8ae84ec4-b3e8-4500-bb2d-a4e99c8b56e6 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-678-390/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00370-2020-0 Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Neringai JanuÅ¡auskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui R. M., atsakovo atstovui advokatui R. K., trečiajam asmeniui T. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui medžiotojų klubui „Ąžuolas“, trečiasis asmuo – T. Z. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui medžiotojų klubui „Ąžuolas“, trečiasis asmuo – T. Z., kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iÅ¡ medžiotojų klubo „Ąžuolas“ valstybės naudai 73251,99 Eur padarytai žalai aplinkai atlyginti, priteistÄ sumÄ sumokant į ieÅ¡kovo Departamento atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT304010051004250881, AB Luminor Bank, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistÄ sumÄ sumokant į ieÅ¡kovo Departamento atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT304010051004250881, AB Luminor Bank.

2. Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Alytaus RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2017-09-07 patikrinimo aktu Nr. 37 nustatė, kad „patikrinus medžiotojų klubo „Ąžuolas“ medžioklės lapus išduotus nuo 2016-10-17 iki 2017-08-21 d. nustatyta, kad medžiotojų klubas „Ąžuolas“ nuo 2016-10-17 pasibaigus leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ medžioklės plotų vienetuose sumedžiojo: stirnos patelių 6 vnt., stirnos jauniklių 17 vnt., stirnos patinų 5 vnt., elnio patelių 2 vnt., elnio jauniklių 2 vnt., briedžio patelė 1 vnt., briedžio jauniklis 1 vnt., šernų jauniklių 9 vnt., su augusių šernų 2 vnt., bebrų 1 vnt., mangutų 2 vnt., lapių 7 vnt., kiškių 4 vnt., kiaunių 1 vnt., didžiųjų ančių 1 vnt.

IÅ VADOS: Atlikus medžiotojų klubo „Ąžuolas“ patikrinimÄ nustatyta, kad aukščiau iÅ¡vardinti žvėrys sumedžioti neteisėtai, pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius „Ąžuolas 1“ ir Ąžuolas 2“ medžioklės plotų vienete galiojimui, padaryta žala aplinkai“. Alytaus RAAD 2017-11-22 pareiÅ¡kimu (1.18)-V8-2921 kreipėsi į Kaimo apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Prienai) 2018-02-05 nutarimu Nr. 01-1-62598-17 nutarė:

1. Nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-62598-17, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 592 str. 4 d. bylos medžiagÄ perduoti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui administracinio nusižengimo teisenai pradėti. Alytaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas T. D. 2018-03-20 surašė T. Z. administracinio nusižengimo protokolÄ , nes jis savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17 punkto reikalavimus. T. Z. 2018-04-03 sumokėjo paskirtÄ baudÄ . 2016-10-16 Pasibaigus leidimų naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ galiojimui, medžiotojų klubas „Ąžuolas“ prarado teisę vykdyti medžiokles minėtuose plotuose.

Nuo 2016-10-17 iki 2017-08-21 vykdytos medžioklės buvo be teisinio pagrindo, t. y. neturint leidimų, o medžioklės metu sumedžioti gyvÅ«nai pateko į neteisėtÄ veiklÄ iÅ¡ ko kyla žala gamtai. T. Z., bÅ«damas medžioklės klubo „Ąžuolas“ vadovu, neturėjo teisės iÅ¡duoti medžioklės lapų, kadangi medžiotojų klubas „Ąžuolas“ neturėjo galiojančio leidimų medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“.

Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Nagrinėtinu atveju teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai iÅ¡duodami leidimÄ naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete. Tokio galiojančio leidimo atsakovas neturėjo, tačiau vykdė medžiokles ir buvo sumedžioti laukiniai gyvÅ«nai. Taigi, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, žala padaryta atsakovo kaltais, t. y. neatidžiais ir nerÅ«pestingais medžioklės klubo „Ąžuolas“ vadovo veiksmais.

Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas nenumato galimybės naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių pasibaigus leidimo galiojimo terminui. PraÅ¡oma priteisti 73251,99 Eur dydžio aplinkai padarytÄ Å¾alos atlyginimÄ . Žala apskaičiuota vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-07-15 įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomos rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos saugomoms rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika.

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ atsakovo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ valstybės naudai 73251,99 Eur padarytai žalai aplinkai atlyginti, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (73251,99 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistas sumas sumokant į ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT304010051004250881, AB Luminor Bank. Priteisė iÅ¡ atsakovo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ valstybės naudai 1324 Eur žyminį mokestį.

4. Atsakovas medžiotojų klubas „Ąžuolas“ pateikė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose praÅ¡o: panaikinti preliminarų sprendimÄ , kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos paskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. DI -621 „Dėl Lietuvos saugomos rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ teisėtumÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Prieštaravimuose nurodo, kad medžioklės klubo „Ąžuolas“ vadovas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. rugpjūčio viduryje pastebėjo, kad 2016 m. spalio 17 d. pasibaigę leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose, ir jie nepratęsti. Jis nedelsiant kreipėsi su prašymu į Alytaus RAAD dėl leidimų pratęsimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Po kreipimosi dėl leidimų pratęsimo, buvo atliktas Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ medžiojo neturėdamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose.

T. Z. parodė, kad nors leidimas naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienetuose buvo pasibaigęs, tačiau kas mėnesį teikdavo ataskaitÄ Alytaus RAAD apie sumedžiotus gyvÅ«nus. Alytaus RAAD neinformavo, kad medžiotojų klubo „Ąžuolas“ leidimo naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius terminas yra pasibaigęs. Tyčios nepratęsti leidimo ir neteisėtai medžioti, siekiant naudos ar kitų tikslų, jis neturėjo. Preliminariame sprendime iÅ¡dėstyta teismo pozicija neatitinka susiformavusios teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose dėl žalos atlyginimo tais atvejais, kai medžiojama neturint tam reikalingų leidimų ar licencijų.

Atsakovas neginčijo, kad vykdė medžiokles ir sumedžiojo gyvÅ«nus neturėdamas Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento iÅ¡duodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisykles. Už šį pažeidimÄ atsakovo vadovui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė ir paskirta bauda pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį – t. y. ne dėl neteisėtos medžioklės, o dėl medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę reikalavimų pažeidimo.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros (Prienai) 2018 m. vasario 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-62598-17 atsakovo vadovui T. Z. taip pat buvo konstatuota, kad laikotarpyje, kuomet atsakovas neturėjo leidimų naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete, gyvÅ«nų buvo sumedžiota nevirÅ¡ijant Prienų rajono sumedžiojamųjų gyvÅ«nų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos nustatyto limito ir nėra duomenų apie tai, jog T.

Z. padarė didelės žalos gyvūnijai. Medžioklės taisyklių pažeidimas nereiškia, kad atsakovo veiksmais buvo padaryta žala aplinkai. Šiuo atveju, kaip nurodyta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, bei susiformavusioje teismų praktikoje, ieškovas turėjo pagrįsti, kaip ir kodėl dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neigiamai pakito gamtos elementai ar pablogėjo šių elementų funkcijos, turimos savybės, naudingos aplinkai ar žmonėms. Tuo tarpu formalus Medžioklės taisyklių pažeidimas negali būti siejamas su neigiamu aplinkos ar jos elementų pokyčiu arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimu.

Aplinkybė, jog nebuvo pratęstas leidimas, turėtų būti vertinama kaip formalumas, kuris pats savaime nesukėlė žalos gyvūnijai. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jos vadovas išdavė medžioklės lapus jau pasibaigus leidimo galiojimui, tačiau tai yra medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės reikalavimų pažeidimas, o ne žalos aplinkai padarymo pažeidimas. Taigi įrodymų visuma leidžia vertinti, kad leistino gyvūnų skaičiaus sumedžiojimas, nors ir pasibaigus leidime nustatytam terminui, savaime nereiškia realios žalos aplinkai atsiradimo.

Å iuo atveju nėra vienos iÅ¡ civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (leidimo laiku nepratęsimo) ir padarytos žalos (sumedžiotų gyvÅ«nų). Todėl nenustačius žalos aplinkai padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – padarytos žalos. Atsakovo nuomone, egzistuoja pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Metodikos dėl žalos gyvÅ«nams apskaičiavimo ir Metodikos dėl žalos saugomoms rÅ«Å¡ims apskaičiavimo atitikties Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Kaip matyti iÅ¡ Metodikos dėl žalos gyvÅ«nams apskaičiavimo 6-16 punktų, juose yra vartojama sÄ voka „tarifai“, iÅ¡reikÅ¡ti konkrečia pinigų suma. IÅ¡ anksto konkrečia pinigų suma iÅ¡reikÅ¡ti fiksuoti, standartiniai žalos tarifai nesiderina su kompensacine žalos funkcija – įvertinus visas konkretaus atvejo aplinkybes, turi bÅ«ti kompensuojama tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos.

Pažymėtina, kad fiksuoti tarifai yra bÅ«dingi visai kitokio pobÅ«džio teisiniams santykiams – mokestiniams santykiams. IÅ¡ anksto konkrečia pinigų suma iÅ¡reikÅ¡tų fiksuotų, standartinių žalos tarifų ir jų indeksavimo taikymas Metodikoje dėl žalos gyvÅ«nams apskaičiavimo tik patvirtina tai, kad joje įtvirtintas teisinis reguliavimas iÅ¡ tikrųjų nėra skirtas kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos.

Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį žala yra apskaičiuojama remiantis aplinkos ministro patvirtinta metodika, yra ydingas.

6. Nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė palikti preliminarų sprendimÄ nepakeistÄ .

7. Atsakovo atstovas ir trečiasis asmuo teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, prašė preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Dėl kreipimosi į administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡kelti norminę administracinę bylÄ 8. Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ .

Taip pat Å¡io įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad teismas atmeta praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ , jeigu praÅ¡ymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Lietuvos Vyriausiasis administacinis teismas yra konstatavęs, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali praÅ¡yti iÅ¡tirti tik tokio norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų bÅ«ti taikomas jo nagrinėjamoje individualioje byloje, teisėtumÄ .

9. Taip pat Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ kreipiasi bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas, nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos iÅ¡nagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumÄ individualioje byloje, bÅ«ti naudingas (bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, savo ruožtu, suponuoja, kad ir teismai neturi teisės kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su tokiais praÅ¡ymais, kurių iÅ¡sprendimas neturės jokios reikÅ¡mės jų nagrinėjamos individualios bylos baigčiai ( Lietuvos Vyriausiojo administacinio teismo nutartis administracinėje byloje e1-7-822/2016).

10. Atsakovė praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos VyriausiÄ jį administracinį teismÄ argumentuoja tuo, kad nagrinėjamoje byloje bÅ«tina iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos paskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. DI -621 „Dėl Lietuvos saugomos rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ teisėtumÄ ir tokios metodikos atitikties Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Teigiama, kad iÅ¡ Metodikos dėl žalos gyvÅ«nams apskaičiavimo 6-16 punktų matyti, kad juose yra vartojama sÄ voka „tarifai“, iÅ¡reikÅ¡ti konkrečia pinigų suma. IÅ¡ anksto konkrečia pinigų suma iÅ¡reikÅ¡ti fiksuoti, standartiniai žalos tarifai nesiderina su kompensacine žalos funkcija – įvertinus visas konkretaus atvejo aplinkybes, turi bÅ«ti kompensuojama tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos.

Pažymi, kad fiksuoti tarifai yra bÅ«dingi visai kitokio pobÅ«džio teisiniams santykiams – mokestiniams santykiams. IÅ¡ anksto konkrečia pinigų suma iÅ¡reikÅ¡tų fiksuotų, standartinių žalos tarifų ir jų indeksavimo taikymas Metodikoje dėl žalos gyvÅ«nams apskaičiavimo tik patvirtina tai, kad joje įtvirtintas teisinis reguliavimas iÅ¡ tikrųjų nėra skirtas kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos.

11. Teismas įvertinęs atsakovo praÅ¡ymo dėl kreipimosi į administracinį teismÄ turinį sprendžia, kad atsakovė praÅ¡yme iÅ¡dėstytais argumentais pakankamai nepagrindė kaip tiesiogiai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos paskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. DI -621 „Dėl Lietuvos saugomos rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ teisėtumas yra susijęs su nagrinėjamos civilinės bylos ginčo dalyku, t. y.

žalos padarytos aplinkai nustatymu ir atlyginimu bei sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti atsakovei nustatymu. Civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai kyla, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas. Tokių sÄ lygų nustatinėjimas yra teismo nagrinėjančio konkrečiÄ bylÄ ir remiantis byloje pateiktais duomenimis prerogatyva. Pažymėtina ir tai, kad norminės administracinio akto teisėtumo bylos iÅ¡nagrinėjimas turi padėti teismui įvykdyti teisingumÄ individualioje byloje, bÅ«ti naudingas (bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui, o tokio aplinkybių nenustačius, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas atsakovės praÅ¡ymui tenkinti, todėl aptartas praÅ¡ymas netenkintinas.

12. Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau — Alytaus RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2017 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo aktu Nr. 37 nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2016 m. spalio 17 d. pasibaigus leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ medžioklės plotų vienetuose sumedžiojo 6 vnt. stirnos patelių, 17 vnt. stirnos jauniklių, 5 vnt. stirnos patinų, 2 vnt. elnio patelių, 2 vnt. elnio jauniklių, 1 briedžio patelę, 1 briedžio jauniklį, 9 vnt.

Å¡erno jauniklių, 2 vnt. suaugusių Å¡ernų, 1 bebrÄ , 2 vnt. mangutų, 7 vnt. lapių, 4 vnt. kiÅ¡kių, 1 kiaunę, 1 didžiÄ jÄ antį. Alytaus RAAD patikrinimo akte konstatavo, kad iÅ¡vardinti žvėrys atsakovės sumedžioti neteisėtai, pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ medžioklės plotų vienetuose galiojimui, todėl padaryta žala aplinkai.

14. Nustatyta ir tai, kad Alytaus RAAD 2017 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kimu Nr. (1.18)-V8-2921 kreipėsi i Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ra 2018 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 01-1-62598-17 ikiteisminį tyrimÄ nutraukė ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 592 straipsnio 4 dalimi bylos medžiagÄ perdavė Alytaus RAAD administracinio nusižengimo teisenai pradėti.

15. Nustatyta, kad Alytaus RAAD 2018 m. kovo 20 d. surašė Atsakovo vadovui T. Z. administracinio nusižengimo protokolÄ už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų 2000 m. birželio 27 d. Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės) 17 punkto reikalavimų pažeidimÄ . Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad medžiokles lapus iÅ¡duoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai — fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžiokles įstatymo reikalavimus iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete, arba Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvÅ«nų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvÅ«nų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“, iÅ¡duodami asmenims, vykdysiantiems medžiojamųjų gyvÅ«nų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama.

Taigi 2016 m. spalio 16 d. pasibaigus leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ galiojimui, medžiotojų klubas „Ąžuolas“ prarado teisę vykdyti medžiokles minėtuose plotuose, o T. Z., būdamas medžioklės klubo „Ąžuolas“ vadovu, neturėjo teisės išduoti medžioklės lapų.

16. Trečiojo asmens T. Z. – atsakovo medžiotojų klubo vadovo paaiškinimais nustatyta, kad jis 2017 m. rugpjūčio viduryje pastebėjo, jog 2016 m. spalio 17 d. pasibaigę leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose, ir jie nepratęsti. Jis nedelsiant kreipėsi su prašymu į Alytaus RAAD dėl leidimų pratęsimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Po kreipimosi dėl leidimų pratęsimo, buvo atliktas Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ medžiojo neturėdamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose.

Teigė, kad nors leidimas naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienetuose buvo pasibaigęs, tačiau kas mėnesį teikdavo ataskaitÄ Alytaus RAAD apie sumedžiotus gyvÅ«nus. Alytaus RAAD neinformavo, kad medžiotojų klubo „Ąžuolas“ leidimo naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius terminas yra pasibaigęs. Tyčios nepratęsti leidimo ir neteisėtai medžioti, siekiant naudos ar kitų tikslų, jis neturėjo.

17. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl 73251,99 Eur žalos priteisimo atsakovui grindžia už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai. Tokiu atveju, civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ kyla asmeniui, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas ( CK 6. 245-6. 249 straipsniai), tai yra pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žala aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ .

Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų.

Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

18. C K 6. 249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 punktÄ Å¾ala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės pavirÅ¡iaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvÅ«nų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natÅ«raliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas.

AiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas suprantama, kad civilinė atsakomybė už žalÄ aplinkai sietina su neigiamais padariniais aplinkai ir dėl to jos atkÅ«rimo priemonių taikymu bei su tuo susijusiomis iÅ¡laidomis. Taigi, ieÅ¡kovas neabejotinai privalo įrodyti žalos aplinkai padarymo faktÄ ir žalos dydį. Tuo tarpu ieÅ¡kovas reikÅ¡damas ieÅ¡kinį nenurodo, kuo tiesiogiai pasireiÅ¡kė atsakovo padaryta žala aplinkai, ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimai teismo posėdyje bei pateiktuose procesiniuose dokumentuose Å¡iuo klausimu yra apstraktÅ«s.

19. Byloje atsakovas neginčija, kad vykdė medžiokles ir sumedžiojo gyvÅ«nus neturėdamas Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento iÅ¡duodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisykles. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kad už tokį pažeidimÄ atsakovo vadovui – byloje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui T. Z. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė ir jam paskirta bauda pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, tačiau ne dėl neteisėtos medžioklės, o dėl medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę reikalavimų pažeidimo.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. vasario 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-62598-17 atsakovės vadovui T. Z. taip pat buvo konstatuota, kad laikotarpyje, kuomet atsakovas neturėjo leidimų naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete, gyvÅ«nų buvo sumedžiota nevirÅ¡ijant Prienų rajono sumedžiojamųjų gyvÅ«nų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos nustatyto limito ir nėra duomenų apie tai, jog T.

Z. padarė didelės žalos gyvūnijai.

20. Teismas pastebi, kad nors atsakovo vadovui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, tačiau teismo vertinimu, analizuojant bylos faktines aplinkybes, tik toks formalus medžioklės taisyklių pažeidimas negali būti siejamas su realios žalos aplinkai atsiradimu. Taip pat papildomai akcentuotina, kad atsakovas medžiojo Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka ir buvo gavęs medžiojamųjų gyvūnų kvotas. Gyvūnai buvo medžiojami medžioklės taisyklėse nustatytais įrankiais, būdais, priemonėmis ir terminais.

Nustatyta ir tai, kad kad atsakovas visÄ pažeidimo laikotarpį mokėjo mokesčius už medžioklės plotus, medžiojamų gyvÅ«nų iÅ¡teklius ir teikė ataskaitas ieÅ¡kovui - Alytaus RAAD apie sumedžiotus gyvÅ«nus. Medžioklės lapai buvo pildomi teisingai ir buvo galiojantys, juose buvo nurodyti visi Medžioklės taisyklių 19.1-19.4 punktuose nustatyti duomenys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdė jam iÅ¡duoto anksčiau galiojusio leidimo sÄ lygas, todėl tikėtina, kad atsakovui naujas leidimas irgi bÅ«tų iÅ¡duotas.

Ä®satymo nuostatos (Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis) leido, kad pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, kuriam jis buvo iÅ¡duotas, jeigu Å¡io leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sÄ lygas ir pasibaigus Å¡io leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė praÅ¡ymÄ pratęsti jo galiojimo laikÄ , Å¡is leidimas pratęsiamas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes spręstina, kad leidimo nepratęsimas atsakovui buvo tik formalus veiksmas ir nesukėlė žalos gyvÅ«nijai.

21. Apibendrinus kas iÅ¡dėstyta konstatuotina, kad byloje pateiktų įrodymų ir visų nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teismui pripažinti realios žalos atsiradimo aplinkai fakto ( CPK 185 straipsnis). Todėl nenustačius žalos aplinkai padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei, nes nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – padarytos žalos. Nenustačius aptartos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kitų bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti analizė tampa nereikalinga, todėl priimtas preliminarus sprendimas naikintinas ir ieÅ¡kinys atmestinas ( CK 6. 245-6. 249 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 22. IeÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Atsakovas praÅ¡o priteisti 2879,80 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

23. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų, ar jos turi bÅ«ti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir jos turi bÅ«ti atlyginamos. Ne visada faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo yra pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas). Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas iÅ¡laidų, patirtų už advokato pagalbÄ , atlygintinas dydis, iÅ¡vardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), t. y. bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; bÅ«tinybė iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobÅ«dis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; Å¡alių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas).

24. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , į advokato darbo ir laiko sÄ naudas byloje pripažįsta pagrįstomis tik 1200 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir tokias iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2020m. liepos 9d. preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ( juridinio asmens kodas ) 304766622 1200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui Medžiotojų klubas „Ažuolas“ (juridinio asmens kodas 191373565).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ apeliaciniu skundu. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad Å¡alys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir jÄ pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis). Teisėjas Algimantas Kukalis