8b092a83-cb4d-4718-ac0a-62dee3eee830 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2252-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02802-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. M. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1 – 2). PareiÅ¡kėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l.

25) nurodė, kad jis nuo 2019-11-28 iki 2019-12-23 buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 2 (karantino patalpa) netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Nurodė, kad kameroje trÅ«ko gyvenamojo ploto, per langus nepatekdavo dienos Å¡viesa, vietoje tualeto įrengtas tik kanalizacijos vamzdis, sienos ir lubos buvo pageltusios nuo neÅ¡varumų. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimÄ , stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ . Prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 9 – 13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pataisos namų kamerose atliktas kapitalinis remontas, kuris buvo vykdomas etapais. Patalpų ir inventoriaus bÅ«klė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Minimali ploto norma pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta visÄ kalinimo laikotarpį. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų valymÄ atlieka patys nuteistieji, tam jiems skiriamos valymo priemonės. Tupimo tualeto įrengimas teisės aktų reikalavimams neprieÅ¡tarauja.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Pataisos namų pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis Alytaus PN kameroje Nr. 2 nuo 2019-11-28 iki 2019-12-23.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas skundėsi per mažu kameros plotu. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2019-11-28 iki 2019-12-23 buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr.

2. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad Å¡ios kameros plotas yra 29,51 kv. m, joje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos (b. l. 15, 20), kas iÅ¡ esmės atitinka pareiÅ¡kėjo skunde pateiktus argumentus, todėl ginčo dėl Å¡ių faktinių aplinkybių nėra. Taigi, padalijus kameros plotÄ iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus (byloje nenustatyta, kad kameroje gyveno daugiau asmenų, negu buvo įrengta lovų), konstatuotina, kad vienam asmeniui teko 3,6 kv. m ploto. Dėl skunde nurodomos aplinkybės, jog dalį patalpos ploto užėmė baldai, teismas pažymi, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tačiau nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03), 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl minimalios ploto normos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas teigė, kad kameros sienos ir lubos buvo nešvarios, tačiau nedetalizavo dėl to jam kilusių realių neigiamų pasekmių, o tik deklaratyviai konstatavo šiuos, jo nuomone, padarytus pažeidimus.

Be to, Higienos normos HN 134:2015 37 punktas numato, jog gyvenamųjų patalpų Å¡varÄ prižiÅ«ri ir patys jose laikomi asmenys, todėl, teismo vertinimu, neÅ¡varumai, jei ir buvo, galėjo bÅ«ti iÅ¡valyti pačių kameroje Nr. 2 kalinčių nuteistųjų, tarp jų ir paties pareiÅ¡kėjo. Teismo vertinimu, tokie deklaratyvÅ«s ir neįrodyti pareiÅ¡kėjo teiginiai nėra pakankami atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui. PareiÅ¡kėjas teigė, kad vietoje tualeto tebuvo įrengtas nuotekų vamzdis, tačiau iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l.

20) matyti, kad kameroje Nr. 2 buvo įrengtas tupimas klozetas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai ir aiÅ¡kiai nurodyta, jog tualetas gali bÅ«ti ir tupimas. Darytina iÅ¡vada, jog teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi bÅ«ti sėdimas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Skunde nurodoma, kad į kamerÄ nepatekdavo natÅ«rali dienos Å¡viesa, nes langai buvo per maži, dengti grotomis.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo eksploatavimo taisykles (toliau – Eksploatavimo taisyklės), kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos.

Lauko apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus (16.9 p.). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kamerų tipo patalpų langų dydis yra 104 cm x 53 cm ir 107 cm x 54 cm. Nors kamerų langų dydis ne visiÅ¡kai atitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimus, pareiÅ¡kėjas šį pažeidimÄ siejo iÅ¡ esmės su tuo, jog į kamerÄ nepatekdavo pakankamai dienos Å¡viesos. Å iuo atžvilgiu teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose.

Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad apšvietimas kameroje Nr. 2 yra papildomai užtikrinamas liuminescencinėmis lempomis (b. l. 20). Be to, pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl nepakankamo dieninio apšvietimo jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Tuo tarpu grotų įrengimas ant langų yra pataisos įstaigoms nustatyta pareiga, todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl to nekonstatuotini. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nors ginčo kameros langų dydis ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės, sutriko jo sveikata ar psichikos būklė.

Kaip minėta, apÅ¡vietimas kameroje buvo papildomai užtikrinamas lempomis. Be to, Å¡ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas trumpÄ laiko tarpÄ , t. y. 26 dienas. Atkreiptinas dėmesys, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme, o to pareiÅ¡kėjas nepadarė.

Todėl Å¡ioje dalyje, net ir pripažinus atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ dėl netinkamai įrengtų kameros langų, nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja likusios dvi civilinės atsakomybė atsiradimo sÄ lygos – neturtinė žala ir priežastinis ryÅ¡ys. Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io viseto, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Asta Urbonienė