8ae8de4e-ab91-4777-a0d2-765a35bef9c9 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-659-644/2016Proceso Nr. 3-62-3-02555-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 73 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. R., M. L., V. L., G. P. skundÄ atsakovui PravieniÅ¡kių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo ir  n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjai V. R., M. L., V. L., G. P. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį dėl tuo metu sumažinto pareiginės algos koeficiento, priedo už kvalifikacinę kategorijÄ ir priedo už rangÄ dydžio už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 (b. l. 3-10).PareiÅ¡kėjai skunde nurodė, jog ginčo laikotarpiu vykdė tarnybÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

PareiÅ¡kėjas V. R. dirbo PravieniÅ¡kių PN-AK Trečiosios valdybos vyr. prižiÅ«rėtu, M. L. - PravieniÅ¡kių PN-AK Trečiosios valdybos vyr. prižiÅ«rėtoju, V. L. - PravieniÅ¡kių PN-AK Trečiosios valdybos direktoriaus budinčiuoju padėjėju, G. P. - PravieniÅ¡kių PN-AK Antrosios valdybos sargybos virÅ¡ininku. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 buvo pažeista jų teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , atitinkamai sumažinus atlyginimo už pareiginės algos koeficientÄ , kvalifikacinę kategorijÄ bei tarnybinį rangÄ sumÄ .

Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismÄ su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo skirtumo priteisimo. PareiÅ¡kėjų nuomone, spręsdamas ginÄÄ dėl tarnybinių laipsnių (rangų) pagal analogijÄ teismas turėtų taikyti 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategorijÄ sumažinimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, nuostatas, todėl priedų už tarnybinį rangÄ koeficiento sumažinimas taip pat turi bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas.

Pažymėjo, kad jei teismo nuomone analogijos su antikonstituciniu pripažintu pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategorijÄ sumažinimu nepakanka įrodyti, kad priedų už rangus sumažinimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis teisę į teisingÄ apmokėjimÄ , prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl pakartotinio iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar priedų už rangus sumažinimas laikytinas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.Atsakovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 25-27) nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas įsiteisėjusį Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimÄ , 2013-09-19 priėmė įstatymÄ Nr. XII-523, kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ . 2013-09-28 įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigÄ nustatyti kompensavimo tvarkÄ ir geruoju iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjų reikalaujamÄ sumÄ .

Å is įstatymas yra galiojantis, todėl privalo bÅ«ti vykdomas. Atsakovas darė iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytÄ pareigÄ . Prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymas sureguliuotas teisės aktu, todėl, atsakovo manymu, nėra pagrindo reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo skirtumo tenkinti teismine tvarka.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai – PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigÅ«nai, kreipėsi į teismÄ , reikalaudami priteisti dalį darbo užmokesčio, kuris jiems 2009 – 2013 metais buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Bylos duomenimis, pareiškėjai ginčo laikotarpiu ėjo statutinių valstybės tarnautojų pareigas. Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų darbo užmokestį, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas. Pagal šio įstatymo 23 straipsnį valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Statuto 42 straipsnyje (2008-07-17 redakcija) buvo nustatytas pareigÅ«nų darbo užmokestis, jo sudėtinės dalys, mokėjimo tvarka, priedų už turimus pareiginius laipsnius apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai.Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009-05-01) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo.

Nuo 2009-08-01 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , sumažinant 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Statuto 42 straipsnio (Å¡io straipsnio 2003-05-21 redakcija) pakeitimo įstatymÄ ir Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , kuriuo 1 straipsniu (įsigaliojusiu nuo 2009-08-01) pakeitė Statuto (2008-11-25 redakcija) 41 straipsnio 4 dalį, kuria sumažino priedus už kvalifikacinę kategorijÄ .

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjams nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai. Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016-03-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016).

Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjo teisinė padėtis ar jo teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimÄ , 2014-04-16 sprendimÄ bei 2015-11-19 nutarimÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ Å¡io įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Darytina iÅ¡vada, kad Konstituciniam Teismui 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui GrÄ Å¾inimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį dėl sumažinto priedo už rangÄ laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01.Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

Apskaičiuojant pareiÅ¡kėjų darbo užmokestį buvo taikomi Å¡io Statuto 41 straipsnio nuostatose, galiojusiose ginčo laikotarpiu, įtvirtinti koeficientai. Å ios aplinkybės neginčija nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių. Ginčo laikotarpiu nagrinėjamam atvejui taikytinų Statuto nuostatų teisėtumas kvestionuotas nebuvo. Vadinasi tol, kol teisės aktai (jų dalys) nustatytÄ ja tvarka nėra pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai arba kol jie nėra nustatytÄ ja tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas Å¡io ginčo subjektams yra privalomas.

Å iomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį, nesilaikė imperatyvių teisės normų. Å ios iÅ¡vados negali paneigti tai, kad 2008 m. lapkričio 6 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. X-1791 nuostata, numatanti didesnius nei ginčo metu galioję priedo už rangÄ koeficientus. Reikia pabrėžti, kad Å¡i nuostata pagal faktinį teisinį reguliavimÄ statutiniams valstybės tarnautojams nebuvo taikoma iki 2014 m. sausio 1 d.

Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ ginčo laikotarpiu pareigÅ«nams turėjo bÅ«ti mokami priedai už turimus rangus (anksčiau – pareiginius laipsnius), savo dydžiu prilygę iki 2010 m. sausio 1 dienos galiojusiems. Ginčo, kad Å¡is teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju faktiÅ¡kai nebuvo taikytas, nėra.PareiÅ¡kėjų teigimu, bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybes tarnautojais (kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais).

Pažymėjo, kad jų darbo užmokestis buvo neteisėtai sumažintas pažeidžiant Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , joje įtvirtintus konstitucinius principus, tačiau pareiÅ¡kėjai nesieja nurodytų Konstitucinio Teismo suformuluotų nuostatų su ginčijamu teisiniu reguliavimu, neiÅ¡dėsto, kaip nustatant teisinį reguliavimÄ , kuriuo nustatytas toks pat, kaip ir nustatytas iki jo įsigaliojimo galiojęs priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientų teisinis reguliavimas, pažeidė pareiÅ¡kėjų skunde nurodytus konstitucinius reikalavimus įstatymų leidėjui, tik apsiriboja vien bendro pobÅ«džio teiginiais.

AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015) teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjų nurodytÄ aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. PareiÅ¡kėjų argumentai, kad bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais) ir tokiu bÅ«du jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, vertinami kaip pareiÅ¡kėjų nuomonė, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsta.

Teisėjų kolegijos neįtikino pareiÅ¡kėjų abejonės ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai, t. y. teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir proporcingumo principams, nes Å¡ių abejonių pareiÅ¡kėjai tinkamai nepagrindė. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Pareiga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Å alių pozicija Å¡iuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

Teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Teismui pagal ginčo esmę nustačius, jog faktinio pareiÅ¡kėjų darbo užmokesčio sumažinimo dėl praÅ¡yme nurodytų teisės normų priėmimo nebuvo, pareiÅ¡kėjams nenurodžius, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė jų diskriminavimas, neproporcingas darbo užmokesčio mažinimas minėtu teisiniu reglamentavimu lyginant su kitais tarnautojais, konkrečiu atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismÄ , nes teismui pagal skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes nekyla abejonių dėl praÅ¡yme nurodytų teisės aktų atitikimo Konstitucijai bei konstituciniams principams.

Remiantis Å¡ia praktika teismas daro iÅ¡vadÄ , jog vadovaujantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi keisti ar kurti naujas ginčo santykius reguliuojančių normų aiÅ¡kinimo taisykles nėra pagrindo, todėl remiantis iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjų skundas ir dėl sumažinto priedo už rangÄ Â dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų V.

R., M. L., V. L., G. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                  Audrius Grauželis