8ae77a58-6e1b-4cdd-8ca0-9dbb8a38539b · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-238-843/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42740-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja AuÅ¡ra Bielskė, sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorams Liutaurui Rudzevičiui, RamÅ«nui Å ileikai, kaltinamajam M. S. jo gynėjui advokatui Vytautui Griežei,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei T. K.,vertėjams Rimantui Skuratovič, Jelenai KondraÅ¡ovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1981-03-05 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, 8 klasių iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iki suėmimo niekur nedirbo, neregistruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2001-12-20 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija), skirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2) 2002-03-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija), skirtas laisvės atėmimas 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2002-09-18 teismo nutartimi, subendrinus Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę su 2001-12-20 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2003-01-31 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 Ä®statymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bausmė sumažinta ¼; 2003-09-01 teismo nutartimi paleistas lygtinai;3) 2006-08-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2006-11-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, skirta 60 parų areÅ¡to; bausmę atliko 2007-02-20;4) 2008-05-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirta 6 MGL (780 Lt) bauda;5) 2010-04-29 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, skirtas laisvės apribojimas 1 metams su įpareigojimais, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi bausmė subendrinta su bausme, skirta 2008-05-23 teismo baudžiamuoju įsakymu, skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams su įpareigojimais ir 6 MGL (780 Lt) bauda; 2011-06-28 teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areÅ¡tu; areÅ¡to bausmė atlikta 2011-10-14;6) 2012-10-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, skirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams su įpareigojimais;7) 2014-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 284 straipsnio 1 dalį, skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi bausmė subendrinta su bausme, skirta 2012-10-25 teismo baudžiamuoju įsakymu, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui;8) 2014-02-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skirta bausmė subendrinta su bausme, skirta 2014-01-14 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;9) 2014-04-07 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, skirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda;10) 2014-09-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, skirta 30 parų areÅ¡to bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis Å¡i bausmė subnedrinta su bausme, skirta 2014-02-19 nuosprendžiu ir 2014-04-07 teismo baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 15 dienų bei 96 MGL (12 480 Lt) dydžio bauda; 11) 2014-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirtas 40 parų areÅ¡tas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies, 2 punktu, 9 dalimi skirta bausmė subendrinta su bausme, skirta 2014-09-17 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, 4 mėnesiams, 15 dienų bei 96 MGL (12 480 Lt) dydžio bauda; 2015-03-20 teismo nutartimi 2012-10-25 teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuota veika perkvalifikuota iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 20 parų areÅ¡to bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi Å¡iÄ bausmę subendrino su bausme, skirta 2014-01-14 nuosprendžiu, skirta 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis Å¡iÄ bausmę subendrino su bausme, skirta 2014-02-19 nuosprendžiu, skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2014-09-17 nuosprendžiu nustatytÄ galutinę bausmę - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 15 dienų bei 96 MGL (12 480 Lt) dydžio bauda – paliko nepakeistÄ ; nuo 2014-10-29 nuosprendžiu skirtos 30 parų areÅ¡to bausmės atleistas; 2016-05-10 teismo nutartimi skirta 96 MGL (12 480 Lt) dydžio bauda buvo pakeista 45 parų areÅ¡tu; areÅ¡to bausmę atliko 2016-08-12;12) 2017-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, skirtas 30 parų areÅ¡tas; duomenų apie Å¡ios bausmės atlikimÄ nėra;kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. S. nužudė žmogų, o bÅ«tent:jis, laikotarpiu nuo 2016-08-24 23.00 val. iki 2016-08-25 3.00 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. (V.) K. metu, tyčia sudavė kumščiais ne mažiau 5 smÅ«gių nukentėjusiajam į galvos sritis, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimÄ su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ kairio momens srityje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, kairiajame dilbyje, kairiajame sėdmenyje, kairėje blauzdoje, ko pasėkoje dėl galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio, deÅ¡inės smilkininės skilties sumuÅ¡imu, kuris komplikavosi smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu pÅ«lingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, V.

K. 2016-09-11 VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė, taip tyčia nužudė V. K..Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. nurodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies, nes nenorėjo nužudyti žmogaus. Paaiškino, kad tikslios datos nepamena, buvo rugpjūčio pabaiga, galimai 24 diena, nes tuo metu buvo kitose laidotuvėse. Jis susipyko su Vaclovu, šis nuėjo namo, o jie trise: jis, A. A., V. K., taip pat pakeliui sutiktas I. T., nuėjo pas V. K. į svečius.

Naktinėje parduotuvėje jis su I. T. nupirko alkoholio. Pas V. K. namuose jie bendravo, gėrė degtinę. Jis pats iÅ¡gėrė gal 300 gr., jie turėjo 2 butelius po 0,5 l. Po valandos A. A. išėjo, jie liko trise. Jis sėdėjo ant kėdės su ratukais, klausė muzikos. Ji buvo garsi, visi perjunginėjo, nekonfliktavo dėl to, tik kaimynai iÅ¡junginėjo elektrÄ . Kažkokiu metu priėjo V. K. ir apkabino jį (kaltinamÄ jį) per sprandÄ , gal norėjo kažkÄ pasakyti į ausį, apkabinęs patraukė, gal paslydo ir jie abu nuvirto vienu metu.

Jis neiÅ¡laikė pusiausviros ir nukrito su kėde ant V. K. nugaros. Jis (kaltinamasis) norėjo stotis, V. K. jo nepaleido ir kaip ir juokais jie pradėjo vartytis. Jis norėjo užlaužti V. K. rankÄ , bet Å¡is nenurimo ir gulėdamas kumščiu jam trenkė į veidÄ . SmÅ«gis buvo skausmingas, su tikslu, gal norėjo kažkÄ parodyti. Viskas vyko be jokių žodžių, kelias sekundes. Tada jis (kaltinamasis) trenkė jam atgal deÅ¡ine ranka į kairį žandikaulį. Tai darė dėl savisaugos, gynėsi, nes V.

K. pradėjo rimtai. V. K. tuo metu truputį pasikėlęs sėdėjo ant grindų. Kai jis (kaltinamasis) jam trenkė, V. K. buvo po juo, jis buvo virÅ¡uje, klÅ«pojo ant kelių. Jis sudavė, nuo smÅ«gių V. K. galva į grindis neatsitrenkė, Å¡is pasuko galvÄ Ä¯ Å¡onÄ . SmÅ«gis negalėjo bÅ«ti stiprus, nes jo (kaltinamojo) ranka sužalota, siÅ«tos sausgyslės. Jis sudavė 2-3 smÅ«gius toje pačioje pozicijoje. Nei nuo vieno smÅ«gio V. K. galva neatsitrenkė į grindis. Å is prieÅ¡inosi, mosikavo rankomis.

IÅ¡ visų smÅ«gių jis (kaltinamasis) pataikė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , o kitus kartus – į rankas. Nuo smÅ«gio pasirodė kraujas ir pradėjo tinti žandikaulis, jau po kiek laiko toje vietoje matėsi mėlynė. Iki smÅ«gių pas jį ant veido sužalojimų nebuvo. Jis pagalvojo, kad gal sulaužė. Kraujas bėgo iÅ¡ lÅ«pos, iÅ¡ nosies. TÄ vakarÄ nematė, kad V. K. su galva bÅ«tų atsitrenkęs į kokį nors pavirÅ¡ių, bet jiems krentant taip galėjo nutikti. Pamatęs kraujÄ jis padavė V.

K. rankÄ , padėjo atsistoti. Paklausė, ar viskas normaliai. V. K. atsakė, kad normaliai, tik lÅ«pÄ skauda. Jis pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , bet V. K. atsisakė. Jis nuėjo į voniÄ apsiprausti, atnešė V. K. Å¡lapiÄ rankÅ¡luostį apsivalyti veidÄ . Visa tai vyko apie 24.00 – 0.30 val. Daugiau K. niekas smÅ«gių nesudavė. Jie sėdėjo toliau ir bendravo, o po kiek laiko jie išėjo. Jis su I. T. nuėjo į parduotuvę, o po valandos ar 40 min. grįždami jie vėl užėjo pas V..

Apie valandÄ dar pasėdėjo, bendravo. V. K. atrodė taip pat, kaip atrodė jiems iÅ¡einant, sakė, kad pats kaltas, jie vienas kito nesuprato. V. su I. T. dar buvo susikibę dėl merginos, bet susimuÅ¡ti nespėjo, nes jis juos iÅ¡skyrė. Po 2 dienų jis sutiko I. T. ir I. J., jie buvo balkone, pakvietė jį užeiti. I. T. jam tada pasakė, kad su J. buvo kitÄ dienÄ pas V. K. ir dar „dadėjo“. Jis (kaltinamasis) suprato, kad I. T. jį sumušė, tačiau į tai neatkreipė dėmesio. Liudytoja V. patvirtino, kad pas V.

K. buvo žmogus. Po konflikto jis matydavo V. K. beveik kasdien, jie susitaikė, bendravo ir Å¡is neturėjo jokių priekaiÅ¡tų. V. jam nepasakojo, kad kažkas kitas jį mušė, bet jis suprato, kad su I. T. mušėsi. V. K. yra labai uždaras žmogus, nepasipasakoja. PirmÄ kartÄ po konflikto V. K. jis pamatė praėjus 2-3 dienom. Matėsi ant žandikaulio mėlynės, žandikaulis buvo iÅ¡tinęs, bet patinimas jau buvo mažesnis. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Alkoholis jo (kaltinamojo) veiksmams neturėjo įtakos.

Apsvaigęs jis nebuvo, tik pavargęs. Su I. T. jie nėra susipykę, pastaruoju metu nebendrauja, nes Å¡is iÅ¡vyko gyventi kitur. Nukentėjusioji T. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 15-18 dienų gulėjo ligoninėje, tikslių datų kada - nepamena. Jos anÅ«kas V. K. buvo pas jÄ atėjęs vienÄ kartÄ , kada tiksliai ji taip pat nepamena. Jo veidas buvo sumuÅ¡tas, viena veido pusė buvo mėlyna, o kita buvo sutinusi. SumuÅ¡imai buvo Å¡vieži, jai iÅ¡važiuojant į ligoninę to nebuvo.

AnÅ«kas apie sumuÅ¡imÄ nieko jai nesakė, nenorėjo jaudinti, sakė, kad viskas bus gerai, viskas praeis. Ji klausė už kÄ ir kas mušė, į kÄ jis atsakė, kad niekas. Kai paklausė, ar už reikalÄ , ar už pinigus, Å¡is pasakė, kad ir už tai, ir už tai. Kada buvo sumuÅ¡tas jis nesakė. V. K. buvo uždaro bÅ«do. Po ligoninės ji grįžo namo. V. K. visÄ laikÄ blogai jautėsi. Jo veidas buvo mėlynai – raudonas. Nežino, ar Å¡ie sumuÅ¡imai buvo Å¡vieži. V. K. visÄ laikÄ gulėjo, tris dienas niekur nėjo, blogai valgė, tik gėrė skysčius.

Ji bei jos pažįstama siÅ«lėsi kviesti greitÄ jÄ , bet jis atsisakė, todėl nekvietė. NepaaiÅ¡kino, kodėl nereikia kviesti greitosios. VienÄ naktį apie 4 val. ji iÅ¡girdo Å¡vokščiantį garsÄ . Tada iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir jį iÅ¡vežė. Buvo pas jį reanimacijoje, bet jis buvo visÄ laikÄ be sÄ monės. Ji klausė draugų, už kÄ ir kuris taip padarė, bet jai niekas nieko nepasakė. Ji tik numano, kas tai padarė, bet nėra įrodymų. Jie ten buvo trise: anÅ«kas su dviem draugais, o su kuriais – ji nežino.

Jai grįžus visas butas buvo nutaÅ¡kytas krauju, sulaužyta taburetė. Kraujo buvo ant lovos apkloto, paklodės. Kažkas viskÄ tvarkė iki jai grįžtant. AnÅ«kas ligoninėje minėjo, kad tvarkys butÄ . Jai bÅ«nant ligoninėje V. K. skambino kasdien, tačiau nieko nepasakojo apie sumuÅ¡imus. Ji gyveno dviese su anÅ«ku, motina jį metė, kai jam buvo 13 metų. Jo tėvas yra miręs. Nuo tada ji jį auklėjo. AnÅ«kas jai padėdavo buityje, jie nesipykdavo, o dabar neturi nieko, kas jai padėtų.

Bute anÅ«kas su draugais iÅ¡gerdavo alaus, jis degtinės negėrė, niekada nebÅ«davo jokių skandalų. Su kuo jis gerdavo ji nežino, nes nesikiÅ¡davo. Yra mačiusi kaltinamÄ jį jų bute. Kokie buvo jo santykiai su anÅ«ku ji nežino. AnÅ«kÄ laidoti padėjo jo draugai. PraÅ¡o priteisti 20 000 € neturtinės žalos atlyginimo, kad galėtų toliau gyventi. Artimųjų Lietuvoje ji neturi. AnÅ«kas buvo jai maitintojas ir padėjėjas. Jis dirbo, kartais neoficialiai, duodavo jai pinigų butui, maistui, nes jos pensija maža, jÄ iÅ¡leidžia vaistams.

V. K. ji gedi iki šiol. Balsu perskaičius nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 90-93), nukentėjusioji juos patvirtino, nurodė tuo metu geriau atsiminusi įvykius. Papildomai paaiškino, kad anūkas telefonu jai sakė, kad buvo sumuštas, bet dienos ji nepamena. Laidotuvėmis, net paminklu pasirūpino V. K. vaikystės draugai. Kaltinamojo artimieji prie laidotuvių išlaidų neprisidėjo. Konfliktų tarp V. K. ir kaltinamojo ji nėra mačiusi. Liudytojas I. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2016-08-24 (duomenys neskelbtini) susitiko su M. (kaltinamuoju), A.

A. ir A., kuris žuvo. Vėliau liudytojas patikslino, kad jo nurodytas ArtÅ«ras yra V. K.. Susitikimo datÄ pamena, nes liudytojas tÄ dienÄ užsiregistravo darbo biržoje. Jie bendravo. V. pasiÅ«lė eiti pas jį, nes nėra namuose močiutės. Jie nusipirko alkoholio ir nuėjo. Gėrė keturiese – jis, kaltinamasis, V. K. ir A. A.. Po to pastarasis išėjo namo, o jie liko. V. K. garsiai klausėsi muzikos. Kaimynai vis iÅ¡jungdavo elektrÄ , o V. vėl įjungdavo. Jis pirmas pradėjo kabinėtis prie M.

S.. Veiksmai buvo tarsi juokais. V. griebė M. už galvos, o M. pagriebė jį ir parvertė ant grindų, jie nukrito. M. buvo ant jo, o V. jam sudavė. M. S. gynėsi ir sudavė jam atgal. Mušė į veidÄ . Kadangi nėra kilimo, girdėjosi stiprÅ«s garsai ir jau buvo ne juokais. M. smÅ«giavo apie 3-4 kartus, tiksliai nepamena, kumščiu į kairę veido pusę. SmÅ«giuojant girdėjosi stiprus garsas nuo grindų, o galva nuo smÅ«gio atsitrenkdavo į grindis. Kaltinamasis suduodamas smÅ«gius sėdėjo ant V..

Smūgiai buvo vidutinio stiprumo. Liudytojas galvojo, kad jie juokauja, bet kai pamatė, kad V. nesusitvarko, atitraukė nuo jo M.. Kai juos išskyrė, jie atsistojo. Visa tai vyko apie 1 val. nakties. V. sėdėdamas ant grindų pats atsiprašinėjo, jam tekėjo kraujas. Liudytojas išvalė grindis, o V. K. liepė nueiti nusiprausti. Šis sakė, kad viskas gerai. Daugiau smurtinių veiksmų nebuvo. Iki šių veiksmų V. K. veidas nebuvo sumuštas, o po smūgių momentaliai ištino žandas, bėgo kraujas, paraudonavo akis.

Kraujas bėgo iš nosies, todėl liudytojas skuduru išvalė grindis, daugiau kraujo nesimatė. Jie visi iš pradžių išgėrė pusę (vėliau liudytojas patikslino, kad pusantro) butelio degtinės keturiese. Kaltinamasis atėjo blaivus. Po to liudytojas su M. S. nuėjo į naktinę parduotuvę, kur nusipirko du butelius degtinės. V. K. paskambinęs prašė užeiti. Jie užėjo, atsinešė butelius. V. K. buvo persirengęs, nusiprausęs, jau miegojo. Kraujo nesimatė. Atsikėlęs nesuprato, kas sumušė, jie jam papasakojo, paaiškino kas įvyko.

Jis supyko, norėjo eiti į laukÄ muÅ¡tis, bet nusiramino, jie iÅ¡gėrė ir liudytojas su M. išėjo namo apie 3 val. nakties. Nuėjo pas M., iÅ¡gėrė, pamiegojo ir iÅ¡siskirstė. Apie muÅ¡tynes po to nekalbėjo. Po įvykio V. liudytojas nematė. Po kurio laiko sužinojo, kad V. mirė dėl galvos traumos. Laidotuvėse nebuvo. Po įvykio, kažkuriÄ dienÄ matė iÅ¡ tolo K. einantį su akiniais. Ikiteisminio tyrimu metu sakė tiesÄ .              Balsu perskaičius liudytojo I.

T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 115-116), liudytojas nurodė, kad jam atrodė, jog smūgiai buvo stiprūs, nes galva trankėsi į grindis. Tuo metu niekas daugiau V. K. atžvilgiu smurto nevartojo. Jis (I. T.) jo atžvilgiu nesmurtavo, jie nesipyko. Po sumušimų nebuvo kalbos dėl medikų pagalbos. Jis nežinojo, ar V. K. blogai, jie tiesiog susimušė. Visas smurtas buvo dėl muzikos, be to V. K. pirmas griebė M. S. už galvos. Su V. K. liudytojas nebuvo likęs vienas. Kambaryje buvo dvi lovos, vienoje po užklotu buvo patalynė, ant jos sėdėjo V. ir M..

Ant taburetės sėdėjo A.. V. griebė M. už galvos ir pats pradėjo konfliktÄ . IÅ¡ karto liudytojui pasirodė, kad juokais, o vėliau - jau rimčiau. Po konflikto M. nebuvo kruvinas. Po Å¡ių įvykių su V. K. liudytojas nebuvo susitikęs. Vėliau patikslino, kad dienos nepamena, galėjo bÅ«ti kitÄ dienÄ po įvykių, jis sėdėjo kartu su I. (J.), gėrė. Po to jie užėjo pas V. K., tačiau liudytojas Å¡io vizito nepamena, apie jį žino tik iÅ¡ Igorio žodžių. Nepamena, ar po konflikto buvo susitikęs su kaltinamuoju.

Nežino, kas sulaužė taburetę, nematė, kad kas nors darytų kokius nors veiksmus su ja. Ä®vykio dienÄ pas V. K. jie atėjo apie 22.00 val., kaimynų jis nematė, tačiau buvo iÅ¡junginėjama elektra. 2016-09-01 jis buvo nuvykęs į darbo birÅ¾Ä , kaip nurodyta atmintinėje, tačiau tiksliai pamena, kad nagrinėjami įvykiai vyko 2016-08-24.             Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslios dienos nepamena, buvo rugpjūčio pabaiga, gal ketvirtadienis, jis buvo prie Maksimos.

Ten sutiko M. S., I. T. ir V. K.. Pradėjo lyti lietus ir V. K. pasiÅ«lė ateiti į svečius. Pas jį jie gėrė, liudytojas Maksimoje nupirko alaus. Nepamena, ar buvo kitų gėrimų. Negali pasakyti, ar M. S. kÄ nors gėrė. Pas V. K. jis pabuvo iki 22.30 – 23.00 val. ir išėjo. Jam kitÄ dienÄ reikėjo anksti keltis į darbÄ , todėl išėjau anksčiau namo. Nedirba tik sekmadieniais. Kartais reikia dirbti ir Å¡eÅ¡tadieniais. Bute jie bendravo, nuotaikos buvo geros, konfliktų nebuvo. Gana garsiai grojo muzika, bet nepasitenkinimų nebuvo.

Nepamena, ar buvo atėję kaimynai. Kaip kas sėdėjo kambaryje jis nepamena. Pas V. K. jis nematė jokių sužalojimų. KitÄ dienÄ jis sužinojo apie muÅ¡tynes. Su V. K. susitiko kitÄ dienÄ , ant kairės veido pusės buvo mėlynė po akimi. Jo klausė, kas atsitiko, Å¡is atsakė, kad „pasikalbėjo“ su M., kad nieko tokio, viskas tvarkoje. Liudytojas pažįsta V. K. močiutę. Ji tuo metu buvo ligoninėje. Su V. K. gal kitÄ dienÄ po įvykio jis važiavo į ligoninę jos aplankyti.

Mėlynė jau matėsi, kad praeina, kitų sužalojimų, kuriuos matė, jau nebuvo. V. K. ir M. S. santykiai buvo geri, kaip draugų. Liudytojas V. K. pažinojo apie 5-6 metus, kartais pas jį užeidavo. Jis gyveno su močiute, jų santykiai buvo geri. Balsu perskaičius liudytojo A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 133-134), Å¡is nurodė, kad juos patvirtina. Su M. S. detaliau apie tos dienos įvykius nekalbėjo. V. K. skundėsi, kad jau kelias dienas skauda galvÄ , liudytojas ir kiti draugai siÅ«lė kreiptis pas gydytojÄ , nes jau kažkas negerai.

Tai buvo gal savaitė po įvykio. Po įvykio kitÄ dienÄ ar po kelių dienų jis yra matęs V. K. su M. S., jis bendravo normaliai. Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. K. pažinojo apie 15 metų, draugauja su jo močiute. Gyvena už kelių namų nuo jos. Apie įvykius ji nieko nežino. PrieÅ¡ V. K. mirtį ji su juo vyko pas močiutę į ligoninę. Å i ligoninėje buvo savaitę iki tragedijos. Liudytoja matė ant V. K. veido mėlynę, paklausė, kas atsitiko, Å¡is atsakė, kad susimušė.

Nepamena datos, kada matė jį sužalotÄ . Ji dirba turguje. V. K. atėjo pas jÄ , prašė nuvežti pas močiutę. Kadangi jis buvo su draugu (byloje jis yra liudytojas) ir abu buvo girti, gėrė alų, tad ji pyko ir atsisakė. Vakare nutarė jį nuvežti. Jie nuvyko į ligoninę pas močiutę, jis jÄ apkabino, prašė atleisti, pakalbėjo ir jie grįžo. Ä® ligoninę važiavo ketvirtadienį, galėjo bÅ«ti rugsėjo 1 d. Mėlynė jau buvo pageltusi, ji buvo ant veido, tačiau ant kurios veido pusės ji nepamena.

V. K. gyveno su močiute, kuri jį augino nuo 14 metų, nes motina jį metė. Iš pradžių jie gyveno gerai, tačiau vėliau V. K. tapo nervuotas, jie pykosi. Šiuo metu T. K. neturi kas ja rūpintųsi, ji nieko nenori matyti, nenori valgyti, viskam apatiška, gyvena tik iš pensijos. V. K. paskutiniu metu nedirbo, tačiau anksčiau dirbo Anglijoje, po to Lietuvoje uždarbiaudavo statybose. Palaidoti padėjo jo draugai.Liudytojas Ž. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. K. pažįsta 10 metų, jis yra jo draugas, važinėjo pas jį į ligoninę.

Matė jį sumuÅ¡tÄ . Tai galėjo bÅ«ti apie rugsėjo 3 d., nes jo dukra yra gimusi rugpjūčio 31 d., o maždaug po 3 dienų jis matė V. K.. Jis buvo sumuÅ¡tas, su didžiausia mėlynė po akimi, matėsi, kad mėlynė jau po kurio laiko, nes gelsvėjo. V. K. jam sakė, kad su kažkuo susimušė, kad be reikalo, kad be konflikto, o detaliau nepasakojo. Sakė, kad sumušė namuose per vakarėlį, kad kažko nepasidalino, kad viskas normaliai. Kiek suprato, V. K. arba neprisiminė, arba nenorėjo sakyti.

Paskui liudytojas su pažįstamu vyko aplankyti jo močiutės, V. kartu nevažiavo. Buvo sekmadienis, į ligoninę pas močiutę važiavo po poros dienų, kai matė V.. Kai buvo susitikę, Å¡is sakė, kad močiutė ligoninėje. Po ligoninės jis dar užvažiavo pas jį pakalbėti, gal reikia padėti užsikoduoti, bet V. K. nebendravo ir po to jis jo daugiau nematė. Kai matė jį antrÄ kartÄ , Å¡is buvo su draugais. Kaltinamojo tarp jų nebuvo. V. K. atrodė geriau, nebuvo iÅ¡tinęs, apie sumuÅ¡imus jie nekalbėjo.

Pastaruosius porÄ metų jis su V. K. bendravo mažai, nes turi Å¡eimÄ . V. K. visÄ laikÄ gyveno su močiute, jų santykiai buvo labai geri. Jo močiutė jam sakė, kad Å¡is turi problemų su alkoholiu. Po V. mirties jam teko bendrauti su močiute, jai sunku, nes liko viena, artimųjų daugiau neturi. Laidotuves organizavo jis (Ž. R.) su draugais. Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. K. pažinojo, matė jį paskutinį kartÄ porÄ dienų prieÅ¡ iÅ¡vežant į ligoninę.

Jį matydavo kasdien, nes Å¡alia gyvena. Matė prieÅ¡ mirtį sumuÅ¡imus veide. Datos, kada pastebėjo sumuÅ¡imus, jis nepamena. Tai galėjo bÅ«ti rugpjūčio 29-31 dienomis, gal rugsėjo 1 d. Pamena, kad nebuvo darbe, buvo iÅ¡eiginė, jis su dukra ėjo į kiemÄ , buvo apie 10 val. Tada pamatė V. ir sužinojo, kad susimušė. Sutiko M. S., priėjo A. ir po to atėjo V. su akiniais. Jis buvo patinęs, po akimi mėlynė, kitų sužalojimų nebuvo. Matėsi, kad sumuÅ¡imai Å¡vieži pagal spalvÄ , patinimÄ .

V. sakė, kad blogai prisimena kas įvyko. M. papasakojo, kad vakare iÅ¡gėrė ir susimušė, priežasties nesakė. V. sakė, kad viskas gerai ir jokių pretenzijų neturi. Jie susitikdavo kasdien, niekas niekam pretenzijų neturėjo. Pas V. naujų sužalojimų nematė. IÅ¡ jų pokalbio suprato, kad susimušė iÅ¡ vakaro. V. M. neturėjo pretenzijų. V. K. močiutė pergyvena dėl anÅ«ko netekties. Pas jÄ užeina V. draugai, jai padeda. Ji turbÅ«t giminių daugiau neturi. V. K. su M.

S. pažįstami nemažai metų. S. nebuvo K. laidotuvėse, nes gulėjo ligoninėje. Jis labai pergyveno dėl K. mirties, nes nenorėjo žudyti, taip susiklostė aplinkybės. Su S. liudytojas bendravo praėjus savaitei po laidotuvių, Å¡is gailėjosi, kad taip įvyko. Buvo gandai, kad kažkas sumušė K., bet kas taip sakė jis negali pasakyti. Jis yra dirbęs kartu su S.. Dirbdavo statybose darbo dienomis, kartais ir Å¡eÅ¡tadieniais, bet jis pasakojo apie nedarbo dienÄ , nes su dukra buvo kieme. PrieÅ¡ V. sumuÅ¡imÄ Naujojoje Vilnioje buvo dviejų nužudytų žmonių laidotuvės, jos buvo rugpjūčio 31 d.

Liudytojas I. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo V. K.. Matė jį sumuÅ¡tÄ rugpjūčio pabaigoje, tikslios dienos negali pasakyti, kai ėjo į parduotuvę. Veidas buvo iÅ¡tinęs, mėlynė po akimi vienoje veido pusėje. Kai paklausė jo, kas atsitiko, V. atsakė, kad nėra skirtumo, jo problema ir nesakė, kas atsitiko. Vėliau dar matydavo jį, o po to sužinojo, kad Å¡is ligoninėje. Naujų sužalojimų pas jį neatsirado. M. S. liudytojas pažįsta. Girdėjo, kad buvo įvykis, o kas ten vyko jis nežino.

Pas V. K. jis su I. T. nebuvo. Su I. T. buvo susitikęs, tačiau negali pasakyti kada. Pas liudytojÄ ateidavo į svečius M. S. ir I. T., bet po V. K. sumuÅ¡imo nebuvo atėję. Jis pažįsta V. K. močiutę, padeda jai, kai papraÅ¡o. Å is įvykis jÄ labai paveikė. Nežino, kas ja rÅ«pinasi, atvažiuoja kažkokia moteris. V. ir močiutės santykiai buvo normalÅ«s. Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad T. K. yra jos kaimynė, gyvena po ja. V. K. gyveno su močiute. Ä®vykių datos ji nepamena.

Buvo rugpjūčio pabaiga, nes jos dukra turėjo grįžti į MeksikÄ . Galėjo bÅ«ti rugpjūčio 30 d. Tiksliai žino, kad tai buvo penktadienis, nes kitÄ dienÄ turėjo reikalų. Vakare V. K. garsiai leido muzikÄ , balsų ar bruzdesių nebuvo. Ji palaukė, o kadangi sirgo jos anÅ«kas, tai apie 21.00 val. nuėjo ir jam pasakė, kad sumažintų garsÄ . V. K. atidarė duris, kitų žmonių nesimatė. Sužinojo, kad močiutė ligoninėje. V. K. atsakė, kad darys balių. Jis nebuvo sumuÅ¡tas.

Liudytoja užmigo, o 5 val. ryte, kai pabudo, muzika dar grojo, todėl iÅ¡kvietė policijÄ . Apie 10 val. ji jau matė V. K. sumuÅ¡tÄ . Matėsi po akimi mėlynė. Nepamena, kurioje veido pusėje matėsi patinimas. Jis buvo neblaivus, kraujo žymių nematė, nepamena, kÄ jis jai sakė. Po įvykio matydavo V. vaikščiojantį su akiniais. PorÄ dienų dar grojo muzika, o vėliau jį matė blaivų. Naujų sumuÅ¡imų nepastebėjo. Kai buvo užėjusi pas jį ryte apie 10 val. ryto, matė pas jį kažkokį vyrÄ , jo apibÅ«dinti negali.

TÄ naktį V. pas jÄ nebuvo užėjęs, o ar jis ėjo pas kitus kaimynus, ji nežino. Viena kaimynė sakė, kad jis vaikščiojo. Močiutė mylėjo anÅ«kÄ ir jis jÄ . V. buvo geras vaikinas, nepiktas. Po jo mirties su močiute liudytoja nebendrauja.Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad T. K. yra jos kaimynė. Ä®vykių datų ji nepamena. T. K. buvo ligoninėje. Ji paskambino liudytojai, kad Å¡i nueitų į butÄ , nes negali prisiskambinti anÅ«kui. Liudytoja nuėjo, tačiau ten nieko nebuvo.

Vėliau apie 16 val. ji vėl nuėjo, V. K. atidarė duris. Ji pasakė, kad skambino senelė, kad jai paskambintų. Å is atsakė, kad vėliau paskambins. Liudytoja buvo užėjusi į vidų, matė sėdintį vyrÄ , kuris žiÅ«rėjo televizorių. Bute ant grindų matėsi kraujas. Ji paklausė, kas atsitiko, į kÄ V. K. atsakė, kad sutvarkys iki grįš senelė. Jis kitÄ dienÄ ruošėsi važiuoti pas jÄ Ä¯ ligoninę. Senelė vėliau paskambino, sakė, kad buvo anÅ«kas, ant veido matėsi mėlynės. TÄ dienÄ , kai jis nuvažiavo pas senelę, 4 val. nakties V. skambino į jos duris, suprato pagal balsÄ , kad čia jis, prašė leisti paskambinti, bet ji jo neįleidau, nes buvo vėlu ir pasakė, kad ateitų rytoj.

Po kelių dienų matė kaip V. K. iÅ¡nešė. Jo senelė atvažiavo gal po 3 dienų, kai liudytoja matė jį sumuÅ¡tÄ . Kai buvo nuėjusi pas V., ant veido matė mėlynes, jis buvo sumuÅ¡tas, o ant grindų kraujas jau buvo neÅ¡viežias, sudžiÅ«vęs. Daugiau nieko nematė. Bute buvęs vyras sėdėjo nusisukęs ir žiÅ«rėjo televizorių. Jo apibÅ«dinti negali, nes Å¡is neatsisuko. Nematė, ar pas V. K. kas nors ateidavo. Kaltinamojo nėra mačiusi. Å iÄ Å¡eimÄ pažįsta nuo 1986 m., bendravo su senele.

Kartais nueidavo pas jÄ . AnÅ«kas gyveno su ja, nes nebuvo motinos, elgėsi gerai. Po anÅ«ko mirties nukentėjusiajai sunku, vis verkia. Ji pati prisižiÅ«ri. AnÅ«kas jai padėdavo, nueidavo į parduotuvę.              2016-09-08 įvykio vietos – buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje – apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad tai yra vieno kambario butas, daugiabučio namo ketvirtame aukÅ¡te. Įėjimo į laiptinę durys atidaromos surinkus kodÄ . Ketvirtame namo aukÅ¡te, per vidurį matome buto Nr. 26 duris.

Durys ir spynos užraktas nepažeisti. Patekus į butÄ , patenkama į prieÅ¡kambarį, tiesiai yra įėjimas į svetainę. Å iame kambaryje palei deÅ¡iniÄ jÄ sienÄ yra sofa-lova, ant kurios užtiesta patalynė, t. y. ant virÅ¡aus užtiestas dėkliukas, po kuriuo yra neapvilkta antklodė, ant kurios matosi sausos, rausvos spalvos dėmės. Ant grindų palei lovÄ yra patiestas kailinis kilimas, ant kuriuo matosi sudžiÅ«vusios rausvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo. Po kairę nuo įėjimo į kambarį durų yra lova, ant kurios guli mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Huaway“.

Kambario viduryje yra stalas. Tolesniame kairiame kambario kampe yra medinė kėdė, kurios virÅ¡utinė dalis atidalinta nuo apatinės konstrukcijos dalies. Kambarys sutvarkytas. ApžiÅ«rint butÄ , savininkė atnešė iÅ¡ virtuvės tris plastikinius butelius: 1 l. tÅ«rio „Kalnapilio“ alaus, 0,5 l. talpos skardinę „Steininger“ alaus butelis, 1,5 l. talpos “Birutė“ mineralinio butelį. Buto prieÅ¡kambaryje, nuo įėjimo durų po deÅ¡inę pusę, kampe stovi komoda, ant kurios yra peleninė, joje 9 cigarečių nuorÅ«kos, jos paimamos tyrimui.

Buto vonios kambaryje, kuris yra nuo įėjimo į butÄ durų po kairę pusę, ant kėdės padėta patalynė, ant kurios yra rausvos dėmės, galimai kraujo, ir rankÅ¡luostis su galimais kraujo pėdsakais. IÅ¡ įvykio vietos tyrimui paimti: sulaužyta taburetė, pagalvės užvalkalas, nuoplova nuo kilimo, telefonas Huawey,9 nuorÅ«kos, skardinė nuo alaus, du plastikiniai buteliai nuo alaus ir mineralinio vandens (t. 1, b. l. 16-25)Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 40/2017(01) nurodoma, kad ant sulaužytos taburetės, pagalvės užvalkalo, nuoplovoje nuo kilimo rastas žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ , ant cigarečių nuorÅ«kų (6, 8, 11, l2, 14 mėg.) gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profilių su 99,9999999999999996% tikimybe; ant cigarečių nuorÅ«kų (9, 10, 13 mėg.) gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui.

Atlikus DNR tyrimÄ , ant cigaretės nuorÅ«kos (7 mėg.) gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su V. K., M. S. DNR profiliais (t. 1, b. l. 31-48).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 128/2017(01) nurodoma, kad atlikus DNR tyrimÄ , ant cigaretės nuorÅ«kos (SI Nr. S 40/17(01) 7 mėg.) gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. A. DNR profiliu su 99,9999999999999998 % tikimybe (t. 1, b. l. 51).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1187/2016 (01) nurodoma, kad V. K. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio, deÅ¡inės smilkininės skilties sumuÅ¡imu.

Tai komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 20l6/206S3 duomenimis, V. K. mirė 2016-09-11 12:00 val. V. K. lavone nustatyta: galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio suspaudusiu galvos smegenis, dešinės smilkininės skilties sumušimo židiniu, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiajame dilbyje, kairiajame sėdmenyje, kairėje blauzdoje.

Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, pavirÅ¡iumi prieÅ¡ patenkant į VÅ¡Ä® RVUL 2016-09-08. Sužalojimai, dėl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio, suspaudusio galvos smegenis, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (iÅ¡vados 3.1 punktas). TaÅ¡kinės durtinės žaizdelės (injekcinės žymės) deÅ¡inėje poraktikaulinėje srityje, kairiame alkÅ«nės linkyje, padarytos aÅ¡triu duriančių savybių turinčiu daiktu, labiausiai tikėtina, injekcine adata, krÅ«tinės lÄ stos poodinės kraujosruvos padarytos krÅ«tinės lÄ stÄ spaudžiant iÅ¡ priekio kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina, rankomis, neužilgo iki mirties, mirimo ir artimuoju pomirtiniu laikotarpiu, atliekant gaivinimo veiksmus, todėl kaip sužalojimai nėra vertinami (t. 1, b. l. 65-71).2017-01-18 specialistės V.

B. paaiškinimų protokole nurodoma, kad jos surašytoje VTMT Vilniaus skyriuje specialisto išvadoje Nr. M1187/2016(01) 3.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose labiausiai būdingi smūgio sudavimui. Nustatytas galvos sumušimas, labiausiai tikėtina, padarytas griuvimo metu, o visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek paviršiumi. Nustatyti sužalojimai, išvardinti šiame punkte, yra padaryti mažiausiai 1-2 savaičių laikotarpyje iki mirties.

Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2016-08-24 dienÄ . Ä® tai nurodo medicininiai dokumentai, makromorfologinis sužalojimų vaizdas lavono tyrimo metu ir histologinis tyrimas. Po 3.1 punkte nurodytų sužalojimų asmuo galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus kol kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu nesuspaudė galvos smegenų (t. 1, b. l. 71-73).2017-04-28 specialistės V. B. paaiÅ¡kinimų protokole nurodoma, kad sužalojimai, nustatyti V. K. lavono tyrimo metu, iÅ¡vardinti specialisto iÅ¡vadoje Nr. M1187/2016(01), galėjo bÅ«ti padaryti vienu metu.

Kadangi nustatyti sužalojimai seni, pasisakyti kiek tiksliai vienas po kito jie padaryti, nėra galimybės. V. K., po padarytų jam sužalojimų, galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus (vaikščioti visÄ dienÄ , vartoti alkoholį ir pan.) iki tol, kol kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu suspaudė galvos smegenys ir nukentėjusysis prarado sÄ monę. Nustatyti sužalojimai, iÅ¡vardinti 3.1 punkte, yra padaryti mažiausiai 1-2 savaičių laikotarpyje iki mirties, daugiausiai 3 savaitės iki patekimo į ligoninę (2016-09-08), nes ligoninėje V.

K. nustatyta hematoma buvo poÅ«mė. Klausimas: Ar nustatyti su žalojimai, galėjo atsirasti liudytojo I. T. apklausos metu nurodytu bÅ«du, t. y. įtariamajam numetus nukentėjusįjį nuo lovos ant grindų ir Å¡iam nukritus ant nugaros, po ko įtariamajam atsisėdus V. K. ant pilvo bei suduodant smÅ«gius kumščiu į veidÄ , nuo kurių nukentėjusiajam atÅ¡okdavo galva nuo grindų? Atsakymas: Nustatyti sužalojimai, galėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis. Kaip jau minėta, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose labiausiai bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui.

Nustatytas galvos sumuÅ¡imas, labiausiai tikėtina, padarytas griuvimo metu arba suduodant stiprų smÅ«gį į veidÄ , nuo kuriuo galva dėl didelio pagreičio trenkėsi į kietÄ pavirÅ¡ių atÅ¡okdama. O visi kiti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek pavirÅ¡iumi (t. 1, b. l. 74-75).Specialistė V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra medicinos ekspertė, turi 16 metų staÅ¾Ä . Byloje atliko tyrimÄ ir patvirtina jo iÅ¡vadas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad po smÅ«gio gavimo mėlynė pagelsta per 3-7 dienas.

Mėlynės pageltimas priklauso nuo lokalizacijos ir žmogaus kÅ«no savybių. Veide mėlynės keičiasi greičiau. Jos iÅ¡lieka nuo savaitės iki 3, priklausomai nuo mėlynės dydžio. Yra daug tokių atvejų, kai po galvos dangalu iÅ¡siliejus kraujui, žmogus vaikÅ¡to dar pakankamai ilgai, o vėliau praranda sÄ monę ir mirÅ¡ta. Iki neprikraujuoja, kad spaustų smegenų centrus, tol žmogus gali vaikščioti, jam gali skaudėti galvÄ , pykinti. Žmogus gali vaikščioti į parduotuvę ar kur kitur.

Šiuo atveju sumušimas buvo mirties priežastis. Priklauso nuo kraujavimo kiekio, o šiuo atveju sumušimai buvo mirtini. Buvo komplikacijos. V. K. buvo operuotas. Kadangi jis vaikščiojo su tuo kraujavimu, tai galėjo pasunkinti jo būklę, tačiau ji negali pasakyti, kad jei jis būtų kreipęsis į medikus anksčiau, kad jis nebūtų miręs. 2 cm kraujavimas yra labai didelis ir jis yra mirtinas. Tai diagnozuota po 2 savaičių. Kraujavimas kaupėsi palaipsniui. Alkoholis ir narkotikai sunkina būklę, bet nuspėti negalima.

Nesvarbu, kokia ranka buvo suduotas smÅ«gis. Labiausiai tikėtina, kad smÅ«giai padaryti nelabai ilgu laikotarpiu vienas po kito - nuo vienos ar dviejų dienų skirtumu. Jei V. K. bÅ«tų iÅ¡gyvenęs, bÅ«tų buvęs konstatuotas sunkus kÅ«no sužalojimas. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole, tarp kurių M. S. nuotrauka pažymėta Nr. 2, liudytoja T. K. parodė, kad iÅ¡ jai pateiktų atpažinti 4 asmenų nuotraukų ji atpažįsta vaikinÄ nuotraukoje Nr.

2. Tai yra asmuo, vardu M., kuris lankėsi pas jos anÅ«kÄ V. K.. Atpažįsta iÅ¡ akių, bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 95-97).Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas I. T. savo duotus parodymus patvirtino vietoje. Jis parodė kur visi sėdėjo, kaip įtariamasis M. S. nuvertė V. K. ant grindų bei atsisėdęs Å¡iam ant pilvo sudavinėjo smÅ«gius į veidÄ (t. 1, b. l. 118-124).IÅ¡ I. T. vardu iÅ¡duotos darbo ieÅ¡kančio asmens atmintinės matyti, kad I. T. registracijos darbo biržoje data yra 2016-08-24 (t. 1, b. l. 117).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole, tarp kurių M. S. nuotrauka pažymėta Nr. 1, liudytojas I. T. parodė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr.

1. Asmens vardas – M., pravardė - „M.“. Apie jį davė parodymus. Jį atpažįsta pagal veido bruožus (t. 1, b. l. 126-128).Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis M. S. patvirtino savo duotus parodymus. Parodė, kad jis sėdėjo prie stalo ant kėdės, V. sėdėjo ant sofos lovos priešais jį, o Igoris sėdėjo šalia V.. Išgėręs V. K. pradėjo juokais prie jo kabinėtis, t. y. priėjęs jam iš nugaros jį apkabino ir patempė bei jis su kėde krito atbulom ant grindų.

Parodo kaip krito ant grindų. Toliau paaiÅ¡kino, kad nukritęs jis prasikando sau lÅ«pÄ . Toliau jis su V. K. pradėjo ant grindų vartytis, stumdytis, vienas kitam sudavė smÅ«gius. Pradžioje juokais sudavinėjo vienas kitam smÅ«gius, vėliau rimčiau. Jis mušė per veidÄ kumščiais. Ä®tariamasis parodo kaip vartėsi ant grindų. PaaiÅ¡kino, kad vartydamiesi tai jis, tai V. K. buvo iÅ¡ virÅ¡aus. Toliau įtariamasis parodo kaip sudavė smÅ«gį V. K. į veidÄ . Jis matė kaip nuo jo suduoto smÅ«gio V. pradėjo bėgti kraujas, praskėlė Å¡iam lÅ«pÄ .

V. K. pasakė gana, jau praskėlė lÅ«pÄ . Jie atsistojo, jis nuėjo į voniÄ apsiprausti. Kambaryje garsiai grojo muzika, jis girdėjo, kad kambaryje I. su V. rėkė vienas ant kito. Kai užėjo į kambarį, jie abu sėdėjo ant lovos, kalbėjosi, girdėjo kaip I. sakė V. „ar supratai, ar supratai“. Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis parodo kur sėdėjo V. K. ir kaip I. buvo šį apkabinęs (t. 1, b. l. 184-193).Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius pateikė teismui duomenis, kad nuo 2016-08-24 iki 2016-09-02 centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas praneÅ¡imas iÅ¡ telefono, kurio abonentinis numeris atitinka liudytojos L.

P. nurodytÄ jos naudojamÄ telefono numerį. PraneÅ¡imas registruotas 2016 m. rugpjūčio 25 d. 6.00 val. Teismui pateiktas skambučio garso įraÅ¡as perklausytas teisiamojo posėdžio metu, pokalbio turinys iÅ¡verstas posėdyje dalyvaujančios vertėjos. Paskambinusi pranešėja praÅ¡o pagalbos dėl bute aukÅ¡tu žemiau, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai grojamos muzikos, mini sergantį anÅ«kÄ (t. 3, b. l. 56, 57). Å ie duomenys buvo surinkti teisėtai, iÅ¡tirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia Å¡iÄ jų analizę ir jos pagrindu padarytas iÅ¡vadas.

Ä®rodymų vertinimas, veikos teisinis kvalifikavimas Byloje surinkti aukščiau iÅ¡vardyti įrodymai, o bÅ«tent, visų pirma, specialisto iÅ¡vadoje Nr. Nr. M 1187/2016 (01) fiksuota informacija, taip pat iÅ¡vadÄ pateikusios specialistės V. B. paaiÅ¡kinimai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, patvirtina, kad V. K. mirė 2016-09-11 VÅ Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio, deÅ¡inės smilkininės skilties sumuÅ¡imu.

Tai komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. V. K. lavone buvo nustatyta: galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, suspaudusiu galvos smegenis, dešinės smilkininės skilties sumušimo židiniu, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiajame dilbyje, kairiajame sėdmenyje, kairėje blauzdoje.

Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. 2016-09-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole fiksuota informacija, taip pat paties kaltinamojo M. S. parodymai, patikrinti įvykio vietoje, liudytojų I. T. parodymai, patikrinti įvykio vietoje, be to liudytojo A. A. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu fiksuota informacija taip pat patvirtina, kad 2016 m., neužilgo iki V. K. hospitalizavimo ir mirties (dėl tikslesnės įvykio datos bus pasisakyta vėliau), pas V. K. bute svečiavosi M.

S., I. T. ir A. A., buvo geriamas alkoholis. Apie 23.00 val. A. A. išėjus liko V. K., M. S. ir I. T.. Vėliau vykusio bendravimo metu tarp V. K. ir M. S. įvyko incidentas, kurio metu M. S. smurtavo V. K. atžvilgiu suduodamas smūgius. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje surinkti įrodymai nesiskiria, tad teismas laiko jas nustatytomis. Tačiau įrodymai dėl to, kaip prasidėjo smurtinio pobūdžio veiksmai, kiek jų buvo, kokia buvo tolimesnė įvykių eiga, skiriasi, todėl teismas dėl jų pasisakys detaliau.Liudytojas I.

T., tiek du kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad tarp V. K. ir M. S. kilo nesutarimas dėl garsiai grojamos muzikos. V. K. pirmas pradėjo kabinėtis prie M. S., griebė šiam už galvos, tai darė juokais, po ko M. S. parvertė šalia ant sofos sėdėjusį V. K. ant žemės. Šiam gulint ant grindų, ant nugaros, o M. S. sėdint ant jo, kaltinamasis sudavė V. K. 3-4 smūgius kumščiu į kairę veido pusę, dėl smūgių didelio stiprumo V.

K. galva atÅ¡okinėjo nuo grindų, ant kurių kilimo nebuvo. Å ie I. T. parodymai iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, pakankamai kategoriÅ¡ki, duoti įspėjus dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ bei prisiekus, savo nurodytas aplinkybes liudytojas patvirtino ir įvykio vietoje. Pagrindo netikėti Å¡iuo liudytoju teismas nenustatė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo apklaustas liudytojas A. A., patvirtinęs savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė tokiÄ pačiÄ kaip ir liudytojas I.

T. pas V. K. besisvečiavusių asmenų sėdėjimo vietÄ â€“ V. K. ir M. S. sėdėjo Å¡alia vienas kito ant lovos. IÅ¡ specialistės V. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu papildomai duotų paaiÅ¡kinimų, įvardytų aukščiau, galima spręsti, kad liudytojo I. T. nurodyta įvykių eiga atitinka specialisto iÅ¡vadoje nurodytus V. K. padarytus kÅ«no sužalojimus, jų lokalizacijÄ , mastÄ ir pobÅ«dį. Specialistė patvirtino, kad nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose labiausiai bÅ«dingos smÅ«gio sudavimui.

Nustatytas V. K. galvos sumuÅ¡imas, labiausiai tikėtina, padarytas griuvimo metu, o visi kiti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek pavirÅ¡iumi. Pasak specialistės, nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 1-2 savaičių laikotarpyje iki mirties, neatmetama galimybė, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti 2016-08-24 dienÄ . Ä® tai nurodo medicininiai dokumentai, makromorfologinis sužalojimų vaizdas lavono tyrimo metu ir histologinis tyrimas. Teismas atsižvelgia į tai, kad visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad po nagrinėjamo incidento V.

K. mirė praėjus nemažam laiko tarpui, tuo metu galėjo savarankiÅ¡kai judėti, bendrauti su aplinkiniais, tačiau Å¡ie duomenys vertintini kartu su specialistės V. B. paaiÅ¡kinimais, kad po specialisto iÅ¡vados Nr. M 1187/2016 (01) 3.1 punkte nurodytų sužalojimų asmuo galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, kol kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu nesuspaudė galvos smegenų. Ä®vertinęs Å¡ių įrodymų grupę teismas sprendžia, kad jie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , tad yra pagrindas juos vertinti kaip patikimus ir jais remiantis konstatuoti nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes, atitinkančias kaltinimÄ , bei konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp M.

S. padarytų V. K. kūno sužalojimų, kurių pasėkoje jis mirė, ir minėtų nustatytų M. S. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu. Tai yra, yra pagrindas konstatuoti, kad būtent M. S. asmeninio konflikto metu smurtavo V. K. atžvilgiu smūgiuodamas kumščiu šiam į galvos sritis, padarydamas nukentėjusiajam kaltinime detaliai nurodytus kūno sužalojimus, kurie komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko V.

K. 2016-09-11 VÅ Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė. Tuo tarpu kaltinamasis M. S. nurodė kiek kitokiÄ Ä¯vykio eigÄ , nei buvo konstatuota, taip pat jis ir gynėjas kėlė abejones dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo, tai siejant su galimu V. K. sumuÅ¡imu kitÄ dienÄ , taip pat dėl bÅ«tinosios ginties buvimo, dėl ko pasisakytina detaliau. Kaltinamasis teisme teigė, kad svečiavimosi metu sėdėjo ant kėdės su ratukais. V. K. priėjęs iÅ¡ nugaros jį juokais apkabino, gal truktelėjo, po ko jis su kėde virto ant nugaros, ant kartu kritusio V.

K.. Jis taip pat teigė, kad V. K. nukritus, Å¡is jo (kaltinamojo) nepaleido, sudavė jam (kaltinamajam) stiprų smÅ«gį į galvÄ , po ko jis gindamasis sudavė V. K. atgal. Smogė į veidÄ , tačiau į galvÄ pataikė tik vienÄ kartÄ , kitus kartus pataikė į rankas. Be to, smÅ«giai nebuvo stiprÅ«s, nes jo ranka sužalota, siÅ«tos sausgyslės. Nuo jo smÅ«gių V. K. galva į grindis nesitrankė. Kaltinamasis taip pat teigė, kad I. T. bei I. J. kitÄ dienÄ po incidento buvo pas V. K., kalbėjo apie jo papildomÄ muÅ¡imÄ .

Vertinant šiuos kaltinamojo parodymus pažymėtina, kad tam tikra jų dalis nėra nuosekli – apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 176-177) M. S. nurodė didesnį smūgių, suduotų V. K. į veido sritį, skaičių – 2-3. Tokį smūgių skaičių jis nurodė ir apklausos teisme pradžioje, tačiau vėliau šį skaičių sumažino iki vieno. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis tvirtino, kad jo smūgiai nebuvo stiprūs, vis tik kartu pripažino, kad iš karto po jų sudavimo V.

K. pradėjo stipriai tinti veidas, bėgo kraujas iÅ¡ lÅ«pos, iÅ¡ nosies, kaltinamasis pats įtarė, kad kažkÄ galimai sulaužė. Tai kelia abejones dėl kaltinamojo deklaruoto smÅ«gių nedidelio stiprumo. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad smÅ«gį sudavė gindamasis, nes V. K., gulėdamas ant grindų, jam stipriai smogė į veidÄ . Tačiau nei pats M. S., nei kartu buvęs I. T., nei kiti asmenys, matę kaltinamÄ jį po nagrinėjamų įvykių, nenurodė jokių smÅ«gio kaltinamojo veide pėdsakų, sužalojimų ar panaÅ¡iai.

Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl įvykių eigos nesutampa nei su specialisto fiksuotais V. K. padarytais kÅ«no sužalojimais, nei su liudytojų I. T., taip pat ir A. A. parodymais, kuriuos, kaip minėta, teismas vertino kaip patikimus įrodymus. Primintina, kad I. T. patikimai patvirtino, jog M. S. sudavė 3-4 smÅ«gius kumščiu į V. K. veidÄ , smÅ«giai buvo stiprÅ«s, nuo jų gulinčio V. K. galva daužėsi į grindis. I. T. taip pat nenurodė ir V. K. suduoto neva stipraus smÅ«gio M.

S., prieÅ¡ Å¡iam pradedant smurtauti. PrieÅ¡ingai, jis teigė, kad iki tol visi veiksmai buvo juokais. I. T. nenurodė ir to, kad iki incidento M. S. sėdėjo ant kėdės su ratukais ir krito su ja ant V. K., Å¡iam apkabinus kaltinamojo galvÄ ir galimai truktelėjus. Liudytojas tvirtino, kad kaltinamasis sėdėjo Å¡alia V. K. ant sofos, nuo kurios pats ir nuvertė ant žemės nukentėjusįjį. Liudytojas A. A., išėjęs iÅ¡ V. K. buto neužilgo iki nagrinėjamų įvykių, taip pat nurodė, kad M.

S. sėdėjo ant sofos greta V. K., o ne ant kėdės su ratukais, kaip teigė kaltinamasis. Teismo apklausti tiek minėtas liudytojas I. T., tiek liudytojas I. J. nepatvirtino ir M. S. teiginių, kad Å¡ie liudytojai buvo nuėję pas V. K. kitÄ dienÄ , kur I. T. galimai smurtavo V. K. atžvilgiu. Pažymėtina, kad ir kiti teismo apklausti liudytojai nenurodė jokių duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad V. K. buvo sumuÅ¡tas dar kartÄ , tai yra ne tik M. S.. Tokių aplinkybių pats V. K. nenurodė nei vienam iÅ¡ asmenų, su kuriais bendravo po nagrinėjamo įvykio.

Liudytojui Ž. R. jis nurodė, kad jį sumušė namuose per vakarėlį, kas atitinka aukščiau minėtų įrodymų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Liudytojas V. T. patvirtino, kad pamatęs sumuÅ¡tÄ V. K. klausė jo, kas tai padarė, į kÄ Å¡is atsakė nieko nekonkretizuodamas, tačiau kartu buvęs M. S. patvirtino, kad sužalojimai padaryti jam (kaltinamajam) sumuÅ¡us. IÅ¡ minėto liudytojo parodymų matyti, kad tokius teiginius girdėjęs V. K. nei liudytojui, nei kaltinamajam to nepaneigė.

Liudytoja L. P., mačiusi sumuÅ¡tÄ V. K. tiek kitos dienos ryte, tiek kitomis dienomis, taip pat nenurodė, kad pas nukentėjusįjį atsirado naujų sužalojimų. Teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo akcentuotas aplinkybes, o bÅ«tent, kad tiek liudytoja L. P., tiek ir liudytoja J. V. nurodė mačiusios pas V. K. namuose kažkokį vyrÄ . Vis tik Å¡ie parodymai teismui abejonių dėl nustatytų faktinių aplinkybių nesukėlė. Liudytoja L. P. nurodė asmenį mačiusi kitÄ dienÄ po incidento, dėl kurio kvietė policijÄ , o liudytoja J.

V. patvirtino kartu bute mačiusi kraujo pėdsakus, kurie nebuvo Å¡vieži, kraujas buvo sudžiÅ«vęs. Tai leidžia spręsti, kad abi liudytojos asmenį matė po nagrinėjamo incidento. Galimybės nustatyti, ar jos matė vienÄ ir tÄ patį, ar skirtingus asmenis, taip pat nustatyti jo/jų tapatybę/-es nėra, nes abi liudytojos negalėjo pateikti matyto asmens apibÅ«dinimo, tačiau Å¡iuo atveju svarbu tai, kad nei viena minėta liudytoja nenurodė ir absoliučiai jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad jų nurodyto asmens ar asmenų buvimo metu buvo kilęs koks konfliktas su V.

K. ar smurtas jo atžvilgiu. Teismas, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, apibendrindamas sprendžia, kad tokiais parodymais kaltinamasis M. S. siekia sumenkinti, pateisinti savo veiksmus, perkelti atsakomybę dėl kilusių padarinių kitam asmeniui, tame tarpe ir pačiam V. K., tokiu bÅ«du Å¡velnindamas savo paties galimÄ atsakomybę. Minėti jo parodymai nevertintini kaip patikimi, jais teismas nesivadovauja. Atskirai pasisakytina ir dėl BK 28 straipsnio, reglamentuojančio bÅ«tinÄ jÄ gintį, taikymo.

Teismų praktikoje nurodoma, kad bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse apraÅ¡ytas reguliavimas nustato Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-313/2012, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-1-788/2015, 2K-13-507/2017). Taigi teismai, spręsdami dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo, turi itin kruopščiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes, tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentÄ , besiginančiojo kaltės formÄ ir rūšį (kasacinės bylos Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K- 294/2011).

BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra galimas tik veikiant būtinosios ginties situacijoje, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-531-699/2015).Kaip minėta, kaltinamasis M.

S. tvirtino sudavęs V. K. smÅ«gį gindamasis, nes Å¡is prieÅ¡ tai jam stipriai smogė į veidÄ . Teismas jau pasisakė dėl to, kad pastarojo kaltinamojo įvardyto smÅ«gio nepatvirtina jokie kiti įrodymai. PrieÅ¡ingai. Tiek pats M. S., tiek ir betarpiÅ¡kai įvykio vietoje buvęs liudytojas I. T. teismui patvirtino, kad nors incidentas tarp M. S. ir V. K. iÅ¡ tiesų prasidėjo V. K. iniciatyva, nes Å¡is pradėjo kabinėtis prie kaltinamojo, tačiau abu minėti asmenys taip pat patvirtino, jog tai buvo daroma juokais.

Å iuo atveju vertintina ir tai, kad nėra nustatyta, jog M. S. nagrinėjamo įvykio metu bÅ«tų patyręs kokius nors sužalojimus. Yra įrodyta, kad V. K. jis smÅ«giavo sėdėdamas jam ant pilvo, Å¡iam jau gulint ant grindų, ant nugaros. Nukentėjusysis bendrai patyrė 5 trauminius poveikius, smÅ«giai į galvÄ buvo tiek stiprÅ«s, kad ji atÅ¡okdavo nuo grindų. Tai leidžia spręsti apie puolamÄ jį, o ne gynybinį tokių veiksmų pobÅ«dį. Tad pagrindo iÅ¡vadai, kad M. S. tokiu bÅ«du atrėmė pavojingÄ , realų ir akivaizdų kėsinimÄ si, kad veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nėra.

Teismas atskirai pasisakys ir dėl nagrinėjamų įvykių datos. Pagal M. S. reiÅ¡kiamÄ kaltinimÄ jam inkriminuojami veiksmai buvo įvykdyti nuo 2016-08-24 21.00 val. iki 2016-08-29 00.00 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku. Teismas sprendžia esant pagrindui susiaurinti šį laikotarpį nurodant, kad nustatyti M. S. veiksmai buvo įvykdyti nuo 2016-08-24 23.00 val. iki 2016-08-25 3.00 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku. Siaurindamas minėtÄ laikotarpį teismas atsižvelgė į tai, kad proceso metu apklausti asmenys negalėjo tiksliai nurodyti, kada konkrečiai V.

K. buvo sumuÅ¡tas (matė jį sumuÅ¡tÄ ). To konkrečiai negalėjo nurodyti ir pats kaltinamasis. Å iuo atveju svarbu ir tai, kad dalis asmenų, tame tarpe ir kaltinamasis, buvo apklausiami praėjus netrumpam laiko tarpui nuo nagrinėjamų įvykių, kas, teismo vertinimu, neigiamai įtakojo jų galimybę duoti tikslius parodymus. Asmenys bandė atsiminti įvykių datÄ jÄ siedami su įvairiais savo pačių asmens gyvenimo ar bendruomenės įvykiais, tad Å¡i jų parodymų dalis dėl savo nepakankamo kategoriÅ¡kumo, netikslumo negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinama kaip patikima, minėti parodymai turi bÅ«ti gretinami ir vertinami tiek tarpusavyje, tiek su kitais bylos duomenimis.

Visų pirma pažymėtina, kad vienintelis liudytojas I. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai nurodė V. K. sumuÅ¡imo dienÄ . Jis tvirtino, kad kartu su kitais pas V. K. į svečius atėjo 2016-08-24 apie 22 val. Pagrįsdamas savo parodymus liudytojas nurodė atsimenantis datÄ , nes tÄ dienÄ užsiregistravo darbo biržoje. Tai patvirtina teismui jo pateikta atmintinė, kurioje fiksuota jo registracijos data – 2016-08-24 (t. 1, b. l. 117). Liudytojas taip pat nurodė, kad M.

S. smÅ«giavo V. K. po to, kai išėjo A. A., tai yra po 23.00 val., o po smurto jis (liudytojas) su M. S. iÅ¡ buto išėjo apie 3.00 val. Å ie liudytojo I. T. parodymai gretintini su kitais duomenimis ir, visų pirma, su liudytojos L. P. parodymais bei iÅ¡ Bendrosios pagalbos centro gauta informacija. Liudytoja teismui nurodė, kad įvykis buvo galimai rugpjūčio 30 d., tai tikrai buvo penktadienis. Anksti ryte, apie 5 val., ji kvietė policijÄ dėl V. K. bute garsiai grojamos muzikos, nes sirgo jos anÅ«kas, po Å¡io kvietimo apie 10.00 val. buvo užėjusi pas V.

K., matė jį sumuÅ¡tÄ , tuo tarpu dienÄ prieÅ¡, tai yra iÅ¡vakarėse, apie 21.00 val., jai atėjus į butÄ jis dar nebuvo sumuÅ¡tas, sakė jai, kad rengia vakarėlį. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius pateikė teismui duomenis, kad nuo 2016-08-24 iki 2016-09-02 centro informacinėje sistemoje užregistruotas tik vienas praneÅ¡imas iÅ¡ telefono, kurio abonentinis numeris atitinka liudytojos L. P. naudojamÄ telefono numerį. PraneÅ¡imas registruotas 2016 m. rugpjūčio 25 d. 6.00 val. IÅ¡ garso įraÅ¡o turinio matyti, kad pranešėja praÅ¡o pagalbos dėl bute aukÅ¡tu žemiau, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai grojamos muzikos, mini sergantį anÅ«kÄ (t. 3, b. l. 56, 57).

Å ie objektyvÅ«s duomenys patvirtina liudytojo I. T. nurodytÄ Ä¯vykio datÄ . Atsižvelgtina ir į tai, kad 2016-08-25 buvo penktadienis, darbo diena, kas atitinka liudytojos L. P. tvirtÄ nuorodÄ , kad įvykis buvo penktadienį, be to tai atitinka ir liudytojo A. A. teiginius, kad jis iÅ¡ V. K. išėjo anksčiau, nes kitÄ dienÄ jam reikėjo į darbÄ . Kiti apklausti liudytojai nurodė vėlesnes datas, kuomet matė jau sumuÅ¡tÄ V. K.. Taigi spręstina, kad nurodyti įrodymai iÅ¡ esmės sutampa tarpusavyje, esminių prieÅ¡taravimų nėra, jie patvirtina ir papildo vienas kitÄ , tad jais remdamasis teismas atitinkamai siaurina inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpį.

PrieÅ¡ vertindamas byloje surinktus duomenis, sietinus su kaltininko kaltės forma, teismas pažymi, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Apie kaltininko kaltės turinį (formÄ , rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieÅ¡ nusikalstamus veiksmus, Å¡ių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir kt., remdamasis byloje surinktų įrodymų viseto analize.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ , daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008).

Kaltinamasis M. S. savo parodymais nors ir patvirtino smurtavęs V. K. atžvilgiu, tačiau kategoriÅ¡kai neigė norėjęs jį nužudyti. Vertindamas Å¡iuos jo teiginius teismas atsižvelgia į tai, kad minėtÄ tikslÄ kaltinamasis neigė nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teismas taip pat atsižvelgia į liudytojo I. T. parodymus, kad jam atitraukus smurtaujantį M. S. nuo V. K., Å¡is smurtinius veiksmus nutraukė, daugiau smÅ«gių suduota nebuvo, apsitvarkius toliau buvo geriamas alkoholis.

IÅ¡ surinktų įrodymų taip pat matyti, kad po nagrinėjamo incidento M. S. ne kartÄ buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, tačiau smurtinių veiksmų jo atžvilgiu nekartojo, o prieÅ¡ingai – su juo susitaikė. Nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nenurodė, kad iki incidento ar po jo M. S. bÅ«tų iÅ¡sakęs kokius nors grasinimus ar ketinimus nužudyti V. K. ar panaÅ¡iai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad smurtaudamas M. S. nebuvo pasitelkęs jokių pagalbinių priemonių. Specialisto iÅ¡vada Nr. M 1187/2016 (01), taip pat kaltinamojo ir liudytojo I.

T. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros duomenys patvirtina, kad smÅ«giuota buvo tik kumščiu. Å ių duomenų visuma neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis turėjo tikslÄ nužudyti V. K. ir veikė tiesiogine tyčia. Tačiau teismas taip pat vertina ir tai, kad pagal surinktus duomenis M. S. V. K. smÅ«giavo sÄ moningai stipriai, kelis kartus, ir bÅ«tent į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , kuri nuo smÅ«gių dar ir daužėsi į kilimu nepridengtas grindis. Tad jis, bÅ«damas pakaltinamas, suaugęs, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, negalėjo nesuvokti, jog suduodamas tokius smÅ«gius jis daro veikÄ , keliančiÄ realų pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, kad nuo tokių smÅ«gių V.

K. gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. Å iuo atveju itin svarbu ir tai, kad baigęs smurtauti kaltinamasis medikų pagalbos nekvietė, nors matė, kad V. K. veidas pradėjo stipriai tinti, bėgo kraujas iÅ¡ nosies, lÅ«pos, jam pačiam buvo kilęs įtarimas, kad kažkas yra sulaužyta. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis turėjo pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad V. K. yra stipriai sužalotas, tačiau jokių veiksmų, kad bÅ«tų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, imtasi nebuvo.

Jis buvo abejingas atsirasiančioms pasekmėms, nes toliau buvo tęsiamas iÅ¡gėrinėjimas, o vėliau sužalotas V. K. paliktas vienas bute be priežiÅ«ros. Tai, kad V. K., kuris, kaip nustatyta, pats buvo neblaivus, galimai nenorėjo medikų pagalbos, esminės reikÅ¡mės Å¡iuo atveju neturi. Å ių įrodymų visumos pagrindu teismas sprendžia, jog M. S. veikė netiesiogine tyčia, tai yra jis, sÄ moningai smurtaudamas V. K. atžvilgiu ir akivaizdžiai suvokdamas pavojingÄ savo smurtinių veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo įvykdytų smurtinių veiksmų galimi sunkÅ«s padariniai – kÅ«no sužalojimai, tikėtinai ir gyvybės atėmimas, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Teismas, atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad nustatyta M. S. veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos – tyčinis nužudymas – sudėties požymius. Dėl bausmės Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. S. padarė smurtinę nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus gyvybei, kuria buvo sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Tokia veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Veika baigta, padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus, kas įtakojo kaltinamojo elgesį ir tuo pačiu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visų pirma pažymėtina, kad teismas surinktų įrodymų pagrindu nustatė faktinę aplinkybę, kad kaltinime apraÅ¡ytos veikos padarymo metu M. S. buvo neblaivus. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai, kad prieÅ¡ incidentÄ jis kartu su V.

K., I. T. ir A. A. girtuokliavo, buvo geriamas stiprus alkoholinis gėrimas – degtinė, kaltinamasis patvirtino, kad jo vertinimu jis iÅ¡gėrė 300 g degtinės. Kad kaltinamasis prieÅ¡ smurtinius veiksmus gėrė alkoholį patvirtino ir liudytojų I. T. bei A. A. parodymai. Å ių asmenų nurodytas vartoto alkoholio kiekis, įvertinus jo stiprumÄ , yra pakankamas apsvaigimui. Teismas taip pat sprendžia esant pagrindui pripažinti, kad nustatytas neblaivumas įtakojo M. S. veiksmus ir tuo pačiu nusikaltimo padarymÄ .

Nors pats kaltinamasis tai neigė, tačiau teismas šiais jo teiginiais nesivadovauja. Kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, M. S. buvo diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio (t. 2, b. l. 3, 4, 7). Specialisto išvadoje Nr. 90TPK-14/2017 be kita ko nurodyta, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis M. S. išgėręs yra konfliktiškas, priekabus; nurodytas jo ryškus polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, savikontrolės stoka; frustruojančiose situacijose tikėtinas impulsyvus elgesys, tarpasmeniniuose santykiuose gali būti šiurkštus, priekabus, kritikuojantis.

Byloje pateikti duomenys apie jo ankstesnius teistumus, padarytus administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 80-131) patvirtina, kad daugumoje atvejų jis pažeidė teisės normų reikalavimus bÅ«davo neblaivus. Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad minėta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nustatyta. Teismas taip pat nustatė ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BK redakcija, galiojanti nuo 2015-03-24) numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikÄ padarė recidyvistas.

Recidyvisto sÄ voka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, M. S. nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas už tyčinius nusikaltimus ir Å¡ie teistumai nėra iÅ¡nykę ar panaikinti (t. 2, b. l. 66-77, 103-131), tad pagrindas konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o M.

S. vertinti kaip recidyvistÄ yra. Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. S., iÅ¡sakydamas savo pozicijÄ dėl kaltinimo, nurodė kaltę pripažįstantis iÅ¡ dalies, nes nužudyti nenorėjo, kÄ vėliau konstatavo ir teismas, taip pat nurodė, kad gailisi, tačiau kartu vertino ir kaltinamojo duotų parodymų turinį, kurį aptarė motyvuodamas nustatomas faktines aplinkybes. Kaip minėta, teismas nustatė, kad savo parodymais M.

S. siekia sumenkinti, pateisinti savo veiksmus, perkelti atsakomybę dėl kilusių padarinių kitam asmeniui, tame tarpe ir pačiam V. K., tokiu bÅ«du Å¡velnindamas savo paties galimÄ atsakomybę. Tad pagrindo iÅ¡vadai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nėra. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę.

M. S. veikÄ padarė bÅ«damas 11 kartų teistas už įvairiais nusikalstamas veikas, tačiau didžiojoje daugumoje atvejų už baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius nusikaltimus. 2014-04-07 jis buvo teistas už sunkų nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai (t. 2, b. l. 66-77, 103-131). Jis taip pat daug kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 80-102), nagrinėjamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. M. S. iki sulaikymo niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 78, 79).

Turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvena su neįgalia motina (t. 3, b. l. 37). Turto, pajamų neturi (t. 2, b. l. 132-144). VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre jis nesigydė. Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis jame negydytas, tačiau 2013-08-27 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiÅ«ros kabinetÄ dėl sunkaus girtumo laipsnio. Nuo 2009-07-15 iki 2009-07-17 gydytas VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, priklausomybė nuo alkoholio.

Specialisto išvadoje Nr. 90TPK-14/2017 nurodyta, kad nėra jokių duomenų, kad M. S. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų protiškai atsilikęs; kad jam inkriminuojamos veikos padarymo metu jis galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra jokio pagrindo M. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 2, 3, 4, 7). Be to, šiuo atveju turi būti sprendžiamas ir klausimas, ar yra pagrindas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, M.

S. nusikaltimų recidyvÄ pripažinti pavojingu, o M. S. – pavojingu recidyvistu. Byloje pateikti aukščiau minėti duomenys patvirtina, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis) M. S. padarė bÅ«damas kelis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus (paskutiniai teistumai: 2014-01-14 už nesunkius tyčinius nusikaltimus, 2014-02-19 už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , 2014-04-07 už sunkų tyčinį nusikaltimÄ , teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti), tai yra naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ jis padarė jau bÅ«damas recidyvistas, kas atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

Tačiau iÅ¡ BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatų spręstina, kad vien formalus BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų pavojingo recidyvo sÄ lygų konstatavimas savaime nereiÅ¡kia asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu. Teismams paliekama diskrecija priimti tokį sprendimÄ , kurį jie privalo pagrįsti atsižvelgę į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobÅ«dį ir kitas bylos aplinkybes. Å iuo atveju teismas įvertino nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir padarinius, duomenis apie M.

S. asmenybę, kurie detaliai apraÅ¡yti aukščiau. Taip pat teismas atidžiai vertino ir bylos duomenis apie ankstesnius M. S. patraukimus baudžiamojon, administracinėn atsakomybėn. Kaip minėta, daugumoje atvejų jis buvo teisiamas už baudžiamuosius nusižengimus ir nesunkius nusikaltimus, vienÄ kartÄ už sunkų nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡iuos duomenis teismas nepripažįsta M. S. pavojingu recidyvistu. Tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kė ir prokuroras.Ä®vertinęs visumÄ Å¡ių skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę ir nustatant jos trukmę, atitinkančiÄ sankcijos vidurkį, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kaltinamasis M. S. buvo laikinai sulaikytas 2017-01-23 16.00 val., teismo 2017-01-24, 2017-03-22, 2017-05-22, 2017-08-22 nutartimis jam skirta ir vėliau tęsta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo pradžios terminÄ skaičiuojant nuo 2017-01-23 (t. 1, b. l. 168, t. 2, b. l. 25-26, 35-37, 182-183, t. 3, b. l. 73-74). Å i kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į skirtÄ bausmę (BK 66 straipsnis). Be to, byloje nustatyta, kad po Å¡ioje byloje nustatytos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) priskiriamos nusikalstamos veikos padarymo M.

S. 2017-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam skirtas 30 parų areÅ¡tas. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taigi, Å¡ios veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ , jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su bausme, skirta 2017-02-03 teismo baudžiamuoju įsakymu taikant apėmimo bÅ«dÄ , o bÅ«tent griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytina bausmė, atlikta vykdant 2017-02-03 teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , jei ji buvo atliekama. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2743,65 € atlyginimo (t. 1, b. l. 83-84). Kaltinamasis M. S. dėl ieÅ¡kinio paliko spręsti teismui, nurodė, kad jo vertinimu praÅ¡oma suma yra per didelė. Ž. P. sveikatos draudimo fondo biudžetui atsirado dėl nukentėjusiojo V. K. gydymo.

PraÅ¡omÄ sumÄ pagrindžia pateikti suteiktų paslaugų apskaitos duomenys (t. 1, b. l. 85), tad reikalavimas yra pagrįstas, jis tenkintinas, praÅ¡oma suma priteistina iÅ¡ kaltininko M. S.. Civilinė ieÅ¡kovė T. K. byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jai 20 000 € neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad Å¡is jos reikalavimas nėra iÅ¡dėstytas atskirame dokumente, kas vertintina kaip procesinis trÅ«kumas. Tačiau Å¡iuo atveju atsižvelgiama ir į tai, kad jis suformuluotas raÅ¡tu ir jos pasiraÅ¡ytas apklausos protokole (t. 1, b. l. 93-94), reikalavimÄ ji pagrindė duodama parodymus teisme, M.

S. nenurodė, kad reiÅ¡kiami reikalavimai jam nėra aiÅ¡kÅ«s, tad minėtÄ trÅ«kumÄ teismas nevertina kaip esminį, trukdantį iÅ¡ esmės nagrinėti reiÅ¡kiamo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ pagrįstumo. Civilinė ieÅ¡kovė nurodė, kad neturtinę žalÄ sudaro jos iÅ¡gyvenimai dėl anÅ«ko V. K. žūties, kuriuos ji jaučia iki Å¡iol. Ji gyveno su juo dviese nuo Å¡io vaikystės, jį auklėjo. AnÅ«kas jai padėdavo buityje, kai turėdavo galimybę – ir pinigais, jie sutarė gerai.

Kitų artimųjų Lietuvoje ji neturi, tad po anÅ«ko nužudymo liko visai viena, nėra kas ja pasirÅ«pina. Kaltinamasis M. S. dėl ieÅ¡kinio paliko spręsti teismui, nurodė, kad jo vertinimu praÅ¡oma suma yra per didelė.T. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Kaltinamasis M. S. pažeidė aukščiausiÄ teisinį gėrį – atėmė žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma iÅ¡matuoti nukentėjusiosios dėl netekties patirtÄ dvasinį skausmÄ bei kančias.

Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujamos ir priteisiamos beribės kompensacijos. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , teismų praktikÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Paprastai asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravę santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems Å¡eimos nariams ar artimiesiems (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik iÅ¡imtinais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimÄ dabartinio teisinio reguliavimo sÄ lygomis nėra absoliuti (kasacinė nutartis Nr. 2K-358/2008).

Nukentėjusioji T. K. dėl kaltinamojo tyčinės veikos neteko vaikaičio. Tačiau pačios T. K., byloje apklaustų liudytojų I. G., Ž. R., J. V. ir kitų parodymais nustatyta, kad T. K. nuo mažens augino ir auklėjo V. K., jie nuolat gyveno kartu, dviese, tad tarp jų susiklostę tarpusavio santykiai buvo itin glaudÅ«s, savo turiniu artimesni motinos ir sÅ«naus, o ne močiutės ir anÅ«ko santykiams. Minėti parodymai taip pat patvirtina, kad T. K. daugiau artimųjų Lietuvoje neturi, tad netekusi vaikaičio ji neteko ir vienintelio artimo asmens, kuris galėjo suteikti jai pagalbÄ ir globÄ senatvėje.

IÅ¡ to spręstina, kad T. K. neabejotinai patyrė ir tebepatiria didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ne tik dėl smurtinės vaikaičio mirties, bet ir dėl neapibrėžtos savo pačios gyvenimo vienumoje kokybės ateityje. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo turimÄ kokį nors turtÄ ar pajamas, tačiau kaltinamasis yra darbingas. Ä®vertinęs visumÄ paminėtų reikÅ¡mingų duomenų, taip pat atsižvelgęs į teismų praktikÄ , teisingumo, protingumo principus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai T.

K. priteistina 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Kiti klausimai Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsniu.Įvykio vietos, buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu buvo paimti ir 2017-05-02 nutarimu (t. 1, b. l. 52-53) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas šie daiktai:9 nuorūkos, skardinė alaus „Steininger“, plastikinis butelis „Kalnapilio“ alaus, mineralinio vandens butelis „Birutė“, pagalvės užvalkalas, medinė sudužusi taburetė, nuoplova nuo kilimo kambaryje.

PraÅ¡ymų grÄ Å¾inti ar perduoti kitiems asmenims Å¡iuos daiktus nėra, jie yra menkaverčiai, tad nuosprendžiui įsiteisėjus jie sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Huaway“. Å is daiktas turi materialinę vertę, tad nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intinas T. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Ä®tariamojo M. S. asmens kratos metu buvo paimti ir minėtu 2017-05-02 nutarimu (t. 1, b. l. 52-53) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas Å¡ie daiktai:vilniečio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), rudos spalvos piniginė, mobiliojo ryÅ¡io telefonas Samsung GT 19300, IMEI (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryÅ¡io telefonas NOKIA 6103, IMEI (duomenys neskelbtini), raktų ryÅ¡ulys.

Å ių daiktų sÄ sajų su nagrinėjama nusikalstama veika nenustatyta, jie turi materialinę vertę, tad nuosprendžiui įsiteisėjus jie grÄ Å¾intini M. S. arba jo nurodytam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti vienuolikos metų laivės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu skirtÄ bausmę subendrinti su bausme, skirta 2017-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu taikant apėmimo bÅ«dÄ , o bÅ«tent griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir skirti galutinę bausmę – vienuolikÄ metų laisvės atėmimo. Ä®skaityti į bausmę M. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017-01-23 iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , taip pat bausmės laikÄ , atliktÄ vykdant 2017-02-03 teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , jei Å¡i bausmė buvo atliekama.

M. S. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti nepakeistÄ iki bausmės vykdymo pradžios.Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir priteisti jai iÅ¡ M. S. 2743,65 € turtinei žalai atlyginti.T. K. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ M. S. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Daiktus, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose, o bÅ«tent:9 nuorÅ«kas, skardinę alaus „Steininger“, plastikinį butelį „Kalnapilio“ alaus, mineralinio vandens butelį „Birutė“, pagalvės užvalkalÄ , medinę sudužusiÄ taburetę, nuoplovÄ nuo kilimo kambaryje nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuaway“ nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti T.

K. Ä®tariamojo M. S. asmens kratos metu buvo paimti ir minėtu 2017-05-02 nutarimu (t. 1, b. l. 52-53) perduoti saugojimui į Å¡ie daiktai:vilniečio kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), rudos spalvos piniginę, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung GT 19300, IMEI (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ NOKIA 6103, IMEI (duomenys neskelbtini), raktų ryÅ¡ulį nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini M. S. arba jo nurodytam asmeniui. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                         AuÅ¡ra Bielskė                                                                 Â