2021-12-15 Nr. AB-179-3-61-3-02176-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4134-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02176-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (bylos dokumentuose nurodoma ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjai) skunde pašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 12PR-107 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo ir Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie, (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjų teigimu, Sprendime nurodyti argumentai yra nepagrįsti, išvados padarytos pasirinktinai vertinant įrodymus, neatsižvelgiant į pareiškėjų kilmės valstybėje, (duomenys neskelbtini) bei individualaus pobūdžio aplinkybes. Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog, įvertinus pareiškėjų pasakojimą, konstatuotina, kad įžvelgiamą grėsmę prieglobsčio prašytojai iš esmės sieja su bendra situacija jų gyvenamojoje vietoje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ir asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamentas nevertino aktualios pareiškėjų kilmės valstybės informacijos (duomenys neskelbtini). Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjų paaiškinimai yra neprieštaringi ir nuoseklūs, neprieštarauja bendrai informacijai, paskelbtai viešai, informacija yra susijusi su pareiškėjų atveju. Pareiškėjai nurodė, kad jie neturi galimybės patvirtinti rašytiniais įrodymais, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), todėl tokiu atveju duomenys vertintini prieglobsčio prašytojo naudai.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad, įvertinus viešai paskelbtą informaciją apie (duomenys neskelbtini), pareiškėjų paaiškinimus, jų baimė grįžti į kilmės valstybę yra objektyvaus pobūdžio, egzistuoja realiai ir yra ne vien tik prieglobsčio prašytojų suvokimas, bet pagrįsta konkrečių faktinių aplinkybių visuma. Pareiškėjų išsiuntimas ir draudimas atvykti, papildomos apsaugos nesuteikimas sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet (duomenys neskelbtini) pareiškėjams būtų uždrausta atvykti į saugią valstybę ir prašyti prieglobsčio. Prieglobstis ir papildoma apsauga nepagrįstai nesuteikti, Migracijos departamentas nesurinko aktualios informacijos apie (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į individualaus pobūdžio aplinkybes, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintinas.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Vertinant pareiškėjų individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jie buvo asmeniškai susidūrę su persekiojimo veiksmais. Pareiškėjų pasakojimai apie priežastis, privertusias juos išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktūs, atsakinėdami į papildomus klausimus pareiškėjai vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais „bendrosiomis žiniomis“, o ne asmenine patirtimi. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjų pasakojimo formos ir turinio trūkumus, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Migracijos departamentas taip pat nenustatė pagrįstos tikimybės kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjų kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų veiksmų aspektu, irgi nenustatyta. Sprendime taip pat konstatuota, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Atsakovas pažymėjo, kad, nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymus, jis įvertino visą aktualią kilmės valstybės informaciją individualios pareiškėjų situacijos kontekste. Nagrinėjant prieglobsčio prašymus, vertinama ne bendra kilmės valstybės situacija, o individuali prieglobsčio prašytojo padėtis. Vertinant prieglobsčio prašytojų individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jie buvo asmeniškai susidūrę su persekiojimo veiksmais. Nebuvo rasta duomenų (duomenys neskelbtini). Remiantis randama informacija (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo deklaruojamą baimę (duomenys neskelbtini) atsakovas vertino kaip išskirtinai hipotetinę.

9. Atsakovas pabrėžė, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Be to, prieš neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pareiškėjai atsikratė turimų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuo siekdami, tikėtina, apsunkinti jų grąžinimą į kilmės valstybę. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti bei bandyti neteisėtai keliauti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

11. Teismas aptarė Įstatymo 86 straipsnio 1, 2 dalies, 87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 96, 116 punktų nuostatas.

12. Teismas nustatė, kad Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnai (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu Nr. 156-3210 pateikė informaciją, jog (duomenys neskelbtini) apie 09:06 val. iš neprisistačiusio asmens į tarnybinį telefoną buvo gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini), keliuku per kaimą eina (duomenys neskelbtini) gymio įtartinų žmonių grupė. Apie 09:17 val. VSAT pareigūnams nuvykus į (duomenys neskelbtini), prie namo ties valstybės sienos ženklu Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėti ir sulaikyti 10 (duomenys neskelbtini) gymio asmenų grupė, iš kurių 5 vyrai, 3 moterys ir 2 vaikai. Tarp sulaikytų asmenų buvo pareiškėjai. Pareiškėjai nurodė identiškus prašymus dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjai prašymuose nurodė, kad jie yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2021 m. birželio 7 d. priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje.

13. Atsižvelgęs į pareiškėjų pateiktus ir Migracijos departamento tyrimo metu surinktus duomenis dėl pareiškėjams kylančios grėsmės ar pavojaus sveikatai ar gyvybei (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad nenustatytos visos sąlygos, kurių pagrindu pareiškėjams galėtų būti suteikiamas pabėgėlio statusas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai apklausos metu ar papildomais paaiškinimais Migracijos departamentui nepateikė informacijos, leidžiančios manyti, kad jiems asmeniškai kilmės šalyje gresia realus persekiojimas ar jie turi objektyviais duomenimis pagrįstą baimę grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjai nei apklausoje, nei prašyme suteikti prieglobstį nenurodė priklausomybės atitinkamai rasei, religijai, tautybei, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar savo politinių įsitikinimų, dėl kurių galėtų būti pagrįstai persekiojami. Teismas vertino, kad pareiškėjų teiginiai dėl (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsti realia grėsme jų sveikatai ar gyvybei, pareiškėjai tik spėja, kad jiems gali kilti pavojus gyvybei.

14. Teismas pažymėjo, kad, nors Migracijos departamentas nustatė, jog (duomenys neskelbtini), tačiau nerasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), jam nekilo jokių neigiamų padarinių. Pareiškėjas apklausos metu nepaaiškino, kuo pasireiškė (duomenys neskelbtini), jokių konkrečių detalių neatskleidė, nepaaiškino kodėl (duomenys neskelbtini) nesiėmus jokių veiksmų po (duomenys neskelbtini) prieš išvykstant iš (duomenys neskelbtini), grįžus į jį, su pareiškėjais turėtų būti susidorota. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjų teiginius dėl (duomenys neskelbtini) vertino kritiškai. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo baimė dėl (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta.

15. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad Migracijos departamentas neįvertino, jog pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog Migracijos departamentas Sprendime nenurodė konkrečių argumentų dėl pareiškėjo tariamo incidento su (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas išnagrinėjo kilmės valstybės informaciją ir nerado duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vyktų (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pasakojimo dalis dėl (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, kadangi (duomenys neskelbtini) gairėse dėl (duomenys neskelbtini) piliečių prieglobsčio prašymų vertinimo nėra informacijos, kad (duomenys neskelbtini) būtų (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytus argumentus apklausos metu, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimo dalis dėl (duomenys neskelbtini) yra vienkartinis atvejis, kuris negali būti traktuotinas persekiojimu kilmės valstybėje. Apklausos metu pareiškėjas deklaratyviai papasakojo apie incidentą su (duomenys neskelbtini), aiškiai ir išsamiai nenurodė aplinkybių apie įvykusį incidentą, taip pat nenurodė tolimesnių (duomenys neskelbtini) veiksmų, kurie būtų nukreipti būtent į pareiškėją ir kurie galėtų būti laikomi persekiojimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas incidentas įvyko (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų prieglobsčio prašymai gauti (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po asmeninio incidento su (duomenys neskelbtini) nenurodė jokių pakartotinų įvykių, kurie būtų susiję asmeniškai su juo, o ne grįsti bendra situacija (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje. Todėl teismas sprendė, kad prieš pareiškėją (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai nėra pasiekę tokio intensyvumo laipsnio ir dažnumo, kad juos būtų galima pripažinti persekiojimo veiksmais, kaip jie suprantami Konvencijoje.

16. Dėl pareiškėjų teiginių, kad atsakovo pateikta informacija apie kilmės valstybę yra bendro pobūdžio ir neatspindi (duomenys neskelbtini) aktualumo, keliamos grėsmės, teismas nurodė, kad tiek pareiškėjai, tiek Migracijos departamentas iš esmės sutinka, jog bendra situacija pareiškėjų kilmės valstybėje yra (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, remiantis (duomenys neskelbtini) gairėmis, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu nerasta duomenų apie aktualų esminį saugumo situacijos pasikeitimą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kurie lemtų poreikį koreguoti (duomenys neskelbtini) vertinimą. Pareiškėjų nurodyta (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje pateikta informacija nepaneigia, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjų kilmės valstybėje nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią (duomenys neskelbtini) skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime, šių išvadų nepaneigia pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai.

17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.), pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo dėl Sprendimo pripažinimo neteisėtu, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjų prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 18. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie (duomenys neskelbtini).

20. Pareiškėjai nurodo, kad teismas vertino, jog atsakovas, pagrįstai remdamasis (duomenys neskelbtini) parengtomis gairėmis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pažymi, kad jie į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovas iš esmės rėmėsi neaktualiais bylai duomenimis, nes tuo metu pareiškėjai jau buvo Lietuvoje. Be to, pripažįstant, kad (duomenys neskelbtini), šiame kontekste ir vertintinos individualios pareiškėjų nurodytos aplinkybės, o ne a priori (iš anksto) nustatoma, kad esant (duomenys neskelbtini), bet nepakankamam, kad asmens buvimas toje teritorijoje savaime yra pavojingas, nėra pagrindo suteikti asmenims apsaugą.

21. Cituodami Tvarkos aprašo 115, 167 punktus, pareiškėjai nurodo, kad atsakovas tyrimą atliko neišsamiai, nesurinko visos aktualios informacijos apie pareiškėjų kilmės valstybę, faktinį (duomenys neskelbtini) elgesį, o ne teorinį (duomenys neskelbtini). Skubotas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas lėmė, kad nebuvo surinkta, ištirta aktuali ir į pareiškėjų prašymą atliepianti informacija.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymus, įvertino visą aktualią kilmės valstybės informaciją individualios pareiškėjų situacijos kontekste. Vertinant prieglobsčio prašytojų individualią situaciją, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jie buvo asmeniškai susidūrę su persekiojimo veiksmais. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Įstatymo, Tvarkos aprašo bei kitų teisės aktų nuostatomis. Patys pareiškėjai konkrečiai nenurodo, kurį Tvarkos aprašo 115 punkte nurodytą kriterijų Migracijos departamentas netinkamai pritaikė šiuo konkrečiu atveju. Migracijos departamentas, atlikdamas pareiškėjų situacijos tyrimą bei priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro informacija, Europos Žmogaus Teisių Teismo informacija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, Europos informacijos apie kilmės valstybes tinklo pateikiama informacija bei kitais šaltiniais, nurodytais ginčijamame Sprendime. Pareiškėjų teiginiai, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino jų prašymus, yra deklaratyvūs.

24. Atsakovas pažymi, kad nei Migracijos departamentas, nei teismas nekėlė tokio reikalavimo, kad užsienietis būtinai turi būti (duomenys neskelbtini) ar pan. Pareiškėjų pasakojimas buvo bendro, abstraktaus pobūdžio, pareiškėjai grėsmę siejo su hipotetinėmis prielaidomis, kurių nepagrindžia surinkta kilmės valstybės informacija. Pagal surinktą informaciją, (duomenys neskelbtini) gyventojai (duomenys neskelbtini) nesusiduria su (duomenys neskelbtini). Pareiga pagrįsti savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, t. y. pareiškėjams, tai jokiu būdu nereiškia, kad jiems tenka pareiga surinkti kilmės valstybės informaciją, tačiau jie turi pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų.

25. Atsakovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis, vertindamas (duomenys neskelbtini), juolab, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš (duomenys neskelbtini) tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Nors gairės buvo išleistos (duomenys neskelbtini), tačiau jų patikimumas ir aktualumas išlieka toks pats, nes informacija yra renkama už praėjusius (duomenys neskelbtini), į kuriuos įeina ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, kad patys pareiškėjai tik (duomenys neskelbtini) nei buvo išleistos gairės atvyko į Lietuvą, Sprendime buvo analizuojami ir įvykiai, apimantys (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nebuvo rasta duomenų apie aktualų esminį saugumo situacijos pasikeitimą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kurie lemtų poreikį koreguoti (duomenys neskelbtini) vertinimą. Be to, patys pareiškėjai jokiais įrodymais nepaneigė ir nenurodė aplinkybių, įrodančių, kad valstybės kilmės informacija būtų neaktuali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 12PR-107 nesuteikti jiems (pareiškėjams) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjų persekiojimo baimė nėra visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

28. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, rėmėsi tik bendro pobūdžio duomenimis, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

30. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

31. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

33. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

34. Tvarkos aprašo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 28 d.) 116.1 punkte nurodyta, kad remdamasis nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma persekiojimu. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.

35. Vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai išsamus ir detalus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas ir patikimumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti kitais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais (Tvarkos aprašo 116 p.).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

37. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime akcentavo, jog kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu surinkta informacija nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) gyventojai (duomenys neskelbtini) susiduria su (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nerasta pranešimų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vyktų (duomenys neskelbtini). Remiantis rasta informacija, Sprendime nurodyta, kad, (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini).

38. Sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, prieglobsčio prašytojai grėsmę sieja su bendra situacija jų gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjų nurodyta grėsmė yra tiktai hipotetinio pobūdžio ir grindžiama menka bei neapibrėžta tikimybe.

39. Kaip matyti iš pareiškėjų (duomenys neskelbtini) apklausos, pareiškėjų pasakojimas nepasižymi išsamumu ir detalumu, pareiškėjai, atsakydami į papildomus klausimus, vengė tikslių ir konkrečių atsakymų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėja apklausos metu taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių, kaip, kada, kodėl jai ir jos vyrui (pareiškėjui) (duomenys neskelbtini), apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais, kad, (duomenys neskelbtini).

40. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su incidentu, įvykusiu (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, jog pareiškėjas aiškiai ir išsamiai nenurodė aplinkybių apie įvykusį incidentą, taip pat nenurodė tolimesnių (duomenys neskelbtini) veiksmų, kurie būtų nukreipti būtent prieš pareiškėją ir kurie galėtų būti laikomi persekiojimu; kad nurodytas incidentas įvyko (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų prieglobsčio prašymai gauti (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus (duomenys neskelbtini); kad pareiškėjas po asmeninio incidento su (duomenys neskelbtini) nenurodė jokių pakartotinų įvykių, kurie būtų susiję asmeniškai su juo, o ne grįsti bendra situacija (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytas (duomenys neskelbtini) yra vienkartinis atvejis, kuris negali būti traktuotinas persekiojimu kilmės valstybėje. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių argumentų, paneigiančių minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš Sprendimo, Migracijos departamentas įvertino prieglobsčio prašytojų pasakojimo trūkumus, atsižvelgė į iš įvairių šaltinių surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, kuri nepatvirtino, kad pareiškėjams (prieglobsčio prašytojams) asmeniškai kyla grėsmė jų gyvenamojoje vietovėje.

42. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjų atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę, prieglobsčių prašytojų pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jie patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojų dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčių prašytojų individualią padėtį ir asmenines aplinkybes; kt.(Tvarkos aprašo 115 p.)

43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Pareiškėjai argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jiems nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija (duomenys neskelbtini), kurios pareiškėjai nepaneigė, nė vienoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjams (prieglobsčio prašytojams) asmeniškai kyla grėsmė jų gyvenamojoje vietovėje. Todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

45. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

46. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus ir netaikė pareiškėjams abejonės privilegijos, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

47. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė