8b0ff62e-7b6d-4eba-ab58-cd11d98207e1 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                              Civilinė byla Nr. e2S-936-459/2015Teisėja Dalė Žukauskienė                                                         (Proceso Nr. 2-06-3-01713-2015-1)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                     129.19.2; 140.1; 140.5; 122.3   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. gegužės 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D.

Ž. – P. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos D. Ž. – P. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, antstolis I. G., UAB „Fabeta“, antstolė D. M., antstolis A. N., UAB „General Financing“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė N. Å ., BAB bankas „Snoras“, antstolis R.

V., UAB „Eurocash1“, antstolis V. Č., UAB „Vilniaus energija“, antstolis A. B., n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja D. Ž. – P. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ , bankroto administratore skirti UAB „Principo reikalas“, patvirtinti 450,00 Eur sumÄ pareiÅ¡kėjos bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti ir nustatyti 4 mėnesių terminÄ pateikti teismui mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ .R. R. pateikė teismui praÅ¡ymÄ leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus.

Nurodė, kad antstolis I. G. specialiame el. puslapyje www.evarzytynes.lt nuo 2015-01-12 iki 2015-02-11 vykdė skolininkės D. Ž. – P. nekilnojamojo turto, įkeisto Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 62972, kurios baigėsi 2015-02-11, didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«lė R. R.. D. Ž. –P. pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas 2015-02-19, todėl gali bÅ«ti taikomos LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-24 nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino: leido antstoliui I.

G. CPK nustatyta tvarka baigti pradėtus vykdymo veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/02797, t. y. leido antstoliui CPK nustatyta tvarka sudaryti su pirkėju R. R. buto, esančio P. Ž. g. 15-44, Vilniuje, ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , o gautÄ 98097,00 Eur kainÄ paskirstyti CPK nustatyta tvarka. Teismas nurodė, jog antstolis varžytynes įvykdė anksčiau, nei buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl yra pagrindas taikyti LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 str. 1 d.

Skolininkė varžytynių proceso neskundė. NesutikimÄ su R. R. praÅ¡ymu skolininkė motyvuoja tuo, kad turtas buvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ . Teismas pažymėjo, kad skolininkės argumentas, kad analogiÅ¡kas turtas pardavinėjamas už didesnę kainÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės, nes tai nereiÅ¡kia, jog turtas bus parduotas už skelbimuose nurodytÄ kainÄ . Turto įkainojimÄ skolininkė galėjo ginčyti vykdymo procese įstatymo nustatyta tvarka. Teismų praktikoje priimta manyti, kad reali iÅ¡ varžytynių parduodamo turto vertė nustatoma bÅ«tent varžytynių metu.

Teismas taip pat nurodė, jog kreditorė AB Nordea Bank, veikiantis per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo R. R. praÅ¡ymui, taip patvirtindama, jog skolininkės turtas įkainotas tinkamai ir parduotas už realiÄ vertę. BÅ«tent Å¡ios kreditorės naudai vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo organizuoti varžytynes iÅ¡ naujo fizinio asmens bankroto procese, kadangi taip bÅ«tų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės, vilkinant galimybę atgauti skolininkei paskolintas lėšas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį tai, kad pareiÅ¡kėjai bankroto byla dar nėra iÅ¡kelta, preziumuoti, kad bankroto byla bus iÅ¡kelta, pagrindo nėra, o, teismui atsisakius iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įkeisto turto pardavimÄ reikėtų organizuoti iÅ¡ naujo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsisakymas leisti antstoliui baigti pradėtus vykdymo veiksmus neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.PareiÅ¡kėja atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-24 nutartį ir perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, jog fizinio asmens bankroto proceso metu yra visos galimybės skolininkės turtÄ parduoti už realiÄ turto rinkos kainÄ , t. y. didesnę nei vykusiose varžytynėse pasiÅ«lytÄ kainÄ . Å iuo atveju siekiama kuo greičiau realizuoti skolininkės turtÄ ir nėra atsižvelgiama į skolininkės interesus gauti didžiausiÄ Ä¯manomÄ sumÄ už realizuojamÄ turtÄ ir maksimaliai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Teismui buvo pateiktas ne vienas, o keletas skelbimų, kuriuose turtas, praktiÅ¡kai analogiÅ¡kas skolininkės turtui, buvo pardavinėjamas už žymiai didesnę kainÄ , nei varžytynėse pasiÅ«lyta didžiausia kaina.

Teismas neanalizavo turto pardavimo bankroto procese galimybės. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl skolininkės argumento apie varžytynių vykdymo metu internetiniame portale užfiksuotus techninius sistemos sutrikimus, kurie galėjo turėti esminės reikšmės varžytynių rezultatams. Kadangi teismų praktika fizinių asmenų bankroto proceso klausimais dar nėra suformuota, skolininkė remiasi teismų praktika, suformuota pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, kuri analogiška Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 daliai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , taikomos Ä®monių bankroto įstatymo normos, kurios riboja bankroto teisinių santykių subjektų teises ir draudžia elgtis kitaip, nei nustatyta įstatyme. Bankroto bylos iÅ¡kėlimas turi įtakos kreditoriaus teisėms ir pareigoms skolininkui – kreditorius nebegali tęsti individualaus vykdymo proceso, turi prisidėti prie bankroto administravimo iÅ¡laidų padengimo ir pan. Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į skolininkės nurodytÄ Lietuvos teismų praktikÄ , suformuotÄ aiÅ¡kinant ir taikant Ä®monių bankroto įstatymo nuostatÄ , analogiÅ¡kÄ Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 daliai.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ R.

R. praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog skolininkės teiginys, kad kreditorius, skolininkei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , nebegali tęsti individualaus vykdymo proceso ir turi prisidėti prie administravimo iÅ¡laidų atlyginimo, yra nepagrįstas, nes bÅ«tent tokios procedÅ«ros galimybę numato FABÄ® 20 straipsnis. Akivaizdu, jog antstolis iÅ¡ varžytynių tinklapio administratoriaus nėra gavęs jokios informacijos apie sistemos sutrikimus, dėl kurių nebÅ«tų galima konstatuoti varžytynes esant įvykusias teisėtai.

PrieÅ¡ingu atveju, antstolis pats bÅ«tų paskelbęs varžytynes neįvykusiomis. Faktas, kad iki pat varžytynių pabaigos svetainė veikė ir varžytynėse dalyvavo dar vienas dalyvis, patvirtina, jog turtas parduotas už rinkos kainÄ , o skolininkės argumentai, kad rinkoje analogiÅ¡kas turtas pardavinėjamas už didesnę kainÄ , teisinės reikÅ¡mės neturi. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB Nordea Bank, veikiantis per Lietuvos skyrių, praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Nurodo, jog iš esmės visi varžytynių veiksmai buvo atlikti iki išieškojimo veiksmų sustabdymo, o tai reiškia, jog nurodytas lėšas antstolis išieškojo dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos, todėl tos lėšos turi būti paskirstytos tik CPK nustatyta tvarka, kaip teisingai nusprendė teismas. Įkeisto turto įkainojimo vykdymo procese skolininkė neginčijo, o šios bylos ribos neapima klausimo dėl įkeisto turto vertės nustatymo, todėl visi skolininkės argumentai apie didesnę įkeisto turto vertę yra atmestini kaip neįrodyti ir nesusiję su byla.

Skolininkės teiginiai apie varžytynių vykdymo metu užfiksuotus sistemos techninius sutrikimus nėra Å¡ios bylos dalykas. Be to, vykdymo procese jokio ginčo dėl varžytynių tvarkos nebuvo ir nėra. Fizinių asmenų bankroto įstatyme jokių nuorodų į Ä®monių bankroto įstatymÄ , kiek tai yra susiję su administravimo iÅ¡laidų dengimu (FABÄ® 22 str.), nėra, todėl skolininkės teiginys dėl analogijos su Ä®monių bankroto įstatymu yra nepagrįstas. Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).PareiÅ¡kėja D. Ž. – P. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ , bankroto administratore skirti UAB „Principo reikalas“, patvirtinti 450,00 Eur sumÄ pareiÅ¡kėjos bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti ir nustatyti 4 mėnesių terminÄ pateikti teismui mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ .

R. R. pateikė teismui praÅ¡ymÄ leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus. Nurodė, kad antstolis I. G. specialiame el. puslapyje www.evarzytynes.lt nuo 2015-01-12 iki 2015-02-11 vykdė skolininkės D. Ž. – P. nekilnojamojo turto, įkeisto Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 62972, kurios baigėsi 2015-02-11, didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«lė R. R.. D. Ž. – P. pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas 2015-02-19.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-24 nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino: leido antstoliui I. G. CPK nustatyta tvarka baigti pradėtus vykdymo veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/02797, t. y. leido antstoliui CPK nustatyta tvarka sudaryti su pirkėju R. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , o gautÄ 98097,00 Eur kainÄ paskirstyti CPK nustatyta tvarka. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo areÅ¡tuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, areÅ¡to ir vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io fizinio asmens ir praneÅ¡a apie tai turto saugotojui ir iÅ¡ieÅ¡kotojui.

Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, teismas, iÅ¡klausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedÅ«ras iÅ¡ieÅ¡kant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sÄ skaitÄ . Å iuo atveju varžytynės buvo pasibaigusios dar iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo teisme 2015-02-19.

DidžiausiÄ kainÄ varžytynėse pasiÅ«lė R. R., todėl jis kreipėsi į teismÄ , pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas praÅ¡ydamas leisti baigti vykdymo veiksmus. Taigi Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo, kurio turtas buvo parduotas varžytynėse, kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo, buvo užtikrinta tinkama veiksmų, organizuojant ir vykdant varžytynes priverstinio vykdymo procese, seka: teismas, priėmęs pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suteikė leidimÄ baigti pradėtus vykdymo veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/02797, t. y. leido antstoliui CPK nustatyta tvarka sudaryti su pirkėju R.

R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ . Teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra pagrindo varžytynes, turint omenyje jų stadijÄ priverstinio vykdymo procese, organizuoti iÅ¡ naujo bankroto procese, nes taip bÅ«tų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės, teisingumo, protingumo principai.PareiÅ¡kėja atskirajame skunde teigia, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimas turi įtakos kreditoriaus teisėms ir pareigoms skolininkui – kreditorius nebegali tęsti individualaus vykdymo proceso, turi prisidėti prie bankroto administravimo iÅ¡laidų padengimo ir pan., vykdymo procesui iki bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo nesant baigtam, procesas baigtinas pagal Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas.

Å iam teiginiui pagrįsti remiasi teismų praktika, suformuota pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, kuri analogiÅ¡ka Fizinių asmenų įstatymo 5 straipsnio 6 daliai, nes teismų praktika fizinių asmenų bankroto proceso klausimais dar nėra suformuota. Teismas nesutinka su tokia pareiÅ¡kėjos pozicija.Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyviÄ ekonominę veiklÄ , netapti naÅ¡ta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumÄ , o kreditoriams – atgauti bent dalį skolų.

Šį procesÄ Lietuvoje reglamentuoja specialus Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Ä®statyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Å iuo įstatymu sudaromos sÄ lygos fiziniams asmenims, iÅ¡ esmės pablogėjus jų finansinei bÅ«klei, per protingÄ terminÄ pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatytomis sÄ lygomis bÅ«ti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi Å¡io įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas, kaip teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-582/2012). Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: precedento sukÅ«rimo laikÄ ; precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, kt.

Be to, bÅ«tina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. SB „LakÅ¡tingala“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltik vairas“ v. RAB (OOO) „ARVES velo“, bylos Nr. 3K-3-345/2011; kt.).PareiÅ¡kėja remiasi Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir joms taikytinas teisinis reglamentavimas skirtingas, t. y. remiasi teismų praktika, kuri buvo suformuluota aiÅ¡kinant ir taikant Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalies redakcijÄ , nagrinėjant įmonių, o ne fizinių asmenų bankroto bylas.

Tiek Ä®BÄ®, tiek FABÄ® yra specialieji įstatymai, todėl jų nuostatos negali bÅ«ti taikomos pagal analogijÄ (CPK 4 straipsnio 6 dalis). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos nurodyta kasacinio teismo nutartis Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikoma kaip precedentas.FABÄ® aiÅ¡kiai numato galimybę baigti jau pradėtas vykdymo procedÅ«ras iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ , t. y. tęsti individualaus vykdymo procesÄ , todėl teismas tenkindamas R. R. praÅ¡ymÄ veikė pagal teisės aktų nuostatas. PareiÅ¡kėja teigia, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl skolininkės argumento apie varžytynių vykdymo metu internetiniame portale užfiksuotus techninius sistemos sutrikimus, kurie galėjo turėti esminės reikÅ¡mės varžytynių rezultatams.

Å iam savo teiginiui pagrįsti pareiÅ¡kėja pateikė atsakymo, elektroniniu paÅ¡tu gauto iÅ¡ VÄ® Registrų centro, kopijÄ . LaiÅ¡ke į klausimÄ , ar nuo 2015-01-12 iki 2015-02-11 internetiniame portale www.evarzytynes.lt buvo fiskuoti sistemos techniniai sutrikimai, atsakyta fraze – taip, buvo. R. R. su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė iÅ¡ VÄ® Registrų centro gautÄ varžytynių protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog paskutinę varžytynių dienÄ 2015-02-11 parduodamo turto kaina rankiniu bÅ«du pakelta 16 kartų, varžytynėse dalyvavo du asmenys, paskutinį kartÄ kaina iki 98097,00 Eur pakelta 2015-12-11 13:13:31.047.

Šie duomenys rodo, jog varžytynės vyko, kaina buvo keliama, todėl pareiškėjos pateikti abstraktūs duomenys, jog 2015-01-12 – 2015-02-11 buvo fiksuoti sistemos techniniai sutrikimai, nesant įrodymų, kokio pobūdžio ir masto buvo sutrikimai, neįrodo, jog techniniai trukdžiai galėjo turėti įtakos varžytynių baigčiai. Be to, CPK 717 straipsnio 2 punkte numatyta, jog jeigu dėl kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis, antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis.

Å iuo atveju antstolis nepaskelbė varžytynių neįvykusiomis, taigi akivaizdu, jog negavo iÅ¡ tinklalapio administratoriaus duomenų, kad dėl esminio tinklapio veiklos sutrikimo varžytynės negali bÅ«ti laikomos teisėtai įvykusiomis. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų skundusi antstolio veiksmus turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procese ar ginčijusi varžytynių teisėtumÄ , todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl sistemos techninių sutrikimų neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ leisti baigti priverstinio vykdymo procese pradėtus vykdymo veiksmus.PareiÅ¡kėja taip pat teigia, jog turtas parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ .

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog turto įkainojimÄ skolininkė galėjo ginčyti vykdymo procese įstatymo nustatyta tvarka, o nagrinėjant praÅ¡ymÄ leisti baigti pradėtas vykdymo procedÅ«ras, varžytynėms jau įvykus, skolininkės argumentai dėl turto kainos teisinės reikÅ¡mės neturi. Skolininkė savo teiginiui pagrįsti pateikė, jos teigimu, analogiÅ¡ko turto pardavimo skelbimus, kuriuose nurodyta didesnė parduodamo turto kaina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reali iÅ¡ varžytynių parduodamo turto vertė nustatoma bÅ«tent varžytynių metu.

Kaip matyti iÅ¡ varžytynių protokolo, varžytynėse dalyvavo du dalyviai, kaina buvo keliama iki tam tikros ribos. Teismas neturi priežasčių teigti, jog turtas buvo parduotas už kainÄ , neatitinkančiÄ realios jo rinkos vertės. Taip pat pažymėtina, jog kreditorė AB Nordea Bank, Lietuvoje veikianti per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, neprieÅ¡taravo R. R. praÅ¡ymui, taip sutikdama su kaina, už kuriÄ parduotas turtas. IÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas bÅ«tent Å¡ios kreditorės naudai, todėl ji suinteresuota, jog turtas bÅ«tų parduotas už kainÄ , atitinkančiÄ jo rinkos vertę.

Skolininkė taip pat nurodo, jog pardavinėjant turtÄ fizinio asmens bankroto procese bÅ«tų galimybė parduoti turtÄ už realiÄ rinkos vertę – didesnę nei įvykusiose varžytynėse. FABÄ® 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įkeistas turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, praneÅ¡us apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Taigi tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių, todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog turto pardavimas bankroto procese bÅ«tų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų, kad turtas bÅ«tų parduotas už didesnę kainÄ .Ginčijamoje nutartyje teismas įvertino tÄ faktÄ , jog AB Nordea Bank, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, t. y. hipotekos kreditoriaus reikalavimas D.

Ž. – P. yra 185356,81 Eur, neskaičiuojant palÅ«kanų, o už parduotÄ Ä¯keistÄ turtÄ gauta 98097,00 Eur, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog jokie kiti kreditoriai į pinigines lėšas, gautas pardavus skolininkės turtÄ , pretenduoti negali. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo saugoti minėtas pinigines lėšas teismo depozitinėje sÄ skaitoje ir, jei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, jas pervesti bankroto administratoriui, nes, leidus baigti su varžytynėmis susijusius vykdymo veiksmus, visÄ darbÄ , susijusį su įkeisto turto pardavimu, bus atlikęs antstolis, taigi bankroto administratoriui atlygis nepriklausys.

Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. FABÄ® 29 straipsnio 1 dalis numato, jog, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę reikalauti įstatymo nustatyta tvarka parduoti įkeistÄ turtÄ ir iÅ¡ gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus. FABÄ® 27 straipsnio 3 dalyje numatyta: kai pirkėjas sumoka visÄ kainÄ už nupirktÄ Ä¯keistÄ turtÄ , įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo iÅ¡laidoms, susijusioms su Å¡io turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintÄ sumÄ , kuri negali bÅ«ti didesnė negu nurodyta Å¡io įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Å¡ios kainos gavimo dienos turi bÅ«ti pervesta į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Vadinasi, iÅ¡ įkeisto turto pardavimo iÅ¡laidų gali bÅ«ti atskaitomos tik administravimo iÅ¡laidos, susijusios su turto administravimu, o likusi suma pervedama hipotekos kreditoriui ar įkaito turėtojui. Kadangi davus leidimÄ baigti pradėtus vykdymo veiksmus visus įkeisto turto realizavimo veiksmus atliks antstolis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog lėšas, gautas už parduotÄ turtÄ , pervesti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ netikslinga.Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                        Raimonda Andrulienė