Legislator Case Law & Legislation
8afb412c-81fc-4a4b-b6ab-b2fcf0d08504 AI generated

8afb412c-81fc-4a4b-b6ab-b2fcf0d08504 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8afb412c-81fc-4a4b-b6ab-b2fcf0d08504
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-338-178/2010 pagal ieÅ¡kovo kooperatinės bendrovės „Palangos kredito unija“ ieÅ¡kinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ (iki reorganizavimo prijungimo bÅ«du - akcinei draudimo bendrovei „RESO Europa“) dėl draudimo iÅ¡mokos ir nuostolių priteisimo (trečiasis asmuo - VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnyba).Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

8afb412c-81fc-4a4b-b6ab-b2fcf0d08504 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo padarytų draudimo sutarties pažeidimų įtakÄ Å¾alos atsiradimo faktui bei žalos dydžiui. Antai ieÅ¡kovo darbuotojas A. R. atsisakė atvykti į ieÅ¡kovo patalpas, kuomet buvo praneÅ¡ta apie suveikusiÄ signalizacijÄ (CK 6.1013 str. 1 d.). IeÅ¡kovas taip pat ignoravo teisėtÄ ir pagrįstÄ atsakovo reikalavimÄ saugoti grynuosius pinigus jo nurodomu bÅ«du, t. y. sertifikuotuose, tvirtai prie grindų ar sienų pritvirtintuose seifuose ar specialiai pinigų saugojimui skirtose metalinėse prie grindų ar sienų pritvirtintose dėžėse (Draudimo taisyklių 15.3 punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-338-178/2010 pagal ieÅ¡kovo kooperatinės bendrovės „Palangos kredito unija“ ieÅ¡kinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ (iki reorganizavimo prijungimo bÅ«du - akcinei draudimo bendrovei „RESO Europa“) dėl draudimo iÅ¡mokos ir nuostolių priteisimo (trečiasis asmuo - VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnyba).Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 2008 m. gegužės 23 d. ieÅ¡kovas KB „Palangos kredito unija“ su atsakovu ADB „Reso Europa“ sudarė Ä®monių turto draudimo sutartį 700 000 Lt sumai dėl pinigų kasoje, esančioje(duomenys neskelbtini), draudimo visa verte. 2008 m. gruodžio 5 d. patalpose įvykdyta vagystė, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kalti asmenys iki Å¡iol nėra nustatyti. Atsakovas nurodė, kad pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu, todėl, remdamasis Taisyklių 18.8 punkto d papunkčiu atidėjo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ iki baudžiamosios bylos proceso užbaigimo. 2009 m. kovo 31 d.

ADB „Reso Europa“ reorganizuota prijungiant jÄ prie akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“.IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 700 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 19 713,65 Lt patirtų nuostolių, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad vagystės metu patyrė 391 016,99 Lt, 99 250,11 eurų ir 35 657 JAV dolerių žalÄ .

Draudimo sutartyje (polise) numatyta, kad atsakovas draudžia apyvartinį turtÄ 700 000 Lt, todėl jam kyla atsakomybė dėl tokio dydžio žalos atlyginimo, kÄ padaryti atsakovas nepagrįstai delsia, nes Taisyklių 18.6 punkte yra nurodyta, kad draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudiminio įvykio aplinkybes, iÅ¡mokos dydį ir kt. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo draudimo iÅ¡mokos, ieÅ¡kovas turėjo imti likvidumo paskolÄ ir už jÄ yra sumokėjęs 19 713,65 Lt palÅ«kanų, kurios vertintinos kaip ieÅ¡kovo nuostoliai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ADB „Gjensidige Baltic“ 711 000 Lt draudimo išmokos ir nuostolių, o taip pat 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2009 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad nuo įvykio praėjo jau beveik dveji metai, kalti asmenys iki šiol neišaiškinti ir apskritai neaišku, kada jie bus, jeigu iš viso bus, išaiškinti.

Pastaruoju atveju draudimo iÅ¡mokos atidėjimas, turintis bÅ«ti laikina bÅ«sena, faktiÅ¡kai galimai reikÅ¡tų ne kÄ kitÄ , o draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjimÄ apskritai, kas darytų draudimÄ nuo tokių rizikų prieÅ¡taraujantį savo paskirčiai, t. y. beprasmį. Todėl esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuomone, tolimesnis delsimas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.), juolab, kad draudikas, iÅ¡aiÅ¡kinus kaltus asmenis, turėtų galimybę susigrÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ regreso tvarka, kai tuo tarpu draudėjas, susiklosčius virÅ¡ minėtoms aplinkybėms, galėtų netekti realios galimybės gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudikas atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios (CK 6.1014 str. 1 d.). Tačiau teismas sprendė, kad į bylÄ pateikti įrodymai bei ieÅ¡kovo nurodyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog tokios aplinkybės yra draudiko įrodytos.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad iÅ¡ esmės tarp Å¡alių nėra ginčo, jog Å¡iuo atveju buvo įvykdyta vagystė su įsilaužimu, kas laikytina draudiminiu įvykiu pagal Taisyklių 3.3.1 punktÄ . Atsakovas Å¡iuo aspektu iÅ¡reiÅ¡kia abejones, ar Å¡i vagystė nebuvo įvykdyta arba sÄ lygota draudėjo ar jo atstovų veiksmų/neveikimo, tačiau pagal į bylÄ pateiktus duomenis teismas sprendė, jog nėra pagrindo su tuo sutikti, nes jokiais įrodymais tai nepatvirtinama ir Å¡ie samprotavimai tėra prielaidų lygmenyje.Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad seifų sertifikavimas ar jų netinkamas pritvirtinimas nagrinėjamu atveju iÅ¡ tikrųjų turėjo realios įtakos žalos atsiradimui.

Be to, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovo atstovo neatvykimas į įvykio (jo metu) vietÄ tiesiogiai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ apskritai ar jos padidėjimÄ /sumažėjimÄ - pirmi į įvykio vietÄ atvykę apsaugos pareigÅ«nai vagystę vykdžiusių asmenų jau neberado, todėl atstovo atvykimas galbÅ«t galėjo turėti įtakos tik greitesniam įvykio fakto konstatavimui ir kaltų asmenų paieÅ¡kos pradžiai.Atsižvelgdamas į 1 000 000 Lt paskolos paėmimo datÄ (2008 m. gruodžio 31 d.) ir paskolos dydį, teismas sprendė, kad ir draudimo iÅ¡mokos gavimo atveju ieÅ¡kovas bÅ«tų ėmęs likvidumo paskolÄ , nors ir mažesnei sumai, todėl priteistinus nuostolius mažino iki 11 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ADB „Gjensidige Baltic“ praÅ¡o:1) nustačius, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ;2) nustačius, kad byla turi bÅ«ti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Nurodo Å¡iuos argumentus:1. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2009 m. gegužės 6 d., t. y. jau po to, kai ADB „Reso Europa“ buvo reorganizuota prijungimo bÅ«du, todėl jau ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ tinkamu atsakovu byloje buvo Latvijoje registruota draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“.

Atitinkamai ieškinys nėra susijęs su ADB „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo veikla (CPK 30 str. 3 d.), todėl nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir turėtų būti paliktas nenagrinėtu (CPK 782 str.).2. 2008 m. gruodžio 5 d. vagystė niekuomet nebuvo pripažinta draudiminiu įvykiu (CK 6.987 str.), o ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo tiriama ir inscenizuotos vagystės versija, iki šiol nebaigtas. Tokiu būdu ADB „RESO Europa“ negalėjo priimti sprendimo dėl draudimo išmokos (Draudimo įstatymo 82 str. 3 d.).3.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ , neleistinai rėmėsi prielaida, kad buvo pagrobta ne mažesnė kaip 700 000 Lt suma (CPK 260, 163 str.). Tuo tarpu, apelianto žiniomis, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato galimybės atsakovui reikalauti susigrÄ Å¾inti teismo sprendimu priteistos ir iÅ¡mokėtos sumos ar jos dalies, jei ateityje paaiÅ¡kėtų kitokios aplinkybės, o priimti sÄ lyginį sprendimÄ draudžiama (CPK 267 str.). Žalos dydis nėra preziumuojamas, o nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas jo neįrodė.

Tuo tarpu teismas neleistinai ir neteisėtai įrodinėjimo pareigÄ perkėlė atsakovui.

4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo padarytų draudimo sutarties pažeidimų įtakÄ Å¾alos atsiradimo faktui bei žalos dydžiui. Antai ieÅ¡kovo darbuotojas A. R. atsisakė atvykti į ieÅ¡kovo patalpas, kuomet buvo praneÅ¡ta apie suveikusiÄ signalizacijÄ (CK 6.1013 str. 1 d.). IeÅ¡kovas taip pat ignoravo teisėtÄ ir pagrįstÄ atsakovo reikalavimÄ saugoti grynuosius pinigus jo nurodomu bÅ«du, t. y. sertifikuotuose, tvirtai prie grindų ar sienų pritvirtintuose seifuose ar specialiai pinigų saugojimui skirtose metalinėse prie grindų ar sienų pritvirtintose dėžėse (Draudimo taisyklių 15.3 punktas).

Tuo tarpu ADB „RESO Europa“ ieÅ¡kovui iÅ¡siųstas reikalavimas pasirÅ«pinti turto saugumu buvo inspiruotas ilgalaikio stebėjimo ir draudžiamųjų įvykių priežasčių analizavimo. Minėtame raÅ¡te atsakovas aiÅ¡kiai nurodė, kad draudiko duoto reikalavimo nesilaikymo pasekmės gali bÅ«ti dvejopos – sutarties nutraukimas arba atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus įvykiui. Be to, ieÅ¡kovas atėmė draudikui galimybę dalyvauti nustatant pagrobtÄ turtÄ , įvykio vietos apžiÅ«roje (Draudimo taisyklių 15.5 punkto d ir e papunkčių pažeidimas), nes vagystės vieta buvo sutvarkyta iki draudimo bendrovės eksperto atvykimo, o pagrobtų pinigų kiekio nustatymÄ irgi dar iki atsakovo atstovo atvykimo atliko komisija, kurioje nebuvo nei vieno su Palangos kredito unija darbo ar narystės santykiais nesusijusio asmens.

Å ios aplinkybės neabejotinai atėmė atsakovui galimybę įrodyti, kad faktinis žalos dydis yra kur kas mažesnis.5. Apelianto nuomone, įvykis negali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka tol, kol ikiteisminį tyrimÄ atliekanti institucija nepatvirtins arba nepaneigs vagystės inscenizacijos versijos, tačiau Vilniaus apygardos teismas Å¡iuo pagrindu bylÄ stabdyti atsisakė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ sutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas KB „Palangos kredito unija“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad atsakovas praleido trisdeÅ¡imties dienų terminÄ apeliaciniam skundui paduoti, nes atsakovo buveinė yra ADB „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (T. Å evčenkos g. 21 / Vytenio g. 12, Vilniuje), todėl apeliacinis procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas. PrieÅ¡ingu atveju, pažymėtina, kad pats atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį reikalavo perduoti civilinę bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, o bylos tinkamÄ teismingumÄ nagrinėjamu atveju patvirtina ir CPK 787 straipsnyje numatyti principai bei 2000 m. gruodžio 22 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas turėjo visas procesines galimybes pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įvykusios vagystės pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau savo procesine teise nepasinaudojo. Atsakovas vilkino teismo procesÄ , nors turėjo pakankamai duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių vagystės buvimo faktÄ bei galimybę iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Atitinkamai draudiminis įvykis – vagystė turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas tokia prasme, kaip jÄ supranta paprastas asmuo, t. y. kaip turto netekimÄ esant pagrindui manyti, kad jį pasisavino kitas asmuo. Taigi visos aplinkybės pripažinti įvykį vagyste (draudžiamuoju įvykiu) egzistavo, o vagystės inscenizacijos versijÄ paneigia Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK kriminalinės policijos 2009 m. gruodžio 1 d. pažyma bei Palangos miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. kovo 22 d. pažyma Nr. V5-669.

Vagystės metu buvo pagrobta daugiau kaip 700 000 Lt, tačiau ieÅ¡kovas prašė priteisti tiek draudimo iÅ¡mokos, kiek buvo numatyta tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytoje draudimo sutartyje ir draudimo polise. tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad buvo pagrobta mažesnė pinigų suma, to neįrodė. IeÅ¡kovo atstovas neatsisakė atvykti į objektÄ , tačiau telefonu pasakė, kad neturi raktų nuo saugomų patalpų (kredito unijos patalpos buvo pastato, nuo kurio raktus turėjo nuomotojas, viduje), o po vieno skambučio apsaugos firmos atstovai paskambino ieÅ¡kovo atstovui ir pasakė, kad atsistatė signalizacijos davikliai.

Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančios video medžiagos matyti, kad savo pareigų neatliko (net neapžiÅ«rėjo patalpų) objektÄ saugoję tretieji asmenys – Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“, nors jie ir buvo atvykę į įvykio vietÄ . Be to, prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį ieÅ¡kovo seifas buvo atsakovo atstovų apžiÅ«rėtas ir nebuvo konstatuotas jo netinkamumas materialinių vertybių saugojimui, o ieÅ¡kovo pateiktame Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2010 m. sausio 21 d. iÅ¡aiÅ¡kinime nurodyta, kad reikalavimai saugoti materialines vertybes sertifikuotuose seifuose, tvirtai prie grindų ir sienų pritvirtintose metalinėse dėžėse draudimo teisės aktais nereglamentuojami, o konkretus saugojimo bÅ«das turėjo bÅ«ti suderintas draudimo sutartyje, t. y.

Å¡alių atskirai aptartas. Nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik visais bÅ«dais nepagrįstai vilkino priimti sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar nemokėjimo, bet ir neįrodė aplinkybių, atleidžiančių atsakovÄ nuo iÅ¡mokos nemokėjimo. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ padavė tik atsakovas, todėl byla nagrinėjama atsakovo skundo ribose.Nagrinėjamo ginčo ypatumÄ sudaro tai, kad nors nuo vagystės (įsibraunant į ieÅ¡kovo patalpas bei iÅ¡laužiant jam priklausančius seifus) praėjo daugiau negu trys metai (ginčo tarp Å¡alių dėl vagystės fakto nėra), atsakovas iki Å¡iol atsisako priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ dėl paminėto įvykio pripažinimo draudiminiu.

AtsisakymÄ Ä¯vykį pripažinti draudiminiu atsakovas motyvuoja jo paties iÅ¡kelta versija dėl galimos vagystės inscenizacijos nesant nurodytu metu atsakovo seifuose tokio dydžio lėšų, už kurių įtariamÄ vagystę ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti draudiminę iÅ¡mokÄ . Tačiau minėta prielaida bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikimais įrodymais nebuvo pagrįsta. Apeliaciniame skunde atsakovas vėl nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu labai aktyviai buvo tiriama inscenizuotos vagystės versija ir nors įtarimai niekam iÅ¡ Palangos kredito unijos administracijos vadovų, darbuotojų ar narių nebuvo pareikÅ¡ti, tikėtina, jog bus surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių tai padaryti.

Tačiau iÅ¡ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2012 m. vasario 13 d. raÅ¡to matyti, kad įtarimai, susiję su atsakovo keliama versija dėl vagystės inscenizavimo, niekam iÅ¡ asmenų, susijusių su Palangos kredito unija, nėra pareikÅ¡ti. Minėta aplinkybė leidžia kaip nepatikimus vertinti atsakovo apeliaciniam teismui pateiktus papildomus įrodymus – žiniasklaidoje 2012 m. sausio 13 d. paskelbtÄ straipsnį ,,Paslaptingi sutapimai Palangos kredito unijoje“, kuriame teigiama, kad teisėsaugininkai iÅ¡ naujo peržiÅ«rės baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl vagystės iÅ¡ kredito unijos, bei A.

K., kuriam buvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl 2008 m. gruodžio 5 d. įvykdytos vagystės iÅ¡ Palangos kredito unijos patalpų, pareiÅ¡kimÄ , adresuotÄ atsakovui, kuriame A. K., nenurodydamas jokių įrodymų teigia, kad vagystė inscenizuota. Vertinant šį įrodymÄ pažymėtina, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje tokie A. K. parodymai nėra užfiksuoti (CPK 179 str. 3 d.). Be to, minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu A. K. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo buvo iÅ¡teisintas, konstatavus, kad patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pastarasis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra.

Tuo tarpu duomenų apie tai, kad įtarimai dėl vagystės ar jos inscenizavimo buvo pareikÅ¡ti kam nors kitam, byloje nėra (pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog informavo ieÅ¡kovÄ , jog atidėjo klausimÄ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bÅ«tent iki minėtos baudžiamosios bylos proceso užbaigimo). Kita vertus, A. K. atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis pačios vagystės fakto nepaneigia.Taigi praėjus daugiau negu trims metams po įvykdytos vagystės atsakovas atsisako iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudiminę iÅ¡mokÄ remiantis niekuo neparemta prielaida apie vagystės inscenizavimÄ .

Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad toks draudimo iÅ¡mokos atidėjimas, kas turi bÅ«ti tik laikina bÅ«sena, nagrinėjamu atveju faktiÅ¡kai galimai reikÅ¡tų ne kÄ kita kaip draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjimÄ apskritai, kas darytų draudimÄ nuo tokių rizikų prieÅ¡taraujantį savo paskirčiai, t. y. beprasmį. Todėl tolimesnis delsimas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.), juolab, kad draudikas, iÅ¡aiÅ¡kinus kaltus asmenis, turėtų galimybę susigrÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ regreso tvarka, kai tuo tarpu draudėjas, susiklosčius virÅ¡ minėtoms aplinkybėms, galėtų netekti realios galimybės gauti draudimo iÅ¡mokÄ .Nesutikdamas tiek su byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, tiek ir su skundžiamu sprendimu atsakovas taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo pažeidęs draudimo sutarties sÄ lygas.

Tačiau kalbant apie sutarties sÄ lygas kaip tik pažymėtina, kad jose reikalavimai dėl seifų sertifikavimo bei jų pritvirtinimo prie grindų nėra nustatyti. Be to, sudarant draudimo sutartį ieÅ¡kovas jokių pastabų dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo sÄ lygų negavo. Tuo tarpu atsakovo 2008 m. liepos 28 d. raÅ¡te nenurodyta, kokius konkrečius pažeidimus ieÅ¡kovas padarė saugant turtÄ , o kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas raÅ¡tas buvo siųstas ir kitiems atsakovo draudėjams.

Be to, iš Draudimo priežiūros komisijos 2010 m. sausio 18 d. rašto matyti, kad reikalavimai (turto draudimo srityje) saugoti materialines vertybes sertifikuotuose seifuose, tvirtai prie grindų ir sienų pritvirtintuose metalinėse dėžėse draudimo teisės aktais nereglamentuojami. Be to, kaip nurodyta jau minėtame Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje, seifas, kuriame buvo saugomi ieškovo pinigai, buvo ne pagrobtas, o išlaužtas, dėl ko jo pritvirtinimas prie grindų esminės reikšmės negalėjo turėti.

Tuo tarpu kalbant apie apelianto nurodytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovo darbuotojas A. R. atsisakė atvykti į kredito unijos patalpas, kuomet jam buvo praneÅ¡ta apie suveikusiÄ signalizacijÄ , turėtina omenyje, kad byloje nepaneigta liko aplinkybė, jog po kiek laiko jam buvo praneÅ¡ta, kad atsistačius signalizacijos davikliams atvykti nereikia. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje užfiksuoti ,,Maxima“ darbuotojos J. B. parodymai apie tai, kad jai gavus iÅ¡ apsaugos komandos iÅ¡kvietimÄ Ä¯ parduotuvę bei pradėjus rengtis, jai vėl paskambino ir pranešė, kad atvykti nereikia, nes signalizacija atsistatė.

Be to, apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovo atstovo atvykimas į įvykio vietÄ padėtų užkirsti keliÄ nusikaltimo užbaigimui (apžiÅ«rėjus patalpas iÅ¡ vidaus), iÅ¡sakytas neatsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovo atstovas, neturėdamas raktų nuo parduotuvės ,,Maxima“ (kredito unijos patalpos buvo pastato viduje), savarankiÅ¡kai patekti į ieÅ¡kovo patalpas be ,,Maxima“ darbuotojų, kurie į įvykio vietÄ neatvyko, negalėjo.Tuo tarpu bylos medžiaga rodo, kad ieÅ¡kovas apie įvykį atsakovÄ informavo jau įvykio dienÄ â€“ 2008 m. gruodžio 5 d., kuomet, dalyvaujant atsakovo atstovui, buvo suraÅ¡yti turto apžiÅ«ros aktas bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (1 t., 14-18 b. l.), kas paneigia teiginį, kad ieÅ¡kovas atėmė draudikui galimybę dalyvauti nustatant pagrobtÄ turtÄ , dalyvauti įvykio vietos apžiÅ«roje.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ grindė prielaida bei nenustatė tikslaus pavogtų pinigų kiekio.

Tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas bÅ«tent dėl 700 000 Lt draudimo iÅ¡mokos priteisimo (sutartyje nustatyta maksimali draudimo suma). Atitinkamai tenkindamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pagrobta ne mažesnė kaip 700 000 Lt draudiminė suma. Tuo tarpu, kiek pavogta suma virÅ¡ijo sutartimi nustatytÄ draudimo sumÄ , nagrinėjamuoju atveju (kilus ginčui bÅ«tent dėl draudiminės iÅ¡mokos priteisimo) esminės reikÅ¡mės neturi.

Nesutikdamas su sprendimu apeliantas nurodo į FNTT Å«kinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ , tačiau Å¡is dokumentas teismo iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia ir jame nėra konstatuota, kad vagystės dienÄ ieÅ¡kovo kasoje buvo mažesnė nei 700 000 Lt suma. PrieÅ¡ingai, iÅ¡vadoje nurodoma, kad 2008 m. gruodžio 8 d. apskaitos registruose ir bandomuosiuose balansuose 2008 m. gruodžio 5 d. pradžiai užregistruoti tikslÅ«s dokumentinių pinigų likučiai: 391 038,27 Lt, 99 250,11 Lt suma ir 35 657 USD.

Be to, iÅ¡vadoje pažymėta, kad 2008 m. gruodžio 4 d. ieÅ¡kovas laike grynųjų pinigų sumÄ , 202 790,14 Lt, virÅ¡ijusiÄ kasos limitÄ (700 000 Lt). Be to, teismo iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina tai, kad vagystės iÅ¡vakarėse ieÅ¡kovas buvo pateikęs užsakymÄ AB SEB bankui atvežti 400 000 Lt, bei 2008 m. gruodžio 5 d. grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas.Tokiu bÅ«du paminėtų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui labiau tikėti ieÅ¡kinio nei atsakovo atsikirtimų į jį pagrįstumu bei ieÅ¡kinį patenkinti (CK 6.200 str., 6.256 str., 6.987 str., CPK 178 str., 185 str.).Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino nesant ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti įvykį draudiminiu.

Tačiau pastebėtina, kad ieÅ¡kinys kaip tik ir buvo grindžiamas tuo, kad 2008 m. gruodžio 5 d. įvykdyta vagystė yra draudiminis įvykis, kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Apeliantas taip pat teigia, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Tačiau Å¡ios bylos teismingumo klausimas iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, kuri konstatavo, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui, ko beje prašė ir pats atsakovas (1 t., 126, 127 b. l.).

Tuo tarpu apelianto teiginį, kad ieÅ¡kinys nėra susijęs su atsakovo Lietuvos filialo veikla, bei, kad filialas neatliko jokių administravimo veiksmų, paneigia paties atsakovo raÅ¡tas, adresuotas Palangos miesto apylinkės prokuratÅ«rai, kuriame nurodoma, kad bÅ«tent atsakovo Lietuvos filialas atlieka draudiminį tyrimÄ dėl 2008 m. gruodžio 8 d. įvykio (1 t., 131 b. l.).Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo.Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).

IÅ¡ byloje esančių duomenų aiÅ¡ku, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 8 470 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2 t., 170 – 172 b. l.), tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai mažintinos iki 1500 Lt.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ (kodas 300633222), 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) ieÅ¡kovui kooperatinei bendrovei „Palangos kredito unija“ (į. k. 110085313) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjai                                                                  Algirdas GailiÅ«nas                                                                                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                  Konstantinas Gurinas