8adf7377-a1c4-4d1b-af3d-e74e4ece0dca · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-885/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01182-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9; 1.2.25.6; 25.4.3; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Mačionytės ir Aivos Survilienės, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, nuteistajam A.

L. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. L. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 11 d., 21.25 val., iki 2021 m. sausio 12 d., 16.38 val., vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta likusi nesumokėta baudos dalis yra 88 MGL (4 400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, nuo 2021 m. sausio 12 d.; konfiskuotas automobilis ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ , nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ automobiliui ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. A. L. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2021 m. sausio 11 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavęs automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo po to, kai esant praneÅ¡imui, jog A.

L. galėjo vairuoti neblaivus ir padaryti autoįvykį, policijos pareigÅ«nai jam nustatė neblaivumo požymius. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroras praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį, skiriant A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams. 2.1.

Prokuroro įsitikinimu, vienos iš paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra per trumpas, taigi, A. L. galimai skirta per švelni bausmė, o jis nusipelno griežtesnės. 2.2. Prokuroras prašo atkreipti dėmesį, kad ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu (A. L. 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 13.53 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Mondeo“, apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 3,03 promilės etilo alkoholio) A.

L. buvo skirta tokia pati baudžiamojo poveikio priemonė, tik teisė vairuoti kelių transporto priemones iš jo buvo atimta 2 metams, t. y. trumpesniam terminui nei 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu. Pažymėjo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2017 m. rugsėjo 26 d. ir priimant 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį galiojo kita baudžiamojo įstatymo redakcija, kurioje specialios teisės atėmimo minimalus terminas buvo 1 metai, o maksimalus 3 metai, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis buvo 2 metai. 2018 m. liepos 4 d. nuosprendyje nenurodyta, nuo kada turi būti pradėtas skaičiuoti minimos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas.

Jei specialios teisės atėmimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nusikaltimo padarymo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., tai dviejų metų terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 26 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 15 d. 2.3. Sulyginęs tarpusavyje ankstesnį 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį ir skundžiamÄ 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, prokuroras nurodo, jog tiek pirmÄ kartÄ , tiek ir antrÄ kartÄ A. L. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones, terminas sutampa su Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiu: pirmuoju atveju buvo nustatytas 2 metų terminas, antruoju yra nustatytas 3 metų terminas.

Pažymėjo, jei priimant 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį nebuvo A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir buvo viena jo atsakomybę lengvinanti (prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikaltimo padarymo), tai priimant 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį prieÅ¡ingai, nebuvo jo atsakomybę lengvinančių, tik viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (recidyvistas). Prokuroro teigimu, skundžiamame nuosprendyje nėra pakankamai motyvuojama, kodėl A. L. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo terminas lygus Å¡io termino vidurkiui (3 metams), nors analogiÅ¡kÄ veikÄ padarė recidyvistas ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kadangi A. L. 2021 m. sausio 11 d. atsisakė tikrintis girtumÄ , vertintina, kad jis transporto priemonę 2021 m. sausio 11 d. vairavo bÅ«damas sunkiai apgirtęs, taigi, tokio paties (sunkaus) girtumo laipsnyje, kaip ir 2017 m. rugsėjo 26 d. 2.4. Prokuroro įsitikinimu, A. L., kuris palyginti per trumpÄ laikotarpį pakartotinai padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ (nesunkų nusikaltimÄ ) transporto eismo saugumo srityje, yra toks pavojingas kitiems transporto eismo dalyviams, kad iÅ¡ jo (A. L.) speciali teisė vairuoti transporto priemones atimtina baudžiamajame įstatyme numatytam maksimaliam terminui.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. L. gynėjas advokatas G. Česnulevičius praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: A. L. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu A. L. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 68 straipsnio 1 dalyje, uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metus; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 72 straipsnyje – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ ; panaikinti A.

L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymÄ . 3.1. Skunde, dėl veikos kvalifikavimo, nurodoma, kad A. L. nebuvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų vairuojantis transporto priemonę ar sulaikytas betarpiÅ¡kai po transporto priemonės vairavimo ir atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Taip pat jam nebuvo inkriminuotas alkoholio vartojimas po eismo įvykio įvykdymo, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Todėl akivaizdu, jog kaltinimas, kad A. L. 2021 m. sausio 11 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavęs automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, kai esant pranešimui, jog A. L. galėjo vairuoti neblaivus ir padaryti autoįvykį, policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumo požymius, negalėjo būti pareikštas ir jis neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje apibrėžimo. Apelianto teigimu, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir priimtas A.

L. apkaltinamasis nuosprendis. 3.2. Skunde, dėl įrodymų vertinimo, nurodoma, kad kaltinimas dėl to, kad kaltinamasis alkoholį vartojo po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jam nebuvo pareikÅ¡tas. 3.3. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A. L. kaltės nepripažino ir nurodė, jog 2021 m. sausio 11 d. darbÄ pradėjo nuo 8.00 ryto. Dirbo kartu su dar vienu krovėju ir vairuotoju. (duomenys neskelbtini) apie 19.40 val. nusipirko 2 vnt. po 1 1 alaus „Tauro tradicinis“ ir 200 ml degtinės. (duomenys neskelbtini) buvo paskutinis taÅ¡kas surinkti konteinerius.

Baigus (duomenys neskelbtini) surinkimÄ jie vyko į bazę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pastatyti darbinį automobilį. Maždaug apie 20.20 val., pastačius darbinį automobilį, jis persėdo į savo asmeninį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiavo link namų į (duomenys neskelbtini). Važiavo antra automobilių juosta. Jis pamatė automobilį, stovintį su įjungtu avariniu signalu. Jis atliko lenkimo manevrÄ , apvažiavo automobilį ir nuvažiavo link namų.

Grįžęs į namus, jis pastatė automobilį prie namo, nuėjo iki lauko tualeto, išgėrė visus 200 ml degtinės, į namus nenorėjo eiti, kad nepamatytų mama, jog jis geria degtinę. Jis su alumi parėjo į namus, atsigulė prie kompiuterio, gulėdamas lovoje gėrė alų, galiausiai užmigo. Po kiek laiko jį pažadino mama I. L., kuri pasakė, jog pas jį atvažiavo policija. Pareigūnai jam parodė numerį ir paklausė, ar valstybiniai automobilio numeriai yra jo. Jis patvirtino, kad jo.

Tuomet policininkai pradėjo jam sakyti, kad jis važiavo girtas. Jis tai neigė, atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , nes bÅ«tų tikrai įpÅ«tęs, kadangi buvo tik iÅ¡gėręs alkoholio namuose. Tuomet jis buvo sulaikytas ir atvežtas į areÅ¡tinę. Jokio autoįvykio jis teigė nesukėlęs, nieko nepajutęs, kad bÅ«tų kÄ kliudęs, buvo tamsus paros metas, nežino, kur galėjo pamesti valstybinius automobilio numerius. Pasibaigus darbui jis važiavo namo, nebuvo niekur sustojęs, su niekuo nebendravo. 3.4.

Å ios A. L. nurodytos aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. PrieÅ¡ingai, A. L. nurodytas aplinkybes patvirtino apklausta jo motina I. L. bei kiti byloje liudiję asmenys. Nors skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, jog liudytojas D. L. duodamas parodymus teisme buvo nurodęs, kad A. L. buvo „kominis“, tačiau pažymėtina, kad tokius parodymus teisme liudytojas davė bÅ«damas neblaivus ir dėl to jo apklausa buvo nutraukta, teismo iÅ¡kviestiems ir į teismÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams nustačius D.

L. neblaivumÄ . Tuo tarpu duodamas parodymus kito teismo posėdžio metu bÅ«damas blaivus, liudytojas D. L. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė negalintis tvirtai pasakyti, kad A. L. buvo girtas – gal pavargęs. 3.5. Teismo posėdžio metu liudijęs policijos pareigÅ«nas R. G. taip pat patvirtino, kad eismo įvykis, kurio dalyviu butų buvęs A. L., nebuvo fiksuotas, atvykęs į A. L. namus jis namuose matęs stovinčius alkoholio butelius, kada A. L. vartojo alkoholį, neklausė, o vairuojančio transporto priemonę A.

L. nematė. IÅ¡ esmės tÄ patį patvirtino ir kitas byloje liudijęs policijos pareigÅ«nas E. P. 3.6. Apelianto teigimu, tokiu bÅ«du byloje nėra duomenų, kad A. L. bÅ«tų buvęs sulaikytas vairuojantis transporto priemonę ir atsisakęs pasitikrinti blaivumÄ , kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. PraneÅ¡imas apie tai, kad galimai neblaivus vairuotojas apie 20.55 val. pametė valstybinio numerio ženklÄ pagalbos telefonu buvo gautas 21.03 val., į A. L. namus policijos pareigÅ«nai atvyko ne mažiau kaip už pusvalandžio nuo valstybinio numerio ženklo pametimo eismo įvykio, kuriame dalyvavo D.

L. ir Baltarusijos Respublikos piliečio vairuotos transporto priemonės. Apie tai, kad tariamai A. L. numušė D. L. priklausantį avarinį kelio ženklÄ , pastarasis A. L. neinformavo, tik paklausė rusų kalba – „kur važiuoji“. 3.7. Skunde nesutinkama su teismo pozicija, kad kaltinamojo parodymus (kad jis nepajuto jokio jo vairuojamo automobilio susidÅ«rimo su įspėjamuoju avariniu ženklu ir įrankių dėže) vertino kritiÅ¡kai ir laikė tik gynybine pozicija. IÅ¡skyrus liudytojo D.

L. duotus parodymus, kitų duomenų, kad buvo sugadintas vertingas kitam asmeniui priklausęs turtas, užfiksuota nebuvo. Valstybinio numerio ženklas taip pat buvo ne nuplėštas, o tik iškritęs iš plastikinio rėmelio. O to A. L., grįždamas namo, pavargęs po ilgai trukusios darbo pamainos, tikrai galėjo nepajausti ir nepastebėti. 3.8. Pažymėjo, kad net ir įvykus eismo įvykiui, pranešti apie jį policijai reikia tik tuo atveju, jei eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužeistas žmogus arba buvo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

PraneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai nereikia, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Tokiu atveju įvykio dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje ar ant Å¡varaus popieriaus lapo nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti pasiraÅ¡yti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams. D. L. neturėjo jokių pretenzijų A. L., nepranešė jam apie sugadintÄ avarinį kelio ženklÄ , o A.

L. tvirtina nepajautęs, kad bÅ«tų į kažkÄ atsitrenkęs, todėl A. L. neturėjo pareigos pasilikti kito eismo įvykio, kuriame jis nedalyvavo, vietoje, todėl tęsė savo kelionę į namus. 3.9. Skunde nurodoma, kad patys policijos pareigÅ«nai nei vairuojančio A. L., nei jo neblaivumo fakto ar atsisakymo pasitikrinti blaivumÄ betarpiÅ¡kai tuoj po vairavimo neužfiksavo. Apie tai, kad A. L. galimai vairavo bÅ«damas neblaivus, jie informacijÄ gavo iÅ¡ kitų Å¡altinių, tačiau jos patvirtinti patys negalėjo.

Tai, kad po įvykio policijos pareigÅ«nai nuvykę į namus rado A. L. neblaivų, praėjus netrumpam laiko tarpui, nepatvirtina ir negali tiesiogiai patvirtinti vairavimo esant neblaiviam fakto. Å iuo atveju atkreipė dėmesį į tai, jog asmens girtumas arba atsisakymas pasitikrinti blaivumÄ , kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, turi bÅ«ti nustatomas vairavimo metu ar tuoj po jo. Tuo tarpu, kaip minėta, pasitikrinti blaivumÄ A. L. buvo pasiÅ«lyta maždaug už pusvalandžio nuo praneÅ¡imo apie tariamai neblaivų vairuotojÄ . 3.10.

Pažymėjo, kad fakto, jog yra neblaivus savo namuose, A. L. niekada neneigė. Nuo pat tyrimo pradžios jis tvirtino, kad vos grįžęs į savo namų kiemÄ slapčia, kad apie tai nesužinotų jo mama I. L., iÅ¡gėręs 200 ml degtinės, o jau parėjęs į namus dar vartojo ir alkoholinį alų. Pareigos nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo A. L. neturėjo, todėl atsisakymas pasitikrinti blaivumÄ praėjus pusvalandžiui po vairavimo, nesant įvykdyto eismo įvykio ir neginčijamų duomenų, kad A.

L. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, negali bÅ«ti traktuojamas kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje. TyrimÄ atlikę pareigÅ«nai netikrino A. L. nurodytų aplinkybių, nefiksavo, kad prieÅ¡ sulaikymÄ Ä¯tariamasis vartojo alkoholinius gėrimus savo namuose, nepaneigė alkoholio vartojimo grįžus į namus fakto, nepaėmė 200 ml talpos degtinės buteliuko, nepaisant to, kad policijos pareigÅ«nų užfiksuota informacija dėl A. L. neblaivumo požymių ir atsisakymo pasitikrinti blaivumÄ yra susijusi su jo bÅ«sena ne vairavimo metu ar tuoj po jo, o su A.

L. bÅ«kle, užfiksuota nuo praneÅ¡imo ir A. L. grįžimo į namus praėjus maždaug pusvalandžiui. Taigi akivaizdu, jog nei A. L. neblaivumas, nei atsisakymas pasitikrinti blaivumÄ vairavimo metu ar tuoj pat po jo objektyviais neginčijamais duomenimis nagrinėjamu atveju užfiksuotas ir pagrįstas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių taip pat netyrė, apsiribodamas kaltinamojo parodymų vertinimu kaip gynybine versija, tačiau jų nepaneigdamas leistinais įrodymas. 3.11. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ baudžiamajame procese.

A. L. duotus paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismas laikė nuteistojo pasirinkta gynybine versija, nors jokių detalių motyvų, kodėl padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , nuosprendyje nenurodė, o iÅ¡vadÄ dėl A. L. nusikalstamos veikos padarė, atsietai ir selektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nevertindamas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos, nepateikė motyvuotų iÅ¡vadų dėl įrodymų vertinimo, kodėl tiki vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmeta arba vertina kritiÅ¡kai, laiko juos tik prielaidomis.

Pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino byloje esamų prieÅ¡taravimų ir neatskleidė visų bÅ«tinųjų A. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių, o prielaidomis nuosprendis grindžiamas bÅ«ti negali, nes jos neparemtos kitais bylos įrodymais, todėl visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. 3.12. Skunde taip pat nurodoma, kad uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise gali bÅ«ti skiriamas tik kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis), o panaikinus apkaltinamÄ jį ir priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nebelieka pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemones.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo A. L. gynėjo advokato G. Česnulevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis A. L. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ â€“ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliaciniai skundai atmetami 5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. L. gynėjas advokatas G. Česnulevičius nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminu ir praÅ¡o šį terminÄ pailginti iki penkerių metų. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje 6.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi Å¡io straipsnio dispozicija yra apraÅ¡yta alternatyviais požymiais.

Tam, kad asmeniui bÅ«tų galima inkriminuoti Å¡io straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių.

7. Nagrinėjamoje byloje A. L. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y., dėl to, kad policijos pareigÅ«nams tikrinant praneÅ¡imÄ , jog A. L. galėjo vairuoti neblaivus ir esant papildomai informacijai, jog galimai minėtu automobiliu buvo padarytas eismo įvykis ir iÅ¡ eismo įvykio buvo pasiÅ¡alinta bei įvykio vietoje palikus Å¡io automobilio priekinį valstybinį numerį, kuomet A. L. kalbėjo neriÅ¡liai, painiojosi savo pasakojime, pareikalavus pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu, A. L. atsisakė tai daryti tiek savo namuose, tiek nuvežtas į įvykio vietÄ , tiek policijos komisariate.

8. Tam, kad veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, prieÅ¡ingai nei tai supranta apeliantas, nebÅ«tina asmens girtumÄ ar atsisakymÄ pasitikrinti blaivumÄ , kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, nustatyti vairavimo metu ar tuoj po jo. Atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį bÅ«tinos sÄ lygos yra neblaivumo požymių nustatymas ir asmens vengimas pasitikrinti neblaivumÄ . Kada, kokie ir kiek neblaivumo požymių turi bÅ«ti nustatyta, įstatymas nedetalizuoja. Tad nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad po pusvalandžio nuo gauto praneÅ¡imo apie galimai neblaivų vairuotojÄ bei papildomÄ informacijÄ apie jo galimai padarytÄ eismo įvykį pateikto reikalavimo, A.

L. neblaivumas neturėjo bÅ«ti tikrinamas, o dėl to, kad alkoholį vartojo grįžęs namuose, nebuvo tikslinga tikrinti asmens bÅ«klę, buvusiÄ jo vairavimo metu. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti.

Priežastys, dėl kurių vengiama pasitikrinti blaivumÄ , veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

9. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. L. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistÄ jį (tuo metu – kaltinamÄ jį) A. L., liudytojus D. L., R. G., E. P., I. L., taip pat iÅ¡tyrė dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįsta nuosprendyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

10. Byloje neginčytinai nustatyta, kad automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 11 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) (kur buvo įvykęs eismo įvykis tarp Baltarusijos piliečio ir liudytojo D. L. vairuojamų automobilių (1 t., b. l. 156)), vairavo A. L.. Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje 2021 m. sausio 11 d., 21.03 val. (nuosprendyje parašyta 21.01 val.), buvo gautas pranešimas, kad galimai neblaivus vairuotojas automobiliu ,,OPEL Zafira“, valst. numeris (duomenys neskelbtini), važiuoja link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.

2) bei gauta papildoma informacija, kad Å¡is automobilis (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino bei eismo įvykio vietoje liko automobilio priekinis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1). Tačiau nuteistasis A. L. teigia, kad jis eismo įvykio nesukėlė, nieko nejuto, kad kÄ nors bÅ«tų kliudęs, buvo tamsus paros metas, nežino, kur galėjo pamesti automobilio valstybinį numerį, nebuvo niekur sustojęs, su niekuo nebendravo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D.

L. (kuris dėl eismo įvykio, už savo automobilio pastatė įspėjamÄ jį trikampį, kurį parėmė įrankių dėže, taip pat ant įrankių dėžės uždėjo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę; laukiant atvykstančių policijos pareigÅ«nų, apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini) važiuojantis automobilis ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nestabdydamas, atsitrenkė tiesiai į įspėjamÄ jį Å¡viesÄ atspindintį trikampį (avarinį kelio ženklÄ )) neturėjo jokių pretenzijų A.

L., nepranešė apie sugadintÄ avarinį kelio ženklÄ , todėl A. L. neturėjo pareigos pasilikti įvykio vietoje, bei namuose, atvykusiems pareigÅ«nams pareikalavus, pasitikrinti neblaivumÄ , neprivalėjo to daryti, nes alkoholį gėrė jau iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, namų teritorijoje (paneigiant Å¡iÄ nuteistojo nurodytÄ aplinkybę, nuteistojo A. L. motina I. L. atvykusiems pareigÅ«nams patvirtino, kad sÅ«nus grįžo girtas ir grįžęs, nedelsdamas atsigulė į lovÄ ). Visgi sutikti su tokiais apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

11. Kadangi pagal gautÄ pirminį praneÅ¡imÄ bei papildomÄ informacijÄ , jog A. L. galėjo vairuoti neblaivus ir padaryti eismo įvykį, atvykusiems pareigÅ«nams į A. L. namus ir Å¡iam paaiÅ¡kinus situacijÄ , Å¡is dėl savo girtumo nesuvokė apie kÄ yra kalbama, praktiÅ¡kai susikalbėti buvo neįmanoma (E. P. 2021 m. sausio 11 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl girto vairuotojo, 1 t., b. l. 1), kalbėdamas neriÅ¡liai painiojosi savo pasakojime apie vairavimo faktÄ (teigė atvažiavo automobiliu, vėliau grįžo autobusu) bei netikėjo, kad sukėlė eismo įvykį ir pametė automobilio valstybinius numerius, be to, pareigÅ«nai E. P. ir R.

G., prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nurodė užuodę iÅ¡ A. L. burnos sklindantį alkoholio kvapÄ , matę jo nestabiliÄ koordinacijÄ , paraudusias akis, o galiausiai A. L. pasiÅ«lius nueiti į tarnybinį automobilį ir nuvykti į įvykio vietÄ , Å¡is važiuoti kategoriÅ¡kai atsisakė, pradėjo agresyviai elgtis, dėl jo saugumo ir pareigÅ«nų buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai (1 t., b. l. 1, 138, 148), todėl policijos pareigÅ«nai vykdydami savo tarnybines pareigas, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo patikrinti, ar A.

L. yra blaivus, o pastarasis privalėjo vykdyti policijos pareigÅ«nų reikalavimÄ pasitikrinti blaivumÄ , nes tokia pareiga yra numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte, kur nurodyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo įvykusio įvykio (20.30 val.) iki gauto praneÅ¡imo apie galimai neblaivų vairavusį A. L. (21.03 val.) buvo praėjęs pusvalandis ir policijos pareigÅ«nai į gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimai neblaivų vairuotojÄ sureagavo operatyviai (nuo to momento gavus praneÅ¡imÄ bei vykstant patikrinti gautÄ papildomÄ informacijÄ apie jo vairuoto automobilio sukeltÄ eismo įvykį), taigi ir pareigÅ«nų reikalavimas leistis nuteistajam patikrinamam, ar nėra neblaivus, buvo visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas.

Å ioje situacijoje A. L. turėjo pareigÄ paklusti policijos pareigÅ«nų reikalavimui ir pasitikrinti blaivumÄ , nepriklausomai nuo savo įsitikinimo, jog jis jokio pažeidimo nepadarė, o pareigÅ«nų reikalavimas leistis A. L. patikrinamam, ar nėra neblaivus, iÅ¡reikÅ¡tas netrukus po gauto minėto praneÅ¡imo. Todėl daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nų reikalavimas tiek A. L. namuose, tiek jį nuvežus įvykio vietÄ , tiek vėliau policijos komisariate A. L. pasitikrinti blaivumÄ buvo visiÅ¡kai teisėtas ir netgi bÅ«tinas įvertinus įvykio aplinkybes.

Remiantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigÅ«nas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, kurie turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigÅ«nų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o už Å¡ių reikalavimų ar nurodymų nevykdymÄ asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje nuteistasis privalėjo nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus ir tuomet, pradėjus tyrimÄ galėjo teigti, jog alkoholinius gėrimus vartojo jau po transporto priemonės vairavimo, atvykęs į namus, kÄ jis tvirtino ir pirmosios instancijos teisme.

Tačiau jis pasirinko prieÅ¡ingÄ veikimÄ â€“ atsisakė tikrintis neblaivumÄ esant akivaizdiems neblaivumo požymiams, o bÅ«tent tokie veiksmai ir užtraukia atsakomybę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, dėl ko A. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtÄ nusikaltimÄ .

13. Policijos pareigÅ«nams, tikrinant minėtÄ gautÄ praneÅ¡imÄ ir papildomÄ informacijÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde (apie tai, kad A. L. galimai vairavo bÅ«damas neblaivus, jie informacijÄ gavo iÅ¡ kitų Å¡altinių, tačiau jos patvirtinti patys negalėjo), po pusvalandžio grįžus su A. L. į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), kur liudytojas D. L. patvirtino, kad automobilį vairavo A. L., kurį jis atpažino sėdintį policijos pareigÅ«nų automobilyje. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistasis A.

L. eismo įvykio nesukėlė, nepajuto, kad kÄ nors bÅ«tų kliudęs, pasibaigus darbui jis važiavo namo, niekur nesustojo, su niekuo nebendravo ir tai bandoma pateikti, kaip rodančius jo įsitikinimÄ savo nekaltumu, tačiau nuteistojo pozicija yra dviprasmiÅ¡ka, jo elgesys sudaro prieÅ¡ingÄ Ä¯spÅ«dį. Nors nuteistasis teigia, kad jis niekur nebuvo sustojęs ir su niekuo nebendravo, bet jo Å¡ias nurodytas aplinkybes paneigia liudytojo D. L. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad įvykus eismo įvykiui tarp jo ir Baltarusijos piliečio vairuojamų automobilių ir jiems laukiant kelių policijos bei pastačius ant įrankių dėžės avarinį ženklÄ , minėtas nuteistojo automobilis kliudė įrankių dėžę ir jÄ apgadino.

Liudytojas D. L., bei jo teigimu ir Baltarusijos pilietis buvo priėję prie sustojusio nuteistojo automobilio ,,Opel Zafira“, valst. numeris (duomenys neskelbtini), kuriame už vairo sėdėjo atpažintas A. L., ir jiems abejonių nekilo dėl A. L. neblaivumo šiam vairuojant ir sustojus ties autoįvykį patyrusiais jo ir Baltarusijos piliečio automobiliais (duomenys neskelbtini). Kad A. L. neblaivus, suprato iš šio veido ir akių išraiškos, nekoordinuotų judesių, svyravimo sėdint prie vairo, iš jo nors ir trumpos kalbos, jog važiuoja „ten“ bei nekoordinuoto mostelėjimo ranka, Baltarusijos piliečio nuomone, vyriškis visiškai girtas.

A. L. nuvažiavus iÅ¡ įvykio, liudytojas D. L., įtardamas, kad A. L. neblaivus, nedelsdamas paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojas D. L. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė negalintis tvirtai pasakyti, kad A. L. buvo girtas – gal pavargęs, tačiau gynyba kažkodėl nenurodo, kad Å¡is liudytojas teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ , nes tada geriau atsiminė, kuriuose patvirtino, kad jam ir Baltarusijos piliečiui nekilo abejonių, kad A.

L. buvo neblaivus, tuo metu dvejonių nekilo (1 t., b. l. 30, 182). Be to, kad nuteistasis buvo sustojęs ir bendravo su eismo įvykio dalyviais patvirtina ir apeliacinio skundo argumentas, kad D. L. neturėjo jam jokių pretenzijų, nepranešė jam apie sugadintÄ avarinį kelio ženklÄ , o tuo pačiu patvirtina ir liudytojo D. L. parodymus, kad įvykio vietoje A. L., sėdintis už vairo, buvo neblaivus. O tai, kad D. L. A. L. nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų, bei tai, kad eismo įvykis, kurio dalyviu bÅ«tų buvęs A.

L., nebuvo fiksuotas, Å¡iuo atveju įrodomosios reikÅ¡mės neturi, nes, kaip minėta, atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį bÅ«tinos sÄ lygos yra neblaivumo požymių nustatymas ir asmens vengimas pasitikrinti neblaivumÄ . Taigi, vien tai, kad asmuo atsisako tikrintis neblaivumÄ alkotesteriu, kai galimybė atlikti tokį patikrinimÄ objektyviai egzistuoja, yra pakankamas pagrindas jo veiksmus traktuoti kaip vengimÄ tikrintis neblaivumÄ . Akcentuotina, kad neblaivumÄ pasitikrinti buvo praÅ¡oma net kelis kartus, nuteistajam ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad už vengimÄ tikrintis neblaivumÄ , kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau pastarasis alkotesteriu neblaivumo nesitikrino.

Visa tai, kad asmuo atsisako pasitikrinti neblaivumÄ be motyvacijos, buvo filmuojama, buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad A. L. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; neriÅ¡li kalba; nekoordinuoti judesiai. Asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, paaiÅ¡kinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiÅ«rÄ teisiniai padariniai, pasiÅ«lyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrÄ asmens bÅ«klę.

A. L. atsisakė pasiraÅ¡yti (1 t., b. l. 5), todėl nėra pagrindo netikėti jame užfiksuotų duomenų teisingumu. IÅ¡ A. L. burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai yra pagrindiniai neblaivumo požymiai, kurių nustatymo pakanka esant vairuotojo atsisakymui pasitikrinti neblaivumÄ , veikos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui.

14. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama A. L. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nagrinėjamu atveju visi byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ , kad A.

L. policijos pareigÅ«nams nustačius neblaivumo požymius bei pareikalavus pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ , neblaivumo patikrinimo vengė. A. L. realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia. A. L. elgesys nagrinėjamo įvykio metu – nevienkartinis atsisakymas policijos pareigÅ«nams pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kai buvo nustatyti pagrindiniai neblaivumo požymiai – iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai ir jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos atsisakymo pasitikrinti neblaivumÄ teisinės pasekmės – rodo, kad A.

L. vengė pasitikrinti neblaivumÄ , atlikdamas tokius veiksmus suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo neveikimo pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo A. L. veiksmus pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino 15. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 straipsnio 1 dalis).

Uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra prevencinis – uždraudus vairuoti transporto priemonę yra užkertamas kelias asmeniui toliau vairuoti transporto priemones, kai jis yra neblaivus. Kaip yra matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma šį terminÄ pailginti iki penkerių metų.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimÄ 3 metų laikotarpiui, įstatymų nepažeidė.

17. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad A. L. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę, kliudė avarinį kelio ženklÄ , pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, vengė tikrintis neblaivumÄ , kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors dėl A. L. veiksmų nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau tokie jo veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Å iame kontekste pritariama pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes jos skyrimas padėtų pasiekti prevencinių tikslų, taip pat užtikrintų visuomenės saugumÄ .

18. Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ apylinkės teismo nuosprendžio, teismas nustatė Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės terminÄ atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos padarymo aplinkybes ir bÅ«tent atsižvelgė į tai, kÄ ir akcentuoja prokuroras apeliaciniame skunde, kad A. L. ne pirmÄ kartÄ padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies KET pažeidimus (2018 m. teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį), o tai, kad A. L. veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

19. Prokuroras apeliaciniame skunde siÅ«lo atsižvelgti į tai, kad sulyginus tarpusavyje ankstesnį 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį ir šį skundžiamÄ nuosprendį, abu kartus A. L. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones terminas sutampa su Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiu (pirmuoju atveju buvo nustatytas 2 metų terminas, antruoju – 3 metų terminas). Jei priimant 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį nebuvo A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir buvo viena jo atsakomybę lengvinanti (prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikaltimo padarymo), tai priimant skundžiamÄ nuosprendį prieÅ¡ingai, nebuvo jo atsakomybę lengvinančių, tik viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (recidyvistas), todėl prokuroro teigimu yra pagrindas A. L. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones baudžiamajame įstatyme numatytam maksimaliam terminui.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo padidinti uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones trukmę. Teisėjų kolegijos nuomone, į Å¡ias bei kitas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nustatydamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendyje yra nustatytos (apraÅ¡ytos) A. L. padarytos veikos faktinės aplinkybės, kurios yra labiausiai susijusios (dominuoja) su jo vengimu pasitikrinti blaivumÄ , o ne vairavimu esant neblaiviam.

Nors teisėjų kolegija nenuvertina prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, buvusių iki tol, kol A. L. buvo sulaikytas ir atvežtas į įvykio vietÄ , tačiau vertina, kad vis dėlto svarbiausios aplinkybės, tarp jų ir tos, kurios yra reikÅ¡mingos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, yra susijusios bÅ«tent su A. L. elgesiu po jo sulaikymo, kadangi tos aplinkybės ir yra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. O tai, kad abu kartus (tiek ankstesniu nuosprendžiu, tiek skundžiamu nuosprendžiu) A.

L. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones terminas sutampa su Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiu (3 metai), neduoda pagrindo skirti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę maksimaliam terminui, įvertinus, kad Å¡iuo metu galioja BK 68 straipsnio 2 dalies griežtesnė sankcija (2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 m. balandžio 1 d.) nei ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. rugsėjo 26 d.) ir priimant 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį.

Taigi atmetamas kaip nepagrįstas prokuroro argumentas, kad turėtų bÅ«ti nustatyta maksimali Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės trukmė nei nustatyta ankstesniu nuosprendžiu tokio paties pobÅ«džio poveikio priemonė, nes, nors Å¡iuo atveju ir skirtas vidurkis kaip ir ankstesniu nuosprendžiu, bet pagal galiojančiÄ griežtesnę minėto straipsnio sankcijÄ Å¡iuo atveju ir paskirtas ilgesnis specialiosios teisės atėmimo terminas.

21. Sprendžiant klausimÄ dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebÅ«tų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes bei patį apeliantÄ charakterizuojančius duomenis, yra daroma iÅ¡vada, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas 3 metų laikotarpiui proporcingumo principo nepažeidžia, todėl nėra ir teisinio pagrindo šį terminÄ keisti.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ankščiau iÅ¡dėstytÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga bei adekvati A. L. padarytai nusikalstamai veikai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. L. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Jurgita Mačionytė Aiva Survilienė