2013-07-03 Nr. AB-3389-3-63-3-00359-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr.AS438-534/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00359-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V.Paulius & associates real esatate“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V.Paulius & associates real esatate“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „V.Paulius & associates real esatate“ kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. AD1-657 „Dėl detaliojo plano rengimo“.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB „V.Paulius & associates real esatate“ skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas konstatavo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. AD1-657 „Dėl detaliojo plano rengimo“ nustatė, kad pradedamas rengti pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus detalusis planas. Šiuo įsakymu nustatyti detaliojo plano rengimo tikslai, nurodyta, kad detalusis planas rengiamas, derinamas, viešai svarstomas su visuomene ir teikiamas tvirtinti bendrąja tvarka, šiuo įsakymu nurodyta detaliojo plano koncepciją teikti tvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai detaliojo plano rengimo etapu. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Analogiškos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2010 m. rugsėjo 20 d. redakcija Nr. D1-771) (toliau – ir Taisyklės), 27 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 27.1 punktu, planavimo tikslų nustatymas, koncepcijos rengimas yra detaliojo planavimo proceso parengiamasis etapas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pareiškėjo ginčijamo įsakymo taip pat matyti, kad prie jo yra pridedamas dokumentas – planuojamos teritorijos ribų schema, su kuria pareiškėjas nesutinka. Teismas laiko, kad prie ginčijamo įsakymo pridedamas dokumentas yra pirminis, jame užfiksuotos preliminarios planuojamos teritorijos ribos, tai ne galutinis dokumentas. Akcentuotina, kad šie, parengiamojoje teritorijų planavimo proceso stadijoje išduodam dokumentai yra prielaidos galutiniams dokumentams – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui bei žemės sklypo planui, kuriais ir būtų įtakojamos pareiškėjo teisės. Tokias išvadas patvirtina ir Teritorijų planavimo įstatymo, Aprašo bei Taisyklių nuostatų analizė. Aprašo 16 punkte, reglamentuojančiame žemės sklypo ribų schemos rengimo tvarką, numatyta, kad šioje schemoje pažymimos siūlomos preliminarios Aprašo 4 punkte (šiame punkte nurodyti rengiant žemės sklypo planą atliekami veiksmai) nurodytais atvejais (išskyrus 4.2.4 punkte nurodytą atvejį) formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos. Aprašo 20.2 punkte numatyta, kad plano rengėjas, rengdamas žemės sklypo planą, vietovėje patikslinti schemoje siūlomas preliminarias žemės sklypo ribas pagal žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5420; 2007, Nr. 63-2430) nustatytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus. Tokiu būdu, pareiškėjui kartu su ginčijamu 2013 m. kovo 19 d. įsakymu pateikta preliminari planuojamos teritorijos ribų schema yra tik rekomendacinio pobūdžio – tai tik siūlomos ribos, kurias vėliau koreguoja aptariamo dokumento rengėjas. Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnyje bei Taisyklių IV dalyje yra pateikiamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašas – vieni jų – tai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai, kurie yra detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas – todėl pareiškėjui materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukels dokumentas – teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas.

Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir ginčijamo akto turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymas yra dokumentas, kuriuo pradedamos (inicijuojamos) teritorijų planavimo procedūros, jis pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šis aktas tėra tik viena iš prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p., Aprašo 39–41 p.). Taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, jog pareiškėjo ginčijamas įsakymas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl šio įsakymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks įsakymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A492-12/2011, 2012 m. sausio 9 d. administracinėje byloje Nr. AS 756 -868/2011, 2012 m. rugpjūčio 31 d. administracinėje byloje Nr. AS422 -461/2012, kuriose inter alia buvo vertinti iš esmės tame pačiame teritorijų planavimo proceso etape (parengiamajame) priimtų aktų (sprendimų), kuriais buvo leista užsakyti detalųjį planą, nustatyti planavimo tikslai, nustatyta atlikti viešą svarstymą su visuomene ir apie rengiamą planavimą skelbti rajoninėje spaudoje, taip pat pateikti paruoštą planą tvirtinti savivaldybės tarybai) teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pastebėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, jog detalusis teritorijų planavimas yra viešas. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje yra reglamentuota pasiūlymų teikimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Dėl 2013 m. kovo 19 d. įsakymo AD1-657 pagrindu pradėto rengti plano, teisės aktai, tame tarpe ir Teritorijų planavimo įstatymas, Taisyklės bei Aprašas, numato procedūras, kuriomis pareiškėjas turės teisę pasinaudoti, kad rengiant detalųjį planą nebūtų pažeistos jo teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų, todėl jo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o atsisakius skundą priimti jo trūkumai neanalizuotini.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „V.Paulius & associates real esatate“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir perduoti UAB „V.Paulius & associates real esatate“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pakartojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS756–868/2011 turinį. Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, minėtoje administracinėje byloje ir nagrinėjamu atveju, tiek faktinės, tiek ir teisinės ginčo aplinkybės nėra tapačios. Pareiškėjas pažymi, jog ginčas kilo ne dėl planuojamos teritorijos ribų, o dėl sprendimo pradėti detaliojo plano procedūras prieštaravimo galiojantiems teisės aktams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo sprendimą skundžia ne tik dėl to, kad šis aktas sukelia pareiškėjui procedūrines pasekmes, o ir dėl to, kad skundžiamas aktas remiasi prielaidomis, kurios neturi teisinio pagrindo. Tokiu būdu skundžiamas aktas, anot pareiškėjo, laikytinas neteisėtu ir sukelia neigiamas materialines pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems su detaliojo planavimo procesu susijusiems asmenims, kartu ir viešajam interesui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kadangi detalieji planai bei tam tikri specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra individualūs teisės aktai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi patikrinti ir nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl nurodytos pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, tokią teisę (įstatymų saugomą interesą) turi (pvz., 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–316/2007; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–213/2009).

Vertindamas asmenų galimybę teisme ginčyti dar neįsigaliojusius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438–635/2008, nagrinėdama pareiškėjo prašymą panaikinti dar tik numatomų priimti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (jų projekto), nurodė, kad negaliojantis teisės aktas negali pažeisti pareiškėjo teisių ar įstatymais saugomų interesų, todėl tenkinti reikalavimą – panaikinti dar negaliojantį teisės aktą – nėra pagrindo (2008 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–635/2008). Analogiška praktika buvo plėtojama ir kituose aktualiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (žr. 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-461/2012), kuriose iš esmės buvo konstatuota, jog konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo, o nesutikdami su procedūriniais sprendimais (veiksmais) teritorijų planavimo srityje pareiškėjai šio nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami galutinį sprendimą teritorijų planavimo procedūroje.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. AD1-657 „Dėl detaliojo plano rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus detalųjį planą bei nustatyta, jog detalusis planas rengiamas, derinamas, viešai svarstomas su visuomene bendrąja tvarka, o detaliojo plano koncepcija teikiama tvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai detaliojo plano rengimo etapu (b. l. 8). Taigi, ginčijamame administraciniame akte buvo įtvirtinti tik procedūrinio pobūdžio patvarkymai detaliojo teritorijų planavimo srityje, t. y. numatyta atlikti tam tikras detaliojo planavimo procedūras bei parengti detaliojo plano koncepciją, kuri galutiniu sprendimu bus tvirtinama ateityje.

Įvertinus šias aplinkybes bei nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės ginčyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. AD1-657 „Dėl detaliojo plano rengimo“, kaip tarpinį procedūrinį sprendimą teritorijų planavimo srityje, bei, atitinkamai, teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl šio įsakymo panaikinimo (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V.Paulius & associates real esatate“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys