8afbb08b-46b5-452c-b03f-e2fcc6df0993 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                   Administracinė byla Nr. ATP-158-107/2015                                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00648-2014-8                                                                              Procesinio sprendimo kategorija                                                                                    50.1.1.; 79.1.(S)               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS              N U T A R T I S             2015 m. kovo 25 d.          Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A.

N. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo, kuriuo A. N., gim. (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį nubaustas 116 eurų dydžio bauda,                                             n u s t a t ė :               Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutarimu A. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014-10-20, apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvės 25-ojo daugiabučio gyvenamojo namo 1-ojo aukÅ¡to laiptinėje, Å¡alia 1-ojo buto durų, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK pareigÅ«nus E. G. ir V.

M., einančius jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas, pavadino žodžiu „piemenys“, taip įžeidė jų garbę ir orumÄ .             Apeliaciniame skunde A. N. nurodo, kad 2014-10-22 paaiÅ¡kinime liudytoja B. M. V. parodė tai, kÄ girdėjo. Tėvas pasakė, kad „sueina kaip piemenys į policijÄ ir spardo duris“. 2014-12-04 liudytoja B. M. V. teisme patvirtino, kad į jos duris niekas nesibeldė, o paskambino, kad laiptinėje degė Å¡viesa. Parodė, kad „už A. nugaros dar buvo jo tėvukas, jis sako sueina į policijÄ ir kaip piemenys spardo duris.

Taip sakė jo tėvas, o ne A.“. Kaimynas R. V. girdėjo tėvo pasakytus žodžius. Teisme davė analogiÅ¡kus parodymus. A. N. nuomone, policijos pareigÅ«nų veiksmus ir žodžius teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai.              Apeliantas nurodo, kad 2014-10-20 19.20 val. policijos pareigÅ«nai E. G. ir V. M. atvyko į namus, pradėjo skambinti ir stipriai daužyti duris (apelianto supratimu, spardyti). Jam atidarius duris, policijos pareigÅ«nai neprisistatė ir iÅ¡ karto po nosim pakiÅ¡o kažkokį popieriaus lapÄ bei pasakė, kad tai Å¡aukimas į teismÄ .

Tada A. N. jiems paaiÅ¡kino, kad jis jokių pažeidimų nėra padaręs, todėl jokio Å¡aukimo negali bÅ«ti. Tada policijos pareigÅ«nai paklausė, ar jis G.. A. N. paaiÅ¡kino, kad jis A., o G. Å¡iuo metu nėra. Policijos pareigÅ«nai pradėjo vadinti jį melagiu, pagrasino, kad areÅ¡tuos. Tada A. N. pabandė uždaryti duris, bet policijos pareigÅ«nai neleido. Susijaudinęs ir iÅ¡sigandęs, apeliantas paskambino į kaimynų V. butÄ . Vienas iÅ¡ policininkų pasakė savo pavardę ir abu pasiÅ¡alino.

A. N. teigia, kad jis policijos pareigÅ«nų piemenimis nevadino, o tik jų įžūlius veiksmus prilygino piemeniÅ¡kiems veiksmams, todėl tai negali bÅ«ti traktuojama kaip įžeidimas. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 straipsnio 7 ir 10 punktuose, nes jam dėl psichinės ligos nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, apylinkės teismui pateikė neįgalumÄ patvirtinančio pažymėjimo kopijÄ .              Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

             Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir eksperto iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus. IÅ¡ byloje esančio A. N. neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad A. N. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 39). Apeliaciniame skunde A.

N. tvirtino, kad nedarbingumo lygis jam nustatytas dėl psichinės ligos. Apylinkės teismas A. N. nustatyto 35 procentų darbingumo lygio nepripažino net jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), ir tai parodo, kad apylinkės teismas nesiaiÅ¡kino visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. ATPK 19 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas prieÅ¡ingÄ teisei veikimÄ arba neveikimÄ , buvo nepakaltinamumo bÅ«senos, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniÅ¡kos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės bÅ«senos.Atsižvelgiant į tai, kad asmens nepakaltinamumas vertinamas kaip aplinkybė, Å¡alinanti administracinę atsakomybę, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimÄ , aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens nepakaltinamumu, turi bÅ«ti įvertintos.Pagal teismų praktikÄ , esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligÄ , asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi bÅ«ti specialiai tiriamas, t. y. su specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi bÅ«ti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turėdamas duomenų apie tai, kad A. N. nustatytas 35 procentų nedarbingumo lygis, netyrė, ar A. N. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo metu galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o tai turi esminę reikÅ¡mę bylai teisingai iÅ¡spręsti. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylÄ , yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.              Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad, nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme, visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje keliamus uždavinius laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos administracinių teisės pažeidimų bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus, todėl A.

N. administracinio teisės pažeidimo byla grÄ Å¾intina apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas                                                                                                                   n u t a r i a :

Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutarimÄ A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                      Stasys Valužis