2025-07-23 Nr. AB-11930-3-61-3-09462-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-226-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09462-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) priteisti 1 170,97 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėja nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 3 d. kilusios audros metu namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) kieme nuvirto valstybinėje žemėje augęs medis, kuris apgadino Namo stogą. Dėl būtinų stogo remonto darbų pareiškėja patyrė 1 170,97 Eur nuostolį. Pareiškėja Administracijai pareiškė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau Administracijos miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2022 m. lapkričio 30 d. raštu atmetė pretenziją ir nurodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos.

2.2. Administracija laikoma medžio, apgadinusio Namo stogą, savininku ir valdytoju, Administracijai tenka pareigą rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančiais želdiniais, ji turi įsitikinti, kad medžiai nekeltų pavojaus žmonėms ir jų turtui. Atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Stiprus vėjas negalėjo išversti sveiko, nepažeisto medžio, be to, nėra duomenų, kad tuo metu būtų lūžę kiti medžiai pareiškėjos gyvenamajame rajone.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, netenkinus šio prašymo, – sumažinti skunde nurodytą nuostolių dydį.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur augantis želdinys sukėlė žalą. Pareiškėja skunde nepateikė įvykio schemos / kitų duomenų, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti, kuris ir kieno valdomame žemės sklype augęs medis sukėlė žalą.

4.2. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovui atsiradimą, visuma. Pareiškėja neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovas pagal galimybes savo pareigas dėl želdynų ir želdinių atlieka tinkamai, atsakovas negavo pretenzijų ar skundų dėl pareiškėjos nurodytoje teritorijoje augančių medžių būklės. Pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos nepaneigia šios išvados. Medžio lūžis galėjo būti nulemtas hidrometeorologinių sąlygų (stipraus vėjo; force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybės). Taip pat pareiškėja neįrodė, kad visos patirtos išlaidos buvo nulemtos būtent nuvirtusio medžio, byloje trūksta duomenų, kokie darbai ir dėl kokios priežasties buvo atlikti už pareiškėjos nurodytus 1 170,97 Eur.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos J. A. skundą atmetė.

6. Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi CK (6. 249 str. 1 d., 6.271 str. 1, 4 d.), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (6 str. 26 p.), Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (5 str. 2 d. 2, 12 p., 15–16 str.), Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, (3 p.) nuostatomis. Teismas vertino, kad ginčui aktualus reguliavimas negali būti aiškinamas taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto.

7. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai inventorizavo želdynus ir želdinius, nepaisydamas žemės nuosavybės formos, ar netinkamai vykdė jų būklės stebėseną. Taip pat teismas nurodė, kad nepateikta vertinimų, kaip savivaldybė įvykdė / neįvykdė inventorizavimo pareigos, pareiškėja į bylą taip pat nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į atsakovą dėl medžio būklės ir (ar) dėl galimos būsimos grėsmės (dėl medžio būklės ir (ar) dėl tikėtino medžio ar jo dalies nulūžimo).

8. Teismas sprendė, kad pareiškėjos patirtoms išlaidoms savivaldybės neveikimas, kaip jį apibūdino pareiškėja, neturėjo įtakos. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, o ši aplinkybė (neįrodyta viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai) lemia, kad kitų sąlygų (žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio) įrodinėjimas iš esmės nėra tikslingas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė Administracijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl neįrodė ir teisės į žalos (ir palūkanų) atlyginimą. Dėl šių aplinkybių teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. 9. Pareiškėja J. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

10. Pareiškėja nurodo šiuos argumentus:

10.1. Teismas nustatė, kad ant Namo nuvirtęs medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Tačiau teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėja neįrodė visų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę atsakovui nukirsti ginčo medį, todėl atsakovo neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. Teismas netinkamai taikė teisės normas, nevertino teisinio reguliavimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

10.2. Atsakovas atsiliepime į skundą tik citavo teisės aktų nuostatas, tačiau neįrodė, kad ant Namo nuvirtęs medis (jo būklė) nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. buvo tikrinamas. Atsakovas privalo užtikrinti, kad savivaldybės teritorijoje esantys medžiai būtų tinkamos būklės ir nekeltų pavojaus, taip pat atsakovui nustatyta pareiga tikrinti želdinių fiziologinę būklę.

10.3. Akivaizdžios grėsmės dėl medžio nebuvo, o specialių žinių nei pareiškėja, nei kiti Namo gyventojai neturi, todėl teismo argumentai, kad atsakovas nėra gavęs jokių pranešimų dėl medžio (medžių) būklės nurodomoje teritorijoje, yra nekorektiški. Teisės aktai detaliai reglamentuoja, kokius veiksmus, siekiant užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, privalo vykdyti atsakovas.

11. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

12.1. Apeliaciniame skunde pareiškėja net neįrodinėja jokių konkrečių neteisėtų savivaldybės veiksmų, apsiribodama tik deklaratyviai cituojamomis įstatymo nuostatomis. Pareiškėjos pateikti duomenys neleidžia nustatyti, kuris ir kieno valdomame žemės sklype augęs medis sukėlė žalą. Teismas pagrįstai įvertino visas aplinkybes ir konstatavo, kad vien apgadinto stogo nuotraukų ir žalos apskaičiavimo nepakanka nustatyti už šią žalą atsakingą asmenį – konstatuoti konkrečius neteisėtus savivaldybės veiksmus.

12.2. Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai ir pagal galimybes vykdo augančių medžių priežiūrą Vilniaus mieste. Teisės aktai nedetalizuoja, kiek ir kokių želdynų turi būti inventorizuota, kiek specialistų šį darbą turėtų atlikti. Želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Šis terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Savivaldybė neturi teisės (ar įstatyme nustatytos pareigos) sveikų medžių šalinti „prevenciškai“. Savivaldybės tikslas yra ne medžių šalinimas, o jų išsaugojimas.

12.3. Pareiškėja neturi aiškios pozicijos dėl nuvirtusio medžio, duomenų apie medį, tiksli jo vieta nedetalizuojama ir apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nevykdė jam teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūra ir tvarkymu ar dėl kitų priežasčių (oro sąlygų, force majeure ir pan.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjos J. A. skundo reikalavimai priteisti jai iš atsakovo Administracijos 1 170,97 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimų, remdamasis vien tuo, kad pareiškėja neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai inventorizavo želdynus ir želdinius, nepaisydamas žemės nuosavybės formos, ar netinkamai vykdė jų būklės stebėseną, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į atsakovą dėl medžio būklės.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti jos skundo reikalavimai, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų normas, nes atsakovas neįrodė, jog Namą apgadinęs medis buvo tikrinamas, bei neįvykdė pareigos užtikrinti, kad želdynai ir želdiniai nekeltų pavojaus. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino skundo reikalavimų.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų, nes nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų visumos matyti, jog byloje buvo nustatyta, kad medis, kurio šaka 2022 m. spalio 3 d. audros metu nulūžo ir apgadino Namo stogą, augo valstybinėje žemėje ir atsakovas buvo atsakingas už šio medžio būklės stebėseną. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl atsakovas nėra atsakingas už pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktą, kad atsakovas tinkamai inventorizavo želdynus ir želdinius, tinkamai vykdė jų stebėseną. Būtent su šio fakto nustatymu ir nesutinka pareiškėja.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė minėtą faktą, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Ši pareiga taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį kompensavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).

18. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjos nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

19. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios, be kita ko, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles. Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos; vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę; su želdynų ir želdinių savininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynų lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus ; išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025; kt.).

20. Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (byloje taikoma originali redakcija) 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Šių taisyklių 44 punkte nurodyta, kad savivaldybės taip pat privalo patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti.

21. Apibendrinant konstatuotina, kad savivaldybė, taikydama anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinųjų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020; kt.). Tai, kad aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punkte (byloje taikoma originali redakcija) nustatyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų, ir aplinkybė, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės lemia savivaldybės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012 išaiškino, jog savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) nežiūrint to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs panašaus pobūdžio bylose, kad savivaldybė turi teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje, ne privačioje žemėje, esančius medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju aukštas medis augo šalia gyvenamojo namo (tokia išvada darytina įvertinus nuotraukas), todėl konstatuotina, kad tokio medžio priežiūrai turėjo būti taikomos specialios sąlygos ir priemonės, o tokių veiksmų neatlikus galimas neveikimo (nerūpestingumo ir neatidumo), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sąlyga, pripažinimas.

24. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo teikti įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jis taikė specialias sąlygas ir priemones, prižiūrėdamas šį medį, kad nebuvo jokių indikacijų dėl šio medžio genėjimo ar nukirtimo. Šioje byloje atsakovas tokių įrodymų neteikė, pirmosios instancijos teismas nesiūlė jam jų pateikti, o įrodinėjimo naštą perkėlė vien tik pareiškėjai, kuri nėra atsakinga už šio medžio priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl medžio būklės ir priežasčių, dėl kurių nulūžo šaka, esant stipriam vėjui, bylos šalims turėjo sudaryti galimybę pateikti papildomus įrodymus (pvz., duomenis iš įmonės, kuri tvarkė nulūžusį medį).

25. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos nurodomų aplinkybių galima daryti išvadą, jog buvo apgadintas Namo, kuris nėra vienbutis, stogas. Daugiabučio gyvenamojo namo stogas yra bendra daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcija ir jai taikomos CK 4.82 straipsnio nuostatos, t. y. stogas yra nuosavybės teise priklauso ne vien tik pareiškėjai, o visiems gyvenamojo namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis, kas atsakingas už medžio nepriežiūrą (kas ir kokių veiksmų neatliko) ir kam padaryta žala, turėjo išsiaiškinti ir šias aplinkybes.

26. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pažymėtina, kad ABTĮ nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 12, 56 str. 5 d., 80 str. 1 d.), t. y. teismas (bylą nagrinėjantis teisėjas) privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus proceso šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2995/2012; kt.).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių skundo reikalavimams išnagrinėti, t. y. pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Dėl to šis sprendimas panaikinamas.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti nustatomos nutartyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurioms nustatyti būtina rinkti naujus įrodymus, juos vertinti, į šių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme ir kad yra faktinis ir teisinis pagrindai bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė