2022-02-17 Nr. AB-3666-3-61-3-01922-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1194-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01922-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo įvykdymo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti jos nušalinimą nuo pareigų nepagrįstu, neproporcingu bei neteisėtu, panaikinti 2021 m. gegužės 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) direktoriaus įsakymą Nr. P-172 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); į vidaus tarnybos stažą įskaityti nušalinimo nuo pareigų laikotarpį; priteisti vidutinį darbo užmokestį su delspinigiais už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki 2021 m. gegužės 19 d.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. 2021 m. gegužės 7 d. Įsakymu ji, Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė, iki 2021 m. gegužės 19 d. buvo nušalinta nuo pareigų. Pareiškėja nurodė savo pareigas vykdžiusi sąžiningai, objektyviai, nesinaudojusi tarnybine padėtimi, prie jai suteiktų registrų ir informacinių sistemų jungusis teisėtai, ikiteisminio tyrimo ar kitų tyrimų duomenų neatskleidusi, todėl su Įsakymu nesutinka, mano, kad jai neproporcingai parinkta tarnybinių patikrinimų metu taikoma priemonė – nušalinimas nuo pareigų, nes jai įteiktuose pranešimuose dėl galimų tarnybinių nusižengimų aplinkybės buvo išdėstytos abstrakčiai, o nurodyti jos galimi neteisėti veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį galėtų būti taikomas pareigūno vardo pažeminimas ar atleidimas iš pareigų.

2.2. 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjai iš viso buvo įteikti trys Kalėjimų departamento direktoriaus trimis įsakymais (2021 m. gegužės 4 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais Nr. V-142 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ ir Nr. V-143 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“, 2021 m. gegužės 6 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-149 „Dėl tarnybinio patikrinimo“) sudarytų komisijų suformuluoti pranešimai Nr. LV-2411 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, Nr. LV-2414 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ ir Nr. LV-2417 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, vėliau tą pačią 2021 m. gegužės 7 dieną apie 15 val., pareiškėja buvo supažindinta su Įsakymu.

2.3. Pranešimuose Nr. LV-2411, Nr. LV-2414 ir Nr. LV-2417 dėl tarnybinių nusižengimų nebuvo nurodyta konkrečių duomenų, veiksmų vertinimo ar įtarimų, susijusių su galimais pareiškėjos veiklos pažeidimais ir trūkumais, t. y. galimo piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimo, neteisėto ar nelegalaus prisijungimo ir pan. Pranešimų konstatuojamose dalyse paminėtos aplinkybės, kad, remiantis apibendrinta informacija, ji galbūt padarė tarnybinius nusižengimus, neteisėtai prisijungdama prie Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) Kalėjimų departamento atliekamų ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), peržiūrėjusi dokumentus, neteisėtai prisijungdama prie Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje tvarkomos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos bylų. Pareiškėja nurodė 2021 m. gegužės 31 d. sudarytoms komisijoms pateikusi paaiškinimus dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų, išaiškinimų ir įžvalgų.

2.4. Pareiškėjos atžvilgiu atliekamuose tarnybiniuose patikrinimuose nėra pateikti ar kitaip fiksuoti jos veiksmai, kuriuose būtų įžvelgtini nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymiai, ar nurodytos kitos svarbios priežastys, dėl kurių nušalinimas nuo pareigų buvo būtinas. Teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog asmuo, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, gali daryti įtaką tarnybiniam patikrinimui. Kadangi iki 2021 m. birželio 7 d. jokie papildomi veiksmai, paklausimai iš atsakovo pusės pareiškėjai nebuvo teikti, pareiškėjos nuomone, nušalinimas nuo pareigų yra nepagrįstas ir neteisingas, nebuvo būtinas, racionalus bei pateisinamas. Faktai ar įrodymai, kad pareiškėjai galimai įvykdė nusikalstamą veiką, pažemino pareigūno vardą ar padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti taikomas atleidimas iš pareigų, kuriais remiasi atsakovas, jai nėra pateikti ar žinomi.

2.5. Pareiškėja nurodė, kad į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas buvo paskirta 2018 m. spalio 30 d. Per šį dviejų su puse metų darbo bausmių vykdymo sistemoje laikotarpį jai buvo pavesta atlikti Kalėjimų departamento direktoriaus, Kalėjimų departamento komunikacijos – spaudos atstovo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus funkcijas. Lietuvos Respublikos teisės aktai ir teismų praktika bei teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios), nevaržančios asmens akivaizdžiai labiau negu reikia tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Kalėjimų departamento taikyta priemonė – nušalinimas nuo pareigų, yra neadekvati ir neproporcinga, kuriai taikyti nėra pagrindų.

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais Nr. V-142 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“, Nr. V-143 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“, Nr. V-149 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ sudarytų komisijų pirmininko 2021 m. gegužės 7 d. teikime Nr. LV-2418 „Dėl Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Teikimas) nurodytas aplinkybes.

3.2. Teikime buvo aiškiai ir išsamiai nurodytos priežastys, dėl kurių pareigūnė turėjo būti nušalinta nuo pareigų. Nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, todėl atitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 45 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagrindą, dėl kurio pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų. Teikime taip pat buvo nurodyta, kad galimai neteisėtuose pareigūnės veiksmuose galima įžvelgti tarnybinių nusižengimų, už kuriuos pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių, o tai atitinka Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, dėl kurio pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų. Atsižvelgiant į tai, Įsakymas priimtas įvardytais, Statute įtvirtintais pagrindais, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjos atžvilgiu atliekami tarnybiniai patikrinimai dar nėra baigti.

3.3. Teisinis reglamentavimas aiškiai nustato, kad atliekamo tarnybinio patikrinimo metu nuo pareigų nušalintam pareigūnui darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir nustatyto dydžio delspinigiai sumokami tik tuo atveju, jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, o laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą įskaitomas tik tuo atveju, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. P-172 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinimui nėra jokio pagrindo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjos J. M. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėja nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. ėjo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-142 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“, atsižvelgiant į Kalėjimų departamente 2021 m. gegužės 4 d. gautą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės 2021 m. balandžio 30 d. raštą Nr. IBPS-S213803-21 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ (toliau – ir Raštas 1), buvo sudaryta komisija Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybėms, nurodytoms Rašte 1, ištirti. Rašte 1 buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje (toliau – ITS) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė J. M., neturėdama nei raštiško, nei žodinio pavedimo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kitas užduotis, 2021 m. balandžio 7 d., 13.32 val., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neteisėtai jungėsi IBPS sistemoje prie minėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir susipažino / peržiūrėjo dokumentą.

5.2. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-143 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“, atsižvelgiant į Kalėjimų departamente 2021 gegužės 4 d. gautą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. K. 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 3S-2069 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ (toliau – ir Raštas 2), buvo sudaryta komisija Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybėms, išdėstytoms Rašte 2, ištirti. Rašte 2 buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos ITS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė J. M., neturėdama nei raštiško, nei žodinio pavedimo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kitas užduotis, 2021 m. balandžio 1-2 d., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neteisėtai jungėsi IBPS sistemoje prie minėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir susipažino / peržiūrėjo dokumentą.

5.3. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-149 „Dėl tarnybinio patikrinimo“, reaguojant į 2021 m. gegužės 5 d. gautą Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko J. Ch. tarnybinį pranešimą „Dėl Duomenų sandėlio audito“ (registracijos Nr. 1(DS)G-1476RN) (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), buvo sudaryta komisija Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M., kitų šio skyriaus darbuotojų galimų tarnybinių nusižengimų aplinkybėms, išdėstytoms Tarnybiniame pranešime, ištirti. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1-4RN-20(RN) kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą su prašymu atlikti Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje (toliau – ir Duomenų sandėlis) saugomų ir tvarkomų Kriminalinės žvalgybos valdybos bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) auditą. Patikrinus gautus rezultatus, buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė J. M., neturėdama nei raštiško, nei žodinio pavedimo atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ar kitas užduotis byloje Nr. (duomenys neskelbtini), galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteisėtai jungėsi Duomenų sandėlyje prie minėtos kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) bylos ir susipažino / peržiūrėjo byloje esančius dokumentus, taip pat vykdė galimai neteisėtą duomenų peržiūrą nomenklatūrinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose saugomi visų Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų 2020-2021 m. parengti tarnybiniai pranešimai dėl gautos iš asmenų kriminalinės žvalgybos informacijos, taip pat nomenklatūrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje saugomi Kriminalinės žvalgybos valdybos susirašinėjimo su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais dokumentai.

5.4. 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjai J. M. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais Nr. V-142, Nr. V-143, Nr. V-149 sudarytos komisijos įteikė Pranešimus dėl tarnybinių nusižengimų Nr. LV-2411, Nr. LV-2414, Nr. LV-2417. Pareiškėja 2021 m. gegužės 31 d. pateikė paaiškinimus dėl visų tarnybinių nusižengimų.

5.5. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais Nr. V-142, Nr. V-143, Nr. V-149 sudarytų komisijų pirmininkas pateikė 2021 m. gegužės 7 d. Teikimą Kalėjimų departamento direktoriui, kuriame buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į gautą informaciją iš Kauno apygardos prokuratūros, į inicijuotus tarnybinius patikrinimus bei į galimai padarytų pareiškėjos pažeidimų pobūdį, kyla pagrįstų abejonių, kad pareigūnė, kol vyks tarnybiniai patikrinimai, negali tinkamai koordinuoti, organizuoti ir kontroliuoti Imuniteto skyriaus veiklos, užtikrinant tinkamą darbą atliekamuose ikiteisminio tyrimo bei kriminalinės žvalgybos tyrimuose, vadovaujant pavaldžių Imuniteto skyriaus pareigūnų darbui. Pareiškėjos galimai padaryti pažeidimai kelia pagrįstų abejonių dėl pareigūnės patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, bei tinkamo tarnybiniuose dokumentuose esančių duomenų naudojimo / tvarkymo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnybinis patikrinimas atliekamas ir dėl kitų Imuniteto skyriaus darbuotojų galimai netinkamų veiksmų, todėl leidimas pareiškėjai, kaip struktūrinio padalinio vadovei, formuojančiai komandą ir pavaldinių požiūrį į teisėtą ir tinkamą pareigų ir uždavinių vykdymą, toliau vykdyti skyriaus viršininkės pareigas, suponuotų išvadą trukdžius visapusiškai, objektyviai ir nešališkai atlikti tarnybinius patikrinimus galimai darant bet kokią netinkamą įtaką pavaldiniams. Daugybiniai, sistemiškumo požymių turintys galimai neteisėti pareiškėjos veiksmai rodo jos abejotinas galimybes tinkamai organizuoti, koordinuoti ir vadovauti jai pavaldžių pareigūnų tarnybinei veiklai tarnybinių patikrinimų atlikimo laikotarpiu, t. y., tiriant pareiškėjos, kaip struktūrinio padalinio vadovės, galimai neteisėtus veiksmus. Pagal gautą informaciją ir galimai padarytų tarnybinių pažeidimų pobūdį, pareiškėjos galimai neteisėtuose veiksmuose galima įžvelgti tarnybinių nusižengimų, už kuriuos pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių. Siekiant sklandaus ir nešališko tarnybinių patikrinimų atlikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, teikime buvo siūloma nušalinti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkę J. M. nuo pareigų tarnybinių patikrinimų atlikimo laikotarpiui.

5.6. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į Teikime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktu, 3, 4 ir 5 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 17 punktu, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nušalino nuo pareigų tarnybinių patikrinimų laikui Imuniteto skyriaus viršininkę J. M. (Įsakymo 1 p.), ir nurodė Kalėjimų departamento Finansų skyriui nemokėti J. M. darbo užmokesčio nušalinimo laikotarpiu (Įsakymo 3.1 p.).

6. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 2, 17 punktų, Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 dalies nuostatomis, konstatavo, kad pakankamas pagrindas galimybei nušalinti pareigūną nuo pareigų yra įžvelgimas nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių, o ne jau surinkti pakankami įrodymai, patvirtinantys būtinybę taikyti nušalinimo nuo tarnybos institutą. Įrodymai ir informacija, kurių pagrindu sprendžiama, ar tikrinamas pareigūnas padarė nusikalstamą veiką, pažemino pareigūno vardą ar padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti atleistas iš pareigų, renkami ir vertinami viso tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, o ne jį tik pradėjus, ir tik atlikus tarnybinį patikrinimą yra sprendžiama, ar tikrinamas pareigūnas galimai atliko nusikalstamą veiką, pažemino pareigūno vardą ar padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti atleistas iš pareigų. Teismas atkreipė dėmesį, kad Statuto 45 straipsnio 2 dalies 3 punkto teisės norma nepateikia nei konkretaus kitų svarbių priežasčių sąrašo, nei nustato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl tokių priežasčių buvimas ir jų svarbumas vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju.

7. Teismas pažymėjo, kad pareigūno tarnybinė atsakomybė – tęstinis procesas, o įsakymas dėl nušalinimo yra tarpinis dokumentas, todėl sprendžiant apie nušalinto pareigūno teisių pažeidimą vertintina dokumentų visuma. Nagrinėjamu atveju teismas nesutiko su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais dėl jos atžvilgiu priimto Įsakymo nepagrįstumo ir neproporcingumo, kadangi pareiškėjai įteiktuose pranešimuose dėl galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės išdėstomos abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme aiškiai išdėstyta, kad yra vadovaujamasi Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, numatančiais, kad pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio patikrinimo metu tikrinamo pareigūno veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių, arba jeigu yra kitų svarbių priežasčių.

8. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos nustatė, kad pareiškėjos atžvilgiu yra pradėti trys tarnybiniai patikrinimai dėl pareiškėjos veiksmų, įtariant ją piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, kuomet ji neteisėtai jungėsi Integruoto baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) prie ikiteisminių tyrimų bei prie kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) bylos ir susipažino / peržiūrėjo byloje esančius dokumentus be konkretaus pavedimo, taip pat vykdė galimai neteisėtą duomenų peržiūrą nomenklatūrinėse bylose. Pranešimuose dėl tarnybinių nusižengimų detaliai nurodomos aplinkybės dėl tarnybinių nusižengimų padarymo, įtarimų pagrįstumo.

9. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos galimai padarytų pažeidimų pobūdį, sutiko su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju pagrįstai buvo vertinama, jog kyla pagrįstų abejonių, kad pareigūnė, kol vyks tarnybiniai patikrinimai, negalės tinkamai koordinuoti, organizuoti ir kontroliuoti Imuniteto skyriaus veiklos, užtikrinant tinkamą darbą atliekamuose ikiteisminio tyrimo bei kriminalinės žvalgybos tyrimuose, vadovaujant pavaldžių Imuniteto skyriaus pareigūnų darbui. Teismas taip pat sutiko su atsakovo pozicija, kad atliekant tyrimą ir dėl kitų Imuniteto skyriaus darbuotojų galimai netinkamų veiksmų, leidimas pareiškėjai toliau vykdyti skyriaus viršininkės pareigas suponuotų trukdžius visapusiškai, objektyviai ir nešališkai atlikti tarnybinius patikrinimus galimai darant bet kokią netinkamą įtaką pavaldiniams. Teismas nesutiko su pareiškėjos vertinimu, kad Tarnybiniuose pranešimuose abstrakčiai nurodytos nusižengimų padarymo aplinkybės. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos atžvilgiu atliekami tarnybiniai patikrinimai dar nėra baigti, o dėl jų padarymo bus sprendžiama atlikus tarnybinį patikrinimą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju įtarimai dėl padarytų neteisėtų pareiškėjos veiksmų pagrįsti gauta oficialia informacija ir nepaneigti jokiais kitais pareiškėjos paaiškinimais, ar įrodymais.

10. Teismas vertino, kad šiuo atveju esant pagrįstiems įtarimams dėl aptartų pažeidimų padarymo, bei įvertinus ir tai, kad tarnybiniai patikrinimai atliekami kitiems pareiškėjai pavaldiems pareigūnams, viršininko nušalinimas nuo pareigų yra racionali, proporcinga ir pateisinama priemonė, užtikrinanti tyrimo eigos ir rezultatų objektyvumą, ir kuri buvo pritaikyta nepažeidžiant administracinės diskrecijos ribų. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

11. Teismas, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 1 dalimi, 4, 6, 7 dalių nuostatomis, konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo, todėl atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir skundą patenkinti.

13. Pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais, argumentais, papildomai pažymint:

13.1. Pareiškėja nurodo, kad atlikus jos atžvilgiu pradėtus tarnybinių nusižengimų tyrimus, buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinius nusižengimus, pareiškėja visas jai skirtas tarnybines nuobaudas apskundė teismui, bylose galutiniai sprendimai dar nėra priimti.

13.2. Pareiškėja nurodė, kad pagal Statuto 45 straipsnio 3 dalį, ji skundžiamu Įsakymu buvo nušalinta nuo pareigų pagal tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančio asmens Teikimą. Pareiškėja nurodo, kad teikimas nušalinti pareiškėją iš esmės buvo grindžiamas Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (galimai padarius nusižengimą, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų)), bet Teikime nebuvo įvardinta, kokie tai pažeidimai, neminėti kiti nušalinimo nuo pareigų pagrindai.

13.3. Pareiškėjos teigimu, ji nepagrįstai buvo nušalinta nuo pareigų pagal Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi nebuvo jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjos veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos požymiai, kadangi ir iki tarnybinių patikrinimų pradžios ir jų metu pareiškėjai pranešimai apie nusikaltimą nebuvo pareikšti; pareiškėjos veiksmuose nebuvo pareigūno vardo pažeminimo požymių; pranešimuose apie pradėtus tarnybinių nusižengimų tyrimus taip pat nebuvo nurodyta nei vieno pareiškėjai inkriminuojamo nusižengimo, už kurį, vadovaujantis Statuto 39 straipsniu, jai galėjo būti taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

13.4. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visiškai nevertino į bylą pateiktų dokumentų, nevertino nušalinimo nuo pareigų faktinio pagrindo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

14. Atsakovas Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėja pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ar materialiosios teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, o tik dėsto tuos pačius argumentus ir aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui ir kurias pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir įvertino priimtame sprendime. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjos manymu, yra nepagrįstas, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėja nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir turi būti naikintinas.

14.2. Atsakovas nesutinta su apeliacinio skundo argumentais, kad Teikime buvo siūloma nušalinti pareiškėją nuo pareigų Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais (kai galimai padarytas nusižengimas, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų)), bet nebuvo įvardinta, kokie tai pažeidimai, nenurodyti kiti nušalinimo nuo pareigų pagrindai, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pranešimuose dėl tarnybinių nusižengimų detaliai nurodomos aplinkybės dėl tarnybinių nusižengimų padarymo, įtarimų pagrįstumo, o Teikime nurodoma, kad gauta informacija apie pareiškėją yra dėl padarytų pažeidimų, už kuriuos pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų.

14.3. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomi tokie patys argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą ir mano, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą remdamasis formuojama teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje kilo ginčas dėl 2021 m. gegužės 7 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. P-172 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo pareiškėja buvo nušalinta nuo einamų pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį su delspinigiais už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo, bei šį laikotarpį įskaityti į vidaus tarnybos stažą.

16. Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais Nr. V-142, Nr. V-143, Nr. V-149 sudarytų komisijų pareiškėjos galimai padarytų tarnybinių nusižengimų aplinkybių tyrimui pirmininkas Kalėjimų departamento direktoriui pateikė 2021 m. gegužės 7 d. Teikimą, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į gautą informaciją iš Kauno apygardos prokuratūros, į inicijuotus tarnybinius patikrinimus bei į galimai padarytų pareiškėjos pažeidimų pobūdį, kyla pagrįstų abejonių, kad pareigūnė, kol vyks tarnybiniai patikrinimai, negali tinkamai koordinuoti, organizuoti ir kontroliuoti Imuniteto skyriaus veiklos, užtikrinant tinkamą darbą atliekamuose ikiteisminio tyrimo bei kriminalinės žvalgybos tyrimuose, vadovaujant pavaldžių Imuniteto skyriaus pareigūnų darbui.

Pareiškėjos galimai padaryti pažeidimai kelia pagrįstų abejonių dėl pareigūnės patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija bei tinkamo tarnybiniuose dokumentuose esančių duomenų naudojimo / tvarkymo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnybinis patikrinimas atliekamas ir dėl kitų Imuniteto skyriaus darbuotojų galimai netinkamų veiksmų, todėl leidimas pareiškėjai, kaip struktūrinio padalinio vadovei, formuojančiai komandą ir pavaldinių požiūrį į teisėtą ir tinkamą pareigų ir uždavinių vykdymą, toliau vykdyti skyriaus viršininkės pareigas, suponuotų išvadą trukdžius visapusiškai, objektyviai ir nešališkai atlikti tarnybinius patikrinimus galimai darant bet kokią netinkamą įtaką pavaldiniams.

Daugybiniai, sistemiškumo požymių turintys galimai neteisėti pareiškėjos veiksmai rodo jos abejotinas galimybes tinkamai organizuoti, koordinuoti ir vadovauti jai pavaldžių pareigūnų tarnybinei veiklai tarnybinių patikrinimų atlikimo laikotarpiu, t. y. tiriant pareiškėjos, kaip struktūrinio padalinio vadovės, galimai neteisėtus veiksmus. Pagal gautą informaciją ir galimai padarytų tarnybinių pažeidimų pobūdį, pareiškėjos galimai neteisėtuose veiksmuose galima įžvelgti tarnybinių nusižengimų, už kuriuos pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių.

Siekiant sklandaus ir nešališko tarnybinių patikrinimų atlikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, teikime buvo siūloma nušalinti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkę J. M. nuo pareigų tarnybinių patikrinimų atlikimo laikotarpiui.

17. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į Teikime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktu, 3, 4 ir 5 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 17 punktu, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nušalino nuo pareigų tarnybinių patikrinimų laikui Imuniteto skyriaus viršininkę J. M. (Įsakymo 1 p.), ir nurodė Kalėjimų departamento Finansų skyriui nemokėti J. M. darbo užmokesčio nušalinimo laikotarpiu (Įsakymo 3.1 p.).

18. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos nušalinimo pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 dalies bei Tvarkos aprašo 2 ir 17 punktų nuostatomis, padarė teisingą išvadą, kad pakankamas pagrindas nušalinti pareigūną nuo pareigų yra požymių apie nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, nustatymas, o ne šiuos požymius patvirtinančių įrodymų surinkimas. Įrodymai, kurių pagrindu sprendžiama, ar tikrinamas pareigūnas padarė nusikalstamą veiką, pažemino pareigūno vardą ar padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti atleistas iš pareigų, renkami ir vertinami viso tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, o ne jį tik pradėjus, ir tik atlikus tarnybinį patikrinimą yra sprendžiama, ar tikrinamas pareigūnas galimai atliko nusikalstamą veiką, pažemino pareigūno vardą ar padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti atleistas iš pareigų. Teismas pagrįstai nurodė, kad Statuto 45 straipsnio 2 dalies 3 punkto teisės norma nepateikia nei konkretaus kitų svarbių priežasčių sąrašo, nei nustato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl tokių priežasčių buvimas ir jų svarbumas vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju.

19. Šios bylos kontekste esminę reikšmę ginčijamo Įsakymo dėl nušalinimo vertinimui kaip teisėto turi aplinkybė, kad pareiškėja ėjo Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas, o pareiškėjos veiksmų (teisėtumo ar neteisėtumo) tyrimas, kaip matyti iš šios Nutarties 5.1–5.3 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių, buvo atliekamas dėl pasinaudojimo tomis specialiosiomis teisėmis, kurios jai buvo priskirtos būtent dėl pareigų ypatingo teisinio statuso. Aplinkybės, kurios buvo nurodomos prokuratūros patektoje informacijoje, pagal savo pobūdį ir jų teisinį kvalifikavimą pagrįstai atsakovo įvertintos, kaip teisiniu požiūriu pakankami duomenys, leidžiantys įžvelgti nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymius.

20. Tai, kad pareiškėjai iki tarnybinių patikrinimų pradžios ir jų metu pranešimai apie nusikaltimą nebuvo pareikšti, nepaneigia ginčijamo Įsakymo teisėtumo. O pareiškėjos argumentai, kad pranešimuose apie pradėtus tarnybinių nusižengimų tyrimus nebuvo nurodyta nei vieno pareiškėjai inkriminuojamo nusižengimo, už kurį, vadovaujantis Statuto 39 straipsniu, jai galėjo būti taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, vertintini tik kaip niekuo pagrįsti pareiškėjos teiginiai. Minėta, kad duomenys, kuriuos atsakovas gavo iš prokuratūros, indikavo į nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų, dėl kurių yra teisinis pagrindas atleisti iš tarnybos (Statuto 39 str. 3 d. 3 p.), požymius todėl buvo pakankamas pagrindas pareiškėjos nušalinimui nuo pareigų.

21. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys