2015-12-10 Nr. AB-23997-3-65-3-00268-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2275-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00268-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.8, 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Panevėžio teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas panaikinti Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. V9(P27)-265 „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta nuo 2014 m. birželio 25 d. pripažinti pareiškėją netekusiu bedarbio statuso.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas pripažino jį netekusiu bedarbio statuso, nes jis pagal parengtą 2014 m. birželio 25 d. Rekomendaciją Nr. RK272014-14927 (toliau – ir Rekomendacija) atsisakė dirbti viešuosius darbus Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijoje (toliau – ir Progimnazija). Tačiau pareiškėjas atsisakė dirbti ne Rekomendacijoje nurodytus viešuosius darbus, o nešti baldus. Gavus Rekomendaciją, atsakovo darbuotoja jam paaiškino, jog reikės tvarkyti Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos teritoriją. Pareiškėjas manė, kad tokio pobūdžio darbus jis galės atlikti, bet nuvykus į Progimnaziją, jos direktorė informavo, kad esant atostogų metui, pirmasis darbas, kurį reikės atlikti pareiškėjui, bus baldų sunešimas iš pirmo aukšto į trečią. Pareiškėjas tai sužinojęs, iš karto pasakė Progimnazijos direktorei, kad tokio darbo dėl savo blogos sveikatos būklės dirbti negalės. Progimnazijos direktorei įrašius Rekomendacijoje, kad pareiškėjas atsisako siūlomo darbo, su tokiu įrašu nesutikdamas, pareiškėjas grįžo į Panevėžio teritorinę darbo biržą ir aukščiau paminėtas aplinkybes išdėstė specialistei L. J., o vėliau – ir V. M.. Taip pat jis detaliai paaiškino visą situaciją atsakovo skyriaus vedėjo pavaduotojai L. M.. Šiai darbuotojai pareiškėjas rodė atsineštus medicininius dokumentus, tačiau ji nenorėjo jų žiūrėti ir reikalavo pateikti arba Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą dėl neįgalumo, arba nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovo darbuotojai jam neišaiškino, jog jis gali kreiptis į gydantį gydytoją ir per penkias dienas pateikti kitus, negu jo turimi, atsisakymo dirbti priežastis pateisinančius dokumentus. Be to, 2014 m. pradžioje pajutęs silpnumą kojose, pareiškėjas kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo siunčiamas pas įvairius specialistus, atliekami tyrimai, buvo rengiami dokumentai dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Visa tai užtruko, o neturėdamas medicininių žinių pareiškėjas nesuprato, kas jam diagnozuota ir dėl ko jo sveikata sutriko. Nežiūrint į tai, pareiškėjas visus turimus medicininius dokumentus teikė atsakovo darbuotojams, tačiau jie į šiuos dokumentus nekreipė dėmesio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas nepagrįstai pripažino pareiškėją netekusiu bedarbio statuso.

Atsakovas Panevėžio teritorinė darbo birža su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 18–20) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad priimant ginčijamą Sprendimą, buvo vadovautasi Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473, 25.4 punktu, nes pareiškėjas be pateisinamos priežasties atsisakė dalyvauti jo Individualiame užimtumo veiklos plane numatytoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje – viešuose darbuose. Atsakovas, reaguodamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Progimnazijos direktorės galimai neteisingai užpildytos Rekomendacijos darbdavio pildomoje dalyje „Neįdarbinimo priežastis“ – „Atsisakė siūlomo darbo“, kreipėsi į Progimnazijos direktorę dėl informacijos pateikimo. Progimnazijos direktorė, atsakydama į atsakovo paklausimą, nurodė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su viešaisiais darbais, kuriuos turėjo atlikti įdarbinimo laikotarpiu, tai Progimnazijos teritorijos tvarkymas, sporto aikštyno priežiūra, nupjautos žolės grėbstymas, surinkimas ir sukrovimas. Direktorė nurodė, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo, motyvuodamas, kad šiuos darbus atlikti jam per sunku, teigė, kad pateikęs darbo biržai medicininę pažymą apie savo sveikatos būklę. Pareiškėjas nėra pateikęs medicininės pažymos, ar kito ligą patvirtinančio dokumento, kuris pateisintų pareiškėjo atsisakymą dalyvauti įgyvendinant priemones, numatytas pareiškėjo Individualiame užimtumo veiklos plane.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu (b. l. 98–103) pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V9(P27)-265 „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo“ 5 punkto 5 priedo 31 eilutę, kuria nustatyta, kad S. K. nuo 2014 m. birželio 25 d. netenka bedarbio statuso, nutraukus darbo paiešką be teisės registruotis 6 mėnesius.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 13 d. buvo registruotas Panevėžio teritorinėje darbo biržoje, jam suteiktas bedarbio statusas, išduota Darbo ieškančio asmens kortelė (b. l. 21–22). Registracijos darbo biržoje laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. birželio 24 d. pareiškėjui buvo išduotos trys rekomendacijos įsidarbinti (b. l. 25, 27, 30). Nepavykus nei savarankiškai, nei darbo biržai teikiant pasiūlymus, įsidarbinti, 2014 m. birželio 25 d. apsilankymo darbo biržoje metu pagal sudarytą Individualų užimtumo veiklos planą ir su pareiškėju aptartą bei suderintą dalyvavimą aktyvioje darbo rinkos politikos priemonėje – viešuose darbuose, pareiškėjui buvo išduota Rekomendacija įsidarbinti Progimnazijoje. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad pagal Rekomendaciją pareiškėjas buvo siunčiamas dirbti aplinkos (teritorijos) tvarkymo darbų. Pareiškėjo atsakovui grąžintoje Rekomendacijoje buvo pažymėta, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo (b. l. 37). Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V9(P27)-265 „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo“ 5 punktu nustatė sąrašą asmenų, kurie netenka bedarbio statuso (5 priedas) (b. l. 38). Eilės numeriu 31 nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. birželio 25 d. neteko bedarbio statuso ir nurodytas bedarbio statuso netekimo pagrindas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. A1-473 25.4 ir 28 punktai (b. l. 39). Atsakovo 2014 m. liepos 2 d. pranešimu Nr. K1-1777 pareiškėjas buvo informuotas, kad 2014 m. birželio 25 d. vedėjo sprendimu panaikinus bedarbio statusą, jam registracija darbo biržoje nutraukiama be teisės registruotis 6 mėnesius (b. l. 5).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas, Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656, Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473, kiti teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktą bedarbiai – nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Darbo ieškančių asmenų registravimo ir apskaitos tvarka detaliai reglamentuota Aprašo (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.) 7–22 punktuose. Bedarbio statuso netekimo atvejai nustatyti Aprašo 25 punkte, kurio 25.4 punkte nurodyta, jog bedarbio statuso netenka bedarbiai be pateisinamos priežasties, kaip nustatyta Nuostatuose, atsisakius arba laiku neatvykus dalyvauti jo Individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Aprašo 28 punkte nustatyta, jog asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25.2 – 25.6 ir 25.8, 25.9 punkte nurodytų priežasčių bei asmens pageidavimu, jam dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo. Nuostatų (bylai aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) 49 punktas įvardija priežastis, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo Individualiame užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Pareiškėjas byloje ginčija atsakovo priimtą Sprendimą, kuriuo jam panaikintas bedarbio statusas, motyvuodamas tuo, kad jis Rekomendacijoje nurodytų viešųjų darbų, kuriuos atsakovas jam apibūdino kaip darbus susijusius su Progimnazijos teritorijos tvarkymu, dirbti neatsisakė, o tik dėl blogos sveikatos būklės atsisakė nešioti baldus. Nors pareiškėjas ginčija visą Sprendimą, tačiau iš Sprendimo turinio nustatyta, jog jam teisines pasekmes sukelia Sprendimo 5 punktas, kuriuo reglamentuota, kad bedarbio statuso netenka asmenys, nurodyti 5 priede (b. l. 38). Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka, argumentuoja, kad pareiškėjas nepateikė medicininės pažymos, ar kito ligą patvirtinančio dokumento, kuris pateisintų jo atsisakymą dalyvauti Individualiame užimtumo veiklos plane, todėl nustačius, kad pareiškėjas be pateisinamų priežasčių atsisakė dalyvauti jo Individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, buvo priimtas Sprendimas, kurio 5 punktu pareiškėjas pripažintas netekusiu bedarbio statuso.

Kaip jau minėta bedarbio statuso netekimo atvejai nustatyti Aprašo 25 punkte, kurio 25.4 punkte, be kita ko, nurodyta, jog bedarbio statuso netenka bedarbiai be pateisinamos priežasties, kaip nustatyta Nuostatuose, atsisakę dalyvauti Individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Nuostatų 49 punktas įvardija priežastis, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, tarp jų įvardintos: liga, sužalojimas, nėštumas, gimdymas (49.1. p.). Pagal Nuostatų 52 punktą, Nuostatų 49 punkte nurodytos priežastys teritorinėje darbo biržoje pripažįstamos pateisinamomis, kai pateikiami jas patvirtinantys dokumentai. Nepateikus Nuostatų 49 punkte nurodytas priežastis patvirtinančių dokumentų, šios priežastys laikomos nepateisinamomis.

Byloje iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad jam pagal Rekomendaciją 2014 m. birželio 25 d. nuvykus į Progimnaziją, Progimnazijos direktorė apibūdindama siūlomą darbą, paaiškino, kad be teritorijos tvarkymo darbų, tai yra žolės grėbstymo, suvežimo ir kitų, pirmiausia pareiškėjui reikės pernešti baldus. Nors atsakovui rašytame rašte bei teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Progimnazijos direktorė V. P. neigė, kad pareiškėjui buvo siūloma pernešti baldus, tačiau teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo specialistė L. J. patvirtino, kad pareiškėjas tą pačią dieną, kai jam buvo išduota Rekomendacija, sugrįžo į darbo biržą ir tvirtino, kad jam Progimnazijoje buvo pasiūlyta nešioti baldus ir jis atsisakė tą daryti dėl sveikatos būklės. Liudytoja parodė, kad ji pareiškėją nusiuntė išsiaiškinti pas Rekomendaciją išdavusią specialistę V. M.. Atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurias taip pat patvirtino ir liudytoja L. J., teismas sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais.

Pareiškėjo paaiškinimus, kad pareiškėjas nesutiko nešioti baldus dėl sveikatos būklės iš dalies patvirtino liudytoja V. P.. Ji parodė, kad atvykus pareiškėjui su Rekomendacija, liudytoja iš karto pastebėjo, kad pareiškėjas sunkiai vaikšto. Liudytoja patvirtino, jog pareiškėjas sakė, jog yra rengiami dokumentai dėl sveikatos būklės jį siųsti į gydytojų komisiją. Be to, liudytoja parodė, kad mokyklos sekretorė skambino darbo biržai ir sakė, kad į Progimnaziją dirbti atsiųstas neturintis sveikatos žmogus. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad liudytoja V. P., kaip ji pati tvirtino, neturėjo patirties spręsti klausimus, susijusius su viešuosius darbus pagal Rekomendaciją siunčiamų dirbti bedarbio statusą turinčių asmenų įdarbinimu, nes tokius klausimus visuomet sprendė Progimnazijos direktoriaus pavaduotoja, kurios tuo metu nebuvo. Liudytoja parodė, kad ji nežinojo įrašo „atsisakė siūlomo darbo“ įrašymo į Rekomendaciją pasekmių, nesprendė, kad prieš įdarbinant pareiškėją reikalinga nusiųsti pasitikrinti sveikatą, manė, kad pareiškėjo sveikatos būklė prasta, neleidžia jam dirbti, o iš pareiškėjo žodžių suprato, kad pareiškėjas darbo biržai yra pateikęs tai patvirtinančius medicininius dokumentus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Rekomendacijoje padaryto įrašo teisingumu, ėmėsi aktyvių veiksmų. Jis nedelsdamas kreipėsi į atsakovo specialistes L. J., V. M. bei L. M.. Nustatyta, kad jis šioms specialistėms aiškino, kad negali nešioti baldų dėl sveikatos būklės, todėl atsisakė dirbti. Liudytojos patvirtino, kad kreipdamasis į jas, pareiškėjas turėjo su savimi medicininius dokumentus. Liudytoja V. M. parodė, kad pareiškėjas pažėrė jai medicininius dokumentus, bet ji negalėjo spręsti, ar pagal tokius dokumentus pareiškėjas gali dirbti. Liudytoja L. M. parodė, kad tuo metu kai į ją kreipėsi pareiškėjas, tai yra 2014 m. birželio 26 d., ji pavadavo Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus vedėją. Ji tvirtino, kad atvykęs pas ją pareiškėjas nepateikė atsisakymo pasiūlyto darbo priežastis pateisinančių dokumentų. Ji parodė, kad pareiškėjui sakė, jog atsisakymo siūlomo darbo pagrįstumą galima patvirtinti tik dviem dokumentais, tai yra: arba neįgalumą ir nedarbingumą nustatančia išvada, išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, arba nedarbingumo pažymėjimu. Liudytoja patvirtino, kad pareiškėjas su savimi turėjo ir rodė nemažai medicininių dokumentų, teigė, kad yra medikų tiriamas dėl blogos sveikatos būklės, turi gydytojų siuntimus, tyrimų rezultatus, tačiau ji paminėtų dokumentų iš pareiškėjo nepaėmė, jų nežiūrėjo ir neskaitė, nes pareiškėjas privalėjo pateikti tik tuos dokumentus, kuriuos ji nurodė.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas į UAB Tulpių šeimos klinikos šeimos gydytoją kreipėsi 2014 m. vasario 18 d., skundėsi troškuliu, galvos svaigimu, mėtymu į šonus, apsunkinta eisena. Pareiškėjo medicininis ištyrimas užtruko. Jis buvo siunčiamas kardiologo, endokrinologo, neurologo ir okulisto konsultacijoms. 2014 m. balandžio 30 d. pareiškėjas buvo konsultuotas neurologo. Įtariant smegenėlių degeneracinį sindromą, ataksinį sindromą, diabetinę polineuropatiją, jam paskirta atlikti papildomus tyrimus. 2014 m. gegužės mėnesį pareiškėjui diagnozuotas cukrinis diabetas ir pirminė arterinė hipertenzija. 2014 m. gegužės 30 d. pareiškėjui atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomograma.

Nustatytas senas lakunarinis židinys, pradiniai kraujagyslinės encefalopatijos požymiai, smegenėlių degenaraciniai požymiai. Pakartotinai pareiškėjas neurologo konsultuotas 2014 m. rugpjūčio 18 d. Diagnozuota lėtinė išeminė galvos smegenų liga, smegenėlių degeneraciniai pakitimai,vidutiniškai išreikštas ataksinis sindromas. Po specialistų konsultacijų atvykęs pas šeimos gydytoją pareiškėjas buvo nukreiptas į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinį skyrių, kuris 2014 m. rugpjūčio 28 d. priėmė Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2486 (b. l. 54).

Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjo darbingumo lygis yra 50 procentų, pareiškėjas gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Pareiškėjas negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu (b. l. 9–10, 17, 53–55, 73–92, 95). Taigi tuo metu, kai pareiškėjas buvo siunčiamas dirbti viešųjų darbų, jis turėjo pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų, kurie nulėmė ribotą pareiškėjo darbingumą. Kad pareiškėjo darbingumas buvo įvertintas tik 2014 m. rugpjūčio 28 d., nepaneigia to, kad Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio teritorinio skyriaus išvadoje nustatyta pareiškėjo sveikatos būklė jau tuo metu, kai pareiškėjas buvo siunčiamas dirbti viešųjų darbų, trukdė juos atlikti, nes pareiškėjas negalėjo dirbti darbų, susijusių su nuolatiniu vaikščiojimu ir kt.

Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas atsisakė nuo siūlomo darbo dėl svarbių priežasčių, tai yra dėl ligos. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai Rekomendacijoje buvo padarytas įrašas dėl jo atsisakymo nuo siūlomo darbo, kaip tai numatyta Nuostatų 51 punkte, žodžiu atsakovui pranešė, kad tokio atsisakymo priežastis yra jo liga ir teikė medicininius dokumentus (išrašus iš medicininių dokumentų, medicininių tyrimų rezultatus ir pan.), iš kurių buvo galima spręsti apie pareiškėjo ligą.

Tačiau atsakovas jų nepriėmė, neanalizavo ir apsiribojo tik reikalavimu pateikti nedarbingumo pažymėjimą arba kompetentingos institucijos išvadą dėl neįgalumo ir nedarbingumo lygio.

Pažymėtina, kad administraciniuose teisiniuose santykiuose į viešojo administravimo instituciją besikreipiantis asmuo laikomas silpnesniąja šalimi, todėl viešojo administravimo institucijai paprastai nustatoma pareiga padėti asmeniui įgyvendinti jo teises. Panevėžio teritorinė darbo birža yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, gero administravimo principo. Gero administravimo principas taip pat reiškia, kad viešojo administravimo subjektas privalo konsultuoti pareiškėją, suteikti informaciją, padedančią asmeniui rasti veiksmingiausius tikslo siekimo būdus. Teismas sprendžia, kad atsakovas, laikydamasis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-2897/2011; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-3068/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-257/2012), turėjo pareigą vertinti pareiškėjo teiktų medicininių dokumentų pakankamumą ligai, trukdančiai atlikti viešuosius darbus, patvirtinti, o jiems esant nepakankamiems, padėti pareiškėjui tokiu būdu, kad pareiškėjo nurodomų priežasčių svarbumas būtų patvirtintas tinkamai.

LVAT jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas; jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas; tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažinus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-773/2007; 2014 m. birželio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-1375/2014). Konstitucinio Teismo praktikoje taip pat pažymima, jog Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principas, taip pat nuostata, jog teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Byloje sprendžiamas ginčas kilęs viešosios teisės normų reglamentuojamų teisinių santykių srityje, kurioje galioja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Atsakovo, kaip viešųjų teisinių santykių subjekto, veikla yra griežtai reglamentuota teisės normų, jo teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, todėl esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms daroma išvada, kad nors atsakovas priimdamas pareiškėjo atžvilgiu Sprendimą formaliai teisingai taikė imperatyvias teisės normas, tačiau jo priimtas Sprendimas yra neteisingas, kas sudaro teismui pagrindą jį panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalis, 57 straipsnio 6 dalis, 89 straipsnio 2 dalis).

III. Atsakovas Panevėžio teritorinė darbo birža apeliaciniu skundu (b. l. 107–110) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Papildomai pažymi, kad laikotarpiu nuo 1996 m. birželio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas darbo biržoje registravosi aštuonis kartus, o per laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. birželio 24 d. jam išduotos trys rekomendacijos įsidarbinti. Atsisakymą dirbi Progimnazijoje galėjo pateisinti tik Nuostatų 49 punkte nustatytos priežastys – liga, sužalojimas. Tačiau tai, kad pareiškėjui galimai buvo parengtas gydymo įstaigos siuntimas tikrintis sveikatos, savaime nereiškė ligos ar sužalojimo buvimo faktą. Tai buvo tik prielaidos įtarti galimą ligą ar sužalojimą. Darbo birža prielaidomis nesivadovauja, nes jos veiklą reglamentuoja imperatyvios teisės nuostatos. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo darbingumas yra 50 procentų, nes ši išvada priimta jau po ginčijamo sprendimo priėmimo. Be to, pareiškėjas pagal Nuostatų 51 punktą turėjo pareigą per 5 dienas informuoti darbo biržą apie Nuostatų 49 punkte nurodytų priežasčių atsisakyti siūlomo darbo atsiradimą, pareiškėjo ginčijamas aktas priimtas jau po šio termino.

Pareiškėjas S. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 140–141) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą pareiškėjas grindžia iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V9(P27)-265 „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo“ dalies (t. y. 5 punkto 5 priedo 31 eilutės), kuria nuspręsta nuo 2014 m. birželio 25 d. pripažinti pareiškėją S. K. netekusiu bedarbio statuso nutraukus darbo paiešką be teisės registruotis 6 mėnesius. Panevėžio apygardos administracinis teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą, 2015 m. kovo 6 d. sprendimu panaikino Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V9(P27)-265 5 punkto 5 priedo 31 eilutę.

Pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.). Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams, todėl jų iš naujo nekartoja. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime. Todėl kolegija nepasisako ir dėl tų apelianto teiginių, dėl kurių išsamiai ir pagrįstai pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių nebuvo pasisakyta skundžiamame teismo sprendime, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis, kurio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai nurodė, kuriais konkrečiai įrodymais remiasi priimdamas sprendimą, ir kuriuos atmeta dėl juose esančių prieštaravimų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateiktų bei paties teismo surinktų įrodymų (liudytojų parodymų) pakako pagrįstam sprendimui priimti.

Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, teismas iš esmės teisingai aiškino nagrinėjamam ginčui išspręsti aktualias teisės normas, pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas atsisakė nuo siūlomo darbo dėl svarbių priežasčių (ligos) ir laiku apie tokio atsisakymo priežastis žodžiu pranešė atsakovui, bei teikė tai patvirtinančius medicininius dokumentus.

Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Aprašo 25.4 punktą, pagal kurį bedarbio statuso netenkama bedarbiui be pateisinamos priežasties, kaip nustatyta Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1656, atsisakius arba laiku neatvykus dalyvauti jo Individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Minėtų Nuostatų 49 punktas nustato, kad pateisinamos priežastys, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, yra, be kita ko, liga, sužalojimas, nėštumas, gimdymas (49.1 p.). Nuostatų 51.1 punkte numatyta, kad apie atsiradusias priežastis, nurodytas Nuostatų 49 punkte, bedarbis privalo pranešti teritorinei darbo biržai telefonu arba paštu per 5 darbo dienas nuo Nuostatų 49 punkte nurodytų priežasčių, trukdančių dalyvauti įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones, atsiradimo. Pagal Nuostatų 52 punktą, Nuostatų 49 punkte nurodytos priežastys teritorinėje darbo biržoje pripažįstamos pateisinamomis, kai pateikiami jas patvirtinantys dokumentai; nepateikus Nuostatų 49 punkte nurodytas priežastis patvirtinančių dokumentų, šios priežastys laikomos nepateisinamomis. Nuostatų 53 punktas nustato, kad teritorinė darbo birža turi teisę patikrinti, ar nurodyta priežastis pateisinama, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vykdydami nedarbingumo kontrolę, taip pat turi teisę tikrinti, ar pateisinamos priežastys, susijusios su bedarbio liga, sužalojimu, nėštumu, gimdymu, epidemine situacija ar šeimos narių liga.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamam ginčui aktualios teisės aktų nuostatos imperatyviai nenustato, kokiais konkrečiais dokumentais gali būti patvirtinamos Nuostatų 49 punkte nurodytos priežastys, trukdančios dalyvauti įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones (šiuo atveju – liga). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą vertinti pareiškėjo jam pateiktų medicininių dokumentų pakankamumą pagal Nuostatų 51 punktą, o ne apsiriboti vien tik reikalavimu pateikti arba neįgalumą ir nedarbingumą nustatančią išvadą, išduotą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, arba nedarbingumo pažymėjimą.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir tinkamai aiškino bei taikė byloje aktualias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Panevėžio teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė