažyma, kurioje užfiksuotos objektyviai nustatytos eismo įvykio aplinkybės arba abiejų įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje pažymimos ir abiejų eismo dalyvių paraÅ¡ais ir jų bendru sutikimu, patvirtinamos eismo įvykio aplinkybės. BÅ«tent paminėtų dokumentų pagrindu atsakingas draudikas turi galimybę atlikti eismo įvykio tyrimÄ bei nustatyti kuris iÅ¡ eismo įvykio dalyvių pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ir atitinkamai įvertinti ar atsakingam draudikui kyla pareiga pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį atlyginti žalÄ .

Teigia, kad ieÅ¡kovas kartu su pretenzija atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ pateikė vieno iÅ¡ eismo įvykio dalyvių automobilio Subaru B9 Tribeca, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. B. paaiÅ¡kinimÄ apie eismo įvykio aplinkybes bei Å¡io paaiÅ¡kinimo pagrindu parengtÄ paties ieÅ¡kovo darbuotojo iÅ¡vadÄ dėl eismo įvykio aplinkybių. IeÅ¡kovas minėtÄ iÅ¡vadÄ laiko tinkamu pagrindu eismo aplinkybėms bei atitinkamai asmeniui, kuris pažeidė kelių eismo taisykles, nustatyti.

Apelianto manymu tokie dokumentai negali būti laikomi objektyviais, kadangi surašyti vienašališkai suinteresuotų autoįvykio vertinimu asmenų. Pažymi, kad kitas autoįvykio dalyvis M. K. nurodė kitokias autoįvykio kilimo aplinkybes nei E. B.. M. K. nurodė, kad įvykio vietoje buvo viena eismo juosta, iš šios juostos jam sukant į kairę pusę, į jį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis Subaru B9 Tribeca, v/n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietos apžiūra patvirtino aplinkybę, jog įvykio vietoje buvo viena eismo juosta, skirta judėjimui aptariamų transporto priemonių važiavimo kryptimi.

Apeliantas prašė byloje skirti ekspertizę dėl kaltininko nustatymo. Ekspertizės akte nustatyta, kad po eismo įvykio nebuvo sudaroma eismo įvykio schema, nebuvo duomenų apie įvykio vietoje išlikusius pėdsakus, automobilių padėtį po susidūrimo, o byloje esančios nespalvotos automobilių nuotraukų kopijos yra nekokybiškos ir neinformatyvios. Todėl neturint jokių objektyvių duomenų (tyrimo objektų) nėra galimybės atlikti ekspertizę. Apelianto teigimu, išvada parengta specialių žinių turinčių asmenų, šių žinių pagrindu išanalizavus byloje esančius įrodymus, laikytina objektyviu įrodymu byloje.

Å is įrodymas patvirtina apelianto pozicijÄ , kad eismo įvykio dalyviams neužpildžius eismo įvykio deklaracijos bei nekvietus į eismo įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nų, tam, kad užfiksuoti įvykio aplinkybes, nebuvo nustatytas kaltės dėl autoįvykio asmuo. Todėl teigia, kad teismo iÅ¡vada, jog ,,formalių duomenų ar dokumentų nebuvimas negali bÅ«ti kliÅ«timi teismui nustatyti tikrųjų bylos aplinkybių ir vertinti jų bendrame bylos kontekste“ yra nepagrįsta. Nurodo, kad policijos dokumentai negali bÅ«ti laikomi formaliais dokumentais, kadangi jų pagrindu, įvykio dalyviams pateikiant skirtingas eismo įvykio aplinkybes, yra įmanomas objektyvių eismo įvykio aplinkybių atkÅ«rimas, kalto asmens nustatymas, kelių eismo taisyklių pažeidimas ir sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo/nemokėjimo priėmimas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertinęs ekspertizės iÅ¡vadas nepagrįstai konstatavo, kad eismo įvykio deklaracijos ar policijos pažymos nepateikimas tėra tik formalÅ«s, reikÅ¡mės neturintys pretenzijÄ reiÅ¡kiančio asmens pareigų pažeidimai.         Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad labiau tikėtina, ,,kad dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas trečias asmuo M. K. <...>“. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja pačių draudikų atlikti veiksmai po to, kai tretieji asmenys jiems pranešė apie eismo įvykį – vienu atveju draudikas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , kitu atveju ne.

Pažymėjo, kad trečias asmuo M. K. net neprašė atsakovo mokėti jam draudimo išmokos, o tai leidžia spręsti, kad jis abejojo savo teisumu, nors raštu ir nurodė kitaip. Apelianto teigimu, tokia teismo argumentacija yra visiškai nepagrįsta, nes sprendžiant kalto dėl autoįvykio kilimo asmens turi būti vertinami konkretūs jo veiksmai eismo įvykio metu, sugretinant juos su kelių eismo taisyklėmis, o ne draudėjo ir draudiko veiksmai vykdant kitas, ne transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

Mano, kad toks teismo aiÅ¡kinimas neatitinka faktinių aplinkybių. M. K. vairuotas automobilis Skoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas apelianto draudimo bendrovėje savanoriÅ¡kuoju transporto priemonių draudimu. M. K. kreipėsi po 2010-10-15 autoįvykio į ADB ,,Ergo Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, o draudikas jÄ iÅ¡mokėjo remontÄ atlikusiam servisui. Apelianto nuomone, kokiu bÅ«du tarp trečiojo asmens ir ADB ,,Ergo Lietuva“ buvo vykdoma savanoriÅ¡ka draudimo sutartis jokios įtakos nagrinėjant ginÄÄ ir sprendžiant klausimÄ dėl kalto už eismo įvykio sukėlimÄ asmens neturi ir neturėjo, paminėtas aplinkybes patvirtinantys dokumentai į bylÄ pateikti nebuvo.

Nors minėtos aplinkybės buvo nurodomos bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tačiau neaiÅ¡ku kuo remdamasis teismas padarė virÅ¡ cituotÄ iÅ¡vadÄ . Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui raÅ¡ytinius dokumentus paneigiančius teismo argumentus: savanoriÅ¡ko transporto priemonės Skoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, M. K. kreipimÄ si į ADB ,,Ergo Lietuva“ bei draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ dėl 2010-10-15 eismo įvykio patvirtinančius dokumentus. Teigia, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, remiantis kuriais galima nustatyti objektyvias eismo įvykio aplinkybes, kiekvieno iÅ¡ eismo įvykio dalyvių judėjimÄ iki susidÅ«rimo ir vienas kito atžvilgiu bei kiekvieno iÅ¡ jų atliktus manevrus ir atitinkamai kaltÄ asmenį.

Todėl mano, kad ieÅ¡kinio reikalavimų ieÅ¡kovas neįrodė (CPK 178 str.), o atsakovas iÅ¡naudojo visas galimybes, kad atkurtų objektyvias įvykio aplinkybes.           IeÅ¡kovas Seesam Insurance, veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Nurodo, kad Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalis įpareigoja draudikÄ Ä¯rodyti aplinkybes atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar jos sumažinimo.

AnalogiÅ¡ka taisyklė įtvirtinta TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 3 dalyje. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjęs draudėjui iÅ¡mokÄ kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas atlyginti dėl 2010-10-15 eismo įvykio patirtÄ Å¾alÄ . Tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Gavęs pretenzijÄ draudikas atlieka eismo aplinkybių tyrimÄ ir gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tik tuo atveju, jei pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės vairuotojas nėra atsakingas už pretenzijÄ pateikusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ .

Todėl apylinkės teismas tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Kreipiantis dėl žalos atlyginimo atsakovui buvo pateikti E. B. paaiÅ¡kinimai bei ieÅ¡kovo darbuotojo turinčio specialių žinių ir galinčio vertinti autoįvykį G. L. iÅ¡vada. G. L. apžiÅ«rėjęs eismo įvykio vietÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio kaltininkas M. K. pažeidęs kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus. Pažymi, kad E. B. automobiliu vyko namo adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Kelias jam buvo puikiai žinomas. Tuo tarpu M. K., savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodžiusiam Šilutėje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Å¡is kelio ruožas buvo nežinomas. Dėl Å¡ios priežasties jis neįvertino nežinomo kelio ruožo priimtų važiavimo trajektorijų. IeÅ¡kovo manymu, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Todėl naikinti skundžiamojo teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.  Trečias asmuo E. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistu.

Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtino žalos faktÄ , todėl atsakovas turėjo pareigÄ jam iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ subrogacijos tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota.            Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu susidÅ«rus transporto priemonėms, pareikÅ¡tÄ subrogacijos tvarka (CK 6.1015 str.). Todėl teisėjų kolegija pasisako Å¡iuo aspektu.            Apeliantas praÅ¡o priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus, savanoriÅ¡ko transporto priemonės Skoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, M. K. kreipimÄ si į ADB ,,Ergo Lietuva“ bei draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ dėl 2010-10-15 eismo įvykio patvirtinančius dokumentus (CPK 314 str.).

Nurodo, kad M. K. automobilis Skoda Superb, v/n 947 buvo apdraustas apelianto draudimo bendrovėje savanoriÅ¡kuoju transporto priemonių draudimu. M. K. į apeliantÄ kreipėsi po 2010-10-15 eismo įvykio dėl draudimo įmokos iÅ¡mokėjimo, o apeliantas draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo automobilio remontÄ atlikusiam servisui draudimo iÅ¡mokÄ . Kadangi, apelianto nuomone, Å¡iam ginčui nebuvo svarbu kokiu bÅ«du tarp apelianto ir M. K. buvo vykdoma savanoriÅ¡ka draudimo sutartis ir tai neturėjo reikÅ¡mės nustatant kaltÄ dėl autoįvykio asmenį, apeliantas praÅ¡omų priimti dokumentų bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nepateikė.

Nors apie tai, teismo posėdžių metu kalbėjo žodžiu. Todėl įrodinėdamas teismo iÅ¡vados dėl autoįvykio kaltininko nustatymo nepagrįstumÄ , teikia apeliacinės instancijos teismui virÅ¡ nurodytus dokumentus ir praÅ¡o juos priimti.          Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja.

CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui teisingumui konkrečioje byloje įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

V. v. UAB DB „Baltikums draudimas“, Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006, ir kt.).            Šiuo atveju, kaip apeliaciniame skunde teigia ir apeliantas, jis ne kartÄ apie nurodomas aplinkybes žodžiu kalbėjo teismo posėdžių apylinkės teisme metu. Pažymėtina, kad procesas vyksta vadovaujantis rungimosi principu.

Kiekviena Å¡alis savo argumentus turi pagrįsti arba atsikirsdama į juos paneigti oponento argumentus raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 12, 178 str.). Teismas gi, Å¡alių argumentus vertina vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais ir sprendžia apie jų pagrįstumÄ , tokiu bÅ«du užtikrindamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ proceso metu (CPK 17 str.).          Apelianto pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai turėjo ir galėjo bÅ«ti pateikti apylinkės teisme paneigiant ieÅ¡kovo argumentus dėl autoįvykio kaltininko.

Jokių kliūčių pateikti su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas Å¡iuos dokumentus bÅ«tų atsisakęs priimti ar jų pateikimo bÅ«tinybė bÅ«tų iÅ¡kilusi apeliacinės instancijos teisme. Todėl atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ ir siekiant užtikrinti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).          Apeliacinis skundas tenkintinas.         CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenį. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu.

Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialÄ v.

UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).           Nustatyta, kad draudiminės apsaugos galiojimo laikotarpiu 2010-10-15 E. B. vairuojamas automobilis Subaru B9 Tribeca, v/n (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su Skoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini) kuriÄ vairavo M. K.. M. K. automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovÄ (apeliantÄ ). Draudimo faktÄ patvirtina byloje pateiktas M. K. 2010-10-19 praÅ¡ymas apeliantui (b.l. 16). E. B., 2010-10-19 kreipėsi į draudikÄ su praneÅ¡imu apie draudiminį įvykį, pateikė paaiÅ¡kinimÄ , nubraižė įvykio schemÄ (b.l. 4- 7; 16-17).

Draudikas iÅ¡tyrė eismo įvykio aplinkybes ir nustatė, kad dėl autoįvykio kaltas M. K., vairavęs automobilį Skoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta žalos dydžio sÄ mata (b.l. 18-19). IÅ¡tyręs autoįvykį draudikas priėmė sprendimÄ Â iÅ¡mokėti E. B. draudimo iÅ¡mokÄ , atskaitęs 300 Lt franÅ¡izę (b.l. 20), o 2010-12-28 pateikė pretenzijÄ M. K. draudikui reikalaudamas atlyginti ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliantas, gavęs pretenzijÄ atsisakė jÄ tenkinti motyvuodamas tuo, kad draudimo iÅ¡moka mokama tuo atveju, kai nustatomas už žalos padarymÄ atsakingas asmuo, draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės, žalos dydis (b.l. 22).         Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M.

K. iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę, o ieÅ¡kovas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė autoįvykio aplinkybes ir nustatė M. K. kaltę. Teismo nuomone, tai, kad ieÅ¡kovui nebuvo pateiktos užpildytos eismo įvykio dalyvių deklaracijos ar policijos sudarytos pažymos apie eismo įvykį ir kaltus (-Ä ) asmenį ir formalių duomenų nepateikimas ar nebuvimas, negalėjo bÅ«ti kliÅ«timi teismui nustatyti tikrųjų bylos aplinkybių ir jas įvertinti (CK 1.5 str.). Apylinkės teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, jog dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas trečiasis asmuo M.

K., o trečiajam asmeniui E. B. pagrįstai ir teisėtai buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ suponavo pačių draudikų veiksmai po to, kai tretieji asmenys jiems pranešė apie eismo įvykį – vienu atveju, draudikas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ savo draudėjui, o kitu atveju, ne. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo M. K. net neprašė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos, leido teismui spręsti, kad jis abejojo savo teisumu, nors raÅ¡te nurodė kitaip.         Teisėjų kolegija su Å¡iomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis nesutinka.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio automobilio savanoriÅ¡ko draudimo poliso numeris 27000069801/2010, kuriame nustatyta draudiminė apsauga galiojo E. B.. Jame numatyta, kad kompensuojama nuostolių suma, kai draudžiamasis įvykis nėra vagystė ir nėra registruotas policijoje ne didesnė nei (...), iÅ¡skyrus atvejus, kai eismo įvykio dalyviai vadovaudamiesi teisės aktuose nustatyta tvarka, nekviečia policijos į eismo į įvykio vietÄ ir pateikia draudikui jų pačių užpildytas bei pasiraÅ¡ytas eismo įvykio deklaracijas – 5000 Lt (b.l. 4).

Taigi, draudimo iÅ¡moka pagal minėtÄ draudimo polisÄ iÅ¡mokama teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiais teisės aktais nagrinėjamoje byloje yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPD) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –LRV) 2008 m. vasario 13 d. Nr. nutarimu Nr. 122 patvirtintos ,,Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės“. Šios taisyklės nustato specialiÄ reikalavimo atlyginti žalÄ pateikimo, jo vertinimo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Minėto nutarimo taisyklių 38 punktas nurodo, kad siekiant priimti sprendimÄ Â dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, turi bÅ«ti iÅ¡samiai iÅ¡tirtas draudžiamojo įvykio faktas. LR Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. nustato pareigÄ draudikui tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas.             Taigi, minėto įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas praneÅ¡ti policijai, kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.

To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir vadovaudamiesi kelių eismo taisyklių nuostatomis nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ â€“ eismo įvykio deklaracijoje turi bÅ«ti nubraižoma eismo įvykio schema, apraÅ¡omos eismo įvykio aplinkybės ir duodama visiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. TPVCAPD 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi bÅ«ti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų iÅ¡duotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

            Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. Nr. nutarimu Nr. 122 patvirtintų ,,Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių“ 34 punkte nurodoma, kad pageidaujantis gauti draudimo iÅ¡mokÄ , regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį turintis asmuo, kuris atlygino nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ar mokėjo iÅ¡mokas, siekdamas atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , turi pateikti žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenzijÄ sumokėti žalos atlyginimui iÅ¡leistÄ sumÄ .

Pageidaujantis gauti draudimo iÅ¡mokÄ asmuo taip pat turi pateikti dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir atsakingo asmens civilinę atsakomybę (iÅ¡skyrus atvejus, kai tokius dokumentus atsakingas draudikas yra gavęs iÅ¡ eismo įvykio dalyvių ar kompetentingų institucijų), taip pat dokumentus, įrodančius atlygintos žalos dydį ir jos atlyginimo faktÄ . Jeigu pageidaujantis gauti draudimo iÅ¡mokÄ asmuo nepateikia užpildytos ir eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytos eismo įvykio deklaracijos (kai eismo įvykio deklaracija buvo pildyta), kurioje yra užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės ir nurodyti atsakingi dėl žalos padarymo asmenys, draudimo iÅ¡moka mokama atsakingam draudikui gavus minėtus dokumentus.

Tų pačių taisyklių 46 punkte nustatoma, kad draudimo iÅ¡moka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo (iÅ¡skyrus Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus atvejus), draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Draudikas draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu nukentėjęs trečias asmuo ar jo atstovas įvykdė įstatyme nustatytas pareigas: pateikė atsakingam draudikui arba biurui pretenzijÄ ir bendrų eismo įvykio dalyviu susitarimu užpildytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ eismo įvykio deklaracijÄ , iÅ¡ kurios teksto galima iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio dalyvius, jo aplinkybes, schemÄ (jei apie eismo įvykį nebuvo praneÅ¡ta policijai), taip pat turimus eismo įvykio aplinkybių žalos įrodymus (...).        Byloje esantis 2010-10-19 M.

K. praÅ¡ymas atsakovui rodo, kad jis apie autoįvykį buvo pranešęs, nurodė jo aplinkybes (b.l. 16). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio M. K. 2010-10-28 paaiÅ¡kinimo Å¡alys po autoįvykio buvo susitikę kitÄ dienÄ ir E. B. savo kaltės nepripažinus, susitarė, kad kiekvienas savo automobilį tvarkys pats (b.l. 17). Bylos medžiaga taip pat tvirtina, kad autoįvykio tyrimas buvo atliekamas tik ieÅ¡kovo darbuotojų ir tik jų tyrimo pagrindu padarytos iÅ¡vados apie M. K. kaltę (b.l. 18). Minėta, kad nagrinėjamu atveju autoįvykio dalyviai policijos į autoįvykio vietÄ nekvietė, autoįvykio deklaracijos nepildė.

Siekdamas paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus atsakovas teismo prašė skirti byloje eismo įvykio ekspertizę, kuri galėtų nustatyti autoįvykyje dalyvavusių automobilių kontakto mechanizmÄ ir automobilių iÅ¡sidėstymÄ kelyje (b.l. 86) (CPK 212-213 str., 216 str.). Byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-02-03 raÅ¡tas ,,Dėl eismo įvykio ekspertizės“ tvirtina, kad autoįvykio metu nebuvo sudaroma eismo įvykio schema, todėl nėra duomenų apie įvykio vietoje iÅ¡likusius pėdsakus, automobilių padėties po susidÅ«rimo, byloje esančios nespalvotos automobilių nuotraukų kopijos yra nekokybiÅ¡kos ir mažai informatyvios. Taigi, eismo įvykio ekspertai neturi jokių objektyvių duomenų (tyrimo objektų), kad galima bÅ«tų, panaudojus specialias technines žinias, nustatyti Å¡io įvykio eigÄ , transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ kelyje, jų judėjimo trajektorijas ir spręsti kurio iÅ¡ vairuotojo veiksmai sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ (b.l. 100).           Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį argumentavimÄ ir nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad policijos pažyma ir eismo įvykio dalyvių užpildyta deklaracija laikytini tik formaliais dokumentais, nes tokia iÅ¡vada neatitinka ginčo santykį reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.

Nors minėti dokumentai atskirai ir neturi didesnės įrodomosios galios ir turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau Å¡ios bylos kontekste, tiek policijos pažyma, tiek eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija kilus ginčui dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovui subrogacijos pagrindais leistų spręsti ir pagrįstai įvertinti autoįvykio aplinkybes bei nustatyti kaltÄ ir/ar kaltus dėl jo asmenis. Kas sÄ lygotų ir žalos dydžio atlyginimÄ .                                 Neginčijama, kad teismas turi ir privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti bylai svarbias aplinkybes, jas įvertinti ir padaryti iÅ¡vadas dėl įrodymų pakankamumo, leistinumo ir sÄ sajų su byla (CPK 12 str., 176 str., 178 str., 183 str., 185 str.).

Tačiau vertindamas įrodymus ir darydamas iÅ¡vadas teismas kartu privalo atsižvelgti ir į teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykį ir jais vadovaudamasis įvertinti įrodymų pakankamumo klausimÄ (CPK 178 str.), o ne tik vadovautis CK 1.5 straipsnio nuostatomis. IeÅ¡kovui nepateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančių įrodymų apie įvykio kaltininkÄ ir pateikus tik ieÅ¡kovo darbuotojo atlikto tyrimo rezultatus bei padarytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegijos nuomone, tokie įrodymai yra nepakankami konstatuoti vien tik M.

K. kaltę. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra M. K..          Šioje byloje apylinkės teismas atsakovo praÅ¡ymu skyrė eismo įvykio ekspertizę (b.l. 91-92). Ekspertizė atlikta teismo pavedimu ir ekspertų gauti atsakymai laikytini didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais (CPK 197 str. 1, 2 d.). Todėl teismas spręsdamas M. K. kaltės klausimÄ turėjo vadovautis eksperto, kaip asmens turinčio specialių žinių ginčo klausimu atsakymais į ekspertizės akte pateiktus klausimus, nors pati ekspertizė dėl duomenų nepakankamumo (stokos) atlikta nebuvo.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-02-03 raÅ¡te ,,Dėl eismo įvykio ekspertizės“ iÅ¡samiai nurodomos ekspertizės neatlikimo priežastys, į kurias apylinkės teismas nagrinėdamas bylÄ turėjo atsižvelgti (CPK 213 str.). Autoįvykio Å¡alims neužpildžius eismo įvykio deklaracijos ir į eismo įvykio vietÄ nekvietus policijos, t.y. eismo įvykio dalyviams pažeidus pareigÄ imtis priemonių, kad eismo įvykio aplinkybės bÅ«tų tinkamai užfiksuotos, ekspertizė buvo bene vienintelis bÅ«das nustatyti autoįvykio kaltininkÄ ir spręsti dėl atsakovo atsisakymo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti žalos atlyginimÄ subrogacijos tvarka.

             Kadangi ekspertai galimybės atlikti autoįvykio ekspertizę neturėjo galimybės, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad autoįvykio kaltininkas nustatytas nebuvo, o vien ieÅ¡kovo darbuotojo atliktas autoįvykio vertinimas ir padarytos iÅ¡vados dėl autoįvykio kaltininko, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti laikomi tinkamu įrodymu pagrindžiančiu R. K. kaltę (CPK 178 str. 183 str., 185 str.).           Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog labiau tikėtina, kad autoįvykio kaltininku buvo M.

K. laikytina nepagrįsta.              Pagal CK 6.245-6.249 straipsnius, 6.263 straipsnį, prievolė atlyginti žalÄ atsakingam už žalÄ asmeniui atsiranda tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Autoįvykio faktas nagrinėjamu atveju akivaizdus ir patvirtinamas byloje esančiais įrodymais (b.l. 5-6; 8-18). Byloje yra duomenys apie E. B. nustatytÄ Å¾alos dydį ir jos iÅ¡mokÄ (b.l. 19-20). Tačiau byloje nėra pakankamų duomenų patvirtintų teisės aktų nustatyta tvarka apie įvykio kaltininkÄ .

Atitinkamai nėra nustatyta, kad autoįvykis įvyko tik dėl M. K. kaltų veiksmų. Todėl nesant bent vienos žalai nustatyti reikÅ¡mingos sÄ lygos, pagrindo spręsti dėl autoįvykio kaltininko nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad M. K. gyvena ne Vilniuje, o E. B. Vilniuje ir vyko namo taip pat neleidžia spręsti, kad dėl autoįvykio kaltas M. K., nes pagal kelių eismo taisykles abu eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių (9 p., 106-109 p.).

Patikimi duomenys apie autoįvykio kaltininkÄ taip pat nebuvo pateikti ir atsakovui.            Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas netinkamai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taikė bei aiÅ¡kino materialinės teisės reglamentuojančias žalos atlyginimÄ subrogacijos atveju (CK 6.105 str. 1 d.). Todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ADB Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

           Priteisti apeliantui UAB ,,Ergo Lietuva“ 177,00 Lt sumokėto paduodant apeliacinį skundÄ Å¾yminio mokesčio (b.l. 136) (CPK 93 str. 1.).            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,             n u s p r e n d ž i a :             Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimÄ Â panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ Â - ieÅ¡kovo ADB Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ ieÅ¡kinį atmesti.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo ADB Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ (į.k. 111631975), atsakovui UAB ,,Ergo Lietuva“ (110012799) 177,00 (vienas Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt septyni) Lt žyminio mokesčio.

            Teisėjai                                                                                                  Natalja Cikoto                                                                                                          Jūratė Varanauskaitė                                                                                                           Antanas Rudzinskas