8acf8a8b-be79-4e55-8d18-ae8925f1d7ad · Kauno apylinkės teismas

                                                                         Civilinė byla Nr. e2YT-1904-454/2017                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24272-2016-6                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8;

                                                                         3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1                                                                        (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 15 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas,sekretoriaujant Aistei Jungaitytei,dalyvaujant pareiškėjui R.

A., jo atstovui advokatui Vygaudui Moliui,suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Linai Giedraitienei,nedalyvaujant suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno bÅ«tas“ atstovui,suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui, kitiems suinteresuotiems asmenims ir įgaliotam asmeniui J. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. 2017 m. vasario 24 d. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno bÅ«tas“, Valstybės įmonei „Turto bankas“, Z.

S., K. S., R. K., J. T., V. T., F. M., S. B., R. B., M. B., uždarajai akcinei bendrovei „Rytų aljansas“, D. B., O. K., V. D., R. A., S. Š., L. V., Z. B., A. K., L. Š., M. P., G. G., V. S., J. Š., E. B., N. K., D. K., O. S., N. P., E. V., I. G., D. V., J. A., R. K., S. T., R. T., H. A., L. G., R. V., A. V., O. S., L. V., J. G., G. T., R. V., P. P., S. P., A. K., B. Š., D. Č., A. G., E. B., L. B., N. D., R. U., K. Ž., V. A., V. B., G. B., J. Z., J. Z., R. L., Z. D., D. Č., V. K., M. P., L. L., P. B., R. O. B., R. B., J.

S., D. G., A. P., I. C., V. L., V. M., N. M., R. T., V. B., D. T., M. T., E. B., I. S., U. K., G. B., R. M., V. B., O. Å ., H. M., H. M., D. L., R. L., E. R., S. Z., R. M., B. T. Ž., D. J., R. J., N. L., A. K., A. L., A. L., D. M., J. K., K. K., V. B., S. Å ., K. Å ., E. M., L. B., G. Z., T. Č., A. J. K., E. V., N. V., A. K., Ž. Č., A. D., K. L., V. R., V. L., V. L. R., N. R., J. L., B. V., D. A., O. K., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė :             PareiÅ¡kėjas 2017 m. vasario 24 d. patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas R.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 124,71 kv. m bendro ploto turinčias poilsio patalpas, pažymėtas R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 88–99).PareiÅ¡kėjas patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad 2003 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties reg. Nr. 5-3717, 2003 m. lapkričio 19 d. priėmimo–perdavimo akto reg.

N. 5-3719 bei 2005 m. liepos 11 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-07559-451/2005, pagrindu pareiškėjo R. A. vardu VĮ „Registrų centras“ įregistruota nuosavybės teisė į parduotuvės ir kavinės–baro patalpas, pažymėtas 121-2 (52,71 kv. m), 121-3 (19,95 kv. m), 121-4 (3,18 kv. m), 121-5 (2,97 kv. m), 121-6 (1,04 kv. m), 121-7 (37,78 kv. m), 121-8 (5,23 kv. m), R-l (77,74 kv. m), R-2 (34,29 kv. m), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

Ä®sigijęs nurodytÄ turtÄ pareiÅ¡kėjas jau daugiau nei 10 metų nepertraukiamai ir atvirai kaip savomis naudojasi ir gyvenamojo namo 1A5p, adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«syje esančiomis poilsio patalpomis, turinčiomis 124,71 kv. m bendro ploto, pažymėjimas plane R-10, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Paulimatas“ 2016 m. birželio 6 d. atliktų ir VÄ® „Registrų centras“ neįregistruotų kadastrinių matavimų metu, pareiÅ¡kėjo neatsiejamai nuo nuosavybės teise priklausančių parduotuvės ir kavinės–baro patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojamos poilsio patalpos, pažymėtos R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m).

VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. (3.11.4)KATS-8393 nurodė, jog pareiškėjo naudojamos nurodytos gyvenamojo namo lA5p, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje esančios patalpos, ankstesnių ir įregistruotų kadastrinių matavimų metu užfiksuotos ir pažymėtos kaip 010 (17,32 kv. m), 009 (19,94 kv. m), 008 (13,98 kv. m), 014 (82,83 kv. m), Nekilnojamojo turto registre nei kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, nei kaip priklausiniai prie gyvenamajame name 1 A5p esančių butų (patalpų), neįregistruoti.

Pareiškėjas poilsio patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), kaip savomis naudojasi šio fakto neslėpdamas nuo kitų asmenų, jokie kiti asmenys valdymui niekada neprieštaravo, savo teisių į patalpas nepareiškė. Pareiškėjas dokumentų, kurių pakaktų poilsio patalpų, pažymėtų R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir daiktinių teisių į jas įregistravimui VĮ „Registrų centras“, neturi.Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad privatizuojant butus, nebuvo privatizuoti rūsiai.

Kai įsigijo patalpas, su savivaldybės įmone suderino, kad gali tomis patalpomis naudotis, investavo pinigus, įrengė biliardo stalus prie kavinės ir padarė remontÄ . Gyventojai buvo patenkinti, nes pradingo neÅ¡varumai, musės. Yra ir daugiau rÅ«sio patalpų, jomis gali kas nori naudotis. RÅ«siai yra priklausinys. Naudojimosi, atsidalinimo tvarka nėra nustatyta. Kitas bÅ«das bÅ«tų padaryti viso rÅ«sio kadastrinius matavimus, viso rÅ«sio padalinimÄ po vienÄ kvadratÄ ir tada padaryti 116 kadastrinių bylų ir tada galima bÅ«tų iÅ¡ tų 116 žmonių iÅ¡sipirkti.

Bet nei vienas žmogus nesutinka taip daryti, investuoti pinigų. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Vygaudas Molis teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad palaiko patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ . Nurodė, kad kadastrinė byla padaryta ir trÅ«ksta dėl teisinės registracijos. Apie 12 metų pareiÅ¡kėjas valdo patalpas, įdėjo savo pinigus, jos turi ryšį su esamomis dabartinėmis jo patalpomis. Atskira kadastrinė byla yra padaryta ir atskiras įėjimas. Patalpos yra daugiabutyje. Yra tikimybė, kad tai yra bendro naudojimo patalpos.

Buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu ir taip pranešta gyventojams. Niekas pretenzijų neturėjo, raštiškai nėra pretenzijų, kad pretenduoja. Savivaldybės vardu nėra registruotos, yra viso namo bendra dalinė nuosavybė. Pareiškėjas patalpas sutvarkė su kitų gyventojų pagalba, kad būtų priklausinys prie jo esamų patalpų, kiti gyventojai gali naudotis tomis patalpomis. Registracijos šių patalpų nėra. Butus privatizavę, išsipirkę ir nereiškia jokių pretenzijų, jie nesinaudoja patalpomis, neturi poreikio ar noro.

Gyventojai patys naudojasi gerbÅ«viu. Yra daugiau rÅ«sio patalpų, kurios nesutvarkytos, niekas nesinaudoja. RÅ«siai nebuvo ir nebus niekieno registruoti, butai buvo privatizuoti be rÅ«sių. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pirminį pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patalpas, pažymėtas R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), valdė sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savas.

Savo teises į ginčo patalpas pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ faktinio naudojimosi, kuriam neprieÅ¡tarauja kiti asmenys. Tačiau tik tai, kad niekas neprieÅ¡tarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamÄ daiktÄ , nepakanka, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog naudojantis daiktÄ asmuo atvirai valdo kaip savÄ , nes valdyti daiktÄ galima ir per kitÄ asmenį. PareiÅ¡kėjas siekia įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į 124,71 kv. m bendro ploto turinčias patalpas, kurios yra rÅ«syje.

RÅ«sys priskiriamas pastato bendrojo naudojimo patalpoms ir kitoms pastato dalims, jeigu jis nuosavybės teise nepriklauso atskiriems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi Å¡ios patalpos galimai yra bendrojo naudojimo patalpos ir priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Tai, kad teisė į daiktÄ neįregistruota valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė.

Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. IÅ¡kilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties bÅ«du, kai kyla ginčas dėl to, ar tas turtas priklauso valstybės nuosavybei, teismas turi nustatyti Å¡io turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas; jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas.

Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų apie patalpų, pažymėtų R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kilmę, iš kokių finansinių šaltinių jos buvo sukurtos. Įgyjamosios senaties instituto šiuo atveju nėra pagrindo taikyti (1 t., el. b. l. 39–42).Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė Lina Giedraitienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.

Tai yra gyvenamasis namas, patalpos yra rÅ«syje, Å¡ios patalpos yra bendroji dalinė nuosavybė. Be to, trys butai yra Kauno miesto savivaldybės, o daiktas negali bÅ«ti savivaldybės nuosavybė norit jį įgyti įgyjamÄ ja senatimi, todėl ir Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti taikomas įgyjamosios senaties institutas. Kiti butai yra privatizuoti. Niekas kartu nėra privatizavęs rÅ«sių, Å¡ioms patalpoms nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl rÅ«siai yra bendroji dalinė nuosavybė ir priklauso visiems patalpų savininkams.

Suinteresuotas asmuo UAB „Nemuno bÅ«tas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti (2 t., el. b. l. 145–146). Atsiliepime nurodė, kad pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punktÄ prie namo bendrojo naudojimo objektų priskiriamas namo rÅ«sys. PareiÅ¡kėjas nori įgyti nuosavybės teises į bendrojo naudojimo patalpÄ â€“ rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tačiau patalpa bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiams. PareiÅ¡kėjas siekia be jokio atlygio bendrasavininkiams perimti jų nuosavybę. RÅ«sys priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, rÅ«sio patalpose yra iÅ¡dėstyta pastato bendroji inžinerinė įranga – elektros linijos magistralė, vandentiekio vamzdynai. Buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butÄ ar kitÄ patalpÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai perduodama bendrÄ ja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali bÅ«ti ar, jį pertvarkius, galės bÅ«ti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis.

PareiÅ¡kėjas valdė jam ir kitiems bendrasavininkiams priklausantį turtÄ â€“ rÅ«sį, žinodamas, jog užima bendrojo naudojimo patalpÄ . PareiÅ¡kėjo elgesys negali bÅ«ti traktuojamas kaip sÄ Å¾iningas valdymas. PareiÅ¡kėjas nevaldė rÅ«sio patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savų, todėl nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties institutÄ .Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o nagrinėti pareiÅ¡kimÄ teismo nuožiÅ«ra, atstovui nedalyvaujant (3 t., el. b. l. 24–26).

Atsiliepime nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas. PareiÅ¡kėjas siekia įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į 124,71 kv. m. bendro ploto turinčias poilsio patalpas, pažymėtas R-9, R-10, R-14, R-23, R-24, kurios yra gyvenamojo namo rÅ«syje. PareiÅ¡kėjo nurodomos patalpos yra bendro naudojimo patalpos, kurios priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. PareiÅ¡kėjas negali įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį ginčo patalpų, kadangi Å¡ios patalpos nuosavybės teise priklauso visiems butų savininkams.

Byloje nėra duomenų, kad butų savininkai bÅ«tų atsisakę jiems priklausiusių patalpų įstatymo nustatyta tvarka. Kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties bÅ«du. Nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti.Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, posėdyje nedalyvavo, informuoti tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kėjas 2017 m. vasario 24 d. patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 124,71 kv. m bendro ploto turinčias poilsio patalpas, pažymėtas R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties reg.

Nr. 5-3717 (2 t., el. b. l. 178–180), 2003 m. lapkričio 19 d. priėmimo–perdavimo akto reg. N. 5-3719 (2 t., el. b. l. 182–183) bei 2005 m. liepos 11 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-07559-451/2005 (2 t., el. b. l. 186–187), pagrindu pareiškėjo R. A. vardu VĮ „Registrų centras“ įregistruota nuosavybės teisė į parduotuvės ir kavinės–baro patalpas, pažymėtas 121-2 (52,71 kv. m), 121-3 (19,95 kv. m), 121-4 (3,18 kv. m), 121-5 (2,97 kv. m), 121-6 (1,04 kv. m), 121-7 (37,78 kv. m), 121-8 (5,23 kv. m), R-l (77,74 kv. m), R-2 (34,29 kv. m), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 10).

VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. (3.11.4)KATS-8393 nurodė, jog pareiškėjo naudojamos nurodytos gyvenamojo namo lA5p, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje esančios patalpos, ankstesnių ir įregistruotų kadastrinių matavimų metu užfiksuotos ir pažymėtos kaip 010 (17,32 kv. m), 009 (19,94 kv. m), 008 (13,98 kv. m), 014 (82,83 kv. m), Nekilnojamojo turto registre nei kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, nei kaip priklausiniai prie gyvenamajame name 1 A5p esančių butų (patalpų), neįregistruoti (1 t., el. b. l. 30).Pareiškėjas nurodė, kad privatizuojant butus, nebuvo privatizuoti rūsiai.

Jau daugiau nei 10 metų nepertraukiamai ir atvirai kaip savomis naudojasi ir gyvenamojo namo 1A5p, adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«syje esančiomis poilsio patalpomis, turinčiomis 124,71 kv. m bendro ploto, pažymėjimas plane R-10, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas valdo patalpas, įdėjo savo pinigus, jos turi ryšį su esamomis dabartinėmis jo patalpomis (2 t., el. b. l. 155–161).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å ie reikalavimai ne kartÄ aptarti kasacinio teismo praktikoje ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A.

B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinas sÄ lygas:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamÄ jÄ senatį, turi bÅ«ti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgÄ laikÄ ir iÅ¡likti sÄ Å¾iningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančiÄ nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).Nustatytina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ginčo patalpas valdė sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savas.

Savo teises į ginčo patalpas pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ faktinio naudojimosi, kuriam neprieÅ¡tarauja kiti asmenys. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad butų savininkai bÅ«tų atsisakę jiems priklausančių patalpų įstatymo nustatyta tvarka. Tik tai, kad niekas neprieÅ¡tarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamÄ daiktÄ , nepakanka, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog naudojantis daiktÄ asmuo atvirai valdo kaip savÄ , nes valdyti daiktÄ galima ir per kitÄ asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007).

Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas siekia įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į 124,71 kv. m. bendro ploto turinčias poilsio patalpas, pažymėtas R-9, R-10, R-14, R-23, R-24, kurios yra gyvenamojo namo rÅ«syje. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte nurodyta, jog pastato bendrojo naudojimo objektams priskiriama pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomos patalpos yra bendro naudojimo patalpos ir priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Teismas nustato, kad ginčo patalpos yra daugiabučio namo visų butų priklausinys ir ginčo patalpos negali būti savarankišku nuosavybės teisės objektu, yra visų namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl negali būti taikomas įgyjamosios senaties institutas (CK 4.57 straipsnis).

Nors VĮ „Registrų centras“ ir nėra įregistruota nuosavybės teisė į ginčo patalpas, pripažintina, kad šios patalpos negali būti pareiškėjo įgyjamos įgyjamosios senaties pagrindu, nes jos yra daugiabučio namo visų butų priklausiniu ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo gyventojams. Ginčo patalpos, kuriose įrengta būtina inžinerinė įranga, vamzdynai, šiems poreikiams tenkinti, taip pat yra būtinos tam, kad galėtų tinkamai funkcionuoti gyvenamasis namas (pagrindinis daiktas).

Funkcinis ryÅ¡ys tarp ginčo patalpų ir gyvenamojo namo yra nuolatinio pobÅ«džio, kadangi energijos ir vandens tiekimas bei nuotekų Å¡alinimas daugiabučiame name vyksta nuolatos. Å ios aplinkybės sudaro pakankamÄ ir pagrįstÄ pagrindÄ konstatuoti, jog patalpos, dėl kurių kilęs ginčas ir kuriose buvo bei Å¡iuo metu yra namo komunikacijos, atitinka priklausinio statusÄ (CK 4.19 straipsnio 1 dalis), kadangi be Å¡ių patalpų ir jose esančių vamzdynų negalėtų funkcionuoti pagrindinis daiktas – gyvenamasis namas ir jame esantys butai.

Bylos duomenys taip pat tvirtina, jog ginčo patalpos yra ne tik bÅ«tinos namo tinkamam funkcionavimui, bet ir jomis turi teisę naudotis Å¡io namo gyventojai. Nurodytos patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra gyvenamojo namo butų priklausinys, kadangi priklausinio statusÄ ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, o jo nuolatinis funkcinis ryÅ¡ys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimÄ nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu Å¡alys sutartyje nepadaro kitokių iÅ¡lygų ar įstatyme nėra nustatyta kitaip (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1094-467/2011).

Ginčo patalpos yra gyvenamojo namo visų butų priklausinys. To neginčijo ir pareiÅ¡kėjas posėdžio metu. Taip pat pareiÅ¡kėjo atstovas posėdžio metu sutiko, kad rÅ«siai yra viso namo bendra dalinė nuosavybė. PareiÅ¡kėjo byloje paneigta nebuvo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpos negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku nuosavybės teisės objektu ir todėl negali bÅ«ti įgytos įgyjamosios senaties instituto pagrindu bei perleistos pareiÅ¡kėjo nuosavybėn. Ginčo patalpų, kaip priklausinio, perdavimas kitų asmenų (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjo) nuosavybėn, pažeistų namo bendraturčių teises, taip pat prieÅ¡tarautų CK 4.14 straipsnio nuostatoms.Ä®statyme įtvirtintas antraeilio daikto likimas pagrindinio daikto perleidimo atveju, iÅ¡skyrus Å¡iose teisės normose aptartas iÅ¡lygas (CK 4.14 straipsnis).

Toks likimas priklausinį iÅ¡tinka ir tuo atveju, jei priklausinys nebuvo įregistruotas, Å¡iuo klausimu ne kartÄ savo pozicijÄ yra iÅ¡sakęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

Tai, kad atitinkamos institucijos, privatizuojant gyvenamÄ sias patalpas, neparuošė privatizavimui ir į privatizavimo dokumentus neįtraukė Å¡ių gyvenamųjų patalpų priklausinių, negali sÄ lygoti ar apspręsti asmenų teisių bei teisėtų interesų, jų teisėtų lÅ«kesčių, juo labiau, kad jokių iÅ¡lygų apie neperleidžiamus priklausinius (rÅ«sius) nėra. Konstatuotina, kad rÅ«siai, esantys (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, neabejotinai priskirtini butų priklausinių kategorijai, juos, nepaisant neįraÅ¡ymo į privatizavimo sutartis, Å¡ių butų gyventojai privatizavo kartu su gyvenamosiomis patalpomis (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-257-464/2008).Taip pat byloje nustatyta, kad trys butai minėtame name yra Kauno miesto savivaldybės (2 t., el. b. l. 168–176), o daiktas negali bÅ«ti savivaldybės nuosavybė norit jį įgyti įgyjamÄ ja senatimi, todėl ir Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti taikomas įgyjamosios senaties institutas.CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti apribojimai pagal daiktų rÅ«Å¡ines savybes jų įgijimui nuosavybėn įgyjamosios senaties bÅ«du – įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektai;

įstatyme įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 1, 3 dalys). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje draudimas kitam asmeniui pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį daiktÄ nesaistomas sÄ lygų ar iÅ¡lygų. Net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgÄ laikÄ nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, tai nereiÅ¡kia, kad į tokį daiktÄ galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamÄ jÄ senatį (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1073-781/2014).

Tai, kad pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis šios teisės į rūsius neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008;

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-563-267/2010). Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Dėl to nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti.

Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).Teismui nustačius, kad dalis rÅ«sių, į kuriuos pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ nuosavybės teise, priklauso Kauno miesto savivaldybei, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas atmestinas remiantis CK 4.69 straipsnio 3 dalies pagrindu, kad draudžiama įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teise į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sÄ lygų. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016). Nustačius šį faktÄ yra netikslinga nagrinėti kitų aplinkybių įgyjamosios senaties pagrindu.

Visi pateikti teismui įrodymai patvirtina, kad nėra pagrindo juridiniam faktui dėl pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti, todėl pareiÅ¡kėjo patikslintas pareiÅ¡kimas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjui Å¡is sprendimas neužkerta kelio spręsti klausimus dėl rÅ«sių, kaip priklausinių, ir dėl rÅ«sių teisinės registracijos pakeitimo savarankiÅ¡kai, t. y. neteismine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro nuostatai, kt.) (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-912-460/2017).IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 73,59 Eur, todėl jos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti.Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 73,59 Eur (septyniasdeÅ¡imt tris eurus 59 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Artūras Šafronas