2019-11-27 Nr. AB-22524-3-65-3-00098-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1100-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00098-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo A. M.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės Upytės seniūnijos Upytės kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo protokolo nutarimą, kuriuo nutarta P. Š. nebeprojektuoti nuomai 25 metų laikotarpiui jo laikinai naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies; laikyti, kad P. Š. 2016 m. birželio 9 d. prašymas dėl žemės sklypo Upytės kadastro vietovėje suprojektavimo nuomai išnagrinėtas; vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. vasario 9 d. pavedimo Nr.1PAV-85-(1.8) 3 punktą, suprojektuoti kelią iki žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal antrąjį projekto autorės pateiktą kelio projektavimo variantą, prijungiant 70 kvadratinių metrų žemės plotą, esantį tarp projektuojamo žemės sklypo ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. ISS-574-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo nebuvo patenkintas P. Š. skundas dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo protokolo nutarimo, priimto jo atžvilgiu; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 23VĮ-1744-(14.23.2) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Upytės seniūnijos Upytės kadastro vietovės laisvos žemės fondo plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ (toliau – ir 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas) toje dalyje, kuria buvo patvirtintas laisvos žemės fondo žemės planas dėl žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini) (0,07 ha ploto ir jame neįbraižyto kelio) bei atitinkamai toje dalyje, kuria buvo patvirtintas minėtas žiniaraštis dėl žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir NŽT Panevėžio skyrių iš naujo išnagrinėti P. Š. 2016 m. birželio 9 d. pateiktą prašymą dėl ūkinio privažiavimo valstybinėje žemėje suprojektavimo ir suteikimo naudojimui bei prašymą dėl naudojamo valstybinės žemės ploto suprojektavimo atskiru žemės sklypu ir leidimo jį išpirkti arba išnuomoti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. birželio 9 d. prašymu kreipėsi į atsakovą NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas atskiru žemės sklypu suprojektuoti jam NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-11 suteiktą laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti 0,0561 ha valstybinės žemės sklypą; šį sklypą leisti jam nusipirkti, o nesant galimybės jį parduoti, išnuomoti maksimaliam galimam nuomos terminui; informuoti jį raštu apie Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės Upytės seniūnijos Upytės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir Upytės žemėtvarkos projektas) rengimo eigą ir visus atliekamus su minėtu žemės plotu susijusius veiksmus.

Tą pačią dieną atsakovui pateikė prašymą, prašydamas NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 23VĮ-893-(14.23.2) A. M. suteiktame laikinai naudotis 0,05 ha valstybinės žemės plote suprojektuoti ne siauresnį nei 4,5 m pločio ūkinį privažiavimą (per visą A. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ilgį), kuriuo žemės ūkio technika būtų galima patekti į jam priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei suprojektuotą ūkinį privažiavimą suteikti jam naudotis.

NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1158-(14.23.2.) pakeitė jam suteiktą naudotis žemės plotą iš 0,0561 ha į 0,0270. NŽT Panevėžio skyriuje 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo sušauktas Upytės projekto pretendentų susirinkimas, kurio protokole (toliau – ir Protokolas) neteisingai buvo užfiksuota, jog P. Š. atstovas neva neapsisprendė dėl projektuojamo žemės sklypo ribų, projektuojamo kelio vietos ir nesutiko pasirašyti susirinkimo protokole, ir nutarta jam nebeprojektuoti nuomai jo laikinai naudojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, laikyti, kad 2016 m. birželio 9 d. prašymas išnagrinėtas.

P. Š. atstovas siekė suderinti projektuojamo žemės sklypo ribas, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė atsižvelgti į jo pastabas dėl kelio vietos. Sužinojęs apie tokio susirinkimo protokolo įforminimą protokoliniu nutarimu, priimtą dėl jo, jis apskundė NŽT, kuri 2017 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. ISS-574-(9.5.) nurodė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Protokolą, taip pat nurodė, jog NŽT direktorius 2016 m. vasario 9 d. pavedimu pavedė NŽT Panevėžio skyriui imtis veiksmų, kad būtų suprojektuotas privažiavimo kelias prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, NŽT 2017 m. kovo 6 d. sprendime nurodė, jog ginčo laisvos žemės fondo Nr. 62 plotas yra 0,10 ha , ir jame gali būti projektuojamas tik vienas 0,10 ha ploto žemės sklypas ir jam nustatytas kelio servitutas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1744-(14.23.2.) buvo patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės Upytės seniūnijos Upytės kadastro vietovės laisvos žemės fondo planas dėl žemės sklypo Nr. 62, kuriame pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš viso nebuvo įbraižytas kelias. NŽT Panevėžio skyriaus laisvos valstybinės žemės sklype Nr. 62 projektuojami žemės sklypai prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams: tiek pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, tiek A. M. priklausančio žemės sklypo plane suprojektuotas realią situaciją natūroje atitinkantis privažiavimo kelias, einantis iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos, tačiau atsakovas šį žemės sklypo planą ignoravo, teigdamas, kad natūroje privažiavimo kelio iš viso nėra, dalį realiai egzistuojančio kelio išnuomojo A. M., teigdamas, jog tai žemės ūkio paskirties žemė, siūlė neracionalius ir objektyviai nepatogius privažiavimo kelio projektavimo variantus. Tiesus kelias iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos yra patvirtintas ir Upytės gyvenvietės išplanavimo detaliajame plane. Projektuojant žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje Nr. 62, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 46 punktas. Pareiškėjas pabrėžė, kad kelias negali būti projektuojamas kaip servitutinis, nes juo reikia patekti į 5 žemės sklypus.

4. Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius (toliau kartu – ir atsakovai) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovai nurodė, jog pareiškėjas pateikė prašymą nusipirkti, o nesant galimybės nusipirkti – išnuomoti jam suteiktą laikinai naudotis valstybinės žemės plotą 0,0561 ha. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1346-(14.32.2.) buvo nuspręsta rengti Panevėžio apskrities Panevėžio r. sav. Upytės sen. Upytės kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui. Metodikos 127 punktas nustato, kad pretendentų susirinkimo metu pretendentas, sutikdamas su jam suprojektuoto žemės sklypo ribomis, vieta ir kitais projektiniais sprendiniais, pasirašo susirinkimo protokole. 2016 m. rugsėjo 15 d. pretendentų susirinkime P. Š. įgaliotas atstovas nesutiko derinti jam ilgalaikei nuomai projektuojamo žemės sklypo ribų, nesutikdamas su šiame sklype projektuojamo kelio ribomis, todėl buvo nuspręsta žemės sklypo jam šiame etape neprojektuoti. P. Š. nepareiškė pretenzijų Metodikos 128 punkte nustatyta tvarka. Ginčo vietoje suprojektuotas žemės sklypas buvo patvirtintas 2016 m. spalio 19 d. P. Š. pateikus skundą, pagal NŽT nurodymus ginčo vietoje suprojektuotas vienas 0,10 ha žemės sklypas, kuris apima ir P. Š. suteiktą naudoti žemę, ir šiame žemės sklype suprojektuotas servitutinis kelias, skirtas privažiuoti prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ginčijamas 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjas savo skundą grindė tik deklaratyviais teiginiais, nenurodė, kokie teisės aktai, priimant ginčijamus aktus, buvo pažeisti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M.“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ginčo vietoje valstybinė žemė suteikta naudotis tiek jam, tiek pareiškėjui P. Š.. 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkime buvo pateiktos du schemos su jame įbraižytu privažiavimo keliu variantai, tačiau pareiškėjas nė su vienu iš jų nesutiko, kėlė pretenzijas ir galiausiais iš susirinkimo išėjo. Privažiavimas toje vietoje reikalingas, juo naudojasi ir A. M. privažiavimui prie ūkio pastatų. Jai nėra skirtumo, kokios konfigūracijos bus privažiavimo kelias, 2016 m. rugsėjo 15 d. vykusiame susirinkime ji pasirinko tiesesnio kelio variantą. 2017 metų kovo mėnesį pagal NŽT nurodymus žemės sklypas buvo perprojektuotas, A. M. iš esmės sutinka ir su pataisytu projektu.

II. 8. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo P. Š. skundą atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-11 P. Š. leista laikinai naudotis 0,0561 ha valstybinės žemės plotu, esančiu Panevėžio r. sav. Upytės sen. Upytės kadastro vietovėje pagal pridedamą schemą. NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 23VĮ-893-(14.23.2.) A. M. leista laikinai naudotis 0,05 ha valstybinės žemės plotu, esančiu Panevėžio r. sav. Upytės sen. Upytės kadastro vietovėje pagal pridedamą schemą. Šiems asmenims suteikta naudotis valstybinė žemė (toliau – ir ginčo teritorija) yra apribota Upytės kaimo Upytės gatve, P. Š. priklausančiais žemės sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 28) bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 29), A. M. priklausančiu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. P. priklausančiu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Panevėžio skyriaus 2016 m. liepos 23 d. įsakymu Nr.23VĮ-1158-(14.23.2) buvo pakeistas NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. sausio 7 d. įsakymas Nr.23VĮ-(14.23.2.)-11 nustatant P. Š. leidžiamą laikinai naudotis valstybinės žemės plotą – 0,0270 ha. Pareiškėjas 2016 m. birželio 7 d. NŽT Panevėžio skyriui pateikė du prašymus: prašymą suprojektuoti atskiru žemės sklypu jam suteiktą naudotis žemės plotą ir leisti ją išsipirkti arba šią žemę jam išnuomoti; prašymą suprojektuoti ūkinį privažiavimą prie Sklypo Nr. 29 A. M. suteiktame naudotis žemės plote.

10. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.6 punkte nustatyta, kad laisvos žemės fondo žemė, dėl kurios nepateikti piliečių prašymai suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus natūra žemės sklypus, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodama asmenims arba nuomojama suformavus žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte.

11. Teismas nustatė, jog pareiškėjo 2016 m. birželio 7 d. prašymai buvo sprendžiami pagal nurodytų teisės aktų reikalavimus. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1346(14.23.2) nuspręsta rengti Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės Upytės seniūnijos Upytės kadastro vietovės (toliau – ir Upytės kadastro vietovė) žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – ir Projektas), šiuo įsakymu patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Upytės kadastro vietovėje, sąrašas, į kurį buvo įrašytas ir pareiškėjas, taip pat patvirtinti nustatyti laisvos žemės fondo žemės plotai pagal pridedamą žiniaraštį, tarp jų – ir 62/3 žemės plotas. Projektui prilyginamo plano rengimo ir įgyvendinimo tvarka reglamentuota Metodikos 121–138 punktuose. Pagal Metodikos 125 punktą, Žemėtvarkos skyrius kviečia pretendentus aptarti projektuojamų žemės sklypų vietos ir ribų pretendentų susirinkime. P. Š. įgaliotas atstovas bei A. M., pretenduojantys išsinuomoti žemės plotą 62/3 (ginčo teritoriją) buvo pakviesti ir dalyvavo 2016 m. rugsėjo 15 d. pretendentų susirikime, kuriame jiems buvo pateikti du projektuojamų žemės sklypų variantai. Atsižvelgiant į Metodikos 127.2 punkte nustatytą reikalavimą, kad žemės sklypai turi būti projektuojami su privažiuojamaisiais keliais, ginčo teritorijoje buvo suprojektuotas 6 metrų pločio privažiavimo kelias prie Sklypo Nr. 29 (pateikti du šio projektuojamo privažiavimo kelio konfigūracijos variantai), kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į P. Š. ir A. M. numatomų projektuoti nuomai žemės sklypų plotus. A. M. sutiko su vienu iš pateiktų projektuojamo sklypo variantų, todėl pretendentų susirinkime nutarta A. M. suprojektuoti nuomai 25 metų laikotarpiui žemės sklypą (0,03 ha ploto) laisvo fondo žemės sklypo Nr. 62/3 vakarinę dalį iki projektuojamo kelio ir Sklypo Nr. 29. D. Š. nesutiko nė su vienu iš pateiktų projekto variantų, protokole nepasirašė, iš susirinkimo išėjo jam nepasibaigus, ką patvirtina Protokole užfiksuotos aplinkybės, A. M. paaiškinimai, liudytojos projekto autorės E. K. teismo posėdyje duoti parodymai. Teismo vertinimu, šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir P. Š. įgalioto atstovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai.

12. Metodikos 127.4 punktas nustato, kad pretendentams, kurie nepasirinko žemės sklypo projektavimo vietos arba kuriems neužteko laisvos žemės fondo žemės, arba likusi laisvos žemės fondo žemė yra pažeista, apaugusi medžiais, krūmais ir pelkėta, paaiškinama galimybė gauti žemės sklypą rengiant paskesnį tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą arba projektui prilyginamą planą, arba kitoje kadastro vietovėje. Teismas nurodė, kad pagrįstai 2016 m. rugsėjo 15 d. pretendentų susirinkime nutarta šiame Projekto rengimo etape P. Š. neprojektuoti nuomai žemės sklypo jam suteiktos laikinai naudotis valstybinės žemės plote. Iš Protokolo teismas sprendė, kad šis susirinkimas buvo pravestas pagal Metodikos 126–127 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl naikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. pretendentų susirinkimo protokolo nėra pagrindo. Teismas pažymėjo,. kad tuo pačiu nėra pagrindo naikinti NŽT 2017 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. ISS-574-(9.5.) dalį, kuria nebuvo patenkintas jo skundas dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. pretendentų susirinkimo nutarimo, priimto dėl P. Š., panaikinimo.

13. Teismas pabrėžė, kad pagal Metodikos 128 punktą, pretendentai pretendentų susirinkimo metu gali teikti pasiūlymus ir pretenzijas dėl suprojektuotų žemės sklypų ir kitų sprendinių, kurias nagrinėja ir sprendimą dėl jų pagrįstumo priima žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, tačiau pareiškėjas šia savo teise nepasinaudojo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjui galėjo būtų trukdoma šia teise pasinaudoti. Pagal Metodikos 131 punkto reikalavimus, NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.23VĮ-1544-(14.23.2) buvo patvirtintas Projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos bei plotai, taip pat patvirtintas asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, tarp jų – ginčo teritorijoje A. M. suprojektuotas 0,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 62-1/3. Metodikos 133 punktas nustato, kad žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus įsakymą dėl projektui prilyginamo plano patvirtinimo arba šios Metodikos 131 punkte nurodytuoju atveju priėmus sprendimą nutraukti projektui prilyginamo plano rengimą, administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta, jeigu šie pretendentai buvo įtraukti į pretendentų sąrašą ir jie šios Metodikos nustatyta tvarka buvo kviesti dalyvauti pretendentų susirinkime dėl žemės sklypų projektavimo. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjui priėmus 2016 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 23VĮ-1544-(14.23.2), P. Š. 2016 m. birželio 7 d. prašymų sprendimo procedūra buvo baigta. Pareiškėjas turi teisę teikti naują prašymą dėl jo pageidaujamo iš valstybės nuomoti žemės sklypo suprojektavimo rengiant paskesnį žemės reformos žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą planą. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas šia savo teise pasinaudojo, jo prašymas sprendžiamas NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1577-(14.23.2) pradėtoje Upytės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo procedūroje.

14. Teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr.23VĮ-1744-(14.232.2) buvo priimtas vykdant Metodikos 97–98 punktų reikalavimus, pagal kuriuos po žemėtvarkos projekto patvirtinimo projekto autorius Metodikos nustatytais terminais ir tvarka parengia naują kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planą ir prie jo pridedamus laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį (spausdintine ir skaitmenine forma) bei šios Metodikos 24.10 punkto nustatyta tvarka pateikia žemėtvarkos skyriui, o žemėtvarkos skyriaus vedėjas laisvos žemės fondo žemės planą ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį patvirtina ir juos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pateikimo dienos. Šiuo ginčijamu NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu buvo patvirtintas laisvos žemės fondo žemės planas, kuriame pažymėtas laisvos valstybinės žemės plotas Nr. 62 0,07 ha bei patvirtintas žemės sklypo Nr. 62 žiniaraštis, kartu pažymint, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1544-(14.23.2) A. M. suprojektuotas ir patvirtintas 0,03 ha žemės sklypas Nr.62-1. Minėtą įsakymą pareiškėjas ginčija tuo aspektu, kad nei patvirtintame laisvos valstybinės žemės fondo žemės plane nebuvo pažymėtas, nei žiniaraštyje išskirtas privažiavimo kelias prie jam priklausančio žemės sklypo Nr. 29, teigdamas, jog ginčo teritorijoje turėjo būti suprojektuotas vietinės reikšmės kelias.

15. Teismas pažymėjo, kad Metodikos 48.3 punktas nustato, kad vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais privažiuoti prie žemės sklypų projektuojamas servitutinis kelias. Kadastro žemėlapio ištrauka, teismo vertinimu, patvirtina, kad ginčo teritorijoje privažiavimas reikalingas daugiausiai prie trijų žemės sklypų (Sklypo Nr. 29, Sklypo Nr. 28 ir A. M. žemės sklypo), be to, Sklypas Nr. 28 išsidėstęs prie Upytės g., o A. M. sklypas – prie (duomenys neskelbtini)., ir į juos galima patekti iš šių gatvių. Todėl ginčo teritorijoje galėjo būti projektuojamas tik servitutinis kelias. Teismas pabrėžė, kad nei Metodika, nei kiti žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimo suprojektuoti servitutinius kelius tvirtinant laisvos valstybinės žemės fondo planus. Toks reikalavimas, nesuprojektavus konkrečių žemės sklypų, prie kurių reikalingas privažiavimas, būtų ir nelogiškas.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išnagrinėjus P. Š. skundą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, NŽT 2017 m. kovo 6 d. rašte 1SS-574-(9.5) konstatavo, jog žemės sklypas A. M. suprojektuotas ir NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1544-(14.23.2) patvirtintas neteisėtai, pažeidžiant Metodikos 46 punktą, nustatantį, jog projektuojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto, ir nurodė NŽT Panevėžio skyriui ištaisyti šią klaidą. Vykdydamas šį nurodymą, NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.23VĮ-456-(14.23.2.) pakeitė savo 2016 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 23VĮ-1544-(14.23.2) dalį, asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai sąrašu ginčo teritorijoje patvirtindamas A. M. ir Lietuvos Respublikai suprojektuotą 0,10 ha ploto žemės sklypą Nr. 62/3, kuriam nustatytas kelio servitutas. Patikslinus Projektą, ginčo teritorijoje iš esmės neliko tokio laisvos žemės ploto, koks jis buvo patvirtintas NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 23VĮ-1744-(14.232.2).

17. Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamais aktais grindė ir tuo, kad ginčo teritorijoje projektuojamas kelias turi eiti šalia Sklypo Nr. 29 iki pat jo pabaigos. Teikdamas šį savo argumentą, pareiškėjas rėmėsi tiek jam priklausančio žemės sklypų Nr. 29 ir Nr. 28, tiek A. M. žemės sklypo planais, sudarytais atlikus kadastrinius matavimus, kuriuose pažymėtos gretimybės (ūkinis pravažiavimas, kelias). Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 2 punktą, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypų, bet ne jų gretimybių, ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, taip pat apskaičiuojami tų žemės sklypų plotai ir parengiami nekilnojamojo turto objektų planai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog nėra jokio pagrindo teigti, jog šie planai patvirtina, kad išmatuotas ginčo teritorijos kelias ( ar pravažiavimas) bei nustatyta jo vieta. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Upytės gyvenvietės išplanavimo projektu, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad byloje pateikta tik šio dokumento nepatvirtinta kopija. Teismas pažymėjo, kad net ir papildomai teismui kreipusis į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją bei Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialą, šių institucijų pateikti duomenys nepatvirtino, kad toks teritorijų planavimo dokumentas būtų teisės aktų nustatyta tvarka priimtas (patvirtintas), todėl šiuo dokumentu remtis nėra pagrindo. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 23VĮ-456-(14.23.2.) pakeitė ginčo teritorijoje suprojektuoto žemės sklypo plotą ir ribas, jame numatydamas kelio servitutą – 6 m pločio kelią, skirtą privažiuoti iki Sklypo Nr. 29 vidurio. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šio įsakymo neginčijo. Metodikos 46 punktas nustato reikalavimą žemės sklypus suprojektuoti su privažiuojamaisiais keliais. Teismas vertino, kad toks privažiavimas ginčo teritorijoje yra suprojektuotas, jis yra pakankamai platus pareiškėjui patekti su žemės ūkio technika į jam priklausantį Sklypą Nr. 29, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad projektuojant privažiavimo kelią ginčo teritorijoje buvo pažeistas Metodikos 46 punktas.

18. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus, įpareigoti atsakovus atlikti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus, todėl skundas atmestas.

III. 19. Pareiškėjas P. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo aplinkybes, kad nei jis, nei jo įgaliotas atstovas nebuvo supažindinti su Protokolu ir jo turiniu, apie tokio Protokolo egzistavimą ir jo turinį sužinojo tik 2017 m. sausio 13 d. Pareiškėjas ar jo atstovas nebuvo informuoti apie tai, jog dar 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo priimtas NŽT Panevėžio skyriaus nutarimas, kuriuo buvo nutarta „P. Š. nebeprojektuoti nuomai, 25 metų laikotarpiui, jo laikinai naudojamo žemės sklypo Nr. 62/3 dalies“. Pareiškėjas taip pat teigia nebuvęs informuotas apie atitinkamos administracinės procedūros dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus atitinkamoje kadastro vietovėje ir žemės sklypų projektavimo pabaigą, nors pagal Metodikos 131 ir 133 punktus privaloma informuoti net ir tuos pretendentus, kuriems žemės sklypai patvirtintame projektui prilyginamame plane nebuvo suprojektuoti arba suprojektuoti mažesnio ploto nei nurodyta prašyme pirkti arba nuomoti žemės sklypus. Įrodymų, kad pareiškėjas ar jo atstovas buvo tinkamai supažindintas su administracinės procedūros pabaiga ir Protokolo turiniu byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šias aplinkybes, dėl jų nepasisakė, kartu padarydamas nepagrįstą išvadą, kad šis susirinkimas buvo pravestas pagal Metodikos 126-127 punktuose nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad nei jam, nei jo įgaliotam atstovui nei karto nebuvo pranešta, kad savo pageidavimus ir pastabas galima pateikti raštu planavimo pasiūlymų ir pretenzijų registravimo žurnale, pats žurnalas su klaidinga data ir neregistruotas Dokumentų valdymo taisyklių nustatyta tvarka buvo pateiktas tik pirmosios instancijos teismui posėdžio metu, o apie tokį egzistuojantį žurnalą pirmą kartą buvo sužinota susipažinus su surašyto Protokolo turiniu. Pareiškėjo įgaliotas atstovas nebuvo supažindintas nei su tam tikra tvarka, nei su Metodika, kuria remiantis turėjo vykti atitinkama administracinė procedūra.

21. Pareiškėjas paaiškina, kad pasiūlymai ir pretenzijos NŽT atstovams susirinkimo metu buvo teikiamos žodžiu, jos netgi buvo fiksuotos Protokole, tačiau į jas/ juos nebuvo atsižvelgta, o NŽT tokį neatsižvelgimą motyvavo formaliu pagrindu, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovas savo pageidavimų ir pastabų nepateikė raštu planavimo pasiūlymų ir pretenzijų registravimo žurnale, ir tai buvo prilyginta pareiškėjo atsisakymui nuo žemės sklypo projektavimo. Tai, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja ne tik gero viešo administravimo, bet ir teisingumo ir objektyvumo principams.

22. Pareiškėjas teigia, jog susirinkimo metu jo įgaliotas atstovas pateikė pastabas ir pasiūlymus bei nesutikimo su pateiktomis projektuojamo žemės sklypo schemomis motyvus ir argumentus, NŽT ne tik kad nesurašė Metodikos 40 punkte numatyto akto bei nepateikė išvadų, bet ir neorganizavo papildomo pretendentų susirinkimo Metodikos 41 punkte numatyta tvarka. Todėl skundžiami Protokolo nutarimai, priimti dėl pareiškėjo jau vien dėl nurodytų Metodikos pažeidimų teismo turėjo būti pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

23. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo jo skunde nurodytų aplinkybių, jog iš tiesų jo įgaliotam atstovui (tik susirinkimo metu, nes anksčiau tokia informacija viešai niekur nebuvo skelbta) buvo pateikti projekto autorės parengti du privažiavimo kelio projektavimo variantai, tačiau jie neatitiko realios kelio lokacijos bei prieštaravo racionaliam privažiavimo kelio išdėstymui ir jo panaudojimui.

24. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog kelias yra suprojektuotas iki jam priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidurio, kai iš bylos medžiagoje esančių planų matyti, jog kelias suprojektuotas tik per mažiau nei trečdalį mano sklypo ilgio ir pagal tai, kaip nubraižyta schemoje, yra nepakankamas įvažiuoti žemės ūkio technikai į pareiškėjui priklausantį sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat konstatuota tikrovės neatitinkanti faktinė aplinkybė, jog pareiškėjo įgaliotas atstovas D. Š. nė su vienu iš pateiktų projekto variantų nesutiko, protokole nepasirašė, iš 2016 m. rugsėjo 15 d. pretendentų susirinkimo išėjo jam nepasibaigus, ką neva patvirtina A. M. ir liudytojos E. K. parodymai. Teismas supainiojo, neatkreipė dėmesio, jog vyko du susirinkimai – 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. kovo 30 d., pirmajame susirinkime dalyvavo pareiškėjo įgaliotas atstovas D. Š., kuris iš susirinkimo išėjo jam pasibaigus, o kartu su D. Š., kai buvo aptarinėjamas projektas, A. M. nebuvo (ji sutiko ir prieš tai pasirašė ant vienos iš schemų ir išėjo), todėl ji negalėjo patvirtinti aukščiau minėtų teismo sprendime nurodytų aplinkybių. Pareiškėjui akivaizdu, jog A. M. supainiojo teismą, kalbėdama apie pareiškėjo atstovo išėjimą iš susirinkimo šiam nepasibaigus, t. y. D. Š. išėjo išvarytas iš 2017 m. kovo 30 d. susirinkimo.

26. Pareiškėjas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados dėl atitinkamo kelio projektavimo yra prieštaringos, t. y. viena vertus, teismas sprendime nurodo, kad teisės aktai nenustato reikalavimo suprojektuoti servitutinius kelius tvirtinant laisvos valstybinės žemės fondo planus, kitu atveju, teismas jau konstatuoja, kad Metodikos 46 punktas nustato reikalavimą žemės sklypus suprojektuoti su privažiuojamaisiais keliais ir toks privažiavimas ginčo teritorijoje yra suprojektuotas 2017 m. kovo 30 d. įsakymu. Niekada nebuvo teigiama, kad planuose yra nustatytos konkrečios privažiavimo kelio ribos ir koordinatės, tačiau tai, kad šis privažiavimo kelias yra pažymėtas abiejuose su juo besiribojančių kaimyninių žemės sklypų kadastrinių matavimų planuose netgi kaip gretimybė, suponuoja išvadą dėl privažiavimo kelio reikalingumo, atitinkamos kelio lokacijos ir faktinio buvimo. Tokios prieštaringos teismo išvados, pareiškėjo vertinimu, negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, atitinkamas viešojo administravimo subjekto priimamas sprendimas (administracinis aktas) turi būti aiškus ir motyvuotas. NŽT direktorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Protokolo nutarimo, jį paviršutiniškai išnagrinėjo, nepasisakė dėl skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų, sprendime formaliai konstatuojant, jog nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjo nurodyto Protokolo nutarimo.

28. Atsakovas NŽT Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

29. NŽT Panevėžio skyrius nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Metodikos 40 punktu, nes jis taikomas rengiamiems žemėtvarkos projektams, o nagrinėjamu atveju buvo rengiami planai, prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams. Tai įrodo NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. 23VĮ-1346-(14.32.2.) ir 2017 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 23VĮ-456-(14.23.2.) turinys.

30. Atsakovas pažymi, kad suprojektuotas Upytės kadastro vietovėje žemės sklypas buvo patvirtintas NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo ir 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 23VĮ-456-(14.23.2.), o ne pareiškėjo skundžiamu 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1744-(14.23.2). Priešingai nei teigia pareiškėjas laisvos žemės fondo žemės plane, patvirtintame 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu, neturėjo būti pažymėtas ginčo kelias, nes šiame plane turi būti pažymėti tik laisvos žemės plotai, o planai tvirtinami įsakymu dėl projektui prilyginamų planų patvirtinimo. Metodika ir kiti teisės aktai nenustato pareigos tvirtinant laisvos žemės fondo kelius suprojektuoti servitutinius kelius. Kelias rengiant Sklypo Nr. 28 planą negalėjo būti suprojektuotas, o pažymėtas faktiškai esantis kelias.

31. Atsakovas paaiškina, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1577-(14.32.2.) vėl nuspręsta rengti Upytės kadastro vietovės žemės sklypų planus, P. Š. buvo kviečiamas NŽT Panevėžio skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. raštu į pretendentų susirinkimą, todėl klausimas dėl pareiškėjo ginčo žemės sklypo nuomos yra sprendžiamas.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teismo prašo vadovautis jos pateiktais parodymais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo organizavimo, susirinkime priimtų nutarimų bei nutarimų pagrindu priimtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

34. Pareiškėjas 2016 m. birželio 7 d. prašymu kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 23VĮ-(14.23.2)-11 pagrindu pareiškėjui suteiktą laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti 0,0561 ha žemės sklypą Panevėžio rajono savivaldybėje Upytės seniūnijoje, Upytės kadastro vietovėje, Upytės kaime suprojektuoti atskiru žemės sklypu, leisti jį nusipirkti, nesant tokios galimybės – išnuomoti maksimaliai galimam terminui, taip pat informuoti pareiškėją apie Upytės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo eigą ir apie visus su šiuo žemės sklypu atliekamus veiksmus. Kitu tos pačios 2016 m. birželio 7 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 23VĮ-893-(14.23.2) pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. suteiktame laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti 0,0561 ha žemės sklype, esančiame tame pačiame Upytės kaime suprojektuoti faktiškai esančio ūkinio pravažiavimo vietoje, ne siauresnį negu 4,5 m pločio ūkinį pravažiavimą, kuriuo žemės ūkio technika būtų galima patekti į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą Upytės kaime, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei suteikti pravažiavimą pareiškėjui naudotis.

35. Panevėžio rajono savivaldybės Upytės seniūnijos Upytės kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo protokolo nutarimu buvo nutarta P. Š. neprojektuoti nuomai 25 metų laikotarpiui jo laikinai naudojamo žemės sklypo Nr. 62/3 dalies; laikyti, kad P. Š. 2016 m. birželio 9 d. prašymas dėl žemės sklypo Upytės kadastro vietovėje suprojektavimo nuomai išnagrinėtas; vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. vasario 9 d. pavedimo Nr. 1PAV-85-(1.8) 3 punktą, suprojektuoti kelią iki žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal antrąjį projekto autorės pateiktą kelio projektavimo variantą, prijungiant 70 kvadratinių metrų žemės plotą, esantį tarp projektuojamo žemės sklypo ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

36. NŽT 2017 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. ISS-574-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nebuvo patenkintas P. Š. skundas dėl jo ginčijamos Upytės kadastro vietovės rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo protokolo nutarimo dalies. NŽT nurodė, kad pretendentų susirinkime pareiškėjo interesams atstovavo D. Š., tačiau pastarasis nesuderino projektuojamo žemės sklypo ribų, pretenzijų dėl netinkamai surašyto protokolo nereiškė, todėl procedūra pagal pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo formavimo buvo baigta; susirinkimo Protokolą naikinti nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad NŽT Panevėžio skyrius neinformavo pareiškėjo apie tai, kad procedūra baigta, bei kad jis turi galimybę teikti prašymą dėl nuomotino iš valstybės žemės sklypo suprojektavimo rengiant paskesnį Upytės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą; tačiau apie šią galimybę pareiškėjas buvo informuotas NŽT 2016 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 1SS-3673-(7.5) „Dėl skundo ir prašymo nagrinėjimo“. Nurodė, kad laisvos žemės plote Nr. 62 suprojektuotas bendrojo naudojimo kelias yra reikalingas privažiuoti tik prie dviejų sklypų, todėl projektuojamas servitutinis kelias, nes viešasis vietinės reikšmės kelias projektuojamas tik tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų. Paaiškino, kad laisvos žemės fondo plote Nr. 62 turėjo būti suformuotas vienas ne mažesnis negu esantis 0,10 ha ploto žemės sklypas, asmeniui 0,03 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 62-1/3 suprojektuotas pažeidžiant Metodikos 46 punkto reikalavimus; projekte laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 62 turėjo būti suformuotas vienas 0,10 ha ploto žemės sklypas ir nustatytas šiam žemės sklypui servitutas, užtikrinantis privažiavimą prie pareiškėjui priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės nuomos klausimas sprendžiamas išnuomojant atitinkamą šią žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į asmenų pateiktus prašymus.

37. NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1744-(14.23.2) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Upytės seniūnijos Upytės kadastro vietovės laisvos žemės fondo plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ buvo patvirtintas Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės Upytės seniūnijos Upytės kadastro vietovės laisvos žemės fondo planas ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštis; pareiškėjas jį ginčijo toje dalyje, kuria buvo patvirtintas laisvos žemės fondo žemės planas dėl 0,10 ha žemės ploto Nr. 62 (dėl 0,07 ha laisvos žemės ploto ir jame neįbraižyto kelio) bei atitinkamai toje dalyje, kuria buvo patvirtintas minėtas žiniaraštis dėl žemės ploto Nr. 62.

38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Upytės kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo organizavimo aplinkybes, padarė išvadą, kad jis atitiko Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 126-127 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl naikinti Protokolą nebuvo pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl susirinkimo organizavimo aplinkybių, akcentavo, kad susirinkimo metu nebuvo fiksuojamos jo atstovo pastabos ir pasiūlymai, į jas nebuvo atsižvelgta, NŽT nesurašė Metodikos 40 punkte numatyto akto bei nepateikė išvadų, neorganizavo papildomo pretendentų susirinkimo Metodikos 41 punkte numatyta tvarka, teigė, kad jis nebuvo supažindintas su protokolu, nebuvo informuotas apie atitinkamos administracinės procedūros dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus atitinkamoje kadastro vietovėje ir žemės sklypų projektavimo pabaigą.

39. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis pretendentų 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo organizavimo aplinkybėmis, pažymi, jog pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Protokole nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kad jame nebuvo fiksuojamos ir nagrinėjamos atstovo pastabos, kad įgaliotas atstovas nebuvo informuotas apie administracinės procedūros tvarką, taip pat nebuvo supažindintas su priimtais nutarimais nei informuotas apie juos, pastabų ir pretenzijų registravimo žurnalas buvo pateiktas tik teismui, kai nėra šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje, laikytini neturinčiais įtakos Protokole užfiksuotų aplinkybių vertinimui.

Pareiškėjas, siekdamas paneigti Protokole nurodytus duomenis, kuriais savo išvadas grindė pirmosios instancijos teismas, turi procesinę pareigą pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius jo teiginius (ABTĮ 56 str.). Jis nėra nurodęs, kad jam pačiam ar atstovui buvo sudaromos kliūtys susipažinti su protokolu bei susirinkimui parengta planine medžiaga, teikti pastabas raštu, ar per 10 dienų pareikšti pretenzijas žemėtvarkos skyriaus vedėjui, ir pan. Apeliaciniame skunde nurodomas pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas, pareiškėjo manymu netinkamas, jo atstovo pasišalinimo iš 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo aplinkybių nustatymas, teisėjų kolegijos vertinimu nėra reikšmingas sprendžiant dėl Protokole nurodytų nutarimų teisėtumo.

Pareiškėjo argumentas, kad nebuvo surašytas Metodikos 40 punkte numatytas aktas dėl to, kad pretendentas nesutiko su projektuojamo žemės sklypo vieta ir ribomis, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu naikinti Protokolą, nes minėta Metodikos nuostata netaikoma kai rengiami planai, prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams, o ne žemėtvarkos projektai. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie priimtus nutarimus ir galimybę teikti prašymą dėl nuomotino iš valstybės žemės sklypo suprojektavimo rengiant paskesnį Upytės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą taip pat negali būti laikoma pagrindu naikinti Protokolą, nes informavimo pareigos netinkamas vykdymas nesietinas su ginčijamų nutarimų priėmimu, be to, šis formalaus pobūdžio pareiškėjo teisėtų interesų pažeidimas buvo pašalintas, kai apie šią galimybę pareiškėjas buvo informuotas NŽT 2016 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 1SS-3673-(7.5) „Dėl skundo ir prašymo nagrinėjimo“, ir nesutrukdė pareiškėjui ginti savo teises teisme.

40. Apeliantas, nesutikdamas su ginčijamų nutarimų neprojektuoti jam žemės sklypo nuomai ir suprojektuoti privažiavimą prie jam priklausančių žemės sklypų servitutiniu keliu, apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir tai nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo bylos faktų netiria, bet remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir gali tiesiog pritarti teismo padarytoms išvadoms, kai su jomis sutinka, nedėstydama motyvų iš naujo.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamas pretendentų 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo nutarimas neprojektuoti nuomai 25 metų laikotarpiui pareiškėjui jo laikinai naudojamo žemės sklypo Nr. 62/3 dalies, nepriklausomai nuo priėmimo faktinių aplinkybių, negali būti naikinamas dėl teisinių pagrindų, nes pagal Metodikos 46 punktą, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, projektuojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai negali būti mažesni negu 0,10 ha ploto, gi pareiškėjas siekė suformuoti mažesnio ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Be to, susirinkimo nutarimo formuoti 0,03 ha žemės sklypą plote Nr. 62 kitam asmeniui (A. M.) pagrindu priimti sprendimai (2016 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 23VĮ-1544-(14.23.2. atitinkama dalis), atsakovui įvertinus, kad Upytės kadastro vietovės Projekte laisvos žemės fondo plote Nr. 62 gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, pakeisti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 23VĮ-456-(14.23.2.), kuriuo ginčo teritorijoje patvirtintas A. M. ir Lietuvos Respublikai suprojektuotas 0,10 ha ploto žemės sklypą Nr.62/3, kuriam nustatytas kelio servitutas (I t., b. l. 81–82,). Patikslinus Projektą, ginčo teritorijoje iš esmės neliko tokio laisvos žemės ploto, koks jis buvo patvirtintas NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr.23VĮ-1744-(14.232.2). Tai reiškia, kad tiek aptariama pareiškėjo ginčijama Protokolo nutarimo dalis, tiek ginčijama 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo dalis negali turėti reikšmės pareiškėjo teisių apimčiai, nes dėl to paties žemės ploto šiuo metu yra priimtas ir galioja kitas administracinis sprendimas, sukeliantis materialines teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad 2017 m. kovo 30 d. įsakymas nėra ginčijamas.

42. Nesutikdamas su pretendentų 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo nutarimu dėl 6 m pločio kelio suprojektavimo iki pareiškėjo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal antrąjį projekto autorės pateiktą kelio projektavimo variantą (I t., b. l. 34), prijungiant 70 kvadratinių metrų žemės plotą, esantį tarp projektuojamo žemės sklypo ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas argumentavo, kad turėjo būti projektuojamas ne servitutinis, bet viešasis vietinės reikšmės kelias, kuris yra pažymėtas kaip gretimybė žemės sklypų planuose, sename Upytės gyvenvietės išplanavimo projekte ir reikalingas patekti tiek į pareiškėjo žemės sklypus, tiek ir į kitus žemės sklypus, kurie yra Linininkų gatvėje; be to, suprojektuotas servitutinis kelias yra nepakankamo ilgio, netinkamos lokacijos, kad į pareiškėjo sklypą galėtų įvažiuoti žemės ūkio technika. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes byloje, pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl vietinės reikšmės kelio projektavimo, nes nėra pagrįstų duomenų, kad toks kelias būtų numatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar būtų reikalingas, kaip tai nustato Metodikos 48.3 punktas, privažiuoti ne mažiau kaip prie 5 sklypų. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų nei argumentų, kuriais galėtų būti paneigtos šios teismo išvados. Pateikta Upytės bandymų stoties eksperimentinio ūkio gyvenamųjų statybos kooperatyvo pririšimo plano kopija nėra pagrindo remtis sprendžiant dėl vietinės reikšmės kelio projektavimo, nes nėra aiški šio dokumento sudarymo data, nėra duomenų, kad jis aktualus – t. y. kad atitiktų teritorijų planavimo dokumentus, dėl to būtų priimti administraciniai sprendimai. Pareiškėjo teiginiai, kad suprojektuotas 6 m pločio kelias yra netinkamas naudoti, yra grindžiami išimtinai pareiškėjo interesais, todėl laikytini subjektyviu paties pareiškėjo situacijos vertinimu, ir negali savaime paneigti aptariamo projekto sprendinio atitikimo racionalios žemėnaudos ir interesų derinimo bei jų pusiausvyros principams, kuriais iš esmės vadovaujamasi nustatant servitutus.

43. Pareiškėjo skundo argumentai dėl NŽT 2017 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. ISS-574-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo yra betarpiškai susiję su pretendentų 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo organizavimo aplinkybėmis bei ginčijamos Protokolo nutarimų dalies teisėtumu, dėl kurių pagrįstumo iš esmės yra jau pasisakyta nutartyje. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, buvo priimti administraciniai sprendimai pakeisti Upytės kadastro vietovės Projekto sprendinius laisvos žemės plote Nr. 62, kas aptarta nutarties 43 punkte. Nenustačius pareiškėjo materialiųjų teisių nei teisėtų interesų pažeidimo priimant ginčijamus pretendentų 2016 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo nutarimus, nėra pagrindo naikinti NŽT 2017 m. kovo 6 d. sprendimą.

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi byla apeliacine tvarka, nenustatė pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias ginčo teisinius santykius – žemės reformą – reglamentuojančias teisės normas, iš esmės įvertino visus pareiškėjo skundo argumentus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė