Legislator Case Law & Legislation
8ad520c4-f16b-4ed7-b2c8-e23d87e61589 AI generated

8ad520c4-f16b-4ed7-b2c8-e23d87e61589 · Regionų administracinis teismas

Case Number 8ad520c4-f16b-4ed7-b2c8-e23d87e61589
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3414-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00198-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Teismas n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

8ad520c4-f16b-4ed7-b2c8-e23d87e61589 · Regionų administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3414-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00198-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Teismas n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-5) nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę atliko Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2015 metų iki 2019 metų sÄ lygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų. Teigia, jog nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus plotas tenkantis asmeniui kameroje. Skundžiasi bloga sienų ir lubų bÅ«kle, nes danga krisdavo ant miegamos vietos, asmeninių daiktų.

Teigia, jog buvo netvarkinga elektros instaliacija, techniškai netvarkingas kietasis inventorius, išduotas minkštasis miego inventorius antisanitarinės būklės. Pažymi, jog nepakako nei dirbtinio, nei natūralaus apšvietimo, ir tai pakenkė jo regėjimui. Nurodo, jog naktinis apšvietimas ir mechaninės vėdinimo sistemos garsas trukdė miegoti, nuolat trūko miego. Argumentuoja, jog sanitarinis mazgo plotas buvo per mažas, sumontuota praustuvė su kranu, metalinė spintelė, unitazas techniškai netvarkingi, surūdiję.

Pabrėžia, jog nebuvo suteikta erdvė rÅ«bams skalbtis ir juos iÅ¡džiovinti. Skundžiasi bloga pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«kle, nurodydamas, jog sienos atsilupusios, uždengtos grotomis. Taip pat nurodo, jog nebuvo iÅ¡kvietimo mygtuko, duÅ¡o kabinose nebuvo persirengimo sÄ lygų, nebuvo kur pasidėti rÅ«bų, tekdavo rÅ«bus ir rankÅ¡luosčius laikyti ant Å¡lapių ir purvinų grindų. Dėl tokių sÄ lygų patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , depresijÄ , orumo pažeminimÄ .

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovė, Kauno TI), atsiliepime į skundÄ (b.l. 10-15) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas bausmę atliko nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad kamerose lubų danga atsilupusi, netvarkinga elektros instaliacija yra nepagrįsti, deklaratyvÅ«s. PaaiÅ¡kina, jog kameros aprÅ«pinamos kietuoju inventoriumi pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, 14 punktÄ . Pažymi, jog teisės aktai nenumato tardymo izoliatoriaus įrengtuose duÅ¡uose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukus, pareigÅ«nai, vadovaudamiesi atitinkamais tvarkos apraÅ¡ais užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore ir nusiprausti duÅ¡e. Akcentuoja, jog kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengtos skalbinių džiovinimo virvės, yra nustatyta skalbinių surinkimo ir skalbimo tvarka, todėl praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo teiginius, jog nebuvo užtikrinta teisė skalbtis rÅ«bus ir juos džiovinti.

Mano, jog pareiškėjo teiginiai apie netinkamai įrengtus dušus yra nepagrįsti, todėl prašo juos atmesti. Paaiškina, jog dušų patalpos yra įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, persirengimo kambariai yra atskirti nuo dušo patalpos, asmenų privatumas yra užtikrinamas. Argumentuoja, jog Kauno TI laikosi Higienos normos HN 134:2015 14 punkte reglamentuojamo dirbtinės apšvietos dydžio. Paaiškina, jog naktinis kamerų apšvietimas yra skirtas tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti, kuris yra reglamentuojamas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktu.

Teigia, jog kameros yra vėdinamos mechaniniu bÅ«du arba per atidaromus langus. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas pats skunde nenurodė kokias pasekmes jam sukėlė jo teigimu per garsiai veikianti mechaninė ventiliacija. Nurodo, jog sanitariniai mazgai yra aptverti 2,1 m. metaline sienele, plotas – 1,5 kv.m., galimybių visiÅ¡kai atskirti sanitarinius mazgus nuo likusios kameros dalies, nėra galimybių, kadangi bÅ«tini patalpų rekonstrukcijos darbai. Mano, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo bÅ«tent dėl Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų, todėl praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Teismui nusprendus, jog nėra pagrindo skundui atmesti, praÅ¡o pripažinti asmens teisių pažeidimo faktÄ , skundÄ dalyje dėl neturtinės palos atlyginimo pinigais – atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Kauno TI kameros tipo patalpose sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė orumo pažeminimu, sukrėtimu, neigiamais iÅ¡gyvenimais, emocine depresija.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Kauno TI kameros tipo patalpose sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo Kauno TI kameros tipo patalpose sÄ lygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotÄ , higienos normų pažeidimų: netinkamos ventiliacijos, Å¡viesos, elektros instaliacijos, netvarkingų lubų, netinkamo kietojo inventoriaus, netinkamos minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klės, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, galimybės skalbtis ir džiovinti rÅ«bus neužtikrinimo, iÅ¡kvietimo mygtukų neįrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose ir duÅ¡o patalpose, galimybės persirengti duÅ¡o patalpose neužtikrinimo.

Kadangi pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Kauno TI, bylai aktualus teisinis reglamentavimas, nustatantis minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotÄ tardymo izoliatoriuje, galiojęs ginčo laikotarpiu. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas, redakcija galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

IÅ¡ byloje pateiktos Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus pažymos apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas (b.l. 150-151), Kauno TI Ūkio skyriaus pažymos (b.l. 130-132) bei duomenų iÅ¡ kamerų kortelių (b.l. 135-137) nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas kamerose Nr. 206 (plotas 15,49 kv.m.), 203 (plotas 15,96 kv.m.), 208 (plotas 17,11 kv.m.), 237 (plotas 14,16 kv.m.), 214 (plotas 14,91 kv.m.), 154 (plotas 12,81 kv.m.), 207 (plotas 16,08 kv.m.), 223 (plotas 22,56 kv.m.), 234 (plotas 14,21 kv.m.), 167 (plotas 14,15).

Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta kamerų numeriai, kuriose atitinkamu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotas, asmenų kameroje skaičius (patikrinimo metu 8 ir 20 val.), plotas, tenkantis vienam asmeniui (8 ir 20 val.), sanitarinio mazgo plotas kameroje, matyti, jog pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti plotas. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl ploto apskaičiavimo, tik nurodė, jog kamerose buvo laikoma apie 4 žmones, nenurodydamas nei kameros numerio, nei konkrečių datų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teikiamų duomenų teisingumu.

Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, jog vienam asmeniui plotas ginčo laikotarpiu svyravo nuo 4,27 kv.m. iki 22,56 kv.m., todėl pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas minimalus vienam asmeniui turintis tekti plotas, ir Å¡ioje dalyje nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 straipsnis). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sÄ lygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės aktų pažeidimai dėl ploto normos neužtikrinimo, todėl sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių plotas neturi bÅ«ti atimamas. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų higienos normų laikymosi, teigdamas, jog buvo netinkama apÅ¡vieta, netinkama ventiliacija, elektros instaliacija, lubų ir sienų danga netvarkinga, atsilupę dažai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. bei aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kuri be kita ko, nustato ir tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. HN 134:2015 14 punktas nustato, jog dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal minėtos higienos normos 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Natūralios apšvietos higienos norma nereglamentuoja. Iš atsakovės atstovės pateiktų patikrinimo aktų, kuriuos atliko Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Aplinkos ministerijos Kauno departamentas, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimų protokolų (b.l. 24-116), matyti, jog buvo tikrinamos kitos kameros, nei buvo laikomas pareiškėjas, arba nors ir kamerų numeriai sutampa (Nr. 203, 237, 214, 154, 207, 234), skiriasi laikotarpiai, kada atliktas patikrinimas, ir laikomas pareiškėjas.

Taigi objektyvių duomenų, ar dirbtinė apÅ¡vieta atitiko Higienos normos 14 punkto reikalavimus ginčo kamerose byloje nėra pateikta, tačiau vertinant tai, kad ir daugumoje kamerų patikrinimų metų nebuvo rasti pažeidimai dėl dirbtinės apÅ¡vietos, jei rasti, nedelsiant paÅ¡alinti, teismas neturi pagrindo spręsti, jog visu ginčo laikotarpiu atsakovė pareiÅ¡kėjui neužtikrino Higienos normos 14 punkto reikalavimų laikymosi. Taip pat teismas vertina, jog pareiÅ¡kėjas pats neteikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas sukeltas teisines pasekmes – pablogėjusį matymÄ .

Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nerašė praÅ¡ymų/skundų dėl minėtų aplinkybių ir jo pablogėjusios sveikatos bÅ«klės (b.l. 144, 149). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nurodė, kad įrengti pilnai arba iÅ¡ dalies atidaromi langai. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad patalpose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema (b. l. 17, 134), sudaryta galimybė iÅ¡sivėdinti gyvenamÄ sias patalpas per atveriamus langus (b. l. 134).

PareiÅ¡kėjas neneigia, jog buvo sudaryta galimybė patalpas iÅ¡vėdinti, tačiau jo vertinimu, mechaninė ventiliacija veikė per garsiai, todėl jis negalėjo iÅ¡simiegoti. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, jog byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas mechaninė ventiliacijos sistema galėjo veikti per garsiai (byloje pateiktas Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas, kuriame užfiksuoti pažeidimai dėl ekvivalentinio garso slėgio kameroje Nr. 332, kurioje pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas).

Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo laikotarpiu kamerų ventiliacijos veikimÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo joje metu, kadangi kaip ji nurodė toks patikrinimas nebuvo vykdomas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nurodytos pretenzijos dėl garsiai veikiančios ventiliacijos patalpoje vertintinos kaip palankios pareiÅ¡kėjui, dėl to Å¡io pažeidimo atžvilgiu gali bÅ«ti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių Å¡io galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamai veikiančios ventiliacijos pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jo neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Pareiškėjo teiginiai, jog elektros instaliacija buvo netinkama, kamerų lubų ir sienų danga atsilupusi nepagrįsti jokiais įrodymais, pareiškėjas nenurodo nei kokiu laikotarpiu, nei kurioje kameroje galėjo būti netvarkinga elektros instaliacija, taip pat kurioje kameroje ir kada galėjo būti atsilupę sienų ar lubų dažai. Iš pateiktų minėtų patikrinimo aktų taip pat nenustatyta, jog patikrinimų metų būtų rasti pažeidimai dėl elektros instaliacijos, netinkamų sienų ar lubų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.

Teismas pabrėžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas tardymo izoliatoriuje, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir nedetalizavo Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl elektros instaliacijos, sienų, lubų netinkamos bÅ«klės, ventiliacijos, apÅ¡vietos skundų atsakovui neteikė, nei atsakovės atstovui nei teismui nenurodė, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė jo subjektyviu vertinimu padaryti pažeidimai, pvz. netinkama elektros instaliacija.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovės atstovo veiksmų įrengiant naktinį apÅ¡vietimÄ , dėl kurio jis naktimis negalėjo užmigti, nuolat trÅ«ko miego. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktÄ , tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14 .3 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 6 punktas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ apibrėžia kaip visumÄ organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Taigi, akivaizdu, jog naktinis apÅ¡vietimas įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo Å¡ioje dalyje konstatuoti neteisėto atsakovės veikimo.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl techniškai netvarkingo kietojo inventoriaus, nurodydamas, jog lovos, spintelės buvo techniškai netvarkingos, neremontuojamos. Remiantis 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktu, tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba irk t.

PareiÅ¡kėjas neneigia, jog jis buvo aprÅ«pintas kietuoju inventoriumi, tačiau jo vertinimu lovos, spintelės bÅ«klė buvo netinkama. PareiÅ¡kėjo teiginius paneigia atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos (b.l. 20, 128, 129) bei aukščiau minėti patikrinimo aktai, kuriuose nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų dėl netinkamo aprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi. Kaip ir minėta aukščiau, pareiÅ¡kus reikalavimÄ atlyginti žalÄ , bÅ«tina detalizuoti kalinimo sÄ lygas, nurodyti kokias pasekmes sukelia padaryti pažeidimai, t.y. pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kokias teisines pasekmes jam sukėlė jo vertinimu netinkama kietojo inventoriaus bÅ«klė, todėl Å¡ioje dalyje nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas atsakovės atstovui nesudarius galimybių iÅ¡sidžiovinti rÅ«bų, taip pat dėl netinkamos minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klės. IÅ¡ skundo motyvų matyti, jog pareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, jog jam buvo iÅ¡duotas minkÅ¡tasis inventorius, tačiau skundžiasi netinkama jo bÅ«kle, teigdamas, jog patalynė, pagalvė, čiužinys ir užklotas buvo antisanitarinės bÅ«klės. Vertintina tai, kad pareiÅ¡kėjas pats skunde nenurodė kada jam buvo iÅ¡duota patalynė netinkamos bÅ«klės, neteikė įrodymų patvirtinančių jo teiginius (pvz. kartu laikomų asmenų paaiÅ¡kinimų, praÅ¡ymų liudytojais apklausti kartu su juo laikomus asmenis ir pan.), todėl Å¡ie teiginiai vertintini kaip deklaratyvÅ«s. PareiÅ¡kėjo teiginiams dėl galimybės iÅ¡sidžiovinti rÅ«bus nesudarymo paneigti atsakovės atstovas pateikė fotonuotraukÄ (b.l. 18), iÅ¡ kurios matyti, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengtos skalbinių džiovinimo virvės, taip pat Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡Ä (b.l. 123-124), iÅ¡ kurio matyti, jog į savaitę kartÄ asmenys pateikę nustatyta tvarka praÅ¡ymus turi teisę pasinaudoti skalbimo ir cheminio valymo paslaugomis.

Pagal bylos duomenis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno TI administracijÄ su tokiu praÅ¡ymu ir jam Å¡i paslauga buvo nesuteikta. Apie tai, kad sudarytos sÄ lygos nuteistiesiems (suimtiesiems) skalbti rÅ«bus patvirtina ir visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b.l. 61-62). Dėl nurodytų priežasčių neįrodyta, jog Å¡ioje apimtyje yra neteisėti atsakovės veiksmai. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, jog kamerų sanitarinis mazgas buvo per mažas, jame įrengti įrenginiai techniÅ¡kai netvarkingi, duÅ¡o patalpoje neįrengta vieta pasidėti rÅ«bams.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti: sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukÅ¡ta siena (2,10 m. – pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis), jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat atskira oro Å¡alinimo sistema, sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b.l. 17-19), tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. punkto reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas nežemino pareiÅ¡kėjo, nepažeidė jo garbės ir orumo, o tuo pačiu buvo užtikrintas jo privatumas.

IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad sanitarinio mazgo įrenginiai – unitazas, kriauklė, praustuvai tinkamos bÅ«klės, todėl atmetami pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrenginių bÅ«klės. Atsakovės atstovo duomenimis dušų patalpos įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, duÅ¡uose įrengtos betoninės pertvaros, persirengimo kambariai įrengti atskirti nuo dušų patalpos. Å iems teiginiams pagrįsti pateikė fotonuotraukas (b.l. 21-23), iÅ¡ kurių matyti, jog persirengimo patalpoje yra suoliukas, ant kurio galima pasidėti rÅ«bus, rankÅ¡luosčius, bei Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡Ä (b.l. 118-119).

Pagal bylos duomenis nenustatyta, kad pareiškėjas tokia teise negalėjo pasinaudoti, bet to skunde jis tokių aplinkybių nenurodo. Taigi šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo, dušo netinkamo įrengimo. Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamos būklės, iškvietimo mygtukų neįrengimo tiek pasivaikščiojimo kiemeliuose, tiek dušinėje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Minėtų taisyklių 22 punktas nustato, jog pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių).

Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. IÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje, įrengiama prižiÅ«rėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti įrengta atmosferos kritulių vandens Å¡alinimo sistema. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės kas dienÄ 1 val. bÅ«ti gryname ore. Pažymėtina, jog teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių dydžio nereglamentuoja, byloje nėra duomenų, kad vienu metu į laukÄ bÅ«tų vedamas neadekvatus skaičius nuteistųjų ar kiemeliai bÅ«tų įrengti nesilaikant nustatytų reikalavimų, todėl darytina iÅ¡vada, kad kiemeliuose buvo sudarytos sÄ lygos judėti.

Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klė buvo bloga, iÅ¡skyrus paties pareiÅ¡kėjo subjektyvų vertinimÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas nenurodė kokias pasekmes jam galėjo sukelti pasivaikščiojimo kiemeliuose nusilupę sienų dažai ar betoninės grindys. Dėl minėtų priežasčių nenustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktÄ kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas).

Teisės aktai nenumato, jog iÅ¡kvietimo mygtukai turi bÅ«ti įrengiami duÅ¡inėje ar pasivaikščiojimo kiemeliuose. Kita vertus, pagal LVAT praktikÄ , vien tai, kad nebuvo įrengtas iÅ¡kvietimo mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra pažeidimas ir pareiÅ¡kėjui dėl to kilo neturtinė žala - pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ (žr. LVAT 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo kilę tam tikrų problemų dėl iÅ¡kvietimo mygtuko duÅ¡inėje ar pasivaikščiojimo kiemelyje, t. y., kad buvo bÅ«tinybė jais naudotis, tačiau jų nebuvo ar jie veikė netinkamai. Dėl nurodytų priežasčių, pareiÅ¡kėjo argumentai apie žalÄ , atsiradusiÄ dėl iÅ¡kvietimo mygtukų nebuvimo duÅ¡inėje ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, atmetami kaip nepagrįsti. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teisinio pagrindo vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas nusprendžia: SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė