2022-01-12 Nr. AB-947-3-62-3-00939-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-18-438/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00939-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.15 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Litnedas“ ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (39.8)-R2-571 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. buvo patvirtintas privataus miško valdos miškotvarkos projektas Nr. 62021 sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), miško kvartale Nr. 894, (duomenys neskelbtini), Zarasų raj. Nurodytas žemės sklypas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Pareiškėjas 2020 m. vasario 17 d. Aplinkos ministerijai pateikė prašymą peržiūrėti 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą, tačiau 2020 m. kovo 12 d. buvo priimtas Sprendimas palikti galioti 2018 m. lapkričio 8 d. privataus miško valdos miškotvarkos Projektą.

3. Sprendime nurodyta, kad rengiant Projektą atliktas taksacinių rodiklių teisingumo patikrinimas vietoje, užpildytas nustatytos formos patikrinimo aktas, tačiau šis aktas nebuvo pateiktas. Faktinė medynų būklė miško valdos sklype Nr. (duomenys neskelbtini) skiriasi nuo nurodytų taksacinių rodiklių. Pagal viešai prieinamus duomenis, miško sklype 54 nurodoma, kad vyraujanti medžių rūšis – beržas, vidutinis medžių amžius – 75 metai, aukštis 26 metrai. Sklype auga išimtinai 10 metų amžiaus baltalksnio atžalynas. 2005 metų ortofotonuotraukoje matomas plynas kirtimas šiame ir gretimuose sklypuose. Sklype 51 vyraujanti medžių rūšis nurodytas beržas. Sprendime patikslinta, kad sklype inventorizuotas beržynas (medyno rūšinė sudėtis – 5B2J2P1Bt), kur vyraujančios medžių rūšies B vidutinis amžius 75 metai. Matininko atliktas fakto konstatavimas paneigia šį tvirtinimą. Projekto inventorizacinėje dalyje klaidingai nurodomi vyraujantys medynai taksaciniuose miško sklypuose. Taigi, vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.D1-406 (toliau – ir Taisyklės) 12.3 ir 30 punktais, Projektas turi būti tikslintinas. Be to, buvo pažeistas Taisyklių 5 punkto reikalavimas, kad projektai rengiami, kai miško valdos yra atribotos aiškiomis ribinėmis linijomis.

4. Kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, sklypų riba nepažymėta. Žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritoriją, kuriame saugomas (duomenys neskelbtini) aukštumos aukščiausias moreninis masyvas. Projekte turi būti aiškiai nurodyti aplinkosaugos apribojimai, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai. Tačiau Sprendime nenurodoma, ar Projekte aiškiai nurodomi šie apribojimai. Sprendime informuojama, kad Projektas numato atvejinį pagrindinį miško kirtimą sklype Nr. 52, besiribojančiame su pareiškėjui priklausančiu sklypu ir jame esančiu gyvenamuoju namu. Bet koks miško kirtimas ir medžių ištraukimas šiame 45 laipsnių nuolydžiui artimame taksaciniame sklype kelia grėsmę 1945 m. statyto medinio pastato konstrukcijoms ir šlaito stabilumui. Miško valdos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio širdyje, teritorija patenka į nurodytą 15 laipsnių kriterijų. Valdos sklypai Nr. 50–53, 63–65 patenka į 15 laipsnių nuokalnės arba į kalvos viršūnės kategoriją. Šlaitų medynų specifika ir reikšmė įtvirtinta Zarasų miškų urėdijos gamtosauginių priemonių plane. Tačiau Sprendime nurodoma, kad Zarasų miškų urėdijos gamtosauginių priemonių plano nuostatos buvo skirtos valstybinių miškų valdytojui. Kitiems miškų savininkams ar valdytojams jos nėra privalomos, todėl rengiant Projektą, taikomas valstybinių miškų valdytojui, tačiau jo tikslai ir priemonės turi rekomendacijų galią tvirtinant privačių miško valdų projektus saugotinoje teritorijoje. Visi šios miško valdos medynai priskiriami III grupei – apsauginiai miškai. Greta kitų miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimų, į kuriuos turi būti atsižvelgta tvirtinant Projektą nurodytame sklype, pareiškėjas nurodė išlikusių (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio medynų svarbą gyvūnijai, nuolat stebimas lūšis, šermuonėlį. 52 ir 55 sklypuose identifikuotos žvirblinės pelėdos, baltnugario genio ir vapsvaėdžio radimvietės.

5. Aplinkosaugos reikalavimus draustiniuose detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 patvirtinti gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, taikomi ir (duomenys neskelbtini) geomorfologiniam draustinyje. Vadovaujantis šių nuostatų 11.1 punktu, jame draudžiama vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kuriuose yra į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro įsakymu įrašytų augalų augavietės arba gyvūnų radavietės, taip pat į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šis reikalavimas išliko Sprendime nurodytos 2018 m. sausio 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 116 patvirtintos redakcijos 5.1 punkte, o priėmus 2020 m. sausio 29 d. nutarimo redakciją – šis reglamentavimas deleguotas savivaldybėms.

6. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime su skundu nesutiko.

7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu informavo pareiškėją, jog, vadovaujantis Taisyklių 43 punktu, Projektą pripažinti netekusiu galios galima tik tada, kai jis neatitinka Taisyklių 40 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimų ir įvertinamas blogai. Kadangi visos ūkinės priemonės Projekte suprojektuotos tinkamai, Projektą įvertinti blogai ir pripažinti netekusiu galios, nebuvo pagrindo.

8. Atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) regioninių parkų direkciją, kuri 2018 m. liepos 25 d. pateikė išvadą Nr. V3-413(7.13). Pateiktoje išvadoje nebuvo duomenų apie miško valdoje randamas saugomas rūšis ir taikytinas apsaugos priemones, nebuvo pastabų, kad miškotvarkos Projekto sprendiniai pažeidžia miško apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimus. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo Projekto nederinti ar jo netvirtinti. Projekto derinimo-tvirtinimo metu Saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre duomenų apie miško valdoje esančias lizdavietes nebuvo. Taip pat nebuvo duomenų apie stebėtus saugomų rūšių individus. Duomenys apie saugomas rūšis SRIS atsirado 2019–2020 m., po Projekto suderinimo ir patvirtinimo.

9. Vyraujančių medžių rūšių vidutiniai amžiai nustatomi amžiaus grąžto pagalba natūroje (miške). 50 taksaciniame sklype vyraujanti medžių rūšis pagal Projektą yra pušis. 51 taksaciniame sklype inventorizuotas beržynas, kur vyraujančios medžių rūšies B vidutinis amžius 75 metai, 55 taksaciniame sklype – pušynas, kur vyraujančios medžių rūšies P vidutinis amžius – 110 metų.

10. 2018 m. derinant Projektą ir natūroje atliekant jo tikrinimą, ribinės linijos atitiko keliamiems reikalavimams. Net ir po Projekto derinimo praėjus pusantrų metų, natūroje matomi su ribine linija besiribojančių medžių paženklinimai dažais bei trako kirtimo žymės. Visą miško žemės plotą, kuriame suprojektuoti plyni ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai, numatyta atkurti. Dalyje miško valdos suprojektuoti ugdomieji miško kirtimai. Projekte taip pat pateiktas miško kirtimo atliekų potencialas. Vienintelis taksacinis sklypas, kurio dalyje šlaito nuolydžiai yra artimi šiam laipsniui, yra 52. Šiame sklype suprojektuoti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kituose sklypuose šlaitų nuolydžiai net nėra artimi 45 laipsniams.

11. Pareiškėjo minimoje miško valdoje nebuvo nustatyta nei vieno šlaitinės augavietės taksacinio sklypo. Atlikus miško žemės inventorizacijos darbus miško valdoje išskirtas vienintelis 52 taksacinis sklypas, kurio plotas atitiko minimalaus sklypo išskyrimo reikalavimus, o šlaitų nuolydis statesnis nei 15 laipsnių. Šiame sklype, kaip to reikalauja Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų 8.1 punktas, suprojektuoti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Ginčo sklypo patvirtintame Projekte numatytas miško atkūrimas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199. Rengiant Projektą miškas inventorizuotas ir mišku apaugusioje ne miškų ūkio paskirties žemėje, todėl miško plotas Projekte yra didesnis, nei nuosavybės dokumentuose. Miškas naujai inventorizuotas toje teritorijoje, kuriai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išdavė leidimą įveisti mišką ne miško ūkio paskirties žemėje.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Litnedas“. Žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis miško žemės plotas paskutinį kartą inventorizuotas 2008 m., tai yra atlikta valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre sklypo duomenys registruoti 2009 m. Vidinės miškotvarkos Projektas 2018–2027 metams buvo parengtas VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, patvirtintas 2018 m. lapkričio 8 d.

14. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad Projekto inventorizacinėje dalyje klaidingai nurodomi vyraujantys medynai taksaciniame miško sklype Nr. 50, nebuvo tikslinami taksaciniai rodikliai, klaidingai inventorizuotas medynų amžius taksaciniuose miško sklypuose Nr. 51 ir Nr. 55, teismas pažymėjo, jog, pagal Miškotvarkos Projekto duomenis nustatyta, kad 50 taksaciniame sklype vyraujanti medžių rūšis yra pušis. Atsakovas Sprendime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 51 taksaciniame sklype inventorizuotas beržynas, kur vyraujančios medžių rūšies B vidutinis amžius 75 metai, 55 taksaciniame sklype – pušynas, kur vyraujančios medžių rūšies P vidutinis amžius 110 metų. Vyraujančių medžių rūšių vidutiniai amžiai nustatomi amžiaus grąžto pagalba natūroje (miške), o ne „ pagal išvartų rievių skaičių“ ar skunde minimus kitus būdus. Iš į bylą pateikto Ūkinių priemonių projektavimo darbų patikrinimo akto nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo atliktas taksacinių rodiklių teisingumo patikrinimas vietoje ir užpildytas Ūkinių priemonių projektavimo darbų patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad taksaciniai rodikliai teisingi, ūkinės priemonės nekeičiamos, todėl pareiškėjo argumentai, jog nebuvo tikslinami taksaciniai rodiklai, teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

15. Vertindamas argumentą, kad šiuo atveju buvo pažeistas Taisyklių 5 punkto reikalavimas, kad vidinės miškotvarkos projektai rengiami, kai miško valdos yra atribotos aiškiomis ribinėmis linijomis, teismas pabrėžė, kad, kaip teigė atsakovo atstovas, 2018 m. derinant Projektą ir natūroje atliekant jo tikrinimą, ribinės linijos atitiko aukščiau keliamiems reikalavimams. Net ir po Projekto derinimo praėjus pusantrų metų, natūroje matomi su ribine linija besiribojančių medžių paženklinimai dažais bei trako kirtimo žymės.

16. Pagal Taisyklių 21 punktą, parengtam vidinės miškotvarkos projektui turi būti gauta išvada iš saugomos teritorijos direkcijos. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) regioninių parkų direkcija 2018 m. liepos 25 d. išvada Nr. V3-413(7.13), kurioje nurodyta, kokius medžius būtina palikti vykdant miško kirtimus, kada draudžiama atlikti kirtimus. Teismas pažymėjo, kad minėtoje išvadoje nenurodyta, kad miško valdoje yra saugomos rūšys, taikytinos apsaugos priemonės, nėra pateikta pastabų, kad miškotvarkos Projekto sprendiniai pažeidžia miško apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimus.

17. Aptaręs Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318, 8.1 punktą, Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79, 10 punktą, teismas pažymėjo, kad, kaip nurodė atsakovo atstovas, Projekto derinimo-tvirtinimo metu Saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre duomenų apie miško valdoje esančias lizdavietes nebuvo. Taip pat nebuvo duomenų apie stebėtus saugomų rūšių individus. Duomenys apie saugomas rūšis atsirado 2019–2020 m., po Projekto suderinimo ir patvirtinimo.

18. Be to, kaip nurodė atsakovo atstovas, 2008 m. buvusioje VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos teritorijoje, vykdant visų nuosavybės formų miškų inventorizaciją, pareiškėjo minimoje miško valdoje nebuvo nustatyta nei vieno šlaitinės augavietės taksacinio sklypo. Atlikus miško žemės inventorizacijos darbus miško valdoje išskirtas vienintelis 52 taksacinis sklypas, kurio plotas atitiko minimalaus sklypo išskyrimo reikalavimus, o šlaitų nuolydis statesnis nei 15 laipsnių. Bylos duomenimis nustatyta, kad taksaciniame sklype Nr. 52 suprojektuoti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) regioninių parkų direkcijos 2018 m. liepos 29 d. raštas Nr. V3-413(7.13.), kuriame pateiktos išvados dėl sklypo miškotvarkos Projekto, nurodyti laikotarpiai, kada miško kirtimai yra draudžiami, nurodyti paliktini saugomi medžiai, ir pan., tačiau nenurodyta, kad Sklype medžių kirtimas yra draudžiamas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad sklype yra plynai kertami medžiai šlaituose, kurių nuolydis 15 laipsnių ir statesnis, taip pat kad vykdoma veikla kenkia sklype esančioms gamtos vertybėms ir pan.

19. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teismas darė išvadą, kad visos ūkinės priemonės Projekte suprojektuotos tinkamai, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo Projektą įvertinti blogai, o tuo pačiu ir pripažinti netekusiu galios.

20. Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad Projektas patvirtintas pažeidžiant Taisykles, kad nebuvo atsižvelgta į miško, kraštovaizdžio ir aplinkos apsaugos reikalavimus nustatytus teisės aktais, atsakovo duomenys nepatikimi, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė faktais ir teise pagrįstų argumentų, galinčių paneigti minėtas išvadas.

21. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendime buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, nurodytos priežastys, kodėl Projektas negali būti panaikintas ir projektų rengimo pagrindus. Taigi, Sprendimas, teismo įsitikinimu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas.

III. 22. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas: 1) panaikinti 2021 m. sausio 5 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą; 2) panaikinti Sprendimą; 3) pripažinti išduotus leidimus kirsti Nr. A060537 ir A060538 neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos; 4) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2018 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 42L-22(14.42.37) dėl leidimo įveisti mišką neteisėtu ir negaliojančiu nuo priėmimo dienos.

23. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo akcentuotų aplinkybių ir argumentų. Teismas nepagrįstai vadovavosi argumentu, kad miško valda pažymėta tinkamai, nepaisant priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų. Taip pat neatsižvelgta į įrodymus, patvirtinančius šlaitų nuolydį plynam kirtimui numatytuose sklypuose. Teismas rėmėsi atsakovų žodiniu patvirtinimu, kad „2008 m. buvusioje VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos teritorijoje, vykdant visų nuosavybės formų miškų inventorizaciją, pareiškėjo minimoje miško valdoje nebuvo nustatyta nei vieno šlaitinės augavietės taksacinio sklypo.“ Nors teismo sprendime nurodoma, kad Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) yra informacija apie sklypo ribose stebimas saugomas rūšis, sprendimas argumentuojamas tuo, kad šios informacijos, greičiausiai, nebuvo 2018 m., t. y. jos egzistavimas nebuvo svarbus priimant skundžiamą Sprendimą. Teismas taip pat nenagrinėjo pareiškėjo prašymo prijungti SRIS duomenis prie bylos, nepaisydamas to, kad vienas svarbiausių nurodytų pažeidimų susijęs su saugomų buveinių apsauga. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, įrodymų savo iniciatyva nerinko.

24. Teismui buvo pateikta visuma kriterijų, kurių nesilaikyta patvirtinant Projektą, nurodyti netikslumai ir pažeidimai. Prašymai įvertinti byloje pateiktus aktus ir duomenis buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo, būtent dėl šių prašymų buvo atidėtas bylos nagrinėjimas.

25. Pareiškėjas trečiuoju suinteresuotu asmeniu prašė įtraukti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, tačiau byloje ši institucija nedalyvavo, nepateikė jokių paaiškinimų, teismas jos jų neprašė. Todėl teismas pažeidė ABTĮ 67 straipsnį.

26. Teismas taip pat iš anksto nepranešė apie posėdžio laiką ir vietą. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 30 d. informavo teismą, kad teismo posėdžiui nėra pasiruošta, kadangi nebuvo pateikti įrodymai, prašė 2020 m. gruodžio 3 d. paskirtą posėdį atidėti. Neatsižvelgdamas į šį prašymą teismas pažeidė teisę į teisingą teismą. Taip pat teismas neišsprendė pareiškėjo reikalavimų (pripažinti išduotus leidimus kirsti Nr. A060537 ir A060538 neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos; pripažinti 2018 m. birželio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus sprendimą Nr. 42L-22-(14.42.37) dėl leidimo įveisti mišką neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos).

27. 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Kadangi atsakovo atsiliepimas buvo išsiųstas 2020 m. liepos 3 d., teismas laikė, kad reikalavimas nebuvo tikslintinas. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumento neteisėtumas buvo įvardintas jau patikslintame skunde, be to pagal ginčijamą Projektą išduotų leidimų kirsti egzistavimo faktas išaiškėjo tik 2020 m. rugsėjį.

28. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pasikeitus teisėjų kolegijos sudėčiai nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl bylos nagrinėjimo nuo pradžios (Sprendimas pripažintinas negaliojančiu vadovaujantis ABTĮ 146 str. 2 d. 4 punktu).

29. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

30. Atsakovas atsiliepime pakartoja aplinkybes, išdėstytas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir pažymi, kad teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei jame išdėstytus argumentus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, iš esmės siekia, kad būtų panaikintas Projektas, nes reikalavimas panaikinti Sprendimą iš esmės grindžiamas Projekto sprendinių neatitikimu teisės aktų reikalavimams.

32. Byloje nustatyta, kad Projektas Taisyklių nustatyta tvarka buvo patvirtintas 2018 m. lapkričio 8 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos regioninio skyriaus sprendimu. Šis sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, jis neginčijamas ir šioje byloje.

33. Pareiškėjas, siekdamas paneigti Projekto sprendinius 2020 m. vasario 17 d. Aplinkos ministerijai pateikė prašymą peržiūrėti minėtą 2018 m. lapkričio 8 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos regioninio skyriaus sprendimą. Į šį jo prašymą buvo atsakyta 2020 m. kovo 12 d., šioje byloje ginčijamu Sprendimu.

34. Pagal Miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą Projektas, kaip vidinės miškotvarkos projektas, yra parengtas privačiai, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Litnedas“, turimai miškų valdai, kuriuo yra nustatytas leistinas toje miškų valdoje vykdyti miškų ūkio veiklos pobūdis bei apimtis, nustatant ir konkrečią tvarkymo priemonių sistemą šioje valdoje.

35. Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui.“

36. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad Projektas, Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo taikymo prasme, yra individualus teisės aktas, skirtas trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Litnedas“, kuris (Projektas) pastarajam sukūrė atitinkamas subjektines teises ir pareigas miškotvarkos srityje, vykdant miškų ūkio veiklą jam priklausančioje miško valdoje.

37. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio nuostatas asmuo gali kreiptis į teismą teisminės gynybos, siekdamas apginti savo tikrai ar tariamai pažeistas subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus.

38. Tai reiškia, kad pareiškėjas, manydamas, jog Projektas, pažeidžia jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, subjektines teises, turėjo teisės aktų nustatyta tvarka ir ginčyti Valstybinės miškotvarkos tarnybos regioninio skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Projektas.

39. Minėta, kad pareiškėjas šia savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių gynybai nustatyta tvarka nepasinaudojo. Jis šiuo atveju veikia kaip asmuo, pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas inicijavęs viešojo administravimo procedūrą, kad Miškų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies tvarka ir sąlygomis būtų negaliojančiu pripažintas Projektas. Miškų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Pripažinti vidinės miškotvarkos projektus negaliojančiais gali juos tvirtinanti institucija, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatytais kriterijais ir tvarka.“

40. Toks savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių gynybos būdas nėra tapatus gynybos būdui, kai asmuo tiesiogiai, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kreipiasi į teismą teisminės gynybos. Jis šiuo atveju įgyja tik teisę, kad viešojo administravimo subjektas nustatyta tvarka išnagrinėtų jo skundą bei priimtų dėl jo sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

41. Visa tai nulemia ir teisme nagrinėjamos bylos dalyką, kuris šiuo atveju sudaro nustatymą aplinkybių, ar atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis ištyrė bei išnagrinėjo pareiškėjo skundą, ar laiku priėmė sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir pan. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad Projekto sprendiniai pažeidžia tiek jo subjektines teises, tiek viešąjį interesą, yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo dalyko ribų, dėl ko yra nesvarstomi ir neteikiami į juos atsakymai.

42. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad pareiškėjo skundas dėl Projekto buvo tikrinamas bei vertinamas pagal teisės aktų, reglamentuojančių vidinės miškotvarkos projektų rengimo ir jų teisėtumo tikrinimo tvarką ir sąlygas reikalavimus, t. y. remiantis Taisyklių; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-499 patvirtintos Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatomis. Iš Sprendimo turinio matyti, kad juo išsamiai atsakyta į visus pareiškėjo nurodytas argumentus, yra pateiktas faktinių aplinkybių bei teisės aktų nuostatų vertinimas, kuris yra pakankamas priimti tokio pobūdžio sprendimą. Tai lemia, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

43. Pažymėtina ir tai, kad pagal Taisyklių 3 punktą „Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengėjas turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą miškininkystės krypties išsilavinimą (magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį) ir ne trumpesnę kaip 5 metų vidinės miškotvarkos projektų rengimo darbų patirtį, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengėjas – aukštąjį koleginį arba jam prilygintą miškininkystės krypties išsilavinimą.“ Tai reiškia, kad rengiant šiuos projektus yra panaudojamos specialios žinios miškotvarkos srityje, kuriomis remiantis yra nustatomas leistinas miškų ūkio veiklos pobūdis ir apimtis. Todėl norint nuginčyti šių projektų sprendinius, turi būti naudojamos atitinkamos žinios iš šios srities. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio įrodymų neteikia, todėl jo apeliacinio skundo argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo ir pan. yra neįrodyti, o tuo pačiu nepaneigia ir Sprendimo išvadų teisingumo.

44. Nepagrįsti ir tie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų jo pareikštų reikalavimų – dėl leidimų kirsti Nr. A060537 ir A060538; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 42L-22(14.42.37) panaikinimo, nes teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti nagrinėti šiuos reikalavimus (b. l. 121). Ši nutartis nustatyta tvarka nebuvo užginčyta ir yra galiojanti, todėl teismas pagrįstai ir teisingai nenagrinėjo šių reikalavimų.

45. Nepagrįsti ir tie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad byla išnagrinėta jam nepranešus, bylą išnagrinėjo teisėjų kolegija netinkamai ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, tai kad jam apie tai buvo žinoma jis nurodė ir savo 2020 m. lapkričio 30 d. prašyme teismui (b. l. 124). Tai, kad naujai sudaryta kolegija visą bylą išnagrinėjo iš esmės, patvirtina teismo posėdžio protokolas, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.

46. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisingą bei teisėtą sprendimą, dėl ko nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius