2023-02-01 Nr. AB-5384-3-62-3-02362-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-187-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02362-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. balandžio mėnesio buvo kalinamas Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis. Nuo pat atvykimo į Marijampolės PN 2018 metais iki skundo padavimo dienos nebuvo sprendžiamas pareiškėjo perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę klausimas, nors pareiškėjas atitiko visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) numatytas sąlygas, kad galėtų atlikti bausmę lengvosios grupės sąlygomis.

3. Pareiškėjas teigė, kad, jam atvykus į pataisos namus, laiku nebuvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, taip pat neatliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, todėl pareiškėjas ne tik turėjo atlikti bausmę sunkesnėmis sąlygomis paprastojoje grupėje, bet ir negalėjo būti perkeliamas į pusiaukelės namus, kur galėtų dirbti, adaptuotis, pasirengti paleidimui iš įkalinimo įstaigos. Tokie Marijampolės PN veiksmai (neveikimas) pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, apsunkinta socialine reabilitacija, gyvenimo kokybės pablogėjimu.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 14 d. ir 2020 m. kovo 6 d. buvo gavęs dvi drausmines nuobaudas, todėl nebuvo svarstomas jo perkėlimo į lengvąją grupę klausimas. Nuo 2020 m. liepos 1 d., įsigaliojus BVK pakeitimams, nuteistąjį perkelti į lengvąją grupę tapo galima jeigu jis: 1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis <...>; 2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius, <...> nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones; 4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, <...>; 5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinama 2020 m. vasario 10 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d., nustatyta vidutinė rizika ir balų mažėjimas.

6. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti skunde nurodomos aplinkybės. Pareiškėjas į Marijampolės PN psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, susijusių su ginčo dalyku, nesikreipė. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo L. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. spalio 20 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

8. Teismas atsakovo prašymu pritaikė senaties terminą ir nurodė, kad ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 20 d.

9. Teismas, įvertinęs BVK (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 20 d.) nuostatas, nurodė, kad BVK nebuvo reglamentuotos sąlygos, esant kurioms spręstinas nuteistojo perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę klausimas, išskyrus 140 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą. Teismas padarė išvadą, kad iki 2020 m. birželio 20 d. galiojusios redakcijos BVK nuteistųjų perkėlimas į lengvąją grupę buvo priskiriamas paskatinimo priemonėms, kurių taikymas nuteistiesiems priklausė pataisos namų direktoriaus diskrecijai, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį.

10. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui 2018 m. birželio 14 d. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kuri galiojo iki 2019 m. birželio 14 d., 2020 m. sausio 16 d. paskirta žodinė nuobauda, o 2020 m. kovo 6 d. paskirtas papeikimas, kuris galiojo iki 2021 m. kovo 6 d., teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo neperkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę. Teismas akcentavo, kad jokių išskirtinių sąlygų, kurioms esant Marijampolės PN administracijai kiltų imperatyvi pareiga spręsti nuteistojo perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę klausimą, nei BVK, nei kiti teisės aktai iki 2020 m. birželio 20 d. nereglamentavo. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, galėjusių lemti būtinybę perkelti pareiškėją į lengvąją grupę nurodytu laikotarpiu.

11. Įvertinęs BVK (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 20 d.) nuostatas (68 str. 1 d.), taip pat tai, kad iki 2020 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas tebeturėjo galiojančią nuobaudą, teismas padarė išvadą, kad iki šios datos perkėlimas į lengvąją grupę jam negalėjo būti taikomas, tačiau Marijampolės PN nepateikė į bylą jokių objektyvių argumentų ar duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas BVK 68 straipsnio 1 dalies sąlygų neatitiko ir laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. spalio 20 d. Teismas pabrėžė, kad nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjas neatitiko BVK 68 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų sąlygų.

12. Teismas dėl BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos, susijusios su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, Marijampolės PN nurodė, jog pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką buvo atliktas 2020 m. vasario 10 d. (nustatyta vidutinė rizika), o pakartotinis – 2021 m. rugsėjo 21 d. (nustatyta pažanga, balų mažėjimas), todėl nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas atitiko visas BVK 68 straipsnyje nurodytas sąlygas, kurioms esant turėjo būti sprendžiamas jo perkėlimo į lengvąją grupę klausimas.

13. Teismas pabrėžė, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą, nuteistojo perkėlimo į lengvąją grupę klausimo sprendimas nėra siejamas su paties nuteistojo prašymu ar kitokiais jo aktyviais veiksmais, siekiant šį procesą inicijuoti. Nuteistajam atitinkant BVK 68 straipsnyje įvardintas formaliąsias sąlygas, įstatymų leidėjas pataisos namams nustatė pareigą šį klausimą spręsti be atskiro nuteistojo prašymo.

14. Teismas, įvertinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos 16 punktą, nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2018 m. kovo 22 d., tačiau OASys vertinimas jam buvo atliktas tik 2020 m. vasario 10 d.,

15. Teismas konstatavo, kad dėl nepagrįsto pataisos namų administracijos neveikimo laiku nebuvo atliktas pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (per ginčo laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d.), o nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. spalio 20 d. neišspręstas pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę klausimas.

16. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN pareigūnų minėtų veiksmų (neveikimo) neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

III. 17. Pareiškėjas L. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, nurodo, kad jam turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (neveikimo) nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 20 d. atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl nepagrįsto Marijampolės PN administracijos neveikimo laiku nebuvo atliktas pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d.), o nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. spalio 20 d. neišspręstas pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę klausimas, konstatavo, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti.

22. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. nagrinėjamu atveju, nesant ginčo dėl nustatytų pažeidimų, bus vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankamas pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/201 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

27. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (laiku nebuvo atliktas pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d.), o nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. spalio 20 d. neišspręstas pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę klausimas), pareiškėjo patirtus nepatogumus, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tik teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

29. Akcentuotina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, visumą. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo patirti nepatogumai turėtų būti įvertinti pinigine kompensacija,

30. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė