8ae2e30d-4e0d-4b4c-876e-90ca3f622307 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-998-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15946-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.6; 121.14; 121.18; 121.21(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Neringos Å vedienės, Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Bajorų gūžta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vireka“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Bajorų gūžta“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 20 460, 95 Lt įsiskolinimÄ , 3 228,69 Lt delspinigių bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012-04-23 su atsakovu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K-046 ir nuo 2012-04-27 pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras pradėjo pardavinėti ir tiekti prekes atsakovui. Prekių pardavimas ir tiekimas vyko iki 2012-10-21. Nurodė, jog kiekvienÄ sÄ skaitÄ atsakovas turėjo apmokėti per 30 dienų nuo sÄ skaitos gavimo dienos, o neapmokėjus laiku skaičiuojami delspinigiai 0,5 procento už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Atsakovas laiku neatsiskaitė už prekes ir nereagavo į ieškovo priminimus, todėl liko skolingas 20 460, 95 Lt, taip pat 3 228,69 Lt delspinigių.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-19 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.Atsakovas dėl 2012-11-19 preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad ieškovo tiekiama produkcija buvo nekokybiška ir dėl to atsakovas patyrė papildomų išlaidų. Pažymėjo, jog ieškovui atvežus netinkamos kokybės produktus, atsakovas paskubomis turėjo ieškoti kitų tiekėjų, kurie galėtų pristatyti užsakytų papildomų produktų.

Atsakovas teigė, kad sutartyje numatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai ir neprotingai dideli, todėl turėtų bÅ«ti mažintini, be to 2012-11-19 preliminariu sprendimu teismas iÅ¡ atsakovo priteisė 4 541,39 Lt delspinigių ir taip peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes ieÅ¡kinyje atsakovas suformulavo reikalavimÄ priteisti tik 3 228, 69 Lt delspinigius.IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡taravimus nurodė, kad atsakovas nepateisinamai vilkina skolos apmokėjimÄ . Pažymėjo, kad atsakovas jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo ar netesybų dydžio niekada nereiÅ¡kė.

Nurodė, kad nemano, jog priteisdamas delspinigius teismas peržengė ginčo nagrinėjimo ribas, dėl ko sprendimas gali bÅ«ti neteisėtas, tačiau paprašė dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisyti preliminariame sprendime nurodytÄ delspinigių dydį iÅ¡ 4 541,39 Lt į 3 228, 69 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-26 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-19 preliminarų sprendimÄ pakeitė – nurodė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 20 460,95 Lt skolos, 3 228,69 Lt delspinigių ir 359,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - 2012-04-23 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K-046 (toliau – Sutartis), buhalterinės skolos iÅ¡raÅ¡u, PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, pretenzija Nr. VRK-0029, delspinigių paskaičiavimo lentele, pagrindu nustatė, kad tarp Å¡alių yra susiklostę sutartiniai prievoliniai santykiai. Pažymėjo, jog Sutartis numatė pareigÄ ieÅ¡kovui tiekti užsakytas prekes ir prieÅ¡prieÅ¡inę atsakovo pareigÄ atsiskaityti per 30 dienų nuo prekių priėmimo-perdavimo dienos (Sutarties 6.1 p.).

Laiku neatsiskaičius už prekes, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ atsiskaityti dienÄ nuo neapmokėtos sumos (Sutarties 7.1 p.). Nurodė, jog 2012-10-01 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ , reikalaudamas per nustatytÄ terminÄ sumokėti susidariusiÄ skolÄ bei iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už priskaičiuotus delspinigius. Nurodė, jog pagal ieÅ¡kovo pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, atsakovas už perduotas prekes iÅ¡ viso yra skolingas 20 460,95 Lt.

Pagal Sutarties 3 punktÄ , Å¡alys susitarė, kad pirkėjo darbuotojas, priimdamas prekes, patikrina ir savo paraÅ¡u PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje patvirtina prekių kokybę, asortimentÄ , pavadinimų atitikimÄ , kiekį. Pažymėjo, jog visos byloje pateiktos ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros yra pasiraÅ¡ytos prekes priėmusių atsakovo darbuotojų, Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimo terminai yra suėję, todėl sprendė, kad atsakovas turi prievolę atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Kadangi atsakovas neatsiskaitė už perduotas prekes per Sutarties 6.1 punkte nustatytÄ terminÄ , nurodė, jog remiantis Sutarties 7.1 punktu, ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 3 228,69 Lt delspinigių.

III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas įrodymus vertino ieÅ¡kovo naudai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nesinagrinėjo visų įrodymų, kuriais įrodinėjamos ginčo aplinkybės ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 185 str. Pažymi, jog įrodinėjimo priemonė taip pat yra ir Å¡alių bei trečiųjų asmenų byloje paaiÅ¡kinimai.

Nurodo, kad pateikė motyvuotus prieÅ¡taravimus dėl byloje priimto preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas taip pat pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo faktinės aplinkybės neprivalo bÅ«ti įrodinėjamos vien tik raÅ¡ytiniais įrodymais. Apelianto teigimu, teismas turėjo jo pateiktus paaiÅ¡kinimus visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti ir vadovaudamasis bendraisiais teisės principais priimti teismo sprendimÄ . Nurodo, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo teikiama produkcija buvo nekokybiÅ¡ka, dėl ko atsakovas turėjo papildomų iÅ¡laidų.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovo tiekiama produkcija neatitiko užsakomo kiekio reikalavimų, nes buvo atvežama atÅ¡aldyta, o ne atvėsinta mėsa. AtÅ¡aldyta mėsa sveria daugiau nei atvėsinta, kadangi joje yra susikaupę vandens. Be to, ieÅ¡kovo tiekiama produkcija neatitiko kokybės, saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. IeÅ¡kovas yra pateikęs netinkamos kokybės mėsos produkcijos, kurioje, kaip įtariama, buvo maisto papildų, dėl ko mėsa pakeitė spalvÄ . Teigia, jog prekių kokybės trÅ«kumų, jų priėmimo metu, apžiÅ«rint prekes, nebuvo galima pastebėti, nes kokybės trÅ«kumai iÅ¡ryÅ¡kėdavo vėliau.

Pažymi, kad dėl netinkamos kokybės produktų, pajusdavo prekių kiekio trÅ«kumus, dėl ko turėjo paskubomis ieÅ¡koti kitų tiekėjų, kurie galėtų skubiai pateikti reikiamų produktų. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas abstrakčiai pasisakė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti delspinigių dydžio ir visiÅ¡kai nevertino prieÅ¡taravimuose nurodytų argumentų dėl delspinigių dydžio. Apelianto manymu, 0, 5 proc. dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai ir neprotingai dideli, todėl atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ bei bendruosius teisės principus turi bÅ«ti sumažinti.

Nurodo, jog delspinigiai turėtų bÅ«ti mažinami arba ieÅ¡kovui nepateikus konkrečių įrodymų apie dėl sutarties nevykdymo patirtus nuostolius, delspinigiai neturėtų bÅ«ti priteisiami. Apelianto teigimu, priimtas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas: teismas nenurodė argumentų dėl kurių atmetė apelianto paaiÅ¡kinimus, nepasisakė dėl delspinigių dydžio.Atsiliepimu ieÅ¡kovas praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nesutinka su apelianto argumentu dėl neprotingai didelių netesybų. Nurodo, jog šalys dėl tokio netesybų dydžio susitarė Sutartyje, todėl skolininkas Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju negali sutartų netesybų dydžio ginčyti. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovui nepateikus įrodymų apie dėl sutarties vykdymo patirtus nuostolius, netesybos iš viso neturėtų būti priteisiamos. Nurodo, jog šalių teisė susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Nurodo, jog pasisakyti dėl atsakovo paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių neįmanoma, nes tai tėra atsakovo spėliojimai ir įtarimai, kuriuos pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas siekė 20 460, 95 Lt skolos už suteiktas prekių pristatymo paslaugas, kurias tiekė atsakovui 2012-04-23 prekių pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, priteisimo. Sutarties 6.1 p. numatė, jog atsakovas už prekes ieÅ¡kovui privalo atsiskaityti per 30 dienų nuo prekių priėmimo – perdavimo dienos.

IeÅ¡kovas teigė, jog atsakovas nevykdo pareigos laiku atsiskaityti už suteiktas prekes pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, taip pat reikalavo Sutarties 7.1 p. nustatyto 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvienÄ pavėluotÄ atsiskaityti dienÄ nuo neapmokėtos sumos – iÅ¡ viso 3 228, 69 Lt delspinigių. Pirmos instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu sprendė, jog ieÅ¡kovas savo reikalavimus įrodė, todėl tenkino. Atsakovas apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia argumentais dėl nevisapusiÅ¡ko įrodymų, konkrečiai jo paaiÅ¡kinimų, vertinimo, taip pat kelia klausimÄ dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo esant nemotyvuotam pirmos instancijos teismo sprendimui.Apeliaciniame skunde apeliantas kelia byloje surinktų įrodymų tinkamo įvertinimo klausimÄ .

Nurodo, jog skundžiamame teismo sprendime pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovo prieÅ¡taravimuose dėl byloje priimto preliminaraus teismo sprendimo nurodytų faktinių aplinkybių, apie tai, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė sutartines pareigas – teikė nekokybiÅ¡kÄ produkcijÄ , taip pat nesilaikė nustatyto kiekio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Å¡alies ir trečiųjų asmenų teikiami paaiÅ¡kinimai yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, kurių pagalba gali bÅ«ti nustatomos ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės. Tačiau teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Nors nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas konkrečiai neaptarė atsakovo prieÅ¡taravimuose nurodytų aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to teismas priėmė nepagrįstÄ ar neteisėtÄ sprendimÄ . Kaip matyti Å¡i į bylÄ pateiktos Sutarties, Å¡alys susitarė, jog esant prekių pažeidimams ar kokybės trÅ«kumams, kuriuos galima pastebėti iÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rint prekes, ar esant ženklinimo trÅ«kumams, pirkėjas dėl pardavėjo perduodamų prekių kokybės neatitikimo kokybės reikalavimams ar prekių ženklinimo trÅ«kumų privalo pareikÅ¡ti pretenzijas pardavėjo atsakingam darbuotojui prekių priėmimo metu, abiejų Å¡alių atstovams suraÅ¡ant laisvos formos aktÄ dėl kokybės trÅ«kumų (Sutarties 5.2 p.).

Tuo tarpu atsakovas, dėstydamas aplinkybes dėl ieÅ¡kovo pateiktų netinkamos kokybės ir kiekio prekių, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl netinkamai ieÅ¡kovo teikiamų paslaugų reiÅ¡kė pretenzijas ieÅ¡kovui. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas ieÅ¡kovo tiekiamas prekes priėmė, už jas pasirašė ieÅ¡kovo pateiktose sÄ skaitose – faktÅ«rose (b.l.10-40). Toks prekių priėmimo bÅ«das buvo nustatytas Sutarties 3 p., kuris numatė, jog pirkėjo darbuotojas, priimdamas prekes, patikrina ir savo paraÅ¡u PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje patvirtina prekių kokybę, asortimentÄ , pavadinimų atitikimÄ , kiekį.

Minėti įrodymai paneigė atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, todėl pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais. Pažymėtina, jog apeliantas nurodo, jog ieÅ¡kovo tiektų prekių kokybės ir kiekio trÅ«kumų prekių pateikimo metu nebuvo galima nustatyti, todėl pateiktos sÄ skaitos – faktÅ«ros buvo pasiraÅ¡omos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Sutartį Å¡alys sudarė 2012-04-23, sutartiniai Å¡alių santykiai tęsėsi iki 2012 m. spalio mėnesio, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad per nurodytÄ laiko tarpÄ bÅ«tų pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovui pretenzijas dėl Sutarties netinkamo vykdymo.Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, jog pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl Sutartyje numatytų ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistų delspinigių dydžio.

Apelianto teigimu, tai sudaro absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su delspinigių dydžiu, tačiau teismas tenkindamas reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo, teisės normų bei suformuotos teismų praktikos nuostatų nepažeidė, todėl apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės teisingai sprendimo daliai panaikinti. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.).

Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi Å¡alių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolius.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 taip pat pažymėjo, kad kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir negali bÅ«ti vertinama, jog suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiÅ¡kia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu; teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl sutartinių netesybų sumažinimo neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Taigi prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, įstatymas ir teismų praktika nenumato įprastinio protingo dydžio delspinigių – 0,02 proc. už pradelstÄ dienÄ , kas atitiktų įstatyminių palÅ«kanų dydį. Nors Å¡alys turi teisę susitarti dėl netesybų dydžio, o sutartos netesybos laikomos minimaliais kreditoriais nuostoliais, kurių skolininkui pažeidus prievolę nereikia įrodinėti, tai neatleidžia teismo nuo pareigos užtikrinti, kad praÅ¡omos priteisti netesybos nebÅ«tų neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.).

Kita vertus, skundžiamame teismo sprendime pirmos instancijos teismas konstatavo atsakovo netinkamÄ Sutarties vykdymÄ â€“ vėlavimÄ atsiskaityti už pristatytas prekes, tuo tarpu Sutarties 7.1 p. numatė 0, 5 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ atsiskaityti dienÄ nuo neapmokėtos sumos, todėl pirmos instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovo paskaičiuotus 3 228, 69 Lt sumos delspinigius. Taigi pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės spendimo dalį dėl delspinigių dydžio grindė Sutarties nuostatomis.

Nagrinėjamoje byloje abi nuomos sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, t. y. sutarties sÄ lygos parinktos laisva valia, per derybas; abu galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Pažymėtina, jog teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , todėl minėta teismo pareiga vertinti praÅ¡omų priteisti netesybų dydį kyla tik tuomet, kai sutartos netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Nagrinėjamu gi atveju, ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 3 228,69 Lt delspinigių sumos priteisimo, kuri palyginus jÄ su ieÅ¡kovo reikalaujamo pagrindinio įsiskolinimo suma - 20 460, 95 Lt, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina neprotingai didele.

Duomenų, kad atsakovas padengtų dalį skolos, byloje nėra, prievolė nevykdoma nuo 2012 m. spalio mėnesio. Apeliantas nenurodė jokių konkrečių motyvų, kodėl teismo priteistų delspinigių suma yra neprotingai didelė atsakovui, prieÅ¡tarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams ir leidžia ieÅ¡kovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita. Todėl tai, kad delspinigių suma pirmos instancijos teismo nebuvo įvertinta atsakovo nurodytų argumentų dėl Sutartyje nustatyto delspinigių dydžio neatitikimo teismų praktikoje nustatytam sutartinių netesybų dydžiui, taip pat bendriesiems teisės principams aspektu, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisingÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ nėra.Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų.

Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ praloÅ¡usios bylÄ Å¡alies (CPK 98 str.). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 700 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo iÅ¡laidų, kurios yra pagrįstos, todėl priteisiamos (CPK93 str. 3 d., 98 str. 3 d. ).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje nevirÅ¡ija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamosTeismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 vasario 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Bajorų gūžta“ ieÅ¡kovo UAB „Vireka“ naudai 700 Lt (septynis Å¡imtus litų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                              T. Žukauskienė             Teisėjai                                                                                           N. Švedienė                                                                                                                      V.

Zelianka