8b11458d-cba2-45b4-89ad-e7a834a0985f · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-426-1121/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35294-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.5.1.2; 1.1.6.6; 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Gretai Karmazienei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, nuteistajam R.

S. ir jo gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui, nukentėjusiajam E. B. ir jo atstovei advokatei Loretai Guižauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo: R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. R. S. įpareigotas per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalÄ .

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš R. S. 13,39 Eur (trylika eurų trisdešimt devyni euro centai) turtinei žalai atlyginti. E. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš R. S. 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokatės teisinės pagalbos E. B. suteikimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės 1. R. S. nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: jis, 2017 m. gruodžio 30 d. apie 0.10 val., kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie automobilio TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vairuotojo pusėje sėdėjo E. B. ir ketino iÅ¡važiuoti, atidarė automobilio TOYOTA RAV4 dureles, klausdamas, kodėl E. B. tranko jo automobilį, neleido uždaryti automobilio durelių ir iÅ¡važiuoti, po to, nukentėjusiajam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, žodinio konflikto metu, neperspėjęs, savo deÅ¡inės rankos kumščiu nepertraukiamai sudavė nukentėjusiajam E. B. ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į kairę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis prarado pusiausvyrÄ ir suklupo, po ko, jis užgriuvo ant nukentėjusiojo, savo ranka apkabino E. B. kaklÄ , tokiu bÅ«du atimdamas galimybę prieÅ¡intis, bei tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva kairiame paakyje, t. y.

R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Teikiamu apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.

3. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino 2017 m. gruodžio 30 d. įvykusio konflikto motyvus, tačiau padarė klaidingas išvadas dėl įvykio mechanizmo, veiksmų ir pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai vien nukentėjusiojo E. B. parodymais, atmesdamas nuteistojo paaiškinimus. Skundžiamame nuosprendyje yra prieštaravimas tarp pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, t. y. buvo netinkamai įvertinti įrodymai, kurie turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui ir objektyvaus nuosprendžio priėmimui.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tik iÅ¡lipus nukentėjusiajam E. B. iÅ¡ automobilio, nuteistasis jam sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į kairę veido pusę, tokiais veiksmais padarydamas vienÄ sužalojimÄ , t. y. kraujosruvÄ kairiajame paakyje. Byloje nėra jokių medicininių duomenų, kurie patvirtintų, kad visi 5 smÅ«giai buvo suduoti į vienÄ vietÄ . Pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, jog buvo suduoti 5 smÅ«giai, jeigu nėra medicininių duomenų ir specialisto iÅ¡vados apie smÅ«gių skaičių. Pirmosios instancijos teismas nesugretino visų įrodymų ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė ne iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos, o selektyviai pasiremdamas E. B. parodymais.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nusikaltimo vieta buvo prie automobilio tik iÅ¡lipus E. B.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä matyti, jog iÅ¡ automobilio iÅ¡bėga žmogus, kuris apibėga aplink automobilį pro galinę transporto priemonės pusę, ir toliau matomos grumtynės tarp dviejų asmenų. Å ios aplinkybės patvirtina nuteistojo paaiÅ¡kinimus, kad nukentėjusysis E. B. iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, pribėgo prie nuteistojo ir jį užpuolė, o nuteistasis gynėsi.

6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad fizinio konflikto iniciatorius buvo E. B., nes jis užpuolė nuteistÄ jį, o pastarasis tik gynėsi, t. y. byloje labai svarbu buvo nustatyti tikrÄ jį fizinio konflikto iniciatorių, nes nuo to priklauso teisingas BK 140 straipsnio taikymas. Bylos medžiagoje yra garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo. IÅ¡ jo turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad muÅ¡tynes pradėjo bÅ«tent E. B.. Å ioje byloje svarbu ir tai, jog nuteistasis iÅ¡kvietė policijÄ , kÄ patvirtina policijos pareigÅ«no A. K. parodymai, t. y. bÅ«tent jis buvo nukentėjęs asmuo. Be to, jis pirmosios instancijos teismui pateikė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame jam diagnozuoti Å¡ie sužalojimai: Å¡launies sumuÅ¡imas, rieÅ¡o ir plaÅ¡takos dalių sumuÅ¡imas, taip pat nurodyta traumos datÄ â€“ 2017 m. gruodžio 30 d. Tai tik patvirtina, kad nuteistajam E. B. užpuolimo metu padarė sužalojimus.

7. Pasak nuteistojo, nevertinti ir neanalizuoti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos reiÅ¡kia tai, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai ir dėl to padarė klaidÄ , vertindamas bÅ«tinosios ginties klausimÄ . Byloje nustatytos aplinkybės: kilo ginčas dėl automobilio pastatymo vietos, E. B. savo automobilio durelėmis daužė nuteistojo automobilio dureles, o perspėtas iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, apibėgo jį iÅ¡ galo bei pribėgęs prie nuteistojo pradėjo muÅ¡tis, t. y. padarė sužalojimus, dėl ko gavo sužalojimÄ atgal – kraujosruvÄ kairiajame paakyje.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo veiksmai vertintini kaip bÅ«tinoji gintis ir jis turėjo bÅ«ti tuo pagrindu iÅ¡teisintas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo bendrÄ ja taisykle, kad visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, t. y. Å¡ioje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų duomenų, jog nuteistasis peržengė bÅ«tinosios ginties ribas.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

9. R. S. pateikė 2020 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jį perduodant laiduotojai R. S.. Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateiktas R. S. 2020 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡ytinis praÅ¡ymas perduoti R. S. jos atsakomybei pagal laidavimÄ .

10. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. S. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o jeigu jis bus atmestas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Prokurorė, nukentėjusysis E. B. ir jo atstovė advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti bei netenkinti praÅ¡ymo dėl laidavimo taikymo. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas 11. Teismo posėdžio metu atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ apklaustas nuteistasis R.

S. nurodė, kad pripažįsta, jog įvyko konfliktas su kaimynu (past. – nukentėjusiuoju E. B.). Dėl Å¡io įvykio labai gailisi ir atsipraÅ¡o nukentėjusiojo, kad jį sužalojo. Pripažįsta, jog įvykusio konflikto metu dėl jo veiksmų buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam ir pastarasis patyrė fizinį skausmÄ , tačiau tai nebuvo tyčiniai veiksmai. Sužalojimus patyrė ir nuteistasis. Netiesa, kad byloje yra specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, jog nuteistajam nebuvo nustatyti sužalojimai, nes tai paneigta gydytojo pažyma.

Dėl įvykusio konflikto su nukentėjusiuoju paaiÅ¡kino, kad priėjo prie automobilio, kuris užstatė nuteistojo garaÅ¾Ä , ir kurio durelėmis kažkas sėdėdamas automobilio viduje daužė nuteistojo automobilio Å¡onÄ . Asmens paklausė, kodėl taip yra daroma. Buvo atidarytas automobilio langas ir vartojami keiksmažodžiai. Žmogus, kuris sėdėjo automobilyje, iÅ¡siropÅ¡tė per keleivio pusės dureles, iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, apibėgo transporto priemonę ir prasidėjo grumtynės, t. y. ne nuteistasis pradėjo konfliktÄ .

Ä®vyko fizinis konfliktas, kurio metu nuteistasis gindamasis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam ir pats gavo smÅ«gius, t. y. nuteistasis sÄ moningai nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo ir jam sukelti fizinio skausmo. Jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo ir neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų. Negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į veido sritį. Galimai nuo jo smÅ«gių buvo sužalotas nukentėjusysis, tačiau sužalojimai galėjo atsirasti ir ne nuo nuteistojo smÅ«gių, t. y. jie grumtynių metu nukrito ant žemės. Jeigu bus nuspręsta, kad jis pagrįstai nuteistas, žada atlyginti žalÄ .

Palaiko savo duotus parodymus akistatos su nukentėjusiuoju metu.

12. Teismo posėdžio metu atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ apklausta kaip galima laiduotoja R. S. paaiÅ¡kino, kad ji – nuteistojo žmona. PraÅ¡o patikėti jos, kaip laiduotojos, atsakingumu ir leisti laiduoti už savo vyrÄ bendram jų Å¡eimos ateities tikslų siekimui, nes jai Å¡eima yra pats svarbiausias dalykas. R. S. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistasis yra tvarkingas, nėra konfliktiÅ¡kas, iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Garantuoja, kad taip daugiau neatsitiks, nes ji gali R. S. daryti teigiamÄ Ä¯takÄ .

Nuteistajam darys teigiamÄ Ä¯takÄ savo pavyzdžiu, kasdieniu bendravimu. Kadangi kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų, todėl jų tarpusavio ryÅ¡ys labai artimas, jie daug bendrauja, kartu leidžia laikÄ , jų santykiai yra darnÅ«s, jie augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus. Ji pažįsta nuteistojo draugus, žino, kÄ pastarasis veikia. Ji nuteistajam padeda verslo klausimais, kartu tariasi, sprendžia bendrus reikalus. Nors Å«kio problemas Å¡eimoje iÅ¡ dalies sprendžia ji, tačiau R. S. jai visada padeda.

Jos vyras ja pilnai pasitiki, todėl garantuoja, kad gali jį kontroliuoti ir jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Jos reputacija yra nepriekaiÅ¡tinga. Ji dirba UAB „A“ (duomenys neskelbtini). Darbe vertinama už tai, kad gerai atlieka savo darbines pareigas, yra atsakinga, ja pasitiki ir jÄ gerbia. Jos vyras pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi, t. y. pripažįsta, kad nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ . Apeliaciniame skunde praÅ¡oma iÅ¡teisinti, nes R. S. neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų.

Jai nėra žinoma, ar jos vyras atsiprašė nukentėjusiojo. Apie įvykį sužinojo tÄ patį vakarÄ iÅ¡ nuteistojo, t. y. jai pasakė, kad buvo konfliktas, tačiau vyras nieko nespėjo daugiau papasakoti, nes jį iÅ¡vežė. Po įvykio apie aplinkybes jie kalbėjo ir kalba iki Å¡iol. Jos vyras labai pergyvena dėl Å¡io įvykio. Mano, kad jis viduje labai graužiasi. Å i situacija jų Å¡eimai labai nemaloni, jie patiria daug streso, įtampos, psichologiÅ¡kai labai sunku. Jeigu bus paskirta laiduotoja, įsipareigoja nedelsiant nukentėjusiajam atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Žino, kad neturtinę žalÄ sudaro 600 Eur, o bylinėjimosi iÅ¡laidas – 800 Eur. Sutinka atlyginti ir kitas nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas, t. y. 400 Eur už atstovės advokatės suteiktas paslaugas apeliacinės instancijos teisme bei 300 Eur nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas atvykstant iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

14. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados pagrindžiamos išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertintais baudžiamosios bylos įrodymais bei duomenimis.

15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi bylos medžiagÄ ir patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino baudžiamosios bylos duomenis, pagrįstai vienus iÅ¡ jų pripažino įrodymais, o kitais nesivadovavo ir juos atmetė. Skundžiamu nuosprendžiu padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad R.

S. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo apeliacinį skundÄ nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepažeidė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, nepadarė teisės taikymo ar įrodymų vertinimo klaidų, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ nuosprendį. Dėl bÅ«tinosios ginties situacijos 16. R. S. teigia, kad jeigu jis nukentėjusįjį sužalojo bei pastarajam sukėlė fizinį skausmÄ , tai padarė ne dėl savo tyčinių veiksmų, tačiau gindamasis nuo E. B. iÅ¡provokuoto konflikto.

Nuteistasis laikosi pozicijos, kad bÅ«tent nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, t. y. nuteistasis gynėsi nuo E. B. smurtinių veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog buvo panaudota bÅ«tinoji gintis. R. S. apklausiamas 2020 m. spalio 16 d. apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu kategoriÅ¡kai neginčijo aplinkybės, kad nukentėjusiajam galėjo suduoti ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į veido sritį. Taip pat nuteistasis dalinai pripažino ir tai, kad įvykusio konflikto metu dėl jo veiksmų buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmÄ , tačiau tai buvo atsakas į E. B. panaudotÄ smurtÄ jo atžvilgiu.

Vertindama Å¡iÄ nuteistojo pozicijÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodyta, jog R. S. įvykusiame konflikte dalyvavo iÅ¡imtinai gindamasis nuo nukentėjusiojo iÅ¡provokuoto fizinio konflikto. BÅ«tinosios ginties situacijos nėra tais atvejais, kai fizinis smurtas naudojamas ne tik gynybos, bet ir puolimo tikslais.

17. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė BK numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra iÅ¡skiriamos Å¡ios bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, jog besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ kurių viena – asmens gyvybė, sveikata, lytinė laisvė ir pan. Pažymėtina, kad pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir kitų aplinkybių.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423-2011, 2K-568-139/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali bÅ«ti laikomi padarytais esant bÅ«tinosios ginties situacijai, ypatingai didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurių priklauso atitinkamos iÅ¡vados dėl teisės į bÅ«tinosios ginties panaudojimÄ pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015).

19. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, 2017 m. gruodžio 30 d. apie 0.10 val., kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas dėl pastatytų lygiagrečiai šalia vienas kito R. S. bei E. B. automobilių. Įvykusio konflikto fakto ir motyvų neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusysis. Iš tarpusavyje sutampančių esminėmis aplinkybėmis R. S. ir E. B. paaiškinimų dalyje dėl įvykusio konflikto priežasčių, spręstina, kad nukentėjusiajam įlipus į automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie šios transporto priemonės atėjo nuteistasis, kuris E. B. pradėjo klausinėti, kodėl pastarasis daužo jo automobilio dureles, po ko, iš automobilio išlipęs nukentėjusysis nuėjo link nuteistojo ir tarp jų toliau tęsėsi konfliktas.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad konfliktas tarp R. S. ir E. B. buvo pakankamai intensyvus, t. y. nukentėjusysis pro keleivio pusės duris išlipęs iš automobilio skubiai nuėjo (apibėgo automobilį) link transporto priemonės priekio, kur buvo nuteistasis, bei netrukus tarp asmenų prasidėjo ir fizinis kontaktas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo negalima nustatyti tikslių tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiojo atliktų veiksmų ir jų eiliškumo, kai jie buvo šalia transporto priemonės priekio.

Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as nepatvirtina nuteistojo paaiÅ¡kinimų, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nukentėjusysis priėjęs prie R. S. iÅ¡ karto pradėjo pastarÄ jį muÅ¡ti ir dėl to nuteistasis gindamasis nuo jo sveikatai gresiančio pavojaus sužeidė E. B. bei jam sukėlė fizinį skausmÄ , t. y. nuteistojo paaiÅ¡kinimų byloje nepatvirtina jokie objektyvus duomenys.

20. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius duomenis ir įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiojo duotais paaiÅ¡kinimais ar teigti, jog jie yra akivaizdžiai melagingi ar Å¡meižiantys nuteistÄ jį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas juos pagrįstai laikė patikimais. E. B. 2017 m. gruodžio 30 d. pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 12), 2018 m. spalio 18 d. įvykusios apklausos metu (1 t., b. l. 24), 2018 m. spalio 25 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusios akistatos su R.

S. metu (1 t., b. l. 78-81), teisiamojo posėdžio, įvykusio 2019 m. liepos 10 d. pirmosios instancijos teisme, metu (2 t., b. l. 108-109), aiškiai, nuosekliai ir nekeisdamas prieš tai duotų paaiškinimų esminių aplinkybių nurodė, kad jam išlipus pro automobilio keleivio pusės duris pasikalbėti su R. S., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu abu konflikto dalyviai vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad vykstančio konflikto metu nuteistasis jam netikėtai sudavė apie 5 smūgius į kairę veido pusę, dėl ko jis suklupo, o R.

S. tuo metu ant jo užšoko, apkabino per kaklÄ ir prispaudė, kad E. B. negalėtų prieÅ¡intis. Taip pat nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai nurodė, jog nuteistojo atžvilgiu nesmurtavo. IÅ¡ nukentėjusiojo duotų parodymų matyti, kad ne jis, o R. S. vykstančio žodinio konflikto metu netikėtai panaudojo smurtÄ , t. y. prieÅ¡ingai, nei teigia nuteistasis. Vertinant nukentėjusiojo duotų paaiÅ¡kinimų patikimumÄ atsižvelgtina ir į tai, kad po įvykusio konflikto E. B. iÅ¡ karto skambino policijai ir pranešė, jog buvo sumuÅ¡tas.

Tai patvirtina byloje esantis BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis 2017 m. gruodžio 30 d. apie 0.18 val. (past. – praėjus vos kelioms minutėms po įvykusio konflikto su nuteistuoju) iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino policijai ir pranešė, kad prieš kelias minutes buvo sumuštas nepažįstamo vyro (past. – R. S.), kuris šiuo metu yra šalia jo (1 t., b. l. 13).

21. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo paaiÅ¡kinimus dalyje dėl fizinio konflikto tikrojo iniciatoriaus, sprendžia, kad R. S. pozicija, jog pirmasis smurtauti pradėjo nukentėjusysis, laikytina gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir sumažinti savo padarytų veiksmų pavojingumÄ . Kaip jau paminėta, Å¡ių nuteistojo paaiÅ¡kinimų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s byloje esantys duomenys, t. y. bylos medžiagoje nėra neginčijamų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog pirmas smurtauti pradėjo bÅ«tent E. B.. Apeliaciniame skunde akcentuojamas vaizdo įraÅ¡as ir jame užfiksuoti vaizdai (nukentėjusysis iÅ¡lipa iÅ¡ savo automobilio ir greitai apibėgęs jį prieina prie nuteistojo, po ko tarp asmenų prasidėjo fizinis kontaktas) nepatvirtina, kad pirmasis smurtÄ panaudojo E. B., o nuteistasis tik gynėsi, t. y. spręstina, kad nuteistasis vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus vaizdus interpretuoja sau palankia linkme.

22. Negalima nesutikti su tuo, kad po tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvykusio konflikto, policijos pareigÅ«nus kvietė ne tik E. B., bet ir R. S., nors to nepatvirtina byloje esantys duomenis, kurie bÅ«tų užfiksavę Å¡iÄ aplinkybę. Pažymėtina, kad jeigu nuteistasis ir skambino policijos pareigÅ«nams ir juos kvietė į įvykio vietÄ , tai negali vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti, jog bÅ«tent jis buvo nukentėjęs nuo fizinio smurto asmuo Å¡ioje byloje nagrinėjamo konflikto metu. (duomenys neskelbtini) A.

K. 2017 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl konflikto“ užfiksuota, kad 2017 m. gruodžio 30 d. apie 0.10 val. iÅ¡ budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, jog kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmuo bando sulaikyti asmenį, kuris daužo automobilį. Policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , buvo nustatyta, kad tarp E. B. ir R. S. įvyko konfliktas dėl to, jog jų automobiliai buvo pastatyti labai arti vienas Å¡alia kito, ir E. B. lipdamas iÅ¡ automobilio lietė vairuotojo pusės durelėmis R.

S. priklausantį automobilį. Taip pat buvo nustatyta, kad konflikto metu R. S. smogė E. B. kumščiu į akį, todėl abu vyrai buvo pristatyti į policijos komisariatÄ , į kurį buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, nes E. B. skundėsi galvos skausmu (1 t., b. l. 20). Atsižvelgtina į tai, kad (duomenys neskelbtini) A. K. tarnybiniame praneÅ¡ime nėra užfiksuota, jog R. S. atvykusiems policijos pareigÅ«nams bÅ«tų teigęs, kad prieÅ¡ jį smurtavo E. B., o jis bÅ«tų tik gynęsis nuo pastarojo smurtinio pobÅ«džio veiksmų.

