8acd777b-e4e9-47a3-a437-8d428041939e · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-154-358/2015Teisminio proceso Nr.4-69-3-03618-2015-8Procesinio sprendimo kategorija:2.7.10 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS2015 m. spalio 2 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. K., jos atstovei advokato padėjėjai E. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ institucijai, priėmusiai nutarimÄ byloje Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė : 2015-04-10 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«no nutarimu Nr. 20N-28778045-15 G.

K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 2 str. 2 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda - 450 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. PareiÅ¡kėjas nubaustas už tai, kad jis 2014-12-17 11.00 val. Kaune, Å auklių g – Jonavos g. vairuodamas transporto priemonę automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio marÅ¡rutiniam transportui pradedančiam važiuoti iÅ¡ pažymėtos stotelės, toliau važiuodamas Å auklių – Jonavos – Jurbarko gatvių žiedinėje sankryžoje, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuodamas trečiÄ ja eismo juosta, esant intensyviam eismui, be jokios priežasties, tris kartus, keitė važiavimo kryptį deÅ¡inėn, pavojingai priartėdamas prie gretima juosta, ta pačia kryptimi važiavusio autobuso, taip priversdamas jo vairuotojÄ , vengiant susidÅ«rimo, keisti važiavimo kryptį iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ , toliau lėtindamas bei didindamas važiavimo greitį trukdė autobuso vairuotojui persirikiuoti į trečiÄ jÄ eismo juostÄ .

Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų VW Golf vairuotojas iÅ¡reiÅ¡kė ypatingÄ nepagarbÄ eismo dalyviams, demonstravo savo iÅ¡skirtinumÄ , kėlė realų pavojų sau ir kitiems vieÅ¡uoju transportu važiavusiems dalyviams. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. balandžio 10 d. nutarimÄ Nr. 20N-28778045-15 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. PareiÅ¡kėjas G. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino bei skunde nurodė, kad nubaustas neteisingai, nes chuliganiÅ¡kai nevairavo.

Atvažinėjo nuo centro, sustojime stovėjo 2 autobusai. Važiavo pirma juosta, per antrÄ autobusÄ pirmo autobuso veiksmų nematė, kad autobusas rodo posÅ«kį ir nori iÅ¡važiuoti. Buvo netoli autobuso, jis iÅ¡kart rikiavosi, nepravažiavęs iÅ¡tisinės linijos. Pamatęs situacijÄ staigiai stabdė, kad iÅ¡vengtų įvykio, iÅ¡kart traukėsi į antrÄ juostÄ . Toliau važiavo kartu. Autobuso vairuotojo veiksmų nesuprato, nes jis pradėjo link jo važiuoti, jokio posÅ«kio nerodė. Buvo įsitikinęs, kad jis nesirikiuos į antrÄ juostÄ .

Buvo Å¡alia jo ir pačiame gale pamatė įjungtÄ kairį posÅ«kį. Praleisti niekaip negalėjo, nes Å¡alia važiavo kitas automobilis. Pristabdė, kad jį praleisti, jis irgi pristabdė. Pradėjo važiuoti, jis irgi padidino greitį. Pačiame gale jis drastiÅ¡kai į jo juostÄ Ä¯važiavo, po truputėlį traukėsi ir gavosi, kad susilietė Å¡onais. Transporto priemonės susidÅ«rė žiedinėje sankryžoje, nežinojo, kad autobusas turi važiuoti žiedu į kairę, nes marÅ¡ruto nežinojo.

Tyčia to nedarė, pagal KET taisykles autobusas iÅ¡ tos juostos negalėjo sukti į kairę. Po eismo įvykio autobuso vairuotojas iÅ¡Å¡oko iÅ¡ autobuso, įvyko incidentas. Persirikiuoti netrukdė, iÅ¡ filmuotos medžiagos matosi, kad jis davė keliÄ . Žiedinė sankryža ir ypatumai yra žinomi, nes dirba vairavimo instruktoriumi. PareiÅ¡kėjo atstovė advokato padėjėja E. V. paaiÅ¡kino, kad kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjui suraÅ¡yto nutarimo, yra du epizodai. Pirmas, jog važiuodamas Å auklių gatve nedavė kelio marÅ¡rutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iÅ¡ autobusų stotelės. Nors autobusas ir turi pirmumo teisę iÅ¡važiuoti iÅ¡ sustojimo vietos, bet, prieÅ¡ tai darydamas, autobuso vairuotojas privalo įsitikinti, kad tÄ daryti yra saugu.

Kaip matyti iÅ¡ medžiagos, autobuso vairuotojas neįsitikino, jog iÅ¡važiuoti saugu, nes tiek prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ važiuojantis automobilis stipriai pristabdė, o pareiÅ¡kėjo automobilis stabdo ir jį leidžia. Su Å¡iuo epizodu negali sutikti, nes autobusas įvažiavo į savo eismo juostÄ . Kitas epizodas, kai autobusas nori persirikiuoti iÅ¡ 1-mos eismo juostos į 2-rÄ tam, kad sukti į kairę. Å iuo atveju KET nenumato autobusui pirmenybės persirikiuoti. PareiÅ¡kėjas, važiuodamas antra juosta, turėjo teisę važiuoti tiesiai, o autobusas, važiuodamas pirma juosta, neturėjo teisės sukti į kairę.

Persirikiuodamas bet kuris vairuotojas neturi pirmumo teisės. Jis privalo praleisti transporto priemones, įsitikinti, kad persirikiuoti saugu ir tik tuomet persirikiuoti. IÅ¡ vaizdinės medžiagos matyti, kad autobuso vairuotojas pradeda rodyti posÅ«kio signalÄ persirikiavimui žiede, kai jis jau turi sukti į kairę, o ne persirikiuoti anksčiau. PareiÅ¡kėjo nuoseklÅ«s paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nevairavo automobilio iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. PrieÅ¡ingai, jo vairuojamas automobilis, remiantis KET, iÅ¡ antros juostos turėjo teisę važiuoti tiesiai.

Jis pagal KET neturėjo pareigos leisti persirikiuoti ar sustabdyti savo automobilį, kad autobusas turėtų pirmenybę, nes pirmenybę išvažiuoti jis turi tik iš autobusų stotelės. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, vien tik prielaidos ar nuomonė, jog tai buvo chuliganiškas vairavimas.

Pareiškėjas 20 metų dirba vairavimo instruktoriumi. Tai yra jo pragyvenimo šaltinis. Pareiškėjas augina mažamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas. Todėl toks atsakomybės taikymas neproporcingas pareiškėjo atžvilgiu. Nutarimas priimtas remiantis vien prielaidomis ir kito vairuotojo paaiškinimu, kad jam atrodė, jog jisai turėjo jį praleisti ir vairavo chuliganiškai. Nesant rašytinių kitų įrodymų byloje, pažeis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus pareiškėjo atžvilgiu.Institucijos KPV atstovas 2015-06-05 teismo posėdyje (b.l.26) paaiškino, kad iš vaizdo įrašo yra puikiai matyti, kad autobuso vairuotojas, vengdamas susidūrimo, po G.

K. manevro stipriau suka deÅ¡iniau. Autobuso vairuotojas veža keleivius, atsako ne tik už savo saugumÄ , bet ir už vežamų keleivių saugumÄ . O G. K. veiksmai tuo ir pasireiÅ¡kė, kad, matydamas, kad tai yra vieÅ¡o transporto priemonė, kuri veža keleivius, kažkokiais veiksmais autobuso vairuotojui neleidžia persirikiuoti, atlikti manevro ir pan. Vairuotojas, vengdamas susidÅ«rimo, matosi, kad kelis kartus dar pasiduoda deÅ¡iniau, bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo. PareiÅ¡kėjo elgesys buvo akivaizdžiai chuliganiÅ¡kas, neleidžiantis vairuotojui toliau važiuoti jo marÅ¡rutu, nes jis ir pats pripažino, kad tai lėtindavo, tai padidindavo greitį, tokie veiksmai atsispindi ir vaizdo įraÅ¡e, taip pat atsispindi, kad jis rikiavosi gan staigiai deÅ¡inėn, autobuso vairuotojas, kuris veža keleivius, turėjo taip pat staigiai trauktis deÅ¡inėn, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, to pasekoje negalėjo persirikiuoti į 2 juostÄ , kur ir buvo jo marÅ¡rutas.

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kartu teismas, nagrinėjantis skundÄ , turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Lietuvos Respublikos ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles dėl chuliganiÅ¡kų paskaitų, sukeliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , bÅ«tina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas. Taip pat bÅ«tina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktÄ bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pažymima, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai ,kad G.

K. padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ Â ATPK 124 2 straipsnio 2 dalyje.Liudytojas L. Č. paaiÅ¡kino, kad matė, kad Golf labai nepatiko, kad autobusas iÅ¡lindo iÅ¡ stotelės, jo nepraleido. Po to jis bandė važiuoti į autobusÄ , jį provokuoti ir dėl to gavosi susidÅ«rimas. Jis buvo per autobuso vidurį toje pusėje, kur vyko veiksmas, situacijÄ stebėjo pro langÄ . Golf vis sukdavo vairÄ link autobuso, autobusas vis traukėsi į Å¡onÄ , matė, kad jis specialiai važiavo į autobusÄ , suko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę.

Golf taip darė, kaip jis pats po to minėjo, specialiai, nes jam nepatiko, kad autobusas iÅ¡lindo iÅ¡ stotelės jo nepraleidęs. Jis galėjo pristabdyti ir praleisti autobusÄ arba galėjo apvažiuoti kita juosta ir nieko nebÅ«tų įvykę. Golf vairuotojas visÄ laikÄ jį stÅ«mė į deÅ¡inę, autobusas negalėjo persirikiuoti. Autobusas traukėsi į Å¡onÄ , kad nesusidurtų su Golf‘u, nes taip ir gavosi, kad jis net iÅ¡ savo juostos iÅ¡važiavo arba jis turėjo nusukti ne savo marÅ¡rutu, arba bÅ«tų turėjęs važiuoti ant salos, Golf norėjo aplenkti, jie abu susilygino, tada Golf vairuotojas suko į deÅ¡inę, taip provokavo autobusÄ .

Atstumas nuo sustojimo iki susidÅ«rimo vietos nebuvo didelis, visa tai truko ne ilgiau kaip minutę laiko, po įvykio laukė policijos pareigÅ«nų, davė paaiÅ¡kinimus, važiavo į policijÄ raÅ¡yti paaiÅ¡kinimo. ViskÄ matė nuo sustojimo iki pat įvykio, tik labai tiksliai neatsimena. Golf vairuotojas pats pasakė autobuso vairuotojui ar telefonu Å¡nekėjo ir sakė, kad jam nepatiko. Po įvykio kalbėjo telefonu ir važiuodamas taip pat Å¡nekėjo telefonu. PasiaiÅ¡kinime nurodė, kad Golf vairuotojas tyčia neleido autobusui persirikiuoti, nes suko vairÄ vis į deÅ¡inę, nors galėjo paprastai pravažiuoti pro autobusÄ ir nieko nebÅ«tų įvykę, o jis suko vairÄ specialiai, kad provokuoti susidÅ«rimÄ .

Nusprendė pasilikti po įvykio, nes matė viskÄ ir jam nepatiko Golf vairuotojo veiksmai. Liudytojas A. M. paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Kad vairuotojo veiksmai buvo chuliganiÅ¡ki, nusprendė iÅ¡ autobuso vairuotojo paaiÅ¡kinimų, vaizdo įraÅ¡o, dar buvo liudininkas keleivis. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matosi kaip autobusas traukiasi į deÅ¡inę, kas patvirtina liudytojų paaiÅ¡kinimÄ , kad buvo manevras į deÅ¡inę, stabdymas, autobuso vairuotojas neturėjo galimybės staigiai stabdyti, nes vežė keleivius, nes galėjo įvykti skaudžios pasekmės. Liudytojas J.

N. paaiÅ¡kino, kad tyrimas buvo atliekamas dėl KET pažeidimo, t. y. dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo, kurį kaip ir buvo padaręs G. K.. Tyrimo metu buvo apklausiami įvykio liudytojai, taip pat buvo gauta vaizdinė medžiaga. Ä®raÅ¡e matyti, kad nepraleido autobuso ir toliau matosi, kaip autobusas metasi į deÅ¡inę pusę, turi iÅ¡važiuoti į kitÄ eismo juostÄ , kadangi VW jį spaudžia. Autobusas turėjo mestis į deÅ¡inę, nes pareiÅ¡kėjas nesilaikė saugaus atstumo ir per arti privažiavo, tai darė tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

KET numato, kad esant intensyviam eismui iÅ¡ sustojimo iÅ¡važiuojantį autobusÄ mieste turėtų praleisti. Kai gavo medžiagÄ , liudytojas Č. jau buvo nustatytas įvykio metu. Autobuso vairuotojas neprašė Å¡io liudytojo apklausti papildomai. VW vairuotojas jį iÅ¡leido iÅ¡važiuoti, nes turėjo praleisti, akivaizdžiai matosi, kad buvo susidariusi pavojinga situacija, pažeidimas akivaizdus, kad VW nepraleido, nes jis turėjo prieÅ¡ autobusÄ sustoti, o ne vidury autobuso pradėjo stabdyti. Å is konkrečiai veiksmas nelaikytinas chuliganiÅ¡ku, bet fabuloje tai buvo paminėta kaip bendra visuma pažeidimų.

VW tam tikru metu persirikiuoja į antrÄ juostÄ , kurį laikÄ važiuoja antra juosta, toliau atsiranda papildoma juosta iÅ¡ deÅ¡inės ir ten jau yra 4 eismo juostos. Ä®važiavus į žiedÄ gaunasi, kad jis jau važiuoja toliau trečia juosta. Autobusai persirikiuoti į kitÄ eismo juostÄ neturi pirmumo teisės, iÅ¡ tos juostos, kur važiavo autobusas, negalima sukti į kairę. Kad Golf trukdė autobusui persirikiuoti, tai buvo nustatyta iÅ¡ liudytojo apklausos. Bendra visuma leidžia manyti, kad tai buvo daroma tyčia, supykus dėl to, kad autobusas nepraleido iÅ¡važiuodamas iÅ¡ sustojimo.

G. K. nepripažino, kad taip elgėsi tyčia ir norėjo pamokyti autobuso vairuotojÄ . Tyrimo metu nebuvo nustatyta kitų priežasčių, dėl ko autobusas metėsi deÅ¡inėn. Buvo remtasi vairuotojo ir liudytojo parodymais, kuris sakė, kad kelis kartus artėjo, suko tyčia vairÄ deÅ¡inėn link autobuso. PareiÅ¡kėjas keitė eismo juostÄ tuo metu, kai metasi autobusas deÅ¡inėn ir yra apklausoje paminėta, kad autobusas metėsi staigiai deÅ¡inėn, kai įvažiavo Golf į jo juostÄ . Liudytojas V.

P. paaiÅ¡kino, kad 2014-12-17 apie 11 val. važiavo 37 autobuso marÅ¡rutu. Atvažiavo prie Pilies sustojimo, iÅ¡leido žmones, įjungė posÅ«kį ir lėtai pradėjo iÅ¡važinėti iÅ¡ sustojimo. Tolumoje matė, kad atvažiuoja „mokomasis“, bet nesitikėjo, kad jis tokiu greičiu atlekia. Matė, kaip jis staigiai stabdo. Autobusui važiuojant, jis įvažiavo į trečiÄ juostÄ ir nulėkė. Jis pradėjo rikiuotis į antrÄ juostÄ . IÅ¡ paskos važiavęs automobilis pradėjo praleidinėti, kad galėtų persirikiuoti.

Staiga G. K. metėsi į priekį ir stabdė. G. K. apvažiavo, bandė vėl sugrįžti į savo eismo juostÄ ir pamatė, kaip „mokomasis“ automobilis pradėjo vėl artėti prie jo ir spausti. Pradėjo prie kraÅ¡tinės juostos trauktis, buvo įvažiavęs 12 metrų, nebuvo kur dingti. Sustojo ir per veidrodį matė, kaip arčiau privažiavo „mokomasis“ ir Å¡velniai prisilietė. Jeigu nebÅ«tų „mokomasis“ užkišęs, bÅ«tų sėkmingai nuvažiavęs savo juosta. Šių liudytojų parodymai yra aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, detalÅ«s, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau paaiÅ¡kinimuose bei tarnybiniuose praneÅ¡imuose iÅ¡dėstytomis įvykio aplinkybėmis, taip sudarydami vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ ir atskleisdami iÅ¡samų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdÄ .

Liudytojai A. M. ir J. N. yra Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistai, todėl jų parodymai turi didesnę įrodomÄ jÄ vertę. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių liudytojo L. Č. neÅ¡aliÅ¡kumu ir suteiktų pagrindÄ manyti, kad jis galėjo bÅ«ti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti G. K. pažeidimo padarymu. Å is liudytojas akivaizdžiai stebėjo daromÄ teisės pažeidimÄ . Jo nurodytos aplinkybės pagrįstos teismo posėdyje peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o duomenimis, paties pareiÅ¡kėjo pateiktomis fotonuotraukomis (b.l.5-11), prie bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo byloje esančios eismo įvykio vietos schemos duomenimis (b.l.51).

IÅ¡ Å¡ių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas autobusÄ praleido įvažiuoti į eismo juostÄ tik tuo metu , kai buvo susidariusi pavojinga situacija, t.y. autobuso vairuotojas, rodydamas kairės pusės posÅ«kio signalÄ , judėjo link automobilio, vairuojamo G. K.; kurį laikÄ pareiÅ¡kėjo vairuojamas automobilis ir autobusas važiavo lygiagrečiai. Matyti, kad vėliau VW Golf automobilis važiuoja antra eismo juosta atsilikęs nuo autobuso, autobuso vairuotojas rodo kairės pusės posÅ«kio signalÄ , tačiau vairÄ pasuka deÅ¡iniau, nes pareiÅ¡kėjo vairuojamas automobilis persirikiuodamas sutrukdė pastarajam persirikiuoti.

Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina ir eismo įvykio vietos schemos duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas neleido autobuso vairuotojui persirikiuoti iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ ir įvyko susidÅ«rimas. Taigi, nuo pat autobusų sustojimo vietos iki susidÅ«rimo vietos pareiÅ¡kėjas nepakeitė važiavimo bÅ«do ir nesuteikė galimybės autobuso vairuotojui saugiai persirikiuoti ir tęsti kelionę numatytu marÅ¡rutu. PareiÅ¡kėjas 2015-03-03 (institucijos pateiktos bylos 11 lapas) paaiÅ¡kino, kad man važiuojant pirmÄ ja eismo juosta, iÅ¡ autobusų sustojimo iÅ¡važiavo autobusas.. minėtas autobusas man užkiÅ¡o, t.y. nepraleido manęs , iÅ¡važiuodamas į keliÄ . Tai patvirtina protokole nurodytÄ aplinkybę, kad nedavė kelio marÅ¡rutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iÅ¡ pažymėtos stotelės, nors KET 179 punkte nurodyta, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti keliÄ marÅ¡rutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iÅ¡ pažymėtos stotelės. Toliau paaiÅ¡kino, kad norėjau rikiuotis deÅ¡inėn ...., o autobuso vairuotojas norėjo rikiuotis kairėn, todėl irgi važiavo Å¡alia manęs važiuoti .

Tokiu bÅ«du matyti, kad pareiÅ¡kėjas suvokė autobuso vairuotojo ketinimÄ persirikiuoti į kitÄ eismo juostÄ . KET 101 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 110 punkte nurodyta jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostÄ leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti. KET 135.3. punkte nurodyta, kad draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismÄ ;

Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo bÅ«do pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, eismo intensyvumÄ . Visi eismo dalyviai privalo laikytis bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekti iÅ¡vengti nuostolingų padarinių.

Šiuo atveju G. K., kaip transporto priemonės vairuotojas, šių pareigų nevykdė (KET 4, 9 punktai) . Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjas dirba vairavimo instruktoriumi, todėl neabejotinai turi praktinio vairavimo patirtį bei išmano Kelių eismo taisyklų reikalavimus. Šių įrodymų visuma patvirtina pažeidimo objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas bei Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktus, kurie kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui.

Be kita, ko, liudytojas L. Č. nurodė ir tai, kad pareiškėjas po susidūrimo minėjo, kad jis specialiai taip darė, nes jam nepatiko , kaip autobusas išlindo iš stotelės jo nepraleidęs. Liudytojas E. K. paaiškino, kad važiavo autobusu ir matė kaip įvyko eismo įvykis. Sėdėjo prie lango ir matė, kaip priartėjo Golf. Abu važiavo lygiai, po to autobuso vairuotojas suko į kairę ir įvyko susidūrimas. Kai autobusas išvažinėjo iš sustojimo, nepastebėjo automobilio Golf, pamatė, kad jis privažiavo prie autobuso.

Kiekviena transporto priemonė važiavo savo eismo juostoje, ar autobusui reikėjo persirikiuoti, nepastebėjo. Matė, kad kurį laikÄ autobusas ir lengvasis automobilis važiavo lygiagrečiai, vėliau autobusas pasuko į kairę pusę ir įvyko susidÅ«rimas, nes neužteko vietos, autobusas suko į kairę ir užšoko ant Golfo. Greitis nebuvo didelis, abu tolygiai važiavo, lengvasis automobilis negalėjo aplenkti, nežino, ar autobusas stabdė. Kad Golf specialiai priartėtų to nebuvo, abu važiavo savo juostose, autobusas iÅ¡ tos juostos negalėjo sukti į kairę, nes ten yra iÅ¡tisinės juostos.

Golf specialiai netrukdė autobusui, neužkiÅ¡o. Kaip policija atvažiavo nematė. Mano, kad autobuso vairuotojas kaltas dėl įvykio. Kelių policijoje nebuvo apklaustas. SkelbimÄ rado žmona laikraÅ¡tyje ar internete, jai buvo papasakojęs, kad matė tokį įvykį.Teismas nepatikimais ir abejotinais pripažįsta Å¡io liudytojo parodymus. Å is asmuo nebuvo apklaustas tyrimo pradžioje, parodymus byloje davė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jo parodymai prieÅ¡tarauja byloje aptartų įrodymų visumai.

Institucija pateikė vaizdo įraÅ¡Ä dėl pareiÅ¡kėjo elgesio kelyje kitoje situacijoje. Å is vaizdo įraÅ¡as nelaikytinas vienu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kaltumo įrodymų, tačiau patvirtina neatsakingÄ ir nerÅ«pestingÄ pareiÅ¡kėjo elgesį. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad institucija iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas n u t a r i a : 2015-04-10 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimÄ Nr.20N-28778045-15 palikti nepakeistÄ , pareiÅ¡kėjo G.

K. skundÄ atmesti.Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                Audronė Levinskienė                  Â