8afb412c-81fc-4a4b-b6ab-b2fcf0d08504 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedLIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Algirdo GailiÅ«no, DanutÄs GasiÅ«nienÄs, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo akcinÄs draudimo bendrovÄs âGjensidige Balticâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinÄje byloje Nr. 2-338-178/2010 pagal ieÅ¡kovo kooperatinÄs bendrovÄs âPalangos kredito unijaâ ieÅ¡kinį atsakovui AAS âGjensidige Balticâ (iki reorganizavimo prijungimo bÅ«du - akcinei draudimo bendrovei âRESO Europaâ) dÄl draudimo iÅ¡mokos ir nuostolių priteisimo (treÄiasis asmuo - VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnyba).TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
Legislator headnote
AI generated8afb412c-81fc-4a4b-b6ab-b2fcf0d08504 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo padarytų draudimo sutarties pažeidimų įtakÄ Å¾alos atsiradimo faktui bei žalos dydžiui. Antai ieÅ¡kovo darbuotojas A. R. atsisakÄ atvykti į ieÅ¡kovo patalpas, kuomet buvo praneÅ¡ta apie suveikusiÄ signalizacijÄ (CK 6.1013 str. 1 d.). IeÅ¡kovas taip pat ignoravo teisÄtÄ ir pagrįstÄ atsakovo reikalavimÄ saugoti grynuosius pinigus jo nurodomu bÅ«du, t. y. sertifikuotuose, tvirtai prie grindų ar sienų pritvirtintuose seifuose ar specialiai pinigų saugojimui skirtose metalinÄse prie grindų ar sienų pritvirtintose dÄžÄse (Draudimo taisyklių 15.3 punktas).
Full text
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Algirdo GailiÅ«no, DanutÄs GasiÅ«nienÄs, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo akcinÄs draudimo bendrovÄs âGjensidige Balticâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinÄje byloje Nr. 2-338-178/2010 pagal ieÅ¡kovo kooperatinÄs bendrovÄs âPalangos kredito unijaâ ieÅ¡kinį atsakovui AAS âGjensidige Balticâ (iki reorganizavimo prijungimo bÅ«du - akcinei draudimo bendrovei âRESO Europaâ) dÄl draudimo iÅ¡mokos ir nuostolių priteisimo (treÄiasis asmuo - VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnyba).TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ 2008 m. gegužÄs 23 d. ieÅ¡kovas KB âPalangos kredito unijaâ su atsakovu ADB âReso Europaâ sudarÄ Ä®monių turto draudimo sutartį 700 000 Lt sumai dÄl pinigų kasoje, esanÄioje(duomenys neskelbtini), draudimo visa verte. 2008 m. gruodžio 5 d. patalpose įvykdyta vagystÄ, dÄl kurios pradÄtas ikiteisminis tyrimas, taÄiau kalti asmenys iki Å¡iol nÄra nustatyti. Atsakovas nurodÄ, kad pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ neturi teisÄs iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ neįsitikinÄs draudiminio įvykio buvimu, todÄl, remdamasis Taisyklių 18.8 punkto d papunkÄiu atidÄjo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimÄ iki baudžiamosios bylos proceso užbaigimo. 2009 m. kovo 31 d.
ADB âReso Europaâ reorganizuota prijungiant jÄ prie akcinÄs draudimo bendrovÄs âGjensidige Balticâ.IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 700 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 19 713,65 Lt patirtų nuostolių, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad vagystÄs metu patyrÄ 391 016,99 Lt, 99 250,11 eurų ir 35 657 JAV dolerių žalÄ .
Draudimo sutartyje (polise) numatyta, kad atsakovas draudžia apyvartinį turtÄ 700 000 Lt, todÄl jam kyla atsakomybÄ dÄl tokio dydžio žalos atlyginimo, kÄ padaryti atsakovas nepagrįstai delsia, nes Taisyklių 18.6 punkte yra nurodyta, kad draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokÄta ne vÄliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudiminio įvykio aplinkybes, iÅ¡mokos dydį ir kt. Kadangi atsakovas laiku nesumokÄjo draudimo iÅ¡mokos, ieÅ¡kovas turÄjo imti likvidumo paskolÄ ir už jÄ yra sumokÄjÄs 19 713,65 Lt palÅ«kanų, kurios vertintinos kaip ieÅ¡kovo nuostoliai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisÄ iÅ¡ atsakovo ADB âGjensidige Balticâ 711 000 Lt draudimo iÅ¡mokos ir nuostolių, o taip pat 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo (2009 m. gegužÄs 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas nustatÄ, kad nuo įvykio praÄjo jau beveik dveji metai, kalti asmenys iki Å¡iol neiÅ¡aiÅ¡kinti ir apskritai neaiÅ¡ku, kada jie bus, jeigu iÅ¡ viso bus, iÅ¡aiÅ¡kinti.
Pastaruoju atveju draudimo iÅ¡mokos atidÄjimas, turintis bÅ«ti laikina bÅ«sena, faktiÅ¡kai galimai reikÅ¡tų ne kÄ kitÄ , o draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokÄjimÄ apskritai, kas darytų draudimÄ nuo tokių rizikų prieÅ¡taraujantį savo paskirÄiai, t. y. beprasmį. TodÄl esant minÄtoms aplinkybÄms, pirmosios instancijos teismo nuomone, tolimesnis delsimas mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.), juolab, kad draudikas, iÅ¡aiÅ¡kinus kaltus asmenis, turÄtų galimybÄ susigrÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ regreso tvarka, kai tuo tarpu draudÄjas, susiklosÄius virÅ¡ minÄtoms aplinkybÄms, galÄtų netekti realios galimybÄs gauti draudimo iÅ¡mokÄ .
Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžianÄias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo ar suteikianÄias teisÄ sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudikas atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokÄjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dÄl draudÄjo, apdraustojo ar naudos gavÄjo tyÄios (CK 6.1014 str. 1 d.). TaÄiau teismas sprendÄ, kad į bylÄ pateikti įrodymai bei ieÅ¡kovo nurodyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog tokios aplinkybÄs yra draudiko įrodytos.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymÄjo, kad iÅ¡ esmÄs tarp Å¡alių nÄra ginÄo, jog Å¡iuo atveju buvo įvykdyta vagystÄ su įsilaužimu, kas laikytina draudiminiu įvykiu pagal Taisyklių 3.3.1 punktÄ . Atsakovas Å¡iuo aspektu iÅ¡reiÅ¡kia abejones, ar Å¡i vagystÄ nebuvo įvykdyta arba sÄ lygota draudÄjo ar jo atstovų veiksmų/neveikimo, taÄiau pagal į bylÄ pateiktus duomenis teismas sprendÄ, jog nÄra pagrindo su tuo sutikti, nes jokiais įrodymais tai nepatvirtinama ir Å¡ie samprotavimai tÄra prielaidų lygmenyje.Vilniaus apygardos teismas nurodÄ, kad atsakovas nepateikÄ jokių įrodymų, kad seifų sertifikavimas ar jų netinkamas pritvirtinimas nagrinÄjamu atveju iÅ¡ tikrųjų turÄjo realios įtakos žalos atsiradimui.
Be to, pirmosios instancijos teismo nuomone, nÄra pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovo atstovo neatvykimas į įvykio (jo metu) vietÄ tiesiogiai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ apskritai ar jos padidÄjimÄ /sumažÄjimÄ - pirmi į įvykio vietÄ atvykÄ apsaugos pareigÅ«nai vagystÄ vykdžiusių asmenų jau neberado, todÄl atstovo atvykimas galbÅ«t galÄjo turÄti įtakos tik greitesniam įvykio fakto konstatavimui ir kaltų asmenų paieÅ¡kos pradžiai.Atsižvelgdamas į 1 000 000 Lt paskolos paÄmimo datÄ (2008 m. gruodžio 31 d.) ir paskolos dydį, teismas sprendÄ, kad ir draudimo iÅ¡mokos gavimo atveju ieÅ¡kovas bÅ«tų ÄmÄs likvidumo paskolÄ , nors ir mažesnei sumai, todÄl priteistinus nuostolius mažino iki 11 000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ADB âGjensidige Balticâ praÅ¡o:1) nustaÄius, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ ;2) nustaÄius, kad byla turi bÅ«ti nagrinÄjama Lietuvos Respublikos teismuose, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti.Nurodo Å¡iuos argumentus:1. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2009 m. gegužÄs 6 d., t. y. jau po to, kai ADB âReso Europaâ buvo reorganizuota prijungimo bÅ«du, todÄl jau ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ tinkamu atsakovu byloje buvo Latvijoje registruota draudimo bendrovÄ âGjensidige Balticâ.
Atitinkamai ieÅ¡kinys nÄra susijÄs su ADB âGjensidige Balticâ Lietuvos filialo veikla (CPK 30 str. 3 d.), todÄl nÄra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir turÄtų bÅ«ti paliktas nenagrinÄtu (CPK 782 str.).2. 2008 m. gruodžio 5 d. vagystÄ niekuomet nebuvo pripažinta draudiminiu įvykiu (CK 6.987 str.), o ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo tiriama ir inscenizuotos vagystÄs versija, iki Å¡iol nebaigtas. Tokiu bÅ«du ADB âRESO Europaâ negalÄjo priimti sprendimo dÄl draudimo iÅ¡mokos (Draudimo įstatymo 82 str. 3 d.).3.
Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ , neleistinai rÄmÄsi prielaida, kad buvo pagrobta ne mažesnÄ kaip 700 000 Lt suma (CPK 260, 163 str.). Tuo tarpu, apelianto žiniomis, Lietuvos Respublikos teisÄs aktai nenustato galimybÄs atsakovui reikalauti susigrÄ Å¾inti teismo sprendimu priteistos ir iÅ¡mokÄtos sumos ar jos dalies, jei ateityje paaiÅ¡kÄtų kitokios aplinkybÄs, o priimti sÄ lyginį sprendimÄ draudžiama (CPK 267 str.). Žalos dydis nÄra preziumuojamas, o nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas jo neįrodÄ.
Tuo tarpu teismas neleistinai ir neteisÄtai įrodinÄjimo pareigÄ perkÄlÄ atsakovui.
4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo padarytų draudimo sutarties pažeidimų įtakÄ Å¾alos atsiradimo faktui bei žalos dydžiui. Antai ieÅ¡kovo darbuotojas A. R. atsisakÄ atvykti į ieÅ¡kovo patalpas, kuomet buvo praneÅ¡ta apie suveikusiÄ signalizacijÄ (CK 6.1013 str. 1 d.). IeÅ¡kovas taip pat ignoravo teisÄtÄ ir pagrįstÄ atsakovo reikalavimÄ saugoti grynuosius pinigus jo nurodomu bÅ«du, t. y. sertifikuotuose, tvirtai prie grindų ar sienų pritvirtintuose seifuose ar specialiai pinigų saugojimui skirtose metalinÄse prie grindų ar sienų pritvirtintose dÄžÄse (Draudimo taisyklių 15.3 punktas).
Tuo tarpu ADB âRESO Europaâ ieÅ¡kovui iÅ¡siųstas reikalavimas pasirÅ«pinti turto saugumu buvo inspiruotas ilgalaikio stebÄjimo ir draudžiamųjų įvykių priežasÄių analizavimo. MinÄtame raÅ¡te atsakovas aiÅ¡kiai nurodÄ, kad draudiko duoto reikalavimo nesilaikymo pasekmÄs gali bÅ«ti dvejopos â sutarties nutraukimas arba atsisakymas mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus įvykiui. Be to, ieÅ¡kovas atÄmÄ draudikui galimybÄ dalyvauti nustatant pagrobtÄ turtÄ , įvykio vietos apžiÅ«roje (Draudimo taisyklių 15.5 punkto d ir e papunkÄių pažeidimas), nes vagystÄs vieta buvo sutvarkyta iki draudimo bendrovÄs eksperto atvykimo, o pagrobtų pinigų kiekio nustatymÄ irgi dar iki atsakovo atstovo atvykimo atliko komisija, kurioje nebuvo nei vieno su Palangos kredito unija darbo ar narystÄs santykiais nesusijusio asmens.
Å ios aplinkybÄs neabejotinai atÄmÄ atsakovui galimybÄ Ä¯rodyti, kad faktinis žalos dydis yra kur kas mažesnis.5. Apelianto nuomone, įvykis negali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju ir iÅ¡mokÄta draudimo iÅ¡moka tol, kol ikiteisminį tyrimÄ atliekanti institucija nepatvirtins arba nepaneigs vagystÄs inscenizacijos versijos, taÄiau Vilniaus apygardos teismas Å¡iuo pagrindu bylÄ stabdyti atsisakÄ.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ treÄiasis asmuo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinÄ âVytisâ sutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas KB âPalangos kredito unijaâ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Nurodo, kad atsakovas praleido trisdeÅ¡imties dienų terminÄ apeliaciniam skundui paduoti, nes atsakovo buveinÄ yra ADB âGjensidige Balticâ Lietuvos filialas (T. Å evÄenkos g. 21 / Vytenio g. 12, Vilniuje), todÄl apeliacinis procesas turÄtų bÅ«ti nutrauktas. PrieÅ¡ingu atveju, pažymÄtina, kad pats atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį reikalavo perduoti civilinÄ bylÄ nagrinÄti Vilniaus apygardos teismui, o bylos tinkamÄ teismingumÄ nagrinÄjamu atveju patvirtina ir CPK 787 straipsnyje numatyti principai bei 2000 m. gruodžio 22 d.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas turÄjo visas procesines galimybes pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl įvykusios vagystÄs pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu, taÄiau savo procesine teise nepasinaudojo. Atsakovas vilkino teismo procesÄ , nors turÄjo pakankamai duomenų ir dokumentų, pagrindžianÄių vagystÄs buvimo faktÄ bei galimybÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ .
Atitinkamai draudiminis įvykis â vagystÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas tokia prasme, kaip jÄ supranta paprastas asmuo, t. y. kaip turto netekimÄ esant pagrindui manyti, kad jį pasisavino kitas asmuo. Taigi visos aplinkybÄs pripažinti įvykį vagyste (draudžiamuoju įvykiu) egzistavo, o vagystÄs inscenizacijos versijÄ paneigia KlaipÄdos apskrities VPK Palangos miesto PK kriminalinÄs policijos 2009 m. gruodžio 1 d. pažyma bei Palangos miesto apylinkÄs prokuratÅ«ros 2010 m. kovo 22 d. pažyma Nr. V5-669.
VagystÄs metu buvo pagrobta daugiau kaip 700 000 Lt, taÄiau ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti tiek draudimo iÅ¡mokos, kiek buvo numatyta tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytoje draudimo sutartyje ir draudimo polise. tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad buvo pagrobta mažesnÄ pinigų suma, to neįrodÄ. IeÅ¡kovo atstovas neatsisakÄ atvykti į objektÄ , taÄiau telefonu pasakÄ, kad neturi raktų nuo saugomų patalpų (kredito unijos patalpos buvo pastato, nuo kurio raktus turÄjo nuomotojas, viduje), o po vieno skambuÄio apsaugos firmos atstovai paskambino ieÅ¡kovo atstovui ir pasakÄ, kad atsistatÄ signalizacijos davikliai.
Tuo tarpu iÅ¡ byloje esanÄios video medžiagos matyti, kad savo pareigų neatliko (net neapžiÅ«rÄjo patalpų) objektÄ saugojÄ tretieji asmenys â Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinÄ âVytisâ, nors jie ir buvo atvykÄ Ä¯ įvykio vietÄ . Be to, prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį ieÅ¡kovo seifas buvo atsakovo atstovų apžiÅ«rÄtas ir nebuvo konstatuotas jo netinkamumas materialinių vertybių saugojimui, o ieÅ¡kovo pateiktame Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2010 m. sausio 21 d. iÅ¡aiÅ¡kinime nurodyta, kad reikalavimai saugoti materialines vertybes sertifikuotuose seifuose, tvirtai prie grindų ir sienų pritvirtintose metalinÄse dÄžÄse draudimo teisÄs aktais nereglamentuojami, o konkretus saugojimo bÅ«das turÄjo bÅ«ti suderintas draudimo sutartyje, t. y.
Å¡alių atskirai aptartas. NagrinÄjamu atveju atsakovas ne tik visais bÅ«dais nepagrįstai vilkino priimti sprendimÄ dÄl draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo ar nemokÄjimo, bet ir neįrodÄ aplinkybių, atleidžianÄių atsakovÄ nuo iÅ¡mokos nemokÄjimo. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas atmestinas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinÄs instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).
Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliuÄių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). NagrinÄjamu atveju apeliacinį skundÄ padavÄ tik atsakovas, todÄl byla nagrinÄjama atsakovo skundo ribose.NagrinÄjamo ginÄo ypatumÄ sudaro tai, kad nors nuo vagystÄs (įsibraunant į ieÅ¡kovo patalpas bei iÅ¡laužiant jam priklausanÄius seifus) praÄjo daugiau negu trys metai (ginÄo tarp Å¡alių dÄl vagystÄs fakto nÄra), atsakovas iki Å¡iol atsisako priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ dÄl paminÄto įvykio pripažinimo draudiminiu.
AtsisakymÄ Ä¯vykį pripažinti draudiminiu atsakovas motyvuoja jo paties iÅ¡kelta versija dÄl galimos vagystÄs inscenizacijos nesant nurodytu metu atsakovo seifuose tokio dydžio lÄšų, už kurių įtariamÄ vagystÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti draudiminÄ iÅ¡mokÄ . TaÄiau minÄta prielaida bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu patikimais įrodymais nebuvo pagrįsta. Apeliaciniame skunde atsakovas vÄl nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu labai aktyviai buvo tiriama inscenizuotos vagystÄs versija ir nors įtarimai niekam iÅ¡ Palangos kredito unijos administracijos vadovų, darbuotojų ar narių nebuvo pareikÅ¡ti, tikÄtina, jog bus surinkta pakankamai įrodymų, leidžianÄių tai padaryti.
TaÄiau iÅ¡ KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros 2012 m. vasario 13 d. raÅ¡to matyti, kad įtarimai, susijÄ su atsakovo keliama versija dÄl vagystÄs inscenizavimo, niekam iÅ¡ asmenų, susijusių su Palangos kredito unija, nÄra pareikÅ¡ti. MinÄta aplinkybÄ leidžia kaip nepatikimus vertinti atsakovo apeliaciniam teismui pateiktus papildomus įrodymus â žiniasklaidoje 2012 m. sausio 13 d. paskelbtÄ straipsnį ,,Paslaptingi sutapimai Palangos kredito unijojeâ, kuriame teigiama, kad teisÄsaugininkai iÅ¡ naujo peržiÅ«rÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ dÄl vagystÄs iÅ¡ kredito unijos, bei A.
K., kuriam buvo pareikÅ¡tas kaltinimas dÄl 2008 m. gruodžio 5 d. įvykdytos vagystÄs iÅ¡ Palangos kredito unijos patalpų, pareiÅ¡kimÄ , adresuotÄ atsakovui, kuriame A. K., nenurodydamas jokių įrodymų teigia, kad vagystÄ inscenizuota. Vertinant šį įrodymÄ pažymÄtina, kad Palangos miesto apylinkÄs teismo 2011 m. lapkriÄio 18 d. nuosprendyje tokie A. K. parodymai nÄra užfiksuoti (CPK 179 str. 3 d.). Be to, minÄtu įsiteisÄjusiu nuosprendžiu A. K. dÄl jam pareikÅ¡to kaltinimo buvo iÅ¡teisintas, konstatavus, kad patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pastarasis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nÄra.
Tuo tarpu duomenų apie tai, kad įtarimai dÄl vagystÄs ar jos inscenizavimo buvo pareikÅ¡ti kam nors kitam, byloje nÄra (pažymÄtina, kad atsakovas nurodÄ, jog informavo ieÅ¡kovÄ , jog atidÄjo klausimÄ dÄl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bÅ«tent iki minÄtos baudžiamosios bylos proceso užbaigimo). Kita vertus, A. K. atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis paÄios vagystÄs fakto nepaneigia.Taigi praÄjus daugiau negu trims metams po įvykdytos vagystÄs atsakovas atsisako iÅ¡mokÄti ieÅ¡kovui draudiminÄ iÅ¡mokÄ remiantis niekuo neparemta prielaida apie vagystÄs inscenizavimÄ .
TodÄl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad toks draudimo iÅ¡mokos atidÄjimas, kas turi bÅ«ti tik laikina bÅ«sena, nagrinÄjamu atveju faktiÅ¡kai galimai reikÅ¡tų ne kÄ kita kaip draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokÄjimÄ apskritai, kas darytų draudimÄ nuo tokių rizikų prieÅ¡taraujantį savo paskirÄiai, t. y. beprasmį. TodÄl tolimesnis delsimas mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.), juolab, kad draudikas, iÅ¡aiÅ¡kinus kaltus asmenis, turÄtų galimybÄ susigrÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ regreso tvarka, kai tuo tarpu draudÄjas, susiklosÄius virÅ¡ minÄtoms aplinkybÄms, galÄtų netekti realios galimybÄs gauti draudimo iÅ¡mokÄ .Nesutikdamas tiek su byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, tiek ir su skundžiamu sprendimu atsakovas taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo pažeidÄs draudimo sutarties sÄ lygas.
TaÄiau kalbant apie sutarties sÄ lygas kaip tik pažymÄtina, kad jose reikalavimai dÄl seifų sertifikavimo bei jų pritvirtinimo prie grindų nÄra nustatyti. Be to, sudarant draudimo sutartį ieÅ¡kovas jokių pastabų dÄl netinkamo materialinių vertybių saugojimo sÄ lygų negavo. Tuo tarpu atsakovo 2008 m. liepos 28 d. raÅ¡te nenurodyta, kokius konkreÄius pažeidimus ieÅ¡kovas padarÄ saugant turtÄ , o kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas raÅ¡tas buvo siųstas ir kitiems atsakovo draudÄjams.
Be to, iÅ¡ Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2010 m. sausio 18 d. raÅ¡to matyti, kad reikalavimai (turto draudimo srityje) saugoti materialines vertybes sertifikuotuose seifuose, tvirtai prie grindų ir sienų pritvirtintuose metalinÄse dÄžÄse draudimo teisÄs aktais nereglamentuojami. Be to, kaip nurodyta jau minÄtame Palangos miesto apylinkÄs teismo 2011 m. lapkriÄio 18 d. nuosprendyje, seifas, kuriame buvo saugomi ieÅ¡kovo pinigai, buvo ne pagrobtas, o iÅ¡laužtas, dÄl ko jo pritvirtinimas prie grindų esminÄs reikÅ¡mÄs negalÄjo turÄti.
Tuo tarpu kalbant apie apelianto nurodytÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovo darbuotojas A. R. atsisakÄ atvykti į kredito unijos patalpas, kuomet jam buvo praneÅ¡ta apie suveikusiÄ signalizacijÄ , turÄtina omenyje, kad byloje nepaneigta liko aplinkybÄ, jog po kiek laiko jam buvo praneÅ¡ta, kad atsistaÄius signalizacijos davikliams atvykti nereikia. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina ir Palangos miesto apylinkÄs teismo 2011 m. lapkriÄio 18 d. nuosprendyje užfiksuoti ,,Maximaâ darbuotojos J. B. parodymai apie tai, kad jai gavus iÅ¡ apsaugos komandos iÅ¡kvietimÄ Ä¯ parduotuvÄ bei pradÄjus rengtis, jai vÄl paskambino ir praneÅ¡Ä, kad atvykti nereikia, nes signalizacija atsistatÄ.
Be to, apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovo atstovo atvykimas į įvykio vietÄ padÄtų užkirsti keliÄ nusikaltimo užbaigimui (apžiÅ«rÄjus patalpas iÅ¡ vidaus), iÅ¡sakytas neatsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovo atstovas, neturÄdamas raktų nuo parduotuvÄs ,,Maximaâ (kredito unijos patalpos buvo pastato viduje), savarankiÅ¡kai patekti į ieÅ¡kovo patalpas be ,,Maximaâ darbuotojų, kurie į įvykio vietÄ neatvyko, negalÄjo.Tuo tarpu bylos medžiaga rodo, kad ieÅ¡kovas apie įvykį atsakovÄ informavo jau įvykio dienÄ â 2008 m. gruodžio 5 d., kuomet, dalyvaujant atsakovo atstovui, buvo suraÅ¡yti turto apžiÅ«ros aktas bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (1 t., 14-18 b. l.), kas paneigia teiginį, kad ieÅ¡kovas atÄmÄ draudikui galimybÄ dalyvauti nustatant pagrobtÄ turtÄ , dalyvauti įvykio vietos apžiÅ«roje.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ grindÄ prielaida bei nenustatÄ tikslaus pavogtų pinigų kiekio.
TaÄiau pastebÄtina, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas bÅ«tent dÄl 700 000 Lt draudimo iÅ¡mokos priteisimo (sutartyje nustatyta maksimali draudimo suma). Atitinkamai tenkindamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pagrobta ne mažesnÄ kaip 700 000 Lt draudiminÄ suma. Tuo tarpu, kiek pavogta suma virÅ¡ijo sutartimi nustatytÄ draudimo sumÄ , nagrinÄjamuoju atveju (kilus ginÄui bÅ«tent dÄl draudiminÄs iÅ¡mokos priteisimo) esminÄs reikÅ¡mÄs neturi.
Nesutikdamas su sprendimu apeliantas nurodo į FNTT Å«kinÄs finansinÄs veiklos tyrimo KlaipÄdos apskrities skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ , taÄiau Å¡is dokumentas teismo iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia ir jame nÄra konstatuota, kad vagystÄs dienÄ ieÅ¡kovo kasoje buvo mažesnÄ nei 700 000 Lt suma. PrieÅ¡ingai, iÅ¡vadoje nurodoma, kad 2008 m. gruodžio 8 d. apskaitos registruose ir bandomuosiuose balansuose 2008 m. gruodžio 5 d. pradžiai užregistruoti tikslÅ«s dokumentinių pinigų likuÄiai: 391 038,27 Lt, 99 250,11 Lt suma ir 35 657 USD.
Be to, iÅ¡vadoje pažymÄta, kad 2008 m. gruodžio 4 d. ieÅ¡kovas laike grynųjų pinigų sumÄ , 202 790,14 Lt, virÅ¡ijusiÄ kasos limitÄ (700 000 Lt). Be to, teismo iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina tai, kad vagystÄs iÅ¡vakarÄse ieÅ¡kovas buvo pateikÄs užsakymÄ AB SEB bankui atvežti 400 000 Lt, bei 2008 m. gruodžio 5 d. grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas.Tokiu bÅ«du paminÄtų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui labiau tikÄti ieÅ¡kinio nei atsakovo atsikirtimų į jį pagrįstumu bei ieÅ¡kinį patenkinti (CK 6.200 str., 6.256 str., 6.987 str., CPK 178 str., 185 str.).Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino nesant ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti įvykį draudiminiu.
TaÄiau pastebÄtina, kad ieÅ¡kinys kaip tik ir buvo grindžiamas tuo, kad 2008 m. gruodžio 5 d. įvykdyta vagystÄ yra draudiminis įvykis, kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Apeliantas taip pat teigia, kad ieÅ¡kinys turÄjo bÅ«ti paliktas nenagrinÄtu, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. TaÄiau Å¡ios bylos teismingumo klausimas iÅ¡sprÄstas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsÄjo 29 d. nutartimi, kuri konstatavo, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui, ko beje praÅ¡Ä ir pats atsakovas (1 t., 126, 127 b. l.).
Tuo tarpu apelianto teiginį, kad ieÅ¡kinys nÄra susijÄs su atsakovo Lietuvos filialo veikla, bei, kad filialas neatliko jokių administravimo veiksmų, paneigia paties atsakovo raÅ¡tas, adresuotas Palangos miesto apylinkÄs prokuratÅ«rai, kuriame nurodoma, kad bÅ«tent atsakovo Lietuvos filialas atlieka draudiminį tyrimÄ dÄl 2008 m. gruodžio 8 d. įvykio (1 t., 131 b. l.).Atsižvelgiant į visas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dÄl apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytų argumentų nÄra pagrindo.Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų aiÅ¡ku, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas dÄl bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme patyrÄ 8 470 Lt teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų (2 t., 170 â 172 b. l.), taÄiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai mažintinos iki 1500 Lt.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS âGjensidige Balticâ, Lietuvoje veikianÄio per AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filialÄ (kodas 300633222), 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) ieÅ¡kovui kooperatinei bendrovei âPalangos kredito unijaâ (į. k. 110085313) advokato teisinÄs pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti. TeisÄjai                                                                  Algirdas GailiÅ«nas                                                                                                                                  DanutÄ GasiÅ«nienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Konstantinas Gurinas