PrieÅ¡ingai, nuteistasis R. S. iÅ¡reiÅ¡kė pretenzijas tik dėl to, kad E. B. daužė jo automobilį, o ne naudojo smurtÄ jo atžvilgiu.

23. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad aplinkybę, jog prieÅ¡ jį buvo smurtauta ir jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo patvirtina ir byloje esantis garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas po fizinio konflikto įvykęs pokalbis tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo. Pasak R. S., iÅ¡ Å¡io garso įraÅ¡o turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad muÅ¡tynes pradėjo bÅ«tent nukentėjusysis. Ä®vertinus 2019 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolÄ (1 t., b. l. 138-140), nustatyta, jog R. S. pateiktuose garso įraÅ¡uose yra užfiksuotas nuteistojo ir nukentėjusiojo pokalbis iÅ¡ karto po to, kai tarp jų buvo įvykęs fizinis konfliktas.

Pažymėtina, kad nuteistasis po tik kÄ Ä¯vykusio konflikto nukentėjusiajam reiÅ¡kė pretenzijas ne dėl to, jog E. B. bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ R. S. ir jam padaręs sužalojimus ar sukėlęs fizinį skausmÄ , tačiau dėl to, kad nukentėjusysis daužė nuteistojo automobilio dureles. IÅ¡ garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti ir tai, jog pokalbio eigoje R. S. teigė „Rauniesi muÅ¡tis“, į kÄ nukentėjusysis nustebęs atsakė „MuÅ¡tis?“. Toliau nuteistasis nurodė „Taip, rauniesi muÅ¡tis“, į kÄ E. B. atsakė „AÅ¡ tai nesiroviau muÅ¡tis, tu muÅ¡eis“.

R. S. replikuojant „O ko tu iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡Å¡okai?“ ir E. B. nurodant „Pala tu muÅ¡eis“, nuteistasis dar kartÄ paklausė „O ko tu Å¡okai iÅ¡ maÅ¡inos?“. Nukentėjusysis pasakė „tai tu muÅ¡eis, tai padarysim abdukcijÄ ir nustatytas kas mušės, o kas ne, vat ir viskas, vat ir viskas ir tada tau bus ... (past. – necenzÅ«rinis žodis) po polnij pragrame“ (1 t., b. l. 139).

24. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad VÅ¡Ä® „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ 2017 m. gruodžio 30 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, jog R. S. buvo diagnozuotas kairiosios Å¡launies sumuÅ¡imas, kitų rieÅ¡o ir plaÅ¡takos dalių sumuÅ¡imas, kurie padaryti 2017 m. gruodžio 30 d. (1 t., b. l. 84). Teisėjų kolegija, vertindama šį dokumentÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nors jame ir nurodyta diagnozė dėl kairiosios Å¡launies sumuÅ¡imo, kitų rieÅ¡o ir plaÅ¡takos dalių sumuÅ¡imų, tačiau objektyvių ir Å¡iuos sužalojimus patvirtinančių duomenų Å¡iame medicinos dokumente (past.

– be nuteistojo teigimo) neužfiksuota. PrieÅ¡ingai, dokumente nurodoma, kad nuteistojo odos pakitimų nepastebėta. Sutiktina, kad sudavus smÅ«gius gali bÅ«ti jaučiamas tik fizinis skausmas ir objektyvių sužalojimų požymių neatsirasti, tačiau vien nuteistojo pateiktas medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as ir jame diagnozuoti galimi sužalojimai negali bÅ«ti objektyvus pagrindas, jog bÅ«tent nukentėjusysis savo smurtiniais veiksmais galimai padarė Å¡iuos sužalojimus. Pažymėtina, kad nuteistasis nei atvykus policijos pareigÅ«nams į įvykio vietÄ (past.

– tai nėra užfiksuota (duomenys neskelbtini) A. K. tarnybiniame praneÅ¡ime), nei byloje esančiame garso įraÅ¡e, nei tolimesnėje proceso eigoje (past. – jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu) nenurodė, kad E. B. jam bÅ«tų sudavęs į kairiÄ jÄ Å¡launį, rieÅ¡us ar plaÅ¡takas, t. y. bÅ«tent į tas vietas, kurių skausmu skundėsi nuteistasis po įvykusio konflikto nuvykęs į gydymo įstaigÄ . Apygardos teismo vertinimu, neatmestina tikimybė, kad Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dar iki konflikto su nukentėjusiuoju arba paties konflikto metu, nes tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis neneigia, jog buvo susiėmę.

Taip pat svarbu ir tai, kad E. B. nurodė, jog kai kaltinamasis jam netikėtai sudavė apie 5 smÅ«gius į kairę veido pusę ir pastarasis suklupo, R. S. tuo metu ant jo užšoko, apkabino per kaklÄ ir prispaudė, kad nukentėjusysis negalėtų prieÅ¡intis, todėl neatmestina, kad medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir atliekant Å¡iuos veiksmus.

25. Vertinant nuteistojo paaiÅ¡kinimų patikimumÄ svarbu ir tai, kad 2018 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl galimai Å¡ioje byloje nagrinėjamo konflikto metu E. B. veiksmų, dėl kurių R. S. patyrė fizinį skausmÄ (3 t., b. l. 28). Pažymėtina, kad beveik septynis mėnesius nuo to momento, kai, pasak nuteistojo, jo atžvilgiu buvo tariamai panaudotas smurtas, R. S. nesikreipė į teisėsaugos institucijas ir jų neinformavo apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Svarbu ir tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis nenurodė, jog nukentėjusysis jam buvo sudavęs į kairiÄ jÄ Å¡launį, rieÅ¡us ar plaÅ¡takas.

26. Ä®vertinus visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis savo tyčiniais veiksmais sužalojo E. B., t. y. konflikto metu sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius nukentėjusiajam į kairę veido pusę, dėl ko pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva kairiame paakyje. Nors R. S. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jokių medicininių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinime nurodomi visi 5 smÅ«giai buvo suduoti į vienÄ vietÄ , tačiau tuo nuteistasis ir nebuvo kaltinamas.

Jis buvo kaltinamas tuo, kad sudavė bÅ«tent į kairiÄ jÄ nukentėjusiojo veido pusę ne mažiau kaip 5 smÅ«gius, nedetalizuojant konkrečių sudavimo vietų, o sukonkretinant Å¡ių smÅ«gių rezultatÄ , t. y. smurtiniais veiksmais E. B. buvo padaryta kraujosruva kairiame paakyje, t. y. bÅ«tent toje vietoje, į kuriÄ nurodė nukentėjusysis, kad buvo smÅ«giuota. Be to, kaip jau paminėta, nuteistasis 2020 m. spalio 16 d. teismo posėdyje nepaneigė, kad galėjo nukentėjusiajam suduoti ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į kairiÄ jÄ veido pusę.

27. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. S. smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį E. B. naudoti ne gynybos, o puolimo tikslais, ir neatitinka bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygų visumos. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 28. Nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundÄ buvo gautas R. S. raÅ¡ytinis praÅ¡ymas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant R. S.. Teisme taip pat buvo gautas R. S. praÅ¡ymas perduoti R. S. jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Teismo posėdžio metu nuteistasis palaikė savo praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad jeigu bus atmestas jo apeliacinis skundas, tai praÅ¡o jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo posėdžio metu R. S. palaikė savo praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad sutinka bÅ«ti R. S. laiduotoja.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atitinkamas gynybos praÅ¡ymas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ir negali bÅ«ti suderinamas su apeliaciniame skunde pateiktu praÅ¡ymu nuteistÄ jį iÅ¡teisinti veikus bÅ«tinosios ginties situacijoje.

30. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sÄ lygos.

Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra galimas. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. BK 40 straipsnio taikymo požiÅ«riu byloje negali likti neaiÅ¡kumų, sprendimo motyvai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, iÅ¡dėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019).

31. Nagrinėjamu atveju nuteistajam negalimas BK 40 straipsnyje nustatyto teisinio instituto – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , taikymas, nes R. S. neatitinka visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sÄ lygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygÄ â€“ asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , yra nurodęs, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019).

Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo institutui taikyti, be kitų baudžiamosios bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties asmens parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumÄ .

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta, kad nuteistasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltės nepripažinimo faktÄ patvirtina paduoto apeliacinio skundo motyvai ir paties R. S. iÅ¡sakyta pozicija teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu. Apklausiamas 2020 m. spalio 16 d. vykusio posėdžio metu, R. S. teigė, jog jeigu ir sužalojo E. B., tai padarė gindamasis nuo pastarojo panaudoto smurto jo atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad nuteistasis pilnai nepripažino, jog nukentėjusiajam į kairę veido sritį sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius, t. y. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti Å¡ių aplinkybių.

Pasak R. S., E. B. galėjo susižaloti ir ne nuo jo veiksmų, t. y. jie abu krito ant žemės ir bÅ«tent tuo metu galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo praÅ¡ymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , atmestinas kaip nepagrįstas ir iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems reikalavimams, todėl kitos laidavimo bÅ«tinosios sÄ lygos nėra aptariamos. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir nukentėjusiojo turėtų proceso iÅ¡laidų priteisimo 33. 2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad R. S. atlygino padarytÄ 13,39 Eur turtinę žalÄ , todėl atsisakoma civilinio ieÅ¡kinio. Å ias aplinkybes patvirtina kartu su R. S. 2020 m. rugsėjo 10 d. praÅ¡ymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pridėta pervedimo iÅ¡raÅ¡o kopija, kurioje užfiksuota, kad nuteistasis į Valstybinės ligonių kasos sÄ skaitÄ 2020 m. rugsėjo 10 d. pervedė 13,39 Eur, t. y. buvo padengtas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl padarytos turtinės žalos – 13,39 Eur, kuris R.

S. buvo priteistas skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžiui. Pasikeitus byloje aplinkybėms Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys atmetamas.

34. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo E. B. atstovė advokatė Loreta Guižauskienė prašė pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir atlyginti nukentėjusiojo naudai 400 Eur už jos suteiktas teisines paslaugas atstovaujant nukentėjusįjį, taip pat 285,98 Eur turėtų E. B. iÅ¡laidų, susijusių su pirktais lėktuvo bilietais. Apeliacine tvarka baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui buvo pateikta mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje užfiksuota, kad E. B. savo atstovei advokatei Loretai Guižauskienei pervedė 400 Eur už teisines paslaugas.

Taip pat buvo pateikta ir mokėjimo nurodymo kopija, kurioje užfiksuota, jog nukentėjusysis pervedė 285,98 Eur „B“ už lėktuvo bilietus (past. – buvo pateikta ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra dėl perkamo bilieto). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ , o nukentėjusysis, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 2 dalimi, turi teisę, bet ne pareigÄ dalyvauti bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (past. – E. B. nepateikė nei apeliacinio skundo, nei atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundÄ ); taip pat į tai, kad iÅ¡ anksto paskirtas teismo posėdis buvo atidėtas dėl nukentėjusiojo kaltės, pateikus jo atstovės Loretos Guižauskienės praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, motyvuojant, kad nukentėjusysis yra užsienyje;

įvertinus proporcingumo principÄ , teismas nukentėjusiojo atstovės praÅ¡ymÄ tenkina iÅ¡ dalies – priteisiant nukentėjusiojo naudai 200 Eur proceso iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendį nepakeistÄ .

Netenkinti nuteistojo R. S. 2020 m. rugsėjo 10 d. praÅ¡ymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos 13,39 Eur (trylikos eurų trisdeÅ¡imt devynių euro centų) turtinės žalos atmesti. E. B. atstovės advokatės Loretos Guižauskienės praÅ¡ymÄ proceso iÅ¡laidomis pripažinti 400 Eur, kuriuos nukentėjusysis sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas, bei 285,98 Eur sumokėtus už lėktuvo bilietus, tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti nukentėjusiojo naudai iÅ¡ R.

S. 200 Eur proceso išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Darius Pranka Paulius Veršekys