2020-05-27 Nr. CB-5930-2-58-3-00370-2016-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2566

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00370-2016-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. gegužės 21 d. gautu ieškovo A. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams O. R. ir Z. R. dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo bei atsakovų priešieškinį dėl palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo N. M.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, nustatydami reikšmingai bylos aplinkybes, pažeidė CPK 176, 181, 185 straipsnius, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir padarė nelogiškas išvadas. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis dalyje dėl to, kad dėl įrodymų nepakankamumo net ir nenustačius tikslios ieškovo darbų apimties bei panaudotų medžiagų kiekio, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovai su ieškovu yra atsiskaitę. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ieškovas mano, kad nelogiška teismo išvada, jog ieškovas įrodė vykdytus statybos darbus, bet neįrodė jų apimties, darbų vertės bei neatsiskaitymo už atliktus darbus; taip buvo pažeistas CPK 185 straipsnis. Teismo išvada, kad negalima remtis ieškovo pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, nes ieškovas panašiu laikotarpiu statė keletą gyvenamųjų namų, taip pat yra nelogiška, nes ieškovas pateikė visiems statytiems namams panaudotų medžiagų PVM sąskaitas-faktūras. Teismas pažeidė CPK 13 straipsnį, 265 straipsnio 2 dalį, 306 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad tikėtina, jog su ieškovu turėjo būti ir buvo atsiskaityta pirkimo-pardavimo sutartimis palankiomis sąlygomis perleidžiant atsakovų turimus žemės sklypus. Tuo teismas peržengė šalių pareikštus reikalavimus byloje, nes atsakovai tokių aplinkybių neįrodinėjo. Teismas, konstatuodamas, kad neįvardinti atsakovų ir ieškovo bei jo tėvo sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai yra atsakovų atsiskaitymo su ieškovu būdas, nusprendė dėl ieškovo tėvo, kuris nėra įtrauktas į bylą, teisių ir pareigų.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 105 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gegužės 20 d. Swedbank banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Dalia Vasarienė