Legislator Case Law & Legislation
8af6fff5-fd9d-40df-bdcc-662a23c6cfa2 AI generated

8af6fff5-fd9d-40df-bdcc-662a23c6cfa2 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 8af6fff5-fd9d-40df-bdcc-662a23c6cfa2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas D. Jocys                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-361/2015Teisėja K. Baškienė                                      Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00730-2012-1         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.;            2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Reginos Bertašienės ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,gynėjoms advokatėms Julijai Monako-Galminei ir Daivai Rocevičienei,išteisintiesiems D.

Legislator headnote

AI generated

8af6fff5-fd9d-40df-bdcc-662a23c6cfa2 · Klaipėdos apygardos teismas: parodė, jog M. S. mušė K. Ž., todėl nuosprendyje iÅ¡dėstyta iÅ¡vada, jog M. S. ir D. M. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam K. Ž. grindžiamas tik paties nukentėjusiojo K. Ž. ir jo motinos nukentėjusiosios G. Ž. nenuosekliais parodymais, yra neteisinga. Prokuroras taip pat nurodo, jog D. M. neprisipažino vartojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius K. Ž. bei G. Ž., neigė suplėšęs G. Ž. striukę, tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusioji G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas D. Jocys                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-361/2015Teisėja K. Baškienė                                      Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00730-2012-1         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.;            2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Reginos Bertašienės ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,gynėjoms advokatėms Julijai Monako-Galminei ir Daivai Rocevičienei,išteisintiesiems D.

M. ir M. S., nuteistajam M. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:M. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 284 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir vienÄ mėnesį dalyvauti elgesio pataisos programoje;M.

S. ir D. M. iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiojo K. Ž. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ M. J. nukentėjusiajam K. Ž. priteisti 500 Lt (arba 144 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Nukentėjusiosios G. Ž. kaltinamajam D. M. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys taip pat atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: M. J. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ : 2012 m. gegužės 11 d., apie 21 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su K.

Ž. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sudavė K. Ž. galva į kaktÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ , bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .D. M. ir M. S. buvo kaltinami, bet iÅ¡teisinti už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ : 2012 m. gegužės 11 d., apie 22.20 val., vieÅ¡oje vietoje M. S. ir D. M., veikdami bendrai, prie (duomenys neskelbtini), priėję prie K. Ž., rankomis jam sudavė po du smÅ«gius į galvÄ .

K. Ž. pradėjus bėgti, M. S. ir D. M. jį pavijo (duomenys neskelbtini), ir M. S. jam sudavė jam ne mažiau kaip 3 smÅ«gius rankomis į įvairias kÅ«no vietas, o D. M. sugriebė G. Ž. už deÅ¡inės rankos ir jÄ tempė, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir suplėšydamas 200 Lt vertės striukę. Tokiais veiksmais M. S. ir D. M. buvo kaltinami padarę nukentėjusiajam K. Ž. daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, kakle, krÅ«tinės lÄ stoje, abiejose alkÅ«nėse, abiejose plaÅ¡takose, ant kairio klubo ir abiejų kelių, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei G.

Ž. sukėlė fizinį skausmÄ ir sugadino jai priklausančiÄ striukę. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį dėl M. S. bei D. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 str. 1 d. dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti M. S. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., paskiriant jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, pripažinti D.

M. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., paskiriant jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, bei tenkinti pareikÅ¡tus K. Ž. bei G. Ž. civilinius ieÅ¡kinius. Prokuroro manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl M. S. ir D. M. iÅ¡teisinimo yra neteisėta bei nepagrįsta, kadangi padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, iÅ¡teisindamas M. S. bei D. M., motyvavo tuo, jog įvertinus bylos duomenis, negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamieji D.

M. ir M. S. smurtiniais veiksmais žalojo nukentėjusįjį K. Ž. ir Å¡iais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neiÅ¡samiai vertino byloje esančius ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, nevertino lygindamas juos tarpusavyje, nepakankamai juos iÅ¡tyrė ir iÅ¡analizavo. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. 2012-10-24 apklausiamas parodė, jog ranka vienÄ kartÄ sudavė K. Ž. į kairės pusės žandÄ . 2012-03-04 ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei pateikė parodymų patikslinimÄ , kuriame jis jau neminėjo apie suduotÄ smÅ«gį K.

Ž.. 2012-03-08 apklausos metu M. S. pripažino sudavęs vienÄ smÅ«gį K. Ž. ir nurodė, jog pasilieka prie 2012-10-24 dienÄ duotų parodymų. Apklausiamas teismo posėdžio metu M. S. neigė, jog vartojo smurtÄ prieÅ¡ K. Ž. ir smÅ«gių jam nesudavė. M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog vienÄ smÅ«gį sudavė K. Ž., siekdamas apsiginti, tačiau liudytojas A. M. teisme parodė, kad nematė, kas įvyko tarp M. S. ir K. Ž., todėl niekas iÅ¡ įvykio dalyvių negalėjo patvirtinti, jog M.

S. sudavė vienÄ smÅ«gį K. Ž. gindamasis nuo jo suduotų smÅ«gių. Prokuroro manymu, M. S. parodymai yra nenuoseklÅ«s, tačiau teismas jais rėmėsi, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Be to, M. S. tyrimo metu bei teisme parodė, kad K. Ž. aktyviai prieÅ¡inosi sulaikymui. M. S. galbÅ«t galėjo patirti sužalojimus, tačiau apie tai tyrimo metu bei teisme neminėjo ir į gydymo įstaigÄ nesikreipė. Nukentėjusysis K. Ž. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog „kieme buvo M.

S., D. M., jie puolė mane. S. trenkė į galvÄ vienÄ kartÄ , tada pradėjau bėgti, mane pradėjo gaudyti. Prisivijęs dar trenkė“. Todėl, prokuroro manymu, teismas, vertindamas K. Ž. parodymus, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis K. Ž. teisiamojo posėdžio metu net negalėjo prisiminti, ar kaltinamasis M. S. iÅ¡ tiesų jam sudavė smÅ«gius. Taip pat nurodo, jog teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje neaptarė ir nepagrįstai nevertino liudytojo D. B. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, kurių metu D.

B. parodė, jog M. S. mušė K. Ž., todėl nuosprendyje iÅ¡dėstyta iÅ¡vada, jog M. S. ir D. M. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam K. Ž. grindžiamas tik paties nukentėjusiojo K. Ž. ir jo motinos nukentėjusiosios G. Ž. nenuosekliais parodymais, yra neteisinga. Prokuroras taip pat nurodo, jog D. M. neprisipažino vartojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius K. Ž. bei G. Ž., neigė suplėšęs G. Ž. striukę, tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusioji G.

Ž., kuri ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jos sūnų K. Ž. mušė M. S. ir D. M.. Pažymi, jog G. Ž. 2012-06-06, t. y. netrukus po įvykio, apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės parodė, jog ,,D. tempė mane nuo K. paėmęs už rankos, ant kurios liko kraujosruvos, bei suplėšė striukę“, o teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. Ž. šiuos savo parodymus patvirtino. Nurodo, jog teismas nuosprendyje neaptarė G. Ž. sukelto fizinio skausmo, kai D.

M. jai sugriebė už rankos bei suplėšė striukę, o tik konstatavo, jog nukentėjusioji G. Ž. praėjus daugiau kaip 7 mėn. po įvykio tyrimui pateikė suplėšytÄ striukę, tačiau Å¡ių duomenų nevertino. Prokuroro manymu, teismas neįvertino surinktų įrodymų visumos, neatsižvelgė į visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, dėl Å¡ios priežasties padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog byloje nėra įrodyta, kad M. S. bei D. M. įvykdė jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis M.

S. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl jo iÅ¡teisinimo palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog įvykio metu tik bandė atlikti savo pilietinę pareigÄ , t. y. sulaikyti K. Ž., kuris, jo žiniomis, tÄ dienÄ buvo padaręs nusikaltimÄ . K. Ž. aktyviai prieÅ¡inosi sulaikymui, bandė jam suduoti smÅ«gius kojomis ir rankomis. Pažymi, jog policijos komisariate labai pasimetė, kai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sužinojo, jog jis pats yra kaltinamas nusikaltimo padarymu, todėl melagingai nurodė, jog matė, kaip K.

Ž. sužalojo M. J.. Be to, jį suklaidino ir policijos pareigÅ«nai, kurie skatino prisipažinti sumuÅ¡us K. Ž., kadangi jį gerai pažįsta, ir teigė, jog jis tuoj greit važiuos už grotų už apiplėšimÄ , o jiems bus paskirtas tik koks nors įspėjimas. Iki minėto įvykio K. Ž. ir G. Ž. nepažinojo, todėl jokių prieÅ¡iÅ¡kų veiksmų prieÅ¡ juos imtis tikrai neturėjo jokios priežasties. Be to, visi, iÅ¡skyrus jį (ir nukentėjusieji, ir liudytojai, ir teisiamieji), įvykio metu buvo neblaivÅ«s, todėl jų parodymai kelia abejonių dėl objektyvumo.

Bandydamas sulaikyti nusikaltimÄ Ä¯vykdžiusį bei iÅ¡ nusikaltimo vietos pabėgusį ir tuo metu vėl kartu su savo motina G. Ž. teisės pažeidimÄ vykdžiusį, t. y. vieÅ¡oje vietoje vartojusį alkoholį, ir teismo apribojimus, skirtus dėl kito sunkaus nusikaltimo, pažeidusį K. Ž., Lietuvos Respublikos įstatymų nepažeidė, nes pats paprašė, kad jo mama nedelsdama iÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nus.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintųjų gynėjos prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog tiek M. S., tiek D. M. apklausiami nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės, padarius šį nusikaltimÄ , nepripažino (b. l. 133–134, 141–142, t. 2). M. S. neigė vartojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį K. Ž. ir paaiÅ¡kino, kad pamatęs (duomenys neskelbtini) namo kieme K. Ž. ir G. Ž., priėjo prie jų pasikalbėti apie M. J. sužalojimÄ , Tuo metu K. Ž. ranka smogė M. S. smÅ«gį, o M. S. pasilenkė ir rankomis atmušė K.

Ž. smÅ«gį, po to pabandė nutverti K. Ž. už apykaklės ir rankų, tačiau K. Ž. ėmė bėgti, o tada M. S. jį nusivijo. Pavijęs, stvėrė jį už drabužių, tuo metu K. Ž. sudavė jam per rankas. Tada M. S. bandė sugriebti jo rankas, tačiau K. Ž. ėmė muÅ¡tis, spardytis, o M. S. rankomis atmuÅ¡inėjo jo smÅ«gius. Tuo tarpu atbėgusi G. Ž. Å¡aukė ir metė į vėliau atbėgusį D. M. alaus skardinę ir pataikė jam į galvÄ (b. l. 133–134, t. 2).

Pažymėtina, jog tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. S. pripažino sulaikymo metu galbÅ«t sudavęs vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam K. Ž., tačiau tai padarė siekdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo K. Ž. suduodamų smÅ«gių (b. l. 187, t. 2). D. M. taip pat neprisipažino vartojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius K. Ž. ir G. Ž. ir paaiÅ¡kino, kad M. S. paklausus, kodėl K. Ž. sužalojo M. J., K. Ž. ėmė bėgti. M. S. ir D. B. pasivijo K. Ž. žalioje vejoje, tačiau nematė, ar jam buvo suduoti kokie nors smÅ«giai.

Patikino, jog K. Ž. pargriuvęs ant žemės nebuvo. D. M. pažymėjo, jog nei K. Ž., nei G. Ž. smÅ«gių nesudavė, G. Ž. už rankos nebuvo pagriebęs ir jos striukės nesuplėšė, beje, nurodė, jog G. Ž. įvykio metu buvo su Å¡viesios spalvos striuke, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateikė tamsios spalvos striukę (b. l. 141–142, t. 2).Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ apklausė iÅ¡teisintuosius M. S. ir D. M., kurie iÅ¡ esmės patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, ir nurodė, jog jokio fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiuosius K.

Ž. ir G. Ž. nevartojo (b. l. 37–38, t. 4).Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog M. S. ir D. M. pareikštas kaltinimas dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam K. Ž. buvo grindžiamas tik paties nukentėjusiojo K. Ž. ir jo motinos nukentėjusiosios G. Ž. nenuosekliais parodymais, kurie viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu keitėsi. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi nukentėjusysis K. Ž. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iš tiesų net negalėjo prisiminti, ar kaltinamasis M.

S. ir D. M. sudavė jam smÅ«gius, ir negalėjo patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie smurto prieÅ¡ jį vartojimÄ (b. l. 128–130, t. 2). Nukentėjusysis K. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. gegužės 11 d. vakare, grįžus iÅ¡ policijos komisariato, kuriame rašė pareiÅ¡kimÄ dėl M. J. veiksmų, prie jo priėjo apie 10 jaunuolių, vienas kurių metė į žemę butelį. IÅ¡sigandęs K. Ž. ėmė bėgti, bet penki vaikinai jį pasivijo ir pagavo, o tada K.

Ž. pajuto smÅ«gius į galvÄ . Nurodė, kad jį mušė keli vaikinai, o kaltinamasis M. S. lyg ir trenkė jam į galvÄ . Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl girtumo įvykio metu galėjo ne visai tiksliai atsiminti visas aplinkybes (b. l. 128–130, t. 2), todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusysis K. Ž. teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai prisiminė ir patvirtino, jog jam smÅ«gius sudavė M. S.. Pažymėtina, jog nukentėjusioji G.

Ž. teisiamojo posėdžio metu tvirtino mačiusi, kad pirmÄ smÅ«gį jos sÅ«nui sudavė kaltinamasis D. M., o po jo du smÅ«gius į galvÄ sudavė ir kaltinamasis M. S., o pavijęs bėgantį K. Ž., jį mušė jau tik vienas M. S., o D. M. nemušė (b. l. 131–132, t. 2), o tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. tvirtino prieÅ¡ingai, t. y. kad pirmÄ smÅ«gį K. Ž. sudavė M. S., o jam pradėjus bėgti, pirmas jį pasivijo M. S., kuris jam vėl smÅ«giavo, o pribėgęs D. M. taip pat jam sudavė kelis smÅ«gius (b. l. 12–13, t. 1).

Kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptartų nukentėjusiųjų parodymų, jų parodymai apie konflikto aplinkybes nėra aiÅ¡kÅ«s ir nuoseklÅ«s. Pažymėtina ir tai, kad abu nukentėjusieji – tiek K. Ž., tiek G. Ž. – nusikaltimo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, o įvykio metu buvo tamsu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Ä®vertinus bylos duomenis, remiantis vien tik nukentėjusiųjų K. Ž. ir G. Ž. nenuosekliais paaiÅ¡kinimais, kad kaltinamieji M. S. ir D. M. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , taip jam buvo padaryti sužalojimai ne tik galvoje, bet ir daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kakle, krÅ«tinės lÄ stoje, abiejose alkÅ«nėse, abiejose plaÅ¡takose, ant kairio klubo ir abiejų kelių, negalima pagrįstai manyti, kad fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo bÅ«tent Å¡ie kaltinamieji ir kad jų veiksmai nežymiai susargdino K.

Ž.. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo D. B. parodymų, kurie patvirtina, jog M. S. mušė K. Ž.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi apklausiamas teisme kaip liudytojas D. B. parodė, jog įvykio iÅ¡ esmės neprisimena, gali tik patvirtinti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. tai, kad M. S. vienÄ kartÄ sudavė K.

Ž. (b. l. 131–132, t. 2). Tačiau Å¡io vieno smÅ«gio sudavimo, kaip buvo minėta anksčiau, neneigė ir pats M. S., kuris pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog galėjo suduoti K. Ž., gindamasis nuo jo smÅ«gių. Tačiau pažymėtina, jog net nustačius Å¡iÄ aplinkybę, t. y. tai, kad M. S. galbÅ«t vienÄ kartÄ sudavė K. Ž., negalima daryti neabejotinos ir pagrįstos iÅ¡vados, jog M. S. ir D. M. padarė kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. vieÅ¡oje vietoje, veikdami bendrai, rankomis sudavė K.

Ž. po du smÅ«gius į galvÄ , o vėliau dar sudavė ne mažiau kaip 3 smÅ«gius rankomis į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydami nukentėjusiajam daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, kakle, krÅ«tinės lÄ stoje, abiejose alkÅ«nėse, abiejose plaÅ¡takose, ant kairio klubo ir abiejų kelių, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Verta paminėti ir tai, jog K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu per akistatÄ nurodė, jog jį sumušė ir D. B., nurodydamas, kad prie jo priėjo D. ir sudavė daugiau negu du smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, nuo jo smÅ«gių buvo nukritęs ant žemės (b.l.173-174, t. 1).

D. B. net buvo apklaustas kaip įtariamasis, bet baudžiamoji byla prieÅ¡ jį buvo nutraukta (b.l.179-181, t. 1).Nepavykus paÅ¡alinti abejonių dėl nukentėjusiųjų duotų parodymų patikimumo, nors visos galimybės tam buvo iÅ¡naudotos, bei nesant kitų, objektyvių ir nepriklausomai nuo K. Ž. ir G. Ž. parodymų M. S. ir D. M. kaltę galinčių neginčijamai patvirtinti įrodymų, apylinkės teismas padarė atitinkančiÄ faktines bylos aplinkybes, pagrįstÄ tinkamu teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų viseto analize ir vertinimu iÅ¡vadÄ , jog nėra patikimai ir neginčijamai įrodyta, kad D.

M. ir M. S. smurtiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį K. Ž., sukėlė fizinį skausmÄ G. Ž. ir Å¡iais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti iÅ¡teisinimo teisėtumu, pagrįstumu ir daryti dėl M. S. ir D. M. kaltės klausimo prieÅ¡ingas iÅ¡vadas negu tos, kurias padarė pirmosios instancijos teismas, pripažinęs byloje surinktus įrodymus nepakankamais jų kaltei patvirtinti. Neperžengiant apeliacinių skundų ribų dėl M.

S. ir D. M. priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai nagrinėjant bylÄ nelieka pagrįstų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nepakanka įrodymų ir kitų teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tent kaltinamieji M.

S. ir D. M. įvykdė kaltinamajame akte nurodytÄ jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas M. S. ir D. M. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas ir pagrįstai iÅ¡teisino juos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalį ar jį kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas              Dalius Jocys Teisėjos             Regina BertaÅ¡ienė                                                                                                                           Aurelija Sadauskaitė