8ad86e05-6e6f-4ef3-bed3-2cf2d3fa1c22 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-290/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49908-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.5.2. (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. J., Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, dalyvaujant prokurorui J. V., išteisintajam V.

B., jo gynėjui advokatui R. M., nukentėjusiesiems A. Č., J. V., T. V., T. T., L. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos bÅ«du, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro J. V. ir nukentėjusiųjų A. Č., T. V., J. V. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V.

B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiųjų A. Č., T. V., J. V. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Kad V. B. buvo kaltinamas tuo, jog vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o bÅ«tent: 2016 m. spalio 22 d. apie 08.45 val. (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotÄ A. K. vardu), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje esančios autobusų sustojimo stotelės, prieÅ¡ sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavęs kelio kitiems eismo dalyviams, sudaręs kliÅ«tį nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – T.

V. vairuojamam automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas J. V. vardu), kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko vairuotojas T. V. buvo priverstas įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir jį lenkti, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nepasirinkęs važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiÅ¡kai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliÅ«ties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, staiga sukdamas į kairę, prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posÅ«kio manevru sudaręs kliÅ«tį tiesiai važiuojančiam vairuojant automobilį ,,VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) T. V., susidÅ«rė su jo vairuojamu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs savo automobilio priekiu į T. V. vairuojamo automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ , ir dėl to padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ vairuotojo T. V. vairuojamo automobilio keleiviams nukentėjusiajam L. M. dėl kliniÅ¡kai nustatytos blauzdos sumuÅ¡imo, nukentėjusiajai T. T. dėl kliniÅ¡kai nustatytos pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos kaklo deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimo deÅ¡inės akies apatinio voko srityje, nukentėjusiajam A.

Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kliniÅ¡kai nustatyto juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mai, priimdami iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V. B. veikoje nenustatyti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, susijęs su kilusiais padariniais.

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu iÅ¡ dalies tenkino prokuroro J. V., nukentėjusiųjų A. Č., T. V. ir J. V. apeliacinius skundus ir panaikino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį bei pripažino V. B. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad nors V. B. neigė savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, jo kaltei pagrįsti baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka.

Vertindamas V. B. ir T. V. padarytus KET pažeidimus priežastinio ryÅ¡io su kilusiais padariniais aspektu teismas sprendė, kad nors T. V. ir pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau jei V. B. bÅ«tų įsitikinęs manevro saugumu ir davęs keliÄ jÄ lenkiančiam T. V. automobiliui, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, V. B. charakterizuojančius duomenis, BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus baudos bausmę, taip pat skiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Ä®vertinęs byloje pareikÅ¡tus nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, teismas priėmė sprendimÄ pripažinti teisę į civilinius ieÅ¡kinius, o klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas nurodė, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo tinkamai patikrinti svarbÅ«s duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (BPK 20 straipsnio 2–3 dalys), apeliacinės instancijos teismas nesilaikė iÅ¡samaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo principo ir jo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas iÅ¡samiai nepatikrinus ir neįvertinus visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų bylos aplinkybių (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismui vien iÅ¡vardijus dalį raÅ¡ytinės bylos medžiagos, tačiau jos tinkamai nepatikrinus, neįvertinus atskirų reikÅ¡mingų bylos įrodymų – paties V. B. parodymų ir juos patvirtinančių liudytojos A. K. parodymų, papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros ir kitų bylos duomenų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados apie iÅ¡samų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ bei nagrinėjamos nusikalstamos veikos visų aplinkybių įvertinimÄ pagal minėtas BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Taip byloje liko tinkamai nepatikrinti duomenys, leidžiantys spręsti, ar V. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Be to, tik dalies byloje surinktų įrodymų išdėstymas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (dalies iš jų išvis nenurodant), nepateikiant dėl jų jokio teisinio vertinimo, negali būti pripažinta teisiškai pagrįstu ir tinkamu teismo nuosprendžio motyvavimu, atitinkančiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. Č. praÅ¡o paskirti ekspertizę ar užduotį specialistui, tikslu nustatyti tikrÄ jį jo sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ . Taip pat praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį ir V. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bei patenkinti civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ V. B. priteisiant 10 000 Eur neturtinę žalÄ . 5.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis priimtas duodant prioritetÄ tik kaltinamojo parodymams ir gynybos argumentams, kai tuo tarpu visiÅ¡kai neatsižvelgta į eismo įvykio situacijÄ , eismo įvykio mechanizmÄ bei neįvertintas realus nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas.

Byloje nustatyta, kad pravažiavus žiedinę (duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä T. V. vairuojant automobilį „VW Passat“, V. B. vairuodamas automobilį „Audi 80“, iÅ¡važiavo skersai visÄ važiuojamÄ jÄ dalį, o T. V. vengdamas susidÅ«rimo iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kurioje iÅ¡ priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. Jam bandant minėtÄ automobilį aplenkti iÅ¡ kairės pusės, tuo tarpu „Audi 80“ vairuotojas savo automobilio nestabdė, o toliau važiavo norėdamas įsukti į kairėje pusėje esantį Å¡alutinį keliÄ .

T. V. bandydamas išvengti smūgio, dar labiau suko automobilį į kairę pusę ir tada staiga automobilis „Audi 80“ trenkėsi į T. V. vairuojamo automobilio „VW Passat“ dešinės pusės galines dureles. To teismas neįvertino ir nepagrįstai atmetė, pasiremdamas tik kaltinamojo parodymais ir liudytojos A. K., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, kelia pagrįstų abejonių tai, ar ši liudytoja nemeluoja, nes ji eismo įvykio vietoje nebuvo. O įvykus eismo įvykiui akivaizdu, kad ji būtų likusi eismo įvykio vietoje.

Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo kitokie. Be to, visas ikiteisminis tyrimas buvo Å¡aliÅ¡kas ir tik po skundų imuniteto tarnybai buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas. 5.2. Skunde teigiama, kad teismas visiÅ¡kai nemotyvuotai atmetė nukentėjusiųjų parodymus, pasirėmė neprofesionaliai atliktos eismo įvykio vietos apžiÅ«ros duomenimis, kai eismo įvykio vietÄ užfiksavo nepatyrę pareigÅ«nai. Pažymėtina, kad KET 125 punkte nustatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (iÅ¡skyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iÅ¡ deÅ¡inės (iÅ¡skyrus leistinÄ sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimÄ iÅ¡ deÅ¡inės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.

Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iÅ¡ kairės. VisiÅ¡kai nepagrįstas teismo argumentas, kad T. V. turėjo apvažiuoti kaltinamojo vairuojamÄ automobilį iÅ¡ deÅ¡inės. 5.3. Apelianto įsitikinimu, absurdiÅ¡kas teismo motyvas, kad „VW Passat“ vairuotojas per daug pasuko į kairę ir automobilis jau neaplenkinėjo kelyje esančio automobilio „Audi 80“, o nusuko savo vairuojamÄ automobilį „VW Passat“ nuo kelio. Kitaip nukentėjusysis T.

V. elgtis ir negalėjo, nes jis stengėsi iÅ¡vengti susidÅ«rimo su staiga ir netikėtai į keliÄ iÅ¡ deÅ¡iniojo kelkraščio iÅ¡važiavusiu V. B. vairuojamu automobiliu. Teismas taip pat nurodė, jog akivaizdu, kad automobiliams važiuojant tokiais skirtingais greičiais, susidÅ«rimas negalėjo įvykti. Å is teiginys visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas, nes akivaizdu, kad susidÅ«rimas galimas tiek dvejiems automobiliams važiuojant bet kokiu ir net skirtingu greičiu, kas paprastai taip ir bÅ«na, tiek vienam stovint, todėl akivaizdu, kad teismas nesivadovavo elementariu eismo saugumo suvokimu ir vairuotojų elgesiu kelyje, todėl padarė pavirÅ¡utiniÅ¡kas ir nepagrįstas iÅ¡vadas. 5.4.

Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino tikrojo eismo įvykio mechanizmo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiųjų parodymais, nes tiek apeliantas, tiek nukentėjusieji L. M. (kuris teisme patvirtino, kad artėjant prie stovinčio automobilio ir likus keliems metrams iki automobilio, staiga tas automobilis pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę, t. y. į pagrindinį keliÄ , nerodydamas posÅ«kio ir dar bandydamas įvažiuoti į Å¡alutinį keliÄ , vedantį į (duomenys neskelbtini), tiek nukentėjusysis T.

V. (kuris patvirtino, kad važiuojant jis pamatė deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje pagal jo važiavimo kryptį stovintį automobilį „Audi 80“, raudonos spalvos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo automobiliui priartėjus prie minėto automobilio, jis pastebėjo, kad „Audi 80“ automobilis staiga pajudėjo ir įvažiavo į deÅ¡inę eismo juostÄ ) patvirtino įvykio aplinkybes ir paneigė kaltinamojo versijÄ , kad jis suko į kairę ir jį neva lenkė staiga atsiradęs automobilis.

Å iuo atveju T. V. negalėjo numatyti, kad V. B. staiga iÅ¡važiuos iÅ¡ kelkraščio ir važiuos į Å¡alutinį keliÄ , kas pagrindinio keliu atžvilgiu ir susidÅ«rimo metu atrodė lyg sukimo manevras. Be to, taip staiga pajudantį automobilį apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės T. V. negalėjo nei teoriÅ¡kai, nei praktiÅ¡kai. Be to, duženos Å¡alutiniame kelyje nepaneigia fakto, kad V. B. iÅ¡važiavo tokiu manevru iÅ¡ kelkraščio ir susidÅ«rimas įvyko sankryžoje. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad bÅ«tent V.

B. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimÄ ir buvo bÅ«tinoji sÄ lyga eismo įvykio kilimui, nes V. B. nedarius tokio staigaus manevro eismo įvykis nebÅ«tų kilęs, ir T. V. nebÅ«tų turėjęs daryti lenkimo manevro. 5.5. Nukentėjusysis mano, kad jo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, nes iki Å¡iol jaučia eismo įvykio pasekmes, gali pakelti ir kelti tik kelių kilogramų svorį. Sveikata sutrikdyta negrįžtamai ir nustatytas ne toks sveikatos sutrikdymo mastas. Pažymėtina, kad 2018-06-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A.

Č. laikotarpiu nuo 2016-10-27 iki 2018-05-16 gydėsi dėl kompresinio juosmeninio III stuburo slankstelio II-o lūžimo bei juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo pasėkoje iÅ¡liekančio potrauminio radikulio su nežymiu judesių sutrikimų, jėgos sumažėjimu. Tai atitiktų 10 procentų bendrojo darbingumo praradimÄ padaryto sužalojimo pasėkoje. Sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto 2016-11-15 iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) akte, nekeistina (t. 4, b. 1. 187-188). 2018-06-12 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuo 2018-05-21 A.

Č. buvo nustatytas 75 procentų darbingumo lygis (t. 4, b. 1. 195), kas sudaro 25 procentų bendrojo darbingumo netekimÄ ir tai akivaizdus nesutapimas su specialisto iÅ¡vada. Negali net 15 procentų skirtis nustatytas netektas darbingumas, todėl skirtina ekspertizė ar pakartotinė užduotis kitam specialistui, kuris nustatytų tikrÄ jį sveikatos sutrikdymo mastÄ , nes padarytas nepataisomas sveikatos suluoÅ¡inimas, kas gali atitikti Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.20 punktÄ (kitokio pobÅ«džio sunkus suluoÅ¡inimas) ar 6.11 punktÄ - 30 ir daugiau procentų - bendro darbingumo netekimas.

6. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras J. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudÄ , nustatant 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V.

B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 1 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones. Daiktus: CD laikmenÄ su garso įraÅ¡u gautu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, nuotraukas pateiktas T. V. 2017-06-08 apklausos metu, CD diskÄ su papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros T. V. parodymų patikrinimo vietoje, V. B. parodymų patikrinimo vietoje nuotraukomis ir T. V. atsiųstomis nuotraukomis palikti prie bylos medžiagos. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius tenkinti pilna apimtimi: priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. B.: nukentėjusiajam T. V. civilinį ieÅ¡kinį 60 eurų už kelionių iÅ¡laidas, 500 eurų už gynėjo suteiktas paslaugas ir 500 eurų moralinę žalÄ , iÅ¡ viso 1060 eurų; nukentėjusiajai J. V. 90 eurų už automobilio transportavimÄ ir 300 eurų moralinei žalai atlyginti, iÅ¡ viso 390 eurų; nukentėjusiajam A. Č. civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ AB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2 000 eurų neturtinės žalos ir 10 000 eurų iÅ¡ kaltinamojo V.

B. neturtinei žalai atlyginti. 6.1. Skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas kaltinamojo V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį padaręs klaidingas iÅ¡vadas, kurias lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. IÅ¡ bylos medžiagos ir teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad Å¡is teismas savo iÅ¡vadas dėl V. B. kaltumo grindė neįvertinęs įrodymų visumos, iÅ¡ esmės remdamasis tik kaltinamajam V. B. palankiais įrodymais, be to, priežastinio ryÅ¡io aspektu, apskritai nevertino nustatytos aplinkybės, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas kaltinamasis V.

B. sukdamas į kairę nepraleido jį lenkiančio automobilio „VW Passat“, vairuojamo nukentėjusiojo T. V. ir taip sudarė kliÅ«tį, o nukentėjusiųjų L. M., T. T., A. Č. bei liudytojų parodymus ir eksperto iÅ¡vadas nepalankias kaltinamajam V. B. atmetė, - tai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . 6.2. Skunde pažymi, jog teismas iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo ir neįvertino abiejų eismo dalyvių pažeidimų reikÅ¡mę pasekmių atsiradimui. Å ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama situacija, kai abu eismo dalyviai pažeidė KET.

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę buvo pripažinęs, jog jis pavojingai manevravo, todėl nukentėjusysis T. V. buvo priverstas dėl jo pavojingo manevravimo pakeisti savo važiavimo kryptį, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir sunkesnių pasekmių, ir todėl vairuotojas T. V. buvo priverstas pažeisti KET. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. B. savo kaltę neigė, teigdamas, kad jis buvo suklaidintas advokato, todėl ir prisipažino jog prieÅ¡ sukdamas į Å¡alutinį keliÄ , į kairę, jį lenkiančio automobilio nematė, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė, nenustatė ar kaltinamasis V.

B. savo kaltę buvo pripažinęs dėl kieno nors įtakos ir dabar savo kaltę neigia norėdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 6.3. Prokuroro teigimu, KET transporto priemonių vairuotojams numato pareigÄ prieÅ¡ kiekvienÄ manevrÄ Ä¯sitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. Sukdamas į kairę nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje vairuotojas V. B. privalėjo duoti keliÄ jį lenkiančiai transporto priemonei T. V. vairuojamam automobiliui „VW Passat“. Vairuotojo pareiga „Duoti keliÄ â€œ, kurios reikÅ¡mė aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta KET 3.2 punkte, kad eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį, kitaip tariant privalo netrukdyti transporto priemonėms važiuoti pagrindiniu keliu nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu pastarosios transporto priemonės artėja prie sankryžos.

Å iuo atveju, kaltinamasis V. B. staiga įvažiavo iÅ¡ autobusų stotelės į pagrindinį keliÄ pavojingai manevruodamas, kuriuo važiavo automobilis „VW Passat“ ir dėl to, nukentėjusysis T. V. buvo priverstas pažeisti KET, pakeisti savo važiavimo kryptį, jį lenkti siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir sunkesnių pasekmių. 6.4. Prokuroro manymu, įvertinus specialisto L. A. ir eksperto V. Å . atliktų tyrimų iÅ¡vadas bei jų paaiÅ¡kinimus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais darytina iÅ¡vada, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo kaltinamojo V.

B. veiksmai, prieÅ¡taravę KET reikalavimams, kadangi atlikdamas manevrÄ jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atliko manevrÄ Ä¯ kairę, įvažiavo į pagrindinę gatvę kirsdamas skersai iÅ¡tisinę eismo juostÄ ir nepraleido jį lenkiančio automobilio „VW Passat“, tai yra, nukentėjusiojo T. V. veiksmai nebÅ«tų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotojas V. B. nebÅ«tų pavojingai manevravęs, o bÅ«tų įsitikinęs manevro saugumu ir bÅ«tų davęs keliÄ jį lenkiančiam automobiliui „VW Passat“, kurį objektyviai turėjo galimybę pamatyti kaltinamasis V.

B., jeigu bÅ«tų neskubėjęs įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ sankryžoje, nors, kaip teigia ekspertai, nukentėjusysis T. V. važiuodamas leistinu greičiu galimai bÅ«tų turėjęs objektyvias galimybes sustabdyti automobilį prieÅ¡ staiga jo kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį, kaip to reikalauja KET 127 punktas, ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau, jis turėjo pakankamÄ pagrindÄ tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui, tačiau apylinkės teismas Å¡iÄ taisyklę taikė tik kaltinamojo V.

B. atžvilgiu. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pirmenybę teikdamas automobilio “Audi 80“ kaltinamojo vairuotojo V. B. KET pažeidimui. 6.5. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo T. V. ir su juo važiavusių nukentėjusių keleivių nustatyta nebuvo. Teismas iš esmės neanalizavo dėl kokių priežasčių nukentėjusysis T.

V. pradėjo stabdyti savo vairuojamÄ automobilį „VW Passat“ ir darė manevrus į kairę, vengdamas susidÅ«rimo su kliÅ«timi, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nors buvo blaivus ir nepavargęs, buvo Å¡viesus paros metas, matomumas geras ir nebuvo jokių priežasčių abejoti vairuotojo nukentėjusiojo T. V. ir kartu su juo važiavusių nukentėjusiųjų parodymais. Teismas dėl neaiÅ¡kių priežasčių atsisako remtis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais ir remiasi tik liudytojo R.

M. parodymais, kuris parodęs, kad T. V. po įvykio jam buvo sakęs, kad jis stabdė savo automobilį ir nučiuožė, o T. V. neva teisme paaiškino kitaip, kad truputį pristabdė ir suprato, kad iš dešinės apvažiuoti kliūtį nėra galimybės, nes jo manymu taip būtų buvę dar blogiau, tai yra, nesuprantama koks tai prieštaravimas ir kokia reikšmę teismui jis turi. Be to, liudytojas R. M. paties eismo įvykio nematė ir eismo įvykio vietoje jo kilimo metu nebuvo. Teismas išsamiai neišsiaiškino ar šiuo atveju buvo galimybė nukentėjusiajam T.

V. apvažiuoti automobilį „Audi 80“ iÅ¡ deÅ¡inės, nes kaip matyti iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir automobilių apgadinimų, pirmas savo priekiu į automobilio „VW Passat“ deÅ¡inės pusės priekines ir galines dureles atsitrenkė kaltinamojo V. B. vairuojamas automobilis nublokÅ¡damas į kairį Å¡onÄ T. V. vairuojamÄ automobilį „VW Passat“. IÅ¡ to matyti, kad automobilis „VW Passat“ buvo baigiantis lenkti automobilį „Audi 80“, o jeigu bÅ«tų buvęs atidus, vairuotojas V.

B. turėjo galimybę jį savalaikiai pastebėti, o ne aklai sukti nestebint esamos situacijos automobilio gale ir kairiame Å¡one, žinant, kad iÅ¡ paskos netoli nuo jo važiuoja automobilis „VW Passat“. Sukdamas į kairę kaltinamasis V. B. turėjo pasižiÅ«rėti atgal ir tik įsitikinus, kad nematomojoje zonoje nėra jį lenkiančių autotransporto priemonių sukti į kairę, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neiÅ¡tyrė ir nepagrįstai iÅ¡teisino kaltinamÄ jį V. B.. Be to, jeigu vairuotojas T.

V. ir bÅ«tų pažeidęs KET, tai nėra prielaida jo nepraleisti. 6.6. Prokuroras skunde nurodo, jog apklaustas teismo ekspertas V. Å . nurodė, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas lenkė neleistinoje vietoje ir tai buvo pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui, o specialistas L. A. iÅ¡vadoje nurodė, kad iÅ¡sibarstę Å¡ukės ir iÅ¡kritę detalės, rodo, kad susidÅ«rimas įvyko Å¡alutiniame kelyje. Teismas iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo autotechninės ekspertizės iÅ¡vadoje ir specialisto iÅ¡vadoje esančių iÅ¡vadų apie tai, kad Å¡io eismo įvykio kilimui priežastinį ryšį turėjo automobilio „Audi 80“ vairuotojo V.

B. veiksmai - vykdė posÅ«kio į kairę manevrÄ , kai jo vairuojamÄ automobilį jau lenkė automobilis „VW Passat“, sudarė jam kliÅ«tį ir dėl to įvyko susidÅ«rimas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini) ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta lenkimas lėčiau važiavusio automobilio „Audi 80“ buvo priverstinis, o kaltinamajam V.

B. sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliÅ«tį, nukentėjusysis T. V. neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti susidÅ«rimo - buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ , buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Ekspertas V. Å . taip pat nurodė, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojo veiksmai - sankryžoje suko į kairę, prieÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , užtvėrė keliÄ neleistinoje vietoje lenkusio automobilio „VW Passat“ vairuotojui, sudarydamas neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį - buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Teismas neįvertino ir neanalizavo eksperto V. Š. bei specialisto L. A. duotus parodymus teisme apie tai, jog abu vairuotojai padarė pažeidimus, tačiau automobilis „Audi 80“ pradėjo sukti skersai važiuojamosios kelio dalies per anksti, neprivažiavęs šalutinio kelio, tai yra šioje situacijoje jis turėjo pavažiuoti toliau į priekį ir tik tada sukti į kairę įsitikinęs, kad yra saugu, nes vienu metu abu vairuotojai išvažiuoti ir daryti posūkį į kairę techniniu požiūriu tokio veiksmo atlikti negalėjo, o susidūrimas įvyko dėl to, kad V.

B. nepraleido jį lenkiančio T. V.. Vairuotojas V. B. sukdamas į kairę buvo kirtęs iÅ¡tisinę linijÄ , o turėjo atlikti posÅ«kį vėliau, pavažiavęs toliau į priekį ir kita trajektorija kaip tvirtina ekspertas V. Å ., tačiau teismas Å¡ių kaltinamojo V. B. pažeidimų iÅ¡ vis neaptarė ir neįvertino, kas Å¡iuo atveju yra labai svarbu, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo bÅ«tent kaltinamojo V. B. veiksmai. 6.7. Prokuroro manymu, teismas neatsižvelgė ir į automobilių nustatytus apgadinimus iÅ¡ ko matyti, kad automobilis “Audi 80“ pirmas savo priekiu atsitrenkė į automobilio ,,VW Passat“ deÅ¡inę pusę (automobilis „Audi 80“ dar nebuvo pasukęs į kairę tiek, kad nebÅ«tų galima jo lenkti iÅ¡ kairės), ir jeigu kaltinamasis V.

B. bÅ«tų buvęs atidus, jis turėjo galimybę ir laiko pastebėti jį lenkiantį automobilį „VW Passat“, nes matyti, kad posÅ«kio metu ,,VW Passat“ jau buvo bebaigiantis lenkti automobilį “Audi 80“. Nukentėjusioji T. T. parodė, kad jai važiuojant T. V. automobilyje kaip keleivei, ji pajuto stiprų smÅ«gį į T. V. automobilio deÅ¡inės pusės galines dureles ir prarado sÄ mone. Å ias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis T. V.. Liudytojas policijos patrulis R. K. parodė, kad jo manymu baudžiamas tas, kas sudarė pavojingÄ situacijÄ , tai yra V.

B.. Tai yra, teismas neįvertino Å¡ių aplinkybių ir to, kad V. B. turėjo bÅ«ti itin atsakingas ir atidus, daryti posÅ«kį į kairę tik atlikęs paruoÅ¡iamuosius veiksmus, kurie užtikrintų saugų ir atsakingÄ posÅ«kių darymÄ , turėdamas paisyti ypatingų sankryžoje galiojančių reikalavimų, pasukti savo vairuojamÄ automobilį tinkamu momentu, t. y. kad liktų laiko tinkamai atlikti visus parengiamuosius veiksmus posÅ«kiui. Neturėdamas vairavimo patirties, nes automobilį vairavo tik nepilnus metus laiko, jis neįvertino bendros susidariusios situacijos, kad staiga iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alikelėje esančios autobusų sustojimo stotelės ir važiuodamas lėtai pavojingai manevruodamas sukėlė šį eismo įvykį. 6.8.

Prokuroro vertinimu, civiliniai ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti patenkinti ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. B. padarytai žalai atlyginti, nes dėl Å¡io eismo įvykio nukentėjusiems buvo padaryta turtinė žala, kuri įrodyta, bei neturtinė žala, nes Å¡io nusikaltimo metu nukentėjusieji buvo patyrę ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, didelius dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ bei patyrė ir buitinius nepatogumus.

7. Nukentėjusysis T. V. apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį. 7.1. Skunde nurodo, kad 2016 m. spalio 22 d. nebuvo supažindintas su įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, pareigÅ«nai nedavė pasiraÅ¡yti abiem vairuotojams, nedavė pateikti pastabų, neįtraukė liudininkų pareiÅ¡kimų, kad neveikia galinis kairys posÅ«kio žibintas. PareigÅ«nams fiksuojant įvykio aplinkybes V. B. „Audi 80“ vairuotojas nurodė, kad stovėjo kelkraÅ¡tyje į (duomenys neskelbtini) pusę, tačiau byloje Å¡ių duomenų nėra užfiksuota.

Varėnos policijos komisariate tyrėjas V. A. į apklausos kambarį pirmiausia pasikvietė V. B., po kelių minučių pakvietė užeiti ir mane. Apklausos kambaryje buvo nubraižyta schema, kurioje buvo nurodytos abi stotelės ir pažymėta, kad V. B. įvažiavo į pagrindinį keliÄ nuo kelkraščio prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini) kryptimi. 7.2. Skunde pažymi, kad 2016 m. gruodžio 28 d. liudytojo apklausos protokole A. K. nurodo, kad turi įprotį visada žvilgsniu palydėti žmones, kurie atveÅ¾Ä Ä¯ stotelę.

Matė, kaip V. buvo įjungęs kairį posÅ«kio signalÄ , apsisukinėjo. Stovėdama stotelėje matė, kad V. stovi vietoje ir nevažiuoja. Jai pasidarė neramu, todėl nuėjo iki V. paklausti kas atsitiko. Kadangi jau buvo beveik 9 valanda, grįžo į autobusų stotelę ir iÅ¡važiavo. Ties posÅ«kiu į (duomenys neskelbtini) pamato policijÄ važiuojant į avarijos vietÄ . Liudytoja A. K. apklausos protokole nurodo, kad apie 8.40 val. V. B. vežė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo iki autobusų stotelės. 8.40 val. jau buvo įvykęs autoįvykis, nes Bendros pagalbos centrui paskambinta 8.42 val. 9.01 val. policijos ekipažas atvyko į įvykio vietÄ , bet viskÄ stebinti A.

K. to nemato, o policijos automobilį pamato prie (duomenys neskelbtini). 7.3. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. sausio 16 d. ekspertas L. A. į prokuroro J. V. klausimÄ : ,,Audi 80“ suka įstrižai neprivažiavus Å¡alutinio kelio, ar jis turėjo pavažiuoti toliau į priekį ir sukti, ar ne per anksti pradėjo sukti? Atsakė, kad tikėtina, kad per anksti pradėjo sukti, turi sukti taip, kad nekirstų prieÅ¡prieÅ¡inės juostos. Ekspertas V. Å . paaiÅ¡kino, kad nebuvo užakcentuota ta situacija, kokiu atstumu buvo automobilis „VW Passat“, kai ,,Audi 80“ pradėjo važiuoti Å¡alutiniu keliu, buvo tiriama, kada „Audi 80“ pradėjo kairio posÅ«kio manevrÄ ir darydamas posÅ«kį pradėjo užtverinėti keliÄ lenkiančio automobilio vairuotojui.

„Audi 80“ buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje juostoje, darydamas kairį posÅ«kį ir kirto iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , jis turėjo atlikti posÅ«kį vėliau ir kita trajektorija. 7.4. Nukentėjusiojo teigimu, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su „Audi 80“, kuris esant nedideliam atstumui iki jo vairuojamos transporto priemonės staigiai ir netikėtai įvažiavo į pagrindinį keliÄ , kirto iÅ¡tisinę linijÄ . Jeigu V. B. prieÅ¡ keičiant važiavimo kryptį bÅ«tų įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir duotų keliÄ (nekliudytų) pagrindiniu keliu, leistinu 90 km/h greičiu važiavusiam „VW Passat“ automobiliui, jam nebÅ«tų reikėję keisti važiavimo krypties.

Jeigu „Audi 80“ vairuotojas V. B. bÅ«tų atidus prieÅ¡ dar kartÄ darydamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, nebÅ«tų pats kirtęs iÅ¡tisinės linijos ir duotų keliÄ lenkiančiam „VW Passat“ automobiliui, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, kas akivaizdžiai rodo, jog V. B. elgėsi nusikalstamai ir nerÅ«pestingai (nenumatė, kad sukdamas į kairę sudarys kliÅ«tį jį lenkusiam automobiliui, nors galėjo ir turėjo tai numatyti) padarė KET pažeidimÄ , kuris buvo bÅ«tinoji nagrinėjamoje situacijoje atsiradusių padarinių kilimo sÄ lyga.

8. Nukentėjusioji J. V. apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį. 8.1. Skunde nurodo, kad 2019 m. sausio 16 d. ekspertas L. A., duodamas parodymus teisme, teigė, jog tikėtina, kad V. B. per anksti pradėjo sukti taip, kad nekirstų prieÅ¡prieÅ¡inės juostos. 2017 m. lapkričio 8 d. autotechninės ekspertizės iÅ¡vadoje ir eksperto V. Å . teisme duoti parodymai patvirtina, kad susidÅ«rimas įvyko dėl to, kad V. B. nepraleido jį lenkiančio T. V. automobilio, kad posÅ«kį turėjo atlikti vėliau ir kita trajektorija. 8.2. Skunde pažymi, kad nukentėjusioji T. T. teisme paaiÅ¡kino, kad kai T. V. suriko ,,kÄ jis daro“, ji prarado sÄ monę. Supranta taip, kad jeigu bÅ«tų surikęs ir bÅ«tų praėję kažkiek laiko, dar bÅ«tų galėjusi pasižiÅ«rėti, o tai iÅ¡kart smÅ«gis ir prarado sÄ monę, o atsipeikėjusi pamatė, kad įlenktos durelės.

9. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusieji palaikė prokuroro apeliacinį skundÄ , taip pat prašė tenkinti jų apeliacinius skundus. IÅ¡teisintasis V. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro J. V., nukentėjusiųjų A. Č., T. V., J. V. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

10. Tiek Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros, tiek nukentėjusiųjų A. Č., T. V., J. V. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su V. B. iÅ¡teisinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, atliktu įrodymų vertinimu bei praÅ¡oma patenkinti civilinius ieÅ¡kinius. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje 11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. B. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2016 m. spalio 22 d. apie 08.45 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotÄ A. K. vardu), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje esančios autobusų sustojimo stotelės, prieÅ¡ sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavęs kelio kitiems eismo dalyviams, sudaręs kliÅ«tį nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – T.

V. vairuojamam automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas J. V. vardu), kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko vairuotojas T. V. buvo priverstas įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir jį lenkti, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nepasirinkęs važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiÅ¡kai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliÅ«ties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, staiga sukdamas į kairę, prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posÅ«kio manevru sudaręs kliÅ«tį tiesiai važiuojančiam vairuojant automobilį ,,VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) T. V., susidÅ«rė su jo vairuojamu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs savo automobilio priekiu į T. V. vairuojamo automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ , ir dėl to padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ vairuotojo T. V. vairuojamo automobilio keleiviams nukentėjusiajam L. M. dėl kliniÅ¡kai nustatytos blauzdos sumuÅ¡imo, nukentėjusiajai T. T. dėl kliniÅ¡kai nustatytos pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos kaklo deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimo deÅ¡inės akies apatinio voko srityje, nukentėjusiajam A.

Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kliniÅ¡kai nustatyto juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

12. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad V. B. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nes teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog V. B. pažeidė KET 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus. Teismas nustatė, kad nagrinėjamo eismo įvykio priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veikų ir jo metu atsiradusių padarinių (keleivių sužalojimo) buvo automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo T.

V. veiksmai, nes bÅ«tent Å¡is vairuotojas dar iki susidÅ«rimo su automobiliu ,,Audi 80“ priėmė neteisingus sprendimus, kurių padariniai ir buvo kontaktas su automobiliu ,,Audi 80“ ir nuvažiavimas nuo kelio bei atsitrenkimas į medžius. Teismas įvertino VÄ® ,, (duomenys neskelbtini) regiono keliai“ 2016 m. gruodžio 15 d. pažymoje nurodytus duomenis (atitinkamus įspėjamuosius kelio ženklus ir horizontalų kelio ženklinimÄ ), patvirtinančius, kad kelio (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre lenkimas buvo draudžiamas, specialisto bei eksperto iÅ¡vadas ir jų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai (minėtame kelio ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo linija (KET 3 priedo linija Nr. 1.1), kuri draudžia Å¡iÄ linijÄ kirsti ir važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, lenkė (kaip nustatyta byloje – iÅ¡ kairės pusės) lėčiau važiuojantį automobilį ,,Audi 80“, Å¡io automobilio vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir taip sudarius kliÅ«tį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo; kad automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas per daug pasuko automobilį į kairę, kad tokio jo manevro jau nebuvo galima laikyti lenkimu, tokiu manevru ,,VW Passat“ vairuotojas nusuko nuo kelio ir tik tokiu bÅ«du galėjo pasibaigti jo važiavimas) buvo nepriimtini, techniniu požiÅ«riu lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.

Teismas pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatytas faktas, jog V. B. vairuojamo automobilio ,,Audi 80“ posūkio lemputė nedegė, ir pripažino nukentėjusiųjų T. V. ir L. M. parodymus nevienodais bei prieštaraujančiais kitų proceso dalyvių parodymams, specialisto ir eksperto išvadoms, kuriais negalima grįsti kaltinamojo kaltės. Todėl teismas nusprendė, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. B. buvo sustojęs stotelėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) kryptimi, nes bylos įrodymai patvirtina, kad jis buvo sustojęs priešingos kelio pusės autobusų stotelėje ((duomenys neskelbtini) kryptimi).

13. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį, atlikusi įrodymų tyrimÄ (apklaususi ekspertus ir nukentėjusiuosius), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl to, jog V. B. nepadarė veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Å i iÅ¡vada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumÄ , nesistengiant paÅ¡alinti nustatytų prieÅ¡taravimų.

Be to, apylinkės teismas neįvertino teisės požiÅ«riu abiejų eismo dalyvių pažeistų KET reikalavimų, kurio eismo dalyvio KET reikalavimų pažeidimas buvo besÄ lyginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis. Todėl apylinkės teismas priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

14. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å iame BK straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar Å¡ie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

15. BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių atsiradimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis. Baudžiamosios teisės doktrinoje susiformavo nuostata, jog teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikÅ¡mės padariniams atsirasti ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, priežastis.

Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga tuo atveju, jei analogiÅ¡koje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų.

16. Kaltinamasis V. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. apie 08.00 val., jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini), kadangi vežė savo draugės senelę A. K. į autobusų stotelę. Važiavo automobiliu ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo draugės mamai A. K.. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, atlikta techninė apžiūra 2017 m. spalio pradžioje ir apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu.

Jis vairavo bÅ«damas blaivus, turėdamas teisę vairuoti Å¡iÄ transporto priemonę. Jo vairavimo stažas, nuo 2015 m. spalio 30 d. yra nedidelis, jis tuo metu buvo pradedantysis vairuotojas. Matomumas, kelio ir oro sÄ lygos tuo metu buvo geros. A. K. jis iÅ¡leido autobusų stotelėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) kryptimi, kadangi A. K. ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini). IÅ¡leidęs A. K. pats pavažiavo į priekį ir toje vietoje, kur yra posÅ«kis į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , apsisuko, nes norėjo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) kaimÄ .

Apsisukęs važiavo negreitai, nes iki posÅ«kio link (duomenys neskelbtini) kaimo labai nedidelis atstumas. PosÅ«kis į (duomenys neskelbtini) kaimÄ jam apsisukus buvo kairėje pusėje pagal jo važiavimo kryptį. Jis nežino, kokiu greičiu tuo metu važiavo, tikrai ne didesniu nei leistinu. Kaltinamasis nurodė, kad po to, kai apsisuko, jis niekur nebuvo sustojęs ir važiavo link posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur jis ketino sukti. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis nežino, kiek metrų buvo likę iki posÅ«kio į kairę, t. y.

į (duomenys neskelbtini) kai įjungė kairį posÅ«kio signalÄ . Prisimena, kad tÄ signalÄ Ä¯jungė susigretinęs su autobusų stotele, esančia (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kadangi ruošėsi sukti į kairę, tai užėmė važiuojamosios dalies juostÄ kairiau. Matė, kad prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuoja krovininis automobilis, kuris dar buvo toli priekyje. PasižiÅ«rėjęs per galinio vaizdo veidrodėlius ar nėra automobilių, važiuojančių paskui jo automobilį, pamatė, kad jam iÅ¡ paskos atvažiuoja automobilis, jis buvo jo važiuojamojoje juostoje, bet dar toli, manė, kad atstumas buvo gal apie 150 metrų.

Matė, jog paskui jį važiavęs automobilis tikrai nerodė jokio posÅ«kio signalo ir nebuvo pradėjęs jo lenkimo manevro. Supratęs, kad spės saugiai pasukti, tai maždaug privažiavęs ant kelio pažymėtÄ punktyrinę linijÄ ir pasuko į kairę. Pradėjus sukimo manevrÄ Ä¯ kairę, jis pajuto, kad į jo automobilį atsitrenkė jam iÅ¡ paskos važiavęs automobilis. Automobilis atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės priekinį sparnÄ . Nuo smÅ«gio jo automobilis pariedėjo į priekinį ir priekine dalimi žiÅ«rėjo link (duomenys neskelbtini), o atsitrenkęs automobilis kirto (duomenys neskelbtini) keliukÄ ir nuvažiavo į priekyje esantį miÅ¡kÄ .

Susidūrimo metu savo automobilyje jis buvo vienas. Kada įvyko susidūrimas A. K. dar stovėjo autobusų stotelėje. Ji matė, kaip viskas įvyko. A. K. buvo priėjusi prie jo mašinos ir klausė ar jis nesužalotas. Jis pasakęs, kad nesusižalojęs. A. K. paklausė ar jai pasilikti, bet jis pasakęs, kad nėra reikalo jai laukti. Po susidūrimo jis nuėjo link automobilio ,,VW Passat“, kuriame buvo 4 asmenys, tai yra vyriškis sėdėjo už vairo, o kitas vyriškis sėdėjo dešinėje priekinėje keleivio sėdynėje, ant galinės sėdynės kairėje pusėje sėdėjo moteris, o ant galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjo kitas vyriškis.

Nei vieno iÅ¡ Å¡ių asmenų jis nepažinojo. Nei jis, nei ,,VW Passat“ vairuotojas nesakė, kad kažkuris iÅ¡ jų yra kaltas. Automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas sakė, kad jis važiavo 100 km/h greičiu ir nespėjo sustabdyti. Eismo įvykio vietoje buvo du policijos ekipažai, iÅ¡ viso keturi policininkai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ar iÅ¡ (duomenys neskelbtini). PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo eismo įvykio vietÄ , atliko matavimus ir nufotografavo eismo įvykio vietÄ . Jis ir ,,VW Passat“ vairuotojas dalyvavo toje apžiÅ«roje.

Jis neprisimena ar tada pasirašė kokiame protokole. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo pasakyta jokių pastabų dėl jo važiavimo, greičio. Jis paaiÅ¡kino, kad pats tikriausiai iÅ¡tisinės linijos nekirto, nes jeigu bÅ«tų kirtęs, tai tikriausiai ir jis į miÅ¡kÄ bÅ«tų nulėkęs. SmÅ«gį į savo automobilio priekį jis pajuto sukdamas jau į (duomenys neskelbtini) keliukÄ ir tikslios savo trajektorijos nepamena, bet jo automobilį apsuko link (duomenys neskelbtini).

17. Nukentėjusysis A. Č. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. buvo patekęs į eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 22 d. apie 08.00 val., jis ir jo draugai L. M., T. V. ir T. T. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur mokosi kolegijoje. Važiavo sidabrinės spalvos automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. V.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, už jo ant galinės sėdynės sėdėjo T.

T., o L. M. sėdėjo už vairuotojo. Pravažiavus žiedinę (duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä jis buvo atsisukęs į T. ir L. ir bendravo. Nuo minėtos sankryžos kažkiek pavažiavus, jis iÅ¡girdo T. sakant : ,,KÄ jis daro?“, tada jis atsisuko ir pro automobilio priekį pamatė, kaip skersai visÄ važiuojamÄ jÄ dalį važiuoja raudonos spalvos ,,Audi 80“ markės automobilis. Automobilis “Audi 80“ nerodė posÅ«kio į kairę. T. važiavo apie 80-90 km/h greičiu, vengdamas susidÅ«rimo iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kurioje iÅ¡ priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo.

T. bandė minėtÄ automobilį aplenkti iÅ¡ kairės pusės. ,,Audi 80“ vairuotojas savo automobilio nestabdė, o toliau važiavo norėdamas įsukti į kairėje pusėje esantį Å¡alutinį keliÄ . T., bandydamas iÅ¡vengti smÅ«gio, dar labiau suko automobilį į kairę pusę ir tada staiga automobilis ,,Audi 80“ trenkėsi į T. vairuojamÄ automobilį ,,VW Passat“, į deÅ¡inės pusės galines dureles. Automobilis ,,VW Passat" tapo nevaldomas, nulėkė nuo kelio ir priekine dalimi atsitrenkė į medžius.

Po įvykio iÅ¡ automobilio jis iÅ¡lipo pirmas, jam skaudėjo nugarÄ , t. y. apatinę nugaros dalį. Paskui iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo T.. Jis buvo prie automobilio, kai automobilio viduje buvęs L. pasakė, kad T. prarado sÄ monę. Maždaug po 4 min. L. pasakė, kad T. sÄ monę atgavo, tada iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo L., o paskui ir T. T. paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, o po kažkiek laiko, jis negali nurodyti, į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba.

Jį paguldė ant neštuvų ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jis buvo gydomas, nes jam buvo nustatytas stuburo slankstelio lūžis. Maždaug po 5 dienų, jis buvo išleistas iš ligoninės į namus gydytis ambulatoriškai. Iš karto po eismo įvykio jo draugas L. skundėsi skausmais šone. Jis matė, kad T. buvo prakirstas dešinysis antakis, o ant kaktos buvo guzas. T. tuo metu sveikata nesiskundė. Šio eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, specialisto išvadoje nurodyta, kad jam kliniškai nustatyta juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Draudimo bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ jam iÅ¡mokėjo 3653,44 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Å iÄ draudimo iÅ¡mokÄ sudaro: 94,43 eurų patirtos gydymo iÅ¡laidos, 559,01 eurų nedarbingumo laikotarpiu negautos pajamos bei 3000 draudimo iÅ¡moka neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad jis palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o, kad jam bÅ«tų atlyginta padaryta 10000 eurų neturtinė žala. 3000 eurų jam jau iÅ¡mokėjo draudimo bendrovė, tai likusiÄ sumÄ praÅ¡o priteisti taip: 2000 eurų iÅ¡ draudimo bendrovės ir 5000 eurų iÅ¡ kaltinamojo asmens.

Jis po įvykusio eismo įvykio iki Å¡iol patiria neigiamas emocijas, skauda nugarÄ , negali sportuoti, važinėti dviračiu, reguliariai lankosi pas gydytojus, dėl skaudančios nugaros turėjo pakeisti darbÄ . Palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį atlyginti.

18. Nukentėjusysis L. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. apie 8.38 val., (duomenys neskelbtini) važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), jis pateko į eismo įvykį. 2016 m. spalio 22 d. apie 8.10 val., jis ir jo draugai A. Č., T. V. ir T. T. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) automobiliu ,,VW Passat“, kurį vairavo T. V.. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje šalia vairuotojo sėdėjo A. Č., jis sėdėjo galinėje keleivio vietoje už vairuotojo, o T.

T. sėdėjo galinėje keleivio vietoje už priekinės keleivio vietos, t. y. už A. Č.. Visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) miestÄ , nes visi mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje. IÅ¡važiavę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), ir pravažiavę (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryÅ¾Ä , važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi, kelio danga buvo drėgna. Pavažiavus nuo (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos maždaug 3-4 kilometrus, jis pamatė, kad deÅ¡inėje kelio pusėje, stotelėje stovi raudonos spalvos automobilis, ar buvo įjungti automobilio galiniai žibintai, jis neatkreipė dėmesio.

Artėjant prie stovinčio automobilio ir likus keliems metrams iki automobilio, staiga tas automobilis pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę, t. y. į pagrindinį keliÄ , nerodydamas posÅ«kio ir dar bandydamas įvažiuoti į Å¡alutinį keliÄ , vedantį į (duomenys neskelbtini). Pamačius, kad tas automobilis suka, nepraleisdamas jų automobilio, važiuojančio pagrindiniu keliu, T., vairavęs automobilį, suriko ,,kÄ jis daro“. T., bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo pasuko į kairę pusę, bandydamas tÄ automobilį apvažiuoti ir norėdamas jį aplenkti, tačiau T. nespėjus aplenkti automobilio, raudonos spalvos automobilį vairavęs asmuo dar labiau suko į kairę pusę, norėdamas įvažiuoti į Å¡alutinį keliÄ , vedantį į (duomenys neskelbtini).

Ir tÄ akimirkÄ Ä¯ važiuojantį T. automobilį, į deÅ¡inės pusės galines keleivio dureles rėžėsi raudonos spalvos automobilis. SusidÅ«rimas įvyko 10-15 metrų pavažiavus nuo stotelės. T. suÅ¡uko, kad automobilio nevaldo. Nuo smÅ«gio automobilis tapo nevaldomas ir nulėkė nuo kelio, kur priekine automobilio dalimi atsitrenkė į medžius. Po smÅ«gio, praėjus kelioms minutėms A. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o T. T. automobilyje prarado sÄ monę, jis pats sÄ monės praradęs nebuvo.

Po kelių minučių iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir T.. Po keliolikos minučių jam ir T. bÅ«nant automobilio viduje, T. atgavo sÄ monę, ir jis pastebėjo, kad jai ant kaktos yra labai didelis guzas. Tada, jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pastebėjo, kad iÅ¡ sustojusio automobilio iÅ¡lipęs vyras, su benzopjÅ«klu nupjovė medžius, kurie blokavo T. vairuojamo automobilio dureles, ir tada jis padėjo T. iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Kalbant su A., kuris stovėjo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, Å¡is pasakė, kad darosi sunku stovėti ir skauda nugarÄ .

Po automobilių susidÅ«rimo T. paskambino tel. Nr. 112 ir pranešė, kas nutiko. Tuomet po kiek laiko į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai bei greitoji medicinos pagalba. Atvykusi greitoji medicinos pagalba iÅ¡vežė A. Č., o T. kitu automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusysis patvirtino, kad jį taip pat nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nes jam skaudėjo deÅ¡inį Å¡onÄ . Buvo padaryta rentgenograma, tačiau lūžių neradus, buvo iÅ¡leistas tÄ pačiÄ dienÄ gydytis į namus.

Eismo įvykio metu jis nukentėjo, nes buvo sumuÅ¡ta blauzda, dėl skausmų deÅ¡iniajame Å¡one jis juto didelį fizinį skausmÄ , jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, taip pat tris savaites buvo priverstas vartoti vaistus nuo skausmo. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo jis civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.

19. Nukentėjusioji T. T. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji, 2016 m. spalio 22 d. ryte, tikslaus laiko nepamena, (duomenys neskelbtini) važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį. 2016 m. spalio 22 d. apie 8.00 val., ji ir jos bendramoksliai L. M., T. V. ir A. Č. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) automobiliu, kurio modelio ir valstybinio numerio nežino, vairuojamu T. V.. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje šalia vairuotojo sėdėjo A. Č., L. M. sėdėjo galinėje keleivio vietoje už vairuotojo, o ji sėdėjo galinėje keleivio vietoje už priekinės keleivio vietos, t. y. už A.

Č.. Visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini), kadangi visi mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, kur paskaitos prasideda nuo 9.00 val. Pravažiavę (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryÅ¾Ä , važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kiek laiko ar kiek kilometrų važiavo, ji nurodyti tiksliai negali, tačiau važiuojant staiga pajuto stiprų smÅ«gį ir iÅ¡ karto prarado sÄ monę. Kiek laiko buvo be sÄ monės, nežino. SÄ monę ji atgavo T. automobilyje, kuris, kiek matė, buvo nuvažiavęs į Å¡alikelę.

Po kurio laiko ji taip pat iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pastebėjo, kad jau yra atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri teikė pagalbÄ A. Č.. Tuo metu prie jos priėjo nepažįstama moteris, kurios apibÅ«dinti negali, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje. Moteris pasiÅ«lė nuvežti jÄ Ä¯ ligoninę. Ji sutiko ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir minėta moteris jÄ pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusioji nurodė, kad apžiÅ«rėję gydytojai jÄ tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡leido į namus ambulatoriniam gydymui.

Po kelių dienų ji kreipėsi į savo Å¡eimos gydytojÄ V. V., dirbančiÄ VÅ¡Ä® ,, (duomenys neskelbtini)“, tolimesniam gydymui. T. T. patvirtino, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo pretenzijų neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.

20. Nukentėjusysis T. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. ryte, vairuodamas mamos J. V. automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), mokytis (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Jo vairavimo stažas 2 metai. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A. Č., ant kairės galinės sėdynės sėdėjo L. M., o ant galinės sėdynės dešinėje pusėje ant sėdynės sėdėjo T.

T.. Oro sÄ lygos buvo geros, matomumas taip pat, nesnigo ir nelijo, važiavo apie 90 km/h greičiu. Važiuojant jis pamatė deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje pagal jo važiavimo kryptį stovintį automobilį ,,Audi 80“, raudonos spalvos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo automobiliui priartėjus prie minėto automobilio, kokiu konkrečiai atstumu įvardinti negali, jis pastebėjo, kad ,,Audi 80“ automobilis staiga pajudėjo ir įvažiavo į deÅ¡inę eismo juostÄ . Nukentėjusysis nurodė, kad automobilis ,,Audi 80“ važiavo 20-30 km/h greičiu.

Visa tai įvyko dar neprivažiavus posÅ«kio į (duomenys neskelbtini). Siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kilusio pavojaus jo keleiviams, manydamas, kad galės saugiai prasilenkti su automobiliu ,,Audi 80“, nes prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje transporto priemonių nebuvo, kiti automobiliai ta kryptimi nevažiavo, T. V. nurodė, kad jis kirto iÅ¡tisinę vidurio linijÄ ir įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Jis paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ jį važiuojantis automobilio ,,Audi 80“ dar labiau pasuko į kairę pusę, jis taip padarė kirsdamas iÅ¡tisinę vidurio linijÄ , nes dar nebuvo privažiavęs posÅ«kio į kairę pusę, kur jau yra brÅ«kÅ¡ninė linija.

Kadangi automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas suko į kairę, tai pastarasis automobilis kairės pusės priekiniu sparnu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekines deÅ¡inės pusės dureles ties veidrodėliu, tada tiesiog perbrėžė visÄ deÅ¡inę jo automobilio pusę. Nukentėjusysis nurodė, kad nuo Å¡io smÅ«gio „Audi 80“ automobilis buvo nublokÅ¡tas į Å¡onÄ , o jo automobilis nuvažiavo į priekyje esantį miÅ¡kÄ , kur atsitrenkė į pakelės medžius. Važiuojant po smÅ«gio jokių stabdymo žymių nebuvo, kadangi jis tuo metu nestabdė.

NubloÅ¡kus jo automobilį nuo pagrindinio kelio, jis važiavo tiesiai, prieÅ¡ pat atsitrenkiant į medžius pamatė, kad jo automobilio greitis buvo 70 km/h. Nukentėjusysis T. V. paaiÅ¡kino, kad pastebėjęs kelyje kliÅ«tį jis vadovavosi nuojautomis, nestabdė ir stengėsi aplenkti staiga įvažiavusį ,,Audi 80“. Nukentėjusysis tvirtino, kad jis negalėjo aplenkti ,,Audi 80“ automobilio iÅ¡ deÅ¡inės, nes jam nebÅ«tų pakakę asfaltuotos dalies. T. V. nurodė, kad susidÅ«rimas įvyko ant pagrindinio kelio, ties iÅ¡tisine linija, maždaug 30 m iki posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) kaimÄ .

Buvo sužaloti visi jo automobilio keleiviai. T. V. paaiÅ¡kino, kad automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas, darydamas tuos manevrus, pradėdamas važiuoti bei atlikdamas posÅ«kio manevrÄ , nerodė jokių posÅ«kio signalų. Jis mano, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas, kuris iÅ¡važiuodamas į važiuojamÄ dalį nežiÅ«rėjo į veidrodėlius, nesidairė ir nepamatė jo automobilio, po to, jis pasuko į kairę taip pat nežiÅ«rėdamas į veidrodėlius, tai jis turėjo praleisti jo automobilį, nes jis važiavo jau kita eismo juosta, jį lenkdamas.

IÅ¡vengti Å¡ių padarinių jis neturėjo realios galimybės, nes negalėjo numatyti, kad automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas darys staigų manevrÄ Ä¯ kairę, nes nerodė jokių ženklų, kad ruoÅ¡iasi daryti kokius nors manevrus, važiavo deÅ¡ine kelio puse į priekį ir staigiai suko į kairę. Sustabdyti automobilio jis negalėjo, nes iki automobilio ,,Audi 80“ buvo labai nedidelis atstumas, ir tas vairuotojas staigiai suko į kairę. Jokių transporto priemonių kelyje prieÅ¡ įvykį ir jam vykstant nebuvo.

Autobusų stotelėse nebuvo jokių žmonių. IÅ¡ automobilio, keleiviai po įvykio iÅ¡lipti negalėjo, eismo įvykyje buvo kažkokie vyrai, kurie iÅ¡pjovė medžius, tada jie ir iÅ¡lipo. Eimo įvykio metu buvo sužaloti su juo važiavę A. Č., L. M. ir T. T., kurie buvo nugabenti greitosios med. pagalbos automobiliais į gydymo įstaigÄ . Nurodė, kad, T. T. į gydymo įstaigÄ nuvežė automobilio ,,Audi 80“ vairuotojo draugė. Atvykę policijos pareigÅ«nai kažkÄ matavo, tačiau jis nebuvo supažindintas su matavimais, pareigÅ«nai jam nieko nedavė pasiraÅ¡yti.

PareigÅ«nams įvykio metu jis konkrečiai nurodė vietÄ , kur buvo jo automobilis, kai į jį atsitrenkė automobilis ,,Audi 80“. Vėliau, jam susipažinus su ikiteisminio tyrimo byla, jis pastebėjo, kad neteisingai pažymėta automobilių susidÅ«rimo vieta. Nukentėjusysis T. V. tvirtina, kad susidÅ«rimo vieta buvo pagrindiniame kelyje, o ne Å¡alutiniame. Eismo įvykio metu jis sužalotas nebuvo, jo turtas sugadintas nebuvo, kadangi automobilis ,,VW Passat“ priklauso jo motinai J. V.. T. V. prašė jo civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ kalto asmens 500 eurų advokatui turėtas iÅ¡laidas, 60 eurų kelionės iÅ¡laidas ir 500 eurų neturtinės žalos.

21. Nukentėjusioji J. V. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. V. yra jos sÅ«nus. Automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu. Å iuo automobiliu 2016-10-22 ryte jos sÅ«nus T. važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apie 08.45 val., T. atsiuntė SMS žinutę, kad atsitiko avarija, kad yra sužeistų, bet jam viskas gerai. Ji iÅ¡kart paprašė savo draugÄ R. M. nuvežti jÄ Ä¯ avarijos vietÄ . Atvykus į avarijos vietÄ , ten jau buvo greitosios med. pagalbos automobilis, kuriame buvo A.

Č.. T. pasakė, kad T. T. išvežė pakeleivingas automobilis, o L. M. skundėsi skausmu šone. T. automobilis stovėjo už važiuojamosios dalies miškelyje, o automobilis „Audi 80“ stovėjo ant šalutinio kelio. Avarijos vietoje buvo keli policijos pareigūnai, jie rūpinosi sužeistaisiais. Tuo metu avarijos vietoje (duomenys neskelbtini) policininkų dar nebuvo. Nukentėjusioji nurodė, kad ji prisimena, kad policininkas klausė “Audi 80“ vairuotojo, ar jis matė, kad neveikia automobilio kairės posūkio žibintas.

Tas vairuotojas pasakė, kad posūkis veikė, kai išvažiavo iš kaimo. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams V. B. parodė, iš kurios vietos jis išvažiavo, tai buvo tolėliau nuo stotelės. Kai policijos pareigūnai matavo avarijos vietoje, aiškinosi, kas ir kur buvo, ji buvo toje vietoje. Ji ir jos sūnus T. sakė policijos pareigūnams, kad užfiksuotų, nufotografuotų, kad neveikia automobilio “Audi 80“ kairiojo posūkio žibintas. Pareigūnai sakė, kad viskas užfiksuota.

Jai atvykus į avarijos vietÄ nebuvo jokių moterų, nei vienoje, nei kitoje autobusų stotelėje jokių žmonių nebuvo. Kada kažkuris policininkas “Audi 80“ vairuotojui pasakė, kad jis kirto iÅ¡tisinę linijÄ , tai vairuotojas nesigynė, nesiginčijo, nieko nesakė, kad nekirto tos iÅ¡tisinės linijos, kažkÄ tiesiog numykė ir tiek. Nukentėjusioji nurodė, kad “Audi 80“ vairuotojas sakė, kad atvežė močiutę į autobusų stotelę, bet nieko nesakė apie tai, kad močiutė matė, kaip įvyko avarija.

O kai ji atvyko į avarijos vietÄ , jokios močiutės nebuvo nei vienoje stotelėje. Nei jos sÅ«nus T., nei L. nieko nesakė apie tai, kad stotelėje bÅ«tų buvusi kokia moteris. Vaikai sakė, kad avarijos liudytojų nebuvo. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas jos automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo 2013-07-02 už 2200 eurų. 2018 kovo 26 d. už minėtÄ automobilį ji gavo 1097 eurų iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudimo bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“.

Šį automobilį ji turėjo parsigabenti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, todėl, ji už jo gabenimÄ sumokėjo 90 eurų. Dėl to, jai buvo padaryta 90 eurų turtinė žala. Taip pat jai padaryta ir moralinė žala, kuriÄ ji vertina 300 eurų, kadangi ji ilgÄ laikÄ neturėjo automobilio, už jį nebuvo sumokėta draudimo iÅ¡moka, turėjo skolintis iÅ¡ kitų asmenų ir tuo laikotarpiu negalėjo juo naudotis. Be to, sÅ«nui T. įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir jį apklausus kaip įtariamÄ jį jai pablogėjo sveikata, tai yra, ji kreipėsi į medikus ir jai buvo konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

Dėl šio įvykio ji patyrė neigiamas emocijas, išgyveno, todėl ji šioje byloje reiškia civilinį ieškinį 300 eurų neturtinei ir 90 eurų turtinei žalai atlyginti.

22. Liudytojas V. S. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2016 metų spalio mėnesį dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. K.. Prisimena, kad ryte, buvo gautas praneÅ¡imas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posÅ«kiu į (duomenys neskelbtini) kaimÄ Ä¯vyko eismo įvykis ir yra nukentėjusių asmenų. Atvykus į įvykio vietÄ rado susidÅ«rusius automobilius ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“.

Ä®vykio vietoje buvo automobilių vairuotojai ir keleiviai. Vieno iÅ¡ automobilių keleivį padėjo paguldyti ant neÅ¡tuvų ir medikai iÅ¡sivežė. IÅ¡kvietė operatyvinę grupę, kadangi eismo įvykis su sužalotais asmenimis. Atvykus operatyvinės grupės pareigÅ«nui V. A. pradėjo įforminti įvykį, paėmė vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus. IÅ¡ karto pradėjo įforminti eismo įvykio vietÄ . Dalyvaujant abiem vairuotojams, fiksavo transporto priemonių iÅ¡sidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių Å¡ukes, kurios buvo iÅ¡simėtę antkelio.

Taip pat užfiksavo transporto priemonės ,,VW Passat“ važiavimo kryptį. Kuris pareigÅ«nas alkotesteriu tikrino abiejų vairuotojų blaivumÄ nepamena. Jie buvo blaivÅ«s. Liudytojas nurodė, kad jis schemÄ perbraižė kabinete, kurioje pažymėjo visas su minėtu įvykiu susijusias detales. SusidÅ«rimo vieta galėjo bÅ«ti nepažymėta, jeigu jos nenurodė vairuotojai. SurinktÄ medžiagÄ perdavė operatyvinės grupės darbuotojui. Užfiksavus visas aplinkybes, iÅ¡kvietė techninę pagalbÄ , kuri iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvežė abi transporto priemones į saugojimo aikÅ¡telę.

23. Liudytojas V. A. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigose. 2016 metų spalio mėnesį dirbo pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ darbo grafikÄ operatyvinėje grupėje kartu su vyriausiuoju patruliu G. S.. Tikslaus laiko neatsimena, ryte buvo gautas praneÅ¡imas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posÅ«kiu į (duomenys neskelbtini) kaimÄ Ä¯vyko eismo įvykis, yra sužalotų asmenų.

Atvykus į įvykio vietÄ su tarnybiniu automobiliu rado du automobilius. Å iuo metu neprisimena kokios buvo markės automobiliai. Ä®vykio vietoje buvo automobilių vairuotojai. Pradėjo įforminti įvykį. Patruliai buvo paėmę vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus. Kartu su vyr. patruliu G. S. įformino įvykio vietÄ , jis surašė kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , padarė fotonuotraukas. Dalyvaujant abiem vairuotojams, vardų, pavardžių neprisimena, fiksavo transporto priemonių iÅ¡sidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių Å¡ukes, kurios buvo iÅ¡simėtę ant kelio.

Eismo įvykio schemÄ braižė vyr. patruliai. Taip pat alkotesteriu vairuotojams buvo patikrinti girtumo laipsniai. Abu vairuotojai buvo blaivÅ«s. Liudytojas nurodė, kad praėjo daug laiko ir Å¡iuo metu gerai nepamena aplinkybių, palaiko anksčiau duotus parodymus. Jis patvirtino, kad nufotografavo eismo įvykio vietÄ . Policijos komisariate iÅ¡ fotoaparato nuotraukos buvo perkeltos į foto lenteles ir prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Skaitmeninės nuotraukų laikmena buvo palikta darbiniame fotoaparate.

Fotoaparatas tarnybinis, jis laikomas policijos komisariate. Eismo įvykio apžiÅ«ros metu be policijos pareigÅ«nų dalyvavo ir eismo įvykio dalyviai, tai yra T. V. ir V. B., tačiau jie į protokolÄ nebuvo įtraukti, kadangi tokio pobÅ«džio eismo įvykį jis įformino pirmÄ kartÄ , todėl nežinojo, kad tai reikalinga daryti.

24. Liudytojas G. S. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2016 m. spalio 22 d. nuo 08.00 val. iki 20.00 val. dirbo pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ darbo grafikÄ operatyvinėje grupėje kartu su tyrėju V. A.. Per radijo ryšį buvo gautas praneÅ¡imas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posÅ«kiu į (duomenys neskelbtini) kaimÄ Ä¯vyko eismo įvykis, yra sužalotų asmenų.

Ä® įvykio vietÄ jau buvo nuvykę patruliai V. S. ir R. K.. Jie nuvyko tam, kad įformintų eismo įvykį, kuriame buvo sužalotų asmenų. Atvykus į eismo įvykio vietÄ , joje buvo aukščiau nurodyti patruliai ir eismo įvykio dalyviai, V. B. ir T. V.. Atvykus į eismo įvykio vietÄ , nukentėjusiųjų asmenų nebuvo, jie jau greitosios med. pagalbos automobiliu buvo iÅ¡gabenti į gydymo įstaigÄ . Eismo įvykio apžiÅ«ros planÄ sudarė pirmiausiai į įvykio vietÄ atvykę patruliai, tai yra V.

S. ir R. K.. Liudytojas nurodė, kad jis nėra kompetentingas įforminti eismo įvykių, kurių metu sužaloti žmonės, tai atlieka operatyvinės grupės pareigÅ«nas, todėl jis negali nurodyti kaip ir kokie duomenys privalo bÅ«ti įforminti ir perkelti. Jo funkcijos buvo apsaugoti eismo įvykio vietÄ . Jam nei vienas eismo dalyvis ar kitas asmuo nepateikė informacijos, kad neveikė automobilio ,,Audi 80“ galinis kairės pusės posÅ«kio žibintas, todėl tokia informacija tikrinama nebuvo. Girtumo matavimo prietaiso pagalba eismo įvykio dalyviams pirmiau atvykę patruliai nustatė kad abu vairuotojai buvo blaivÅ«s. Jis su V.

A. abu vairuotojus, tai yra V. B. ir T. V. pristatė į Varėnos rajono ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas jų kraujas, tikslu nustatyti ar jie blaivūs. Liudytojas nurodė, kad ,,Audi 80“ jau buvo šalutiniame kelyje, kai į jį atsitrenkė ,,VW Passat“ automobilis.

25. Liudytojas R. K. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Neprisimena, kada tiksliai įvyko eismo įvykis, apie kurį klausiama, bet tai galėjo bÅ«ti 2016 metų spalio mėnesį. TÄ dienÄ dirbo pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ darbo grafikÄ viename ekipaže su vyriausiuoju patruliu V. S.. Gavus praneÅ¡imÄ , kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posÅ«kiu į (duomenys neskelbtini) kaimÄ Ä¯vyko eismo įvykis ir yra sužeistų asmenų, jie su vyr. patruliu V.

S. pirmi atvyko į avarijos vietÄ . Avarijos vietoje buvo susidÅ«rę du automobiliai, vienas buvo miÅ¡kelyje, antras automobilis buvo ant kelio į (duomenys neskelbtini). Automobiliai buvo ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“. Ä®vykio vietoje buvo abiejų automobilių vairuotojai ir keleiviai. Kiek prisimena, buvo sužalotas kažkurio automobilio keleivis-vaikinas. SužeistÄ Å¾mogų iÅ¡vežė medikai. Buvo iÅ¡kviesta (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato operatyvinė grupė, nes eismo įvykio metu buvo sužaloti žmonės. Atvykus operatyvinės grupės pareigÅ«nui V.

A. pradėjo įforminti įvykį, paėmė vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus. Dalyvaujant abiem vairuotojams, buvo įforminta eismo įvykio vieta, fiksavo transporto priemonių iÅ¡sidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių Å¡ukes, kurios buvo iÅ¡simėtę ant Å¡alutinio kelio. Eismo įvykio schemÄ braižė vyr. patrulis V. S.. Alkotesteriu abiem vairuotojams buvo patikrintas blaivumas jie buvo blaivÅ«s. IÅ¡kvietė techninę pagalbÄ , kuri iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvežė abi transporto priemones į saugojimo aikÅ¡telę.

Liudytojas nurodė, jog įvykio vietoje ,,Audi 80“ vairuotojas sakė, kad suko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) ir pajuto smūgį į savo automobilį, o automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas sakė, kad ,,išėjo ant lenkimo“, o priešais važiavęs automobilis suko į kairę, todėl abu automobiliai susidūrė. Jis sakė ,,VW Passat“ vairuotojui, kad šis iš viso toje kelio atkarpoje negalėjo daryti lenkimo manevro, nes ten yra ištisinė linija. Pasakė, kad jis pažeidė Kelių transporto taisykles.

Vairuotojas lyg ir sutiko su jo pastebėjimais. Liudytojas nurodė, kad automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas turėjo galimybę apvažiuoti ,,Audi 80“ iš dešinės, nes toje vietoje kelias pakankamai platus ir erdvus, saugus tokiam apvažiavimui. Liudytojas nurodė, kad jo manymu buvo viršytas greitis. Jis nurodė, kad pagal kelių eismo taisykles ,,VW Passat“ vairuotojas negalėjo toje vietoje lenkti, nes ant kelio buvo ištisinė linija apie 200 metrų ir buvo sankryža su šalutiniu keliu.

Ä®vykio metu oro sÄ lygos buvo geros, matomumas geras. Prisimena, kad abu automobiliai buvo techniÅ¡kai tvarkingi, nes vairuotojai pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Ar atvykus į eismo įvykio vietÄ degė ,,Audi 80“ galinis kairės pusės žibintas nurodyti negali, kadangi praėjo nemažas laiko tarpas, nepamena. Nei vienas iÅ¡ eismo įvykio dalyvių ar įvykio vietoje buvusių asmenų nepareiÅ¡kė pretenzijos, kad nedega automobilio ,,Audi 80“ galinis kairės pusės posÅ«kio žibintas.

26. Liudytoja A. K. apklausta apylinkės teisme parodė, kad V. B. - jos anÅ«kės R. K. draugas. AnÅ«kė R. Å¡iuo metu gyvena su V. B. (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 22 d. apie 08.40 val., V. automobiliu vežė jÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo iki autobusų stotelės, pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini). Ji turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), autobusas iÅ¡ stotelės turėjo iÅ¡važiuoti 09.00 val. V. jÄ iÅ¡leido stotelėje, kuri yra žiÅ«rint (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kryptimi.

JÄ iÅ¡leidęs V. pavažiavo truputį į priekį. Ji matė, kad V. važiuoja įjungęs kairįjį posÅ«kį, ir ten apsisuko, nes turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad ji turi įprotį, kad visada žvilgsniu palydi žmones, kurie atveža į stotelę. Nesvarbu, ar tai bÅ«tų jos vaikai, ar anÅ«kai. Tiesiog pažiÅ«ri, kaip jie pasuka į (duomenys neskelbtini) keliÄ . Ji nurodė, kad apsisukinėdamas V. buvo įjungęs kairį posÅ«kį, tada apsisuko, o po to pavažiavo į priekį ir rodydamas kairį posÅ«kio signalÄ ruošėsi sukti į kairę - link (duomenys neskelbtini).

Ji stovėjo priekiu į V. automobilį, į (duomenys neskelbtini) pusę, o nugara į (duomenys neskelbtini) pusę, ir tada pajuto, kad jÄ kažkas aptaÅ¡kė, nes buvo palyta, ant asfalto buvo balos, ir staigiai pro jÄ pravažiavo maÅ¡ina nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Ji nematė, ar tos maÅ¡inos gale Å¡vietė kokie žibintai. Tiesiog viskas įvyko labai staigiai, ji net nesuprato, kad V. maÅ¡ina susidÅ«rė su kita maÅ¡ina. Matė, kad V. suka į kairę pusę, o tuo pačiu momentu dideliu greičiu pralėkė kita maÅ¡ina, tada V. maÅ¡ina sustojo, taip ir neužsukusi į kairę, o tos kitos maÅ¡inos jau nesimatė.

Stovėdama stotelėje ji matė, kad V. stovi vietoje, nevažiuoja. jai pasidarė neramu, ji priėjo prie V. ir paklausė, kas atsitiko. V. atsakė, kad jo maÅ¡inÄ kliudė kita maÅ¡ina, kuri atlėkė nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Kadangi jau buvo beveik 09.00 val., todėl ji grįžo į autobusų stotelę, atvažiavo autobusas, ir ji iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Ties posÅ«kiu į (duomenys neskelbtini) jos autobusas prasilenkė su autobusu, važiuojančiu į (duomenys neskelbtini) ,tada ji pamatė, kad paskui autobusÄ , važiuojantį į (duomenys neskelbtini), važiuoja policijos automobilis.

Ji suprato, kad policija važiuoja į avarijos vietÄ . Ji neturi vairuotojo pažymėjimo, nemoka vairuoti, bet visada labai atidžiai stebi viskÄ , kas vyksta kelyje.

27. Liudytoja R. K. – N. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad V. B. yra jos sesers R. K. draugas. 2016 m. spalio 22 d. apie 9.00 val., jai į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino V. B.. Jis pasakė, kad įvyko avarija, kad niekas iÅ¡ savų negali atvažiuoti į avarijos vietÄ , kad jis nežino kÄ daryti. Tada labai sirgo jos dukrytė, buvo aukÅ¡ta temperatÅ«ra, jos vyras pasiliko su dukrele, o ji iÅ¡važiavo automobiliu į avarijos vietÄ . Ä® avarijos vietÄ atvažiavo gal po 10 minučių.

Atvažiavus pamatė vienÄ automobilį įvažiavusį į miÅ¡kÄ , o V. B. automobilis stovėjo ant kelio į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Automobilyje, kuris buvo miÅ¡kelyje, sėdėjo jauna moteris, kuriai buvo sumuÅ¡ta galva. Buvo dar vienas aukÅ¡tas vaikinas, kuris skundėsi skausmu nugaroje ir bloga savijauta. Tuo metu pradėjo lyti, todėl ji pasakė tam vaikinui, kad tegul jis sėda į jos automobilį kol atvažiuos greitoji pagalba. Ji kalbėjo su to automobilio vairuotoju, tai buvo jaunas vaikinas.

Liudytoja nurodė, kad ,,VW Passat“ vairuotojas priėjęs sakė: ,,buvo greitis, viskÄ daro greitis“. Atvažiavus medikei, ji apžiÅ«rėjo nukentėjusius ir pasakė, kad abiejų sužalotų, vaikino ir merginos vienu greitosios automobiliu negali vežti. Todėl, ji pati pasisiÅ«lė kurį nors sužeistÄ jį nuvežti į ligoninę. Vaikinas atrodė nukentėjęs labiau, todėl greitosios pagalbos automobilis jį iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini), o ji savo automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninę nuvežė moterį.

Važiuojant moteris pasakė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) į paskaitas, kad labai skubėjo, kad nežino, kaip įvyko avarija. Palikus moterį (duomenys neskelbtini) ligoninėje ji grįžo į avarijos vietÄ . Ji buvo avarijos vietoje ir tada, kai atvyko policija. V. B. klausė, kaip jis čia atsidÅ«rė, jis pasakė, kad atvežė į autobusų stotelę močiutę, kuri autobusu važiavo į (duomenys neskelbtini). V. nebuvo susižalojęs, tas kitas vairuotojas irgi nebuvo susižalojęs. Avarijos vietoje buvo dar vienas to kito automobilio keleivis, jį pažino, tai buvo L. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), buvęs jos bendradarbis.

Žino, kad V. B. automobilis buvo tik neseniai po techninės apžiÅ«ros, jis buvo techniÅ¡kai tvarkingas ir veikė visi posÅ«kių signalai, Å¡viesos ir visa kita. V. pats pasakojo, kad jis jau buvo pasukęs į (duomenys neskelbtini) kaimo keliukÄ , kai dideliu greičiu atlėkė automobilis ir susidÅ«rė su jo automobiliu. Ji turi vairuotojo pažymėjimÄ , daug vairuoja ir todėl mano, kad dėl eismo įvykio kaltas ne V. B., o kito automobilio vairuotojas, kuris, matyt lėkė labai dideliu greičiu ir kirto vidurio iÅ¡tisinę linijÄ .

28. Liudytojas R. M. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d., ryte jam paskambino J. V. ir paprašė pagalbos sakydama, kad sÅ«nus T. pateko į avarijÄ . Kartu su J. jis nuvažiavo į avarijos vietÄ , kuri buvo kelyje (duomenys neskelbtini). Kairėje kelio pusėje buvo Å¡alutinis kelias į kažkokį kaimÄ . Avarijos vietoje buvo du automobiliai ,,VW Passat“, kurį vairavęs T. V. ir automobilis ,,Audi 80“. Tomo automobilis buvo miÅ¡kelyje. Automobilis ,,Audi 80“ stovėjo ant to Å¡alutinio kelio priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę.

Jis gerai prisimena, kad automobilio ,,Audi 80“neveikė kairės pusės posÅ«kio žibintas. Jis klausė T., kaip čia taip atsitiko. T. atsakė, kad ,,Audi 80“ vairuotojas nerodė posÅ«kio ir staigiai pasidavė, pasuko į kairę, o jis nesitikėjo tokio ,,Audi 80“ manevro, todėl ir įvyko susidÅ«rimas. Jo manymu automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas tiesiog pagavo ,,žioplį“, neparodė posÅ«kio, neįsitikino, kad gali saugiai įvažiuoti į važiuojamÄ jÄ dalį, nerodė posÅ«kio sukdamas į Å¡alutinį keliÄ , todėl ir įvyko avarija.

Kada jis atvažiavo į avarijos vietÄ , tai abiejuose autobusų stotelėse jokių žmonių nebuvo. Prisimena kaip T. V. policininkas sakė, kad “Audi 80“ nerodė posÅ«kio. Policininkui paklausius ,,Audi 80“ vairuotojo dėl posÅ«kio, tas atsakė, kad vakar posÅ«kis veikė. Policininkas į tai pasakė, kad nesvarbu ar veikė vakar, turi veikti Å¡iandien ir dabar. Prisimena, kad ,,Audi 80“ vairuotojas sakė, kad įsodino į autobusÄ močiutę ir iÅ¡suko iÅ¡ stotelės. Pats vairuotojas sakė ir rodė, kad iÅ¡suko iÅ¡ stotelės (duomenys neskelbtini) kryptimi.

29. Siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones ir kuo iÅ¡samiau iÅ¡nagrinėti apeliacinius skundus bei įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį buvo atliktas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme ir apklausti ekspertai, surašę ekspertizės aktÄ bei nukentėjusieji. 29.1. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme ekspertas V. Å . patvirtino savo ekspertizės iÅ¡vadÄ ir parodė, kad techniniu požiÅ«riu, Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo abiejų vairuotojų veiksmai. Vienas iÅ¡ jų darė kairį posÅ«kį, prieÅ¡ tai įvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir darė kairį posÅ«kį tada, kada neleistinoje vietoje transporto priemonę lenkė kitas automobilis.

Automobilio „VW Passat“ vairuotojas šiame ruože negalėjo važiuoti priešpriešine juosta, kadangi buvo linija, kuri draudžia tai daryti. Autobuso sustojimas, kur išleido „Audi 80“ automobilio vairuotojas keleivę, yra žymiai toliau nei vyko susidūrimas, todėl jo nuomone, jeigu automobilio „VW Passat“ vairuotojas išvažiavo todėl, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas išvažiavo iš maršrutinio transporto sustojimo, tai eksperto vertinimu, seniai jį būtų pralenkęs ir susidurti ties sankryža negalėjo.

Jeigu automobilį perkelsime į važiuojamosios dalies deÅ¡inę pusę, žiÅ«rint link (duomenys neskelbtini), tai gautųsi situacija, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojui lėtinant greitį važiavimo kryptimi deÅ¡inėje eismo juostoje, automobilis „Audi 80“ bÅ«tų prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje įvažiuojantis į Å¡alutinį keliÄ . Jeigu „VW Passat“ vairuotojas bÅ«tų lėtinęs greitį, važiavimo krypties eismo juostoje, tai yra neįvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tai Å¡is eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Kadangi stabdomam automobiliui „VW Passat“ artėjant link „Audi 80“, pastarojo vairuotojas, darydamas kairį posÅ«kį, bÅ«tų atlaisvinęs „VW Passat“ eismo juostÄ .

Tas pasukimas kertant buvo nepriimtinas, bet čia tokia situacija susidaro, kad kai reikia padaryti kairį posÅ«kį ir matai iÅ¡ paskos atvažiuojantį automobilį, tai paprastai stengiesi kuo greičiau atlaisvinti eismo juostÄ , kad nepriversti lėtinti greičio. Jeigu matai, kad artėjantis automobilis nelenkia, anksčiau ar vėliau pradėsi posÅ«kį, tai tokiu atveju kirsti iÅ¡tisinės linijos negalima. Eismo taisyklių pažeidimas ne eksperto kompetencija. Eismo įvykį sÄ lygojo tai, kad vienas nevykdė Kelių eismo taisyklių ir antras nevykdė Kelių eismo taisyklių.

Galima sakyti, kad abiejų veiksmai sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Jei situacija bÅ«tų taip klosčiusi toliau, tai automobilis „VW Passat“, važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, bÅ«tų atsitrenkęs į sukančiojo automobilio „Audi 80“ kairį Å¡onÄ ar galinę dalį. Jeigu automobilis „Audi 80“ daro kairį posÅ«kį, kai jį lenkia, tai jis užtvertų keliÄ , įvažiuotų į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ priekine dalimi, dabar pervažiavęs prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , jau sankirtoje randasi, o toje situacijoje jis bÅ«tų įvažiavęs priekine dalimi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

„VW Passat“ vairuotojas arba stabdydamas priešpriešinėje juostoje atsitrenktų, arba lygiai taip pat nusukinėdamas gal išvengtų kontakto, bet nuvažiuodamas atsitrenktų į medžius. Faktas, „Audi 80“ negalėjo taip atlikti posūkio, tuo labiau, kad buvo lenkiantysis. Byloje nebuvo pateikta automobilio „VW Passat“ nuotraukų iš dešinio šono, bet kiek matėsi sugadinimai, vis dėl to automobilis „Audi 80“ kontaktavo priekiniu kairiu kampu su automobilio „VW Passat“ dešiniu šonu kažkur priekinio dešinio sparno ir durelių sandūroje.

IÅ¡tisinė linija nubrėžta tam, kad neatsirastų lenkiančios transporto priemonės, kuri sudarytų kliÅ«tį. Sprendžiant pagal transporto priemonių padėtį, susidÅ«rimas įvyko kelio (duomenys neskelbtini) sankryžos su keliu link (duomenys neskelbtini) artimesniajame kairiajame kampe. SusidÅ«rimas įvyko jau už sankirtos. Vairuotojas nebuvo užbaigęs posÅ«kio manevro, dar trÅ«ko iÅ¡važiuoti beveik per visÄ automobilio ilgį. Jam trÅ«ko iÅ¡važiuoti iÅ¡ kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, susidÅ«rimo momentu automobilis „Audi 80“ buvo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje tik priekiniu kairiuoju ratu, įvažiavęs už važiuojamųjų dalių sankirtos.

„VW Passat“ vairuotojas turėjo tokioje situacijoje sulėtinti greitį važiavimo krypties eismo juostoje ir apvažiuoti sukantį į kairę automobilį „Audi 80“ pro deÅ¡inę pusę. Kuris vairuotojas pirmas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus negali pasakyti. Lenkimas tame kelio ruože buvo neleistinas. Lenkimas ten nebuvo galimas ir pagal ženklÄ , jei jis yra, ir pagal iÅ¡tisinę linijÄ . Ekspertas apklausos metu negali atlikti skaičiavimų, gali tik paaiÅ¡kinti pateiktÄ savo iÅ¡vadÄ .

Tos aplinkybės, kad iÅ¡važiavo iÅ¡ kažkokios visuomeninio marÅ¡rutinio transporto stotelės, o nevažiavo kažkur nuo (duomenys neskelbtini), tai tos aplinkybės nebuvo nagrinėtos, to sustojimo stotelė net nebuvo užfiksuota, nebuvo jokių duomenų, kur ta stotelė yra. Tie klausimai nebuvo užduoti, todėl ir nebuvo sprendžiami. Negalėjo nurodyti, kad pagrindinė eismo įvykio sÄ lyga buvo automobilio „VW Passat“ veiksmai, nes jei atlikdamas pateikė iÅ¡vadÄ , kad abiejų vairuotojų veiksmai sÄ lygojo eismo įvykį, tai negalėjo teismo posėdyje pasakyti, jog pagrindinė sÄ lyga kažkokio tai vairuotojo veiksmai.

Pagarsinus liudytojo parodymus apylinkės teisme (t. 5, b. l. 138), ekspertas papildomai parodė, kad jei „VW Passat“ būtų atsitrenkęs į „Audi 80“ galinę dalį, tai būtų viskas tvarkoje. Ji važiavo priešpriešine eismo juosta, stabdė, bet ne laiku stabdė ir atsitrenkė į galinę dalį, o dabar sakysime automobilis „VW Passat“ juda dideliu kampu iš dešinės į kairę ir jis atsitrenkia. Kontaktas įvyksta ne važiuojamojo dalyje kelio (duomenys neskelbtini), o už važiuojamosios dalies ir automobilis „VW Passat“ juda dideliu kampu, nukreiptas iš dešinės į kairę.

IÅ¡ pradžių važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis „Audi 80“ pradeda daryti kairį posÅ«kį, automobilio „VW Passat“ vairuotojas staigiai nusuka į kairę. Jeigu „Audi 80“ vairuotojas nebÅ«tų atlikęs manevro, posÅ«kio, tai „VW Passat“ vairuotojui nebuvo jokio reikalo nusukinėti automobilį į kairę pusę. Eksperto vertinimu, į kairę „VW Passat“ nusuko dėl to, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas pradėjo kairės posÅ«kį, o automobilis „VW Passat“ važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta ir matydamas, kad užtveria jam keliÄ , nusuko automobilį į kairę pusę.

Ar buvo įjungtas posÅ«kio signalas ar ne visÄ laikÄ , kai automobilio „Audi 80“ vairuotojas pajudėjo iÅ¡ sustojimo, negali pasakyti. 10 ekspertizės akto paveikslėlyje parodyta automobilio „Audi 80“ techninio judėjimo trajektorija, atliekant kairį posÅ«kį, matosi, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas posÅ«kio metu kerta iÅ¡tisinio ženklinimo linijÄ . Jei nebÅ«tų buvę ženklo, tai viskas bÅ«tų buvę tvarkoje, lenkimas yra priimtinas ir galimas, pagrindinė sÄ lyga, kad darant kairį posÅ«kį, nedavė kelio lenkiančiam automobiliui.

Jei nėra ženklo, o yra punktyrinė linija, tai sukdamas į kairę nedavė kelio lenkiančiai transporto priemonei. Kada „VW Passat“ vairuotojas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , ar jau buvo linija ar nebuvo ekspertas negali pasakyti. Stabdymo žymės pažymėtos, tai tų duomenų pagrindu buvo sustatyta tokia schema. Važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, įvažiavo į ruoÅ¾Ä , kuris paženklintas iÅ¡tisine ženklinimo linija, t. y. į tÄ ruoÅ¾Ä , į kurį negalėjo įvažiuoti.

Tai nebuvo priežastis, vienas vairuotojas važiuoja kelio ruože, kuriuo važiuoti negalima, kitas vairuotojas atlieka kairį posÅ«kį, įvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tuo metu kai jo automobilį lenkė kita transporto priemonė. Čia abiejų vairuotojų veiksmai sÄ lygojo. IÅ¡skirti pagrindę sÄ lygÄ techniniu požiÅ«riu Å¡iuo atveju negalima, eismo įvykį sÄ lygojo abiejų vairuotojų veiksmai. Viena iÅ¡ sÄ lygų, kad važiavo prieprieÅ¡ine eismo juosta, tai kita sÄ lyga buvo, kad aplamai iÅ¡važiavo iÅ¡ sustojimo į keliÄ .

Tikėtina, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas turėjo galimybę apvažiuoti automobilį „Audi 80“ iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Tie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami žymiai anksčiau. Nustatyti kiek laiko automobilio „Audi 80“ vairuotojas, pradėjęs važiuoti, iki posÅ«kio judėjo, tada pasižiÅ«rėti kokiame atstume buvo automobilis „VW Passat“ ir tada bÅ«tų galima nagrinėti situacijÄ . Koks buvo automobilio „Audi 80“ greitis prieÅ¡ darant posÅ«kį duomenų nėra, todėl negalima pasakyti, kur buvo „VW Passat“ automobilis, kada jo eismo juostoje atsirado kliÅ«tis, gal jo nebuvo matomumo zonoje.

„VW Passat“ vairuotojas galėjo įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kada tos linijos dar nebuvo, iki iÅ¡tisinės linijos pradžios ir jo važiavimas galėjo užsitęsti ilgiau. Galėjo kirsti ir artėjimo zonoje. 29.2. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme ekspertas L. A. patvirtino savo ekspertizės iÅ¡vadÄ , jog prie eismo įvykio prisidėjo abu vairuotojai. Nebuvo žinių, ar automobilis „Audi 80“ vairuotojas rodė posÅ«kį, tik kad suko į kairę. Galėjo bÅ«ti ir taip, kad jis važiavo ir nepažiÅ«rėjo į veidrodėlį ir pradėjo posÅ«kį kairėn, tai ir buvo viena iÅ¡ sÄ lygų, kad įvyko Å¡is eismo įvykis.

„VW Passat“ vairuotojas galbÅ«t tikėjosi, kad jis tiesiog aplenks „Audi 80“ automobilį ir nebus jokių grėsmių, turbÅ«t neįvertino, kad bus posÅ«kis į kairę. SusidÅ«rimo kampas buvo smailas, nes „VW Passat“ vairuotojas nusukinėjo į kairę. Bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir nusukinėjo į kairę, galbÅ«t Å¡ioje situacijoje bÅ«tų nusukinėjęs į deÅ¡inę, tai galbÅ«t irgi galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Jie galėjome atkurti tik susidÅ«rimo momentÄ , kokiu greičiu automobilis važiavo prieÅ¡ susidÅ«rimÄ iÅ¡ esamų duomenų nustatyti negalima, automobilis „VW Passat“ galėjo važiuoti ir 90 km/h ir 100 km /h.

Buvo nurodytam, kad važiavo 90 km/h greičiu, kas buvo priimtina. Medžiai nebuvo stoti, todėl juos galėjo nukirsti. TeoriÅ¡kai, „VW Passat“ vairuotojas galėjo įvažiuoti anksčiau iki iÅ¡tisinės juostos, kai buvo punktyrinė linija. Pagal surinktus duomenis, Å¡ukės užfiksuotos už sankirtos. Jeigu rodo kairio posÅ«kio signalÄ , akivaizdžiai rodo, kad automobilis suks, tai iÅ¡ paskos vairuojantis automobilis turėtų imti veiksmų, kad sulėtinti greitį ir nesusidurti su prieÅ¡ais esančiu automobiliu.

Jei jis suka į kairę, tam ruoÅ¡iasi tvarkingai, iÅ¡ paskos važiuojantis automobilis neturėtų lenkti, nes prieÅ¡ lenkdamas jis turi įsitikinti, ar niekas priekyje iÅ¡ esančių automobilių nesiruoÅ¡ia sukti į kairę. 29.3. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis T. V. parodė, kad važiuojant pagrindiniu keliu, maždaug 30 metrų iÅ¡ priekio, iÅ¡ stotelės iÅ¡suko į pagrindinį keliÄ be posÅ«kio, kaip iÅ¡ giedro dangaus, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo kirto iÅ¡tisinę linijÄ .

Jau buvau beveik apvažiavęs, ties sparnu prilietė kontaktas ir stipriausias smÅ«gis buvo į galines duris, ko pasėkoje nubloÅ¡kė nuo kelio. Nukirto gal 6-7 medžius. Ekspertizėje paraÅ¡yta, kad ant 20 km atsitrenkė, tačiau jokių stabdymo žymių ten nėra, tik Å¡iaip žymės. V. B. patraukė maÅ¡inÄ iÅ¡ įvykio susidÅ«rimo vietos, nes kai atsisuko, matė, kad važiuoja, sakė draugams, kad gal bėga ir liepė filmuoti ar kažkÄ daryti. Tai jis pavažiavo, patraukė maÅ¡inÄ nuo pagrindinio kelio, nes gal galvojo trukdys.

Stiklo Å¡ukių ten net nebuvo, tai bet kas galėjo nukristi toliau negu kur buvo susidÅ«rimo įvykis. Labai nedidelis atstumas buvo iki susidÅ«rimo, tai sustabdyti, buvo beveik neįmanoma. Jei bÅ«tų atsitrenkęs į galÄ , tai bÅ«tų Å¡imtu procentų kaltas, o galima iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir bÅ«tų visi gražiai pravažiavę, bet kai nepažiÅ«rėjo per galÄ , nei per veidrodėlius, tai taip gavosi. BÅ«tų tiesiog apvažiavęs, kirtęs iÅ¡tisinę linijÄ , iÅ¡vengdamas susidÅ«rimo.

Gavosi, kad jis dar kartÄ suko, nes nematė, visiÅ¡kai nežiÅ«rėjo. „Audi 80“ automobilį pastebėjo iÅ¡ toli, atrodė, kad jis stovėjo arba lėtai važiuoja, bet kai priartėjo, matė, kad jis juda ir iÅ¡suko į pagrindinį keliÄ , kai buvo labai ne daug atstumo. Lauke buvo Å¡viesu. IÅ¡ pradžių nematė automobilio „Audi 80“ galinių Å¡viesų, posÅ«kio tai tikrai nebuvo. Kažkodėl policijos aikÅ¡telėje posÅ«kis atsirado ir nuotraukos buvo iÅ¡trintos ir eismo įvykio schema.

Prokurorė po trijų mėnesių pasakė, kad nuotraukų nuo pat pradžių nebuvo. Nuotraukos Å¡iaip nedingsta. Jis pridėjo savo darytas nuotraukas, automobilio Å¡oninio sugadinimo, bet kodėl ekspertams tai nebuvo nusiųsta nežino. Jis bandė jį aplenkti ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kad dar kartÄ suks jis neįtarė. VienÄ kartÄ užtvėrė keliÄ â€žAudi 80“, o kitÄ kartÄ , sukdamas jį nustÅ«mė nuo kelio. KeliÄ užtvėrė ant pagrindinio kelio, dar kai iÅ¡važinėjo iÅ¡ stotelės. SusidÅ«rimas įvyko ant pagrindinio kelio.

Automobilis „Audi 80“ buvo patrauktas nuo susidÅ«rimo vietos, jis iÅ¡ lėto važiavo, kažkur ant 10 km/val., vos riedėdamas į Å¡alutinį keliÄ . PraÅ¡o pripažinti V. B. kaltu ir gal teises atimti kokiems 5 metams. Dėl ieÅ¡kinio buvo 500 eurų dėl advokato, nes buvo priverstas samdytis advokatÄ . Už žalÄ niekas neatlygino, draudimas mamai atlygino nebent, nes maÅ¡ina buvo mamos. Neturtinė žala, tai patirti iÅ¡gyvenimai r stresas sugaiÅ¡tas laikas, daug reikėjo susiraÅ¡inėti, nes iÅ¡ pradžių kaltė krito jam ir reikėjo įrodyti, kad jis nekaltas.

Reikėjo važinėti į (duomenys neskelbtini), į įvykio vietÄ . IÅ¡ viso palaiko 1 060,00 eurų ieÅ¡kinį. 29.4. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji J. V. parodė, kad nukentėjusysis T. V. yra jos sÅ«nus, automobilis „VW Passat“ priklauso jai nuosavybės teise. Kai iÅ¡ sÅ«naus gavo žinutę, paskambino ir sužinojusi kuri vieta iÅ¡ karto ten nuvažiavo. Kai atvažiavo į įvykio vietÄ , buvo greitosios pagalbos automobilis, policija apžiÅ«rėjo, ėmė parodymus.

Kai „Audi 80“ stovėjo su įjungtu avariniu, tai tikrai nedegė posÅ«kis. Dar keli vairuotojai buvo sustoję ir policijos pareigÅ«nams sako, ar pažymėjote, kad nedega kairys žibintas, tai pareigÅ«nai sakė, kad pažymėjo. Kai atvažiavo policijos ekipažas, kai apklausinėjo pačius vairuotojus, tai V. B., parodė, kad jis nuo kelkraščio, kur autobusų stotelė, iÅ¡važinėjo į pagrindinį keliÄ ir policijos pareigÅ«nas žymėjosi. O kai jos sÅ«nų ir jį nuvežė į policijos komisariatÄ , lygiai taip pat policijos komisariate buvo pabraižyta schema, pažymėtos stotelės, pažymėta iÅ¡ kur iÅ¡važiavo, o paskui kai praėjo daugiau nei pusę metų, kai pradėjo reikÅ¡ti kaltinimus T.

V. ir leido susipažinti su bylos medžiaga, tai jiems buvo šokas, nes buvo visiškai pakeistas šitas įvykis, kitaip pateikta situacija. T. V. sužalojimų nepatyrė, vairuodavo atsakingai, neviršindavo greičio. Iš pradžių įtarimai buvo pareikšti jos sūnui, patyrė išgyvenimus, nes nesitikėjo. Jei viskas būtų užfiksuota kaip buvo, kaip rodė, tai nebūtų reikėję įrodinėti, nes viskas būtų apiforminta tinkamai. Sūnui buvo šokas ir jis labai pergyveno. Jai taip pat depresija buvo prasidėjus, turėjo gerti medikamentus.

Automobilis buvo neberemontuojamas, bet draudimas sumokėjo. IeÅ¡kinį palaiko. Ä®vykio vietoje iÅ¡ pradžių policijos pareigÅ«nai liepė parodyti jos sÅ«nui, kaip viskas buvo, tada V. B. rodė, kad įvažinėjo į pagrindinį keliÄ . Jo klausė, kurioje apytiksliai vietoje jis įvažiavo į pagrindinį keliÄ , tai jis rodė, kad va čia. Jis rodė, kur įvažiavo į pagrindinį keliÄ ir Å¡iek paėjęs apytiksliai parodė, kur buvo susidÅ«rimas. V. B. nesakė, kÄ darė stotelėje. 29.5.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į paskaitas. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, todėl gana gerai viskÄ matė. Buvo Å¡iek tiek nusisukęs, kalbėjo su kolega L. M., bet kai T. pasakė „kÄ jis čia daro“, jis matė kaip automobilis iÅ¡važinėjo iÅ¡ stotelės be posÅ«kio ir tada T. V. suko į kairę, bandydamas iÅ¡vengti smÅ«gio. Manevro vairuotojas nebaigė ir toliau suko į kairę, to pasėkoje buvo smÅ«gis į pertvarÄ tarp priekinių ir galinių durelių, ko pasėkoje jam lūžo stuburas dvejose vietose.

Kai V. pasakė, kÄ jis daro, atsisuko. Pamatė prieÅ¡ais automobilį. Nematė, nei kad bÅ«tų degęs posÅ«kis, nei kad kažkas kitas bÅ«tų įjungtas. PosÅ«kio tikrai nebuvo, nes mirksi ir matai, o dėl Å¡viesų negali Å¡imtu procentų pasakyti, bet mano, kad ir Å¡viesų nebuvo. Atstumas nebuvo didelis, kad stabdyti. Jis iÅ¡ savo kampo matė, kad buvo iÅ¡važiuota iÅ¡ stotelės ir tiesiai link (duomenys neskelbtini) nusukimo. Nepasakys, ar T. V. bandė stabdyti, tik žino, kad bandė iÅ¡vengti smÅ«gio, rikiuodamasis į kairę, nes iÅ¡ priekio nebuvo automobilių, buvo tuščias kelias.

Po to T. pradėjo sakyti, kad filmuoti, kad nebėgtų, jis kiek galėjo atsisuko, tai matė kaip buvo patraukta mašina iš pagrindinio kelio į kelkraštį. Po to jis išlipo iš mašinos ir laukė greitosios mašinos, kai greitoji atvažiavo, jį išvežė, todėl kas vyko toliau negali papasakoti. Jis patyrė stuburo lūžius, dar buvo L3 kompresinis skyrelinis lūžis, kas byloje nėra pažymėta, čia paskutinius tyrimus pasidarė. Jo civilinis ieškinys yra 10 000,00 eurų. 3 000,00 išmokėjo draudimo bendrovės. Iš kaltininko prašo 8 000, 00 eurų, iš draudimo 2 000,00 eurų.

IÅ¡ įvykio vietos buvo patrauktas „Audi 80“ automobilis ir buvo pavažiuota iÅ¡ susidÅ«rimo vietos į Å¡alikelę. Negali pasakyti, kiek metrų patraukė automobilį. Kai V. atvažiavo, greitoji jį buvo iÅ¡vežusi į (duomenys neskelbtini) ligoninę. V. B. buvo atvažiavęs pas jį, siÅ«lė tartis, siÅ«lė pinigų, kad atsiimtų ieÅ¡kinį, tačiau, suma, kuriÄ jis siÅ«lė, neatitiko patirtų sužalojimų. 29.6. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji T. T. parodė, kad kai įvyko eismo įvykis važiavo kartu su kolegomis į (duomenys neskelbtini) kolegijÄ (duomenys neskelbtini) mieste, Informacinių technologijų fakultetÄ .

Paskaitos prasidėdavo 9 valandÄ , bet kadangi mokėsi iÅ¡tisiniu bÅ«du, tai vykimas į paskaitas neprivalomas. Ä®vykio dienÄ jie vyko į atsiskaitymÄ , todėl galėjo atvykti bet kuriuo metu, nes atsiskaitymai vykdavo visÄ dienÄ . Kadangi jie mokėsi ne vienoje grupėje, tai dažniausiai važiuodavo ne kartu, tačiau tÄ dienÄ važiavo vienu automobiliu. Ä®vykio metu ji sėdėjo galinėje sėdynėje už keleivio. Jai kelio nesimatė. PrieÅ¡ įvykį ji su L. kalbėjo apie tvarkaraščius, kaip tik buvo iÅ¡ rankinės juos iÅ¡sitraukusi, paklausė ar galės kartu grįžti.

Dėjo tvarkaraščius į rankinę ir tokiu bÅ«du nematė nei kelio, nieko. Pajuto smÅ«gį ir prarado sÄ monę. Atgavusi sÄ monę, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, kiek prisimena lyg visi buvo lauke, greitoji buvo atvažiavusi, A. teikė pagalbÄ . Prie jos priėjo nepažįstama moteris, pasiÅ«lė nuvežti į gydymo įstaigÄ . JÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Buvau Å¡oko bÅ«senoje, kai iÅ¡lipo jai kiti pasakojo, jog galvojo, kad ji numirė. Suprato, kad jie prie medžio, lyg A. buvo skausmai galvoje.

Daugiau nelabai kÄ Å¾ino, nes jÄ atgavus sÄ monę iÅ¡vežė į ligoninę. Negali pasakyti, kurioje vietoje susidÅ«rė, nei kokiam kilometre, nes buvo praradusi sÄ monę. Automobilį, kuriuo ji važiavo, vairavo Tomas. SusidÅ«rimo visiÅ¡kai nematė. T. tikrai labai atsakingas, mažai kalba. A. visada priekyje sėdėdavo, tai telefonÄ Å¾iÅ«rėdavo, paskaitoms ruoÅ¡davosi ar kažkÄ Å¡iaip žiÅ«rėdavo, o ji su L. kalbėjo. Ji sėdėjo už A. Č.. Po viso įvykio, po visko, atgavus sÄ monę suprato, kad smÅ«gis buvo į jos pusę.

DeÅ¡inėje pusėje buvo ruoželiai supjaustyti nuo stiklo, tai ji atsitrenkė galva į stiklÄ , prarado sÄ monę ir po to dar kartÄ atsitrenkė į sėdynę, jai guzas atsirado. Ji jau apylinkės teisme minėjo, kadangi tarp jos ir T. bei kitų ekipažo narių yra nemažas amžiaus skirtumas, tai jei jie nebÅ«tų atsakingi, tai ji su jais ir nevažiuotų į paskaitas. T. tikrai labai atsakingas. IeÅ¡kinio nereiÅ¡kia ir jokių pretenzijų neturi. 29.7. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis L.

M. parodė, kad įvykio metu jis sėdėjo gale už vairuotojo ir su T. aptarinėjo grafikus ir iÅ¡girdo T. sakant: „kÄ jis daro“. Pamatė maÅ¡inÄ , iÅ¡važiuojančiÄ iÅ¡ autobuso stotelės, T. bandė aplenkti, bet gavo smÅ«gį į Å¡onÄ . Tik T. pasakė, kad nebevaldo, jis susigūžė į gemalo pozÄ , susilenkė prie sėdynės, jog laukti smÅ«gio, nes matė artėjančius medžius. Kaip ir T. sakė, T. yra atsakingas vairuotojas, jis neseniai buvo pabaigęs dviejų metų tÄ vadinamÄ â€žklevo lapÄ â€œ, jis niekada nevirÅ¡indavo greičio, ramiai važinėdavo, kitÄ kartÄ net atsibosdavo, sakydavo, kad greičiau, nes pavėluos, bet jis niekada su jais važiuodamas nevirÅ¡indavo greičio.

Pats smÅ«gis buvo kai automobilis „Audi 80“ atsitrenkė dar prieÅ¡ posÅ«kį į (duomenys neskelbtini) , o kai jie atsitrenkė, stovėjo tarp medžių. T. liepė žiÅ«rėti numerius, kad nepabėgtų, bet automobilis sustojo už posÅ«kio, arčiau į (duomenys neskelbtini) pusę. Kiek suprato, V. norėjo suktis į (duomenys neskelbtini), tačiau nepasuko, nes pasimaišė jų maÅ¡ina. Matė, kad yra autobusų stotelė ir gale autobusų stotelės stovi automobilis, iÅ¡sukinėja į keliÄ be posÅ«kio ženklo.

Matėsi, kad automobilis juda link važiuojamosios dalies. Mano, kad T. V. aplenkdamas norėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes greitis vis tiek 80-90 km/h, o iÅ¡sukant automobiliui nenorėsi trenktis į save, tai norisi aplenkti per vienÄ ar kitÄ pusę. Jis gal bÅ«tų bandęs stabdyti, bet kelio danga buvo Å¡lapia, tai bÅ«tų tikriausiai atsitrenkę į galÄ . Jis nematė posÅ«kio. IÅ¡ deÅ¡inės žvyrkelis, ta deÅ¡inė pusė kaip ir pavojingesnė, V. kirto iÅ¡tisinę juostÄ , bet jis pasirinko taip, nes prieÅ¡ais nebuvo nei vienos maÅ¡inos ir iÅ¡ kairės buvo daugiau vietos.

Nei iÅ¡ priekio, nei iÅ¡ galo daugiau automobilių nebuvo. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ais posÅ«kį į (duomenys neskelbtini) buvo gautas smÅ«gis į Å¡onÄ . SusidÅ«rimas įvyko ant pagrindinio kelio. Buvo vienas susidÅ«rimas, paskui kiek supratau pagal T. veiksmus, jis prarado maÅ¡inos valdymÄ ir jie čiuožė link medžių už posÅ«kio į (duomenys neskelbtini). 30. 2016 m. spalio 22 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, schema ir fotolentelės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre, sankryžoje į (duomenys neskelbtini) kaimÄ susidÅ«rė automobilis „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole pažymėta, kad pagrindiniai duomenys apibÅ«dinantys transporto priemonių susidÅ«rimo vietÄ yra Å¡ukės, kurios yra Å¡alutiniame kelyje. Taip pat protokole buvo nurodyta, jog autobusų stotelė į (duomenys neskelbtini) pusę yra 41 m atstumu nuo autobusų stotelės esančios (duomenys neskelbtini) kryptimi, o stotelė (duomenys neskelbtini) kryptimi yra 88 metrų atstumu nuo posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) kaimÄ .

Vidurio linija siaura, ištisinė, kuri tęsiasi 220 metrų (t. 1, b. l. 71-74, 75-89, 90, 91, 94-98, 99-102). 31. 2016 m. lapkričio 7 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad apžiūrėto automobilio “Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta priekinė dalis. Protokole pažymėta, kad apšvietimo signalų prietaisų būklė – dėl apgadinimų nepatikrinta (t. 1, b. l. 103-108). 2017-12-28 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir fotolentelėse pažymėta, kad po apžiūros paimti iš automobilio priekinio ir galinio posūkio žibintai (t. 1, b. l. 103-108). 32. 2016 m. gruodžio 22 d. informacija pateikta iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės patvirtina, kad automobilio ,,Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra A. K. (t. 1, b. l. 109), o automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra J. V. (t. 1, b. l. 118). 33. 2016 m. lapkričio 7 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad apžiūrėto automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta priekinė dalis ir dešinės pusės šonas (t. 1, b. l. 110-117). 2017 m. gruodžio 28 d.

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad apžiūrėto automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta priekinė dalis ir dešinės pusės šonas (t. 1, b. l. 119-130). 34. 2016 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. Č. kliniškai nustatyta juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas.

Sužalojimas padarytas veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 2, b. l. 103-104). 2018 m. birželio 25 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2016-10-27 iki 2018-05-16 gydėsi dėl kompresinio juosmeninio III stuburo slankstelio II o lūžimo bei juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo pasėkoje iÅ¡liekančio potrauminio radikulio su nežymiu judesių sutrikimų, jėgos sumažėjimu. Tai atitiktų 10 procentų bendrojo darbingumo praradimÄ padaryto sužalojimo pasėkoje.

Sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto 2016 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akte, nekeistina (t. 4, b. l. 187-188). 2018 m. birželio 12 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 21 d. A. Č. buvo nustatytas 75 procentų darbingumo lygis (t. 4, b. l. 195). 35. 2016 m. gruodžio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L.

M. kliniškai nustatytas blauzdos sumušimas. Sužalojimas padarytas veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 148-149). 36. 2017 m. sausio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad T.

T. kliniškai nustatyta paviršinės muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinės akies apatinio voko srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 183-184). 37. 2016 m. spalio 27 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 4, b. l. 86). 38. 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tyrimui pateikta automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė posūkio lemputė techniškai tvarkinga. Eismo įvykio metu turėjo šviesti, jeigu buvo įjungta. Nustatyti, ar būtent eismo įvykio metu automobilio priekinė posūkio lemputė degė (švietė) negalima.

Tyrimui pateikta automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė posÅ«kio lemputė techniÅ¡kai tvarkinga. Eismo įvykio metu turėjo Å¡viesti, jeigu buvo įjungta. (t. 2, b. l. 5-6). 39. 2017 m. gegužės 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog: Å¡io eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilis ,,Audi 80“ privažiavęs sankryžoje suko į kairę link (duomenys neskelbtini) kaimo ir tuo metu, jam judant apie 29 km/h greičiu, į jo kairio Å¡ono priekinę dalį (priekinį sparnÄ ) deÅ¡inio Å¡ono priekine dalimi, atsitrenkė iÅ¡ paskos apie 63 km/h greičiu važiavęs ir nusukinėjantis į kairę automobilis ,,VW Passat“.

SusidÅ«rimas tarp automobilių įvyko už pagrindinio kelio važiuojamosios dalies ribų, automobiliams sankryžoje jau įvažiavus į kairėje kelio pusėje esantį Å¡alutinį keliÄ , o susidÅ«rimo metu tarp automobilio ,,VW Passat“ deÅ¡inio Å¡ono ir automobilio ,,Audi 80“ kairiojo Å¡ono buvo smailus kampas atviras link automobilių užpakalinių dalių. Po Å¡io smÅ«gio automobilis ,,Audi 80“ buvo atblokÅ¡tas į deÅ¡inę bei dar pavažiavęs sustojo kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

Tuo tarpu automobilis ,,VW Passat“ toliau judėjo į priekį, pervažiavo įstrižai Å¡alutinį keliÄ ir nuvažiavęs nuo kelio apie 24 km/h greičiu priekine dalimi dar atsitrenkė ir į medžius bei liko stovėti taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Å io eismo įvykio kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai - pradėjo automobilio ,,Audi 80“ lenkimo manevrÄ tai daryti draudžiamame kelio ruože, o automobiliui ,,Audi 80“ pradėjus kairio posÅ«kio manevrÄ , nusuko į kairę ir Å¡alutiniame kelyje atsitrenkė į jį, o taip pat Å¡io eismo įvykio kilimui priežastinį ryšį turėjo ir automobilio ,,Audi 80“ vairuotojo veiksmai - vykdė posÅ«kio į kairę manevrÄ , kai jo vairuojamÄ automobilį jau lenkė automobilis ,,VW Passat“, sudarė jam kliÅ«tį dėl to įvyko susidÅ«rimas (t. 1, b. l. 149-159). 40. 2017 m. lapkričio 8 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių eksperto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina: šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilis ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant link (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su keliu link (duomenys neskelbtini) darant kairį posūkį, kairiojo šono priekine dalimi - sparnu, priekinio bamperio kairiu kraštu-važiuodamas apie 34 km/h greičiu sankryžos artimesniame kampe slystamai kontaktavo su automobilio ,,VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusio apie 71 km/h greičiu, deÅ¡iniuoju Å¡onu, pradedant priekinių durelių priekine dalimi. SusidÅ«rimo metu, automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas nusuko automobilį į deÅ¡inę ir efektyviai stabdomas automobilis sustojo sankryžos tolimesniame kampe padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidÅ«rimo, automobilis ,,VW Passat“ toliau efektyviai stabdomas pervažiavo keliÄ link (duomenys neskelbtini) ir miÅ¡ke, apie 25 km/h greičiu, priekine dalimi kiek kairiau vidurio, sustojo atsitrenkęs į medį.

Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas su automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko ties kelio (duomenys neskelbtini) ir kelio link (duomenys neskelbtini) sankryžos artimesniuoju kampu. Susidūrimo momentu tarp automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono ir automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono buvo nedidelis smailus kampas, atviras link automobilių galinių dalių. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio ,,VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas negalima. SusidÅ«rimo metu automobilis ,,VW Passat“ judėjo apie 71 km/h greičiu. Po susidÅ«rimo automobilio ,,VW Passat“ judėjimo greitis buvo apie 68 km/h. Nustatyti, kokiu greičiu prieÅ¡ eismo įvykį važiavo automobilio “Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas negalima. SusidÅ«rimo metu automobilis ,,Audi 80“ judėjo apie 34 km/h greičiu. Po susidÅ«rimo automobilio ,,Audi 80“ judėjimo greitis buvo apie 34,6 km/h. PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Å¡alutiniu keliu link (duomenys neskelbtini) susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio ,,VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui sulėtinus greitį jo važiavimo krypties dešinėje eismo juostoje ir apvažiavus sukantį į kairę automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinės, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui prieš sankryžoje pasukant į kairę, praleidus neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį ,,VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡is eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebÅ«tų įvykęs. Automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini) ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, lenkė lėčiau važiavusį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarojo vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliÅ«tį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti susidÅ«rimo - buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - sankryžoje suko į kairę, prieÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , užtvėrė keliÄ neleistinoje vietoje lenkusio automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, sudarydamas neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį - buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 187-196).

41. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų bylos, eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai, t. y. T. V., kuris vairavo automobilį „VW Passat“, ir V. B., kuri vairavo automobilį „Audi 80“. Pažymėtina tai, kad kiekvienam iš jų keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų KET reikalavimų. V. B. kaltinime inkriminuota, kad jis pažeidė 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus. KET 9 punkte numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, t. y. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 101 punktas numato, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 106 punktas numato, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimÄ pakeisti.

KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 128 punktas nurodo, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 141 punktas numato, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.

42. Byloje esantys ekspertizių aktai ir ekspertų parodymai bei Valstybės įmonė ,, (duomenys neskelbtini) regiono keliai“ pažyma, patvirtina, kad KET pažeidė ir T. V., t. y. KET 3 priedo 1.1 punkto ir 9 punkto reikalavimus - nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėjo lenkimo manevrÄ draudžiamoje vietoje kirsdamas iÅ¡tisinę horizontaliojo ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžiančiÄ paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta.

Taigi bylos duomenys rodo, kad KET eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Tokiu atveju iÅ¡vadai apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo bÅ«tinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ioje byloje apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino eismo įvykio aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, akivaizdžiai pirmenybę teikdamas automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo T. V. padarytam KET pažeidimui (lenkimui neleistinoje vietoje, kertant iÅ¡tisinę horizontaliojo ženklinimo linijÄ ), nors Å¡is pažeidimas savaime nebÅ«tų galėjęs sukelti avarinę situacijÄ , jeigu V. B. vairuojamas automobilis sankryžoje sukdamas į kairę, prieÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , nebÅ«tų užtvėręs kelio jį lenkusio automobilio ,,VW Passat“, vairuotojui, sudarydamas neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį.

Pažymėtina, jog automobilio „VW Passat“ vairuotojo T. V. veiksmai: lenkimas nelestinoje vietoje, iÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , sukimas dar kairiau ir susidÅ«rimas su keliÄ jam užtvėrusiu „Audi 80“ automobiliu buvo ne jo paties padaryto pažeidimo, o V. B. padaryto pažeidimo pasekmė, ir turi bÅ«ti vertinama kaip natÅ«rali T. V. reakcija į susidariusiÄ avarinę situacijÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamas eismo įvykis technine prasme kilo bÅ«tent dėl vairuotojo V.

B. KET pažeidimų ir jo neatsargių veiksmų.

44. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių V. B. parodymus, kad jis posÅ«kį į kairę iÅ¡ pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pradėjo daryti įsitikinęs, kad tai daryti saugu, kad atstumas iki jo artėjančios transporto priemonės apie 150 metrų buvo saugus, kad jis nematė, jog linko jo artėjantis automobilis bÅ«tų pradėjęs lenkimo manevrÄ ar rodęs posÅ«kį.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų nukentėjusieji T. V., A. Č., L. M., T. T. patvirtino, jog V. B. vairuojamas automobilis staiga iÅ¡važiavo iÅ¡ autobusų stotelės į važiuojamÄ jį dalį, nerodė kairio posÅ«kio ir truputį pavažiavęs tiesiai vėl suko į kairę, taip sudarydamas kliÅ«tį jį bandžiusiam aplenkti T. V.. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių eksperto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilis ,,Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje suko į kairę, prieÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , užtvėrė keliÄ neleistinoje vietoje lenkusio automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, sudarydamas neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį.

45. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų parodymai buvo nenuoseklÅ«s ir netikslÅ«s, tačiau akivaizdu, kad Å¡ių asmenų parodymai paneigė V. B. parodymus apie jo manevro saugumÄ : 45.1. T. V. parodė, kad važiuojant jis pamatė deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje pagal jo važiavimo kryptį stovintį automobilį ,,Audi 80“, raudonos spalvos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo automobiliui priartėjus prie minėto automobilio, pastebėjo, kad ,,Audi 80“ automobilis staiga pajudėjo ir įvažiavo į deÅ¡inę eismo juostÄ , važiavo 20-30 km/h greičiu.

Siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kilusio pavojaus jo keleiviams, manydamas, kad galės saugiai prasilenkti su automobiliu ,,Audi 80“, nes prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje transporto priemonių nebuvo, kiti automobiliai ta kryptimi nevažiavo, kirto iÅ¡tisinę vidurio linijÄ ir įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Automobilis ,,Audi 80“ dar labiau pasuko į kairę pusę, jis taip padarė kirsdamas iÅ¡tisinę vidurio linijÄ , nes dar nebuvo privažiavęs posÅ«kio į kairę pusę, kur jau yra brÅ«kÅ¡ninė linija.

Kadangi automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas suko į kairę, tai pastarasis automobilis kairės pusės priekiniu sparnu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekines deÅ¡inės pusės dureles ties veidrodėliu. Å ias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. 45.2. A. Č. patvirtino, kad matė, jog skersai visÄ važiuojamÄ jÄ dalį važiavo raudonos spalvos ,,Audi 80“ markės automobilis. T. važiavo apie 80-90 km/h greičiu ir, vengdamas susidÅ«rimo, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kurioje iÅ¡ priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo.

T. bandė minėtÄ automobilį aplenkti iÅ¡ kairės pusės. ,,Audi 80“ vairuotojas savo automobilio nestabdė, o toliau važiavo norėdamas įsukti į kairėje pusėje esantį Å¡alutinį keliÄ . T., bandydamas iÅ¡vengti smÅ«gio, dar labiau suko automobilį į kairę pusę ir tada staiga automobilis ,,Audi 80“ trenkėsi į T. vairuojamÄ automobilį ,,VW Passat“, į deÅ¡inės pusės galines dureles. Å ias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. 45.3.

L. M. patvirtino, jog matė, kad deÅ¡inėje kelio pusėje, stotelėje stovi raudonos spalvos automobilis. Artėjant prie stovinčio automobilio ir likus keliems metrams iki automobilio, staiga tas automobilis pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę, t. y. į pagrindinį keliÄ , nerodydamas posÅ«kio ir bandydamas įvažiuoti į Å¡alutinį keliÄ , vedantį į (duomenys neskelbtini). T., bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo pasuko į kairę pusę, bandydamas tÄ automobilį apvažiuoti ir norėdamas jį aplenkti, tačiau nespėjus aplenkti automobilio, raudonos spalvos automobilį vairavęs asmuo dar labiau suko į kairę pusę, norėdamas įvažiuoti į Å¡alutinį keliÄ , vedantį į (duomenys neskelbtini).

Ir tÄ akimirkÄ Ä¯ važiuojantį T. automobilį, į deÅ¡inės pusės galines keleivio dureles rėžėsi raudonos spalvos automobilis. Å ias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. 45.4. Aplinkybę, kad į nukentėjusiojo T. V. automobilį trenkėsi kitas automobilis, vairuojamas V. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nukentėjusioji T. T., nurodžiusi, kad važiuojant staiga pajuto stiprų smÅ«gį ir prarado sÄ monę, pagal sužalojimus atsitrenkė į jos dureles.

Remiantis parodymais ji sėdėjo automobilio gale dešinėje pusėje. Šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir apklausta apeliacinės instancijos teisme.

46. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais nukentėjusiųjų parodymais, jie visi patvirtino, kad automobilis ,,Audi 80“ suko staiga į kairę pusę (pagrindinį keliÄ ), o T. V., siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, bandė jį apvažiuoti iÅ¡ kairės pusės, tačiau ,Audi 80“ automobiliui pasukus dar kairiau, įvyko susidÅ«rimas (į deÅ¡inę T. V. vairuojamo automobilio pusę trenkėsi ,,Audi 80“ automobilis, vairuojamas V. B.). Bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu minėti liudytojai savo parodymus patvirtino, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti.

Netikėti Å¡iais liudytojų parodymais, prieÅ¡ingai nei teigiama apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje, teisinio pagrindo nėra. Viso proceso metu nukentėjusieji analizuojamo eismo įvykio aplinkybes dėstė detaliai ir nuosekliai, esminių prieÅ¡taravimų jų parodymuose teisėjų kolegija neįžvelgia. Tam tikri mažareikÅ¡miai neatitikimai nesudaro pakankamo pagrindo juos atmesti kaip nepagrįstus ir nesiremti jais sprendžiant V. B. kaltės klausimÄ . Juo labiau, kad juos patvirtina ir kitų liudytojų parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teisme apklausiamas R. K. taip pat parodė, kad įvykio vietoje ,,Audi 80“ vairuotojas sakė, kad suko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) ir pajuto smūgį į savo automobilį, o automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas sakė, kad ,,išėjo ant lenkimo“, o priešais važiavęs automobilis suko į kairę, todėl abu automobiliai susidūrė. Liudytojas R. M. apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, kad T. jam pasakė, kad ,,Audi 80“ vairuotojas nerodė posūkio ir staigiai pasidavė, pasuko į kairę, o jis nesitikėjo tokio ,,Audi 80“ manevro, todėl ir įvyko susidūrimas.

Liudytojas V. S. parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ rado susidÅ«rusius automobilius ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“. Ä®formino įvykį, paėmė vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus, fiksavo transporto priemonių iÅ¡sidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių Å¡ukes, kurios buvo iÅ¡simėtę ant kelio. Liudytojas V. A. nurodė, kad atvykus į įvykio vietÄ rado du automobilius. Patruliai buvo paėmę vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus.

Kartu su vyr. patruliu G. S. įformino įvykio vietÄ , jis surašė kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , padarė fotonuotraukas. Dalyvaujant abiem vairuotojams, fiksavo transporto priemonių iÅ¡sidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių Å¡ukes, kurios buvo iÅ¡simėtę ant kelio. Eismo įvykio schemÄ braižė vyr. patruliai. Nors Å¡ie liudytojai nematė paties nusikaltimo padarymo aplinkybių, t. y. nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, tačiau įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. 2016 m. lapkričio 7 d., 2017 m. gruodžio 28 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokoluose ir fotolentelėse užfiksuoti automobilių ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“ apgadinimai (automobilio ,,Audi 80“ apgadinta priekinė dalis, o ,,VW Passat“ – priekinė dalis ir deÅ¡inės pusės Å¡onas) (t. 1, b. l. 103-108, 119-130) patvirtina, kad automobilis ,,Audi 80“ pirmas savo priekiu atsitrenkė į automobilio ,,VW Passat“ deÅ¡inę pusę ir leidžia teigti, kad automobilis „Audi 80“ dar nebuvo pasukęs į kairę tiek, kad nebÅ«tų galima jo lenkti iÅ¡ kairės. Tai sutampa su minėtų nukentėjusiųjų parodymais ir 2017 m. lapkričio 8 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių eksperto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu eismo įvykio eigos mechanizmu.

47. Dėl apylinkės teismo argumento, jog nebuvo nustatytas faktas ar veikė V. B. kairio posÅ«kio lemputė, pažymėtina, kad nukentėjusieji A. Č., L. M., T. V. nuosekliai tvirtino, kad automobilio „Audi 80“ kairys posÅ«kis prieÅ¡ pradedant manevrÄ nemirksėjo. Liudytojai V. S., V. A., G. S., R. M. taip pat negalėjo patvirtinti, jog įvykio vietoje rado automobilį „Audi 80“ su mirksinčiu kairiu posÅ«kiu. Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros schemoje nebuvo pažymėta, kad automobilio „Audi 80“ kairys posÅ«kio žibintas degė, tai patvirtina ir Å¡ios schemos priedai (fotonuotraukos – t. 1, b. l. 76,77,78), kur matosi, kad dega tik deÅ¡inys posÅ«kio žibintas (įjungtas avarinis signalas), o kairys posÅ«kio žibintas nedega.

Įvykio schemoje nėra pažymėta, kad kairys posūkio žibintas veiktų (mirksėtų). 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateikta automobilio “Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė posūkio lemputė techniškai tvarkinga. Eismo įvykio metu turėjo šviesti, jeigu buvo įjungta. Nustatyti, ar būtent eismo įvykio metu automobilio priekinė posūkio lemputė degė (švietė) negalima.

Tyrimui pateikta automobilio “Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė posūkio lemputė techniškai tvarkinga. Eismo įvykio metu turėjo šviesti, jeigu buvo įjungta. Nustatyti, ar būtent eismo įvykio metu automobilio galinė posūkio lemputė degė (švietė) negalima (t. 2., b. l. 5-6). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus ekspertizės išvadas, kad kairio posūkio lemputės buvo techniškai tvarkingos ir eismo įvykio metu turėjo šviesti jei buvo įjungtos bei nukentėjusiųjų parodymus, kad jie nematė automobilio „Audi 80“ mirksinčio kairio posūkio, darytina išvada, kad V.

B., staigiai sukdamas į Å¡alutinį keliÄ , esantį kairėje pusėje posÅ«kio nerodė.

48. Nors apylinkės teismas kaltinamojo V. B. parodymus viso proceso metu laikė nuosekliais, tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iÅ¡ V. B. parodymų apylinkės teisme, jis neigė savo kaltę, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl eismo įvykio buvo pripažinęs ir bandė tartis su nukentėjusiuoju A. Č. dėl žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 72-73, 76-80). Aplinkybę dėl pokalbio apie susitaikymÄ ir bandymo tartis dėl žalos atlyginimo patvirtino ir liudytojas A.

Č. (t. 2, b. l. 30-33, 41-44, 45-47, 91-93, 94-96). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Be to, sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų.

49. Nagrinėjamu atveju nors kaltinamasis V. B. savo kaltės apylinkės teisme ir nepripažino, tačiau jis neneigė, kad iÅ¡važiavo automobiliu ,,Audi 80“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini). IÅ¡leidęs keleivę autobusų stotelėje, pavažiavo į priekį ir toje vietoje, kur yra posÅ«kis į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , apsisuko, nes norėjo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Kadangi ruošėsi sukti į kairę, tai užėmė važiuojamosios dalies juostÄ kairiau.

PasižiÅ«rėjęs per galinio vaizdo veidrodėlius ar nėra automobilių, važiuojančių paskui jo automobilį, pamatė, kad jam iÅ¡ paskos atvažiuoja automobilis, jis buvo jo važiuojamojoje juostoje, bet dar toli, manė, kad atstumas buvo gal apie 150 metrų. Matė, jog paskui jį važiavęs automobilis tikrai nerodė jokio posÅ«kio signalo ir nebuvo pradėjęs jo lenkimo manevro. Supratęs, kad spės saugiai pasukti, tai maždaug privažiavęs ant kelio pažymėtÄ punktyrinę linijÄ , rodė kairį posÅ«kį ir pasuko į kairę.

Pradėjus sukimo manevrÄ Ä¯ kairę, jis pajuto, kad į jo automobilį atsitrenkė jam iÅ¡ paskos važiavęs automobilis (t. 4, b. l. 76-78). Taigi, iÅ¡ esmės V. B. patvirtino, kad matė iÅ¡ paskos jo važiuojantį automobilį „VW Passat“, atliko posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę ir susidÅ«rė su iÅ¡ paskos važiavusiu T. V. automobiliu, kas iÅ¡ esmės atitinka ekspertizės akte nurodyta eismo įvykio eigos mechanizmÄ .

50. Sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. B. buvo sustojęs prieÅ¡ingos kelio pusės stotelėje, nes A. K. turėjo bilietÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ir teisme patvirtino, kad važiavo į (duomenys neskelbtini). Kaip matyti V. B. nuosekliai tvirtino, kad keleivę (liudytojÄ A. K.) iÅ¡leido autobusų stotelėje, esančioje kitoje kelio pusėje ((duomenys neskelbtini) kryptimi), po to pavažiavo į priekį ((duomenys neskelbtini) kryptimi), kelyje apsisuko posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) vietoje ir tuo pačiu keliu ((duomenys neskelbtini) kryptimi) nuvažiavo link posÅ«kio į (duomenys neskelbtini), o prieÅ¡ sukdamas į (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele (duomenys neskelbtini) kryptimi, pradėjo rodyti kairįjį posÅ«kį.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. K., nurodžiusi, kad V. automobiliu vežė jÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo iki autobusų stotelės, pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini). Ji turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), autobusas iÅ¡ stotelės turėjo iÅ¡važiuoti 09.00 val. V. jÄ iÅ¡leido stotelėje, kuri yra žiÅ«rint (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kryptimi. JÄ iÅ¡leidęs V. pavažiavo truputį į priekį. <...> apsisukinėdamas V. buvo įjungęs kairį posÅ«kį, tada apsisuko, o po to pavažiavo į priekį ir rodydamas kairį posÅ«kio signalÄ ruošėsi sukti į kairę-link (duomenys neskelbtini). <...> Matė, kad V. suka į kairę pusę, o tuo pačiu momentu dideliu greičiu pralėkė kita maÅ¡ina, tada V. maÅ¡ina sustojo, taip ir neužsukusi į kairę, o tos kitos maÅ¡inos jau nesimatė.

Aplinkybę, kad A. K. važiavo į (duomenys neskelbtini) patvirtina ir liudytojos pateiktas autobuso bilietas (t. 4, b. l. 31). Vis dėlto, Å¡ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei tai konstatavo apylinkės teismas, nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų, kad V. B. staiga pajudėjo iÅ¡ kitoje kelio pusėje esančios autobusų stotelės (duomenys neskelbtini) kryptimi ir įvažiavo į jų važiuojamÄ jÄ kelio dalį, nerodydamas kairio posÅ«kio, o T. V., bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, pasuko į kairę bandydamas apvažiuoti V.

B. automobilį ir jį aplenkti iÅ¡ kairės. Todėl tai, kad V. B. liudytojÄ A. K. iÅ¡leido autobusų stotelėje, esančioje kitoje kelio pusėje ((duomenys neskelbtini) kryptimi), nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu. Kadangi kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, automobilių susidÅ«rimas įvyko ne V. B. iÅ¡važinėjant iÅ¡ autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tiek V. B., tiek ir A. K. patvirtino, kad iÅ¡leidęs liudytojÄ kitoje kelio pusėje, V.

B. pavažiavo į priekį ir apsisuko ketindamas grįžti į (duomenys neskelbtini). 2016-10-22 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, schemoje ir fotolentelėse užfiksuoti duomenys patvirtina, kad eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 77-asis kilometras, sankryža į (duomenys neskelbtini) kaimÄ (t. 1, b. l. 71-74,75-91, 94-98, 99-102). Nukentėjusysis T. V. taip pat nurodė, kad susidÅ«rimas įvyko pagrindiniame kelyje, ant aÅ¡inės linijos apie 30 metrų iki posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) kaimÄ .

Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas su automobiliu ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko ties kelio (duomenys neskelbtini) ir kelio link (duomenys neskelbtini) sankryžos artimesniuoju kampu. Ekspertas V. Š. bei specialistas L. A. taip pat duodami parodymus patvirtino, kad automobilis „Audi 80“ pradėjo sukti skersai važiuojamosios kelio dalies per anksti, neprivažiavęs šalutinio kelio.

51. Vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga, pažymėtina, kad nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io nustatymui, iÅ¡sprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių iÅ¡vadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Å ioje byloje pateiktos dvi specialistų iÅ¡vados, atsakančios į klausimÄ , kokia techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. 2017-05-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog : automobilis ,,Audi 80“ privažiavęs sankryžoje suko į kairę link (duomenys neskelbtini) kaimo ir tuo metu, jam judant apie 29 km/h greičiu, į jo kairio Å¡ono priekinę dalį (priekinį sparnÄ ) deÅ¡inio Å¡ono priekine dalimi, atsitrenkė iÅ¡ paskos apie 63 km/h greičiu važiavęs ir nusukinėjantis į kairę automobilis ,,VW Passat“.

SusidÅ«rimas tarp automobilių įvyko už pagrindinio kelio važiuojamosios dalies ribų, automobiliams sankryžoje jau įvažiavus į kairėje kelio pusėje esantį Å¡alutinį keliÄ , o susidÅ«rimo metu tarp automobilio ,,VW Passat“ deÅ¡inio Å¡ono ir automobilio ,,Audi 80“ kairiojo Å¡ono buvo smailus kampas atviras link automobilių užpakalinių dalių. Po Å¡io smÅ«gio automobilis “Audi 80“ buvo atblokÅ¡tas į deÅ¡inę bei dar pavažiavęs sustojo kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

Tuo tarpu automobilis ,,VW Passat“ toliau judėjo į priekį, pervažiavo įstrižai Å¡alutinį keliÄ ir nuvažiavęs nuo kelio apie 24 km/h greičiu priekine dalimi dar atsitrenkė ir į medžius bei liko stovėti taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Å io eismo įvykio kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai, - pradėjo automobilio ,,Audi 80“ lenkimo manevrÄ tai daryti draudžiamame kelio ruože, o automobiliui ,,Audi 80“ pradėjus kairio posÅ«kio manevrÄ , nusuko į kairę ir Å¡alutiniame kelyje atsitrenkė į jį, o taip pat Å¡io eismo įvykio kilimui priežastinį ryšį turėjo ir automobilio ,,Audi 80“ vairuotojo veiksmai,- vykdė posÅ«kio į kairę manevrÄ , kai jo vairuojamÄ automobilį jau lenkė automobilis ,,VW Passat“, sudarė jam kliÅ«tį dėl to įvyko susidÅ«rimas (t. 1, b. l. 142-153). 2017-11-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Å¡io eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis ,,Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant link (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su keliu link (duomenys neskelbtini) darant kairį posūkį, kairiojo šono priekine dalimi- sparnu, priekinio bamperio kairiu kraštu- važiuodamas apie 34 km/h greičiu sankryžos artimesniame kampe slystamai kontaktavo su automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusio apie 71 km/h greičiu, dešiniuoju šonu, pradedant priekinių durelių priekine dalimi. Susidūrimo metu, automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas nusuko automobilį į dešinę ir efektyviai stabdomas automobilis sustojo sankryžos tolimesniame kampe padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

Po susidÅ«rimo, automobilis ,,VW Passat“ toliau efektyviai stabdomas pervažiavo keliÄ link (duomenys neskelbtini) ir miÅ¡ke, apie 25 km/h greičiu, priekine dalimi kiek kairiau vidurio, sustojo atsitrenkęs į medį. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rimas su automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko ties kelio (duomenys neskelbtini) ir kelio link (duomenys neskelbtini) sankryžos artimesniuoju kampu. SusidÅ«rimo momentu tarp automobilio ,,Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo Å¡ono ir automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡iniojo Å¡ono buvo nedidelis smailus kampas, atviras link automobilių galinių dalių. PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Å¡alutiniu keliu link (duomenys neskelbtini) susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui sulėtinus greitį jo važiavimo krypties deÅ¡inėje eismo juostoje ir apvažiavus sukantį į kairę automobilį ,,Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinės, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui prieš sankryžoje pasukant į kairę, praleidus neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai-kelio (duomenys neskelbtini) ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė lėčiau važiavusį automobilį ,,Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarojo vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliÅ«tį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti susidÅ«rimo,- buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai- sankryžoje suko į kairę, prieÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , užtvėrė keliÄ neleistinoje vietoje lenkusio automobilio ,,VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, sudarydamas neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį- buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 187-196). Specialistas L. A. tiek apklausiamas apylinkės teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad V. B. posÅ«kio į kairę manevrÄ pradėjo anksčiau nei prasidėjo Å¡alutinis kelias, t. y. kirsdamas iÅ¡tisinę linijÄ . Ekspertas V. Å . taip pat tiek apklausiamas apylinkės teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje patvirtino savo ekspertizės iÅ¡vadas ir nurodė, kad susidÅ«rimas įvyko todėl, jog V.

B., darydamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nepraleido jį lenkiančio T. V. automobilio. Ekspertas nurodė, kad eismo įvykį sÄ lygojo tai, kad ,,Audi 80“ vairuotojas bet kokioje susidariusioje situacijoje ar ten buvo sudaryta kliÅ«tis ar nebuvo, jis turėjo leisti baigti lenkimÄ neleistinoje vietoje ,,VW Passat“ vairuotojui. „Audi 80“ veiksmai prieÅ¡ eismo įvykį, kada “Audi 80“ vairuotojas pradėjo daryti kairį posÅ«kį, neleistinoje vietoje buvo lenkiantysis automobilis ir tai buvo daryti nesaugu.

Atkreiptinas dėmesys, kad abu ekspertai apklausiami nurodė, kad V. B. posÅ«kio į kairę manevrÄ pradėjo per anksti, dar neprivažiavęs Å¡alutinio kelio, kas teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia V. B. argumentus, kad jis priartėjo prie kairės kelio ženklinimo linijos ir privažiavęs Å¡alutinį keliÄ pradėjo sukti į kairę, o susidÅ«rimas įvyko ne pagrindiniame, bet Å¡alutiniame kelyje.

52. Sprendžiant iÅ¡ atliktų tyrimų matyti, kad jeigu automobilio „VW Passat“ vairuotojas prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Å¡alutiniu keliu link (duomenys neskelbtini) susidariusioje kelio eismo situacijoje bÅ«tų sulėtinęs greitį jo važiavimo krypties deÅ¡inėje eismo juostoje ir apvažiavęs sukantį į kairę automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ deÅ¡inės, Å¡is eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Pritartina ekspertizės aktuose padarytoms iÅ¡vadoms, kad techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo automobilio „VW Passat“ vairuotojo T.

V. veiksmai, t. y., kad kelio (duomenys neskelbtini) ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė lėčiau važiavusį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarojo vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliūtį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo, tačiau pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis teisėjų kolegijos vertinimu yra tai, jog automobilio „Audi 80“ vairuotojas V.

B., sankryžoje suko į kairę, prieÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , užtvėrė keliÄ neleistinoje vietoje lenkusio automobilio ,,VW Passat“ vairuotojui, sudarydamas neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertas V. Å ., duodamas parodymus teisme patvirtino, kad prieÅ¡ sukant į kairę yra persirikiuojama, paliekama iÅ¡ paskos važiuojančiai transporto priemonei vietos apvažiuojant iÅ¡ deÅ¡inės pusės, tačiau Å¡iuo atveju V.

B. įvažiavo į T. V. važiavimo juostÄ staiga ir T. V. neturėjo techninės galimybės lenkti iÅ¡ deÅ¡inės pusės, todėl buvo priverstas iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Kaip jau buvo minėta, V. B. pats patvirtino, kad matė T. V. atvažiuojantį automobilį, todėl laikydamasis KET turėjo įsitikinti, kad įvažiuoti iÅ¡ kelkraščio (autobusų stovėjimo stotelės) į pagrindinį keliÄ yra saugu, prieÅ¡ sukdamas į kairę turėjo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams, tačiau sudarė kliÅ«tį ir nedavė kelio T.

V. vairuojamai transporto priemonei, kurios judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko T. V. buvo priverstas iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡Ä ir bandyti aplenkti V. B. automobilį, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, tačiau V. B. staigiai pradėjus posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, neįsitikinus, kad tai daryti saugu, užkirto keliÄ ir sudarė kliÅ«tį T. V. automobiliui, todėl įvyko susidÅ«rimas. Pažymėtina, kad nors V. B. ir nurodė, kad žiÅ«rėjo į automobilio veidrodėlius, kad įsitikintų ar nėra iÅ¡ paskos važiuojančių automobilių, tačiau vienkartinio pasižiÅ«rėjimo nepakanka, nes Å¡iuo atveju sukant į kairį Å¡onÄ ir kertant kitÄ važiuojamojo kelio juostÄ , reikia žiÅ«rėti į veidrodėlius tiek kartų, kad įsitikinti, jog atlikti posÅ«kio manevrÄ yra saugu.

Juolab, kad kaip matyti iÅ¡ paties V. B. parodymų jis matė iÅ¡ paskos važiuojantį T. V. vairuojamÄ automobilį, todėl turėjo įvertinti savo veiksmus ir norimi atlikti posÅ«kio manevro saugumÄ .

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. V. veiksmai, lenkimas pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, lėčiau važiavusio automobilio, pats savaime yra pavojingas ir keliantis grėsmę eisme dalyvaujantiems asmenims. Sutiktina, kad aptariamoje situacijoje T. V. elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus, tačiau tai nebuvo pagrindinė eismo kilimo sÄ lyga. Nors ir neginčijamai nustatyta, kad T. V. galėjo ir turėjo matyti V. B. vairuojamÄ automobilį, tačiau jis negalėjo numatyti V.

B. daromų Å¡iurkščių KET pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015). Jeigu V. B. prieÅ¡ sankryžoje pasukant į kairę, bÅ«tų įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir bÅ«tų praleidęs neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį automobilį ,,VW Passat“, Å¡is eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebÅ«tų įvykęs. T.

V. bÅ«tent dėl netinkamų V. B. manevrų kelyje buvo priverstas iÅ¡važiuoti į kairiÄ jÄ kelio pusę, taip siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

54. Bylos duomenimis, V. B. vairuojamas automobilis staiga persirikiavo į T. V. važiuojama kelio juostÄ , taip sudarydamas kliÅ«tį T. V. vairuojamam automobiliui ir neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, posÅ«kio į kairę manevrÄ pradėjo neprivažiavęs Å¡alutinio kelio ir nedavęs kelio jį lenkiančiam T. V. automobiliui. Apklausiamas tiek apylinkės teisme, teik ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertizės aktÄ pateikęs ekspertas V. Å ., patvirtino, kad V. B. prieÅ¡ sankryžoje pasukant į kairę, praleidus neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį automobilį ,,VW Passat“, Å¡is eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebÅ«tų įvykęs. Taigi, V.

B. veiksmai vertintini kaip nusikalstamas nerÅ«pestingumas, kadangi kaip ir jis pats nurodė, matė automobilį „VW Passat“ ir tikėjosi, kad spės pasukti į kairę, tačiau, kaip matyti iÅ¡ turimų duomenų, nesustojo visiÅ¡kai prieÅ¡ manevro atlikimÄ ir dar kartÄ nepasižiÅ«rėjo į veidrodėlį bei neįsitikino, kad atlikti posÅ«kio į kairę manevrÄ yra saugu, nors privalėjo tai padaryti. Atsižvelgiant į ekspertizių iÅ¡vadas matyti, kad nors ir T. V. neleistinoje vietoje lenkė V.

B. vairuojamÄ automobilį, tačiau pastarasis turėjo galimybę ir privalėjo sustoti ir praleisti jį lenkiantį automobilį, ko reikalauja KET 101 punktas, numatantis, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Å is KET 101 punkto reikalavimas yra besÄ lyginis, tai yra, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įsitikinti prieÅ¡ darant manevrÄ , persirikiavimÄ , ar kertant eismo juostÄ , ar tai saugu, ar nesutrukdys kitam eismo dalyviui.

Taip pat KET 128 punktas, numatantis, kad jei atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent V. B. padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji eismo įvykio ir padarinių kilimo sÄ lyga, nes jis, pajudėdamas nuo autobusų stotelės ir įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ , neįsitikino, kad tai daryti buvo saugu, elgėsi nerÅ«pestingai, tinkamai neįvertino atstumo iki T.

V. iÅ¡ galo artėjančio automobilio ir jo greičio, sudarė Å¡iam kliÅ«tį pagrindiniame kelyje, dėl ko T. V. buvo priverstas lenkti neleistinoj vietoje lėtai važiuojantį V. B., o vėliau, keisdamas važiavimo kryptį ir sukdamas link (duomenys neskelbtini), nepraleido jį lenkiančio T. V. vairuojamo automobilio, nors privalėjo besÄ lygiÅ¡kai leisti T. V. užbaigti pradėtÄ lenkimo manevrÄ ir jam netrukdyti.

55. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados neleidžia daryti ir iÅ¡teisintojo V. B. gynėjo akcentuojama aplinkybė, kad remiantis papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 94–102), atstumas, kurį turėjo nuvažiuoti abu eismo įvykio automobiliai nuo autobusų stotelės ((duomenys neskelbtini) kryptimi) iki posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) yra 88 m, tačiau transporto priemonėms judant skirtingu greičiu ir vienai lenkiant kitÄ lėčiau važiuojančiÄ transporto priemonę nurodytÄ atstumÄ neįmanoma susidurti už sankryžos.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios 2017 m. gegužės 17 d. ekspertizės iÅ¡vados duomenų, tuo metu kai automobilis „Audi 80“ pradėjo savo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę jis nuo susidÅ«rimo vietos buvo nutolęs maždaug 18,65 m atstumu ir važiuodamas 29 km/h greičiu susidÅ«rimo vietÄ pasiekė per 1,7 s. Tuo tarpu automobilis „VW Passat“, V. B. pradėjus savo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, važiavo kairiau automobilio „Audi 80“ ir buvo 37,1 m atstumu iki susidÅ«rimo vietos bei važiuodamas 90 km/h greičiu pasiekė susidÅ«rimo vietÄ per 1,7 s. IÅ¡ esmės ta pačios iÅ¡vados nurodytos ir 2017 m. lapkričio 8 d. ekspertizės akte, kad automobiliui „Audi 80“ pradėjus posÅ«kio į kairę manevrÄ , jis buvo nutolęs nuo susidÅ«rimo vietos apie 22 m atstumu, o automobilis „VW Passat“, važiuojant leistinu 90 km/h greičiu nuo susidÅ«rimo vietos buvo apie 41 m atstumu.

Abi transporto priemonės, įvertinus tai, kad juda skirtingais greičiais, susidurtų po 1,78 s. Minėti duomenys patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad V. B. automobilis staigiai pakeitė važiavimo kryptį, nuo kelkraščio (autobusų stotelės) važiuodamas lėtai ir stengdamasis iÅ¡vengti susidÅ«rimo T. V. pradėjo lenkimÄ kirsdamas iÅ¡tisinę linijÄ , tuo tarpu V. B. neužilgo pradėjo posÅ«kį į kairę, taip sudaręs kliÅ«tį ir nepraleisdamas „VW Passat“, kuris važiavo žymiai greičiau ta kryptimi už V.

B. vairuojamo automobilio.

56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėjo, jog nukentėjusysis turėdamas pareigÄ saugiai važiuoti keliu, turėjo galimybę automobilį “Audi 80“ ir jo judėjimo kryptį pastebėti, o pastebėjęs, laiku stabdyti transporto priemonę ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo arba apvažiuoti jį iÅ¡ deÅ¡inės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo vertinimu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis T. V. kelyje susidariusiÄ situacijÄ vertinti ir priimti sprendimÄ turėjo, bÅ«damas stresinėje bÅ«senoje, vos per kelias sekundes.

Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , įsitikinęs, kad ten nėra transporto priemonių ir jis galės aplenkti “Audi 80“ automobilį. Nukentėjusysis T. V. taip pat nurodė, jog nelenkė V. B. vairuojamo automobilio iÅ¡ deÅ¡inės pusės, kadangi jam atrodė, kad neužteks važiuojamosios dalies tai saugiai padaryti, t. y. jo vairuojamo automobilio ratai tokiu atveju galėjo užvažiuoti ant kelkraÅ¡tyje esančio neasfaltuoto kelio (žvyrkelio), kas didintų situacijos pavojingumÄ .

Taigi, vertinant T. V. veiksmus, lenkimas per iÅ¡tisinę kelio skiriamÄ jÄ linijÄ buvo pateisinamas ir bÅ«tinas, siekiant iÅ¡vengti galimo susidÅ«rimo su V. B. vairuojamu automobiliu. Juo labiau, kad kaip jau minėta pradėjus lenkimo manevrÄ ir persirikiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kelias buvo tuščias, tiesus, todėl jis niekam neužkirto kelio važiuoti, nekirto V. B. automobilio judėjimo trajektorijos ir nesudarė kliÅ«ties. Tuo tarpu apylinkės teismo keliama versija, kad nukentėjusysis T.

V. galėjo sustabdyti automobilį paneigta ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini) ruože lenkė lėčiau važiavusį automobilį “Audi 80“, o pastarojo vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliūtį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo.

57. Atsižvelgiant į Å¡iuos bylos duomenis, neeliminuojant T. V. padarytų KET pažeidimų, kurie neatsiejamai susiję su įvykusiu eismo įvykiu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vis dėlto V. B. nusikalstamas nerÅ«pestingumas lėmė eismo įvykio kilimÄ , t. y., aptariamoje situacijoje automobilio „Audi 80“ vairuotojo V. B. neįsitikinimas, kad sukti į kairę yra saugu ir nepraleidimas jį lenkusio teisiai važiavusio T. V. vairuojamo automobilio „VW Passat“, apribojo jo galimybę iÅ¡vengti BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių atsiradimÄ .

Juk net jei T. V. pažeidė KET ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ bei lenkė V. B. automobilį neleistinoje vietoje, tačiau jei V. B. bÅ«tų įsitikinęs, kad sukti į kairę yra saugu ir praleidęs jį lenkusį T. V. automobilį, t. y. nepažeistų KET 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimų, jis bÅ«tų iÅ¡vengęs susidÅ«rimo ir sužalojimų kitiems padarymo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto iÅ¡vados patvirtina, kad nukentėjusiajam A.

Č. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o L. M. ir T. T. – nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 103-104, 148-149, 183-184, t. 4, b. l. 187-188, 195). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais – dviejų žmonių nežymiu ir vieno asmens nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kas atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (analogiÅ¡kai Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinėse nutartyse Nr. 2K-450/2003, 2K-19/2007, 2K-297/2009, 2K-355/2013;

Klaipėdos apygardos teismo apeliacinėje nutartyje Nr. 1A-198-174/2017).

58. Taigi, apeliacinės instancijos teismo kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ naujo įvertinusi įrodymus, nustatė, kad V. B., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o bÅ«tent: 2016 m. spalio 22 d. apie 08.45 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus (2015 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1135 redakcija), tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti, išvažiuodamas iš dešiniame kelkraštyje esančios autobusų sustojimo stotelės, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavęs kelio kitiems eismo dalyviams, sudaręs kliūtį nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – T.

V. vairuojamam automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko vairuotojas T. V. buvo priverstas įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir jį lenkti, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nepasirinkęs važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiÅ¡kai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliÅ«ties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, staiga sukdamas į kairę, prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posÅ«kio manevru sudaręs kliÅ«tį tiesiai važiuojančiam vairuojant automobilį ,,VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) T. V., susidÅ«rė su jo vairuojamu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs savo automobilio priekiu į T. V. vairuojamo automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ , ir dėl to padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ vairuotojo T. V. vairuojamo automobilio keleiviams nukentėjusiajam L. M. dėl kliniÅ¡kai nustatytos blauzdos sumuÅ¡imo, nukentėjusiajai T. T. dėl kliniÅ¡kai nustatytos pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos kaklo deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimo deÅ¡inės akies apatinio voko srityje, nukentėjusiajam A.

Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kliniÅ¡kai nustatyto juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Å iais veiksmais V. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.

59. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo A. Č. apeliacinio skundo jis praÅ¡o skirti ekspertizę ir nustatyti tikrÄ jį dėl eismo įvykio patirto sveikatos sužalojimo mÄ stÄ , tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti tokio apelianto praÅ¡ymo.

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis A. Č. patirtas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 2, b. l. 103-104). Iš esmės tas pats sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas ir 2018 m. birželio 25 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad nurodyta, kad A. Č. nustatyti sužalojimai atitiktų 10 procentų bendrojo darbingumo praradimÄ ir sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto 2016-11-15 iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) akte, nesikeičia (t. 4, b. l. 187-188). 2018 m. birželio 12 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d.

A. Č. buvo nustatytas 75 procentų darbingumo lygis (t. 4, b. l. 195). Apklausiamas apeliacinės instancijos 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdyje ekspertas S. J. patvirtino savo iÅ¡vadÄ dėl A. Č. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertas patvirtino, kad bÅ«klė yra gerėjanti ir tai patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡vada dėl 75 proc. darbingumo nustatymo, o procentai iÅ¡vadose yra nurodyti daugiau kaip iliustracija, kad nustatytas sveikatos sužalojimo mastas neperžengia nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nepereina į sunkų (t. 6, b. l. 43-44).

Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis, abejoti nukentėjusiajam A. Č. nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu ir byloje pateiktų eksperto iÅ¡vadų patikimumu ir skirti pakartotinę ekspertizę, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Dėl bausmės 61. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. B. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ dėl neatsargumo (nusikalstamas nerÅ«pestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis)), kaltės nepripažino, praeityje neteistas, yra baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, į psichiatrinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas. V. B. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę V. B., taip pat atsižvelgia ir į jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ : praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam skiriama sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda, jos dydį parenkant artimÄ minimaliam, kadangi eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo T.

V. veiksmai.

62. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, Å¡io kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ svarbia aplinkybe sprendžiant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Pažymėtina, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

63. Nagrinėjamu atveju V. B. padarė neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡ byloje esančio administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, V. B. buvo baustas už tai, kad vairavo mopedÄ , neturėdamas tam teisės (nusižengimas padarytas 2014 m. rugsėjo 4 d., t. 4 b. l. 88-89). Praėjus daugiau, nei metams, V. B. padarė inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , o 2017 m. balandžio 13 d. padarė naujÄ KET pažeidimÄ â€“ virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir yra baustas administracine nuobauda.

Nors ir padaryti administraciniai nusižengimai nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, buvo sistemingo V. B. elgesio pasekmė, tačiau padaryti nusižengimai liudija tai, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti KET, elgtis neatsakingai. Ä®vertintina ir tai, kad eismo įvykio metu, kuris buvo padarytas dėl vairuotojo neatsargumo, buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, kas sÄ lygojo ne administracinės, o baudžiamosios atsakomybės taikymÄ , todėl visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iÅ¡ svarbiausių Konstitucinių vertybių, užtikrinimas, neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymas yra bÅ«tinas, atimant teisę vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių 64. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

65. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. V. yra pateikusi civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ V. B. priteisti 90 eurų iÅ¡laidų už automobilio transportavimÄ ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jai priklausęs automobilis ,,VW Passat“, kurio netekus į darbÄ turėjo vaikščioti pėsčiomis, patyrė nepatogumus. Dėl eismo įvykio įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ jos sÅ«nui T. V., ji patyrė sunkius ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ (t. 3, b. l. 13).

66. Nukentėjusysis T. V. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 500 eurų advokato iÅ¡laidoms, 60 eurų kelionės iÅ¡laidoms ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad buvo įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl turėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos, važinėti apklausas, negalėjo iÅ¡vykti dirbti į užsienį (t. 3, b. l. 155-157). Teisėjų kolegijos vertinimu, 500 eurų patirtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, jų sumokėjimÄ patvirtina prie civilinio ieÅ¡kinio pridėti pinigų priėmimo kvitai, todėl jie priteistini iÅ¡ kaltu pripažinto V. B.. Tuo tarpu duomenų, kurie pagrįstų realiai T. V. patirtas kelionės iÅ¡laidas, nėra pateikta, todėl Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas.

67. Nukentėjusysis A. Č. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ AB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2000 eurų neturtinės žalos ir iÅ¡ V. B. – 10 000 eurų neturtinės žalos. Nurodo, kad dėl patirtos traumos neteko 50 proc. darbingumo, dėl traumos reikėjo atidėti mokslus, o tai sugriovė planus buvusioje darbovietėje padaryti karjerÄ ir dirbti gerai apmokamÄ darbÄ . Negali aktyviai sportuoti, važinėti dviračiu, tėvams padėti atlikti buities darbus (t. 4, b. l. 136-147).

68. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai patenkina civilinį ieÅ¡kinį ar jį atmeta. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

69. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kilusio eismo įvykio nukentėjusieji neabejotinai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginama iÅ¡ kalto asmens. Vis dėlto, byloje civiliniu atsakovu įtrauktas AB ,, (duomenys neskelbtini)“ kviečiamas į teismo posėdžius apeliacinės instancijos teisme neatvyko, neiÅ¡sakė savo pozicijos dėl pateiktų civilinių ieÅ¡kinių, nepateikė jokių dokumentų, susijusių su žalos atlyginimu nukentėjusiesiems. Byloje trÅ«kstant duomenų apie nukentėjusiesiems civilinio atsakovo iÅ¡mokėtÄ Å¾alos atlyginimÄ bei nukentėjusiųjų patirtÄ Å¾alÄ Ä¯rodančius dokumentus, nėra galimybės teisingai nustatyti padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Å i aplinkybė dėl duomenų nepakankamumo nepaneigia nukentėjusiųjų T. V., J. V. ir A. Č. teisės reikalauti atlyginti jiems padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiesiems T. V., J. V., A. Č. pripažintina teisė į civilinių ieÅ¡kinių patenkinimÄ , o klausimai dėl ieÅ¡kinių dydžių perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka.

70. Panaikinus skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir priimant V. B. atžvilgiu naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Paketas Nr. 1 CD laikmena su garso įraÅ¡u iÅ¡ BPC, paketas Nr. 2 nuotraukos prie įtariamojo T. V. apklausos protokolo ir paketas Nr. 3 kompaktinis diskas su nuotraukomis – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ė : panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį dėl V.

B. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 30 MGL dydžio (1130 eurų) bauda. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi V. B. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 6 mėnesių savanoriÅ¡ko sumokėjimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ terminÄ . Taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 3 dalį bei 68 straipsnį ir nuteistajam V.

B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nukentėjusiesiems T. V., J. V. ir A. Č. pripažinti teisę į civilinių ieÅ¡kinių dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžių perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priteisti iÅ¡ V. B. 500 (penkis Å¡imtus) eurų nukentėjusiajam T. V. jo patirtoms advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmenÄ su garso įraÅ¡u iÅ¡ BPC, nuotraukas pateiktas prie T.

V. apklausos protokolo bei kompaktinį diskÄ su nuotraukomis - palikti saugoti prie bylos. Å is apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis