8b0701c0-ea23-42ba-9b0d-2a500e7bf02e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-999/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 99.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo K. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos

teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties, kuria prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už priešieškinį buvo patenkintas iš dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2107-431/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Didmiesčio projektai“, A. K. , V. K. , K. M. , L.

M. , J. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Statybų verslas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla UAB „Swedbank lizingas“ v. UAB „Didmiesčio projektai“ ir kt. dėl skolos priteisimo.

2009 m. lapkričio 25 d. atsakovas K. M. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 2, b. l. 2-7) ieÅ¡kovui UAB „Swedbank lizingas“, praÅ¡ydamas 2008 m. kovo 18 d. laidavimo sutartį Nr. LT070392/L-2 už pagrindinį pagal lizingo sutartį skolininkÄ UAB „Didmiesčio projektai“ (suma - 2 855 666,30 EUR, ekvivalentas nacionaline valiuta - 9 860 000 Lt) pripažinti negaliojančia. Už prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas sumokėjo 131 Lt žyminio mokesčio, t. y. kaip už neturtinį reikalavimÄ (t. 2, b. l. 1).

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi (t. 2, b. l. 10-11) įpareigojo atsakovÄ sumokėti žyminio mokesčio likutį - 39 109 Lt (39 240 Lt –

131 Lt).

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį paliko nepakeistÄ , pripažinęs, kad atsakovo K. M. reikalavimas yra turtinis (t. 2, b. l. 25-27).

Atsakovas K. M. 2010 m. kovo 29 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ , praÅ¡ydamas atleisti nuo likusios mokėti žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį dalies, t. y. 39 109 Lt, o jei teismas manytų, kad nėra pagrindo atleisti nuo visos likusios žyminio mokesčio dalies, sumažinti primokėtino žyminio mokesčio dalį iki protingo dydžio sumos, kuriÄ atsakovas, atsižvelgiant į itin sunkiÄ jo turtinę padėtį, bÅ«tų pajėgus sumokėti (t.2, b. l. 31-35). PraÅ¡ymÄ atsakovas grindžia tuo, kad jis 2009 m. II pusmetį dirbo trijų įmonių: UAB „32 statyba“, UAB „Magnet films“ ir UAB „City solutions“, vadovu (t. 2, b. l. 38-46). IÅ¡ pirmųjų dviejų įmonių atsakovas darbo užmokesčio faktiÅ¡kai negauna, nes įmonės stokoja lėšų (t. 2, b. l. 36-37, 47-49). Atsakovo nuolatines, su darbo santykiais susijusias pajamas sudaro tik 182 Lt/mėn. (t. 2, b. l. 50). Kitų pajamų, pvz., dividendų, autorinių atlyginimų, socialinių iÅ¡mokų, atsakovas negauna; kreditorinių reikalavimų, santaupų ar indėlių taip pat neturi. Atsakovo banko sÄ skaitos tuščios, asmeninės skolos kreditoriams (bankams) sudaro beveik 5 mln. Lt, todėl jei į jo banko sÄ skaitÄ patektų lėšų, jos bÅ«tų iÅ¡kart areÅ¡tuotos (t. 2, b. l. 65-82). Atsakovas nevedęs (t. 2, b. l. 52), gyvena iÅ¡ artimųjų finansinės paramos ir/ar paskolintų pinigų. Nors atsakovui nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai, bet jie įkeisti ir areÅ¡tuoti (t. 2, b. l. 53-62, 83-93, 100-102). Kito nekilnojamojo turto ar likvidaus kilnojamojo turto atsakovas neturi; yra be nuolatinės gyvenamosios vietos, laikinai apsistoja pas draugus. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1981 m. gamybos automobilis Audi 80 (t. 2, b. l. 63). Transporto priemonės ieÅ¡ko policija (buvo pagrobta), be to, jai irgi uždėtas areÅ¡tas (t. 2, b. l. 64). Atsakovas turi UAB „Minsko

projektai“ ir UAB „22 grupė“ akcijų. Prasidėjus ekonominei krizei, minėtų įmonių

ūkinė-komercinė veikla sustojo, įmonių turimo turto (taigi ir akcijų) vertė smuko, visas įmonių nekilnojamasis turtas įkeistas ir areštuotas, įmonių skolos siekia arti 10 mln. Lt.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartimi (t. 2, b. l. 104-105) atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies: atleido jį nuo pareigos mokėti 29 420 Lt žyminio mokesčio ir įpareigojo iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 9 869 Lt žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis Å¡iuo momentu yra pakankamai sunki, todėl iÅ¡ dalies riboja jo galimybes ginti savo interesus teisme. Bet įvertinęs, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi Å¡eimos ir vaikų, teismas atleido atsakovÄ nuo kone 75 % žyminio mokesčio dalies ir nustatė 4 mėn. terminÄ sumokėti likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 9 869 Lt.

Atsakovas K. M. atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 109-110) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties dalį, pagal kuriÄ jis yra įpareigotas iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 9 869 Lt žyminio mokesčio, ir Å¡iÄ nutarties dalį pakeisti taip, kad atsakovas bÅ«tų visiÅ¡kai atleistas nuo likusios žyminio mokesčio dalies (9 869 Lt), arba sumažinti mokėtinÄ Å¾yminio mokesčio dalį iki protingo dydžio sumos, kuriÄ atsakovas realiai bÅ«tų pajėgus sumokėti per atitinkamÄ terminÄ ir kuri neribotų jo teisės kreiptis į teismÄ . AtskirÄ jį skundÄ motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi Å¡eimos, vaikų, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad per ateinančius 4 mėn. jis galėtų surinkti 9 869 Lt sumokėti likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį, kai visos jo pajamos tėra 182 Lt/mėn. darbo užmokestis. Lietuvoje nedarbo lygis yra apie 14 %, todėl vargu ar atsakovui greitu laiku pavyks susirasti kitÄ darbÄ ir gauti 2 500 Lt/mėn. (9 869 Lt ÷ 4 mėn.) darbo užmokestį (neto). Netgi tuo atveju, jei taip iÅ¡ tikrųjų nutiktų, į atsakovo pajamas bÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal antstolių patvarkymus. Tad įvertinus atsakovo nuolatines pajamas, turimÄ turtÄ , turtui taikomus suvaržymus ir jų mastÄ bei padėtį darbo rinkoje, bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , atsakovas neturi objektyvių galimybių sumokėti beveik 10 000 Lt dydžio žyminio mokesčio.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK

329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį, todėl atleisti jį nuo didesnės žyminio mokesčio dalies arba padidinti žyminio mokesčio sumokėjimo terminÄ nėra pagrindo.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas. Jis reiÅ¡kia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti, garantuojama teisė kreiptis į teismÄ . Asmens teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK, atskirais atvejais – kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Viena iÅ¡ tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų susijusi žyminio mokesčio sumokėjimu. Žyminis mokestis - įstatymo nustatyta pinigų suma, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Ä®statymų leidėjas, nustatydamas pareigÄ mokėti žyminį mokestį, siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti keliÄ nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ valstybės iÅ¡laidų, skirtų iÅ¡laikyti teismus, dalį; skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir t. t. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo, atleidimo iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio, žyminio mokesčio atidėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ , kuri visiems, nepriklausomai nuo turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

CPK 83

straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę asmens prašymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies atleisti

nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Å ios nuostatos tikslas - palengvinti asmeniui vienÄ iÅ¡ kreipimosi į teismÄ sÄ lygų tada, kai jis dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismÄ metu nėra pajėgus sumokėti visÄ Ä¯statymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Ä®statymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį. Žyminis mokestis turėtų bÅ«ti mažintinas tiek, kad, viena vertus, neribotų asmens galimybės kreiptis į teismÄ ir ginti savo pažeistus interesus, antra vertus, saugotų kitÄ bylos Å¡alį nuo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantÄ sumokėti per didelę žyminio mokesčio dalį ir tai padaryti nurodė per pernelyg trumpÄ laikÄ .

Pagrįsdamas savo sunkiÄ turtinę padėtį, apeliantas pateikė įrodymus, kad jis yra (buvo) trijų įmonių vadovu (t. 2, b. l. 36-46). IÅ¡ UAB „32 statyba“, UAB „Magnet films“ darbo užmokesčio apeliantas negauna, nes įmonėms trÅ«ksta apyvartinių lėšų (t. 2, b. l. 47-49), o jo darbo užmokestis UAB „City solutions“ tesudaro

182 Lt/ mėn. (t. 2, b. l. 50). Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės vadovas yra tas asmuo, kuris organizuoja kasdieninę įmonės Å«kinę komercinę veiklÄ (ABÄ® 37 str. 8 d.), todėl bÅ«tent nuo jo valios ir veiksmų didžiÄ ja dalimi priklauso įmonės Å«kinė komercinė veikla, taigi ir įmonės finansiniai rodikliai. Nors Å¡alyje Å¡iuo metu vyrauja ekonominė krizė, tokios sritys, kaip mokymų, konsultacijų, įvairių kursų verslas, kuriuo užsiima UAB „City solutions“, ar su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, telekomunikacijomis, reklama, fotografavimu, kino filmais ir pan. susijęs verslas, kuriuo užsiima UAB „Magnet films“, nėra tos sritys, kurios labiausiai nukentėjo dėl ekonominės krizės. Susidaro įspÅ«dis, kad niekur nedirbdamas ir gaudamas bedarbio paÅ¡alpÄ ar bÅ«damas socialiai remtinas asmuo ir gaudamas socialinę paÅ¡alpÄ bei kompensacijas apeliantas bÅ«tų labiau materialiai aprÅ«pinęs, nei dirbdamas UAB „City solutions“ ir gaudamas 182 Lt/mėn.

Pasak apelianto, kreditorinių reikalavimų jis neturi. Teisėjų kolegijos iÅ¡ informacinės teismų sistemos LITEKO surinkti duomenys patvirtina prieÅ¡ingai. Pvz., Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 3 d. galutiniu sprendimu (kuris yra įsiteisėjęs) pakeitė 2006 m. rugpjūčio 16 d. preliminarų sprendimÄ ir priteisė

apeliantui (ieÅ¡kovui) 83 675,00 Lt negrÄ Å¾intos paskolos (civilinės bylos Nr. 2-44-35/2008) (t. 2, b. l. 116-118). Be to, apeliantas

yra bankrutavusios UAB „Rambetos projektai“ kreditorius. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-1978-450/08) patvirtino apelianto 8 979,50 Lt pirmos eilės ir 9 560 Lt trečios eilės finansinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d.

nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-2711-450/2010) apelianto pirmos eilės 8 979,50 Lt finansinis reikalavimas sumažintas

iki 6 886,57 Lt (t. 2, b. l. 119-120).

2006 m. birželio 22 d., 2007 m. vasario 22 d. apeliantas pasirašė dvi kredito linijos sutartis (t. 2, b. l. 66-67, 72-73), 2006 m. spalio 20 d. - kreditavimo sutartį (t. 2, b. l.69-70). Kredito linija – finansavimo bÅ«das, kai asmuo, turėdamas tam tikrÄ banko nustatytÄ skolinimosi limitÄ , gauna Å¡io limito nevirÅ¡ijančiÄ sumÄ tada, kai Å¡ios sumos prireikia, o grÄ Å¾ina – kai turi lėšų, tačiau ne vėliau, negu sutartyje numatytas galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas. Abiejose kredito linijos sutartyse yra numatyta, kad kredito grÄ Å¾inimo terminai baigiasi 2008 m. birželio 30 d., t. y. iki prasidedant Å¡alyje ekonominei krizei. Iki 2008 m. birželio 30 d. apeliantas iÅ¡ sÄ skaitų Nr. 746170280 ir 974170984, esančių AB DnB NORD banke, iÅ¡siėmė (persivedė) 2,08 mln. Lt ir 191 149,21 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 659 999,99 Lt) kreditus (t. 2, b. l. 65, 71). Kur panaudojo Å¡iuos pinigus ir ar grÄ Å¾ino kreditus, duomenų nėra. Kreditavimo sutartis tikslinė - suteikiama statyti gyvenamÄ jį namÄ . Apelianto prievolių įvykdymas pagal kreditavimo sutartį inter alia užtikrintas įkeičiant statomÄ gyvenamÄ jį namÄ . Iki 2006 m. spalio 27 d. apeliantas gavo 1,116 mln. Lt kreditÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ (b. l. 68), bet duomenų apie pastatytÄ (statomÄ ) gyvenamÄ jį namÄ nėra, likusios tik didžiulės skolos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtose sutartyse nurodyta, jog apeliantas gyvena adresu duomenys neskelbtini. VÄ® Registrų centras duomenimis, butas, esantis duomenys neskelbtini, anksčiau buvo įregistruotas kaip apelianto nuosavybė, po to - perleistas (b. l. 52). Duomenų apie perleidimo datÄ ir pagrindÄ (pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartis, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ turimo turto, t. t.) nėra.

IÅ¡ AB DnB NORD banko apeliantas 2008 m. pasiskolino 24 303,69 Lt, 1 421,93 Lt (411,82 EUR) ir 11 900 Lt; 2009 m. - 1 213,80 Lt, 2010 m. - 12 856,39 Lt (t. 2, b. l. 74-78). Duomenų apie pinigų panaudojimÄ ir/ar jų grÄ Å¾inimÄ taip pat nėra.

IÅ¡ to, kas pasakyta, darytina iÅ¡vada, jog apeliantas disponuoja stambiomis, t. y. daugiau nei reikia vidutinio lygio pragyvenimui Lietuvoje, pinigų sumomis, kurios vėliau dingsta be pėdsakų. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nesielgia geranoriÅ¡kai. Jis eina lengviausiu keliu ir siekia bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio beveik 100 %, nes sumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro 0,003 % (131 Lt÷39 240 Lt); nededa visų nuo jo priklausančių pastangų pagerinti savo turtinę padėtį, kad bÅ«tų finansiÅ¡kai pajėgus sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ mokėti žyminį mokestį, maskuoja jÄ . Toks apelianto elgesys turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (CPK 95 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, atleisdamas apeliantÄ nuo 75 % (29 420 Lt ÷ 39 240 Lt) žyminio mokesčio dalies ir įpareigodamas per 4 mėn. sumokėti 9 869 Lt (10 000 Lt – 131 Lt) žyminio mokesčio dalį, sudarė apeliantui pakankamai palankias sÄ lygas realizuoti teisę į teisminę gynybÄ pareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį ir tenkinti skundÄ nėra faktinio pagrindo.

Kadangi skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas primokėti žyminio mokesčio dalį pasibaigė, nustatytinas naujas terminas atlikti šį procesinį veiksmÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria atsakovui K. M. nustatytas pareiga sumokėti 9 869 Lt (devynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus) žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, palikti nepakeistÄ .

Nustatyti atsakovui K. M. naujÄ terminÄ iki 2010 m. spalio 1 d. sumokėti dalį žyminio mokesčio - 9 869 Lt (devynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus) ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus (mokėjimo dokumento originalÄ ).

Teisėjai                                                                                                          Alė Bukavinienė

                                                                                                                       Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                                      Kazys Kailiūnas