2024-06-05 Nr. AB-9068-3-62-3-00986-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-484-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00986-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medaus pirkliai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medaus pirkliai“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medaus pirkliai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 33SV-120 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Sprendime Tarnyba nurodė, kad vartotojai yra klaidinami dėl Produkto pavadinimo „medus“ ir tuo UAB „Medaus pirkliai“ pažeidė 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1169/2011) 7 straipsnio 1 dalies a punkto, 17 straipsnio 1 dalies, Medaus techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 „Dėl Medaus techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Medaus techninis reglamentas) 4.1. papunkčio, 10 punkto, 18.1 papunkčio, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Sprendimu Tarnyba nusprendė sustabdyti Produkto tiekimą rinkai ir įpareigojo ūkio subjektą pašalinti produktą iš rinkos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas vadovavosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 26.1. papunkčiu, kuriame nustatyta, kad sprendimas dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo turi būti priimtas, kai ūkio subjektas tiekia rinkai produktą, kuris neatitinka ženklinimo ar kitų informacijos apie maistą ar pašarus teikimo reikalavimų, kuriuos ūkio subjektas gali per Taisyklėse nustatytus terminus pašalinti.

4. Pareiškėjas nesutiko, kad vartotojai yra bei gali būti klaidinami dėl ženklinimo informacijos ir Produkto pavadinimo „medus“. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos 2022 m. kovo 2 d. gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akte Nr. 33GMTS-428 (toliau – ir 2022 m. kovo 2 d. Patikrinimo aktas) užfiksuota, jog etiketėse pateikta informacija neklaidina vartotojų, o informacija apie maistą neklaidina vartotojo naudojantis išvaizda ir ženklinimas atitinka keliamus reikalavimus. Tarnybos 2022 m. kovo 31 d. gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akte Nr. 33GMTS-478 (toliau – ir 2022 m. kovo 31 d. Patikrinimo aktas) Produkto ženklinimo informacija nevertinta. Pareiškėjo nuomone, Produkto ženklinimo etiketėje yra tinkamai nurodyta visa privaloma informacija, t. y. nurodyta, kad medus, grynasis kiekis – 700 g, geriausias iki 2023 m. balandžio 26 d., gamintojas UAB „Medaus pirkliai“, Medus – ne ES medaus mišinys. Pareiškėjo teigimu, vartotojams tinkamai atskleista informacija apie Produktą, o medaus autentiškumą patvirtina oficialiai patvirtintu C-4 augalinių cukrų nustatymo stabilių anglies izotopų santykio metodu atlikti tyrimai.

5. Sprendimas grindžiamas atliktais Produkto tyrimo metodais LC-HRMC ir EA-LC/IRMS (toliau – ir Ginčijami tyrimai), kurie nėra įtvirtinti galiojančiuose teisės aktuose, o patys Ginčijami tyrimai pareiškėjui net nebuvo pateikti.

6. Medus tiekiamas į Lietuvos rinką ir eksportuojamas į Europos Sąjungos valstybes privalo atitikti šio Medaus techninio reglamento nustatytus reikalavimus. Medaus techninio reglamento 19 punkte įtvirtinta, kad medaus kokybė nustatoma vadovaujantis Analizės metodais medaus sudėčiai nustatyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Analizės metodų medaus sudėčiai nustatyti patvirtinimo“ (toliau – ir Analizės metodai medaus sudėčiai nustatyti). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas importavo Produktą iš Kinijos, užtikrindamas Medaus techninio reglamento reikalavimus bei Analizės metodų medaus sudėčiai nustatyti nustatytus tyrimo metodus. Be kita ko, Kinijoje esantis tiekėjas „Anhui Melissa FoodstuffCco., Ltd“, prieš išsiunčiant prekę į Lietuvos Respubliką, atlieka patvirtintus tyrimus medaus sudėčiai nustatyti, o taip pat tyrimus atlieka ir Kinijos veterinarijos tarnyba (CIQ) ir tik medui atitikus nustatytus reikalavimus, išduodamas eksporto leidimas (Health certificate) eksportuoti medų į Europos Sąjungos šalis, šiuo atveju Lietuvos Respubliką. Medaus autentiškumui (medaus grynumui) nustatyti naudojamas oficialus C-4 augalinių cukrų nustatymo stabilių anglies izotopų santykio metodas, įtvirtintas Analizės metoduose medaus sudėčiai nustatyti. Importavus Produktą į Lietuvos Respubliką, Tarnybos pasienio poste pakartotinai imamas produkto mėginys ir atliekami tyrimai jo autentiškumui ir tinkamumui nustatyti. Tik nustačius, kad produktas yra tinkamas žmonių vartojimui ir atitinka jam keliamus reikalavimus, produktui duodamas leidimas medų įvežti į Lietuvos Respubliką ir jį tiekti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos rinkai.

7. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2022 m. vasario 25 d. atliko pareiškėjo Produkto tyrimą ir tyrimo rezultatus užfiksavo tyrimų protokole Nr. 1-22/03526/1 CH T. Nustatyta, kad rezultatai atitinka Medaus techninio reglamento reikalavimus. Tai, kad Produktas atitinka Medaus techninio reglamento reikalavimus, patvirtina ir atsakovas, tai pažymėdamas 2022 m. kovo 2 d. Patikrinimo akte. Iki 2022 m. kovo 31 d. Patikrinimo akto surašymo, Produkto trūkumų nebuvo nustatyta ir pastarasis atitiko visus Produktui keliamus reikalavimus. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai rėmėsi nepatvirtintais Ginčijamų tyrimų metodais ir net nepateikė tokių tyrimų atlikimo dokumentų pareiškėjui, tokiu būdu neleisdamas susipažinti su deklaruojamais kaltinančiais įrodymais ir jų turiniu. Ginčijami tyrimai Europos Sąjungoje nėra oficialiai patvirtinti ir nustatyti, o yra atliekami tiriamaisiais situacijos analizės tikslais. Atsižvelgiant į tai, administracinio poveikio priemonės ūkio subjektui negali būti taikomos vadovaujantis slaptais, nepatvirtintais ir teisės aktuose nereglamentuotais Ginčijamais tyrimais, nes subjektui turi būti aiškus tiek Sprendimas, tiek ir Sprendimo priėmimą sąlygojantis pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, vienintelis oficialus tyrimas medaus autentiškumui nustatyti yra C-4 augalinių cukrų nustatymo stabilių anglies izotopų santykio metodas, įtvirtintas Analizės metoduose medaus sudėčiai nustatyti, pagal kurio rezultatus pareiškėjo rinkai tiekiamas Produktas atitinka Medaus techninio reglamento keliamus reikalavimus.

8. Priimdamas Sprendimą atsakovas pažeidė įstatymo viršenybės principą, kuriame įtvirtinta, jog administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Sprendimas priimtas vadovaujantis vien tik Europos Komisijos pranešimu bei jame paminėtais teisės aktuose neįtvirtintais Ginčijamais tyrimais. Sprendimo priėmimas, remiantis nepatvirtintais Ginčijamais tyrimais ir ūkio subjektui nesuteikiant pereinamojo laikotarpio, neatitinka proporcingumo principo, suvaržo pareiškėjo teisę vykdyti veiklą bei sukelia neprotingus nuostolius verslui. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus viešojo administravimo principus, prieštaraujantis Medaus techniniame reglamente įtvirtintiems reikalavimams bei nebūtinas atsakovui siekiant įgyvendinti viešojo administravimo tikslus.

9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba 2022 m. vasario 1 d. gavo vartotojo pranešimą (skundą) dėl UAB „Palink“ prekybos centre, esančiame Sėlių g. 54, Vilniuje, pirkto medaus (gamintojas UAB „Medaus pirkliai“), kurį vartotojas įtaria esantį klastote, t. y. pradarius stiklainį pastebėtas plaukiojantis juodulys, medus neturi jokio medaus kvapo, pavertus stiklainį – skystas. Tarnyba, reaguodama į vartotojo skundą, 2022 m. vasario 7 d. iš UAB „Palink“ parduotuvės paėmė to paties gamintojo, tos pačios gamybos partijos valstybinius medaus mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti. 2022 m. vasario 15 d. gautas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir NMVRVI) juslinių tyrimų protokolas Nr. 1-22/03527/1 J, kuriame pateikta išvada, kad mėginio kvapas neatitinka produkto specifikacijoje deklaruojamos aromato charakteristikos (toliau – ir Tyrimų protokolas 1). Tarnybos pareigūnai, atlikę patikrinimą UAB „Medaus pirkliai“ gamybos vietoje, nustatė, kad medus, kurį vartotojas įtarė esant klastote, o NMVRVI tyrimai patvirtino, jog medaus kvapas neatitinka produkto specifikacijoje deklaruojamo aromato charakteristikos, buvo pagamintas maišant medų, importuotą iš Kinijos ir įvežtą į Lietuvą naudojant Bendrojo sveikatos įvežimo dokumentą (toliau – ir BSĮD) Nr. CHEDP.LT.2021.0077640 ir sertifikatą Nr. 221000003325739003.

11. Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. B1-815 „Dėl iš trečiųjų šalių importuojamo medaus papildomos kontrolės“, Tarnybos pareigūnai Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postuose vykdė sustiprintą medaus, importuojamo iš trečiųjų šalių, veterinarinę kontrolę. Tarnyba įvedė sugriežtintą pasienio veterinarinės kontrolės režimą, įgyvendindama 2021 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijos patvirtintą koordinuotąjį kontrolės planą „Medus iš avilių“ (riboto naudojimo dokumentas), kuriuo siekiama nustatyti medaus klastojimo atvejus (toliau – ir Planas). Reglamento (ES) 2017/625 112 straipsnis įgalina Europos Komisiją tvirtinti Europos Sąjungos mastu ribotos trukmės koordinuotąsias kontrolės programas probleminėse maisto ir maisto saugos, šiuo konkrečiu atveju – medaus, importuojamo iš trečiųjų šalių, srityse. Įgyvendinant Planą, Lietuva įpareigota pasienio veterinarijos postuose atrinkti penkis medaus, importuojamo iš trečiųjų šalių mėginius ir juos išsiųsti laboratoriniams tyrimams į Europos Komisijos Jungtinį tyrimų centrą (angl. Joint Research Centre, toliau – JRC), kuriame įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema pagal ISO / IEC 17025 standartą. Iš viso buvo atrinkti 5 UAB „Medaus pirkliai“ iš Kinijos, Ukrainos, Rusijos Federacijos importuojamo medaus mėginiai. Vienas medaus mėginys (importuotas iš Kinijos) Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ekspertų įvertintas kaip įtartinas dėl per didelio cukrų (oligosacharidų) kiekio ir kitų grynumo kriterijų neatitikimo (Mėginys paimtas iš tos pačios partijos, iš kurios buvo pagaminta produkcija ir dėl kurios surašytas Sprendimas dėl sustabdymo). Todėl Europos Komisija, vadovaudamasi 2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1715 21 punktu, suformavo pranešimą FF22.0414 sistemoje RASFF, informuojantį apie reikalavimų nesilaikymą, susijusį su įtariamais tyčiniais įmonių arba asmenų veiksmais, siekiant apgauti pirkėjus ir taip gauti nepagrįstą atlygį, pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 625/2017 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.

12. 2022 m. kovo 1 d. šis pranešimas persiųstas Tarnybos Kauno departamentui, atsakingam už UAB „Medaus pirkliai“ valstybinę kontrolę, tolimesniam tyrimui atlikti.

13. 2022 m. kovo 2 d. gautas NMVRVI cheminių tyrimų protokolas Nr. 1-22/03526/1 CH T. Vertinti cheminiai rodikliai atitiko Medaus techninio reglamento reikalavimus (toliau – ir Tyrimų protokolas 2).

14. 2022 m. kovo 2 d. Patikrinimo akte pateikta išvada: tikrinimo metu ūkio subjekte nustatyti higienos sanitarijos pažeidimai. Laboratoriniai tyrimai atliekami, tačiau ne pagal pateiktą laboratorinių tyrimų grafiką, nepakankamai užtikrinant pateikiamo į rinką medaus privalomųjų kokybės rodiklių ištyrimo. Atsekamumas užtikrinamas, RVASVT sistema veikia.

15. 2022 m. kovo 31 d. Patikrinimo akte pateikta išvada: pažeista 2011 m. gruodžio 20 d. Tarybos Direktyva 2001/110/EB dėl medaus II priedo reikalavimai ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 2.1 papunkčio reikalavimai.

16. Atsižvelgiant į į tai, buvo priimtas Sprendimas, kuriame nurodyta informacija, kuria remiantis buvo priimtas sprendimas, t. y prie RASFF pranešimo pridėta medžiaga, Raštas dėl skundo, Tyrimų protokolas 1, Tyrimų protokolas 2, 2022 m. kovo 2 d Patikrinimo aktas, 2022 m. kovo 31 d. Patikrinimo aktas, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento (ES) Nr. 1169/2011, Medaus techninio reglamento, Maisto įstatymo reikalavimus, t. y. vartotojai yra klaidinami dėl Produkto pavadinimo „medus“.

17. Europos Komisijos tyrėjai, įvertinę Europos Sąjungos šalių pasienio veterinarijos postuose atrinktų medaus mėginių laboratorinių tyrimų rezultatus konstatavo, jog net 77 proc. medaus mėginių, atrinktų iš siuntų, pagamintų Kinijos įmonėje „Anhui Melissa Foodstuff Co Ltd“, iš kurios UAB „Medaus pirkliai“ perka medų, yra įtartini.

18. Medaus techninis reglamentas yra laikytinas lex specialis kitų normų atžvilgiu, tačiau tais atvejais, kai nėra įtvirtinta imperatyvių nuostatų, ir eksplicitiškai nereguliuojant specialiajai normai, taikytinos yra bendrosios normos. Be to, Medaus techninis reglamentas nukreipia į kitus, bendruosius teisės aktus, kaip antai Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 (kuris ir yra nurodytas, kaip pagrindas priimant sprendimą bei nurodytas pačiame Medaus techniniame reglamente) ir kt. bendruosius teisės aktus.

19. Atsakovo nuomone, pareiškėjas ydingai aiškina teisės normos, kad tik Medaus techniniame reglamente nurodyti metodai gali būti taikytini medaus sudėčiai ir kokybei nustatyti. Siekiant nustatyti ir įvertinti sudėtį, kokybę bei ženklinimą įstatymų leidėjui neįmanoma numatyti visų įmanomų būdų, metodų ir priemonių, kuriomis remiantis Tarnyba turėtų įvertinti ženklinimo atitiktį saugai, kokybei, ženklinimui (bei klastojimui). Šiuo konkrečiu atveju nustatant ir vertinant rizikas, buvo pasitelktos kompleksinės priemonės, t. y. atlikti patikrinimai ir nustatyta, kaip buvo paženklintas produktas, pasitelkti akredituoti Lietuvoje metodai bei remtasi Europos Komisijos rizikų analize, kuri grįsta naujausiomis mokslo žiniomis ir pažangiausių laboratorijų Europoje išvadomis, kurios priimtos vertinant medaus sudėtį atliekant itin sudėtingus ir pačius naujausius ir išsamiausius metodus, vartotojo pranešimu (pranešimas turėjo įtakos rizikos vertinimui, kad vidutinis vartotojas gali suklysti dėl produkto esmės). Nustatytas reguliavimas neturėtų būti aiškinamas, kaip įstatymų leidėjo valios spraga ar netikslumas, o sąmoningai ir tikslingai suteikiama diskrecija Tarnybai pasitelkti ir kitus papildomus metodus siekiant įvertinti produkto kokybę, tapatumą ir / ar ženklinimą. Aplinkybė, kad tam tikra duomenų dalis, kuria remiantis buvo atliktas rizikos vertinimas, kai metodas nėra akredituotas, savaime nesuponuoja išvados, kad tokiais duomenimis institucija negali remtis priimdama sprendimus, ši aplinkybė gali daryti įtaką nebent vertinant įrodymų pakankamumą ir svarbumą. Aiškinant teisės nuostatas siaurai, būtų nepagrįstai ribojama Tarnybos diskrecija veikti ir užtikrinti įstatymų leidėjo įtvirtintų vertybių apsaugą bei apsunkintų ES reikalavimų ir įgaliojimų įgyvendinimą (įgaliojimai institucijai veikti suteikti ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygmeniu (Reglamentas (ES) Nr. 625/2017).

20. Tyrimų protokole 1 ir Tyrimų protokole 2 pateiktos išvados nėra prieštaringos, o atvirkščiai dėsningos, vieną kitą papildančios, t. y. Tyrimų protokole 2 nurodyta, kad rezultatai atitinka Medaus techninio reglamento reikalavimus, Tyrimų protokole 1 pateikta išvada, kad mėginio kvapas neatitinka produkto specifikacijoje deklaruojamos aromato charakteristikos. Kiti juslinio tyrimo rezultatai atitinka deklaruojamus. Šias išvadas Tarnyba vertino, turimų duomenų kontekste, t. y., kad yra vartotojo pranešimas, kuriame teigiama, jog medus galimai yra suklastotas, neatitinka jam būdingų charakteristikų bei tai, kad iš Europos Komisijos gauta informacija dėl nustatytų rizikų susijusių su Produkto kokybe.

21. Skirtingai nei nurodė pareiškėjas, ne vien tik RASFF pranešimo pagrindu buvo priimtas Sprendimas dėl sustabdymo. RASFF pranešimas yra papildantis ir sustiprinantis Tarnybos rizikos analizę, jog produktas, kurį NMVRVI ištyrė akredituotu metodu, neturi kvapo, neatitinka ženklinimo reikalavimų ir dėl to klaidinami vartotojai.

22. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a) punktą informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma: dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo. Aplinkybė, kuri nustatyta Tyrimų protokolu 1, kad produktas neturi kvapo, reiškia, jog medus neturi vienos iš jam būdingų savybių. Tai, kad medus turi turėti bent kažkokį kvapą, numato Medaus techninio reglamento 9 punktas, kuris nustato, kad skonis ir kvapas gali būti įvairus, tai priklauso nuo augalo rūšies. Aplinkybę, kad medus, kaip produktas privalo turėti kvapą, pagrindžia ne tik Medaus techninis reglamentas, bet ir Codex Alimentarius Medaus standartas CXS 12-1981 (su paskutiniais pakeitimais atliktais 2019 m.), kurio 2.2 punkte nurodyta, kad medaus kvapas gali būti skirtingas, tačiau kvapo šaltinis privalo būti augalinės kilmės iš kurios surinktas medus. Kad kvapą medus privalo turėti, deklaruoja ir pareiškėjas savo patvirtintoje techninėje specifikacijoje.

23. Priimant Sprendimą, atsižvelgta į turimus duomenis, įvertinta, kad Produktas, kurį pareiškėjas tiekė rinkai, nebuvo tapatus medui, kaip įtvirtinta Medaus techniniame reglamente ir neatitiko medaus produkto ženklinimo teisės aktų. Pareiga užtikrinti ir pateikti įrodymus, kad į rinką teikiamas produktas atitinka teisės aktų reikalavimus, tenka pareiškėjui.

II. 24. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Medaus pirkliai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias plinkybes:

25.1 Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. Tarnyba gavo informaciją apie 2022 m. vasario 1 d. vartotojo pranešimą (skundą), dėl UAB „Palink“ prekybos centre, esančiame Sėlių g. 54, Vilniuje, pirkto medaus (gamintojas UAB „Medaus pirkliai“), kurį vartotojas įtaria esantį klastote, t. y. pradarius stiklainį, pastebėtas plaukiojantis juodulys, medus neturi jokio medaus kvapo, pavertus stiklainį – skystas. Tarnybos pareigūnai, reaguodami į vartotojo skundą, 2022 m. vasario 7 d. pavedimo pagrindu Nr. 0407668/33FIS-4510 iš UAB „Palink“ parduotuvės paėmė to paties gamintojo, tos pačios gamybos partijos valstybinius medaus mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti. 2022 m. vasario 15 d. gautas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Tyrimų protokolas Nr. 1-22/03527/1 J, kuriame pateikta išvada, kad atlikus juslinį tyrimą, mėginio kvapas neatitinka produkto specifikacijoje deklaruojamos aromato charakteristikos, t. y. bekvapis.

25.2 2022 m. kovo 2 d. Tarnyba atliko UAB „Medaus pirkliai“ planinį patikrinimą, kurio metu surašė 2022 m. kovo 2 d. Patikrinimo aktą, kuriame nustatyti mažareikšmiai higienos sanitarijos pažeidimai. Šiame akte pažymėta, kad etiketėse pateikta informacija neklaidina vartotojų, ženklinimas atitinka keliamus reikalavimus, UAB „Medaus pirkliai“ užtikrina atitiktį nustatytiems mikrobiologiniams kriterijams, žaliavų ir maisto produktų atsekamumą, užtikrina maisto produktų saugos ir kokybės reikalavimus, mėginio kvapas neatitinka specifikacijoje deklaruojamos aromato charakteristikos.

25.3 2022 m. kovo 31 d. Tarnyba atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą, kurio metu surašė 2022 m. kovo 31 d. Patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad vertinant informaciją pagal Europos Komisijos suformuotą FF (Maisto klastočių tinklo) pranešimą Nr. FF22.0414, produktų sauga ir kokybė nėra užtikrinama, tuo pažeisti 2011 m. gruodžio 20 d. Tarybos Direktyvos 2001/110/EB dėl medaus II priedo reikalavimai ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 2.1 punkto reikalavimai. Iki Tarnybos departamento direktorės sprendimo 39749,2 kg pagaminto medaus tiekimas rinkai stabdomas.

25.4 Tarnyba, išnagrinėjusi Europos Komisijos suformuoto FF (Maisto klastočių tinklo) pranešimo Nr. FF22.0414 (nustatyti oligosacharidai >DP6, nustatyta - tyrimo metodu LC-HRMC, neatitinka medaus grynumo, nustatyta - tyrimo metodu EA-LC/IRMS), 06-09-2021 sertifikato Nr. 221000003325739003, 2021 m. lapkričio 12 d. Bendrojo sveikatos įvežimo dokumento CHEDP.LT.2021.0077640, 2022 m. kovo 2 d. Patikrinimo akto, 2022 m. kovo 31 d. Patikrinimo akto, Tarnybos Vilniaus departamento 2022 m. vasario 7 d. rašto Nr. 69S-(69.5.)-430 „Dėl vartotojo pranešimo (skundo) persiuntimo tyrimui ir informacijos pateikimo“, NMVRVI 2022 m. vasario 15 d. tyrimo protokolo Nr. 1- 22/03527/1 J, NMVRVI 2022 m. kovo 2 d. tyrimo protokolo Nr. 1-22/03526/1 CH T medžiagą, priėmė byloje skundžiamą 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 33SV-120 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“. Sprendimu Tarnyba sustabdė patiektą rinkai Produktą medų (39 749,16 kg) ir įpareigojo UAB „Medaus pirkliai“ šį produktą pašalinti iš rinkos.

25.5 Sprendime Tarnyba nurodė, kad vartotojai yra klaidinami dėl Produkto pavadinimo „medus“ ir tuo UAB „Medaus pirkliai“ pažeidė 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1169/2011) 7 straipsnio 1 dalies a punktą, 17 straipsnio 1 dalį; Medaus techninio reglamento 4.1 papunktį, 10 punktą, 18.1 papunktį; Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą. Sprendimą Tarnyba priėmė, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 26.1 papunkčiu, pagal kurį sprendimas dėl produkto (-ų) sustabdymo turi būti priimtas, kai ūkio subjektas tiekia rinkai produktą, kuris neatitinka ženklinimo ar kitų informacijos apie maistą ar pašarus teikimo reikalavimų, kuriuos ūkio subjektas gali per Taisyklėse nustatytus terminus pašalinti.

26. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas Tarnybos direktoriaus 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. B1-395 „Dėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos patvirtinimo kontroline (referentine) laboratorija“ yra patvirtintas kontroline (referentine) laboratorija, atliekančia gyvūnų ligų diagnostikos ir maisto saugos tyrimus Lietuvos Respublikoje. NMVRVI produkto juslinį tyrimą atliko Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos akredituotu tyrimo metodu DIN 10964:2014-11. Tyrimo protokolo 1 išvados yra neginčijamos, todėl jomis nesivadovauti teismas neturi jokio pagrindo.

27. Medaus techninis reglamentas nustato apibrėžties, sudėties, įvairių medaus rūšių ir ženklinimo reikalavimus medui, pagamintam Lietuvoje, įvežtam arba importuotam į Lietuvą. Šio reglamento reikalavimai taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, tiekiantiems medų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių rinkoms (Medaus techninis reglamento 2, 3 punktai). Pagal Medaus techninio reglamento 9 punktą, medaus skonis ir kvapas gali būti įvairus, tai priklauso nuo augalo rūšies. Aplinkybę, kad medus, kaip produktas privalo turėti kvapą, pagrindžia ne tik Medaus techninis reglamentas, bet ir Codex Alimentarius Medaus standartas CXS 12-1981 (su paskutiniais pakeitimais atliktais 2019 m.), kurio 2.2 punkte nurodyta, kad medaus kvapas gali būti skirtingas, tačiau kvapo šaltinis privalo būti augalinės kilmės iš kurios surinktas medus.

28. Atsižvelgdmas į tai, kad Tyrimų protokolu 1 buvo nustatyta, jog ginčo Produktas yra bekvapis, teismas vertino, kad pareiškėjo pagaminto produkto pavadinimas „medus“ klaidina vartotojus, nes aplinkybė, jog produktas neturi kvapo, reiškia, kad medus neturi vienos iš jam būdingų savybių. Vadinasi, nustačius, kad Produktas neturi medui būdingos savybės – kvapo, pareiškėjas neturėjo teisės ženklinimo etiketėje naudoti pavadinimą „medus“. Pažymėtina ir tai, kad pagal Medaus techninio reglamento 18.7. punktą, jei medus yra filtruotas (medus, iš kurio filtru pašalintos neorganinės ir organinės priemaišos, su kuriomis pasišalina ir didelė dalis žiedadulkių 5.2.1. p.) arba konditerinis (medus, kurį galima naudoti pramonėje arba kaip sudedamąją kitų maisto produktų dalį. Konditerinis medus gali būti perkaitintas, pradėjęs fermentuotis arba susifermentavęs, turėti pašalinį skonį ir kvapą 5.2.4. p.), ant talpyklų, pakuočių ir prekybiniuose dokumentuose turi būti aiškiai nurodytas medaus pavadinimas. Dėl šių priežasčių Sprendime pagrįstai buvo nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a punktą, kuris nustato, jog informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma: dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo, o tuo pačiu ir Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

29. Teismo vertinimu, pareiškėjo teikiami argumentai apie tai, kad medaus skonis ir kvapas gali būti įvairus ar visiškai bekvapis, yra nepagrįsti, prieštaraujantys Medaus techninio reglamento 9 punkto bei Codex Alimentarius Medaus standartas CXS 12-1981 (su paskutiniais pakeitimais atliktais 2019 m.), 2.2 punkto nuostatoms (pagal kurias medus privalo turėti kvapą), todėl atmestini.

30. Byloje ginčo dėl to, kad tyrimo metodai LC-HRMC ir EA-LC/IRMS nepatenka tarp Žemės ūkio ministro 2000 m. sausio 10 d. įsakymu patvirtintų Analizės metodų medaus sudėčiai nustatyti, nėra. Tačiau 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001 (EB), (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB(1107/2009, (ES) Nr.1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (toliau – ir Oficialios kontrolės reglamentas) 112 straipsnis įgalina Europos Komisiją organizuoti ribotos trukmės koordinuojamas kontrolės programas (toliau – ir Kontrolės programa). Skundžiamame Sprendime minimi tyrimo metodai (LC-HRMC ir EA-LC/IRMS), kuriais nustatyta, jog medus neatitinka jam keliamų reikalavimų, buvo šios Kontrolės programos sudedamoji dalis, kuriuos JRC pritaikė medaus autentiškumui nustatyti. JRC yra įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema (https://joint-research-centre.ec.europa.eu/jrc-mission-statement-work-programme/jrc-service-certifications-accreditations-and-verifications_en), atitinkanti EN ISO/IEC 17025:2017 tarptautinio standarto reikalavimus bandymų ir kalibravimo laboratorijoms, akreditacija užtikrina, kad JRC atliekamų tyrimų metodai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Oficialios kontrolės reglamento 34 straipsnio 3 dalis įgalina nacionalinę referentinę laboratoriją skubiai prireikus laboratorinių analizių, tyrimų ar diagnostinių tyrimų naudoti atitinkamus metodus, kol pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus bus patvirtintas atitinkamas metodas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovas, gavęs JRC atliktų tyrimų metodų (LC-HRMC ir EA-LC/IRMS) medaus autentiškumui nustatyti rezultatus, turėjo teisę jais vadovautis, priimant ginčijamą Sprendimą.

31. Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju Sprendimą dėl sustabdymo priėmė ne tik Europos Komisijos suformuoto FF (Maisto klastočių tinklo) pranešimo Nr. FF22.0414 pagrindu, bet ir atsižvelgęs į Tyrimų protokolą 1 (kuriame nustatyta, kad produktas neturi kvapo), vartotojo pranešimą ir kt. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nustatant ir vertinant rizikas, buvo pasitelktos kompleksinės priemonės, t. y. atlikti patikrinimai ir nustatyta, kaip buvo paženklintas produktas, pasitelkti akredituoti Lietuvoje metodai bei remtasi EK rizikų analize, kuri grįsta naujausiomis mokslo žiniomis ir pažangiausių laboratorijų Europoje išvadomis, kurios priimtos vertinant medaus sudėtį atliekant itin sudėtingus ir pačius naujausius ir išsamiausius metodus.

32. Teismas konstatavo, kad atsakovas, išnagrinėjęs visą Sprendime nurodytą medžiagą, pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog dėl aukščiau minėtų pažeidimų, vartotojai yra klaidinami dėl Produkto pavadinimo „medus“, kuris neatitinka ženklinimo ar kitų informacijos apie maistą teikimo reikalavimų, dėl ko turėjo pareigą sustabdyti ginčo produkto (-ų) tiekimą rinkai ir įpareigoti pareiškėją pašalinti produktą (-us) iš rinkos (Tvarkos Aprašo 26.1. p.).

33. Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir pateiktus įrodymus, teismas pabrėžė, kad Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais, jog pareiškėjas į rinką tiekia ženklinimo reikalavimų neatitinkantį Produktą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei nurodė teisinį pagrindą. Sprendimas atitinka esminius VAĮ reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimą priėmusios institucijos atliktu situacijos vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti Sprendimą ir tokį Sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ reikalavimų administracinio akto turiniui (VAĮ 10 str.).

34. Teismas konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 33SV-120 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo patenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 36. Pareiškėjas UAB „Medaus pirkliai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Medaus pirkliai“ skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo (preliminaraus nutarimo) išaiškinant, ar 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 2001/110/EB dėl medaus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 179), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/63/ES (OL 2014 L 164, p. 1) II priedo nuostata „Skonis ir kvapas gali būti įvairus, tai priklauso nuo augalo kilmės“ aiškintina taip, jog medus privalo turėti kvapą ir bekvapis medus negali būti tiekiamas rinkai, nes yra nesaugus, nepriklausomai nuo to, jog atitinka kitus jam keliamus reikalavimus?; ar Oficialios kontrolės reglamento 112 straipsnis bei 34 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama, kaip numatanti absoliučią teisę valstybei narei neakredituotų ir neoficialių tyrimų metodų pagrindu priimti poveikio priemones ūkio subjekto atžvilgiu, iš anksto jo neinformuojant? Atidėti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki bus gautas ESTT prejudicinis sprendimas (preliminarus nutarimas) aukščiau pateiktu klausimu. Priteisti iš atsakovo Tarnybos UAB „Medaus pirkliai“ naudai sumokėtą žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

37. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

37.1 Teismas, vertindamas Produkto juslines – kvapo savybes nevertino ir netyrė byloje esančių duomenų: Jog 2022 m. birželio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į akredituotą, Vokietijoje esančią, Quality Services International GmbH laboratoriją, su klausimu ar yra akredituotas metodas nustatyti medų iš kvapo. Minėta akredituota laboratorija pateikė atsakymą, jog vien kvapas neleidžia daryti išvadų dėl medaus. Tai reiškia, jog vien tai, kad medus yra bekvapis, negali būti teigiama, kad tai nėra medus. Pareiškėjas medaus ženklinimo etiketėje apskritai nėra pabrėžęs jokių Produkto kvapo savybių, dėl ko akivaizdu, jog ženklinimo etiketė negali klaidinti vartotojo dėl medaus kvapo. Pagal Tyrimų protokolo 1 rezultatus, medus atitinka Medaus techninio reglamento reikalavimus. 2022 m. kovo 2 d. Patikrinimo akte nenustatyti jokie pažeidimai, susiję su Produkto ženklinimu ir jo juslinėmis – kvapo savybėmis, priešingai, Tarnybos Kauno departamento pareigūnai pažymėjo, jog medaus kilmės šalis ne ES, todėl galimas specifinio medaus kvapo nebuvimas. Atsižvelgiant į tai, teismas selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, neįvertino visų byloje esančių faktinių aplinkybių visumos, teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, bei klaidingai ir nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, padarė išvadą, jog Produkto pavadinimas „medus“ klaidina vartotojus dėl savo kvapo savybių ir esą dėl šių priežasčių Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

37.2 Vienintelis oficialus tyrimas medaus autentiškumui nustatyti yra C-4 augalinių cukrų nustatymo stabilių anglies izotopų santykio metodas (tyrimo metodas EA-LC/IRMS), įtvirtintas Medaus techniniame reglamente, pagal kurio rezultatus pareiškėjo rinkai tiekiamas Produktas atitinka šio reglamento keliamus reikalavimus ir tai patvirtinantys duomenys yra byloje (tyrimų protokolai). Atsakovas formaliai teigia, jog pagal tyrimo metodą EA-LC/IRMS, pareiškėjo tiekiamas rinkai Produktas neatitinka medaus grynumo. Šiuos argumentus atsakovas grindžia 2022 m. spalio 4 d. į bylą pateiktais papildomais įrodymus (priedas 1LT exel). Pagal šį priedą matoma, kad tyrimas, pagal metodą EA-LC/IRMS, yra atliktas nepilnai ir neišsamiai, neįvertinant visų parametrų, o dar daugiau prie šio atlikto tyrimo nėra pateiktos specialisto, atlikusio tyrimą, išvados. Atsižvelgiant į tai, šio tyrimo atlikimas vertinamas kaip nepatikimas, neišsamus, kuriuo vadovautis šioje ginčo apimtyje negalima. Tiek atsakovas, tiek teismas, turėjo vertinti tyrimų protokolus, kuriuose yra tyrimą atlikusių specialistų išvada bei aiškūs tyrimo atlikimo parametrai. Pažymėtina, jog patikimas tyrimas ir jo rezultatas yra Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo protokolas Nr. 1-22/03526/1 CH T, kuriame nustatyta, jog Produktas atitinka Medaus techninio reglamento reikalavimus. Tai, kad Produktas atitinka Medaus techniniame reglamente įtvirtintus reikalavimus ir oficialius tyrimų metodus, papildomai patvirtina, tai, kad: Medaus autentiškumo tyrimas buvo atliktas Kinijoje esančio tiekėjo „Anhui Melissa Foodstuff Co., Ltd“ iniciatyva. Kuomet medus atitiko jam keliamus reikalavimus, medus buvo paruoštas parduoti; medaus autentiškumo tyrimas buvo atliktas Kinijos veterinarijos tarnybos (CIQ) iniciatyva ir tik medui atitikus jam nustatytus reikalavimus, išdavė eksporto leidimą (Health certificate) eksportuoti medų į Europos Sąjungos šalis, šiuo atveju Lietuvos Respubliką; Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasienio poste, buvo pakartotinai imamas Produkto mėginys ir atliekami tyrimai jo autentiškumui ir tinkamumui nustatyti. Tik nustačius, kad Produktas yra tinkamas žmonių vartojimui ir atitinka jam keliamus reikalavimus, produktui duodamas leidimas medų įvežti į Lietuvos Respubliką ir jį tiekti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos rinkai.

37.3 Teismas nevertino byloje esančių aplinkybių, jog Produktas atitiko Medaus techniniame reglamente įtvirtintus reikalavimus; atsakovas jau 2022 m. kovo 2 d. patikrinimo metu žinojo apie Europos Sąjungos Komisijos pranešimą bei atliktų tyrimų rezultatus, tačiau nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su Produkto sauga ar ženklinimo reikalavimais; atsakovas Sprendimą priėmė praėjus 24 darbo dienoms nuo 2022 m. kovo 2 d. Patikrinimo atlikimo ir faktų konstatavimo; Sprendimas priimtas vadovaujantis vien tik Europos Komisijos pranešimu, kuris yra formalus ir daugiau tik rekomendacinio, tarpusavio susirašinėjimo pobūdžio, tačiau nėra prilyginamas teisės aktui; Europos Komisijos pranešimo pagrindas buvo ne atitiktis teisės aktų reikalavimams, o pagrindas – stebėjimo programa. Pranešime nurodyta, kad Belgijos laboratorija taikė neakredituotą tyrimo metodą, taip pat Europos Komisija pažymi, kad šie analizės metodai negali būti laikomi oficialiais kontrolės rezultatais ir šiuo pranešimu tik atkreipia valstybių atsakingų institucijų dėmesį ir tik skatina / rekomenduoja atlikti priežiūros procedūras, tačiau neįpareigoja, remiantis neoficialiais tyrimo metodais ir neoficialiais kontrolės rezultatais, stabdyti produktų tiekimą rinkai; atsakovo atstovai bylos nagrinėjimo metu argumentuotai negalėjo atsakyti į klausimą – ar Produktas būtų sustabdytas, jeigu nebūtų atlikti Ginčijami tyrimai, tačiau būtų buvusi visai kita aplinkybių visuma. Atsakovo atstovai negalėjo nei raštu, nei žodžiu paaiškinti kokiais tyrimo metodais, teisės aktų reikalavimais vadovautis ūkio subjektui, šiuo atveju apeliantui, jog užtikrintų atsakovo keliamus reikalavimus, kai Tarnyba esą turi diskrecijos teisę bet kada taikyti, bet kokius neoficialius tyrimų metodus ir jų pagrindu taikyti poveikio priemones.

37.4 Teismas Ginčijamo tyrimo taikymo pagrįstumą grindžia vien tuo, jog 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 (toliau – Oficialios kontrolės reglamentas) 112 straipsnis įgalina Europos Komisiją organizuoti ribotos trukmės koordinuojamas kontrolės programas. Oficialios kontrolės reglamento 34 straipsnio 3 dalis įgalina nacionalinę referentinę laboratoriją skubiai prireikus laboratorinių analizių, tyrimų ar diagnostinių tyrimų naudoti atitinkamus metodus, kol pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus bus patvirtintas atitinkamas metodas. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, atsakovas gavęs Ginčijamo tyrimo autentiškumui nustatyti rezultatus, turėjo teisę jais vadovautis, priimant Sprendimą. Nesutiktina, kad vien vadovaudamasi Oficialios kontrolės reglamento 112 straipsnio pagrindu atsakovas, taikydamas poveikio priemones, visais atvejais gali vadovautis slaptais, neoficialiais ir teisės aktuose nepatvirtintais tyrimų metodais.

37.5 Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi pareiškėjas padarė visus veiksmus, jog užtikrintų Produkto atitiktį teisės aktų reikalavimams, oatsakovas, priimdamas Sprendimą peržengė savo diskrecijos teisę, rėmėsi vien nepagrįstais, neoficialiais ir netinkamai atliktais tyrimais.

37.6 Teismas iš esmės nepasisakė dėl 2022 m. kovo 2 d. Patikrinimo akto ir 2022 m. kovo 31 d. Patikrinimo akto turinio prieštaravimų tikrinant tą patį Produktą ir tiriant tuos pačius dokumentus, nepasisakė dėl poveikio priemonių taikymo pagrįstumo, kai tokios priemonės taikomos vadovaujantis peržengiant teisės aktų taikymo ūkio subjektams ribas, t. y. remiantis neoficialiais tyrimais, nevertino visų byloje esančių svarbių aplinkybių dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, neužtikrino rungtyniškumo principo ir neatskleidė ginčo esmės. Be kita ko, teismas tik formaliai ir nemotyvuotai konstatavo, jog Sprendimas atitinka esminius VAĮ reikalavimus. Toks teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisėtą lūkestį į efektyvią teisminę gynybą, pareiškėjui iki šiol nėra aišku kokius tyrimo metodus turi atitikti jo rinkai tiekiamas medus ir kokiais reikalavimais pareiškėjas privalo vadovautis, jog galėtų tinkamai patikrinti produktų atitiktį atsakovo keliamiems reikalavimams prieš Produktą patiekdamas rinkai. Sprendimas varžo pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, teisę vykdyti veiklą, užtikrinant galiojančių teisės aktų reikalavimus ir kuria precedentą, jog Tarnyba visais atvejais poveikio priemones gali taikyti peržengdma teisinį reguliavimą.

38. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

39. Tarnyba atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

39.1 Tai kad Tyrimų protokolu 1 buvo nustatyta, jog ginčo produktas yra bekvapis, teismas teisingai vertino, pažymėdamas, kad pareiškėjo pagaminto Produkto pavadinimas „medus“ klaidina vartotojus, nes aplinkybė, jog Produktas bekvapis, reiškia, kad medus neturi vienos iš jam būdingų savybių. Net ir pareiškėjo teismui pateiktas susirašinėjimas prie pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. rašytinių paaiškinimų (kuris, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamas), patvirtina, kad medus turi turėti kvapą (įprastą, neįprastą medui, keistą ar būdingą konkrečiai medaus rūšiai), kaip nurodoma pateiktame 2022 m. birželio 7 d. el. laiške „medaus kvapas gali būti įprastas medaus kvapas, neįprastas medaus kvapas, keistas arba būdingas konkrečioms medaus rūšims“, kas patvirtina, kad medus nebūna bekvapis. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo patvirtintoje techninėje specifikacijoje pateikta informacija ir Tyrimo protokole 1 nustatyta faktinė aplinkybė dėl kvapo neatitikties (bekvapis) tik patvirtina, kad vartotojai yra klaidinami dėl produkto pavadinimo „medus“, kuris neatitinka ženklinimo ar kitų informacijos apie maistą teikimo reikalavimų, bei yra prieštaraujantys Medaus techninio reglamento 9 punkto bei Codex Alimentarius Medaus standartas CXS12-1981 2.2 papunkčio nuostatoms. Pastarosios aplinkybės patvirtinamos RASFF pranešimu, kuriame nurodyta, kad yra cheminiai neatitikimai ir tai, kad yra vartotojo skundas dėl klastojimo, todėl Tarnybos Kauno departamentas atsižvelgdamas į turimos informacijos visumą priėmė teisėtą ir teisingą Sprendimą dėl sustabdymo.

39.2 Pažymėtina, kad Reglamento (ES) 2017/625 112 straipsnis įgalina Europos Komisiją tvirtinti Europos Sąjungos mastu ribotos trukmės koordinuotąsias kontrolės programas probleminėse maisto ir maisto saugos, šiuo konkrečiu atveju – medaus, importuojamo iš trečiųjų šalių, srityse. Sprendime dėl sustabdymo minimi tyrimo metodai (LC-HRMC ir EA-LC/IRMS), kuriais nustatyta, jog medus neatitinka jam keliamų reikalavimų, buvo šios Kontrolės programos sudedamoji dalis, kuriuos Europos Komisijos JRS pritaikė medaus autentiškumui nustatyti.

Reglamento (ES) Nr. 2017/625 34 straipsnio 3 dalis įgalina nacionalinę referentinę laboratoriją skubiai prireikus laboratorinių analizių, tyrimų ar diagnostinių tyrimų naudoti atitinkamus metodus, kol pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus bus patvirtintas atitinkamas metodas. Atsižvelgiant į kompleksinį vertinimą minėti JRS tyrimo rezultatai gauti atlikus tyrimo metodais (LC-HRMC ir EA-LC/IRMS), buvo papildantys ir patvirtinantys NMVRVI atliktų juslinių tyrimų rezultatus ištirtus akredituotu metodu. Pažymėtina, kad Medaus techninis reglamentas yra laikytinas lex specialis kitų normų atžvilgiu, tačiau tais atvejais, kai nėra įtvirtinta imperatyvių nuostatų, ir eksplicitiškai nereguliuojant specialiajai normai, taikytinos yra bendrosios normos.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad pats Medaus techninis reglamentas nukreipia į kitus, bendruosius teisės aktus, kaip antai Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 (kuris ir yra nurodytas, kaip pagrindas priimant sprendimą bei nurodytas pačiame Medaus techniniame reglamente) ir kt. bendruosius teisės aktus. Itin ydingai aiškintinos teisės normos, kad tik Medaus techniniame reglamente nurodyti metodai gali būti taikytini medaus sudėčiai ir kokybei nustatyti. Siekiant nustatyti ir įvertinti sudėtį, kokybę bei ženklinimą įstatymų leidėjui neįmanoma numatyti visų įmanomų būdų, metodų ir priemonių, kuriomis remiantis VMVT turėtų įvertinti ženklinimo atitiktį saugai, kokybei, ženklinimui (bei klastojimui) (to Medaus techninis reglamentas ir nenumato, tik nukreipia į kitos srities reguliavimą).

Kaip antai šiuo konkrečiu atveju nustatant ir vertinant rizikas, buvo pasitelktos kompleksinės priemonės, t. y. atlikti patikrinimai ir nustatyta, kaip buvo paženklintas produktas, pasitelkti akredituoti Lietuvoje metodai bei remtasi EK rizikų analize, kuri grįsta naujausiomis mokslo žiniomis ir, pažangiausių laboratorijų Europoje išvadomis, kurios priimtos vertinant medaus sudėtį atliekant itin sudėtingus ir pačius naujausius ir išsamiausius metodus, vartotojo pranešimu (pranešimas įtakoja rizikos vertinimą, kad vidutinis vartotojas gali suklysti dėl produkto esmės).

Nustatytas reguliavimas neturėtų būti aiškinamas, kaip įstatymų leidėjo valios spraga ar netikslumas, o sąmoningai ir tikslingai suteikiama diskrecija Tarnybai pasitelkti ir kitus papildomus metodus siekiant įvertinti produkto kokybę, tapatumą ir / ar ženklinimą. Aplinkybė, kad tam tikra duomenų dalis, kuria remiantis buvo atliktas rizikos vertinimas, kai metodas nėra akredituotas, savaime nesuponuoja išvados, kad tokiais duomenimis institucija negali remtis priimdama sprendimus, Aiškinant teisės nuostatas siaurai, būtų nepagrįstai ribojama Tarnybos diskrecija veikti ir užtikrinti įstatymų leidėjo įtvirtintų vertybių apsaugą bei apsunkintų ES reikalavimų ir įgaliojimų įgyvendinimą (įgaliojimai institucijai veikti suteikti ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygmeniu– (Reglamentas (ES) Nr. 625/2017).

39.3 Tarnybos vertinimu, dėl pirmojo pareiškėjo keliamo klausimo nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, nes Medaus techniniame reglamente apibrėžta nuostata „skonis ir kvapas gali būti įvairus, tai priklauso nuo augalo rūšies“ yra aiški ir dėl jos prasmės ar taikymo apimties nėra pagrindo abejoti. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonė – sprendimas dėl sustabdymo pareiškėjui priimta dėl medaus kokybės, bet ne saugos, todėl suformuluotas klausimas yra netikslus. Dėl antrojo pareiškėjo keliamo klausimo nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kadangi Tarnyba, vykdydama jai pavestą oficialią kontrolę ir priimdama skundžiamą Sprendimą dėl sustabdymo vadovavosi tyrimų rezultatais, kurie atlikti akredituotu metodu (Tyrimo protokolas 1). JRS tyrimo rezultatai atlikti tyrimo metodais (LC-HRMC ir EA-LC/IRMS), buvo papildantys ir patvirtinantys NMVRVI gautus juslinių tyrimų rezultatus ištirtus akredituotu metodu.

40. Pareiškėjas prašo prijungti prie administracinės bylos medžiagos 2023 m. liepos 16 d. „Anhui Melissa Foodstuff Co., Ltd“ atsiųstą elektroninį laišką su vertimu į lietuvių kalbą. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu poveikio priemones priėmė neakredituotų ir neoficialių medus tyrimų metodų pagrindu, elektroniniame laiške esantys duomenys ir medaus tiekėjo paaiškinimai yra svarbūs siekiant tinkamai išnagrinėti administracinę bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento sprendimo, kuriuo buvo sustabdytas pareiškėjo gaminamo maisto produkto tiekimas rinkai bei pareiškėjas įpareigotas pašalinti maisto produktą iš rinkos, teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo pozicija, jog jo gaminamas maisto produktas (medus) neatitinka tokiam produktui teisės aktuose keliamų reikalavimų, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, skųsdamas Sprendimą.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, nes buvo gautas vartotojo skundas, atlikus patikrinimus, pareiškėjo gaminamas produktas neturėjo būdingo medui kvapo, papildomi produkto tyrimai patvirtino atsakovo poziciją.

44. Apeliaciniu skundu pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą visų pirma įrodymų vertinimo aspektu, akcentuodamas papildomų tyrimų, kuriais rėmėsi atsakovas, neteisėtumą, antra, pareiškėjas mano, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualius Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo aiškinantis 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 2001/110/EB dėl medaus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 179), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/63/ES (OL 2014 L 164, p. 1) ir Oficialios kontrolės reglamento 112 straipsnio bei 34 straipsnio 3 dalies nuostatų prasmę.

45. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

47. Pareiškėjas po apeliacinio skundo padavimo yra pateikęs produkto tiekėjo „Anhui Melissa Foodstuff Co., Ltd“ atsiųstą elektroninį laišką bei prašo jį tirti kaip naują įrodymą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų priežasčių, kurios būtų kliudžiusios tokius įrodymus gauti proceso pirmosios instancijos teisme metu, nenurodė ir argumentų, kurie pagrįstų, kad tokių įrodymų išreikalavimo būtinybė atsirado vėliau. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netirs pareiškėjui iš „Anhui Melissa Foodstuff Co., Ltd“ atsiųsto elektroninio laiško.

48. Bylai aktualias faktines aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas ir dėl jų tarp šalių ginčo nėra. Pareiškėjas iš Kinijos importavo maisto produktą, kurį kaip gamintojas tiekė į rinką, nurodydamas kad tai yra medus -ne ES medaus mišinys. Gavus vartotojo skundą ir atlikus pirmąjį patikrinimą, buvo konstatuota, jog produktas yra bekvapis ir tuo neatitinka produkto specifikacijoje deklaruojamo aromato. Kitų pažeidimų ar neatitikimų teisės aktų reikalavimams nebuvo fiksuota. Vėliau atsakovas įvertino Europos Komisijos Maisto klastočių tinklo pranešimą Nr.FF22.0414, papildomus įrodymus bei pirmojo patikrinimo metu surinktą medžiagą ir priėmė ginčo Sprendimą, kuriuo sustabdė pareiškėjo tiekiamo produkto patekimą į rinką ir įpareigojo pareiškėją pašalinti šį produktą iš rinkos.

49. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai. Europos Sąjungos maisto saugos politika daugiausia remiasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsniu (visuomenės sveikata) ir 169 straipsniu (vartotojų apsauga). Europos Sąjungos maisto saugos politikos tikslas yra apsaugoti vartotojus, kartu užtikrinant sklandų bendrosios rinkos veikimą. Maisto sauga apima pirminės gamybos saugos aspektus, maisto perdirbimo higienos sąlygas, pakavimą, ženklinimą etiketėmis ir oficialią maisto saugos reikalavimų laikymosi kontrolę. Visuose etapuose vykdomi kruopštūs patikrinimai, o importuojami produktai iš trečiųjų šalių šalių privalo atitikti tokius pat standartus ir būti taip pat patikrinti, kaip ir Europos Sąjungoje pagaminti maisto produktai. Pirmosios instancijos teismas paminėjo ir Reglamentą Nr.1169/2011, kuris aptaria informacijos apie maistą pateikimą vartotojams, nurodydamas kad informacija apie maistą neturi klaidinti. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui tiekiant į rinką maisto produktą, kurio įprastinis pavadinimas ”medus”, šio maisto produkto pagrindinės savybės ir ypatybės, sudėtis, gamybos ir ruošimo būdas turi atitikti Medaus techninio reglamento keliamus reikalavimus.

50. Atsakovas yra kompetentinga nacionalinė maisto kontrolės institucija, kuri pagal Maisto įstatymo 11 straipsnį atlieka valstybinę maisto kontrolę. Šioje sferoje taikomas maisto saugos žmonių sveikatai besalyginio prioriteto principas, reiškiantis, kad į rinką tiekiami maisto produktai privalo būti saugūs vartoti žmonėms, nekenkti jų sveikatai. Atsakovui suteikta teisė tiek tikrinti maistą, jo ženklinimą, tiek ir paimti maisto produktų mėginius, juos tirti, o nustačius Maisto įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus – taikyti poveikio priemones, tarp kurių - ir maisto produktų patekimo į rinką sustabdymas.

51. Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog: „Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.“ 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta: „Jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, nebent po išsamaus įvertinimo nebūtų rasta įrodymų, jog likusioji partijos, siuntos ar krovinio dalis yra nesaugi.“ (50 punktas).

52. Taigi atsakovas, veikdamas labai svarbioje visuomenės ir atskirų asmenų sveikatos apsaugos srityje, privalėjo reaguoti į gautą vartotojo skundą bei kartu įvertinti visą Europos Sąjungoje turimą informaciją apie šios rūšies įtartinus maisto produktus, užkirsti įtarimą keliantiems maisto produktams patekti į rinką.

53. Apeliantas savo poziciją iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog jo tiekiamas produktas atitiko Medaus techninio reglamento keliamus reikalavimus pagal metodus, kurie įtvirtinti Analizės metoduose medaus sudėčiai nustatyti, konkrečiai pagal C-4 augalinių cukrų nustatymo stabilių anglies izotopų santykio metodą. Be to, pareiškėjo teigimu, vien specifinio kvapo nebuvimas negali būti pagrindu pripažinti, jog jų tiekiamas maisto produktas nėra medus.

54. Dėl šių apelianto argumentų jau pasisakė pirmosios instancijos teismas ir tai padarė pakankamai detaliai ir išsamiai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytai pozicijai, jog atsakovo Sprendimas remiasi ne tik tuo, kad pareiškėjo tiekiamas maisto produktas yra bekvapis, tačiau ir duomenimis, gautais iš tinkamai akredituoto Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro, kuris, ištyręs tos pačios partijos produkto, importuoto iš Kinijos, savybes, pateikė išvadas, jog mėginiuose nustatytas per didelis cukrų kiekis, neatitinkami kiti grynumo kriterijai.Tiek 2022 m. vasario 15 d. NMVRV juslinių tyrimų protokolas, tiek Maisto klastočių pranešimas Nr.FF22.0414, tiek kiti surinkti duomenys buvo pakankami atsakovui pagrįsti skundžiamą Sprendimą. Ta aplinkybė, jog kitos valstybės narės laboratorijoje produktų mėginių tyrimui buvo panaudoti metodai, nenurodyti Medaus techniniame reglamente, savaime nepaneigia tyrimo išvadų, o pats pareiškėjas nėra pateikęs kitokių produkto tyrimo išvadų, kurios leistų abejoti surinktų įrodymų visuma.

55. Pats pareiškėjas savo tiekiamo maisto produkto specifikacijoje nurodė, jog jis turi medaus aromatą. Pagal Medaus techninį reglamentą bei Codex Alimentarius Medaus standartą CXS 12-1981 (su paskutiniais pakeitimais atliktais 2019 m) medaus kvapas gali būti skirtingas, tačiau kvapo šaltinis privalo būti augalinės kilmės, t.y priklauso nuo augalų, iš kurių surinktas medus. Taigi šie teisės aktai akivaizdžiai ir imperatyviai reikalauja, kad maisto produktas, kurį ES rinkoje pageidaujama pardavinėti kaip medų, turi turėti augalinės kilmės kvapą.

56. Bendrai vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.); teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų taisyklių laikėsi, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

57. Apeliantas taip pat kvestionavo teismo sprendimą jo išsamumo aspektu, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dviejų atsakovo surašytų patikrinimo aktų prieštaringumo.

58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, šiuo aspektu tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.).

59. Taigi įstatymas nereikalauja, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, atsakytų į visus procesiniuose dokumentuose ginčo šalių išsakytus argumentus. Svarbu, kad teismas nustatytų visas aplinkybes, būtinas ir reikšmingas ginčui išspręsti bei atsakytų į pagrindinius pareikštus reikalavimus. Pareiškėjas reiškė aiškų pagrindinį reikalavimą – panaikinti atsakovo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir šį reikalavimą iš esmės grindė dviem aplinkybėmis – tuo, kad jos gamintas maisto produktas atitiko medui keliamus reikalavimus bei tuo, kad jokio vartotojų klaidinimo nebuvo. Į šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas atsakė, savo atsakymą argumentuodamas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir joms pritaikęs aktualias teisės aktų nuostatas, todėl minėti apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų ar nustatytų aplinkybių.

60. Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo teismą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis ABTĮ 4 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra paaiškinta, kad vien tai, jog nėra priimta Teisingumo Teismo sprendimų dėl tapačių faktinių aplinkybių, savaime nelemia būtinybės kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Be to, kreipimosi į Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-215-552/2017).

61. Pagal ESTT praktiką būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, 22 p.). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, 9 p.). Kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Papildomai pažymėtina, kad ESTT procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo aiškina Europos Sąjungos teisę arba nusprendžia dėl jos galiojimo, o ne taiko šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl ESTT nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas.

62. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl šioje byloje taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei. Todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo

63. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismas paliekamas nepakeistas.

64. Apeliantas taip pat prašė priteisti jo patirtas teismo išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medaus pirkliai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius