8ad520c4-f16b-4ed7-b2c8-e23d87e61589 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-3414-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00198-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. KlaipÄda Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mų teisÄja EglÄ KiaurakytÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M.K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, Teismas n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated8ad520c4-f16b-4ed7-b2c8-e23d87e61589 · Regionų administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-3414-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00198-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. KlaipÄda Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mų teisÄja EglÄ KiaurakytÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M.K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, Teismas n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-5) nurodÄ, jog laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliko Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2015 metų iki 2019 metų sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų. Teigia, jog nebuvo užtikrintas teisÄs aktais nustatytas minimalus plotas tenkantis asmeniui kameroje. Skundžiasi bloga sienų ir lubų bÅ«kle, nes danga krisdavo ant miegamos vietos, asmeninių daiktų.
Teigia, jog buvo netvarkinga elektros instaliacija, techniÅ¡kai netvarkingas kietasis inventorius, iÅ¡duotas minkÅ¡tasis miego inventorius antisanitarinÄs bÅ«klÄs. Pažymi, jog nepakako nei dirbtinio, nei natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, ir tai pakenkÄ jo regÄjimui. Nurodo, jog naktinis apÅ¡vietimas ir mechaninÄs vÄdinimo sistemos garsas trukdÄ miegoti, nuolat trÅ«ko miego. Argumentuoja, jog sanitarinis mazgo plotas buvo per mažas, sumontuota praustuvÄ su kranu, metalinÄ spintelÄ, unitazas techniÅ¡kai netvarkingi, surÅ«dijÄ.
PabrÄžia, jog nebuvo suteikta erdvÄ rÅ«bams skalbtis ir juos iÅ¡džiovinti. Skundžiasi bloga pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių bÅ«kle, nurodydamas, jog sienos atsilupusios, uždengtos grotomis. Taip pat nurodo, jog nebuvo iÅ¡kvietimo mygtuko, duÅ¡o kabinose nebuvo persirengimo sÄ lygų, nebuvo kur pasidÄti rÅ«bų, tekdavo rÅ«bus ir rankÅ¡luosÄius laikyti ant Å¡lapių ir purvinų grindų. DÄl tokių sÄ lygų patyrÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimÄ , depresijÄ , orumo pažeminimÄ .
AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau â ir atsakovÄ, Kauno TI), atsiliepime į skundÄ (b.l. 10-15) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kÄjas bausmÄ atliko nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kÄjo teiginiai, kad kamerose lubų danga atsilupusi, netvarkinga elektros instaliacija yra nepagrįsti, deklaratyvÅ«s. PaaiÅ¡kina, jog kameros aprÅ«pinamos kietuoju inventoriumi pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d.
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, 14 punktÄ . Pažymi, jog teisÄs aktai nenumato tardymo izoliatoriaus įrengtuose duÅ¡uose ir pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukus, pareigÅ«nai, vadovaudamiesi atitinkamais tvarkos apraÅ¡ais užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore ir nusiprausti duÅ¡e. Akcentuoja, jog kamerose esanÄiuose sanitariniuose mazguose yra įrengtos skalbinių džiovinimo virvÄs, yra nustatyta skalbinių surinkimo ir skalbimo tvarka, todÄl praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus pareiÅ¡kÄjo teiginius, jog nebuvo užtikrinta teisÄ skalbtis rÅ«bus ir juos džiovinti.
Mano, jog pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie netinkamai įrengtus duÅ¡us yra nepagrįsti, todÄl praÅ¡o juos atmesti. PaaiÅ¡kina, jog dušų patalpos yra įrengtos pagal teisÄs aktų reikalavimus, persirengimo kambariai yra atskirti nuo duÅ¡o patalpos, asmenų privatumas yra užtikrinamas. Argumentuoja, jog Kauno TI laikosi Higienos normos HN 134:2015 14 punkte reglamentuojamo dirbtinÄs apÅ¡vietos dydžio. PaaiÅ¡kina, jog naktinis kamerų apÅ¡vietimas yra skirtas tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti, kuris yra reglamentuojamas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktu.
Teigia, jog kameros yra vÄdinamos mechaniniu bÅ«du arba per atidaromus langus. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kÄjas pats skunde nenurodÄ kokias pasekmes jam sukÄlÄ jo teigimu per garsiai veikianti mechaninÄ ventiliacija. Nurodo, jog sanitariniai mazgai yra aptverti 2,1 m. metaline sienele, plotas â 1,5 kv.m., galimybių visiÅ¡kai atskirti sanitarinius mazgus nuo likusios kameros dalies, nÄra galimybių, kadangi bÅ«tini patalpų rekonstrukcijos darbai. Mano, jog pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodÄ, jog patirta žala kilo bÅ«tent dÄl Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų, todÄl praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kÄjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .
Teismui nusprendus, jog nÄra pagrindo skundui atmesti, praÅ¡o pripažinti asmens teisių pažeidimo faktÄ , skundÄ dalyje dÄl neturtinÄs palos atlyginimo pinigais â atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ dÄl netinkamų jo laikymo Kauno TI kameros tipo patalpose sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. (toliau â ir ginÄo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kÄjo teigimu, patirta neturtinÄ Å¾ala pasireiÅ¡kÄ orumo pažeminimu, sukrÄtimu, neigiamais iÅ¡gyvenimais, emocine depresija.
DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužÄs 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
NeturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. âNeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄâ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
NeturtinÄs žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄ bylai aplinkybÄs, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinÄių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nÄ vienas kriterijus atskirai.
Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinÄiais didesnÄ reikÅ¡mÄ nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. âReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galbÅ«t neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsianÄias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasmeâ (LVAT 2013 m. rugsÄjo 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-1168/2013).
Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinÄs žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinÄs žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudÄtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinÄs žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinÄ Å¾ala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo Kauno TI kameros tipo patalpose sÄ lygų, nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmÄs, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir â tam tikrais atvejais â nuo nukentÄjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klÄs. Be to, vertindamas, ar elgesys yra âžeminantis orumÄ â 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikÄ jo ar jos asmenybÄ su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 âDÄl vieÅ¡osios atsakomybÄsâ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dÄl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentÄjusio asmens atžvilgiu neveikÄ tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikÄtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisÄs reikalavimus. DÄl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovÄ atliko neteisÄtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybÄs nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turÄti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmÄ, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinÄio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klÄ ir kt.
Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ. ValstybÄ turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).
NeturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kÄjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmÄs pakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinimų teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kÄjas;
į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengÄsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kÄjui; į bendrÄ valstybÄs ekonominÄ situacijÄ bei jos pilieÄių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinÄse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinÄse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrÄžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjÄs ir įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvÄs atÄmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisÄtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-756-2072/2013).
PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo Kauno TI kameros tipo patalpose sÄ lygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotÄ , higienos normų pažeidimų: netinkamos ventiliacijos, Å¡viesos, elektros instaliacijos, netvarkingų lubų, netinkamo kietojo inventoriaus, netinkamos minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klÄs, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, galimybÄs skalbtis ir džiovinti rÅ«bus neužtikrinimo, iÅ¡kvietimo mygtukų neįrengimo pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose ir duÅ¡o patalpose, galimybÄs persirengti duÅ¡o patalpose neužtikrinimo.
Kadangi pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo laikomas Kauno TI, bylai aktualus teisinis reglamentavimas, nustatantis minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotÄ tardymo izoliatoriuje, galiojÄs ginÄo laikotarpiu. KalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,DÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (toliau â ir Ä®sakymas, redakcija galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3 punkte nustatyta, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
IÅ¡ byloje pateiktos Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus pažymos apie pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygas (b.l. 150-151), Kauno TI Ūkio skyriaus pažymos (b.l. 130-132) bei duomenų iÅ¡ kamerų kortelių (b.l. 135-137) nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas Kauno TI buvo laikomas kamerose Nr. 206 (plotas 15,49 kv.m.), 203 (plotas 15,96 kv.m.), 208 (plotas 17,11 kv.m.), 237 (plotas 14,16 kv.m.), 214 (plotas 14,91 kv.m.), 154 (plotas 12,81 kv.m.), 207 (plotas 16,08 kv.m.), 223 (plotas 22,56 kv.m.), 234 (plotas 14,21 kv.m.), 167 (plotas 14,15).
Pagal atsakovÄs atstovo pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta kamerų numeriai, kuriose atitinkamu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, Å¡ių kamerų plotas, asmenų kameroje skaiÄius (patikrinimo metu 8 ir 20 val.), plotas, tenkantis vienam asmeniui (8 ir 20 val.), sanitarinio mazgo plotas kameroje, matyti, jog pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrintas teisÄs aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti plotas. PažymÄtina, jog pats pareiÅ¡kÄjas teismui nepateikÄ jokių objektyvių duomenų dÄl ploto apskaiÄiavimo, tik nurodÄ, jog kamerose buvo laikoma apie 4 žmones, nenurodydamas nei kameros numerio, nei konkreÄių datų, todÄl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo teikiamų duomenų teisingumu.
Atlikus aritmetinius skaiÄiavimus matyti, jog vienam asmeniui plotas ginÄo laikotarpiu svyravo nuo 4,27 kv.m. iki 22,56 kv.m., todÄl pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrintas Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas minimalus vienam asmeniui turintis tekti plotas, ir Å¡ioje dalyje nÄra pagrindo valstybÄs deliktinÄs atsakomybÄs taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovÄs atstovo pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisÄtumo (ABTÄ® 56 straipsnis). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus teisių teismo (toliau â EŽTT) sprendimu byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sÄ lygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje â 3,6 kv. m, â neįskaiÄiuoti kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, taÄiau, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Kadangi nagrinÄjamu atveju nenustatyti nacionalinÄs teisÄs aktų pažeidimai dÄl ploto normos neužtikrinimo, todÄl sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių plotas neturi bÅ«ti atimamas. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų higienos normų laikymosi, teigdamas, jog buvo netinkama apÅ¡vieta, netinkama ventiliacija, elektros instaliacija, lubų ir sienų danga netvarkinga, atsilupÄ dažai. GinÄui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įsakymu Nr. V-908 (galiojo nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. iki 2018 m. lapkriÄio 1 d. bei aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkriÄio 1 d.; toliau â ir Higienos norma HN 134:2015), kuri be kita ko, nustato ir tardymo izoliatorių visuomenÄs sveikatos saugos reikalavimus. HN 134:2015 14 punktas nustato, jog dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx. Pagal minÄtos higienos normos 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
NatÅ«ralios apÅ¡vietos higienos norma nereglamentuoja. IÅ¡ atsakovÄs atstovÄs pateiktų patikrinimo aktų, kuriuos atliko Nacionalinis visuomenÄs sveikatos centro prie Aplinkos ministerijos Kauno departamentas, ir Nacionalinio visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos tyrimų protokolų (b.l. 24-116), matyti, jog buvo tikrinamos kitos kameros, nei buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, arba nors ir kamerų numeriai sutampa (Nr. 203, 237, 214, 154, 207, 234), skiriasi laikotarpiai, kada atliktas patikrinimas, ir laikomas pareiÅ¡kÄjas.
Taigi objektyvių duomenų, ar dirbtinÄ apÅ¡vieta atitiko Higienos normos 14 punkto reikalavimus ginÄo kamerose byloje nÄra pateikta, taÄiau vertinant tai, kad ir daugumoje kamerų patikrinimų metų nebuvo rasti pažeidimai dÄl dirbtinÄs apÅ¡vietos, jei rasti, nedelsiant paÅ¡alinti, teismas neturi pagrindo sprÄsti, jog visu ginÄo laikotarpiu atsakovÄ pareiÅ¡kÄjui neužtikrino Higienos normos 14 punkto reikalavimų laikymosi. Taip pat teismas vertina, jog pareiÅ¡kÄjas pats neteikÄ teismui jokių įrodymų, patvirtinanÄių jo nurodomas sukeltas teisines pasekmes â pablogÄjusį matymÄ .
Nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas neraÅ¡Ä praÅ¡ymų/skundų dÄl minÄtų aplinkybių ir jo pablogÄjusios sveikatos bÅ«klÄs (b.l. 144, 149). AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodÄ, kad gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema, nurodÄ, kad įrengti pilnai arba iÅ¡ dalies atidaromi langai. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad patalpose įrengta mechaninÄ ventiliacijos sistema (b. l. 17, 134), sudaryta galimybÄ iÅ¡sivÄdinti gyvenamÄ sias patalpas per atveriamus langus (b. l. 134).
PareiÅ¡kÄjas neneigia, jog buvo sudaryta galimybÄ patalpas iÅ¡vÄdinti, taÄiau jo vertinimu, mechaninÄ ventiliacija veikÄ per garsiai, todÄl jis negalÄjo iÅ¡simiegoti. Teismas, įvertinÄs bylos medžiagÄ , sprendžia, jog byloje nÄra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas mechaninÄ ventiliacijos sistema galÄjo veikti per garsiai (byloje pateiktas VisuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktas, kuriame užfiksuoti pažeidimai dÄl ekvivalentinio garso slÄgio kameroje Nr. 332, kurioje pareiÅ¡kÄjas nebuvo laikomas).
AtsakovÄs atstovas nepateikÄ teismui jokių konkreÄių duomenų apie ginÄo laikotarpiu kamerų ventiliacijos veikimÄ pareiÅ¡kÄjo kalinimo joje metu, kadangi kaip ji nurodÄ toks patikrinimas nebuvo vykdomas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo nurodytos pretenzijos dÄl garsiai veikianÄios ventiliacijos patalpoje vertintinos kaip palankios pareiÅ¡kÄjui, dÄl to Å¡io pažeidimo atžvilgiu gali bÅ«ti konstatuoti atsakovo neteisÄti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužÄs 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1128-442/2017), taÄiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ konkreÄių Å¡io galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkreÄiai jam pasireiÅ¡kusiomis neigiamomis pasekmÄmis, byloje nÄra jokių duomenų, kad dÄl netinkamai veikianÄios ventiliacijos pareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kÄ pretenzijas atsakovÄs atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todÄl nesant tokių duomenų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas nurodyto nusiskundimo nepagrindÄ ir jo neįrodÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-421-146/2017).
PareiÅ¡kÄjo teiginiai, jog elektros instaliacija buvo netinkama, kamerų lubų ir sienų danga atsilupusi nepagrįsti jokiais įrodymais, pareiÅ¡kÄjas nenurodo nei kokiu laikotarpiu, nei kurioje kameroje galÄjo bÅ«ti netvarkinga elektros instaliacija, taip pat kurioje kameroje ir kada galÄjo bÅ«ti atsilupÄ sienų ar lubų dažai. IÅ¡ pateiktų minÄtų patikrinimo aktų taip pat nenustatyta, jog patikrinimų metų bÅ«tų rasti pažeidimai dÄl elektros instaliacijos, netinkamų sienų ar lubų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas.
Teismas pabrÄžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginÄo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjui ar kitam asmeniui dÄl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A2446-624/2015). Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisÄtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ar teisÄti interesai.
Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas tik konstatavo savo nuomonÄ apie kalinimo sÄ lygas tardymo izoliatoriuje, taÄiau visiÅ¡kai nepagrindÄ ir nedetalizavo Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmÄmis, o teisÄs ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidÄjas jam nesuteikÄ. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu dÄl elektros instaliacijos, sienų, lubų netinkamos bÅ«klÄs, ventiliacijos, apÅ¡vietos skundų atsakovui neteikÄ, nei atsakovÄs atstovui nei teismui nenurodÄ, kokias pasekmes ir kada jam sukÄlÄ jo subjektyviu vertinimu padaryti pažeidimai, pvz. netinkama elektros instaliacija.
Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl Å¡ių aplinkybių yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todÄl atmetami. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ atsakovÄs atstovo veiksmų įrengiant naktinį apÅ¡vietimÄ , dÄl kurio jis naktimis negalÄjo užmigti, nuolat trÅ«ko miego. Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktÄ , tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14 .3 punktas).
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 6 punktas laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ apibrÄžia kaip visumÄ organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų nuolatinÄ elgesio kontrolÄ. Taigi, akivaizdu, jog naktinis apÅ¡vietimas įrengtas laikantis teisÄs aktų reikalavimų, todÄl nÄra pagrindo Å¡ioje dalyje konstatuoti neteisÄto atsakovÄs veikimo.
PareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kia pretenzijas dÄl techniÅ¡kai netvarkingo kietojo inventoriaus, nurodydamas, jog lovos, spintelÄs buvo techniÅ¡kai netvarkingos, neremontuojamos. Remiantis 2009 m. liepos 10 d. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktu, tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti: pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetÄs (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dÄÅ¾Ä asmeniniams daiktams sudÄti; viena spintelÄ arba sieninÄ lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidÄti; spintelÄ arba lentyna maisto produktams laikyti; virÅ¡utinių drabužių pakaba irk t.
PareiÅ¡kÄjas neneigia, jog jis buvo aprÅ«pintas kietuoju inventoriumi, taÄiau jo vertinimu lovos, spintelÄs bÅ«klÄ buvo netinkama. PareiÅ¡kÄjo teiginius paneigia atsakovÄs atstovo pateiktos fotonuotraukos (b.l. 20, 128, 129) bei aukÅ¡Äiau minÄti patikrinimo aktai, kuriuose nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų dÄl netinkamo aprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi. Kaip ir minÄta aukÅ¡Äiau, pareiÅ¡kus reikalavimÄ atlyginti žalÄ , bÅ«tina detalizuoti kalinimo sÄ lygas, nurodyti kokias pasekmes sukelia padaryti pažeidimai, t.y. pareiÅ¡kÄjas skunde nenurodo, kokias teisines pasekmes jam sukÄlÄ jo vertinimu netinkama kietojo inventoriaus bÅ«klÄ, todÄl Å¡ioje dalyje nÄra pagrindo pripažinti atsakovÄs atstovo veiksmų neteisÄtumo.
PareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kia pretenzijas atsakovÄs atstovui nesudarius galimybių iÅ¡sidžiovinti rÅ«bų, taip pat dÄl netinkamos minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klÄs. IÅ¡ skundo motyvų matyti, jog pareiÅ¡kÄjas neginÄija aplinkybÄs, jog jam buvo iÅ¡duotas minkÅ¡tasis inventorius, taÄiau skundžiasi netinkama jo bÅ«kle, teigdamas, jog patalynÄ, pagalvÄ, Äiužinys ir užklotas buvo antisanitarinÄs bÅ«klÄs. Vertintina tai, kad pareiÅ¡kÄjas pats skunde nenurodÄ kada jam buvo iÅ¡duota patalynÄ netinkamos bÅ«klÄs, neteikÄ Ä¯rodymų patvirtinanÄių jo teiginius (pvz. kartu laikomų asmenų paaiÅ¡kinimų, praÅ¡ymų liudytojais apklausti kartu su juo laikomus asmenis ir pan.), todÄl Å¡ie teiginiai vertintini kaip deklaratyvÅ«s. PareiÅ¡kÄjo teiginiams dÄl galimybÄs iÅ¡sidžiovinti rÅ«bus nesudarymo paneigti atsakovÄs atstovas pateikÄ fotonuotraukÄ (b.l. 18), iÅ¡ kurios matyti, kad kamerose esanÄiuose sanitariniuose mazguose įrengtos skalbinių džiovinimo virvÄs, taip pat Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinÄs aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡Ä (b.l. 123-124), iÅ¡ kurio matyti, jog į savaitÄ kartÄ asmenys pateikÄ nustatyta tvarka praÅ¡ymus turi teisÄ pasinaudoti skalbimo ir cheminio valymo paslaugomis.
Pagal bylos duomenis nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į Kauno TI administracijÄ su tokiu praÅ¡ymu ir jam Å¡i paslauga buvo nesuteikta. Apie tai, kad sudarytos sÄ lygos nuteistiesiems (suimtiesiems) skalbti rÅ«bus patvirtina ir visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktas (b.l. 61-62). DÄl nurodytų priežasÄių neįrodyta, jog Å¡ioje apimtyje yra neteisÄti atsakovÄs veiksmai. PareiÅ¡kÄjas skunde tvirtina, jog kamerų sanitarinis mazgas buvo per mažas, jame įrengti įrenginiai techniÅ¡kai netvarkingi, duÅ¡o patalpoje neįrengta vieta pasidÄti rÅ«bams.
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau â ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti: sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukÅ¡ta siena (2,10 m. â pagal atsakovÄs atstovo pateiktus duomenis), jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat atskira oro Å¡alinimo sistema, sanitarinÄs patalpos padengtos plytelÄmis - lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b.l. 17-19), tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. punkto reikalavimus, todÄl, teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas nežemino pareiÅ¡kÄjo, nepažeidÄ jo garbÄs ir orumo, o tuo paÄiu buvo užtikrintas jo privatumas.
IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad sanitarinio mazgo įrenginiai â unitazas, kriauklÄ, praustuvai tinkamos bÅ«klÄs, todÄl atmetami pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl netinkamo sanitarinio mazgo įrenginių bÅ«klÄs. AtsakovÄs atstovo duomenimis dušų patalpos įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄmis, duÅ¡uose įrengtos betoninÄs pertvaros, persirengimo kambariai įrengti atskirti nuo dušų patalpos. Å iems teiginiams pagrįsti pateikÄ fotonuotraukas (b.l. 21-23), iÅ¡ kurių matyti, jog persirengimo patalpoje yra suoliukas, ant kurio galima pasidÄti rÅ«bus, rankÅ¡luosÄius, bei Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡Ä (b.l. 118-119).
Pagal bylos duomenis nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas tokia teise negalÄjo pasinaudoti, bet to skunde jis tokių aplinkybių nenurodo. Taigi Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl sanitarinio mazgo, duÅ¡o netinkamo įrengimo. PareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kia pretenzijas dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių netinkamos bÅ«klÄs, iÅ¡kvietimo mygtukų neįrengimo tiek pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose, tiek duÅ¡inÄje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog tam, kad suimtieji galÄtų pasivaikÅ¡Äioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminÄs teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemÄs įrengiami pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai.
Ant žemÄs režiminÄje teritorijoje įrengti pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai gali bÅ«ti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminÄmis arba požeminÄmis perÄjomis suimtiesiems lydÄti. MinÄtų taisyklių 22 punktas nustato, jog pasivaikÅ¡Äiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rÄmu. PasivaikÅ¡Äiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nÄra tik užsklendžiamų langelių).
Vidinių grotuotų kamerų durų nÄra. IÅ¡ilgai pasivaikÅ¡Äiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje, įrengiama prižiÅ«rÄtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų ploÄio stogeliai, kad suimtieji galÄtų pasislÄpti nuo atmosferos kritulių. PasivaikÅ¡Äiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti įrengta atmosferos kritulių vandens Å¡alinimo sistema. Byloje nekyla ginÄas dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjui buvo sudarytos galimybÄs kas dienÄ 1 val. bÅ«ti gryname ore. PažymÄtina, jog teisÄs aktai pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių dydžio nereglamentuoja, byloje nÄra duomenų, kad vienu metu į laukÄ bÅ«tų vedamas neadekvatus skaiÄius nuteistųjų ar kiemeliai bÅ«tų įrengti nesilaikant nustatytų reikalavimų, todÄl darytina iÅ¡vada, kad kiemeliuose buvo sudarytos sÄ lygos judÄti.
Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių bÅ«klÄ buvo bloga, iÅ¡skyrus paties pareiÅ¡kÄjo subjektyvų vertinimÄ . Taip pat pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ kokias pasekmes jam galÄjo sukelti pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose nusilupÄ sienų dažai ar betoninÄs grindys. DÄl minÄtų priežasÄių nenustatyti atsakovÄs atstovo neteisÄti veiksmai. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktÄ kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbÄjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas).
TeisÄs aktai nenumato, jog iÅ¡kvietimo mygtukai turi bÅ«ti įrengiami duÅ¡inÄje ar pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose. Kita vertus, pagal LVAT praktikÄ , vien tai, kad nebuvo įrengtas iÅ¡kvietimo mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra pažeidimas ir pareiÅ¡kÄjui dÄl to kilo neturtinÄ Å¾ala - pareiÅ¡kÄjas turi pakankamai argumentuoti, kad dÄl tokio trÅ«kumo jam buvo kilÄ problemų, kad jis dÄl to patyrÄ kokiÄ nors žalÄ (žr. LVAT 2018-03-28 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1827-442/2018 ir kt.).
NagrinÄjamoje byloje nÄra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui buvo kilÄ tam tikrų problemų dÄl iÅ¡kvietimo mygtuko duÅ¡inÄje ar pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelyje, t. y., kad buvo bÅ«tinybÄ jais naudotis, taÄiau jų nebuvo ar jie veikÄ netinkamai. DÄl nurodytų priežasÄių, pareiÅ¡kÄjo argumentai apie žalÄ , atsiradusiÄ dÄl iÅ¡kvietimo mygtukų nebuvimo duÅ¡inÄje ir pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose, atmetami kaip nepagrįsti. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinanÄius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų â valstybinÄs valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisÄtos veikos (neveikimo).
NenustaÄius atsakovÄs atstovo veiksmų neteisÄtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, teisinio pagrindo vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti nÄra, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas nusprendžia: SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mus.
TeisÄja EglÄ KiaurakytÄ