8aeb7ff3-c552-408f-a95d-20258db7c714 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1427-603/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11620-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21;(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. vasario 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Vijuri“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Skolų departamentas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 6838,63 Lt skolÄ , 6 proc. procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Nurodė, kad UAB „Vijuri“ ir UAB „Rivaisa“ 2013-08-22 d. sudarė sutartį Nr. RM 130821/2303. Sutartyje įtvirtinta, kad krovinio pasikrovimo data - 2013-08-22. Krovinio pristatymas nurodytu adresu - 2013-08-24/26 d. Pagal sutartį pervežimo paslaugos kaina - 1550 EUR + PVM (21 proc.). Nurodė, kad UAB „Rivaisa“ tinkamai ir laiku įvykdė savo įsipareigojimus, o atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita Nr. 05993 6475,73 Lt (15550 EUR) sumai.

SÄ skaita Nr. 05993 ir krovinio transportavimo važtaraÅ¡tis atsakovui buvo iÅ¡siųsti paÅ¡tu, atsakovas sÄ skaitas priėmė 2013-08-30, pretenzijų nepareiÅ¡kė, tačiau neatsiskaitė, nors tai turėjo padaryti per 35 dienas po sÄ skaitos - faktÅ«ros ir CMR originalų gavimo. Kadangi Å¡ie dokumentai atsakovui buvo įteikti 2013-08-30, 35 dienų terminas suėjo 2013-09-04. Nurodė, kad 2013-05-16 pradinis kreditorius ir ieÅ¡kovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/13/05/16/1.              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-02 iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino pilnai.Atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus ir nurodo, kad sÄ skaitoje yra nurodyta, jog mokėtojas yra Žarijų g. 6, o laiÅ¡kai, kurie neva buvo siųsti, buvo siųsti į adresÄ iÅ¡ kurio įmonė iÅ¡siregistravo prieÅ¡ 2,5 metų, taigi nėra patvirtinimo, kad dokumentai buvo teikti, todėl skolos perleidimo sutartis yra niekinė.

Atsakovas pervežimo fakto neginčija, tačiau nurodo, kad iÅ¡ pradinio kreditoriaus UAB „Rivaisa“ negavo CMR važtaraščio originalo. Nurodė, kad skolos perdavimo sutartis yra niekinė, nes skola gali bÅ«ti perduota tik tada, kai yra įvykdyti visi pagrindinėje sutartyje numatyti punktai.IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo prieÅ¡taravimus nurodė, kad po reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SP/13/05/16/1 pasiraÅ¡ymo iÅ¡siuntė atsakovui keturis praneÅ¡imus dėl skolos grÄ Å¾inimo (2014-01-24 praneÅ¡imas Nr. 14/01/24/4 iÅ¡siųstas adresu EiÅ¡iÅ¡kių pl. 72B, Vilnius, ir adresu Žarijų g. 6, Vilnius, 2014-02-10 praneÅ¡imas Nr. 14/02/10/1 iÅ¡siųstas adresu EiÅ¡iÅ¡kių pl. 72B, Vilnius, 2014-02-11 praneÅ¡imas Nr. 14/02/11/1 iÅ¡siųstas adresu EiÅ¡iÅ¡kių pl. 72B, Vilnius ir įteiktas atsakovui).

Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SP/13/05/16/1 yra nenuginčyta, be to, nėra nustatyta absoliučių jos negaliojimo pagrindų – sutartis yra galiojanti.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. galutinius sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-02 preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ .Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatė, kad UAB „Vijuri“ ir UAB „Rivaisa“ 2013-08-22 sudarė pervežimo sutartį - užsakymÄ Nr. RM 130821/2303.

UAB „Rivaisa“ įvykdęs savo įsipareigojimus, atsakovui iÅ¡rašė sÄ skaitÄ Nr. 05993 6475,73 Lt (15550 EUR) sumai. SÄ skaita Nr. 05993 ir krovinio transportavimo važtaraÅ¡tis atsakovui buvo iÅ¡siųsti paÅ¡tu, atsakovas sÄ skaitas priėmė 2013-08-30, pretenzijų nepareiÅ¡kė, tačiau neatsiskaitė, nors tai turėjo padaryti per 35 dienas po sÄ skaitos - faktÅ«ros ir CMR originalų gavimo. Å ie dokumentai atsakovui buvo įteikti 2013-08-30 d., 35 dienų terminas suėjo 2013-09-04.

Dokumentų įteikimo faktÄ patvirtina Lietuvos paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡as (b. l.

6) iÅ¡ kurio matyti, kad UAB „Rivaisa“ iÅ¡siuntė dokumentus atsakovui registruotu paÅ¡tu ir jie buvo įteikti UAB „Vijuri“ 2014-08-30 12:00 val. 2013-05-16 UAB „Rivaisa“ ir ieÅ¡kovas sudarė reikalavimo į atsakovo skolÄ perleidimo sutartį Nr. SP/13/05/16/1. 2014-02-11 ieÅ¡kovo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas Nr. 14/02/11/1 apie reikalavimo perleidimÄ atsakovui buvo įteiktas. Teismas konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SP/13/05/16/1 yra nenuginčyta, nėra nustatyta absoliučių jos negaliojimo pagrindų.

Teismas, nustatęs, kad atsakovas su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, sprendė, kad atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę Å¡alimi ir privalo sumokėti ieÅ¡kovui 6838,63 Lt skolÄ .Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. galutinį sprendimÄ panaikinti. Nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „Rivaisa“ nepilnai įvykdė atsakovo ir UAB „Rivaisa“ sudarytÄ autotransporto paslaugų sutartį, t.y. nepateikė CMR važtaraščio originalo, įrodančio pervežimo užbaigimÄ .

Pagal sudarytÄ sutartį, pervežimai apmokami po to kai pateikiama sÄ skaita bei CMR važtaraščio originalas. Nors teigiama, kad 2013-12-30 atsakovui buvo įteiktas laiÅ¡kas, tačiau neįrodytas to laiÅ¡ko turinys. Teigia, kad skolos perdavimo sutartis yra niekinė.IeÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovui siųsto laiÅ¡ko turinio. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad pradinis kreditorius UAB „Rivaisa“ pilnai neįvykdė sutarties ir nepateikė CMR važtaraščio originalo.

Atsakovas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl CMR važtaraščio originalo nepateikimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas bei įrodymais paremtas aplinkybes.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vijuri“ ir UAB „Rivaisa“ 2013-08-22 sudarė pervežimo sutartį - užsakymÄ Nr. RM 130821/2303, pagal kuriÄ užsakovas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti už pervežimÄ sutartÄ kainÄ pavedimu praėjus 35 d. po sÄ skaitos-faktÅ«ros ir CMR originalų gavimo.

Byloje pateikta CMR kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad krovinys buvo gautas, gavimas patvirtintas gavėjo antspaudu bei asmens, priėmusio krovinį, paraÅ¡u, taip pat pateikta PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 05993, sudarytos pagal pervežimo sutartį - užsakymÄ Nr. RM 130821/2303, kopija 1875,50 EUR sumai. Pradinis kreditorius UAB „Rivaisa“ 2013-11-21, 2013-12-06, 2013-12-18 registruotu paÅ¡tu siuntė atsakovui raÅ¡tiÅ¡kus raginimus atsiskaityti. UAB „Rivaisa“ ir ieÅ¡kovas 2013-05-16 sudarė reikalavimo į atsakovo skolÄ perleidimo sutartį Nr. SP/13/05/16/1. 2014-02-11 ieÅ¡kovo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas Nr. 14/02/11/1 apie reikalavimo perleidimÄ atsakovui buvo įteiktas pasiraÅ¡ytinai.Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v.

UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprÅ«pinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Nurodė, kad jie neginčija fakto, kad pradinis kreditorius krovinį pervežė, tačiau ginčija faktÄ , jog jiems buvo įteikti dokumentai.

Atsakovo nuomone, pervežimo sutartis nėra pilnai įvykdyta, nes nėra pateikti visi dokumentai. Atsakovas teigia, kad pradinis kreditorius sÄ moningai dokumentus siuntė neteisingu įmonės adresu. Nurodė, kad jų buveinės adresas yra EiÅ¡iÅ¡kių pl. 72B, Vilnius, Å¡iuo adresu jie gavo priminimÄ , o ne dokumentus, t.y. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir CMR originalÄ . Kaip nesutikimo su ieÅ¡kiniu bei neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu priežastį atsakovas nurodė tai, jog neturėdamas CMR originalo atsakovas negali iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitos-faktÅ«ros užsakovui, pagal kurio užsakymÄ jie organizavo krovinio pervežimÄ ir kuris reikalauja bÅ«tent CMR originalo, taip negalėdami gauti apmokėjimo.

Tačiau vėliau atsakovas visgi pripažino, kad galima gauti CMR dublikatÄ , kurį jie dabar jau yra gavę iÅ¡ krovinio gavėjo Lietuvoje, ir Å¡iuo metu atsakovas jau yra iÅ¡rašęs sÄ skaitÄ savo užsakovui.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nekyla ginčas, ar pradinis kreditorius atsakovui paslaugas suteikė tinkamai, kadangi atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su pervežimo sutarties - užsakymo Nr. RM 130821/2303 netinkamu įvykdymu. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi nėra atsiskaitęs ir Å¡ios aplinkybės neginčija.

Taigi iÅ¡ esmės nesant ginčo dėl pačios skolos fakto, atsakovas remdamasis vien tuo pagrindu, jog nėra gavęs CMR originalo, nevykdo savo prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovas teigia, kad pradinis kreditorius nėra pilnai įvykdęs sutarties, todėl negalėjo parduoti reikalavimo teisės į skolÄ , kuri neegzistuoja, kadangi nepateikus visų dokumentų, atsakovui neprasidėjo 35 dienų mokėjimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡ia atsakovo pozicija. IÅ¡ paties atsakovo paaiÅ¡kinimų akivaizdu, jog realiai sutartis yra įvykdyta laiku ir tinkamai, jokių pretenzijų nei dėl sutarties įvykdymo, nei dėl CMR originalų pateikimo ar nepateikimo atsakovas ieÅ¡kovui nebuvo pareiÅ¡kęs. Aplinkybė, jog atsakovas negali iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitos-faktÅ«ros savo klientui, niekaip nėra susijusi su ginčo dalyku, t.y. apmokėjimu pagal pervežimo sutartį - užsakymÄ Nr. RM 130821/2303, ir atsakovas nepagrįstai ja remiasi vengdamas sumokėti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas.Be to, apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovo teiginius, kad savo faktinės buveinės adresu EiÅ¡iÅ¡kių pl. 72B, Vilnius, jie gavo ne dokumentus, t.y. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir CMR originalÄ , o priminimÄ .

IeÅ¡kovas teigia, pradinis kreditorius tiek sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , tiek CMR originalÄ , iÅ¡siuntė atsakovui buveinės adresu EiÅ¡iÅ¡kių pl. 72B, Vilnius, atsakovas dokumentus priėmė 2013-08-30. Bylos duomenys patvirtina, kad krovinys gavėjui pagal pervežimo sutartį - užsakymÄ Nr. RM 130821/2303 buvo pristatytas 2013-08-23, PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 05993 iÅ¡raÅ¡yta 2013-08-26. Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis, į bylÄ pateiktÄ pradinio kreditoriaus iÅ¡siųstų siuntų sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, jog korespondencija atsakovui buvo iÅ¡siųsta 2013-08-28, korespondencija įteikta atsakovui pasiraÅ¡ytinai, bÅ«tų nelogiÅ¡ka teigti, jog Å¡ia korespondencija atsakovui buvo siųsti priminimai ar kiti praneÅ¡imai.

Nei po Å¡ios korespondencijos gavimo, nei po vėliau siųstų priminimų sumokėti už suteiktas pasaugas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į pradinį kreditorių dėl CMR originalo pateikimo, jog Å¡is dokumentas jam nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į įstatymo nustatytas ir kasacinio teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, leidžia daryti pakankamai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas įrodė savo teiginius, jog atsakovui buvo pateikti visi dokumentai, tuo tarpu atsakovas savo atsikirtimus grindžia tik atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais, kurie teismo vertinimu yra nenuoseklÅ«s nepagrįsti papildomais įrodymais ir loginėmis iÅ¡vadomis, todėl nelaikytini reikÅ¡mingais įrodymais teismo nuomonei dėl atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės egzistavimo susidaryti.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pradinis kreditorius turi reikalavimo teisę į atsakovÄ .Atsakovas taip pat teigia, kad 2013-05-16 reikalavimo į atsakovo skolÄ perleidimo sutartis yra niekinė dėl to, kad pradinis kreditorius neturėjo pagrindo perleisti reikalavimo ieÅ¡kovui.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylÄ nustatyta, jog pradinis kreditorius turėjo reikalavimo teisę į atsakovÄ , todėl laikytina, kad turėjo teisę perleisti kitam asmeniui reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ , atsakovo teiginiai dėl sutarties pripažinimo niekine atmestini kaip nepagrįsti.Pirmos instancijos teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SP/13/05/16/1 yra nenuginčyta, nėra nustatyta absoliučių jos negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis aplinkybėmis, jog nėra įstatyme numatytų pagrindų sandorį pripažinti niekiniu.Atsakovas neginčija ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad jam buvo praneÅ¡ta apie reikalavimo perleidimÄ , taip pat reikalavimo perleidimo sutartis atsakovui įteikta kartu ieÅ¡kiniu bei kitais procesiniai dokumentais, todėl laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimÄ , ir reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ skolininkÄ , t.y. atsakovÄ .Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ .

Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Loreta Lipnickienė Aldona Tilindienė Liuda Uckienė