8ad714ee-e4c9-4a88-a781-a4a118fda44f · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-47-924/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16267-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių I.

G. ir J. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Ž. Å ., R. A., P. S., L. S. ieÅ¡kinį atsakovams S. I., J. Ž., A. A. Ž., K. B., I. G., ir tretiesiems asmenims UAB „Pronuoma“, Kauno rajono savivaldybės administracijai, S. I. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, servituto pakeitimo ir servituto nustatymo, taip pat atsakovių I. G. ir J. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalinimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieÅ¡kovų patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuo: 1.1. ieÅ¡kovas Ž. Å . prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2018-04-16 žemės sklypo planÄ M1:500, nustatyti 645 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , nustatant, kad Ž. Å . naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, o J. Ž., A. A. Ž., S. I., I. G., naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“; 1.2. ieÅ¡kovai R.

A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planÄ (žemės sklypo plotas 645 kv.m), pakeisti 2015-10-20 Turto atidalijimo sutartimi, reg. Nr. 19KU-4961 nustatytÄ 0,0065 ha ploto kelio neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 106 kv. m. ploto neterminuotu kelio servitutu (kodas-(duomenys neskelbtini)) S8-106; 1.3. ieÅ¡kovai R. A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planÄ (žemės sklypo plotas 645 kv.m) nustatyti neterminuotÄ atlygintinį 106 kv. m. ploto servitutÄ â€“ teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams (vieÅ¡pataujantis daiktas) tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (kodas-(duomenys neskelbtini)) S8-106 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas); 1.4. prašė solidariai iÅ¡ R.

A., P. S. ir L. S. priteisti vienkartinę piniginę kompensacijÄ už 106 kv. m. ploto neterminuotų servitutų nustatymÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini): S. I. priteisti 96,99 Eur dydžio kompensacijÄ , I. G. priteisti 39,22 Eur dydžio kompensacijÄ , J. Ž. priteisti 85,33 Eur dydžio kompensacijÄ , A. A. Ž. priteisti 85,33 Eur dydžio kompensacijÄ ; 1.5. ieÅ¡kovai R. A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planÄ (žemės sklypo plotas 1100 kv.m) nustatyti neterminuotÄ atlygintinį 11 kv. m. ploto kelio servitutÄ â€“ teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams (vieÅ¡pataujantis daiktas) važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (kodas-(duomenys neskelbtini)) S-11 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas); 1.6. ieÅ¡kovai R.

A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planÄ (žemės sklypo plotas 1100 kv.m) nustatyti neterminuotÄ atlygintinį 11 kv. m. ploto servitutÄ â€“ teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams (vieÅ¡pataujantis daiktas) tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (kodas-(duomenys neskelbtini)) S-11 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas); 1.7. prašė solidariai iÅ¡ R.

A., P. S. ir L. S. priteisti vienkartinę piniginę kompensacijÄ už 11 kv. m. ploto neterminuotų servitutų nustatymÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini): K. B. priteisti 85,33 Eur dydžio kompensacijÄ ; 1.8. ieÅ¡kovai R. A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planÄ (žemės sklypo plotas 1479 kv.m) nustatyti neterminuotÄ atlygintinį 116 kv. m. ploto kelio servitutÄ â€“ teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams (vieÅ¡pataujantis daiktas) važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (kodas-(duomenys neskelbtini)) S-116 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas); 1.9. ieÅ¡kovai R.

A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planÄ (žemės sklypo plotas 1479 kv.m) nustatyti neterminuotÄ atlygintinį 116 kv. m. ploto servitutÄ â€“ teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams (vieÅ¡pataujantis daiktas) tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (kodas-(duomenys neskelbtini)) S-116 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas); 1.10. prašė solidariai iÅ¡ R.

A., P. S. ir L. S. priteisti vienkartinę piniginę kompensacijÄ už 116 kv. m. ploto neterminuotų servitutų nustatymÄ Å¾emės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini): J. Ž. priteisti 428,91 Eur dydžio kompensacijÄ , A. A. Ž. priteisti 428,91 Eur dydžio kompensacijÄ ; 1.11. ieÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ieÅ¡kovas Ž. Å . (toliau – ieÅ¡kovas), įsigijo pastatÄ -Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 749/4579 dalis 0,9158 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Įsigyjant dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka ir kelio servitutai (2011-06-01 Sutarties Nr. 2-3582 pagrindu – tai patvirtina Pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 ir 10.1 punktai). 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutarties, reg. Nr. 19KU-4359, pagrindu 0,9158 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2015-09-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu, buvo padalintas į aštuonis žemės sklypus.

Vienas iš naujai suformuotų žemės sklypų – 645 kv. m. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko ieškovui (66 kv. m ploto dalis), atsakovams J. Ž. ir A. A. Ž. (322 kv. m ploto dalis) (S. I. – 183 kv. m ploto dalis, I. G. – 74 kv. m ploto dalis). Šios sutarties 6.1.6. punkto pagrindu buvo nustatyti kelio servitutai:

1) kodas 215 – kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku sklypo Nr. 3 savininkams (tarnaujantis daiktas) S6-plotas S-14;

2) kodas 203 – kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėms sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypų Nr. 4, 5, 6, 8 savininkams (tarnaujantis daiktas) S7-plotas S7-33;

3) kodas 215 – kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėms sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypų Nr. 4, 5, 6 savininkams (tarnaujantis daiktas) S1-plotas S1-65. Be to, 2015 m. lapkričio 23 d. bendraturčiai sudarė SusitarimÄ pakeisti turto atidalijimo sutartį, reg. Nr. 19KU-4961, kuriuo susitarė panaikinti 2011-06-01 servituto sutartimi, reg. Nr. 2-3582, nustatytus kelio servitutus. Vėliau ieÅ¡kovui tapo žinoma, kad nustatyti kelio servitutai yra per mažo ploto (per siauras kelias).

Tai patvirtina byloje pateiktas Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tas Nr. USD-613, kuriame nurodyta, jog esamas kelio plotis (3,7 m) Å¡iai dienai užtikrina tik vienkrypčio eismo judėjimÄ , kas formuojant gyvenamųjų namų kvartalÄ yra neracionalu, juolab, kad pagal teisinį reglamentavimÄ 3,5 m pločio turėtų bÅ«ti vien privažiavimo iki gyvenamojo namo plotis. IeÅ¡kovas kreipėsi į Žemės sklypo bendraturčius, praÅ¡ydamas arba pakeisti nustatytus kelio servitutus, arba nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ .

Tačiau atsakovai nelinkę šio ginčo spręsti taikiai.

3. Atsakovai pateikė atsiliepimus į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriais:

1) atsakovai S. I., I. G. prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, neteisėtas, neįrodytas. IeÅ¡kovai nepateikė tinkamo plano žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui, neįrodė praÅ¡omo nustatyti servitutų bÅ«tinumo, neįrodė iÅ¡ esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ pakeisti bendraturčių 2015 m. sutartimi nustatytÄ servitutÄ . IeÅ¡kiniu iÅ¡ esmės pažeidžiami bendraturčių interesų pusiausvyros lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai bei jų nuosavybės teisės. Su siÅ«loma kompensacija nesutinka, be to, ji yra akivaizdžiai per maža ir pažeidžianti atsakovų teises;

2) atsakovai J. Ž. ir A. A. Ž. prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, triukÅ¡mo lygis nevirÅ¡ys higienos normų leistinų reikalavimų. Juo labiau, jog ieÅ¡kovai nurodo, jog ateityje transporto judėjimas Å¡alia atsakovų gyvenamojo namo bÅ«tų intensyvus. PraÅ¡omų nustatyti servitutų poreikis susijęs su planuojamu statyti namų kvartalu, todėl atsakovų vertinimu, ieÅ¡kovai neįrodė, jog įrengiant didelei bendruomenei servitutinį keliÄ , nebus pažeisti Statybos techninio reglamento STR 2.06,04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimai dėl keliui taikomų reikalavimų ar apsaugos zonų;

3) atsakovas K. B. nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimu nustatyti jam priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)servitutÄ nesutinka, nes dabartinis keliukas, einantis pro jo sklypÄ yra pakankamas sunkiasvoriam transportui pravažiuoti. Jeigu kelio servitutas bus praplatintas pagal UAB Geomatininkai parengtÄ planÄ , jo naudojamo geriamo vandens Å¡ulinys bus prie pat kelio.

4. Atsakovės I. G. ir J. Ž. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) atidalinti ieÅ¡kovui Ž. Å . priklausančiÄ 66/645 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės jÄ lygiomis dalimis po 33/645 dalis priteisiant bendraturtėms atsakovei J. Ž. ir I. G., bei priteisti ieÅ¡kovo Ž. Å . naudai iÅ¡ kiekvienos atsakovės J. Ž. ir I. G. lygiomis dalimis po 772,50 Eur kompensacijÄ už atidalintÄ Å¾emės sklypÄ ;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuris nuosavybės teise nepriklauso ieÅ¡kovui Ž. Å ., nors žemės sklypas ir buvo suformuotas jame esančio pastato eksploatacijai. Atsakovams ŽiÅ«kams 322/645 dalis Žemės sklypo (322 kv.m.) nuosavybės teise priklauso nuo 2005 m., jiems priklausanti ir jų naudojamo sklypo dalis per eilę metų nekito, ja atsakovai naudojosi pagal nubraižytÄ planÄ (t. y. rytine Žemės sklypo dalimi). Dėl ieÅ¡kovo Ž.

Å . veiksmų, reiÅ¡kiamų reikalavimų, kurių esmė ieÅ¡kovo asmeninės finansinės naudos siekimas atsakovų sÄ skaita, jo piktnaudžiavimo, Žemės sklypo valdymas bendroje dalinėje nuosavybėje toliau yra neįmanomas, todėl tarp Å¡alių kylančius ginčus bÅ«tų galima iÅ¡spręsti visoms ginčo pusėms priimtinu ir proporcingu bÅ«du - atidalinant 66/645 dalį ieÅ¡kovui priklausančio Žemės sklypo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės, jÄ priteisiant lygiomis dalimis, priteisiant atsakovei I.

G. 33/645 dalis ir J. Ž. - 33/645 dalis, ir už tai ieÅ¡kovui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais. Atidalijimas atitiktų ir ieÅ¡kovo Ž. Å . interesus, nes jis ne tik neturi jokių pastatų Žemės sklype, tačiau jo turima Žemės sklypo dalimi (66 kv.m.) praktiÅ¡kai eksploatuoti nelabai įmanoma - dėl valdomos mažos nuosavybės dalies. Be to, svarbu paminėti, kad 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutartimi, reg. Nr. 19KU-4359 ir 2015-09-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu, 2015-04-08 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriais atidalinus buvusį 0,9158 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti nauji 8 žemės sklypai ir tinkamam patekimui prie visų naujai suformuotų sklypų, buvo nustatyti kelio servitutai, kurie galioja iki Å¡iol bei suteikia teisę ieÅ¡kovui Ž.

Å ., kaip ir kitiems asmenims per atsakovų Žemės sklypÄ patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovo interesai yra apsaugoti ir nebus pažeisti. Pats ieÅ¡kovas Ž. Å . sutinka su Žemės sklypo atidalinimu, kÄ patvirtina pridedamas ir jo atsiųstas elektroninis laiÅ¡kas. IeÅ¡kovas netgi siÅ«lo pirkti jam priklausančio Žemės sklypo dalį, tačiau su tokiais reikalavimai atsakovai sutikti negali, nes ieÅ¡kovas siÅ«lo neadekvačiÄ ir ženkliai rinkos vertę virÅ¡ijančiÄ jo Žemės sklypo dalies kainÄ (7 000 Eur).

IeÅ¡kovo elektroninis laiÅ¡kas patvirtina, kad Žemės sklypo dalis iÅ¡ tiesų nėra reikalinga ar bÅ«tina, o ieÅ¡kovas tiesiog siekia pasipelnyti iÅ¡ susidariusios situacijos. Todėl atidalinus ieÅ¡kovui Ž. Å . priklausančiÄ dalį iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės bÅ«tų užtikrinti atsakovių, kaip žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, savininkių teisės ir interesai tinkamai eksploatuoti gyvenamuoju namu, nes ginčo žemės sklypas ir buvo suformuotas atsakovams priklausančių statinių eksploatacijai.

5. IeÅ¡kovas Ž. Å . nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad VÄ® „Registrų centras“ masinio vertinimo bÅ«du nustatyta Žemės sklypo vertė atitinka jo tikrÄ jÄ rinkos vertę, todėl atsakovių siÅ«lomas piniginės kompensacijos dydis yra neprotingas, pažeidžiantis ieÅ¡kovo nuosavybės teises. Reikalavimas atidalinti ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å½emės sklypo dalį yra nesÄ Å¾iningas ir paneigiantis Å¡alių susitarimus, jog Žemės sklypas priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieÅ¡kovui atitektų bÅ«tent 66/645 dalys Žemės sklypo.

IeÅ¡kovas yra inicijavęs žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) perdalijimo projekto parengimÄ , kas patvirtina ieÅ¡kovo siekį atidalinti Žemės sklypÄ natÅ«ra, t.y. ta Žemės sklypo dalis, kuri naudojimosi tvarkos nustatymo projekte priskiriama ieÅ¡kovui, amalgamacijos procese bÅ«tų atidalinama iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais ir prijungiama prie UAB „Pronuoma“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo siekis atidalinti jam priklausančiÄ Å½emės sklypo dalį, jÄ prijungiant prie UAB „Pronuoma“ valdomo žemės sklypo, nepažeistų atsakovų interesų ir patenkintų jų siekį neturėti bendrosios dalinės nuosavybės su ieÅ¡kovu.

6. Trečiasis asmuo S. I. nurodė, kad iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kiniu, mano jog servitutai turėtų bÅ«ti nustatyti. Teigė, kad jeigu įstatymų ir norminių aktų tvarka galimas ieÅ¡kovų nuosavybės paskirties pakeitimas ir performavimas į gyvenamÄ jÄ paskirtį, niekas negali Å¡ios savininko teisės kvestionuoti. IÅ¡ to ir kyla bÅ«tinybė praplėsti keliÄ . Trečiasis asmuo kategoriÅ¡kai nesutinka su atsakovų pozicijÄ , kad kelias į projektuojamÄ naujų namų kvartalÄ gali eiti per trečiajam asmeniui priklausantį sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini), nes per šį sklypÄ niekuomet nebuvo jokio kelio.

7. Trečiasis asmuo S. I. nurodė, kad nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Teigė, kad tikėtina, jog ieÅ¡kovo sklypo dalies vertė yra 7 000,00 Eur, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas neva trukdo atsakovėms naudotis Žemės sklypu, ar jame esančiu gyvenamuoju namu. Atsakovės nepagrindžia savo reikalavimų jokiais įrodymais, kas sÄ lygoja teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės neįrodė prieÅ¡ieÅ¡kinio, dėl ko jis turėtų bÅ«ti atmestas.

8. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo ar netenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas neturi jokios įtakos Savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms, nes ieÅ¡kinio reikalavimai yra susiję su disponavimu fiziniams asmenims priklausančiu turtu. Savivaldybės administracijos vertinimu, nagrinėjant Å¡iÄ situacijÄ , turi bÅ«ti siekiama protingos ieÅ¡kovų ir atsakovų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma atsakovų nuosavybės teisė ir ieÅ¡kovams kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos atsakovų teisių sÄ skaita, neatsižvelgiant į kitokių sprendinių galimybę ir kt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl servituto pakeitimo ir nustatymo, nes įvertinus šalių pateiktus įrodymus nustatyta, jog pagal 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutartį ieškovai gali patekti į jiems priklausančius sklypus; sunkiasvorės transporto priemonės naudojasi esamu servitutiniu keliu; ieškovų siūlomi servituto pakeitimai neatitinka teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių kelio plotį; dėl servitutinio kelio praplėtimo ir jo artumo prie gyvenamojo namo neproporcingai pablogėtų atsakovų gyvenimo kokybė; ieškovė R.

A., įsigydama nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo Ž. Å ., matė faktinę žemės sklypų padėtį ir žinojo apie esamo servitutinio kelio bÅ«klę; ieÅ¡kovai veikė savo rizika, nes žinojo, kad patogesnio patekimo į jų įsigytus sklypus galimybė yra susijusi su papildomu atsakovų teisių suvaržymu; atsakovai nurodo sutinkantys, kad ieÅ¡kovai gali prisijungti prie jų inžinerinių komunikacijų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kinio reikalavimus dėl servituto pakeitimo ir nustatymo teismas atmetė, kaip nepagrįstus.

11. Teismas vertino, jog atmetus ieškinio reikalavimus dėl servituto pakeitimo ir nustatymo, atmetami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl kompensacijos už servitutus priteisimo.

12. Vertindamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįstumÄ , teismas pripažino, kad byloje tarp Å¡alių kyla ginčas dėl servituto pakeitimo ir nustatymo bÅ«tinumo, tuo tarpu su naudojimosi tvarkos nustatymu atsakovai S. I., J. Ž., A. A. Ž., I. G. nurodo sutinkantys. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovai nurodo, kad siekiant užkirsti keliÄ kilti ginčams ateityje, plane turėtų atsispindėti kiekvienam bendraturčiui priskirtinos dalys, kurios bÅ«tų aiÅ¡kiai ir suprantamai pažymėtos plane, nurodytos koordinatės, posÅ«kio taÅ¡kai.

Teismas Å¡ias atsakovų nurodytas aplinkybes pripažino pagrįstomis, todėl esant galimybei Å¡alims be ginčo nustatyti naudojimosi tvarkÄ , o taip pat nesant ieÅ¡kovų pateiktame plane nurodytų kiekvienam bendraturčiui priskirtinų naudotis žemės sklypo dalių, kurios užkirstų keliÄ kilti ginčams ateityje, teismas sprendė, kad nėra iÅ¡naudotos visos įstatyme nurodytos galimybės bendraturčiams susitarti (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos teismas atmetė, kaip nepagrįstÄ .

13. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad VÄ® „Registrų centras“ masinio vertinimo bÅ«du nustatyta žemės sklypo vertė neturi bÅ«ti laikoma atitinkančia jos tikrÄ jÄ rinkos vertę. Pažymėjo, jog tokia iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes.

Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012;2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teismas sprendė, jog tai reiškia, kad atsakovų ieškovui Ž.

Å . siÅ«loma masinio vertinimo bÅ«du nustatyta kompensacija negali bÅ«ti laikoma atitinkančia tikrÄ jÄ jo turimos žemės sklypo dalies vertę.

14. Teismas pripažino pagrįstomis ieÅ¡kovo Ž. Å . nurodytas aplinkybes, kad 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutarties, reg. Nr. 19KU-4359, pagrindu, susitariant, jog ieÅ¡kovui atitenka 66/645 dalys Žemės sklypo, ieÅ¡kovui taip pat nepriklausė jokia gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype, dalis. Todėl Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma įrodančia bÅ«tinybę atidalinti ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Be to, teismas vertino, kad sprendžiant prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybę, kad ginčas tarp Å¡alių kyla dėl servituto pakeitimo ir nustatymo, o ne dėl naudojimusi žemės sklypu, kÄ pripažįsta ir patys atsakovai (Sprendimo 16 p.).

Teismas taip pat pripažino pagrįstomis ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas trukdo atsakovams naudotis Žemės sklypu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žemės sklypo atidalijimo teismas atmetė, kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 15. Atsakovės I. G. ir J. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priimti naujÄ sprendimÄ :

1) atsakovių J. Ž. ir I. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir atidalinti ieÅ¡kovui Ž. Å . priklausančiÄ 66/645 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jÄ lygiomis dalimis po 33/645 dalis priteisiant bendraturtėms atsakovei J. Ž. ir I. G., bei priteisti ieÅ¡kovo Ž. Å . naudai iÅ¡ kiekvienos atsakovės J. Ž. ir I. G. lygiomis dalimis po 772,50 Eur kompensacijÄ už atidalintÄ Å¾emės sklypÄ ;

2) priteisti atsakovėms J. Ž. ir I. G. visas jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Teismas priėmė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo tarp žemės sklypo savininkų nėra, ignoruodamas ir visiÅ¡kai nevertindamas ne tik į bylÄ pateiktų dokumentų, bet ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir argumentų. IeÅ¡kovas Ž. Å . siekia perplanuoti ir iÅ¡ naujo nustatyti ginčo žemės sklypo ribas, kurios buvo patvirtintos 2015 m. balandžio 8 d.

Kauno rajono savivaldybės įsakymu bei 2015 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu, tačiau su tokiais ieÅ¡kovo Ž. Å . ketinimais atsakovės kategoriÅ¡kai nesutinka, nes tokie sprendiniai iÅ¡ esmės pakeistų jau suformuoto ginčo žemės sklypo teisinį rėžimÄ , todėl tai negali bÅ«ti vertinama niekaip kitaip kaip tarp bendrasavininkų kilęs ginčas. 15.2. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai vertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog ieÅ¡kovas Ž.

Š. faktiškai trukdo bendrasavininkams naudotis ginčo žemės sklypu, todėl nepagrįstai sprendė, jog įrodymų apie tokius neteisėtus ieškovo Ž. Š. veiksmus byloje nėra. Priešingai nei teismas nurodė skundžiamame sprendime, byloje yra eilė įrodymų patvirtinančių, jog ieškovas Ž. Š. trukdo bendrasavininkams naudotis ginčo žemės sklypu pagal tiesioginę jo paskirtį, leidžia tretiesiems asmenims priklausančias sunkiasvores transporto priemones laikyti ginčo žemės sklype, taip akivaizdžiai apribodamas pačių bendrasavininkų galimybėmis naudotis jiems priklausančiu turtu, trukdo įsirengti nuotekų valymo įrenginius.

Tai turėtų bÅ«ti vertinama kaip atsakovių teisių į tinkamas gyvenimo sÄ lygas pažeidimas. Atsakovės kartu su 2020 m. kovo 12 d. praÅ¡ymu į bylÄ pateikė nuotekų valdymo įrenginių įrengimo projektÄ , kurį ieÅ¡kovas Ž. Å . atsisakė pasiraÅ¡yti, tačiau Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų ir atsakovių argumentų teismas nevertino ir jais nesivadovavo. 15.3. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino ir atsakovių pateiktų argumentų dėl bÅ«tinybės atidalinti ginčo žemės sklypÄ .

Atsakovių vertinimu ginčo situacijoje egzistuoja visos sÄ lygos atidalinti ieÅ¡kovui Ž. Å . priklausančio žemės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jÄ lygiomis dalimis priteisiant apeliantėms, o ieÅ¡kovui Ž. Å . iÅ¡mokant kompensacijÄ , nes tik tokiu bÅ«du atidalinus ginčo žemės sklypÄ bus iÅ¡laikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas. 15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovių siÅ«loma masinio vertinimo bÅ«du nustatyta kompensacija negali bÅ«ti laikoma atitinkančia tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo Ž.

Å . turimos žemės sklypo dalies vertę, kadangi tokios teismo iÅ¡vados akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai analogiÅ¡kose bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). 15.5. Nors teismas skundžiamame sprendime vadovaujasi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiÅ¡kose byloje, tačiau jÄ taikė netinkamai.

Teismo cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse bÅ«tent ir akcentuojama tai, jog turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ , ir kad ginčo Å¡alys gali teikti raÅ¡ytinius įrodymus pagrindžiančius turimo turto rinkos vertę. Å iuo atveju ieÅ¡kovas Ž. Å . nepateikė jokių individualių vertinimo iÅ¡vadų, kurios paneigtų atsakovių pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nurodytÄ Å¾emės sklypo rinkos kainÄ , kas reiÅ¡kia, jog atsakovių pateikti įrodymai pagal teismų praktikÄ yra pakankami turto rinkos vertei nustatyti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovių siÅ«loma masinio vertinimo bÅ«du nustatyta kompensacija negali bÅ«ti laikoma atitinkančia tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo Ž. Å . turimos žemės sklypo dalies vertę, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

16. IeÅ¡kovas Ž. Å . atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinio skundo netenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovui Ž. Å . bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas trukdo joms naudotis žemės sklypu, nes nesutinka, kad sklypo dalyje, kuriÄ ieÅ¡kovas sieks atidalinti, bÅ«tų įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai.

IeÅ¡kovas pažymi, kad nėra jokios logikos valymo įrenginius įrengti bÅ«tent toje žemės sklypo dalyje, kurioje jie numatyti pagal A. P. parengtÄ Ä¯renginių vietos planÄ . Toje vietoje įrengti įrenginiai bÅ«tų labai toli nuo gyvenamojo namo (jeigu atsakovės planuoja kanalizacijÄ Ä¯vesti į gyvenamÄ jį namÄ ), turėtų kirsti servitutinį žvyruotÄ keliÄ , bei bÅ«tų įrengiami Å¡alia jau nutiesto elektros kabelio į UAB „Pronuoma“ sklypÄ . Atsakovės, teikdamos valymo įrenginių planÄ , kaip įrodymÄ , iÅ¡ tiesų siekia visiÅ¡kai kitų tikslų, nei deklaruoja – imituoja tariamÄ ieÅ¡kovo trukdymÄ naudotis žemės sklypu. 16.2.

Atsakovės nurodo, kad ieÅ¡kovas trukdo joms naudotis žemės sklypu, nes sklypo dalyje, kuriÄ ieÅ¡kovas sieks atidalinti pagal amalgamacijos projektÄ , laiko savo automobilį. Minėti atsakovių argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 66 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl jis turi tokiÄ pat teisę, kaip ir atsakovės, t.y. kiti sklypo bendraturčiai naudotis žemės sklypu. Atsakovių teiginiai, kad ieÅ¡kovas naudojasi jų įrengta aikÅ¡tele, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais.

PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovės, tai bÅ«tent ieÅ¡kovas Ž. Å . savo lėšomis įrengė servitutinį keliÄ , einantį per ginčo žemės sklypÄ , sutvarkė ir pažvyravo tÄ sklypo dalį, kurioje buvo vesti elektros tinklai į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuris Å¡iai dienai nuosavybės teise priklauso UAB „Pronuoma“, bei kuriÄ ieÅ¡kovas Ž. Å . sieks atidalinti pagal parengtÄ amalgamacijos projektÄ . 16.3. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad jos neturi kur laikyti savo automobilių, kadangi 2015 m. spalio 20 d.

Turto atidalijimo sutartimi, reg. Nr. 19KU-4359, buvęs 0,9158 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į aÅ¡tuonis žemės sklypus. Taigi, atsakovėms nuosavybės teise Å¡alia ginčo žemės sklypo priklauso kiti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), todėl jos turi visas realias galimybes Å¡iais sklypais naudotis, juose laikyti savo automobilius. Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, jog atsakovės elgiasi nesÄ Å¾iningai, siekdamos atsidalinti iÅ¡ ieÅ¡kovo nuosavybę, vietoj to, kad savo interesus tenkintų naudojantis joms nuosavybės teise priklausančiu turtu. 16.4.

Nėra jokių labiau gintinų atsakovių interesų, ar didesnio atsakovių poreikio į ginčo žemės sklypÄ , nei ieÅ¡kovo. Jeigu atsakovių poreikiams nėra pakankamas suformuotas ginčo žemės sklypas, jos gali savo interesus užtikrinti prisijungdamos joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalį, arba paprasčiausiai naudodamos joms priklausančius žemės sklypus savo poreikiams. Nėra pagrindo taikyti iÅ¡imtinio turto atidalinimo bÅ«do, nes toks bÅ«das prieÅ¡tarauja tiek suformuotai kasacinio teismo praktikai, tiek Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinam nuosavybės neliečiamumo principui. 16.5.

Atsakovės visiÅ¡kai nepagrįstai bando perkelti įrodinėjimo pareigÄ ieÅ¡kovui, nurodydamos, kad ieÅ¡kovas privalėjo ginčyti masinio vertinimo bÅ«du apskaičiuotÄ turto vertę, teikdamas individualiÄ turto vertinimo ataskaitÄ . NebÅ«tų nei teisinga, nei sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovui už sklypo dalį priteisti 1 545 Eur kompensacijÄ , kuri bÅ«tų 4,5 karto mažesnė nei kaina, kuriÄ ieÅ¡kovas gautų iÅ¡ UAB „Pronuoma“ už jo turimÄ nuosavybės dalį žemės sklype.

17. Trečiasis asmuo S. I. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovių trečiojo asmens S. I. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Nors atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, jog į bylÄ 2020 m. kovo 12 d. pateiktas praÅ¡ymas su priedais, kurie įrodo jog ieÅ¡kovas Ž. Å . atsisakė pasiraÅ¡yti sutikimÄ dėl valymo įrenginių ir trukdo tuos įrenginius įsirengti, ir bÅ«tent Å¡ių įrodymų pirmos instancijos teismas netyrė, tačiau trečiasis asmuo pažymi, kad 2020 m. kovo 12 d. prieduose prie raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų Å¡iuos atsakovių teiginius, bei įrodytų prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . 17.2.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovės rengtų nuotekų valymo įrenginių projektÄ . Pateiktas į bylÄ Å¾emės sklypo planas, nėra projektas ir nėra žinoma ar nurodytoje vietoje iÅ¡ viso gali bÅ«ti statomi valymo įrenginiai, nes (i) jei bendrajame teritorijos plane numatytos centralizuotos nuotekų magistralės, vietiniai nuotekų įrenginiai neleidžiami įrengti, (ii) o taip pat iÅ¡ pateikto plano matyti, jog neva projektuojamų nuotekų įrenginių vieta yra už gatvės, tam yra bÅ«tina gauti tokių įrenginių statymo ir pajungimo sÄ lygas iÅ¡ gatvės savininko.

Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Nesant projekto nėra pagrindo teikti, jog ieÅ¡kovas trukdo įsirengti valymo įrenginius. 17.3. Atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarė visai kitos aplinkybės, nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovės. Pirmosios instancijos teismas bÅ«tent pagal atsakovių suformuluotÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ iÅ¡nagrinėjo jų prieÅ¡ieÅ¡kinį. VisiÅ¡kai nepagrįstai atsakovės į bylÄ teikia naujus įrodymus ir jais bando pagrįsti aplinkybes, kurias dėsto apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovių priešieškinis dėl žemės sklypo atidalijimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

20. Ä®vertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai). Dėl naujų įrodymų priėmimo 21. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus naujus įrodymus (2020 m. spalio 5 d.

J. Ž. praneÅ¡imÄ dėl valymo įrenginių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo, valymo įrenginių montavimo vietos planÄ , dokumentų gavimo pažymÄ ), kuriuos praÅ¡o priimti į bylÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas Ž. Å ., prieÅ¡ingai nei nurodo savo procesiniuose dokumentuose, ginčo žemės sklypo bendrasavininkams trukdo naudotis žemės sklypu, t.y. nesutinka su valymo įrenginių įrengimu. Å ie dokumentai teikiami tik dabar, kadangi jų pateikimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo tik teismui priėmus apeliantėms nepalankų sprendimÄ , sprendime nurodant, jog jokio ginčo tarp ginčo žemės sklypų savininkų nėra.

22. IeÅ¡kovas praÅ¡o priimti apeliantės I. G. ir trečiojo asmens S. I. sutikimÄ dėl sklypo dalies atidalinimo amalgamacijos bÅ«du, taip pat amalgamacijos projektÄ , kuriais ieÅ¡kovas siekia pagrįsti, kad jam yra visos galimybės atidalinti turtÄ natÅ«rÄ , bei tai, kad pati apeliantė I. G. sutinka su sklypo atidalinimu natÅ«ra. Taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė elektros įrenginių prijungimo sutartį, vietovės planÄ su paaiÅ¡kinimais, Å¡iais įrodymais siekdamas atsikirsti į apeliančių nurodytas aplinkybes dėl nuotekų valymo įrenginių įrengimo ginčo sklype.

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį ir apimtį, gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme, abi Å¡alys jų turinį žino, dėl jų ieÅ¡kovas pateikė argumentus atsiliepime į apeliacinį skundÄ , apeliančių atstovas taip pat iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę dėl ieÅ¡kovo pateikto įrodymo. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡alys piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, apeliantės siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas iÅ¡vadas bei įrodyti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, tuo tarpu ieÅ¡kovas teikia papildomÄ Ä¯rodymÄ atsikertant į apeliacinį skundÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms abiejų Å¡alių pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl žemės sklypo atidalijimo 25. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieÅ¡kovas Ž. Å . įsigijo pastatÄ -Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 749/4579 dalis 0,9158 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 26. 2015 m. spalio 20 d.

Turto atidalijimo sutartimi 0,9158 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į aštuonis žemės sklypus. Vienas iš naujai suformuotų žemės sklypų – 645 kv. m. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko ieškovui (66 kv. m ploto dalis), atsakovams J. Ž. ir A. A. Ž. (322 kv. m ploto dalis) (S. I. – 183 kv. m ploto dalis, I. G. – 74 kv. m ploto dalis).

27. Atsakovės I. G. ir J. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalinti ieÅ¡kovui Ž. Å . priklausančiÄ 66/645 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės jÄ lygiomis dalimis, t.y. po 33/645 dalis priteisiant bendraturtėms atsakovei J. Ž. ir I. G., bei priteisti ieÅ¡kovo Ž. Å . naudai iÅ¡ kiekvienos atsakovės lygiomis dalimis po 772,50 Eur kompensacijÄ už atidalintÄ Å¾emės sklypÄ .

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinį. Apeliantės nesutinka su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, kurį praÅ¡o panaikinti bei prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, atidalinant ieÅ¡kovui priklausančiÄ 66/645 dalį žemės sklypo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės, po 33/645 dalis priteisiant atsakovėms, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovių priteisiant po 772,50 Eur (iÅ¡ viso 1544 Eur) kompensacijÄ už atidalintÄ Å¾emės sklypÄ . Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp bendraturčių nėra ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu, atsakovių praÅ¡omu bÅ«du atidalinus ginčo žemės sklypÄ bus iÅ¡laikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas, o atsakovių pateikti įrodymai yra pakankami turto rinkos vertei bei kompensacijos ieÅ¡kovui dydžiui nustatyti.

29. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo bÅ«dų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo bÅ«do, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieÅ¡kinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

30. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad galimybė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises. Sprendžiant Å¡iuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ .

Toks atidalijimas reiÅ¡kia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytÄ turto dalį, gali daryti fizinį-Å«kinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimÄ , nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016).

31. Klausimas dėl atidalijimo bÅ«do priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-213/2011; kt.).

32. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais yra subsidiarus atidalijimo bÅ«das, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalijimÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011), bÅ«tina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kuriÄ taikant yra suformuluoti aptarti iÅ¡aiÅ¡kinimai, tikslÄ . Atidalijimo bÅ«do priteisiant kompensacijÄ pinigais taikymo iÅ¡imtinumÄ lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo bÅ«dÄ , bÅ«tina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus.

33. Visų pirma, kadangi nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas siekia iÅ¡saugoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovių reikalavimo tenkinimas bÅ«tų laikomas pažeidžiančiu kito savininko (ieÅ¡kovo) teises. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo nuosavybės dalis (66 kv.

m) su apeliante I. G., kuriai priklauso 74 kv. m ploto dalis, yra labai panaÅ¡ios, be to ieÅ¡kovas siekia atlikti žemės sklypų pertvarkymÄ (amalgamacijÄ ), t.y. jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡skirti natÅ«ra, arba kitu atveju - jis sutinka parduoti Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį atsakovams už 7000 Eur, tačiau atsakovės tokiÄ kainÄ laiko nepagrįstai per didele, todėl esant tokia situacijai piniginės kompensacijos už žemės sklypo dalį priteisimas bendraturčiams be jo sutikimo bÅ«tų vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alims vykdant bendradarbiavimo pareigÄ galima rasti racionalų sprendimÄ , kuriuo pasibaigtų bendroji dalinė nuosavybė, todėl apeliančių reikalavimas teismo sprendimu vienam iÅ¡ bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensacijÄ pinigais negali bÅ«ti laikomas teisėtu bei pagrįstu. IeÅ¡kovo siekis atidalinti jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, jÄ prijungiant prie UAB „Pronuoma“ valdomo žemės sklypo, nelaikytinas pakankamu pagrindu taikyti atidalijimÄ atsakovių praÅ¡omu bÅ«du, t.y. atsakovėms priteisiant ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo dalį, o ieÅ¡kovui kompensacijÄ pinigais.

Kita vertus, atsakovės nei ieškinio, nei priešieškinio šia faktine aplinkybe negrindžia, todėl nagrinėjamu atveju bylai nėra reikšminga.

34. Atsakovės suformuluodamos prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ nurodė, kad esminė aplinkybė atidalinti žemės sklypÄ iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės su ieÅ¡kovu yra ta, jog atsakovams J. Ž. (su sutuoktiniu A. A. Ž.), I. G. ir S. I. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuris yra žemės sklype, o ieÅ¡kovui nepriklauso gyvenamasis namas, nors žemės sklypas buvo suformuotas gyvenamojo namo eksploatacijai. Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutartimi, Å¡alys pačios susitarė, jog ieÅ¡kovui atitenka 66/645 dalys žemės sklypo, nors jokia Å¡iame sklype esančio gyvenamojo namo dalis ieÅ¡kovui nepriklausė, t.y. bendraturčiai nelaikė to esmine aplinkybe/kliÅ«timi bendrai naudotis žemės sklypu.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu Å¡i aplinkybė pagrįstai nelaikyta pakankamu pagrindu atidalinti ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės. Apeliančių nurodomos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas trukdo įsirengti nuotekų valymo įrenginius, prie namo įsirengtoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ilgÄ laikė kranÄ , taip užimdamas bendrasavininkų vietas, taip pat nėra pakankamas pagrindas taikyti CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nes tai neatitiktų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų.

35. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliantėm, kad šalys turi įrodyti, kad siūloma/prašoma piniginė kompensacija yra pagrįsta.

Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, ir nustačius, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė atmesti apeliančių reikalavimÄ dėl žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos dydžio ir jo įrodinėjimo klausimas kaip neturintis teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai nevertintinas. Dėl procesinės bylos baigties 36. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimas skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus skundÄ , apeliantėms neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

38. IeÅ¡kovas pateikė duomenis dėl patirtų 1500 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . IÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyta tvarka apskaičiuoto maksimalaus priteistino dydžio (t. y. 1818,05 Eur). Tačiau atsižvelgiant Rekomendacijų 11 papunktyje įtvirtintÄ maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ priteistinÄ dydį, Å¡ioje civilinėje byloje kilusį ginÄÄ ir joje nagrinėtų klausimų pobÅ«dį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, į tai, kad ieÅ¡kovo advokatė dalyvavo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei į advokatės laiko sÄ naudas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 800 Eur.

Šios išlaidos ieškovui iš apeliančių priteistinos lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvienos po 400 Eur.

39. Trečiasis asmuo S. I., dalyvavęs byloje ieÅ¡kovo pusėje, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jo praÅ¡ymas atmetamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės I. G. ieÅ¡kovui Ž. Å . 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovės J. Ž. ieÅ¡kovui Ž. Å . 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Algimantas Kukalis Edvardas Paliokas