2016-03-23 Nr. AB-6689-3-62-3-01505-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-535-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01505-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. P. su skundu (b. l. 6-12) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, prašydama:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 15-307;

2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2014 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. A-1752 dalį, kuria patvirtintas nenaudojamų žemės sklypų 2014 metų sąrašas (toliau – ir Sąrašas), į kurį įtrauktas pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

Nurodė, jog atsakovas skundžiamu įsakymu nepagrįstai nusprendė į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą įtraukti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Kaune, o skundžiamu Seniūnijos raštu buvo nepagrįstai atsisakyta išbraukti pareiškėjos žemės sklypą iš minėto Sąrašo. Pareiškėjos žemės sklypas neatitinka kriterijų, kuriais vadovaujantis žemės sklypas buvo įtrauktas į sąrašus, jis buvo sistemingai prižiūrimas. Pareiškėja anksčiau nėra gavusi jokių pastabų dėl sklypo netinkamos priežiūros.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė, kad skundžiami aktai nepagrįsti. Žemės sklypų įrašymo į nenaudojamos žemės sklypų sąrašus sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas, kurio nebuvo laikytasi priimant skundžiamus administracinius aktus. Nėra jokių pagrįstų duomenų konstatuoti, kad žemės sklype buvo nesilaikoma Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei statinių priežiūros taisyklių, t. y. kad dalis teritorijos netvarkoma, augmenija linksta į kaimyninius sklypus, statinys galimai avarinės būklės. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 30 punkto nuostatas, statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo: naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus; organizuoti ir/ar atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Žemės sklypas yra aptvertas tvora, jame yra senas medinis namas, kiemas tankiai apaugęs krūmais ir medžiais. Viena namo dalis yra nenaudojama (užkonservuota), t. y. išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus. Patekimas į šią namo dalį yra apribotas, todėl tolesnis namo dalies nenaudojimas nekelia pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai taip pat nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Kita namo dalis yra naudojama ir atitinka statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybes, taip pat esminius statinio reikalavimus, numatytus Gyvenamųjų namų naudojimas ir priežiūra vykdoma statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“.

Atkreipė dėmesį, kad namo naudojimas (remontas, rekonstrukcija) yra sąlygotas Lietuvos Respublikos statybos ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymais bei jų vykdomaisiais teisės aktais, nes žemės sklypas yra objekto, įrašyto į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (Geležinkelio tunelis, kodas 16656), apsaugos zonoje. Pagal minėto aprašo 3 punktą, žemės sklypas negali būti vertinamas, kaip nenaudojama žemė, kadangi nei vienas apraše nurodytas kriterijus (žemėje esantys statiniai apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, arba neužstatyta neprižiūrima žemė) neatitinka faktiniam žemės ir statinių naudojimo aplinkybėms.

Statiniai nėra apleisti, žemė prižiūrima ir naudojama (auginami vaisiai, daržovės), žemė yra užstatyta ir aptverta.

Atsakovas Administracija atsiliepime (b. l. 60-65) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad pareiškėja iš esmės nenurodė ginčijamų aktų neteisėtumo pagrindų. Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo sudarymo tvarką reglamentuoja Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21d. sprendimo Nr. T-l38 redakcija) (toliau – ir Aprašas). Tam, kad į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą būtų įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė ji turi atitikti vieną arba kelis kriterijus, numatytus Aprašo 4.1.-4.7. punktuose.

Pareiškėjos valdomo žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą pagrindai numatyti Aprašo 4.2. ir 4.7. punktuose. Aprašo 4.2. punkte numatytas pagrindas įrašyti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą žemės sklypą, kai nuo nenaudojamos žemės sklypo ar jo dalies įsigijimo ar nuomos sutarties sudarymo (naudojimo pradžios) praėjo daugiau kaip metai ir asmenys, pažeisdami Tvarkymo ir švaros taisykles, neremontuoja statinių – netvarko, nedažo ir neprižiūri pastatų ir jų fasadų, nesutvarko nugriautų namų ar kitų statinių teritorijų.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 554/877 dalį pareiškėja įsigijo 2001 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P19/2001-0687. Aprašo 4.7 punkte nurodyta, kad į sąrašą įrašomas žemės sklypas, kai neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Pareiškėja neneigė, kad nenaudojo sklypo ir namo dalies, todėl darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas buvo neprižiūrimas ir nenaudojamas.

Pareiškėja skunde nurodo statybos techninius reglamentus, kuriais vadovaujantis pati ir turėtų prižiūrėti statinius, tačiau jie nėra teisinis pagrindas, dėl kurio jos žemės sklypas buvo įtrauktas į ginčo Sąrašą. Tai, kad žemės sklypas yra objekto, įrašyto į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (Geležinkelio tunelis, kodas 16656), apsaugos zonoje, nėra apribojimas disponuoti žemės sklypu, tuo labiau šienauti žolę, genėti medžius, prižiūrėti ir dažyti namo fasadą (tas buvo nurodyta pareiškėjai visuose jos gautuose atsakovo ir trečiojo asmens raštuose).

Be to, pareiškėja nenurodo jokio teisės akto, draudžiančio jai tvarkyti žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registre nėra jokių žymų ar juridinių faktų draudžiančių žemės sklypo valdymą, naudojimą ar disponavimą. Skundžiamu Seniūnijos raštu pareiškėja buvo tik pakartotinai informuota, kad nėra pagrindo žemės sklypo išbraukti iš Sąrašo, tai informacinio pobūdžio raštas. Pareiškėjos prie skundo pridėtos nuotraukos, priešingai nei teigia pareiškėja, pagrindžia galimai avarinę namo būklę, žemės sklypo neprižiūrą, t. y. apleistą, apaugusį brūzgynais, nešienaujama žole.

Sprendimą priimančio asmens atstovai buvo ne kartą nuvykę į vietą ir konstatavo tiek statinio, tiek žemės sklypo neatitikimą priežiūrą. Internetinio puslapio google.maps.lt fotonuotraukos papildomai iliustruoja ginčijamų administracinių aktų pagrįstumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepime (b. l. 127-130) prašė skundą tenkinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu (b. l. 140-145) skundą patenkino visiškai. Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. A-1752 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2014 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas nenaudojamų žemės sklypų 2014 metų sąrašas, į kurį įtrauktas pareiškėjos V. P. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 15-307, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai V. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išbraukti iš nenaudojamų žemės sklypų 2014 metų sąrašo, kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (atitinkamos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo, Aprašo nuostatos), konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Aprašo 9 punkte nurodytų reikalavimų, įpareigojančių pateikti Savivaldybės administracijos Finansų skyriui, kartu su nenaudojamų žemės sklypų sąrašais, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus ir turimą vaizdinę medžiagą, nebuvo laikomasi. Pažymėta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausė tik 554/877 dalis ginčo žemės sklypo. Atsakovas nesiaiškino ir nenustatė aplinkybės, kuria ginčo sklypo ir pastato dalimi faktiškai naudojosi pareiškėja kaip bendrasavininkė. Šančių seniūnijos seniūno pavaduotojas, pavaduodamas Šančių seniūną, 2014 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 15-1096 kreipėsi į Administracijos Finansų skyrių dėl Šančių seniūnijoje nenaudojamų žemės sklypų, pateikdamas duomenis apie nenaudojamų privačių žemės sklypų sąrašą, kurio 2 lentelės 4 eilutėje, buvo įrašytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Pažymėta, kad kreipiantis į Administracijos Finansų skyrių, nebuvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas apie pareiškėjos valdoma sklypo dalį ir vaizdinė medžiaga apie ginčo žemės sklypo faktinę padėtį. Jokia vizuali (vaizdinė) medžiaga apie ginčo žemės sklypo apžiūrą ir esančią faktinę situaciją, žemės sklypo ir statinio apleistumą, nepriežiūrą, nebuvo nustatyta, fiksuota ir pateikta. Taigi, tvirtinant nenaudojamų privačių žemės sklypų sąrašą nebuvo jokiomis priemonėmis ir duomenimis pagrįstas pareiškėjos žemės sklypo ir konkrečių statinių būklės apleistumo, nepriežiūros faktas, įgalinantis atsakovą Aprašo II skyriaus pagrindu ginčo žemės sklypą įtraukti į skundžiamu įsakymu patvirtintą nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, Aprašo 4.1-4.7 punktuose nustatytų kriterijų pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje apklaustas liudytoju seniūnijos darbuotojas M. P. patvirtino, jog ginčo žemės sklype faktinė padėtis nebuvo fiksuota jokiomis priemonėmis, tačiau žemės sklypas buvo apžiūrėtas prieš įtraukiant jį į Sąrašą. Liudytojas M. P. nurodė, jog žemės sklypas buvo apaugęs gausia, neprižiūrima augmenija, namas neprižiūrimas. Liudytojas R. P. tvirtino priešingai, jog sklypas ir namas buvo pakankamai prižiūrėti. Liudytojo R. R. parodymai, nesusiję su ginčo žemės sklype faktinių aplinkybių nustatymu, liudytojas ginčo žemės neapžiūrėjo, faktinės padėties nematė. Teismas vertino, kad minėtų liudytojų prieštaringi, galimai subjektyvūs parodymai, liudytojas M. P. dirba Šančių seniūnijoje, liudytojas R. P. – pareiškėjos sutuoktinis, negali būti objektyviais ir pakankamais duomenimis, patvirtinančiais ir pagrindžiančiais ginčo žemės sklypo įrašymo į minėtą Sąrašą pagrindus, bei nepaneigia aplinkybės, jog buvo pažeisti Aprašo 9 punkto reikalavimai, įpareigojantys pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis žemės sklypo įrašymo į Sąrašą faktine vaizdine (vizualia) medžiaga.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl VAĮ 8 straipsnio reikalavimų individualiam teisės aktui, nurodė, kad ginčijamas atsakovo įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Aprašo 9 punkte numatytus procedūrinius reikalavimus, t. y. nebuvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančias ginčo sklypo pastato ir paties žemės sklypo apleistumą ir nepriežiūrą, atitinkančią Aprašo 4.1– 4.7 punktuose nurodytus kriterijus. Atsakovas priimdamas skundžiamą įsakymą neįvertino faktinių aplinkybių apimties, t. y. kokie buvo teisiškai reikšmingi faktai, atitinkantys Aprašo kriterijus įrašyti ginčo žemės sklypą į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, bei jų nepagrindė vaizdine medžiaga ar kitomis priemonėmis. Tokiu būdu atsakovo skundžiamas įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Vėliau atsakovo fiksuota ir pateikta teismui vaizdinė medžiaga apie sklypo nepriežiūrą ir apleistumą, po skundžiamo įsakymo priėmimo, nėra tinkama skundžiamo įsakymo pagrindimo priemonė. Kadangi dėl minėtų Aprašo 9 punkte numatytų procedūros pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, tai sudaro neabejotiną pagrindą panaikinti skundžiamo įsakymo dalį, net ir nesvarstant kitų skundo argumentų dėl šio įsakymo dalies panaikinimo, skundžiamo įsakymo dalis panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Panaikinus skundžiamo įsakymo dalį, taip pat panaikintinas ir skundžiamas Seniūnijos raštas. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Seniūnijos raštas yra išvestinio pobūdžio reikalavimas iš pirmojo reikalavimo. Kartu teismas nurodė, kad skundžiamas raštas yra individualaus administracinio pobūdžio aktas, akivaizdžiai sukūręs pareiškėjai teisines pasekmes. Jame yra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjai) nustatyti ribojimai, sukuriantys atitinkamas pareigas pareiškėjai, t.y. atsisakant išbraukti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš nenaudojamų žemės sklypų sąrašo ir siekiant apmokestinti pareiškėjos žemės sklypą didesniu žemės mokesčio tarifu. Teismas sprendžia ginčus dėl teisės, o šiuo atveju būtent toks ginčas ir yra, skundžiamas raštas pareiškėjai sukelia teisinius padarinius. Ginčijamas raštas gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

III. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 148-156), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos nesutikimo su teismo sprendimu argumentus:

1) Teismas netinkamai aiškino Aprašo 9 punktą, vertindamas, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko (NTR) išrašai ir vaizdinė medžiaga privaloma pateikti kartu su siūlymu dėl įtraukimo į Sąrašą. Kiekvienas Administracijos padalinys turi NTR prieigą, todėl šio dokumento nepateikimas vieno padalinio kitam, nėra pagrindas administraciniam aktui panaikinti. Minėta teisės norma numato, kad pateikiama turima vaizdinė medžiaga. Vaizdinė medžiaga buvo užfiksuota atsiradus poreikiui, po eilinių pakartotinių prašymų. Be to, net nustačius, kad papildomą informaciją buvo būtina pateikti, jos nepateikimas ar vėlesnis pateikimas laikytinas tik formaliu procedūros nesilaikymu, nedarančiu administracinio akto negaliojančiu.

Akcentuoja, jog viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas (seniūnijos valstybės tarnautojas) savo kompetencijos ribose konstatavo, kad ginčo žemės sklypas siūlytinas įtraukti į nenaudojamų žemių sąrašą, kadangi jis atitinka Aprašo 4.2 ir 4.7 papunkčius. Joks kitas padalinys neturi pagrindo kvestionuoti seniūnijos siūlymo pagrįstumo, todėl seniūnijos turimos vaizdinės medžiagos pateikimas ar nepateikimas neįtakoja administracinio akto pagrįstumo. Teismas nepagrįstai liudytoju apklausto seniūnijos darbuotojo M.

P. parodymus vertino kaip subjektyvius. Toks vertinimas nepagrįstas bei prieštaringas atsižvelgiant į jo einamas pareigas ir tai, jog liudytojas iškvietas teismo iniciatyva, žinant jo darbo vietą ir atliekamas funkcijas. Teismo išvada, kad panaikintas administracinis aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis nepagrįsta, prieita netinkamai taikant ir aiškinant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Faktinis panaikinto akto pagrindas – ne nuotraukos, kurios gali būti vertinamos subjektyviai, o viešojo administravimo subjekto, kuriam priskirta teritorijos tvarkymo ir priežiūros, statinių naudojimo priežiūros ir aplinkos kokybės priežiūros administravimas apžiūra, konstatavimas (įformintas siūlymu, kaip nurodyta Apraše), kad ginčo sklypas atitinka Aprašo kriterijus.

Faktinius administracinių aktų pagrindus suvokė ir pareiškėja. Tai matyti iš jos daugkartinių kreipimusi į atsakovą, kvestionuojant jo sprendimą. Aplinkybė, kuria neprižiūrimo sklypo dalimi naudojasi pareiškėja, nėra svarbi, nes nenaudojamu ir neprižiūrimu pripažintas visas sklypas. Įsakyme minima tiek pareiškėja, tiek kita tuo metu buvusi sklypo bendrasavininkė. Kadangi NTR naudojimosi žemės sklypu tvarka neįregistruota, preziumuojama, kad jos juo naudojosi bendrai.

2) Panaikindamas Seniūnijos raštą, teismas jo netyrė, tik konstatavo, kad reikalavimas dėl jo panaikinimo išvestinis iš reikalavimo dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo. Teismas turėjo aiškintis, ar pareiškėja tinkamai išnaudojo neteisminį ginčo sprendimo etapą ir laiku skundė atsakovo atsisakymą keisti Sąrašą ir, ar neigiamas atsakymas skundžiamas teismui skundu šioje byloje. Teismas, konstatavęs, kad tai pakartotinis atsakymas į pareiškėjos prašymus, panaikino tik jį vieną. Be to, Seniūnijos raštas buvo grindžiamas fotonuotraukomis, tad jis negalėjo būti panaikintas tais pačiais pagrindais kaip Administracijos įsakymas. Teismas nevertino ir pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kreipimosi eilę kartų su tapataus turinio raštais. Net ir panaikinus Seniūnijos raštą, pareiškėjos galimai pažeistos teisės nėra apgintos, nes atsisakymas išbraukti iš Sąrašo liko galioti. Teismas netyrė Administracijos įsakymu patvirtinto Sąrašo sudarymo pagrindų, kad pareiškėjos sklypas atitiko Aprašo 4.2 ir 4.7 punktus.

3) Panaikinti administracinis aktas bei raštas pareiškėjai nesukėlė teisinių pasekmių ta apimtimi, kad jai nereikėjo mokėti žemės mokesčio, todėl jie negalėjo būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėja V. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 159-161), kuriuo prašo 2015 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Seniūnijai kreipiantis į Administraciją nebuvo pateiktas NTR duomenų išrašas ir vaizdinė medžiaga apie žemės sklypo faktinę padėtį, nėra duomenų, kad tuo metu žemės sklypas buvo apžiūrėtas ir fiksuota esama padėtis, iš kurios būtų galima nustatyti sklypo nepriežiūros faktą. Dėl šių aplinkybių kyla pagrįstų abejonių dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje esančiose atsakovo nuotraukose fiksuota padėtis po įsakymo priėmimo. Liudytojų parodymai teismo buvo įvertinti visos bylos kontekste.

2) Pareiškėja atsakovui rašė prašymus, tačiau jie nėra tapataus turinio.

3) Tai, kad nereikės mokėti žemės mokesčio pareiškėja sužinojo tik gavusi informacinį pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A-1752 patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2014 metų sąrašo dalies, kuria į minėtą Sąrašą įtrauktas pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, bei Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. 15-2-307, kuriame nurodyta, jog nėra pagrindo išbraukti minėto sklypo iš Sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. A-1752 dalį, kuria patvirtintas nenaudojamų žemės sklypų 2014 metų sąrašas, į kurį įtrauktas pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, ir Seniūnijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 15-307, kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, žemiau išdėstytais motyvais su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sutinka.

Pareiškėjos valdomas žemės sklypas į nenaudojamos žemės sklypų 2014 metų sąrašą įtrauktas 2014 m. birželio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1752, priimtu vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-273 „Dėl 2014 metų žemės mokesčio tarifų nustatymo“ ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra, be kita ko, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų (nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-273 1.2. punktu nenaudojamai žemei, įtrauktai į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, nustatytas 4 procentų žemės mokesčio tarifas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog ginčijami aktai negalėjo būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes pareiškėjai nesukėlė teisinių pasekmių ta apimtimi, kad jai nereikėjo mokėti žemės mokesčio dėl pensinio amžiaus. Atsižvelgiant į pareiškėjos šioje byloje pasirinktą teisių gynimo būdą, t. y. tai, jog ji ginčija sprendimą, kuriuo jos sklypas įtrauktas, ir raštą, kuriuo jis vėliau neišbrauktas iš Sąrašo, o ne savo prievolę mokėti mokestį ir nustatytą padidintą tarifą, byloje pastarieji klausimai nėra sprendžiami. Sąrašas, atitinkamo sklypo įtraukimas į jį, iš esmės lemia sklypui kaip mokesčio objektui galimai taikytiną padidintą žemės mokesčio tarifą. Tuo tarpu kiti su tuo susiję klausimai (pvz., galimas lengvatos taikymas) yra ne šios bylos dalykas ir šiuo atveju nelemia pareiškėjos (ne)suinteresuotumo šioje byloje. Atitinkamai byla pirmosios instancijos teisme pagrįstai nagrinėta pareiškėjos skunde pateiktų reikalavimų ribose.

Kaip minėta, pareiškėjos valdomas sklypas į Sąrašą įtrauktas remiantis Aprašo nuostatomis, todėl tikslinga aptarti jame įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2015 m. balandžio 4 d.) reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras (Aprašo 1 p.). Aprašo tikslas – nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais (Aprašo 2 p.). Apraše vartojama sąvoka nenaudojama žemė – žemė, kurioje esantys statiniai apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, arba neužstatyta neprižiūrima žemė (Aprašo 3 p.).

Pagal Aprašo 4 punktą, į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė, kuri pripažįstama mokesčio objektu ir atitinka bent vieną šių kriterijų: 4.1. asmenų nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą; 4.2. nuo nenaudojamos žemės sklypo ar jo dalies įsigijimo ar nuomos sutarties sudarymo (naudojimo pradžios) praėjo daugiau kaip metai ir asmenys, pažeisdami Tvarkymo ir švaros taisykles, neremontuoja statinių – netvarko, nedažo ir neprižiūri pastatų ir jų fasadų, nesutvarko nugriautų namų ar kitų statinių teritorijų; 4.3. nenaudojamos žemės sklypo savininkui, nuomininkui (naudotojui) išduotas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti statybos darbus (išskyrus paprasto remonto darbus pastato viduje) ir per penkerius metus nuo tokio statybą leidžiančio dokumento išdavimo nustatyta tvarka pabaigtas statinys neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre; 4.4. nenaudojamos žemės sklypo savininkui, nuomininkui (naudotojui) išduotas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas griauti ir per dvejus metus nekilnojamasis turtas nenugriautas ir nustatyta tvarka neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro; 4.5. parengtas ir patvirtintas nenaudojamos žemės sklypo detalusis planas ir per pusę metų žemės sklypo duomenų pakeitimai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre arba registruoti duomenys neatitinka patvirtinto detaliojo plano duomenų; 4.6. nenaudojamos žemės sklypo savininkui, nuomininkui (naudotojui) per dvejus metus nuo detaliojo plano duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre neišduotas statybą leidžiantis dokumentas; 4.7. neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Aprašo 8 punktas numato, kad seniūnai, atsižvelgdami į Skyrių pateiktą informaciją, sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalų numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją) ir Aprašo punktą, pagal kurį nenaudojamos žemės sklypas įrašomas į sąrašą. Pagal Aprašo 9 punktą, sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 8 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais ir turima vaizdine medžiaga (nuotraukos, žemėlapiai ir pan.) seniūnai iki birželio 1 d. pateikia Savivaldybės administracijos Finansų skyriui.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui ta apimtimi, kiek jis iš esmės konstatavo, kad tvirtinant Sąrašą pareiškėjos žemės sklypo ir konkrečių statinių būklės apleistumo, nepriežiūros faktas, įgalinantis atsakovą Aprašo II skyriaus pagrindu ginčo žemės sklypą įtraukti į skundžiamu įsakymu patvirtintą nenaudojamų žemės sklypų sąrašą Aprašo 4.1-4.7 punktuose nustatytų kriterijų pagrindu nebuvo pagrįstas, tačiau pritaria ne visiems argumentams, remiantis kuriais ši išvada buvo prieita.

Pastaruoju aspektu, kartu pasisakydama dėl apelianto argumentų, jog Sąrašo sudarymui pateikimo forma imperatyviai nurodoma Aprašo 8 punkte, o 9 punkte nurodoma kita papildoma informacija, kurios galbūt prireiktų papildomai revizuojant ar panašiai; atsakovas neneigia, kad prieigą prie Nekilnojamojo turto registro duomenų turi atsakingi padaliniai, tad tokios informacijos nepateikimas negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą atsakovo įsakymo dalį; turi būti pateikiama tik turima vaizdinė informacija; Aprašo 9 punkte nurodytos informacijos nepateikimas laikytinas formaliu procedūros nesilaikymu ir savaime nedaro akto neteisėtu ar nepagrįstu, teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama minėtų Aprašo 8 ir 9 punktų nuostatų turinį, daro išvadą, jog iš pastarųjų nuostatų matyti, jog seniūnų sudarytuose sąrašuose turi būti pateikiama Aprašo 8 punkte nurodoma informacija, tačiau kartu su šiais sąrašais turi būti pateikiama ir Aprašo 9 punkte nurodoma informacija (duomenys), t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai ir turima vaizdinė medžiaga (nuotraukos, žemėlapiai ir pan.). Pastaroji informacija (duomenys) nėra papildoma ta prasme, jog gali būti ir neteikiama, ar teikiama tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kaip teigia atsakovas, revizuojant. Tai, jog, kaip akcentuoja apeliantas, prieigą prie Nekilnojamojo turto registro duomenų turi kiekvienas atsakovo padalinys, nepaneigia Aprašo 9 punkte seniūnams numatytos pareigos šiuos duomenis pateikti, tačiau iš esmės sutiktina su apelianto vertinimu, jog pastarosios informacijos nepateikimas tokiomis aplinkybėmis laikytinas formaliu pažeidimu savaime nelemiančiu akto neteisėtumo.

Tačiau akcentuotina tai, jog Aprašo 8 ir 9 punktai aiškintini kaip įpareigojantys atsakovą kaip viešojo administravimo subjektą pagrįsti savo sprendimus dėl atitinkamų žemės sklypų įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą. Šiomis nuostatomis siekiama išvengti to, kad žemės sklypai į tokį sąrašą būtų įtraukiami nepagrįstai, neištyrus situacijos, nesurinkus atitinkamos įtraukimui į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą aktualios medžiagos. Tarp šalių kilus ginčui dėl to, ar atitinkamas žemės sklypas jo įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą metu atitiko atsakovo nurodomos Aprašo 4 punktų kriterijus, teismas turi vertinti, ar minėtą pareigą atsakovas įvykdė tinkamai. Įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, jam tenka pareiga pagrįsti jo priimamą (priimtą) sprendimą aptariamu klausimu.

Atitinkamai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, tai, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog prieš įtraukiant į Sąrašą, ginčo sklypas buvo tik apžiūrėtas, tačiau faktinė padėtis nebuvo fiksuojama jokiomis priemonėmis, pareiškėjai teismui pateikus nuotraukas, kurios leidžia abejoti ginčo sklypo apleistumu, nepriežiūra tokia apimtimi, jog sklypas galėtų būti įtrauktas į Sąrašą 4.2 ir 4.7 punktų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai neįvykdė pirminės pareigos tinkamai pagrįsti pareiškėjos žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą įsakymo dalį, kuria į Sąrašą įtrauktas pareiškėjos sklypas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vėliau, po pareiškėjos sklypo įtraukimo į Sąrašą, atsakovo fiksuota ir pateikta teismui vaizdinė medžiaga apie sklypo nepriežiūrą ir apleistumą, nėra tinkama skundžiamo įsakymo pagrindimo priemonė. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų vertinimu, teismui konstatavus, kad seniūnijos darbuotojo ir pareiškėjos sutuoktinio parodymai prieštaringi, galimai subjektyvūs, negali būti objektyviais ir pakankamais duomenimis, patvirtinančiais ir pagrindžiančiais ginčo žemės sklypo įrašymo į Sąrašą pagrindus. Internetinio puslapio google.maps.lt fotonuotraukos taip pat nelaikytinos įrodymais, kaip teigia atsakovas, patvirtinančiais priimtų ir ginčijamų administracinių aktų pagrįstumą, atsižvelgiant į laiko aktualumą.

Konstatuoti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo trūkumai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, sudaro pakankamą pagrindą ginčijamo akto dalį panaikinti. Atitinkamai ši procesinė aplinkybė eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl apelianto argumento, kad teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovas nesiaiškino, kuria sklypo dalimi naudojosi pareiškėja.

Pasisakant dėl antrojo skundo reikalavimo, panaikinti Seniūnijos raštą, pažymėtina, jog teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog jis taip pat naikintinas kaip išvestinis reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo atžvilgiu. Tokia išvada darytina įvertinus tai, jog Seniūnijos raštu buvo atsisakyta pareiškėjos sklypą išbraukti iš Sąrašo, į kurį, kaip konstatuota šioje nutartyje, jis įrašytas nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu pateikiami apeliacinio skundo argumentai taip pat nereikšmingi ir nesudaro pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui. Kartu pastebėtina tik tai, jog kiti atsakovo akcentuojami pareiškėjai adresuoti atsakovo raštai nėra šios bylos dalykas, todėl dėl jų neturėjo pasisakyti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nevisiškai tinkamais motyvais, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė