8b11ee2d-bf3f-4d5b-a4ec-bc800c0dc39c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A662-1386/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00401-2010-1                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2; 1.3; 2.7 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 26 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,             dalyvaujant pareiškėjui V.

Č.,pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Razminai Adrijai Rudminaitei,atsakovo atstovui V. U.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms B. S. ir Ž. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentÅ«rai dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas V. Č. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-2; 9-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros (toliau – ir AgentÅ«ra) 2010 m. sausio 11 d. privalomÄ jį nurodymÄ (toliau – ir Privalomasis nurodymas) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2010 m. sausio 26 d. sprendimÄ Nr. VR-1.7-152 (toliau – ir Sprendimas).Nurodė, kad atsakovas Privalomuoju nurodymu pareiÅ¡kėjui pakartotinai nurodė iki 2010 m. sausio 25 d. iÅ¡ (duomenys neskeltini) ežero pakrantės apsaugos juostos ribų iÅ¡kelti tvorÄ , esančiÄ Å¾emės sklype, (duomenys neskeltini), Vilniuje.

Nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Departamento direktorių, kuris Sprendime nurodė, kad panaikinti PrivalomÄ jį nurodymÄ nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjo manymu, tiek Privalomasis nurodymas, tiek Sprendimas turi bÅ«ti panaikinti, nes Privalomasis nurodymas buvo priimtas neatsižvelgiant į Å¡iuo metu teisme vykstantį ginÄÄ tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo. PaaiÅ¡kino, kad namų valda ir Å¡iÄ namų valdÄ sauganti tvora stovėjo dar prieÅ¡ įsigaliojant norminiams aktams, kurių pažeidimu pareiÅ¡kėjas yra kaltinamas, tvora tebestovi ir dabar, o prievolės nugriauti iki įstatymo priėmimo buvusiÄ tvorÄ nenumato nei Saugomų teritorijų įstatymas, nei Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (toliau – ir SÄ lygos).

Metalinio tinklo tvora buvo aptverta dar prieÅ¡ minėto įstatymo priėmimÄ ir sutartiniais ženklais buvo pažymėta 1993 m. sudarytame namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Teigė, kad net ir neatsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, tvoros buvimas neprieÅ¡tarauja Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, nes tvora yra numatyta norminiame dokumente – namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, kuris yra įregistruotas VÄ® „Registrų centras“, galiojantis ir nenuginčytas, be to, bÅ«tina užtikrinti privačioje namų valdoje esančių statinių ir kito turto eksploatavimo saugumÄ .

Nurodė, kad ginčo atveju, saugoma teritorija apima dalį privačios namų valdos, kurioje jau nuo seno yra statiniai ir kiti kiemo įrenginiai, o pačios teritorijos naudojimo pobÅ«dis, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, todėl naudojant namų valdÄ pagal tikslinę sklypo paskirtį nėra nei teisinio pagrindo, nei faktinės galimybės atlaisvinti saugomÄ teritorijÄ , nes tektų nugriauti dalį kiemo statinių ir įrenginių, o tai prieÅ¡tarautų Konstitucijos 23 straipsniui.

Pažymėjo, kad tai, jog pareiÅ¡kėjo namų valdos tvora yra saugomoje teritorijoje, jam nebuvo žinoma iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. atlikto atsakovo patikrinimo, nes, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, jokių su pavirÅ¡inių vandens telkinių saugomomis teritorijomis susijusių apribojimų namų valdos žemės sklype nėra. 1995 m. kovo 15 d. žemės sklypÄ privatizavus ir įregistravus Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, nebuvo nustatyti žemės sklypo naudojimo apribojimai, iÅ¡skyrus elektros linijų ir ryÅ¡ių linijų apsaugos zonas, o žemės sklypo plane pažymėta sklypÄ juosianti tvora.

Kadangi nėra nustatyta (duomenys neskeltini) ežero apsaugos zona, teigė nežinojęs, kad jo namų valda patenka į ežero apsauginę zonÄ . Pažymėjo, kad nėra nustatytas servitutas, leidžiantis patekti ir naudotis jam priklausančia namų valdos dalimi, kurios daugiau kaip trečdalis patenka į ežero apsauginę zonÄ .Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentÅ«ra ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundÄ (b. l. 27-28; 60;

62) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Tvirtino, kad Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jame iÅ¡dėstyti konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s reikalavimai, remiantis patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-735 bei Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimais. Pažymėjo, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e įrašų apie tvorÄ nėra. Atkreipė dėmesį į Žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktÄ , kuriame nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie pavirÅ¡inio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas).

PaaiÅ¡kino, kad Privalomasis nurodymas suraÅ¡ytas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje iÅ¡vardinti privalomojo nurodymo turiniui keliami reikalavimai ir aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 661 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingÄ veiklÄ blankų formų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinta Privalomojo nurodymo forma. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas pažymėjo, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2009 m. rugsėjo 4 d. pareiÅ¡kėjui surašė PrivalomÄ jį nurodymÄ Nr. VR-14.2-139, kuriame nurodė iki 2009 m. lapkričio 4 d. iÅ¡kelti tvorÄ , esančiÄ Å¾emės sklype, (duomenys neskeltini), iÅ¡ (duomenys neskeltini) ežero pakrantės apsaugos juostos ribų (b. l. 42-43).

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas Å¡io Privalomojo nurodymo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo, todėl jis yra galiojantis. Nustatė, kad 2010 m. sausio 27 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje, konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas pakartotinio Privalomojo nurodymo neįvykdė.Nurodė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 2 straipsnio 6 dalį, 3, 4 straipsnius, 12 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , 18 straipsnio 2, 3 punktus, 21 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnį, 54 straipsnio 2 dalį, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ , Žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktÄ , SÄ lygų 126.1 punktÄ ir konstatavo, kad Privalomo nurodymo suraÅ¡ymas nebÅ«tinai turi bÅ«ti siejamas su konstatuotu pažeidimu, jis gali bÅ«ti duodamas ir prevencijos tikslais.

Nustatė, kad Privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis Ä®statymo 18 straipsnio 2 punktu, t. y. kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir iÅ¡aiÅ¡kinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti. Pažymėjo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog žemės sklype, (duomenys neskeltini), Vilniuje, (duomenys neskeltini) ežero pakrantės apsaugos juostos ribose, yra pastatyta metalinė tvora, nors pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ , pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, iÅ¡skyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo.

Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, t. y. nepateikė teismui jokių prejudicinę reikÅ¡mę turinčių įrodymų, kad tvora buvo pastatyta siekiant užtikrinti eksploatavimo saugumÄ . Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiÅ¡kėjo argumentus, kad tiek Privalomasis nurodymas, tiek Sprendimas turi bÅ«ti panaikinti, nes Privalomasis nurodymas buvo priimtas neatsižvelgiant į Å¡iuo metu teisme vykstantį ginÄÄ tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo. Pabrėžė, kad anksčiau nurodytų teisės normų sisteminė analizė rodo, jog privalomasis nurodymas nelaikytinas sankcija, jis yra įgalioto pareigÅ«no reikalavimas, kurio paskirtis užtikrinti neigiamų veiksnių aplinkai paÅ¡alinimÄ .

Teismo nuomone, privalomasis nurodymas yra prevencinė priemonė, taikoma siekiant užkirsti keliÄ teisinei atsakomybei už teisės aktų pažeidimus kilti. Neįvykdžius duoto privalomo nurodymo, asmuo traukiamas teisinėn atsakomybėn. Ä®statymų įgalioti pareigÅ«nai už duoto privalomo nurodymų nevykdymÄ , privalo asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir duoti pakartotinį privalomÄ nurodymÄ . Akcentavo, jog nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos ir pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad namų valda ir Å¡iÄ namų valdÄ sauganti tvora stovėjo dar prieÅ¡ įsigaliojant norminiams aktams, kurių pažeidimu pareiÅ¡kėjas yra kaltinamas, tvora tebestovi ir dabar, o prievolės nugriauti iki įstatymo priėmimo buvusiÄ tvorÄ nenumato nei Saugomų teritorijų įstatymas, nei SÄ lygos.

Pabrėžė, kad ginčo atveju svarbu tai, jog tokia tvora yra/buvo įrengta, nors pagal teisės aktų reikalavimus, pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, iÅ¡skyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo, taip pat draudžiama statyti statinius, iÅ¡skyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir iÅ¡leidimo į vandens telkinius, vandenvietes, paplÅ«dimių įrangÄ . Be to, žemės savininkai ir kiti naudotojai įstatymo leidėjo yra įpareigoti leisti kitiems asmenims prieiti prie pavirÅ¡inio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas).

III. PareiÅ¡kėjas V. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 110-112) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ skundÄ tenkinti.Nurodo Ä®statymo 18 straipsnio 4 punktÄ , numatantį, kad Privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes. Pažymi, kad atsakovo 2009 m. rugsėjo 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tvoros ir tos pačios datos Privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-139 iÅ¡kelti tvorÄ neįsigaliojo, nes buvo apskųsti, skundas nagrinėjamas apeliacine tvarka.

Daro iÅ¡vadÄ , kad nesant neginčijamai konstatuoto aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimo ir nesant pažeidimo pasekmių (tvora toje pačioje vietoje stovi jau daug deÅ¡imtmečių), atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo duoti pakartotinius privalomuosius nurodymus. Mano, kad nagrinėdamas skundÄ teismas išėjo už skundo ribų ir savo iniciatyva iÅ¡nagrinėjo ir nusprendė dėl tvoros buvimo (duomenys neskeltini) ežero pakrantės apsaugos juostos ribose neteisėtumo. Tvirtina, kad Å¡ioje byloje tvoros buvimo (duomenys neskeltini) ežero pakrantės apsaugos juostoje teisėtumas negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas, nes tai yra kitos, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos, bylos dalykas, be to, jokie įrodymai apie tvoros buvimo aplinkybes bei atitinkamai Saugomų teritorijų įstatymo pažeidimus Å¡ioje byloje teismui nebuvo teikiami ar teismo renkami.

Teigia, kad teismo iÅ¡vados dėl pirmojo 2009 m. rugsėjo 24 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-139 teisėtumo ir galiojimo prieÅ¡tarauja esamoms aplinkybėms, nes 2009 m. rugsėjo 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio pagrindu suraÅ¡ytas 2009 m. rugsėjo 24 d. privalomasis nurodymas, kol kas, pareiÅ¡kėjo manymu, neturi teisinės galios, tokios galios neturi ir pirminis privalomasis nurodymas. Nurodo, kad nors aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimas de jure nėra konstatuotas, o esama faktinė padėtis jokių neigiamų pasekmių aplinkai nesukelia, atsakovas, pažeisdamas veiksmų proporcingumo principÄ ir piktnaudžiaudamas suteiktais įgaliojimas, siunčia pakartotinius privalomuosius nurodymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 119) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais teisiniais argumentais ir motyvais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros 2010 m. sausio 11 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-3 (b. l. 3-4), kuriuo pareiÅ¡kėjui pakartotinai nurodoma iki 2010 m. sausio 25 d. iÅ¡kelti iÅ¡ (duomenys neskeltini) ežero pakrantės apsaugos juostos ribų tvorÄ , esančiÄ Å¾emės sklype (duomenys neskeltini), Vilniuje, ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. VR-1.7-152 (b. l. 5), kuriuo Privalomasis nurodymas buvo paliktas nepakeistas, teisėtumo.Privalomasis nurodymas pareiÅ¡kėjui buvo duotas remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, jog privalomieji nurodymai duodami, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir iÅ¡aiÅ¡kinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskeltini) ežero pakrantės apsaugos juostos ribose pastatyta metalinė tvora. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad AgentÅ«ra 2009 m. rugsėjo 4 d., vadovaudamasi Ä®statymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė PrivalomÄ jį nurodymÄ Nr. VR-14.2-139 (b. l. 42-43), kuriuo pareiÅ¡kėjui nurodė iki 2009 m. lapkričio 4 d. iÅ¡kelti tvorÄ iÅ¡ (duomenys neskeltini) ežero pakrantės apsaugos juostos ribų. AgentÅ«ra 2009 m. lapkričio 16 d. Patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-737 konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas 2009 m. rugsėjo 4 d.

Privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-139 neįvykdė (b. l. 44-45). AgentÅ«ros 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu V. Č. už minėto privalomojo nurodymo nevykdymÄ buvo paskirta 75 litų bauda. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad AgentÅ«ra turėjo pagrindÄ , remiantis Ä®statymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priimti Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo skundžiamÄ PrivalomÄ jį nurodymÄ . Tai, kad po Privalomojo nurodymo priėmimo, t. y. 2010 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarimu minėtÄ AgentÅ«ros nutarimÄ panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė, Å¡is nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi Nr. N62-612/2011 grÄ Å¾intas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, neturi reikÅ¡mės pakartotinio Privalomojo nurodymo priėmimui 2010 m. sausio 11 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, privalomasis nurodymas yra prevencinė priemonė, taikoma siekiant užkirsti keliÄ teisinei atsakomybei už teisės aktų pažeidimus kilti. Tai, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad privalomas nurodymas gali bÅ«ti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais, yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. kovo 1 d. administracinėje byloje Nr. A822-243/2010).

Jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už Å¡io nurodymo neįvykdymÄ , už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomÄ jį nurodymÄ , kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis Å¡io skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų Å¡io įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo (Ä®statymo 24 str.).Pažymėtina, kad Privalomasis nurodymas atitinka Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, keliamus tokio dokumento turiniui, jame nurodyta, kokį pažeidimÄ , sudarantį sÄ lygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi paÅ¡alinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas - Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto, kuriame nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, iÅ¡skyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo, pažeidimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad SÄ lygų 126.1 punkte taip pat nustatyta, jog pakrantės apsaugos juostose draudžiama tverti tvoras, o Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie pavirÅ¡inio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas). Pažymėtina, kad aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 540 patvirtinto PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡o 4 punkte sÄ voka „pavirÅ¡inio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ apibrėžiama kaip prie pavirÅ¡inio vandens telkinio nustatoma su pavirÅ¡iniu vandens telkiniu besiribojanti pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, kurioje vykdoma Å«kinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamÄ poveikį pavirÅ¡iniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra Å«kinė veikla.

Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog AgentÅ«ra turėjo teisę priimti PrivalomÄ jį nurodymÄ , todėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. VR-1.7-152 palikti PrivalomÄ jį nurodymÄ nepakeistÄ yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas neteisingai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tvoros buvimo (duomenys neskeltini) ežero pakrantės juostoje teisėtumo klausimÄ . PrieÅ¡ingai, apygardos administracinis teismas akcentavo, kad privalomasis nurodymas nebÅ«tinai turi bÅ«ti siejamas su konstatuotu pažeidimu, jis gali bÅ«ti duodamas ir prevenciniais tikslais.

Teismas nurodė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ , kadangi Privalomasis nurodymas buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Å¡ia norma, draudžiančia pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras, iÅ¡skyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Å i aplinkybė paneigia apelianto teiginį, kad AgentÅ«ra siunčia pakartotinius privalomuosius nurodymus neturėdama tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. IÅ¡ bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad Privalomasis nurodymas buvo priimtas remiantis Ä®statymo 18 straipsnio 1 dalies 2, o ne 4 punktu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas neteisingas minėto įstatymo punktas laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu, neturinčiu įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei nesudarantis pagrindo laikyti apeliacinio skundo argumentus dėl Ä®statymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikÅ¡mingais bylos nagrinėjimui.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: PareiÅ¡kėjo V. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.Vilniaus apygardos administracinio teisumo 2010 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo V.

Č. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                                                              Audrius Bakaveckas                                                                                                                                                 Laimė BaltrÅ«naitė                                                                                                                     ArÅ«nas Sutkevičius