2015-12-14 Nr. AB-24204-3-61-3-01760-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2344-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01760-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja R. D. 2014 m. kovo 18 d. teismui paštu padavė skundą, prašydama panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2014 m. vasario 18 d. rašto Nr. 22-185 (toliau – ir Sprendimas) nurodymą ir įpareigoti leisti perduoti vaizdinę ir garsinę informaciją nekomerciniais tikslais nuteistajam H. D. (b. l. 1–2, 10–11).

Paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjos sutuoktinis H. D. yra laikomas suimtu Lukiškių TI-K. Pareiškėja sutuoktiniui nuolatos perduoda į CD įrašytų kino filmų, muzikos, USB laikmenas, kuriose įrašyti vaizdo įrašai iš namų archyvo ir pan. Jos sutuoktinis pageidavo gauti kelis vaizdo įrašus iš per televiziją rodytų vakarinių laidų, taip pat kelis įrašus iš internetinės svetainės www.youtube.com. Įrašiusi prašomas laidas į USB laikmeną, pareiškėja ją norėjo perduoti per Lukiškių TI-K atitinkamą skyrių, tačiau jos nebuvo perduotos.

Dėl to pareiškėja kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuris, išnagrinėjęs prašymą, 2014 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai leisti perduoti USB laikmeną. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, jog suimtiesiems ar nuteistiesiems galima perduoti vaizdo įrašus, tačiau teigia, kad įrašai turi būti teisėtai įsigyti, licencijuoti įrašai ar jų kopijos. Nei vienas iš Lukiškių TI-K nurodytų teisės aktų nedraudžia perduoti suimtajam ar nuteistajam iš televizijos ar oficialios internetinės svetainės perrašytos informacijos, kuri bus naudojama asmeniniams poreikiams tenkinti.

Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 27 straipsnyje ir Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte nėra nuostatų dėl informacijos perdavimo apribojimo. Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad visos laikmenos turi būti su licencijavimo žymomis, o pareiškėjos perduodama laikmena – USB atmintinė – yra licencijuoto gamintojo. Kalėjimo departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-124 ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 priedo nuostatos ginčo klausimo taip pat nereglamentuoja – tik numato, kad perduodama informacija neturi būti smurtą ar žiaurumą propaguojanti ar pornografinė.

Tačiau šiuo atveju tokia informacija ir nėra perduodama. Sprendime atsakovas remiasi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 23 straipsniu, tačiau iš esmės cituoja šio įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, kurio nuostatos taip pat nedraudžia perduoti ginčijamos informacijos ir numato išimtį, kuriai esant kūrinio atgaminimui jokio leidimo nereikia, o šio įstatymo 20 straipsnis detalizuoja tokios išimties taikymą numatydamas, kad be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas.

Taigi, vadovaujantis paminėtomis ATGTĮ nuostatomis, pareiškėjos siekiamas perduoti laidas ir kitą informaciją, kuri nėra skirta naudoti komerciniams tikslams, atgaminti galima. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vertinimu, iš autorių teisių pozicijų nesvarbu, kokioje vietoje (namuose, sode, kelionėje ar laisvės atėmimo vietoje) naudojama asmeniniams tikslams padaryta kūrinio kopija. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, pareiškėjos vertinimu, atsakovas neteisingai aiškina teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai taiko ginčijamus apribojimus.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–16).

Paaiškino, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnyje numatyta, jog suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Naudojimosi nurodytais daiktais tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XIV skirsnyje, o 83 punkte numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis.

Atsakovas pabrėžė, kad visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintą Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems perduodamų naudotis daiktų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo tikslas – užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiamų daiktų ir reikmenų patekimą, vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją.

Nepatikrinti daiktai, kurių patikrinimo metu nustatyta, kad jie neatitinka apraše nustatytų reikalavimų, laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims neperduodami. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-33 patvirtinto Suimtiesiems, nuteistiesiems ir nuteistiesiems areštu perduodamų ir perduotų bei konvojuotų asmenų turimų televizorių, radijo imtuvų, turimų asmeninių kompiuterių, kompiuterinių žaidimų aparatų, neperrašomų kompaktinių diskų, kitų iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenų registravimo, tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo išdavimo, laikymo ir naudojimosi kontrolės vykdymo aprašo 11 punktas nustato, kad nelicencijuotos vaizdo, garso kasetės, neperrašomi kompaktiniai diskai, informacijos ir duomenų laikmenos nepriimamos, išskyrus vaizdo ir garso neperrašomas laikmenas, kuriose vaizduojami sutuoktiniai, sugyventiniai ar artimieji giminaičiai (šeimos archyvas).

Kadangi H. D. jo sutuoktinės atvežta laikmena buvo su nelicencijuotais įrašais, kurių panaudojimas bet kokias būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais draudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymais, šiuo atveju laikmena negalėjo būti priimta ir perduota H. D.. Pažymėjo, kad neteisėtų kopijų platinimas ar įsigijimas gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę, todėl tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) pakliūtų tik originalūs įrašai. Be to, teisės aktai įstaigos direktorių įpareigoja patvirtinti pirmiau išvardintų daiktų naudojimo tvarką, o joje išdėstyti šių daiktų naudojimo ribojimai ir patekimo į įstaigą kontrolė yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą įstaigos darbo funkcionavimą, bendrą nustatytą tvarką ir teisės pažeidimų bei nusikaltimų prevenciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu (b. l. 38–44) pareiškėjos R. D. skundą patenkino iš dalies ir panaikino Lukiškių TI-K 2014 m. vasario 18 d. raštą Nr. 22-185 bei įpareigojo Lukiškių TI-K iš naujo išnagrinėti R. D. 2014 m. vasario 3 d. prašymą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, siekdama perduoti savo sutuoktiniui, laikomam suimtam Lukiškių TI-K, USB laikmeną su joje įrašytais vaizdo įrašais, šią duomenų laikmeną perdavė Lukiškių TI-K administracijai, o pastarajai atsisakius ją perduoti pareiškėjos sutuoktiniu, pareiškėja Lukiškių TI-K administracijai 2014 m. vasario 3 d. pateikė prašymą paaiškinti, kuo remiantis Lukiškių TI-K laikomi asmenys negali gauti USB laikmenų su jose įrašytais kino filmais, muzika arba televizijos laidomis. Išnagrinėjęs pareiškėjos 2014 m. vasario 3 d. prašymą, Lukiškių TI-K viršininkas į jį atsakė 2014 m. vasario 18 d. raštu „Dėl perduodamų USB atmintinių“ Nr. 22-185, kuriuo iš esmės atsisakė perduoti pareiškėjos sutuoktiniui jos pateiktą laikmeną ir paaiškino, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsniu, ATGTĮ 23 straipsniu, Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 83 punktu, Aprašo 3 punktu, visos perduodamos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis, perduodamose informacijos ir duomenų laikmenose neturi būti įrašyta smurtą ar žiaurumą propaguojanti ar pornografinio turinio informacija, vaizdo įrašai turi būti teisėtai įsigyti, o informacijos ir duomenų laikmenos su jose įrašytomis neteisėtomis muzikinių kūrinių, laidų ar filmų kopijomis suimtiesiems nepriimamos.

Teismas vadovavosi SVĮ 3 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 32 straipsnio 3 dalimi, BVK 1 priedu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1, 83, 84 punktais, Aprašo 1–4 punktais. Lukiškių TI-K direktoriaus, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 174 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1 R-172, 84 punktu, Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 192 punktu ir Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124, patvirtino Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu naudojimosi televizoriais, radijo imtuvais, CD/DVD kompaktinių diskų leistuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais tvarkos aprašą (toliau – ir Naudojimosi tvarkos aprašas) ir Suimtiesiems, nuteistiesiems ir nuteistiesiems areštu perduodamų ir perduotų bei konvojuotų asmenų turimų televizorių, radijo imtuvų, turimų asmeninių kompiuterių, kompiuterinių žaidimų aparatų, neperrašomų kompaktinių diskų, kitų iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenų registravimo, tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo išdavimo, laikymo ir naudojimosi kontrolės vykdymo aprašą (toliau – ir Naudojimosi kontrolės vykdymo aprašas). Teismas atsižvelgė į Naudojimosi kontrolės vykdymo aprašo 11 punkto nuostatą.

Sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė leido teismui daryti tokias bylai reikšmingas išvadas: 1) suimtieji turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, SVĮ ir kiti įstatymai (SVĮ 5 straipsnio 1 dalis); 2) SVĮ ir BVK suimtam asmeniui nedraudžia turėti informacijos ir duomenų laikmenų (SVĮ 27, 32 straipsniai, BVK 1 priedas); 3) poįstatyminiai teisės aktai suimtam asmeniui suteikia teisę turėti tik tokią informacijos ir duomenų laikmeną, kuri yra: licencijuota; jos talpa neviršija (lygi) 4 GB; joje nėra įrašyta smurtą ar žiaurumą propaguoti, pornografinio turinio informacija (Taisyklių 83 punktas, Naudojimosi kontrolės vykdymo aprašo 11 punktas, Aprašo 3 punktas); 4) licencijavimo reikalavimai informacijos ir duomenų laikmenoms netaikomi tik suimtam asmeniui perduodamai vaizdo ir garso neperrašomai laikmenai, kurioje vaizduojami sutuoktiniai, sugyventiniai ar artimieji giminaičiai (šeimos archyvas) (Naudojimosi kontrolės vykdymo aprašo 11 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja siekė perduoti savo sutuoktiniui, laikomam suimtam Lukiškių TI-K, USB laikmeną, kuri, vadovaujantis Taisyklių 83 punkto ir Naudojimosi kontrolės vykdymo aprašo 11 punkto nuostatomis, priskirtina kitoms iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenoms. Minėtoje laikmenoje, pareiškėjos teigimu, buvo įrašyti kelių televizijos programų įrašai ir keli įrašai iš internetinės svetainės www.youtube.com. Bylos medžiaga patvirtino, kad įgaliotiems atsakovo darbuotojams patikrinus pareiškėjos prašomoje perduoti USB laikmenoje esančių vaizdo įrašų turinį, buvo nustatyta, kad laikmenoje esantys įrašai yra nelicencijuoti, ir tuo pagrindu, vadovaudamasis ATGTĮ 23 straipsnio nuostatomis, atsakovas konstatavo, kad pareiškėja siekia perduoti savo sutuoktiniui neteisėtas laidų ir filmų kopijas. Taigi, šiuo atveju atsakovas uždraudė pareiškėjai perduoti USB laikmeną, nustatęs, kad minėtame įrenginyje yra įrašytos neteisėtos laidų ir filmų kopijos, ir nenustatinėjo aplinkybių, ar ketinama perduoti informacijos ir duomenų laikmena yra licencijuota, ar jos talpa neviršija maksimalaus leidžiamo dydžio, taip pat, koks yra joje esančių vaizdo įrašų turinys, t. y. tiesiogiai taikė ATGTĮ įstatymo nuostatas ir netyrė, ar perduodama laikmena atitinka Taisyklių 83 punkto, Naudojimosi kontrolės vykdymo aprašo 11 punkto ir Aprašo 3 punkto reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad licencija (lot. licentia – leidimas) yra leidimas panaudoti verslo tikslams teisiškai apsaugotą (užpatentuotą) išradimą, pramoninį dizainą, prekių ženklų ar gamybos paslaptį (know-how). Taigi, licencijavimas pats savaime yra taikomas tam tikro turinio apsaugai ir negali būti taikomas laikmenoms ar jų gamintojams. Todėl Taisyklių 83 punkto nuostata, jog „visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis“, Aprašo 3 punkto nuostata, kad „daiktai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti“, ir Naudojimosi kontrolės vykdymo aprašo 11 punkto nuostata, kad „nelicencijuotos (...) informacijos ir duomenų laikmenos nepriimamos“ šiuo atveju nėra ir negali būti taikomos, kadangi USB laikmena, kaip techninis įrenginys, nėra vienkartinio įrašymo laikmena, skirta saugoti ir perduoti konkretų turinį, kuriam galėtų būti taikomas licencijavimas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta aukščiau ir vadovaujantis Aprašo 2 punkto nuostatomis, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, ar USB laikmenoje, kurią pareiškėja siekė perduoti savo sutuoktiniui, įrašyti vaizdo įrašai yra teisėtos autorių teisių objektų kopijos ir ar jos gali būti perduodamos pareiškėjos sutuoktiniui jo asmeninių poreikių tenkinimui.

Teismas nurodė, jog vadovaujantis ATGTĮ 2 straipsnio 1, 23, 28 dalių, 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 15 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, fiziniams asmenims leidžiama atgaminti audiovizualinio kūrinio kopiją savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais. Pažymėjo, kad audiovizualinio kūrinio atgaminimas galimas tik iš teisėto šaltinio, t. y. fizinio asmens nuosavybėje turimo teisėtai išleisto audiovizualinio kūrinio, televizijos transliacijos ir pan.; įstatyme numatyta galimybė atgaminti kūrinį asmeniniams tikslams reiškia galimybę pasidaryti kūrinio kopiją naudoti asmeniškai ar šeimos narių poreikiams tenkinti; įstatymas nenustato, kokiose vietose fizinis asmuo ar jo šeimos gali peržiūrėti asmeninių poreikių tenkinimui padarytų audiovizualinių kūrinių kopijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 3 dienos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2008 konstatavo, kad vadovaujantis ATGTĮ 20 straipsnio 3, 4 dalių ir Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1106 patvirtintos Tvarkos nuostatomis, garso ir audiovizualinių laikmenų paskirtis – asmeniniam naudojimui įstatymo leidėjo yra preziumuojama.

USB laikmenoje, kurią pareiškėja siekė perduoti savo sutuoktiniui, buvo įrašyti televizijos transliuotų programų įrašai ir įrašai iš internetinės svetainės www.youtube.com. Dėl pareiškėjos siekiamoje perduoti USB laikmenoje esančių vaizdo įrašų turinio teismas pasisakė, kad visiems svetainės www.youtube.com vartotojams galioja Paslaugų teikimo sąlygos (https://www.youtube.com/t/terms), kurių 5.1.M. punkte numatyta, kad „Jūs neturite teisės kopijuoti, atgaminti, platinti, transliuoti, rodyti, parduoti, licencijuoti ar kitaip naudoti Turinį jokiais kitais tikslais be išankstinio rašytinio YouTube ar atitinkamų Turinio licencijos turėtojų sutikimo.“ Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama perduoti sutuoktiniui USB laikmeną su joje esančiai įrašais iš svetainės www.youtube.com, turėjo patvirtinti iš šios svetainės padarytų vaizdo įrašų, kaip autorių teisių objektų, kopijų teisėtumą, t. y. kartu su minėta laikmena ji turėjo pateikti atsakovui Paslaugų teikimo sąlygose nurodytą YouTube arba atitinkamų Turinio licencijos turėtojų rašytinį sutikimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja kartu su perduodama USB laikmena pateikė atsakovui tokius dokumentus, o atsakovas – pareikalavo juos pateikti. Dėl USB laikmenoje esančių televizijos laidų įrašų teisėtumo teismas, vadovaudamasis ATGTĮ 2 straipsnio 28 dalies, 4 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pasisako, kad tuo atveju, jeigu į USB įrenginį įrašytos televizijos laidos buvo transliuotos viešai, o tuo atveju, jeigu įrašytų laidų transliavimas vyko užkoduotų signalų perdavimo būdu ir pareiškėja turėjo legalų tokios transliacijos atkodavimo prietaisą, vertintina, kad į USB laikmeną įrašytos televizijos laidų kopijos yra teisėtos ir jos galėjo būti perduotos pareiškėjos sutuoktiniui jo asmeninių poreikių tenkinimui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą perduoti sutuoktiniui USB laikmeną, teisės aktų nustatyta tvarka neįvertino joje esančių vaizdo įrašų teisėtumo.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TIK 2014 m. vasario 18 d, raštas Nr. 22-185 naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. D. 2014 m. vasario 3 d. prašymą.

III. Atsakovas Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu (b. l. 47–49) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą ir R. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad šiuo atveju yra aktualus USB laikmenoje esantis turinys, kuris buvo neaišku kaip kopijuotas, atgamintas be licencijos, t. y. be leidimo. Pareiškėja jokio rašytinio sutikimo ar kitų dokumentų, kuriuose atsispindėtų leidimas, neturėjo ir nepateikė. Pažymi, kad legaliais transliacijos atkodavimo prietaisais visuomenę aprūpina transliuojančioji organizacija arba ta organizacija duoda leidimą tokius prietaisus įsigyti. Atsakovas kelia klausimą, ar tokį leidimą galėjo turėti pati pareiškėja.

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52–53) prašo atmesti apeliacinį skundą.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K argumentai yra nepagrįsti. Atsakovas nenustatinėjo tų aplinkybių, kurias pagal įstatymą turi nustatyti, t. y. ar ketinama perduoti informacijos laikmena yra licencijuota, ar jos talpa neviršija maksimalaus leidžiamo dydžio, taip pat, koks yra joje esančių vaizdo įrašų turinys. Pabrėžia, kad uždrausdamas pareiškėjai perduoti USB laikmeną, atsakovas vaizdo įrašų turinio apskritai nevertino. Teigia, kad licencijavimo reikalavimas USB laikmenai apskritai negali būti taikomas – nevienkartinio įrašymo laikmenoje esantis turinys nėra ir negali būti licencijuojamas. Nurodo, kad pareiškėjos siekiamos perduoti į USB laikmeną įrašytos televizijos laidos buvo transliuotos viešai prieinamais ir neužkoduotais televizijos kanalais, kuriems nėra reikalingas joks užkoduotų signalų atkodavimo prietaisas. Be to, Lukiškių TI-K, nagrinėdamas pareiškėjos 2014 m. vasario 3 d. prašymą ir nustatęs, kad jai yra reikalingas transliacijos atkodavimo prietaisas, privalėjo būtent tokią informaciją ir suteikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2014 m. vasario 18 d. raštą Nr. 22-185 (rašto nurodymą) bei įpareigoti Lukiškių TI-K leisti perduoti suimtajam H. D. vaizdinę ir garsinę informaciją nekomerciniais tikslais.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Lukiškių TI-K 2014 m. vasario 18 d. raštą Nr. 22-185 bei įpareigojo Lukiškių TI-K iš naujo išnagrinėti R. D. 2014 m. vasario 3 d. prašymą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų atmestas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, todėl teisėjų kolegija, tikrindama šią administracinę bylą, taip pat atsižvelgs ir į kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos priimant procesinį sprendimą byloje.

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinio H. D. statusas tiek skundo pirmosios instancijos teismui padavimo, tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu Lukiškių TI-K buvo suimtasis: Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, kuriuo jam skirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime, iki jis (nuosprendis) įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti, kardomoji priemonė H. D. paliktas suėmimas. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. birželio 30 d., Lietuvos apeliaciniam teismui paskelbus nuosprendį, kuriuo Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis buvo pakeistas, tačiau H.

D. paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime – liko nepakitusi. Kadangi pareikėjai, kaip nustatyta šalių procesiniais dokumentais ir pareiškėjos paaiškinimu pirmosios instancijos teismo posėdyje, Lukiškių TI-K Siuntinių ir perdavimo biuro pareigūnai neleido perduoti H. D. USB duomenų ir informacijos laikmeną, kurioje, pasak pareiškėjos, buvo keletas televizijos laidų ir vaizdo įrašų iš internetinės svetainės www.youtube.com, ji 2014 m. vasario 3 d. raštu (įvardintu „Dėl informacijos teikimo“), Lukiškių TI-K gautu 2014 m. gruodžio 5 d., prašė Lukiškių TI-K direktorių paaiškinti, kokiu pagrindu asmenims, laikomiems Lukiškių TI-K, nėra leidžiama perduoti USB duomenų ir informacijos laikmenų su filmų, muzikos ar televizijos laidų įrašais („<..> kokiu įstatymu remiantis, kalintieji Lukiškių TIK, negali gauti USB atminties laikmenų, kuriose būtų įrašyti kino filmai, muzika arba anksčiau rodytos televizijos laidos.“) (b. l. 17).

Lukiškių TI-K į šį pareiškėjos prašymą atsakė 2014 m. vasario 18 d. raštu Nr. 22-185 „Dėl perduodamų USB atmintinių“, kuriame pacitavo SVĮ 23 straipsnio, Taisyklių 83 punkto, Aprašo 3 punkto, ATGTĮ 23 straipsnio nuostatas bei nurodė, kad perduodamose informacijos ir duomenų laikmenose gali būti vaizdo ir garso įrašai iš šeimos archyvo, teisėtai įsigyti, licencijuoti įrašai ar jų kopijos. Informacijos ir duomenų laikmenos su jose įrašytomis neteisėtomis muzikinių kūrinių, laidų ar filmų kopijomis suimtiesiems nepriimamos (b. l. 18–19).

Duomenų, kad pareiškėja būtų skundusi Lukiškių TI-K Siuntinių ir perdavimo biuro pareigūnų veiksmus ar sprendimus, kuriais atsisakyta perduoti USB duomenų ir informacijos laikmeną jos sutuoktiniui, Lukiškių TI-K vadovui, o pastarojo šiuo klausimu priimtus sprendimus – Kalėjimų departamentui, nėra.

Kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, atitinkamai – ir santykius, susijusius su suimtiesiems leidžiamų perduoti daiktų sąrašu bei apimtimi, reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, kurio 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. BVK 183 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. BVK 183 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o 3 dalis – kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, jog ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Apibendrinama minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek suimtasis, tiek asmuo, siekiantis perduodanti jam daiktus, suėmimą vykdančios įstaigos pareigūnų veiksmus ir sprendimus, susijusius su suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygomis, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisine padėtimi, per vieną mėnesį gali skųsti suėmimą vykdančios įstaigos vadovui, pastarojo veiksmus ir sprendimus – Kalėjimų departamento direktoriui, ir tik pasinaudojęs šia privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tokio pobūdžio suėmimą vykdančios įstaigos veiksmus ir sprendimus gali apskųsti apygardos administraciniam teismui.

Kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtinta, kad pareiškėja Lukiškių TI-K Siuntinių ir perdavimo biuro pareigūnų veiksmų ar sprendimų, kuriais atsisakyta perduoti USB duomenų ir informacijos laikmeną jos sutuoktiniui, BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka neskundė, skundo dalį, kurioje reiškiamas reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K leisti perduoti suimtajam H. D. vaizdinę ir garsinę informaciją nekomerciniais tikslais, ji padavė nesilaikydama šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl ši skundo dalis paliekama nenagrinėta (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Tuo tarpu reikalavimas dėl Lukiškių TI-K 2014 m. vasario 18 d. rašto Nr. 22-185 panaikinimo apskritai nenagrinėtinas teisme: pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą galima nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

2014 m. vasario 18 d. raštas Nr. 22-185, kuriuo Lukiškių TI-K atsakė pareiškėjai į jos 2014 m. vasario 3 d. prašymą suteikti informaciją, jokių teisinių pasekmių jai nesukėlė, t. y. juo nei draudžiama, nei leidžiama, nei atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus (kaip ir buvo prašoma, pateikiama tik informacija), todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, atitinkamai – byla dalyje dėl jo panaikinimo nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Nors tai betarpiškai nėra susiję su bylos ginčo dalyku, teisėjų kolegija pažymi, kad Lukiškių TI-K parengtų dokumentų, skirtų nustatyti perduodamų daiktų kontrolei, nuostatos, susijusios su suimtiesiems leidžiamų daiktų sąrašu ir apimtimi, negali prieštarauti įstatymų ir poįstatyminių aktų nuostatoms.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos R. D. skundo dalį, kurioje reiškiamas reikalavimas įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą leisti perduoti suimtajam H. D. vaizdinę ir garsinę informaciją nekomerciniais tikslais, palikti nenagrinėtą.

Bylą dalyje dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2014 m. vasario 18 d. rašto Nr. 22-185 panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan