8ae8facf-b935-485d-95c6-c294fc84b2bc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-49/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02223-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 42.10.; 42.11.; (S) 44.2.4.2.; 63.2.; 121.21. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sekretoriaujant M.

Z.,Dalyvaujant ieškovų A. L. ir V. L. atstovui advokatui Mariui Liatukui, ieškovei ir trečiojo asmens UAB „Sartonic būsto statyba“ atstovei A. L., atsakovo AB DNB banko atstovams: advokatei Joanai Baublytei ir advokatui Egidijui Baranauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. L. ir V. L. bei atsakovo AB DNB banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo, kuriuo ieškiniai atmesti, priešieškiniai patenkinti iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1235-577/2013 pagal ieškovų V.

L. ir A. L. ieškinius atsakovui AB DNB bankui (ankstesnis pavadinimas - AB DnB NORD bankas) dėl skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių ir obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, neturtinės žalos priteisimo, atsakovo AB DNB banko priešieškinius ieškovams V. L. ir A. L. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo pagal ieškinius ir priešieškinius UAB „Sartonic būsto statyba“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė Ieškovas V.

L. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos (ab initio): 2007-06-19 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-457, 2007-06-18 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD PASAULIS-22, 2007-06-18 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD KYLANČIOS RINKOS-1, 2007-06-18 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD Stoxx Select 2; taikyti abipusę restitucijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 1-9).Atsakovas AB DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 185-194) prašė priteisti solidariai iÅ¡ V.

L. ir A. L. 752 402,91 eurų (2 597 896,77 Lt) dydžio įsiskolinimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo dienos, t. y. 2010-08-25, iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; lygiomis dalimis priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė A. L. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos (ab initio): 2007-08-09 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-593, 2007-08-09 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD AKTYVIAI VALDOMAS PASAULIS-2 (LTL); priteisti iÅ¡ atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 1-9).Atsakovas AB DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t. 3, b. l. 190-200) prašė priteisti solidariai iÅ¡ V.

L. ir A. L. 691 011,43 eurų dydžio įsiskolinimÄ (2 385 924,27 Lt), 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo dienos, t. y. 2010-08-23, iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; lygiomis dalimis priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai sandorius prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.91 str. pagrindu, nurodė, kad sandoriai sudaryti atsakovui panaudojus apgaulę ieÅ¡kovų atžvilgiu, kuri pasireiÅ¡kė tyčiniu svarbios (esminės) informacijos neatskleidimu, o bÅ«tent apie ginčo sandoriais įsigyjamo finansinio produkto rizikÄ , jo veikimo esmę ir ypatybes, prieÅ¡ingai klaidingai akcentavo produkto saugumÄ , garantuotÄ prieaugį, tuo suformuodamas ieÅ¡kovų klaidingÄ nuomonę apie siÅ«lomos investicijos garantijas.

Pažymėjo, kad ginčo sutartys yra naudingos tik atsakovui – Å¡i nauda pasireiÅ¡kia per akivaizdžiÄ sandorių rizikos disproporcijÄ , kadangi ieÅ¡kovai ginčo sandoriais rizikuoja viskuo (visu hipoteka įkeistu turtu), tuo tarpu atsakovas nerizikuoja niekuo – nei tuo atveju, jei investicija uždirbtų, nei tuo atveju, jeigu investicija bÅ«tų nuostolinga. Bankas sudarydamas ginčijamus sandorius pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRÄ®) 22 str., Vertybinių popierių rinkos įstatymo (VPRÄ®) 24 str., numatytÄ banko pareigÄ aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus; pateikti potencialiam klientui įspėjimÄ apie rizikÄ , kuri bÅ«dinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones.

Kadangi atsakovas yra komercinis bankas, užsiimantis investavimo veikla, todėl vykdant Å¡iÄ veiklÄ jam taikomi padidinti profesionalumo reikalavimai (CK 6.38 str. 2 d., 6.200 str. 4 d.). Tuo tarpu ieÅ¡kovai yra neprofesionalÅ«s klientai (FPRÄ® 3 str. 20 p.), neatitinka FPRÄ® 27 str. sÄ lygų, nėra pripažinti profesionaliais investuotojais (FPRÄ® 28 str.). Iki ginčo sandorių sudarymo ieÅ¡kovai anksčiau nėra įsigiję SASO nei savomis, nei skolintomis lėšomis, nedirbo banke, kitose finansų įstaigose, jų veikla niekada nebuvo investavimas.

Esminė sandoriams sudaryti informacija, kuriÄ Å¾inodami ieÅ¡kovai nebÅ«tų sudarę ginčo sandorių ir kuri ieÅ¡kovams tyčia nebuvo atskleista, yra: SASO įsigijimo skolintomis lėšomis rizika, kad SASO gali neuždirbti tiek, kad pajamos padengtų paskolos palÅ«kanas, SASO veikimo mechanizmas, aplinkybės, nuo kurių priklauso, ar asmuo gaus pelnÄ , ar ne, kokie veiksniai didina/mažina pelno gavimo tikimybę, pelno skaičiavimo bÅ«das, kokia investicijų praradimo rizika; ji turėjo bÅ«ti objektyvi ir visapusė.

Atsakovas sÄ moningai, tendencingai, perdėtai akcentavo investicijų naudÄ taip klaidindamas ieÅ¡kovus, siekdamas suformuoti nuomonę, kad siÅ«lomas investavimo bÅ«das yra visiÅ¡kai saugus ir jo pasekoje ieÅ¡kovai nepatirs nuostolių. Reklaminių leidinių frazes apie garantuotas palÅ«kanas, t. y. pelnÄ , patvirtino ir obligacijų sutartys, kurių 1.3. punkte naudojama formuluotė „įsipareigoja sumokėti Investuotojui Obligacijų nominaliÄ vertę bei priemokos sumÄ Programos prospekte nustatyta tvarka“ neprofesionaliam klientui galėjo suponuoti nuomonę apie neabejotinÄ SASO pelnÄ (priemokÄ ).

IeÅ¡kovai taip pat paaiÅ¡kino, kad skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartyse nėra nurodyta, kad nekilnojamojo turto hipoteka bus užtikrinamos paskolos palÅ«kanos. Skolinimo sutartyse numatyta, kad hipoteka bus užtikrinamas įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį vykdymas, todėl ieÅ¡kovai turto įkeitimo nesiejo su palÅ«kanų grÄ Å¾inimo prievolės užtikrinimu, o suprato kaip iÅ¡ sutarčių pažeidimų kylančių mokėjimų (pvz., delspinigių) užtikrinimÄ . IeÅ¡kovai prašė vadovautis Vertybinių popierių komisijos (VPK) iÅ¡vada, kuri parengta atlikus iÅ¡samų DNB banko veiklos tyrimÄ , paremtÄ specialiomis finansų ir investavimo žiniomis, todėl joje užfiksuota Å¡iai bylai reikÅ¡minga informacija.

Prašė nesivadovauti neteisėtai padarytu garso įraÅ¡u bei liudytojo T. R. paaiÅ¡kinimais, kuris gali bÅ«ti suinteresuotas iÅ¡kraipyti faktines aplinkybes apie tai, kÄ jis pasakė/nepasakė ieÅ¡kovams, nes akivaizdu, jog T. R. nepripažins, kad jis neįspėjo ieÅ¡kovų, t. y. neatliko savo pareigų. Atsakovas pažeidė FPRÄ® 22 str. 5 d., ginčo sandoriai buvo sudaryti atsakovui tyčia neįsitikinus, ar ieÅ¡kovai supranta jų esmę, ar jie tinka ieÅ¡kovams, ar ginčo sutartys atitinka ieÅ¡kovų valiÄ .Atsakovas su ieÅ¡kiniais nesutiko, prašė juos atmesti, tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinius.

Nurodė, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina banko apgaulės, t. y. siekio sudaryti tik bankui naudingÄ sandorį. IeÅ¡kovai patys siekė sudaryti investavimo sandorius, dėl to savo iniciatyva kreipėsi į bankÄ , sudarė ginčijamas skolinimo obligacijų apmokėjimui ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, pagal kurias bankas paskolino piniginių lėšų tam, kad ieÅ¡kovai galėtų įsigyti to paties banko iÅ¡leistas su akcijomis susietas obligacijas; visos reikÅ¡mingos aplinkybės ir rizikos buvo tinkamai ir laiku atskleistos ieÅ¡kovams, o jokių tariamų garantijų dėl investicijų pelningumo nebuvo, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinių.

Pažymėjo, kad su akcijomis susietos obligacijos uždirba pelnÄ tuo atveju, jei rinkos kyla ir tas pelnas gali virÅ¡yti už paskolÄ mokėtinas palÅ«kanas; jei emisija pelninga (akcijų indeksai, su kuriais susietos obligacijos, pakyla), bankas turi iÅ¡mokėti klientui obligacijų prieaugį. Tuo atveju, jei obligacijų prieaugis yra didesnis nei bankui mokamos palÅ«kanos už paskolÄ , likusi dalis (atėmus paskolos palÅ«kanas) yra kliento pelnas. Tokio investavimo rezultatas priklauso iÅ¡imtinai nuo rinkos sÄ lygų, bankas jo negali nei numatyti, nei kontroliuoti; tuo atveju, kai obligacijos neuždirba prieaugio, iÅ¡perkant obligacijas, klientui visuomet iÅ¡mokama obligacijų nominali vertė, tačiau paskolos palÅ«kanas klientas privalo padengti iÅ¡ nuosavų lėšų.

Investavimas visuomet yra susijęs su rizika, o kuo didesnė galima investicijų grÄ Å¾a, tuo didesnė rizika. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovų teiginiais, kad bankas sÄ moningai neatskleidė visos informacijos apie obligacijų pelningumÄ , taip pat rizikos, susijusios su investavimu skolintomis lėšomis; ieÅ¡kovai pasiraÅ¡ydami Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis patvirtino, kad su prospektu, kuriame buvo atskleista visa informacija, susipažino. Skolinimo sutartyse aiÅ¡kiai įtvirtinta pareiga mokėti palÅ«kanas už imamÄ kreditÄ bei atskleidžiamos su tuo susijusios rizikos; ieÅ¡kovai savo įsipareigojimus bankui patvirtino pasiraÅ¡ydami notarinius nekilnojamojo turto įkeitimo dokumentus.

Visos obligacijų prospekto sÄ lygos su ieÅ¡kovais buvo aptartos individualių susitikimų metu; tiek liudytojo T. R. paaiÅ¡kinimai, tiek pokalbio garso įraÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovai suprato sudaromų sandorių esmę ir rizikÄ . IeÅ¡kovai prieÅ¡ investuodami ir sudarydami apie 32 milijonų vertės sandorius galėjo kreiptis pagalbos į banko ar nepriklausomus profesionalus. Neprofesionalaus investuotojo statusas FPRÄ® prasme nepaneigia kliento, investuojančio itin dideles sumas, pareigos veikti, vadovaujantis protingo ir apdairaus asmens standartu, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti sudaromų sandorių esmę ir iÅ¡ jų galinčias kilti rizikas, susipažinti su jam teikiamais dokumentais, sutartimis; obligacijų prospektas yra bÅ«tent neprofesionaliems investuotojams skirtas dokumentas.

IeÅ¡kovas V. L. turi aukÅ¡tÄ jį ekonominį iÅ¡silavinimÄ , pats pripažino, kad prospekte esančiÄ formulę supranta, todėl ieÅ¡kovų teiginiai apie tai, kad jie buvo suklaidinti, jiems buvo neatskleista informacija apie rizikas, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovai nepagrįstai remiasi VPK iÅ¡vada, nes komisijos sprendimas yra apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas prašė vadovautis Stokholmo aukÅ¡tosios ekonomikos mokyklos Rygoje profesoriaus, ekonomikos mokslų daktaro T.

J. P. nuomone dėl Komisijos atlikto tyrimo ir iÅ¡vadų. Nurodė, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad banko darbuotojai jiems garantavo, jog obligacijos uždirbs garantuotÄ prieaugį. Be to, jokių garantijų nėra nei ieÅ¡kovų sudarytose sutartyse, nei jų įsigytų obligacijų emisijų galutinėse sÄ lygose. Taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovų nurodomi padaryti banko pareigų pažeidimai niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad bankas siekė sudaryti tik sau naudingÄ sandorį, kas yra bÅ«tina sÄ lyga pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 str.

Neįvykus pasaulio finansų krizei, neatmestinas ir visiÅ¡kai tikėtinas ieÅ¡kovų uždarbis iÅ¡ obligacijų, virÅ¡ijantis bankui mokėtinas palÅ«kanas pagal paskolas, todėl ta aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu Å¡alys subjektyviai sandorį vertino kaip sėkmingÄ ateityje, neleidžia teigti, kad ieÅ¡kovai suklydo sudarydami sandorį ar juo labiau, kad bankas suklaidino ieÅ¡kovus. Nurodė, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai remiasi FPRÄ® įgyvendinančiomis Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis VPK 2007-05-31 nutarimu Nr. 1K-22 ir įsigaliojusiomis nuo 2007-11-01 (jų 33 p. numato apibendrintÄ rizikos apraÅ¡ymÄ , XII skyrius – informacijos apie klientÄ surinkimo reikalavimus), taip pat VPK iÅ¡aiÅ¡kinimais, priimtais po ginčo sutarčių sudarymo, kuriais bankas negalėjo vadovautis sutarčių sudarymo metu.

Pažymėjo, kad nėra ir kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų; ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti ir dėl suklydimo. IeÅ¡kovai, sudarydami ginčijamus sandorius, sÄ moningai siekė prisiimti rizikÄ tikėdamiesi uždirbti pelnÄ , o į teismÄ kreipėsi tik tada, kai paaiÅ¡kėjo, kad jų investicijos yra nuostolingos, taip siekdami iÅ¡vengti įsipareigojimų bankui vykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu ieÅ¡kovų V.

L. ir A. L. ieÅ¡kinius atmetė. Atsakovo AB DNB banko prieÅ¡ieÅ¡kinius tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų V. L. ir A. L. atsakovui AB DNB bankui 1 495 146,31 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 495 146,31 sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinių priėmimo dienos (2010-08-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų V. L. ir A. L. atsakovui AB DNB bankui 20 000 Lt advokato iÅ¡laidų ir 17 351,46 Lt žyminio mokesčio, iÅ¡ viso 37 351,46 Lt, t. y. po 18 675,73 Lt iÅ¡ kiekvieno.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų V. L. ir A. L. valstybei 76,04 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, t. y. po 38,02 Lt iÅ¡ kiekvieno. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. Lietuvos ekspertizės centrui 96,15 Lt už ekspertizę, akto Nr. 11-253(12). Dėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniųTeismas nurodė, kad ieÅ¡kovų teigimu, ginčo sandoriai buvo sudaryti apgaulės įtakoje, nes atsakovas ginčo sutarčių sudarymo metu sÄ moningai nuslėpė nuo ieÅ¡kovų informacijÄ apie grėsmę patirti nuostolį palÅ«kanų, mokėtinų už paskolÄ , forma, kuriÄ Å¾inodami ieÅ¡kovai tokių pat sandorių analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudarę, o prieÅ¡ingai – klaidingai akcentavo produkto saugumÄ , garantuotÄ prieaugį, tuo suformuodamas ieÅ¡kovų klaidingÄ nuomonę apie siÅ«lomos investicijos garantijas.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ieÅ¡kovo pateiktos reklaminės medžiagos bei ginčijamų sandorių turinį, pažymėjo, jog ieÅ¡kovo pateiktoje reklaminėje medžiagoje reklamuojami visiÅ¡kai kiti produktai nei buvo įgyti ieÅ¡kovų; medžiagoje kalbama apie galimybę įgyti, pvz. obligacijas savo lėšomis, tuo tarpu ieÅ¡kovai įgijo produktÄ banko skolintomis lėšomis; iÅ¡ reklaminės medžiagos akivaizdu, jog indeksai ir kainos gali svyruoti, pateikta informacija atspindi laikotarpį iki 2007-06-12 (platesnė įvairių indeksų pokyčių analizė yra pateikta iki 2006 m. pabaigos), tačiau nėra jokio indeksų pokyčių įvertinimo į ateitį; ieÅ¡kovai pripažino, jog banko darbuotojai aiÅ¡kino, kad jiems parduodamas naujas produktas; ieÅ¡kovai yra pateikę į bylÄ tik dalį reklaminės medžiagos, viso lankstinuko kopija buvo pateikta atsakovo, iÅ¡ jo turinio akivaizdu, jog yra pateikta informacija apie visiÅ¡kai kitos emisijos Galutines sÄ lygas, kurios obligacijų ieÅ¡kovai neįsigijo, be to, minėtame reklaminiame leidinyje yra pastaba, kurioje pažymima, jog Å¡iame dokumente pateikiama bendra informacija apie investicinę galimybę, bei nurodoma, kad prieÅ¡ priimant sprendimÄ Ä¯sigyti minimų vertybinių popierių investuotojai turėtų susipažinti su emisijos prospektu, kuris paskelbtas vieÅ¡ai, ir nurodytas internetinio puslapio adresas, be to, kas yra svarbu, yra nurodoma, kad istorinė grÄ Å¾a negarantuoja panaÅ¡aus pelningumo ateityje.

Teismas sprendė, jog jokių sÄ sajų su ieÅ¡kovų įgytais ir reklaminėje medžiagoje nurodytais produktais nėra, todėl ieÅ¡kovai visiÅ¡kai neturėjo jokio pagrindo vadovautis iÅ¡ jų pateiktos į bylÄ reklaminės medžiagos konteksto iÅ¡trauktais teiginiais apie garantuotÄ prieaugį, garantuotas palÅ«kanas, kurie buvo skiriami konkrečių produktų investavimo aspektų apibÅ«dinimui; banko kito produkto reklaminė medžiaga neturėjo įtakoti ir, teismo nuomone, neįtakojo ieÅ¡kovų apsisprendimo investuoti į įsigytas obligacijas ir ji negali bÅ«ti vertinama kaip neobjektyvios informacijos ieÅ¡kovams pateikimas.Teismas konstatavo, kad ginčo sutartys yra ieÅ¡kovų pasiraÅ¡ytos, o tai suponuoja, jog ieÅ¡kovai yra susipažinę su sutarčių turiniu.

Teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentus, jog sudarant sutartis jie buvo banko darbuotojų skubinami jas pasiraÅ¡yti, ieÅ¡kovai neįsigilino į sutarčių turinius pilna apimtimi, su sutartyse paminėtu obligacijų prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis nebuvo susipažinę, banko darbuotojas jiems nieko nepaaiÅ¡kino, obligacijų prospektas buvo paduotas tik po sutarčių pasiraÅ¡ymo, – kaip visiÅ¡kai nelogiÅ¡kus ir klaidinančius teismÄ . Teismo nuomone, kiekvienas apdairus ir protingas asmuo, juolab verslininkas, sudarydamas sandorius, kurių pagalba yra investuojama ir ieÅ¡kovo V.

L. atveju, ir ieÅ¡kovės A. L. atveju apie 16 milijonų litų (ieÅ¡kovai yra sutuoktiniai, t. y. bendra sandorių suma apie 32 milijonai litų), juolab ieÅ¡kovė A. L. sudarė ginčo sandorius po kelių mėnesių po to, kai sandorius sudarė jos vyras, privalo įsigilinti į sandorio esmę ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas rizikas, susipažinti su visa papildoma medžiaga ir pasikonsultuoti su kitais specialistais. Vertindamas sandorių vertę ir tai, jog, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų, sutarčių pasiraÅ¡ymo vėlesniam laikui atidėjimo pasėkoje kokių nors kitų neigiamų pasekmių, iÅ¡skyrus tai, kad ieÅ¡kovams bÅ«tų pasiÅ«lytas mažesnis galimas gauti pelnas, nebuvo, teismas atmetė ieÅ¡kovų teiginius, kad banko darbuotojas juos įkalbėdavo, primygtinai siÅ«lė sudaryti sandorius, sandoriai turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yti skubiai, todėl esÄ nebuvo laiko įsigilinti į jų turinį.Teismas konstatavo, kad tiek sutarčių tekstuose, tiek obligacijų prospekte, kuris yra bÅ«tent neprofesionaliems investuotojams skirtas dokumentas (VPÄ® 5 str. 2 d. 1 p.), bei patvirtintas Vertybinių popierių komisijos ir paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka banko ir vertybinių popierių komisijos interneto puslapiuose (VPRÄ® 61 str. 2 d.), ir buvo atskleista sudaromų sandorių esmė ir rizika.

Obligacijų prospekto 20 psl. aiÅ¡kiai atskleista tiek palÅ«kanų normos rizika, nurodant, jog palÅ«kanos yra susietos su įvairiais indeksais ir kainomis; obligacijų galiojimo laikotarpiu indekso ir kainų reikÅ¡mė gali stipriai svyruoti, o investuotojas prisiima rizikÄ dėl nepalankių svyravimų negauti susiejimo indekso priemokos (prieaugio) ir/arba palÅ«kanų, t. y. iÅ¡pirkimo metu atgauti tiktai nominaliÄ vertę; rinkos rizika ir t. t.; teismas nurodė, kad nėra pagrindo tikėti ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais, jog jie nebuvo supažindinti su obligacijų prospektų galutinėmis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad sutarties 6.1 p. pirmo ir antro papunkčių turinys aiÅ¡kiai nurodo, jog jeigu įskaičius Å¡alių tarpusavio įsipareigojimus banko klientui mokėtina suma yra didesnė, tai bankas likutį pervedÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ , o tuo atveju, jeigu kliento bankui mokėtina suma yra didesnė, tai klientas įsipareigoja sumokėti trÅ«kstamÄ sumÄ , kas akivaizdžiai rodo, kad iÅ¡pirkus obligacijas nebÅ«tinai bus gautas prieaugis, kuris padengs pagal Skolinimo sutartį mokėtinas palÅ«kanas.

Teismas pažymėjo, jog tai, kad ieÅ¡kovams ieÅ¡kovų ir banko darbuotojų susitikimų metu buvo paaiÅ¡kinama žodžiu ir sandorių esmė, ir visos rizikos, patvirtino liudytojas T. R.. Teismas nurodė, neturintis pagrindo nesivadovauti liudytojo paaiÅ¡kinimais, kadangi jie yra patvirtinami kitais byloje surinktais įrodymais: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, garso įraÅ¡u, kurį, atsižvelgiant į jo padarymo vietÄ , susitikimo, kuriuo metu jis buvo padarytas, aplinkybes, tikslÄ ir pobÅ«dį, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002, 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012), teismas laikė tinkamu, leistinu ir atitinkančiu įstatymo reikalavimus įrodymu; atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, ekspertės R.

K. paaiÅ¡kinimais. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jiems bÅ«tų suteikta kitokia informacija, nei kad nurodyta ieÅ¡kovų pasiraÅ¡ytose sutartyse; nei viename ieÅ¡kovų pasiraÅ¡ytame dokumente nei kokiame nors kitame, susijusiame su ieÅ¡kovų įsigytu produktu, nėra nurodyta, jog tokio pobÅ«džio investavimas garantuoja prieaugį. Nors teismas taip pat konstatavo, kad jokioje reklaminėje medžiagoje atsakovas nedetalizavo ir neatskleidė situacijų, kai kainų indeksai krenta ir pelno gavimas tampa neįmanomas.Teismas pažymėjo, kad Skolinimo sutartyse aiÅ¡kiai įtvirtinta pareiga mokėti palÅ«kanas už imamÄ kreditÄ bei atskleidžiamos su tuo susijusios rizikos (skolinimo sutarčių 1.3 p., 5.1 p., 6.1 p. ir kt.).

Skolinimo sutarčių 6.1 p. numatyta, kad tuo atveju, jei įskaičius Å¡alių tarpusavio reikalavimus kliento bankui mokėtina suma yra didesnė, tai klientas įsipareigoja sumokėti bankui trÅ«kstamÄ sumÄ ; Skolinimo sutarties 1.1 punkte aiÅ¡kiai nurodytas ieÅ¡kovų įsipareigojimas grÄ Å¾inti bankui kreditÄ bei sumokėti 1.3 punkte numatytas 5,18 procentų palÅ«kanas ieÅ¡kovo V. L. atveju ir 5 procentų ieÅ¡kovės A. L. atveju. Obligacijų prospekte aiÅ¡kiai nurodyta, jog obligacijų iÅ¡pirkimo metu investuotojas gali atgauti tik nominaliÄ vertę arba netgi prarasti dalį investicijų.

IÅ¡ Skolinimo sutarčių nuostatų akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu obligacijos neuždirbs prieaugio, gali tekti padengti įsiskolinimÄ bankui, t. y. palÅ«kanas iÅ¡ nuosavų lėšų. Nors ieÅ¡kovai teigė, kad turto hipotekÄ suprato kaip užtikrinančiÄ , jog nepažeidinės sutarties nuostatų, hipoteka buvo pareikalauta iÅ¡ sutarties nuostatų pažeidimų kylantiems mokėjimams, tokiems, kaip antai – delspinigiai, užtikrinti, tačiau teismas Å¡iuos ieÅ¡kovų teiginius laikė nepagrįstais.

Motyvavo, kad Skolinimo sutarčių 1 p. aiÅ¡kiai nustatyti tiek banko, tiek ieÅ¡kovų įsipareigojimai, o bÅ«tent ieÅ¡kovai įsipareigoja grÄ Å¾inti kreditÄ ir sumokėti sutartyse nustatyto dydžio palÅ«kanas. IeÅ¡kovų įsipareigojimų pagal Skolinimo sutartį įvykdymo užtikrinimui, be įsigyjamų obligacijų, buvo įkeistas papildomas turtas. Tokios sutarties sÄ lygos patvirtina, jog sutartyje yra atskleidžiama, kad ieÅ¡kovų įsipareigojimai gali bÅ«ti didesni nei obligacijų vertė, o įvertinus numatytų sutartyse palÅ«kanų dydžio ir įkeisto turto vertės santykį, visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad turtas buvo įkeistas bÅ«tent siekiant užtikrinti palÅ«kanų grÄ Å¾inimo prievolės įvykdymÄ .

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus, kad jie nesuprato, kokių prievolių įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas turtas, laikė nelogiÅ¡kais ir juos atmetė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai, įvertinus jų iÅ¡silavinimÄ bei tai, kad yra verslininkai, turėjo suvokti, jog imant kreditÄ turės bankui sumokėti sutartas palÅ«kanas, kokiam tikslui įkeičiamas nekilnojamas turtas ir kokios yra turto įkeitimo sandorio pasekmės.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog obligacijų prospektas, galutinės sÄ lygos, kurios yra neatskiriama obligacijų prospekto dalis, su banku sudarytų sutarčių turinys, pokalbio įraÅ¡as, kurio metu ieÅ¡kovas pripažino, jog buvo aiÅ¡kios, suprantamos sutarčių esmė ir rizikos, liudytojo T.

R. parodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovams buvo iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta apie pasirinktos investicijos rizikÄ bei apie suteiktos paskolos palÅ«kanų ir įsigytų obligacijų pajamingumo santykį per metus ir per visÄ obligacijų galiojimo laikotarpį, jie buvo supažindinti su prospektu, galutinėmis sÄ lygomis.Teismas motyvavo, kad nagrinėjamojoje situacijoje tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovai sudarydami ginčijamus sandorius siekė gauti pelnÄ , todėl ieÅ¡kovų argumentus, kad atsakovas siekė sudaryti tik sau naudingÄ sandorį, laikė nepagrįstais.

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog 2008 m. įvykusi ekonominė krizė nebuvo eilinis nuosmukis. Nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiÅ¡kų pokyčių, kurie turėjo didelę įtakÄ nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui. Buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebÅ«tų kilę tokio masto neigiamų padarinių visai Å¡alies ekonomikai. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).

Neįvykus pasaulio finansų krizei, neatmestinas ir visiÅ¡kai tikėtinas ieÅ¡kovų uždarbis iÅ¡ obligacijų, virÅ¡ijantis bankui mokėtinas palÅ«kanas pagal paskolas. Kitaip susiklosčius rinkos sÄ lygoms ieÅ¡kovai galėjo uždirbti iÅ¡ savo investicijų, ir tai priklausė tik nuo rinkos pokyčių (CPK 185 str.). Aukščiau padaryta byloje surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių analizė leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad sandorio sudarymo metu Å¡alys subjektyviai sandorį vertino kaip sėkmingÄ ateityje; pats atsakovas buvo įsitikinęs siÅ«lomo produkto pelningumu.

Teismas atkreipė dėmesį, jog sandoriai negali būti pripažįstami negaliojančiais vien tik todėl, kad esant vienoms aplinkybėms jie yra naudingi, o susiklosčius kitoms – nuostolingi. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo ginčijamus sandorių pripažinti negaliojančiais kaip sudarytų esant atsakovo apgaulei, taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovas suklaidino ieškovus, o ieškovai suklydo sudarydami sandorį. Dėl atsakovo priešieškinių Teismas nurodė, kad atsakovas pareikštais priešieškiniais prašė priteisti iš ieškovų solidariai 2 597 896,77 Lt bei 2 385 924,27 Lt, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo priešieškinių priėmimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Grindė prieÅ¡ieÅ¡kinius ieÅ¡kovų prievolės vykdyti ginčo sutartis ir sumokėti palÅ«kanas nevykdymu.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus sandorių subjektų rizikos disproporcijos klausimas vertinant ekonominės krizės įtakÄ . Pažymėjo, jog nors investavimas visada susijęs su tam tikra didesne ar mažesne rizika, tačiau sudarant ginčo sandorį ieÅ¡kovai, kaip neprofesionalÅ«s investuotojai, kainų indeksų kritimo atveju, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, faktiÅ¡kai praranda visÄ Ä¯keistÄ turtÄ , tuo tarpu kita ginčo sandorio Å¡alis – bankas, kurio veikla be kita ko susijusi ir su investicinių paslaugų teikimu, – jokių neigiamų pasekmių nepatiria, nes palÅ«kanų mokėjimo prievolės nevykdymas buvo užtikrintas turto įkeitimu.

Teismas motyvavo, kad nustačius, jog kainų indeksų kritimas buvo tiesiogiai susietas su ekonomine krize, bankas pardavė labai rizikingÄ produktÄ ; todėl vertinant susiklosčiusiÄ situacijÄ , kiekvienos sandorių Å¡alies vaidmenį nagrinėjamame ginče, atsakovas taip pat negali bÅ«ti apsaugomas nuo ekonominės krizės padarinių ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, privalo prisiimti dalį su tuo susijusios rizikos (CK 1.5 str.). Teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinių reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies ir priteistinÄ palÅ«kanų suma mažino, iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisdamas 30 proc. nuo reikalaujamos 4 983 821,04 Lt sumos, t. y. 1 495 146,31 Lt.

Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų taip pat priteisė 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai IeÅ¡kovai A. L. ir V. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti pilna apimti ieÅ¡kovės A. L. ieÅ¡kinį atsakovui DNB bankui ir pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos (ab initio): 2007-08-09 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-593, 2007-08-09 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD AKTYVIAI VALDOMAS PASAULIS-2 (LTL) bei tenkinti pilna apimti ieÅ¡kovo V.

L. ieÅ¡kinį atsakovui DNB bankui ir pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos (ab initio): 2007-06-18 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-457, 2007-06-18 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD PASAULIS-22, 2007-06-18 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD KYLANČIOS RINKOS-1, 2007-06-18 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD DJ Stoxx Select 2, sudarytas tarp ieÅ¡kovo V. L. ir atsakovo AB banko DnB NORD. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino į bylÄ pateiktos Vertybinių popierių komisijos iÅ¡vados, neteisingai įvertino su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateiktÄ reklaminę medžiagÄ dėl įsigyto produkto - su akcijų indeksais susietų obligacijų (toliau - SASO) bei ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus.

Netinkamai aiÅ¡kino ir įvertino ginčo sutarčių turinį, liudytojo T. R. parodymus ir jų patikimumÄ , faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ bei garso įraÅ¡Ä . Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ , t. y. neatsižvelgė į tai, kad investavimo rekomendacijų teikimas yra viena iÅ¡ banko veiklos rÅ«Å¡ių, todėl bÅ«tent bankas privalo įrodyti, jog tinkamai įvykdė visus Å¡iai veiklai Finansinių priemonių rinkų įstatyme keliamus reikalavimus.

Netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius/paneigiančius aplinkybę dėl informavimo apie SASO skolintomis lėšomis rizikÄ . Nepagrįstai rėmėsi ekonominės krizės faktoriumi, nors ekonominė krizė niekaip neįtakoja ginčo sandorių nenaudingumo iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovams, kÄ ir reikia įrodyti ginčijant sandorius CK 1.91 str. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-27 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2008).Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė teisės aktus, todėl skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

IÅ¡ bylos medžiagos darytina iÅ¡vada, kad AB DNB bankas siÅ«lydamas apeliantams įsigyti SASO skolintomis lėšomis sÄ moningai siekė juos suklaidinti arba akivaizdžiai sudaryti sÄ lygas apeliantų suklydimui (CK 1.90 str.). AB DNB bankas reklamoje akcentavo tik SASO pelningumÄ , teigiamus rezultatus. Bankas reklamoje nenurodė, kad SASO rizika gali ženkliai skirtis priklausomai nuo to, kokiomis lėšomis - savo ar skolintomis - yra įsigyjama SASO. AB DNB bankas SASO Baziniame prospekte ir Galutinėse sÄ lygose neaprašė rizikos, kuomet SASO yra įsigyjama skolintomis lėšomis.

DNB bankas sÄ moningai reikÅ¡mingÄ informacijÄ nutylėjo, jÄ iÅ¡skaidydamas į skirtingus dokumentus: pats atsakovas pripažįsta, kad dalis informacijos buvo pateikta Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutarčių nuostatose, dalis informacijos nuorodų bÅ«du buvo pateikta Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse, dalis informacijos nuorodų bÅ«du buvo pateikta Baziniame prospekte, dalis informacijos pateikta reklaminiuose leidiniuose, dalis - banko darbuotojų, o esminė ir aiÅ¡kiai suprantama, neprofesionaliam klientui suprantama informacija, kuo rizikuoja asmuo, pirkdamas SASO skolintomis lėšomis ir įkeisdamas turtÄ , niekur nebuvo atskleista, juo labiau - viename dokumente.

KlaidinimÄ Ä¯takojo ir paini produkto veikimo schema - apeliantams sudarant ginčo sandorius nereikėjo teikti AB DNB bankui jokių duomenų apie savo turimus kitus įsipareigojimus, apie savo pajamas (kas sudarė įspÅ«dį, jog bankas pasitiki siÅ«lomu produktu ir galį jį parduoti, praktiÅ¡kai, bet kam), apeliantams netgi nereikėjo kas mėnesį mokėti jokių palÅ«kanų, nekilnojamasis turtas buvo įkeistas jau po sandorių sudarymo, jį nemokamai įvertino pats AB DNB bankas. Bankas tokiu tikslingu ir sÄ moningu elgesiu, siekė iÅ¡sklaidyti svarbiÄ informacijÄ , kad nepatyręs klientas nesugebėtų jos tinkamai įvertinti ir susisteminti bei padaryti teisingų iÅ¡vadų.

Apeliantų įsitikinimu, AB DNB bankas tam turėjo aiÅ¡kiÄ priežastį - bankas visiÅ¡kai negauna jokios naudos iÅ¡ SASO: jeigu SASO uždirbtų, apeliantai Å¡io uždarbio nesidalija su banku; jeigu SASO bÅ«tų nuostolingas, vėlgi - apeliantai nuostolio nesidalija su banku; viso Å¡io sandorių komplekso tikslas buvo bankui įtikinti apeliantus, kad iki tol jiems nežinomas produktas - SASO - yra labai patrauklus, todėl apeliantai turi - paimti paskolÄ iÅ¡ AB DNB banko Å¡iai priemonei įsigyti. BÅ«tent paskolos teisiniai santykiai ir neÅ¡a tiesioginę naudÄ bankui, bankas uždirba ne iÅ¡ SASO, o iÅ¡ apeliantų paskolos, nes kad ir kas benutiktų (ekonominė krizė ar pan.) AB DNB bankas, niekuo nerizikuodamas, po trijų metų atgauna paskolÄ ir palÅ«kanas, kurių mokėjimas, kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka.

Taigi bankas turėjo akivaizdų tikslÄ apgauti apeliantus ir slėpti informacijÄ apie rizikÄ - jeigu apeliantai bÅ«tų žinoję, kad SASO skolintomis lėšomis sukuria didžiulę rizikÄ , jie niekada nebÅ«tų pirkę SASO ir svarbiausia - niekada nebÅ«tų ėmę paskolos iÅ¡ AB DNB banko. Byloje nustatyta, kad apeliantų verslas yra nekilnojamojo turto nuoma, todėl žinodami turto praradimo rizikÄ , jie niekada juo nebÅ«tų rizikavę, t. y. nebÅ«tų rizikavę prarasti savo pragyvenimo Å¡altinį.

Apeliantai atkreipia dėmesį, kad tokį AB DNB banko suinteresuotumÄ konstatavo ir VPK savo iÅ¡vadoje. Atsakovas AB DNB bankas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniai buvo tenkinti tik dalyje, ir priimti naujÄ sprendimÄ - prieÅ¡ieÅ¡kinius tenkinant pilnai: priteisti iÅ¡ V. L. ir A. L. solidariai 1 443 414,34 eurų (4 983 821,04 Lt) įsiskolinimÄ , susidedantį iÅ¡ 1 425 889,80 eurų (4 923 312,31 Lt) nesumokėtų palÅ«kanų ir 17 524,54 eurų (60 508,73 Lt) delspinigių, taip pat 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinių priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei visÄ atsakovo už prieÅ¡ieÅ¡kinius sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, t. y. 57 838,21 Lt.

Priteisti atsakovo naudai iÅ¡ V. L. ir A. L. apeliacinėje instancijoje sumokėtÄ 38 887 Lt žyminį mokestį bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prijungti prie bylos 2012-08-29 ir 2012-08-30 AB DNB banko pažymas dėl iÅ¡pirktų emisijų bei patirtų kaÅ¡tų opcionams įsigyti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl Skolinimo sutarčių Å¡alių disproporcijos yra visiÅ¡kai nepagrįsta. JÄ teismas padarė neįvertinęs rizikos, kuriÄ atsakovas prisiėmė 2007 metais sudarydamas su ieÅ¡kovais skolinimo bei obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis.

Å iuo atveju banko prisiimtÄ rizikÄ sudarė: pareiga iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams obligacijų prieaugį, kuris galėjo ženkliai virÅ¡yti iÅ¡ skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių banko gautinų palÅ«kanų sumÄ , jei, akcijų indeksams pakilus, toks obligacijų prieaugis bÅ«tų buvęs (ko, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, bankas negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti); rizika, kad antroji tarpbankinėje rinkoje sudarytų opciono sandorių Å¡alis gali neiÅ¡mokėti bankui sumos, atitinkančios obligacijų prieaugį, mokėtinÄ ieÅ¡kovams, jei tokį prieaugį reikėtų iÅ¡mokėti.

Tokiu atveju bankas turėtų iÅ¡mokėti obligacijų prieaugį ieÅ¡kovams iÅ¡ savo lėšų; ieÅ¡kovų nemokumo rizika bei rizika, kad ieÅ¡kovai nesumokės palÅ«kanų pagal skolinimo sutartis, o užstato/įkeisto turto vertės nepakaks tokių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimui.Banko rizikos pobÅ«dis yra kitoks nei investuotojo, kadangi Å¡iuo atveju kitoks yra ir banko galimos grÄ Å¾os dydis: klientas rizikuoja palÅ«kanų dydžio nuostoliais, bet įgauna galimybę uždirbti neribotai geriausio scenarijaus atveju; tuo tarpu bankas jau vien įsigydamas opcionÄ patiria reikÅ¡mingus kaÅ¡tus; kita vertus, turi teisę į palÅ«kanas, bet su minėtomis rizikomis, kad klientas Å¡ių palÅ«kanų nesumokės (negalės sumokėti), o įkeisto turto nepakaks joms padengti, be to, banko grÄ Å¾a visais atvejais yra fiksuota ir nepriklauso nuo kliento investicijų rezultato, t. y. bankas negauna jokio prieaugio geriausio scenarijaus atveju (akcijų indeksams pakilus), nes visas prieaugis atitenka investuotojui.Skundžiamas sprendimas ginčijamoje jo dalyje, kuria atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniai buvo patenkinti tik 30 procentų, iÅ¡kreipia, iÅ¡ vienos pusės, rizikos sutarčių (CK 6.160 str. 3 d.), iÅ¡ kitos pusės - paskolos sutarčių, ekonominę logikÄ ir sukuria didelį teisinį netikrumÄ .

Investavimas visuomet yra susijęs su rizika, o kuo didesnė galima grÄ Å¾a, tuo didesnė rizika. Finansų rinka yra pagrįsta tuo, kad prisiimama rizika visuomet koreliuoja su uždarbio potencialu, o toks teismo sprendimas, nors šį pamatinį dėsnį deklaratyviai lyg ir pripažįsta, tačiau iÅ¡ esmės jį paneigia. Vadovaujantis tokia teismo logika, iÅ¡eitų, kad investavimo sandoris, iÅ¡ kurio klientas gali uždirbti neribotai, negali tuo pačiu klientui bÅ«ti ir rizikingas (dėl už paskolÄ mokėtinų palÅ«kanų), kas visiÅ¡kai iÅ¡kreiptų ekonominę investavimo esmę.

Tuo pačiu tokia teismų praktika (jei ji bus palikta galioti) sukurs didelį teisinį netikrumÄ , nes bet kas galės skolintis dideles pinigų sumas už palÅ«kanas, o, nesėkmingai investavęs, tikėtis bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų mokėjimo.Skundžiamo sprendimo motyvas, jog galiojančių skolinimo sutarčių vykdymas, t. y. ieÅ¡kovų pareigos sumokėti bankui paskolų palÅ«kanas įvykdymas visa apimtimi, prilygtų „atsakovo apsaugojimui nuo ekonominės krizės padarinių“, yra visiÅ¡kai klaidingas, nes ekonominės krizės padariniai bankui buvo ženkliai reikÅ¡mingesni, ir negalima ieÅ¡kovų su banku sudarytų sutarčių dirbtinai atskirti iÅ¡ visos banko veiklos bei krizės metu banko patirtų nuostolių konteksto.Nagrinėjamu atveju paskolos palÅ«kanų dydžio (5 ir 5,18 proc. metinių palÅ«kanų) ieÅ¡kovai neginčijo, t. y. neteigė, kad minėtos palÅ«kanos bÅ«tų neprotingai didelės, neatitiktų tuo metu rinkoje egzistavusių paskolos palÅ«kanų dydžių ir pan.

Tokiu bÅ«du atsakovas paskolas ieÅ¡kovams suteikė nevirÅ¡ydamas tuo metu rinkoje taikytų paskolų palÅ«kanų dydžio, t. y. elgėsi sÄ Å¾iningai. Å ioje byloje nėra nustatyta, kad bankui mokėtinos palÅ«kanos turėtu lupikavimo požymiu (kuomet iÅ¡ paskolos gavėjo reikalaujama sumokėti kelis kartus didesne palÅ«kanas nei sandorio sudarymo metu buvusias rinkoje), todėl, atitinkamai, vien nuorodos į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus nepakanka teismo sprendimui sumažinti rinkos sÄ lygas atitinkančias ir ieÅ¡kovų laisva valia įsipareigotas mokėti palÅ«kanas.

Pirmosios instancijos teismo priteistos palÅ«kanos laikytinos neprotingai ir nepagrįstai mažomis, neatlyginančiomis bankui už naudojimÄ si jo suteiktomis piniginėmis lėšomis, nepadengiančiomis banko kaÅ¡tų ir apskritai neįmanomomis rinkoje. IeÅ¡kovai A. L. ir V. L. atsiliepimu į atsakovo AB DNB banko apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, taip pat atmesti visus Å¡iame apeliaciniame skunde AB DNB banko suformuluotus praÅ¡ymus. Prijungti prie bylos emitento AB DNB NORD bankas registracijos dokumentÄ .

Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į ieÅ¡kovų A. L. ir V. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinių atmetimo palikti nepakeistÄ , o kitoje dalyje panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kaip nurodyta AB DNB banko apeliaciniame skunde. Priteisti apeliacinėje instancijoje banko patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pažymi, kad palaiko savo pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ 2011 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡tu Nr. 4-7036 patvirtintoje iÅ¡vadoje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dėl Vertybinių popierių komisijos iÅ¡vados vertinimoIeÅ¡kovai apeliacinį skundÄ grindė argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Vertybinių popierių komisijos 2011-09-20 iÅ¡vados, nors Komisija ieÅ¡kovų praÅ¡ymu buvo įtraukta į bylÄ iÅ¡vadai duoti.CPK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali bÅ«ti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesÄ savo iniciatyva, kad duotų iÅ¡vadÄ byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su vieÅ¡ojo intereso gynimu.

Pagal Finansinių priemonių rinkos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį priežiÅ«ros institucijos (iki 2012 m. sausio 1 d. vertybinių popierių rinkos priežiÅ«rÄ Lietuvoje vykdė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, nuo 2012 m. sausio 1 d. Vertybinių popierių komisijos funkcijas perėmė Lietuvos bankas) uždaviniai yra:

1) prižiÅ«rėti, kaip laikomasi sÄ Å¾iningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje;

2) imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingÄ finansinių priemonių rinkų veikimÄ ir investuotojų apsaugÄ ;

3) teikti pasiÅ«lymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių priemonių rinkų plėtrÄ , formavimo;

4) skleisti informacijÄ apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;

5) imtis kitų priemonių Å¡iam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių priemonių rinka, įgyvendinti. Siekdama Å¡ių tikslų Komisija galėjo dalyvauti civilinėse bylose ir teikti iÅ¡vadas. Teikdama iÅ¡vadÄ ji galėjo iÅ¡sakyti finansinių priemonių apyvartos ir priemonių, užtikrinančių veiksmingÄ finansinių priemonių rinkų veikimÄ ir investuotojų apsaugÄ vertinimus ir aiÅ¡kinimus. Tačiau tokie Komisijos vertinimai teismui neprivalomi. Institucijos pateiktoje iÅ¡vadoje esantys duomenys gali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, jeigu jie atitinka įrodymams keliamus reikalavimus.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai yra faktiniai duomenys. Ä®rodymais nelaikomi samprotavimai, vertinimai, prielaidos ir nuomonės, nes juose nėra faktinių duomenų, kurie gali bÅ«ti tikrinami dėl jų egzistavimo, tikrumo ir patikimumo.Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi tenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ ir Vertybinių popierių komisijÄ Ä¯traukė duoti iÅ¡vadÄ dėl AB DnB NORD banko veiksmų arba neveikimo, sudarant su V. L. 2007-06-19 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-457, 2007-06-18 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD PASAULIS-22, 2007-06-18 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD KYLANČIOS RINKOS-1, 2007-06-18 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD Stoxx Select 2 (toliau - SASO), taip pat sudarant su A.

L. 2007-08-09 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-593, 2007-08-09 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD AKTYVIAI VALDOMAS PASAULIS-2 (LTL), vertinimo remiantis Finansinių priemonių rinkų įstatymo, Vertybinių popierių rinkos įstatymo, Civilinio kodekso bei kitų Å¡iems santykiams taikytinų teisės aktų normomis. Vertybinių popierių komisija savo iÅ¡vadÄ Å¡ioje civilinėje byloje pateikė 2011-09-20 (t. 5, b. l. 126-172). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vertybinių popierių komisijos 2011 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. 2K-161, kurio pagrindu ir buvo suraÅ¡yta Vertybinių popierių komisijos 2011 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡vada, neskundžiama Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi, iÅ¡ dalies patenkinus AB DNB banko apeliacinį skundÄ , pakeista.

Teismas minėta nutartimi nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimÄ pakeisti, nurodant, kad iÅ¡ Vertybinių popierių komisijos 2011 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 2K-161 motyvuojamosios dalies Å¡alinamos iÅ¡vados, kuriose konstatuota, jog Banko veikla teikiant SASO platinimo Banko skolintomis lėšomis paslaugÄ neatitiko teisės aktų reikalavimų ir Bankas Å¡iÄ paslaugÄ teikė netinkamai; Bankas sistemiÅ¡kai nebuvo pasirengęs vykdyti Strategijos platinimo ir tuo pačiu negalėjo sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais;

Bankas pažeidė VPRĮ 11 ir 24 straipsnius, VPĮ 11 straipsnį , FPRĮ 13, 22 ir 24 straipsnius, Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 3 p., Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 11, 22, 33-36, 53-54 p., Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo taisyklių 6, 6.3, 17.6 ir 19 p. Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių 5.4, 69.1 ir 75 punktus.

Likusioje dalyje teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas pripažįsta, jog minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo paÅ¡alinta tik atsakovo veiksmų teisinė kvalifikacija FPRÄ® aspektu, tačiau nebuvo paneigta VPK iÅ¡vados įrodomoji vertė faktinių aplinkybių nustatymo tikslais.Vertybinių popierių komisijos 2011-09-20 iÅ¡vadoje iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė ir paaiÅ¡kinimai byloje dėl atsakovo sisteminio pasirengimo teikti investicines paslaugas klientams, kurie 2005-2010 metų laikotarpiu įsigijo Banko iÅ¡leistas su akcijų indeksais susietas obligacijas, jų įsigijimÄ finansuojant iÅ¡ Banko pasiskolintomis lėšomis.

IÅ¡vadoje analizuojamas AB DNB banko sisteminis pasirengimas teikti neprofesionaliems investuotojams investicines paslaugas, susijusias su investavimu į su akcijomis susietas obligacijas ir paskolų jų įsigijimui suteikimu, tačiau nėra analizuojami konkretÅ«s (pavieniai) banko investicinių paslaugų teikimo atvejai. Nepaisant to, kad, kaip teigia ieÅ¡kovai, jie kartu su kitais asmenimis inicijavo šį Vertybinių popierių komisijos tyrimÄ , individualių klientų, tame tarpe ir ieÅ¡kovų, situacijos nebuvo Vertybinių popierių komisijos sisteminio tyrimo objektu, ir dėl banko veiksmų teikiant investicines paslaugas konkrečiai Å¡ioje byloje dalyvaujantiems ieÅ¡kovams Vertybinių popierių komisijos 2011 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡vadoje nepasisakoma.

Nors kaip teigia ieškovai apeliaciniame skunde jie taip pat buvo šio tyrimo iniciatoriai, A. L. buvo apklausta tyrimo metu (t. 5, b. l. 137), tačiau šios aplinkybės taip pat nėra teisiškai reikšmingos, kadangi pačios komisijos išvadoje (t. 5, b. l. 171-172) nurodoma, jog individualių klientų apklausos buvo naudojamos tik kaip netiesioginiai įrodymai kilusiems įtarimams pagrįsti, dėl to nei Sprendime, nei Išvadoje Komisija negalėjo pasisakyti dėl Banko veiksmų įvertinimo teikiant investicines paslaugas konkrečių Banko klientų atžvilgiu – Komisijos nuomone, visa tai turėtų būti vertinama teisminio nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į banko klientų, juos aptarnavusių Banko darbuotojų ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus paaiškinimus, kitus įrodymus ir faktinių aplinkybių vertinimus.

Tačiau tai nepaneigia Komisijos IÅ¡vados įrodomosios reikÅ¡mės dėl joje užfiksuotų bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingų faktinių duomenų.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nesiremti Vertybinių popierių komisijos 2011 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡vada ir vertina jÄ kartu su kitais įrodymais. Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiaisIeÅ¡kovai sandorius prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, teigdami, kad sandoriai sudaryti atsakovui panaudojus apgaulę ieÅ¡kovų atžvilgiu, kuri pasireiÅ¡kė tyčiniu svarbios (esminės) informacijos neatskleidimu.

Esminė sandoriams sudaryti informacija, kuriÄ Å¾inodami ieÅ¡kovai teigia nebÅ«tų sudarę ginčo sandorių ir kuri ieÅ¡kovams tyčia nebuvo atskleista, yra: SASO įsigijimo skolintomis lėšomis rizika, kad SASO gali neuždirbti tiek, kad pajamos padengtų paskolos palÅ«kanas, SASO veikimo mechanizmas, aplinkybės, nuo kurių priklauso, ar asmuo gaus pelnÄ , ar ne, kokie veiksniai didina/mažina pelno gavimo tikimybę, pelno skaičiavimo bÅ«das, kokia investicijų praradimo rizika; ji turėjo bÅ«ti objektyvi ir visapusė.CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas).

Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių.

Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokio jis iÅ¡ tikrųjų siekė, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008).Sutartis yra dviÅ¡alis arba daugiaÅ¡alis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau jÄ sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, iÅ¡raiÅ¡ka.

Civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime analizavo ginčijamų sandorių, apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kinosi, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių; taip pat vertino, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovai buvo paskatinti sudaryti ne tokį sandorį, kokį iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti.

Taip pat analizavo ir teigiančios, kad buvo apgauta, Å¡alies elgesį prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Abiejų ginčijamų sandorių Å¡alių veiksmus vertino vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovų valios formavimosi procesÄ sudarant ginčo sandorius padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos ieÅ¡kovų iniciatyva, ieÅ¡kovams ieÅ¡kant galimybių investuoti ir tokiu bÅ«du uždirbti, tačiau konstatavo ir tai, jog byloje nepaneigta, kad atsakovas (jo darbuotojai) plačiai siÅ«lė pasinaudoti tokia galimybe įgijus banko siÅ«lomus produktus.

Tokios pirmosios instancijos iÅ¡vados nepaneigtos ir ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentais. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Civilinio proceso normos reikalauja, kad ieÅ¡kovas nurodytų faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , kuriuo grindžia savo reikalavimus.

Tačiau ieÅ¡kinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieÅ¡kovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieÅ¡kovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; kt.). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl sandorio Å¡alių valios, nors plačiau ir nepasisakė, tačiau sprendimu sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius sudarytais dėl suklydimo (CK 1.90 str.).

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai ne tik įrodinėjo atsakovo veiksmuose buvus apgaulę, bet ir kaip alternatyviÄ galimybę ginčo sandorių negaliojimÄ kvalifikuoti kaip sandorius sudarytus dėl suklydimo. GalimÄ suklydimÄ ieÅ¡kovai grindžia tokiais DNB banko veiksmais: (I) DNB bankas reklamoje akcentavo tik SASO pelningumÄ , teigiamus rezultatus; (II) DNB bankas reklamoje nenurodė, kad SASO rizika gali ženkliai skirtis priklausomai nuo to, kokiomis lėšomis- savo ar skolintomis- yra įsigyjama SASO; (III) DNB bankas SASO Baziniame prospekte ir Galutinėse sÄ lygose neaprašė rizikos, kuomet SASO yra įsigyjam skolintomis lėšomis; (IV) DNB bankas sÄ moningai reikÅ¡mingÄ informacijÄ nutylėjo, jÄ iÅ¡skaidydamas į skirtingus dokumentus; (V) klaidinimÄ Ä¯takojo ir paini produkto veikimo schema.Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį.

Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovų valios formavimosi atsižvelgė į jų iÅ¡silavinimÄ , amžių, įvertino jų turimÄ verslo patirtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ie ieÅ¡kovus apibÅ«dinantys kriterijai, buvo pakankami konstatuoti, jog tokiÄ patirtį turintys asmenys galėjo įvertinti savo atliekamų veiksmų teisinius padarinius.

Tačiau toks vertinimas buvo sÄ lygotas ir DNB banko vykdytos informavimo pareigos. Todėl sprendžiant ar sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais bÅ«tina įvertinti kitos sutarties Å¡alies – DNB banko elgesį tiek iki sutarties, tiek sutarties sudarymo metu, banko suteiktos (nesuteiktos) informacijos esmingumÄ ir tokios informacijos įtakÄ ieÅ¡kovų valios formavimuisi. Dėl informacijos apie SASO įsigijimo skolintomis lėšomis rizikÄ atskleidimoTeisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovai nėra profesionalÅ«s investuotojai.

Bankas, platinęs SASO, turėjo prievolę aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti visÄ reikiamÄ informacijÄ , kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siÅ«lomų finansinių priemonių esmę ir joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalis) ir pateikti informacijÄ apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimÄ apie rizikÄ , kuri bÅ«dinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRÄ® 22 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Siekiant įvertinti sandorių galiojimÄ sandorių su valios trÅ«kumais (apgaulė, suklydimas) aspektu, bÅ«tina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti kokias informacines pareigas Å¡ioje situacijoje jis turėjo ir kaip jas vykdė, ar, pripažinus, kad Å¡ios pareigos buvo vykdytos netinkamai (taip pat ir ar tai padaryta tyčia) yra pagrindas dėl tokio pareigų nevykdymo pripažinti byloje ginčijamus sandorius negaliojančiais.IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, kad bankas, aktyviai siÅ«lydamas apeliantams įsigyti SASO, o po to - skolintis iÅ¡ DNB banko lėšas, reikalingas SASO įsigijimui, neatskleidė esminės informacijos apie SASO įsigijimo skolintomis lėšomis rizikÄ : kad SASO gali neuždirbti tiek, kad pajamos padengtų paskolos palÅ«kanas, SASO veikimo mechanizmas, aplinkybės, nuo kurių priklauso, ar asmuo gaus pelnÄ , ar ne, kokie veiksniai didina/mažina pelno gavimo tikimybę, pelno skaičiavimo bÅ«das, kokia investicijų praradimo rizika.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl to, ar bankas tinkamai suteikė klientui visÄ reikalingÄ informacijÄ apie siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ , svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).Vertinant finansų tarpininko (banko) informacinių pareigų vykdymÄ , teismo nuomone, bÅ«tina įvertinti, kad bankas yra profesionalus dalyvis finansų rinkoje, t. y. specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡ti veiklos ir atsakomybės standartai ir prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai yra neprofesionalÅ«s investuotojai, kurie turi mažai žinių apie banko siÅ«lomus investicinius produktus, jų rizikas.

CK 6.38 straipsnio 2 dalies nuostata Å¡alį, kuriai prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, įpareigoja prievolę vykdyti pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Taikant sandorio negaliojimo institutÄ dėl sandorio Å¡alies valios trÅ«kumų (CK 1.90, 1.91 str.), turi bÅ«ti nustatoma, jog sandorį sudaręs asmuo netinkamai suvokė jo aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiklos (buvo suklaidintas dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių). Vertinant ar sandorio Å¡alies valia klaidingai susiformavo, bÅ«tina įvertinti kokiÄ Ä¯takÄ tokios valios formavimuisi padarė atsakovo veiksmai (neveikimas). Atsakovui, kaip profesionaliam investavimo srities dalyviui, taikomi ypač aukÅ¡ti atidumo ir profesionalumo reikalavimai.

FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad finansų maklerio įmonė turi aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali bÅ«ti pateikiama standartizuota forma. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad įgyvendindama Å¡io įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo pateikti informacijÄ apie:

1) įmonę ir jos teikiamas paslaugas;

2) finansines priemones ir siÅ«lomÄ investavimo strategijÄ , įskaitant konsultacijas ir įspėjimÄ apie rizikÄ , kuri bÅ«dinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones;

3) klientų pavedimų vykdymo vietas;

4) pavedimo vykdymo iÅ¡laidas ir kitus mokėjimus. Taigi Å¡iomis nuostatomis, kurios turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos kartu, yra įtvirtinama finansų maklerio įmonės pareiga suteikti informacijÄ esamiems ar potencialiems klientams apie siÅ«lomas finansines paslaugas (finansines priemones) bei nustatomos Å¡ios pareigos vykdymo sÄ lygos. FPRÄ® 22 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad finansų maklerio įmonė, prieÅ¡ pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimÄ ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymÄ , privalo surinkti informacijÄ apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; finansinę padėtį bei tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos (toliau – išplėstinės teisėjų kolegijos) 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012, konstatuota, kad FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje, skaitomoje kartu su to paties straipsnio 4 dalies 2 punktu, įtvirtintas bendro pobūdžio reikalavimas negali būti pripažintas visiškai nauju šio įstatymo 99 straipsnio 1 dalies prasme, todėl šioje nuostatoje įtvirtintos pareigos turėjo būti laikomasi ir iki 2007 m. lapkričio 1 d.

Todėl atsakovo atsiliepimuose iÅ¡dėstyti argumentai, kad FPRÄ® reikalavimai negalėjo bÅ«ti taikomi, atmetami kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad VPRÄ® 24 straipsnio 3 dalis nustatė Å«kio subjektų pareigÄ : sÄ Å¾iningai veikti klientų ir rinkos patikimumo interesais (1 punktas); veikti rÅ«pestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu (2 punktas); siekti gauti iÅ¡ kliento informacijÄ apie jo finansinę bÅ«klę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis (4 punktas), taip pat atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalus investuotojas.

Paminėtos VPRÄ® nuostatos buvo įtvirtintos siekiant, be kita ko, įgyvendinti 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyvos Nr. 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB, nuostatas (VPRÄ® 1 straipsnio 2 dalis, priedo 3 dalis). IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog, atsižvelgiant į investuotojo interesų apsaugos bei kitus teisėkÅ«ros subjektų siektus tikslus, VPRÄ® 24 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta tarpininko (investicinės įmonės) bendro pobÅ«džio pareiga pakankamai atskleisti su klientu susijusiÄ ir jam reikalingÄ informacijÄ , taip pat sÄ Å¾iningai veikti klientų interesais (VPRÄ® 24 straipsnio 3 dalies 1 punktas) suponavo reikalavimÄ pateikti klientui ir tokiÄ informacijÄ , kurios pagrindu investuotojas galėtų priimti jo investavimo tikslus atitinkantį investicinį sprendimÄ , taip pat ir pareigÄ pakankamai atskleisti atitinkamai investavimo paslaugai ar finansinei priemonei bÅ«dingÄ rizikÄ .

IÅ¡ lingvistinės bei loginės paminėtos nacionalinės teisės nuostatos konstrukcijos, jÄ (nuostatÄ ) aiÅ¡kinant atsižvelgiant ir į minėtÄ Direktyvoje 93/22 numatytÄ reikalavimÄ investicinei įmonei pakankamai atskleisti atitinkamÄ esminę informacijÄ sandoriuose su savo klientais, yra matyti, kad joje buvo įtvirtintas reikalavimas klientui pakankamai atskleisti esminę informacijÄ , inter alia susijusiÄ su sudaromais (investiciniais) sandoriais. IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sandorio rizika yra tokia informacija, kuri yra reikalinga (reikÅ¡minga) sprendimui dėl sandorio priimti.

Toks vertinimas bei sisteminė VPRÄ® 24 straipsnio 3 dalies 5 punkto analizė kitų Å¡io įstatymo nuostatų bei vertybinių popierių rinkos reguliavimu siektų (siekiamų) tikslų kontekste, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad klientui, be kita ko, privalėjo bÅ«ti pateikiama tokia informacija, kurios pagrindu jis galėtų priimti jo siekiamiems investiciniams tikslams įgyvendinti tinkamus investicinius sprendimus. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad iki 2007-11-01 galiojusios teisės normos iÅ¡ esmės nedetalizavo, kokia forma ir tvarka turėjo bÅ«ti įgyvendinama FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų maklerio įmonės (tarpininko) pareiga, tačiau kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti, ar nurodyta pareiga įgyvendinta tinkamai, tai yra, ar investicines paslaugas teikiantis asmuo pasirinko tinkamÄ Å¡ios pareigos įvykdymo formÄ atskleidžiant (potencialiam) klientui reikalingÄ informacijÄ , ar pateikė visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, ar tÄ informacijÄ pateikė pakankamai iÅ¡ anksto, kad bÅ«tų pakankamai laiko investuotojui susipažinti su informacija, tam, kad jos pagrindu jis galėtų priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl DNB banko vykdytos informavimo pareigos, padarė iÅ¡vadÄ , jog Obligacijų prospektas, Galutinės sÄ lygos, kurios yra neatskiriama Obligacijų prospekto dalis, su banku sudarytų sutarčių turinys, pakalbio įraÅ¡as, kuriuo metu ieÅ¡kovas pripažįsta, jog buvo aiÅ¡kios, suprantamos sutarčių esmė ir rizikos, liudytojo T. R. parodymai (t. 5, b.l. 347-348) patvirtina, jog ieÅ¡kovams buvo iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta apie pasirinktos investicijos rizikÄ bei apie suteiktos paskolos palÅ«kanų ir įsigytų obligacijų pajamingumo santykį per metus ir per visÄ obligacijų galiojimo laikotarpį, jie buvo supažindinti su Prospektu, Galutinėmis sÄ lygomis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta. Pagal FPRÄ® (originali redakcija) 22 straipsnį finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, laikydamasi Å¡iame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009-09-03 IÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų pareigų teikiant paslaugas neprofesionaliems klientams minėta finansų maklerio įmonės pareiga apima informacijos iÅ¡ kliento surinkimÄ bei informacijos klientui teikimÄ (t. 2, b. l. 18).

Komisija taip pat nurodo, jog informacijos teikimo klientui pareigÄ detalizuoja 2000 m. rugsėjo 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 19 patvirtintos Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių (t. 4, b. l. 37-40) nuostatos, kurios reikalauja, kad informacijos klientui atskleidimo procese finansų maklerio įmonė laikytųsi Å¡ių reikalavimų:

1) klientui turi būti suteikta pakankamai su juo susijusios ir jam reikalingos informacijos, iš kurios asmuo galėtų suprasti investavimo strategijos esmę ir rizikas (Taisyklių 11, 34, 36 p.);

2) ši informacija klientui turi būti suteikta suprantamai, aiškiai, apibendrinto aprašymo forma (taisyklių 33 p.);

3) Å¡iÄ informacijÄ tarpininkas klientui turi pateikti patvarioje laikmenoje (paprastai atspausdintÄ popieriuje) (Taisyklių 24 p.);

4) Å¡iÄ informacijÄ tarpininkas turi pateikti klientui iÅ¡ anksto – prieÅ¡ pradėdamas teikti paslaugas, t. y. prieÅ¡ sudarydamas sandorį (Taisyklių 22 p., MiFID įgyvendinančios Direktyvos 2006/73/EB preambulės 48 p.). Å ių reikalavimų tikslas – sudaryti visas sÄ lygas, kad klientas galėtų priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ , todėl formalus jų vykdymas arba vykdymas ne laiku negali bÅ«ti laikomas profesionaliu, sÄ Å¾iningu ir teisingu tarpininko elgesiu kliento atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys į bendrÄ prezumpcijÄ , kad neprofesionaliojo investuotojo (vidutinių gebėjimų asmens) žinios apie finansinių priemonių rinkÄ ir joje cirkuliuojančius finansinius produktus yra ribotos, todėl klientui turi bÅ«ti pateikiama apibendrinta, lengvai suprantama ir susisteminta informacija apie tam tikras finansines priemones, investavimo strategijas ir su jomis susijusias rizikas, t. y. apraÅ¡ymas negali bÅ«ti sudėtingas, stokoti informacijos apie tam tikras FMÄ® klientui siÅ«lomas finansines priemones ar investavimo strategijas, informacija apraÅ¡yme negali bÅ«ti pateikta fragmentuotai, nenuosekliai, iÅ¡skaidyta ir pateikta skirtingose dokumento vietose (t. 2, b. l. 20).

Be to toks informacijos pateikimas turi bÅ«ti savalaikis, t. y. informacija turi bÅ«ti pateikta iki sprendimo investuoti priėmimo. Teismas sutinka su apeliantų A. ir V. L. apeliacinio skundo argumentais, kad neprofesionalus asmuo, skolindamasis iÅ¡ banko SASO įsigijimui, negali be iÅ¡samios ir pilnos informacijos teisingai įvertinti skolinimosi bei SASO įsigijimo rizikos. Gebėjimas įvertinti Å¡iÄ skolinimosi rizikÄ priklauso nuo gebėjimo įvertinti SASO investicijos grÄ Å¾os rizikÄ (Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 29 d.).

Bankas, siÅ«lydamas įsigyti SASO ne nuosavomis lėšomis, o skolintomis iÅ¡ to paties banko tam įkeičiant dar ir nekilnojamÄ jį turtÄ , produktÄ pakeitė labai rizikingu finansiniu produktu, apie tai neįspėdamas klientų. Informacija, kad apeliantai, skolindamiesi lėšas SASO įsigijimui rizikuoja labiau nei įsigydami tÄ patį produktÄ nuosavomis lėšomis, privalėjo bÅ«ti atskleista apeliantams, tačiau nebuvo. Å ios informacijos tinkamas atskleidimas yra banko pareiga, jam tenka ir procesinė pareiga įrodyti, kad tokia informacija buvo aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleista klientams.

Å ioje byloje bankas patvirtino, kad nei viename iÅ¡ su SASO platinimu susijusių dokumentų nebuvo aptarta SASO įsigijimo skolintomis lėšomis rizika. Remiantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011-09-20 iÅ¡vada (t. 5, b. l. 127-172), SASO savo esme yra sudėtinga finansinė priemonė, o pagal jai bÅ«dingÄ rizikÄ priskiriama prie vidutinio rizikingumo finansinių priemonių, tuo pačiu Komisija pabrėžė, jog investuojant į SASO skolintomis lėšomis investicinė strategija tampa panaÅ¡i į ypač rizikingoms turto klasėms bÅ«dingÄ strategijÄ , o Bankas, siÅ«lydamas investuoti į SASO skolintomis lėšomis, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pakeitė sÄ lyginai saugų finansinį produktÄ (SASO), kurio apraÅ¡ymÄ pateikė Prospektuose bei Galutinėse sÄ lygose.

Bankas, finansuodamas SASO įsigijimÄ 100 proc. ir priimdamas įkeitimu nekilnojamÄ jį turtÄ , nesėkmingos investicijos atveju užsitikrina palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto. Naudojant tokiÄ SASO įsigijimo schemÄ , klientui iÅ¡kyla pavojus netekti realaus turto, skirtingai nuo investavimo į SASO nuosavomis lėšomis, kuomet investuotojas negauna pajamų, tačiau iÅ¡saugo visÄ turėtÄ turtÄ . Pasak DNB banko, Bazinis prospektas buvo skelbiamas tiek atsakovo, tiek Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos internetiniuose tinklalapiuose, todėl ieÅ¡kovai, bÅ«dami apdairÅ«s ir atsakingi, privalėjo su Baziniu prospektu susipažinti, kadangi jų pasiraÅ¡ytų Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių 1.13 punkte (pvz., t. 1, b. l.

17) buvo nuoroda į šį dokumentÄ . Be to, ieÅ¡kovai ginčijamų sandorių sudarymo metu savo paraÅ¡u patvirtino, jog yra susipažinę su Baziniu prospektu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokiu bÅ«du paskelbta informacija nebuvo pakankama informuoti ieÅ¡kovus apie galimas SASO rizikas. IeÅ¡kovams kaip neprofesionaliems investuotojams, neturintiems patirties investavime, nebuvo žinoma, kokie kur skelbiami dokumentai yra svarbÅ«s tinkamai įvertinti sandorį ir jo rizikÄ , o patiems apeliantams Bazinis prospektas betarpiÅ¡kai nebuvo pateiktas.

Esant tokioms aplinkybėms, kaip jau minėta, investuotojo paraÅ¡as sutartyje, kurioje yra nuoroda į nepateiktÄ ProspektÄ ir rekomenduojama su juo susipažinti, vertintinas kaip deklaratyvus patvirtinimas apie susipažinimÄ su turiniu ir neatitinka banko, kuriam keliami aukÅ¡ti rÅ«pestingumo standartai, pareigos elgtis rÅ«pestingai atskleidžiant investuotojui informacijÄ .Pažymėtina, jog faktas, kad Å¡aliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sÄ lygomis, gali bÅ«ti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į raÅ¡ytinės sutarties tekstÄ arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai Å¡aliai iki sutarties pasiraÅ¡ymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasiraÅ¡ymo metu.

Å ias aplinkybes privalo įrodyti standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002; 2001 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2001). Teismas pripažįsta, jog investavimas į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis, nebuvo apraÅ¡ytas nei Prospektuose, nei Galutinėse sÄ lygose, su tokio investavimo rizika susijusios aplinkybės nenurodytos ir atsakovo leidiniuose, iÅ¡ kurių turinio matyti, jog buvo sudaromas pelningos bei saugios investicijos įspÅ«dis, garantuojant investavimo pelningumÄ , neiÅ¡skiriant obligacijų, susietų su akcijų indeksais, rizikingumo (t. 1, b. l. 20-39, 40, 53-56, 57-60, 61-64; 140-174).

Teismo nuomone, Baziniame prospekte apraÅ¡yta rinkos rizika, rizika, susijusi su nenumatytais įvykiais, palÅ«kanų normos rizika, emitento kredito rizika, sandorio Å¡alių ir atsiskaitymo rizika, mokestinė ir teisinė rizika, valiutos rizika ir dvigubos valiutos obligacijų rizika, likvidumo bei listingavimo rizika, nepaneigia aukščiau padarytų teismo iÅ¡vadų apie netinkamÄ banko informavimo pareigos vykdymÄ , kadangi ieÅ¡kovams įsigyjant SASO turėjo bÅ«ti atskleista informacija, kuri leidžia suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir kuri bÅ«tų leidusi priimti pagrįstus investicinius sprendimus (MiFID 19 str. 3 d.).

Sutiktina ir su Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. A-492-1746/2012 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuriame pažymėta, jog Prospekto ir Galutinių sÄ lygų įteikimas investuotojui jam pasiraÅ¡ant Sutartis negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas pareigos informuoti apie pasirinktos investavimo strategijos esmę (pagrindines sÄ lygas) bei rizikÄ Ä¯vykdymas, net jeigu formaliu požiÅ«riu aplinkybę, jog su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis investuotojas susipažino, patvirtina jo paraÅ¡as minėtose Galutinėse sÄ lygose.Tačiau teismo nuomone, tai nepaneigia aplinkybės, jog tam tikra informacija, susijusi su SASO, buvo atskleista ginčo sutartyse.

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014) pripažįstama, kad netgi neprofesionalus finansų rinkos dalyvis, tačiau turintis verslo patirties, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, suvokia, kad investicija į obligacijas, kaip ir bet koks kitas verslas, susijęs su tam tikra rizika, todėl netinkamo kasatoriaus elgesio teikiant informacijÄ apie investicijas į obligacijas konstatavimas dar neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, ar informavimas apie tai, kad iÅ¡ obligacijų gaunamas prieaugis gali neatsverti už paskolÄ mokamų palÅ«kanų ir dėl to gali atsirasti nuostolių palÅ«kanų forma, bÅ«tų pakeitęs ieÅ¡kovo elgesį ir atgrasęs nuo investavimo.

Teismas įvertina ieÅ¡kovams suteiktos informacijos įtakÄ jų elgesio formavimuisi sudarant ginčo sutartis. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

Sandorio Å¡alių sudarytose sutartyse nurodytos sudaromų sandorių sÄ lygos, tarp jų iÅ¡ sutarčių kylančios rizikos, kad SASO neuždirbus pelno ieÅ¡kovui gali tekti padengti skolÄ bankui iÅ¡ savo lėšų arba bankui gali tekti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto (Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių 1.1, 1.3, 5.1, 5.2, 6.1, 9.6 punktai). Sutartyse nėra įtvirtinta nuostata dėl garantuoto SASO prieaugio, o iÅ¡ Prospekte ir Galutinėse sÄ lygose pateiktos informacijos galima susidaryti įspÅ«dį, jog SASO prieaugis priklauso nuo rinkos sÄ lygų ir ateityje gali svyruoti.

PasiraÅ¡ydami obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, ieÅ¡kovai patvirtino, kad sutarčių pasiraÅ¡ymo dienÄ su Prospektu buvo susipažinę (1.13 punktas). Tai paneigia, kad ieÅ¡kovai pagal turimas profesines žinias, verslo ir gyvenimo patirtį, susipažinę su sandorių dokumentais, buvo suklaidinti tiek, kad negalėjo suprasti, jog garantuotas SASO prieaugis neegzistuoja, ir kad yra galimi investicijų praradimai bei reali iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nekilnojamojo turto galimybė (kas paprastai suprantama vien iÅ¡ hipotekos sandorio prigimties, nes kiekvienas atidus ir protingas asmuo turi suvokti, kad, prievolių įvykdymui užtikrinti įkeisdamas turtÄ , jis gali šį turtÄ prarasti, jei prievolė nebus įvykdyta tinkamai).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovai, vertinant jų iÅ¡silavinimÄ , tai, kad yra verslininkai – turėjo suvokti, kad imant kreditÄ turės bankui sumokėti sutartas palÅ«kanas, kokiam tikslui įkeičiamas nekilnojamas turtas, ir kokios yra turto įkeitimo sandorio pasekmės. Teismas pripažindamas, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ sudaromų sutarčių galėjo suprasti tam tikrÄ rizikÄ , susijusiÄ su SASO įsigijimu, atsižvelgia ir į tÄ aplinkybę, kad sudarant tokios vertės investavimo sandorius bet kuris protingas ir rÅ«pestingas asmuo konsultuotųsi su Å¡ios srities profesionalais (teisininkais, finansų makleriais ir pan.), o ne pasikliautų tik finansines priemones siÅ«lančio Banko patvirtinimais.

Tačiau toks ieÅ¡kovų rizikos prisiėmimas negali bÅ«ti pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir atleisti kitÄ sutarties Å¡alį nuo civilinės atsakomybės arba jos netaikyti. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog aptariamu atveju bankas siÅ«lė ieÅ¡kovams naujÄ , ypatingai didelės vertės ir rizikingÄ investicinį produktÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas privalėjo FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ pareigÄ (informuoti apie galimas rizikas, surinkti informacijÄ apie ieÅ¡kovo investavimo tikslus, patirtį ir kt.) vykdyti ypač atsakingai ir betarpiÅ¡kai.

Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas betarpiÅ¡kai nesupažindino ieÅ¡kovų su Baziniu prospektu, betarpiÅ¡kai neatskleidė jo esminių nuostatų. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovų patvirtinimas, esÄ susipažino su tokiu dokumentu, vertintinas tik kaip deklaratyvaus pobÅ«džio patvirtinimas ir nepaÅ¡alina banko atsakomybės už tinkamÄ informacijos nesuteikimÄ (FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalis). Pagal bylos medžiagÄ (atsakovo sprendimas dėl paskolos ieÅ¡kovui suteikimo (t. 2, b. l. 12-14)) darytina iÅ¡vada, kad bankas tinkamai neįvykdė ir pareigos rinkti informacijÄ apie asmens investavimo tikslus ir patirtį, nerinko informacijos, susijusios su ieÅ¡kovo investavimo patirtimi.

Dėl garso įraÅ¡o ir faktinių aplinkybių protokolo bei T. R. parodymųApeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamu sprendimu teismas padarė nepagrįstÄ ir faktinių aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad į bylÄ pateiktas garso įraÅ¡as bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog ieÅ¡kovai iki ginčo sandorių sudarymo buvo informuoti apie ginčo sandorių rizikÄ . Apeliantų teigimu, minėti įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovams buvo atskleista visa reikÅ¡minga informacija bei, kad jie jÄ suprato.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o neÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Apie tai, ar garso įraÅ¡as yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi bÅ«ti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įraÅ¡o padarymo aplinkybes, fiksavimo bÅ«dÄ , priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; kt.).IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad liudytojo T.

R. parodymų negalima laikyti patikimais vien dėl to, jog jis galimai siekia iÅ¡vengti atsakomybės dėl netinkamo savo, kaip banko darbuotojo, pareigų atlikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į susiklosčiusių teisinių santykių specifikÄ (ieÅ¡kovai su investavimu susijusius klausimus sprendė su atsakingais banko darbuotojais, tarp jų ir T. R.), vien tuo pagrindu liudytojo T. R. parodymai negali bÅ«ti atmetami kaip nepatikimi, kadangi Å¡ioje situacijoje jo parodymai teismo gali bÅ«ti vertinami lyginant juos su kitais byloje nustatytais faktiniais duomenimis, tarp jų ir gautais iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus, iÅ¡tyrus raÅ¡ytinius įrodymus ir pan.

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateikto pokalbio įraÅ¡o bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ieÅ¡kovas pripažino, jog jam žinomos kai kurios aplinkybės, susijusios su investavimui pasirinktomis finansinėmis priemonėmis (SASO) - „nu žiÅ«rėjau, reiÅ¡kia, Å¡itam, reiÅ¡kia, visam prospekte, reiÅ¡kia, nu tai va, reiÅ¡kia tipinis dokumentas, yra ten paraÅ¡yta rizika, reiÅ¡kia, kad taip ir taip...“; „aÅ¡ gi baigęs ekonomikÄ , aÅ¡ natÅ«raliai pasiskaičiavau. [...] padaugint iÅ¡ penkių, nu ir gaunasi keturi su puse milijono per tris metus.

ReiÅ¡kia, aÅ¡ viskÄ Å¾inojau, taip“; „AÅ¡ nesiginčiju, kad reikia mokėt. Tik aÅ¡ ieÅ¡kau kelio, kaip dabar tÄ iÅ¡vengt, reiÅ¡kia“. Tačiau, teismo nuomone, toks vieno iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktas faktų pripažinimas nepaneigia aplinkybės, kad pareiga tinkamai informuoti klientÄ apie finansines priemones tenka bankui, ir, kaip jau buvo minėta Å¡ioje nutartyje, pareiga įrodyti tinkamÄ tokios pareigos įvykdymÄ taip pat tenka bankui. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas sprendžia, jog iÅ¡ minėtomis įrodinėjimo priemonėmis gautų faktinių duomenų negalima spręsti, jog ieÅ¡kovai, sudarydami ginčijamus sandorius buvo tinkamai supažindinti su investavimo rizika.

Atsižvelgdamas į nutartyje pateiktus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų ieškinių pagrįstumo, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, turėjo pagrindo atmesti ieškovų ieškinius dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nors ir netinkamai įvertinimo banko vykdytos informavimo pareigos aplinkybes.

Tačiau toks pirmosios instancijos teismo vertinimas nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimo dalį (CPK 328 str.).Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

Apibendrindamas teismas pažymi, kad nors byloje konstatuota bankÄ nepakankamai rÅ«pestingai teikus informacijÄ investuotojams, taigi tinkamai nevykdžius informavimo pareigų, Å¡ie pažeidimai nėra tokio masto, jog sudarytų pagrindÄ pripažinti negaliojančiomis ginčijamas sutartis. Banko pareiga atskleisti informacijÄ pažeidžiama, kai neatskleidžiama visa reikiama informacija arba ji suteikiama netinkamai, netinkamai yra informuojama apie esminius faktus. KlaidingÄ Ä¯spÅ«dį dėl investicijos (kad ji saugi ir pelninga) nagrinėjamu atveju galėjo lemti netinkamas visos investavimo rizikos atskleidimas.

Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014) netinkamas finansų tarpininko pareigos atskleisti informacijÄ vykdymas iki sandorių sudarymo yra pagrindas pripažinti investavimo sutartį negaliojančia dėl suklydimo tik tuo atveju, kai netinkamas investuotojo informavimas yra esminis. Byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovų, kaip asmenų, ieÅ¡kojusių galimybės investuoti, ir esančių pakankamai iÅ¡prususiais, sprendimÄ investuoti nulėmė bÅ«tent jų nurodomas galimas suklydimas ar banko apgaulė vertinant investavimo rizikÄ , kad turėdami pilnesnę informacijÄ jie nebÅ«tų sudarę ginčijamų sandorių.

Teismas spręsdamas dėl nepakankamo informacijos ieÅ¡kovams atskleidimo kaip sÄ lygos pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius atsižvelgia ir į tai, kad ieÅ¡kovai (sutuoktiniai) sandorius sudarė ne vienu metu, o per kelių mėnesių laikotarpį, hipotekos sandoriai buvo sudaryti taip pat gerokai vėliau nei Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartys. Tai taip pat leidžia teismui spręsti, kad ieÅ¡kovai buvo linkę sudaryti ginčijamus sandorius net ir gavę nevisapusiÅ¡kÄ informacijÄ , susijusiÄ su galima SASO rizika.Kaip minėtoje nutartyje yra pasisakęs kasacinės instancijos teismas netgi neprofesionalus rinkos dalyvis, tačiau turintis verslo patirties, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, suvokia, kad investicija į obligacijas, kaip ir bet koks kitas verslas, susijęs su tam tikra rizika, todėl netinkamas banko pareigos teikti informacijÄ vykdymas savaime dar nepakankamas spręsti, ar informavimas apie tai, kad iÅ¡ obligacijų gaunamas prieaugis gali neatsverti mokamų palÅ«kanų ir dėl to gali atsirasti nuostolių palÅ«kanų forma, bÅ«tų pakeitęs investuotojo sprendimÄ ir atgrasęs nuo investavimo.

Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje analogiÅ¡koje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014), pažymėta, jog svarbu ir tai, kad nagrinėjamuose santykiuose į neteisėtus finansų tarpininko veiksmus (FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus) ieÅ¡kovas galėjo ir tebegali reaguoti kitais, adekvatesniais pažeidimo pobÅ«džiui teisių gynimo bÅ«dais, pavyzdžiui, pareikÅ¡damas reikalavimÄ atlyginti žalÄ , kuris kartu iÅ¡saugant civilinės apyvartos stabilumÄ , leistų paskirstyti nuostolius abiem Å¡alims priklausomai nuo kiekvienos iÅ¡ jų kaltės nuostolių atsiradimui, iÅ¡vengiant padėties, kai nevienareikÅ¡miÅ¡kai vertintinoje situacijoje nuostoliai teismo vienareikÅ¡miÅ¡kai priskiriami tik vienai konkrečiai Å¡aliai.

Antai miÅ¡rios kaltės institutas palieka teismo diskrecijai spręsti, ar paties nukentėjusiojo kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindÄ sumažinti kaltininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008). Atmetus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį nėra pagrindo svarstyti ir tenkinti A. L. reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Dėl atsakovo AB DNB bankas apeliacinio skundo (prieÅ¡ieÅ¡kinio)Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, o teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartys buvo sudarytos tam, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovo gautų piniginių lėšų (kreditÄ ), kuriomis galėtų atsiskaityti su atsakovu už Obligacijų sutartimis įsigytas obligacijas, pirmosios instancijos teismas ginčo sutartis laikė susijusiomis ir vertino kompleksiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinius sprendė, jog byloje nustatyta, kad kainų indeksų kritimas buvo tiesiogiai susietas su ekonomine krize, bankas pardavė labai rizikingÄ produktÄ , todėl vertinant susiklosčiusiÄ situacijÄ , kiekvienos sandorių Å¡alies vaidmenį nagrinėjamame ginče, manė, kad atsakovas taip pat negali bÅ«ti apsaugotas nuo ekonominės krizės padarinių ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, privalo prisiimti dalį su tuo susijusios rizikos (CK 1.5 str.).

Nors teismas tiesiogiai nenurodė, tačiau iÅ¡ minėtų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas pripažino egzistuojant miÅ¡riÄ sandorių Å¡alių kaltę dėl atsiradusių nuostolių (pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui priskaičiuotų mokėtinų palÅ«kanų ir netesybų pavidalu). Tačiau tokia teismo sprendimo dalis nebuvo pakankamai motyvuota, nebuvo įvertinta investuotojų (ieÅ¡kovų) kaltė dėl žalos atsiradimo. Nebuvo atsižvelgta į finansų tarpininko (banko) elgesį sudarant ginčo sandorius jam keliamo rÅ«pestingumo standarto atžvilgiu, taip pat ir į situacijos specifikÄ (investuota skolintomis lėšomis į rizikingas ir sudėtingas finansines priemones – SASO).

Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Kolegijos nuomone, apygardos teismas konstatuodamas sandorių Å¡alių rizikos disproporcijÄ , neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su rizikos paskirstymu sandorių Å¡alims. IÅ¡ aukščiau paminėtų ginčo sutarčių nuostatų matyti, jog akcijų vertės padidėjimo atveju, obligacijų iÅ¡pirkimo dienÄ atsakovas ieÅ¡kovams bÅ«tų sumokėjęs obligacijų iÅ¡pirkimo kainÄ (kuriÄ sudarytų obligacijų nominali vertė ir susiejimo indekso prieaugis), o ieÅ¡kovai bÅ«tų turėję grÄ Å¾inti atsakovui kreditÄ , užtikrintÄ hipoteka, bei sumokėti Skolinimo sutartyse numatyto dydžio palÅ«kanas (t. y. 5 ir 5,18 proc. metinių palÅ«kanų), tuo tarpu akcijų vertės sumažėjimo atveju (t. y. nagrinėjamu atveju), obligacijų iÅ¡pirkimo dienÄ atsakovas ieÅ¡kovams įsipareigojo sumokėti (ir sumokėjo) tik obligacijų nominaliÄ vertę (nesant susiejimo indekso prieaugio), o ieÅ¡kovai vis tiek turėjo grÄ Å¾inti atsakovui kreditÄ ir sumokėti Skolinimo sutartyse numatyto dydžio palÅ«kanas (Skolinimo sutarčių 6.1 p.;

Obligacijų sutarčių 1.3 p.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas užsitikrino, kad gaus 5 ir 5,18 proc. dydžio palÅ«kanas, numatytas Skolinimo sutartyse, kurių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, o ieÅ¡kovai, sudarydami ginčo sutartis, rizikavo negauti realios naudos arba net patirti nuostolių. Be to, teismas, įvertino ir aplinkybę, susijusiÄ su 2008 m. (po nurodytų sutarčių sudarymo) prasidėjusia pasaulio ekonomikos krize, dėl kurios obligacijų iÅ¡pirkimo dienÄ pagal Å¡ias sutartis atsakovas buvo įgijęs pranaÅ¡umÄ ieÅ¡kovų atžvilgiu.

Tačiau teismas, konstatavęs, kad dalį nurodytos rizikos pagal ginčo sutartis privalo prisiimti ir atsakovas, dėl ko priteisė tik dalį (30 proc.) palÅ«kanų, ieÅ¡kovų mokėtinų atsakovui pagal Skolinimo sutartis (CK 1.5 str., 6.870 str., 6.872 str.), nevertino banko civilinės atsakomybės sÄ lygų, pastarajam netinkamai vykdžius informavimo pareigÄ , nepasisakė kokiÄ Ä¯takÄ Å¾alos (pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui priskaičiuotų mokėtinų palÅ«kanų ir netesybų pavidalu) atsiradimui turėjo pačių ieÅ¡kovų atlikti veiksmai (neveikimas), tarp jų ir galimas rizikos prisiėmimas.

Apeliaciniu skundu DNB bankas praÅ¡o tokiÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti įrodinėdamas banko prisiimtÄ rizikÄ , ekonominės krizės įtakÄ bankui, be kita ko teigdamas, jog ekonominės krizės padariniai Bankui buvo ženkliai reikÅ¡mingesni ir negalima bendraskolių su banku sudarytų sutarčių dirbtinai iÅ¡skirti ir iÅ¡imti iÅ¡ visos banko veiklos bei krizės metu banko patirtų nuostolių konteksto. Å ios aplinkybės patvirtina, kad bankas palÅ«kanų pagal skolinimosi obligacijų įsigijimui sutartis mokėjimÄ siejo su banko nuostolių kompensavimu.

Tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos. Å ioje byloje pripažinus, kad ieÅ¡kovai buvo netinkamai informuoti apie SASO įsigijimo rizikÄ , tai sudaro pagrindÄ , esant atitinkamam reikalavimui ir įrodžius, kad informavimo pareigos pažeidimas padarė jiems žalos, spręsti dėl jos atlyginimo, kartu mažinant pagal prieÅ¡ieÅ¡kinius bankui priteistinas sumas. Tačiau, kaip jau buvo minėta tokio pobÅ«džio aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nuosekliai pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesÄ bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintÄ teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ teisme per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik iÅ¡imtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo panaikinus sprendimÄ yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali bÅ«ti perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, bÅ«damas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus.

Tačiau Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylÄ (dėl pareikÅ¡tų prieÅ¡ieÅ¡kinių) nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl ieÅ¡kovų ir atsakovo miÅ¡rios kaltės (rizikos prisiėmimo sudarant ginčijamus sandorius ir kt.), pirmosios instancijos teismas konstatavo sutartinių įsipareigojimų vykdymo disproporcijÄ , tačiau nemotyvavo kokiu bÅ«du Å¡i disproporcija nustatyta, nenurodė kokia žala ieÅ¡kovams buvo padaryta, nevertino atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, be to, byloje neatskleistos ir nevertintos svarbios ginčui spręsti aplinkybės, susijusios su Å¡alių sutarties nuostatomis dėl netesybų.

Teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjimas vertinant nurodytas aplinkybes reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinių apeliacinės instancijos teisme visa apimtimi naujais aspektais, todėl grÄ Å¾ina bylÄ dėl Å¡ios dalies pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kartu pažymima, kad teismui konstatavus nesant pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais kaip sudarytus suklydimo įtakoje, tačiau pripažinus bankÄ netinkamai vykdžius informavimo pareigÄ , bylÄ dėl Å¡ios dalies grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kovai netinkamu informavimu pažeistas savo teises galės ginti kitais teisių gynimo bÅ«dais – reikÅ¡dami reikalavimus dėl žalos atlyginimo (CK 1.90 str. 7 d., 1.138 str.).

Atmetus ieÅ¡kinius ir bylÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinių nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovai jiems pareikÅ¡tų prieÅ¡ieÅ¡kinių atžvilgiu įgys atsakovų teises, įskaitant teisę reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųBylos dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinių grÄ Å¾inus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų byloje, apeliacinės instancijos teismas neskirsto (CPK 93 str. 5 d.). Šį klausimÄ turi iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 punktais, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo dalį dėl ieÅ¡kinių palikti nepakeistÄ .Panaikinti sprendimo dalį, kuria AB DNB banko prieÅ¡ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies ir bylos dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinių grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. TeisėjosAlė Bukavinienė Virginija Čekanauskaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė