2020-02-19 Nr. AB-4013-3-62-3-00574-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-221-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00574-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad gyvenamosios patalpos apšvietimas buvo ne didesnis nei 20 lx, patalpos apšvietimą dar labiau mažino prie langų pritvirtintos grotos, naktinis apšvietimas neįrengtas. Pažymėjo, kad iki 2017 m. gruodžio mėnesio būryje nebuvo skalbyklės, o išskalbtų drabužių nebuvo kur džiovinti. Būrio nuteistieji naudojosi vienu šaldytuvu, todėl nebuvo vietos laikyti maisto produktams. Virtuvėlėje nebuvo mikrobangų krosnelės, taip pat stalo, kėdžių, todėl pareiškėjas naudojosi iš lauko atneštais netvarkingais baldais (stalas ir du suolai). Virtuvės buitiniai prietaisai (elektrinė viryklė ir garų surinkėjas) techniškai netvarkingi, nes jų laidai sukišti į elektros lizdus. Būryje nebuvo laisvalaikio kambario, taip pat sanitariniame mazge neįrengtos durys, dėl ko prausdamasis jautė nemalonų kvapą. Minėtos aplinkybės sukėlė išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą – sutriko regėjimas, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis kalinimo sąlygomis.

3. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog A. V. į 3 būrio 3 brigadą (bendrabučio tipo patalpos) buvo paskirtas nuo 2017 m. spalio 24 d. Gyvenamosiose patalpose poilsio kambariai nėra įrengti, tačiau laisvu laiku nuteistieji gali būti pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose, salėse, koplyčioje ir pan. Virtuvėlės baldais ir inventoriumi aprūpintos laikantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, reikalavimų. Minėtos normos numato vieno buitinio šaldytuvo įrengimą bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje. Įstaigos inventorius remontuojamas pagal poreikį atsižvelgiant į asignavimus. Įstaiga užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus dėl apšvietimo įrengimo. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes jos nedelsiant keičiamos naujomis. Patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio apšvietimo normas. Įstaigos skalbykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Savo nuosavus drabužius nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę dienotvarkėje nustatytu maudymosi laiku. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji turi galimybę džiovinti asmeninius drabužius. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jam būtų pablogėjęs regėjimas, kuriam galėjo daryti įtaką netinkamos kalinimo sąlygos, nėra. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2018 m. kovo 19 d.).

7. Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė aplinkybėmis, jog 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje trūko apšvietimo. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos apšvietimas buvo ne didesnis nei 20 lx, šį apšvietimą dar labiau mažino prie langų pritvirtintos grotos. Be to, naktinis apšvietimas nebuvo įrengtas. Dėl nepakankamo apšvietimo negalėjo skaityti knygų, rašyti laiškų. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 11.5 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, grotų gyvenamųjų patalpų languose įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

8. Remdamasis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 punktu, teismas nurodė, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralaus ir naktinio apšvietimo parametrų Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja. Atsakovo atstovas nurodė, kad gyvenamųjų patalpų apšvietimas atitinka nustatytus reikalavimus, visose gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis apšvietimas atitinkantis nustatytus reikalavimus, o nustačius gedimus, jie nedelsiant pašalinami. Teismas akcentavo, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų dirbtinio apšvietimo tinkamą įrengimą ir priežiūrą, todėl jais remiasi. Nors į bylą nėra pateikta konkrečių duomenų apie 3 būrio 3 gyvenamosios dirbtinio apšvietimo parametrus, tačiau teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes. Pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl jį netenkinančių kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie nepakankamą apšvietimą, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad gyvenamosios patalpos apšvietimas buvo ne didesnis nei 20 lx., todėl pareiškėjo argumentus dėl minėtų aplinkybių teismas laikė deklaratyviais ir atmetė.

9. Pareiškėjas skunde deklaratyviai pažymėjo, kad 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje nebuvo naktinio apšvietimo, tačiau minėtą aplinkybę patvirtina Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. pažyma Nr. 88-165. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovo atsiliepime ir 2018 m. balandžio 13 d. pažymoje Nr. 88-165 pateikti duomenys apie naktinio apšvietimo įrengimą 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje yra prieštaringi, todėl teismas rėmėsi pareiškėjo argumentais ir laikė, kad ginčo laikotarpiu naktinis apšvietimas nebuvo įrengtas. Kadangi pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 punktą naktinis apšvietimas gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengtas, todėl šiuo atveju teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl naktinio apšvietimo neįrengimo gyvenamojoje patalpoje.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl šių aplinkybių (naktinio apšvietimo neįrengimo) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl naktinio apšvietimo neįrengimo negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti, todėl atmestini.

11. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog būrio patalpos buvo įrengtos nesilaikant nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad būrio nuteistiesiems skirtas vienas šaldytuvas, patalpoje nebuvo mikrobangų krosnelės, stalo, kėdžių, taip pat neįrengtas poilsio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, nebuvo kur išsiskalbti asmeninių drabužių. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamos šios patalpos: laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui, 5.8 p.), drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui; 5.9 p.). Atsakovo atstovas patvirtino, kad poilsio kambarys būryje neįrengtas, todėl šiuo atveju teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šių aplinkybių (poilsio kambario neįrengimo) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes ir visiškai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl poilsio kambario neįrengimo negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti, todėl atmetami.

12. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pataisos namuose laikomiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo ir dezinfekcijos paslaugos (b. l. 37–39). Kaip matyti iš atsakovo atstovo atsiliepimo, drabužių džiovinimo vietos taip pat yra įrengtos būrio kieme. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Teismas vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

13. Ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad bendrabučio tipo virtuvėlėje, be kita ko, įrengiamas buitinis šaldytuvas (pagal poreikį), mikrobangų krosnelė (1 vnt.), stalas, taburetė ir/arba kėdė ir/arba suolai. Šios aprūpinimo normos yra minimalios, patalpose pagal poreikį gali būti ir daugiau baldų ir/ar kietojo inventoriaus.

14. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos namuose virtuvėlės baldais ir inventoriumi yra aprūpintos laikantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, reikalavimų. Atsakovo atstovas nurodė, kad bendrabučio virtuvėlė yra aprūpinta baldais, šaldytuvu, mikrobangų krosnele, be to, inventorius pataisos namuose remontuojamas. (b. l. 15–16). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie bendrabučio virtuvėlės aprūpinimą baldais ir inventoriumi bei šio inventoriaus priežiūrą, todėl jais rėmėsi. Pats pareiškėjas skunde neneigė, kad virtuvėlėje buvo šaldytuvas, stalas, suolai, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl minėtų aplinkybių nekonstatuotini. Kita vertus, kaip nurodė teismas, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl baldų ar inventoriaus trūkumo ar sulaužytų (netinkamų naudojimui) baldų, ar netvarkingos elektros instaliacijos (išlindusi elektros laidų), ar kitų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė tiek kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų, tiek ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

15. Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, jog dėl sanitariniame mazge neįrengtų durų prausdamasis jautė nemalonų kvapą. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja būrio sanitarinių mazgų konstrukcinių ypatumų ir nenumato, jog klozetai ar unitazai turi būti įrengti uždarose patalpose atskirai nuo praustuvių. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Teismas nurodė, kad iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų sanitarinio mazgo patalpų fotonuotraukų matyti, jog klozetai nuo sanitarinio mazgo patalpos yra atskirti pertvaromis ir durimis (b. l. 33). Teismas vertino, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Kadangi pareiškėjas reikalavimo negrindė aplinkybėmis dėl nepakankamo sanitarinio mazgo patalpos vėdinimo, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakė.

16. Teismas, įvertindamas nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

III. 17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas atsiliepime į skundą pateikė melagingus duomenis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 83 straipsniu, turėtų būti nubaustas. Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. kovo 20 d. Visuomenės sveikatos centras, patikrinęs 3 būrio 3 patalpą, nustatė, jog dirbtinės apšvietos vertė yra 20 lx ir apie tai pranešė atsakovui nurodydamas pašalinti trūkumus. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prie atsiliepimo buvo pateiktos penkios fotonuotraukos, kuriose aiškiai matosi, jog šviestuvas vis dar neveikia. 2018 m. kovo 29 d. Pravieniškių PN-AK atsakė į pareiškėjo 2018 m. vasario 2 d. prašymą, kuriame nurodė, jog patalpoje šviečia abu šviestuvai, tačiau vienas buvo sugadintas, todėl pakeistas nauju. Pareiškėjo nuomone, atsakovas taip pat turėjo teismui pateikti ir Visuomenės sveikatos centro 2018 m. kovo 20 d. atsakymą Nr. (2-22 4.80) 2-11406.

19. Virtuvėlėje buvo vienas šaldytuvas, kuriuo naudojosi 28 asmenys, todėl, kaip teigia pareiškėjas, galima teigti, jog šaldytuvo nebuvo, nes juo pasinaudoti nebuvo galimybės. Taip pat nebuvo mikrobangų krosnelės, stalo, kėdžių. Atsakovas pateikė sanitarinio mazgo, gyvenamosios patalpos fotonuotraukas, tačiau siekdamas nuslėpti esamą tikrąją situaciją, nepateikė virtuvėlės fotonuotraukos. Atsakovas ne pirmą kartą pateikia informaciją, kokia yra jam naudinga, nepateikdamas konkrečių įrodymų.

20. Pareiškėjas pažymi, kad sanitariniame mazge nėra įrengtos durys, todėl prausykloje visada jaučiamas nemalonus kvapas. Atsižvelgiant į tai, kad sanitariniame mazge nėra durų ir prausykloje yra nemalonus kvapas, darytina išvada, jog ventiliacijos taip pat nėra, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo.

21. Pareiškėjas taip pat teismui pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad atsakovas nepateikė pareiškėjo prašomų fotonuotraukų, susijusių su pareiškėjo nurodytais pažeidimais, ir žinodamas apie atliktą patikrinimą ir nustatytus pažeidimus – nepateikė teismui patikrinimo akto rezultatų.

22. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas, ir todėl pareiškėjo apeliacinis skundas, atsakovo nuomone, netenkintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

26. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 29 d. raštą Nr. 7-931 ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – Visuomenės sveikatos centras Kaišiadorių skyrius) 2018 m. kovo 20 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-11406. Pareiškėjas apeliaciniame skunde paaiškino, kad 2018 m. kovo 20 d. Visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyrius nustatė, jog 3 būrio 3 patalpoje dirbtinė apšvieta buvo 20 lx ir apie tai buvo informuotas atsakovas, tačiau teismui 2018 m. kovo 20 d. rašto nepateikė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi 2018 m. kovo 20 d. rašto turinį, sutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas, kuris yra įpareigotas teismui pateikti visus su ginču susijusius dokumentus, nepateikė 2018 m. kovo 20 d. rašto ar minėtame rašte nurodyto patikrinimo akto. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prideda prie bylos 2018 m. kovo 20 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-11406 ir jį vertina bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2018 m. kovo 29 d. raštu Pravieniškių PN-AK atsakė į pareiškėjo 2018 m. vasario 2 d. prašymą, kuriame nurodė, jog patalpoje šviečia abu šviestuvai, tačiau vienas buvo sugadintas, todėl pakeistas nauju. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą surašytas 2018 m. balandžio 16 d., t. y. po Visuomenės sveikatos centro patikrinimo bei 2018 m. kovo 29 d. rašto, tačiau iš nuotraukų matosi, kad vis tiek vienas šviestuvas neveikia. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepaaiškina, kodėl jis 2018 m. kovo 29 d. rašto negalėjo pateikti teismui iki skundžiamo sprendimo priėmimo 2018 m. birželio 14 d., taip pat atsižvelgdama į tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog 1 sektoriuje 3 būryje 3 gyvenamojoje patalpoje apšvietimas neatitinka higienos normų, t. y. nesiekia 20 lx ir apšvietimą mažina ant langų uždėtos grotos, o pareiškėjas 2018 m. kovo 29 d. raštu siekia įrodyti aplinkybes susijusias su sugadintu šviestuvu, pareiškėjo prašymą pridėti prie bylos 2018 m. kovo 29 d. raštą Nr. 7-931 atmeta.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad 2018 m. kovo 20 d. Visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyrius, patikrinęs 3 būrio 3 patalpą, nustatė, jog dirbtinės apšvietos vertė yra 20 lx. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus 2018 m. kovo 20 d. raštą, kuriame teigiama, jog „Jūsų gyvenamojoje patalpoje buvo išmatuota dirbtinė apšvieta ir vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių tyrimų poskyrio Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolu Nr. F-A-140./2018 nustatyta, kad 1 sektoriaus 3 būrio 3 gyvenamosios patalpos (matavimo vieta: stalo paviršiaus tiesioginis regėjimo laukas) dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungtus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 20 lx (norma ne mažiau kaip 200 lx) (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 p. pažeidimas)“, daro išvadą, jog pareiškėjui 1 sektoriaus 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada šioje dalyje yra nepagrįsta.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų tinkamą virtuvėlės įrengimą, visų pirma akcentuoja, jog LVAT praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad jam būnant 1 sektoriaus 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, virtuvėlėje nebuvo kur laikyti gendančių produktų, nebuvo stalo, kėdžių, laikinai yra atsinešę lauko baldus, t. y. stalą ir 2 suoliukus, tačiau jie yra netvarkingi, išpuvę, nes visą laiką stovėjo šaltyje ir lietuje. Pareiškėjas pažymėjo, kad virtuvėlėje stovi skalbimo mašina, yra netvarkingas garų surinktuvas ir elektrinė viryklė, nebuvo mikrobangų krosnelės, tačiau atsakovo atstovas nepateikė į bylą pagrįstų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl virtuvėlės įrengimo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į bylą pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neužtikrino tinkamo virtuvėlės įrengimo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada šioje dalyje yra nepagrįsta.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad sanitariniame mazge nėra įrengtos durys, todėl prausykloje visada jaučiamas nemalonus kvapas. Teisėjų kolegija, įvertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir į bylą pateiktus atsakovo atstovo duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, jog klozetai nuo sanitarinio mazgo patalpos yra atskirti pertvaromis ir durimis, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini pagrįstai.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo naują aplinkybę, kurios nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. dėl neveikiančio šviestuvo. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėta LVAT praktika, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės nenagrinėja.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų (netinkamo apšvietimo, netinkamo virtuvėlės įrengimo, naktinio apšvietimo neįrengimo gyvenamojoje patalpoje, dėl poilsio kambario neįrengimo) galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. V. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė