8acc0cc7-cd6d-4d44-ad8f-4b42cfdbde45 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1826-611/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37777-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 32.5; 42.8; 42.9; 63.2;121.14; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB DnB bankas dėl laidavimo sutarties sÄ lygos pripažinimo negaliojančia arba jos dalies pakeitimo, tretieji asmenys BUAB „Čia“, UAB „Vilokta“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovas prašė teismÄ pripažinti (1) negaliojančia tarp jo ir atsakovo 2005-04-29 sudarytos laidavimo sutarties Nr.64-05L 2.2.1. p. esančios sÄ lygos dalį „šiuos įsipareigojimus bankas įvykdo po visiÅ¡ko ir galutinio skolininko prievolių įvykdymo bankui“; (2) minėtos laidavimo sutarties 2.2.1. p. sÄ lygos dalies nepripažinus negaliojančia – Å¡iÄ sÄ lygos dalį pakeisti, jos redakcijÄ iÅ¡dėstant taip:

„šiuos įsipareigojimus bankas įvykdo po visiÅ¡ko ar dalinio skolininko prievolių įvykdymo bankui, proporcingai sumokėtos skolos daliai“; (3) įpareigoti atsakovÄ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarÄ ir įstatymų nustatyta tvarka atlikti 2009-06-29 sutartinės hipotekos lakÅ¡to, identifikavimo kodas 02120090006819 (pakeitimas įregistruotas kodu 02120090011362) pakeitimus, kreditoriumi papildomai įtraukiant ir ieÅ¡kovÄ . Nurodė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Čia“ buvo sudarytos keturios kreditavimo sutartys, iki kurių įvykdymo pabaigos kredito gavėjas UAB „Čia“ bankrutavo.

Už kredito sutarčių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ atsakovui laidavo ieÅ¡kovas. Visų sutarčių užtikrinimui buvo įkeistas BUAB „Čia“ priklausantis nekilnojamas turtas, kuris buvo parduotas varžytinėse už 2 mln. litų sumÄ bei paskirstytas įsiskolinimų pagal kredito sutartis dengimui. BUAB „Čia“ įsiskolinimas pagal vienÄ iÅ¡ kredito sutarčių (2005-04-29 Nr.2466-05IV) liko nepadengtas. Už prievolių pagal Å¡iÄ sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ ieÅ¡kovas laidavo, todėl atsakovas savo reikalavimÄ nukreipė į ieÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kovas atsakovui 2013-09-17 pervedė 10 000 Lt pagal 2005-04-29 kreditavimo sutartį Nr.2466IV-05IV, Å¡ioje apimtyje įvykdydamas pagrindinę skolininko prievolę kreditoriui, ir vadovaudamasis CK 6.83 str. 1 d. ir 4 d. paprašė Å¡ioje apimtyje įforminti kreditoriaus reikalavimÄ užtikrinančių teisių perėjimÄ ieÅ¡kovui, atliekant ir įregistruojant hipotekos lakÅ¡to Nr.02120090006819 pakeitimus, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Mano, kad laidavimo sutarties 2.2.1 p. sÄ lyga, numatanti skolininko teises užtikrinančių priemonių perdavimÄ laiduotojui tik po visiÅ¡ko ir pilno prievolės įvykdymo, kuomet pagrindinis skolininkas bankrutuoja ir netrukus bus likviduotas, o atsakovas neinicijuoja iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų iÅ¡ hipoteka įkeisto skolai padengti pakankamos vertės turto, grubiai pažeidžia ieÅ¡kovo teisės. Toks reguliavimas lemia tai, kad ieÅ¡kovui įvykdžius dalį prievolės, sumokėjus 99 proc. skolos sumos, jÄ užtikrinančios teisės jam nebÅ«tų perleidžiamos jokia apimtimi.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas negalės realizuoti nei savo atgręžtinio reikalavimo teisės į skolininkÄ , nei savo įvykdytos prievolės apimtyje atgauti už skolininkÄ sumokėtas sumas iÅ¡ prievolės užtikrinimo priemonės-nekilnojamojo turto hipotekos. Mano, kad tokia sutarties sÄ lyga pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, įtvirtina esminę Å¡alių nelygybę ir perdėtÄ atsakovo pranaÅ¡umÄ , prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principams.Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovo argumentai pažeidžia vienÄ iÅ¡ esminių sutarties privalomumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teisėtai sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Pagal tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2005-04-29 sudarytÄ laidavimo sutartį Nr.64-05L ieÅ¡kovas prisiėmė įsipareigojimus solidariai atsakyti atsakovui, jei skolininkas UAB „Čia“ tinkamai nevykdys prievolių pagal kreditavimo sutartį, o atsakovas įsipareigojo prievolę įvykdžiusiam laiduotojui (ieÅ¡kovui) perduoti atsakovo turimas skolininko prievoles užtikrinančias teises po visiÅ¡ko ir galutinio skolininko prievolių bankui įvykdymo. Å is ieÅ¡kovo ginčijamas susitarimas yra teisėtas, galiojantis ir neprieÅ¡taraujantis jokioms imperatyvioms teisės normoms.

CK 6.83 str. nėra jokių nuostatų, kad dalinai prievolę už skolininkÄ Ä¯vykdžiusiam laiduotojui kreditorius privalo perleisti teisę į dalį užtikrinimo priemonės laiduotojo įvykdytos prievolės dalimi. Atsakovui ieÅ¡kovo ginčijama laidavimo sutarties 2.2.1 p. sÄ lyga turi esminę reikÅ¡mę ir atsakovas su Å¡ios sÄ lygos pakeitimu nesutinka. Toks pakeitimas prieÅ¡tarautų CK 6.83 str., pažeistų sutarties laisvės principÄ bei atsakovo turtinius interesus gauti visiÅ¡kÄ skolininko prievolių įvykdymÄ , neprarandant užtikrinimo priemonių.

Kadangi ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo 10 000 Lt už skolininkÄ UAB „Čia“, jis CK 6.83 str. pagrindu turi teisę reikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ 10 000 Lt sumai į BUAB „Čia“ įmonės bankroto byloje, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ios savo teisės nerealizuoja. Ginčijama sÄ lyga nėra siurprizinė ar primesta ieÅ¡kovui, kadangi ieÅ¡kovas yra verslininkas, kredito gavėjo UAB „Čia“ akcininkas, sandorių sudarymo patirtį turintis asmuo, todėl prieÅ¡ sudarydamas laidavimo sutartį turėjo atsakingai apsvarstyti savo veiksmų pasekmes.

IeÅ¡kovas jokių prieÅ¡taravimų dėl laidavimo sutarties ir jos sÄ lygų atsakovui nereiÅ¡kė, todėl neturi teisės ginčyti laidavimo sutarties sÄ lygų. Atsakovas praÅ¡o taikyti CK 1.79 str. numatytÄ sandorio patvirtinimo prezumpcijÄ , kadangi ieÅ¡kovas laidavimo sutarties sÄ lygas patvirtino tiek pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartis, tiek susitarimus dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų keitimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl įpareigojimo atsakovÄ atlikti hipotekos lakÅ¡to pakeitimus iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja hipotekos, kaip daiktinės teisės, esmei, kadangi hipoteka yra nedali.

Be to, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir todėl, jog ieÅ¡kovas nepasinaudojo CK 6.223 str. 3 d. nustatyta privaloma iÅ¡ankstine ikiteismine tvarka.Trečiasis asmuo UAB „Vilokta“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad laidavimo sutartyje ieÅ¡kovas su atsakovu aiÅ¡kiai susitarė, kad „bankas įsipareigoja laiduotojui įvykdžius skolininko prievoles perduoti laiduotojui dokumentus, patvirtinančius laiduotojo atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ skolininkÄ , o taip pat perduoti laiduotojui banko turimas skolininko prievoles užtikrinančias teises.

Å iuos įsipareigojimus bankas įvykdo po visiÅ¡ko ir galutinio skolininko prievolių įvykdymo bankui“, todėl toks susitarimas turi ieÅ¡kovui įstatymo galiÄ . Å is susitarimas atitinka CK 6.76-6.89 str. nuostatas. IeÅ¡kovas, reikalaudamas pripažinti laidavimo sutarties sÄ lygÄ negaliojančia, pažeidžia sutarties laisvės principÄ , įtvirtintÄ CK 6.156 str. Pažymėjo, kad tik visÄ skolininko prievolę įvykdžiusiam laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal tÄ prievolę.

Dėl to ieÅ¡kovui įvykdžius dalį prievolės atsakovui, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti kreditoriaus reikalavimÄ užtikrinančių teisių (nekilnojamojo turto hipotekos) perdavimo ieÅ¡kovui. Laidavimo sutarties 2.2.1 p. esanti sÄ lyga yra aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai ir tiesiogiai įvardyta, todėl neatitinka siurprizinės sutarčių sÄ lygos esmės. IeÅ¡kovui, kaip BUAB „Čia“ dalyviui bei kitų juridinių asmenų suteiktais įgaliojimais veikiančiam asmeniui yra keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai rÅ«pestingumo, atidumo standartai, todėl ieÅ¡kovas, kaip turintis ilgametę patirtį verslo srityje, negalėjo nepastebėti ir nesuprasti laidavimo sutarties sÄ lygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui AB DnB bankui 2520 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Čia“ 2005-04-29 sudarė kreditavimo sutartį Nr.2466-05IV su vėlesniais jos pakeitimais, iki kurių įvykdymo pabaigos UAB „Čia“ bankrutavo. Už kredito sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ atsakovui pagal 2005-04-29 laidavimo sutartį Nr.64-05L laidavo ieÅ¡kovas.

Prievolių pagal kredito sutartį, už kuriÄ laidavo ieÅ¡kovas, įvykdymas taip pat buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu – 2009-06-30 hipotekos lakÅ¡tu bei pasikeitus įkeisto turto savininkui, t.y. skolininkui BUAB „Čia“ pardavus šį turtÄ UAB „Vilokta“, hipotekos pakeitimu. IeÅ¡kovas 2013-09-17 sumokėjo atsakovui 10 000 Lt sumÄ .Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pakeisti laidavimo sutartį, remiantis CK 6.104 str. 1 d., 2 d., CK 6.83 str. 1 d. nuostatomis, yra nepagrįstas.

Byloje pateiktus ieÅ¡kovo praÅ¡ymus atsakovui perduoti teisių į prievolės užtikrinimo priemones nelaikė praÅ¡ymu pakeisti laidavimo sutarties sÄ lygas CK 6.223 str. 3 d. prasme, todėl pripažino, kad ieÅ¡kovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo dėl laidavimo sutarties pakeitimo tvarkos. Be to, laidavimo sutarties 2.2.1 p.  Reikalavimo teisiųir reikalavimo teises bei užtikrinimo teises patvirtinančių dokumentų perdavimo momento, todėl toks susitarimas turi ieÅ¡kovui įstatymo galiÄ .

Teismo nuomone, toks susitarimas atitinka CK 6.76 – 6.89 str. nuostatas. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimÄ solidariÄ jÄ prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto, teismas nepagrįstu laikė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovas pirmiausia privalėjo savo reikalavimo patenkinimÄ inicijuoti iÅ¡ UAB „Čia“ įkeisto turto.

Teismas sprendė, kad tik visÄ skolininko prievolę įvykdžiusiam laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal laidavimo sutartį. Solidariosios skolininkų prievolės atveju galioja bendroji prievolių pasibaigimo taisyklė, pagal kuriÄ prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, prievolė yra nedali, dėl to ieÅ¡kovui įvykdžius tik dalį UAB „Čia“ prievolės atsakovui, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti kreditoriaus reikalavimÄ užtikrinančių teisių (nekilnojamojo turto hipotekos) perdavimo ieÅ¡kovui.

CK 6.17 str. nuostata, teismo nuomone, negali bÅ«ti taikoma, nes ieÅ¡kovas neturi kartu su atsakovu lygios dalies į skolininkÄ UAB „Čia“ ir jis neįgijo kartu su atsakovu turimo solidariojo reikalavimo į UAB “Čia“ (CK 6.18 str.). IeÅ¡kovas įvykdytos prievolės dalimi CK 6.83 str. 3 d. pagrindu turi teisę reikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ BUAB „Čia“ įmonės bankroto byloje ir tokiu bÅ«du įgyvendinti jam suteiktas teises. IeÅ¡kovo praÅ¡omi atlikti hipotekos lakÅ¡to pakeitimai reikÅ¡tų dalinės hipotekos nustatymÄ ir prievolės padalinimÄ , kas įstatymo yra neleistina.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad laidavimo sutarties 2.2.1 punkto sÄ lygos dalis negalioja kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str., 6.226 str., 6.227 str., 4.189 str. 1 d., 6.83 str. 1 d., 6.101 str., 6.104 str.) bei kaip siurprizinė ir atsakovo primesta (CK 6.186 str. 1 d.). IeÅ¡kovo nurodomos teisės normos reglamentuoja asmens teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sutarties negaliojimo (CK 6.227 str.), pasekmes, kad vienos sutarties sÄ lygos pripažinimas negaliojančia nepanaikina kitų sÄ lygų galiojimo (CK 6.226 str.), kad sutarties Å¡alys negali apriboti, pakeisti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo (CK 6.157 str.), kad kreditorius hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ ar jo dalį gali perleisti kitam asmeniui (CK 4.189 str. 1 d., 6.101 str. 1 d.), kad reikalavimÄ perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę (CK 6.104 str. 1 d.) bei kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę (CK 6.83 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis CK 1.80 str. 1 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamu minėtos normos aiÅ¡kinimu, pripažino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų teisės normų laikyti imperatyvu galima bÅ«tų tik CK 6.104 str. 1 d., pagal kuriÄ reikalavimÄ perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę, tačiau nagrinėjamoje byloje ne atsakovas perleido reikalavimo teisę į skolininkÄ , o UAB „Čia“ pardavė įkeistÄ turtÄ UAB „Vilokta“, todėl ieÅ¡kovo argumentai dėl to, kad laidavimo sutarties dalies sÄ lyga prieÅ¡tarauja CK 6.104 str. 1 d. imperatyvui, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas neįrodė ir nepagrindė, kaip laidavimo sutarties 2.2.1.punkto dalies sÄ lyga pažeidžia CK 1.80 str., todėl nenustatė pagrindo tenkinti šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais dėl vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovo nustatytų standartinių sÄ lygų kaip siurprizinių bei pažeidžiančių sutarties Å¡alių lygybės ir jų interesų pusiausvyrÄ . Teismas pažymėjo, jog sandoriai – tai sÄ moningai laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Laidavimo sutartis tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta 2005-04-29, o savo įsipareigojimus atsakovui ieÅ¡kovas patvirtino keletÄ kartų pasiraÅ¡ydamas susitarimuose dėl kreditavimo sutarties pakeitimų laikotarpiu nuo 2005-04-29 iki 2009-09-08, kuriuose aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė patvirtinimÄ , kad su susitarimo sÄ lygomis yra susipažinęs, joms neprieÅ¡tarauja bei patvirtina, kad laidavimas pagal laidavimo sutartį Nr.64-05L galioja ir sutarties prievolei pagal Å¡ių susitarimų pakeistas sÄ lygas. Todėl teismas taikė CK 1.79 str. ir laikė, kad ieÅ¡kovas patvirtino laidavimo sutartį ir dėl to neteko teisės jÄ ginčyti.

Kadangi ieÅ¡kovas buvo susipažinęs tiek su kreditavimo sutartimi, tiek su ginčijama laidavimo sutartimi, yra verslininkas, todėl privalėjo atidžiai įvertinti sutarties turinį, sÄ lygas, sukeliamas teisines pasekmes ir numatyti priimtų įsipareigojimų įvykdymo perspektyvas bei neįvykdymo teisines pasekmes, esant reikalui konsultuotis su teisininkais. IeÅ¡kovui nebuvo užkirstas kelias susipažinti su pasiraÅ¡omos sutarties turiniu ar Å¡i sutartis iki pasiraÅ¡ymo ar pasiraÅ¡ymo metu nuo jo nebuvo slepiama, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad laidavimo sutartyje nustatytos sÄ lygos buvo siurprizinės (CK 6.186 str. 1 ir 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:pirmosios teismas, spręsdamas pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ , turėjo atsakyti į teisinį klausimÄ , ar dalį hipoteka užtikrintos skolininko prievolės įvykdžiusiam laiduotojui, įgijusiam atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkÄ , tÄ reikalavimÄ užtikrinanti teisė gali nepereiti/bÅ«ti neperduodama, tačiau teismas į klausimo esmę neįsigilino, daiktinės teisės dalykÄ aiÅ¡kino remdamasis prievolių teisės normomis, sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti grindė formaliais ir pavirÅ¡utiniÅ¡kais argumentais, kas sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .Tiek sprendžiant reikalavimÄ dėl laidavimo sutarties sÄ lygos panaikinimo, tiek dėl jos pakeitimo reikėjo nustatyti, kokia apimtimi galiojančių teisės normų prasme, daiktinės teisės priemonėmis užtikrintai reikalavimo teisei iÅ¡ pradinio kreditoriaus pereinant dalį prievolės įvykdžiusiam laiduotojui (CK 6.83 str.) ji pereina, t.y. ar gali nuo reikalavimo teisės neatskiriama jos užtikrinimo priemonė „nepereiti“ laiduotojui proporcinga apimtimi remiantis tuo, kad laiduotojas įvykdė tik dalį prievolės ir įgijo tik atitinkamÄ dalį reikalavimo teisės. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad pagrindinio skolininko BUAB „Čia“ prievolė yra nedali.

Apeliantas sumokėjo dalį minėto skolininko skolos, atsakovas tokį įvykdymÄ priėmė, taigi, Å¡ioje dalyje skolininko prievolė atsakovui yra įvykdyta, reikalavimo teisė pagal CK 6.101 str. 4 d. Å¡ioje dalyje perėjo apeliantui, kas paneigia teismo iÅ¡vadÄ apie prievolės nedalumÄ .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė ieÅ¡kovo teisę, numatytÄ CK 6.83 str. 1 ir 4 d., 6.104 str. 2 d., motyvuodamas vien dalinio prievolės įvykdymo faktine aplinkybe. Teismas nepagrįstai savo iÅ¡vadas grindė prievolės nedalumu, kurį sutapatino su hipotekos teisės nedalumu.

Mano, kad jam įvykdžius dalį pagrindinio skolininko prievolės, Å¡ioje kredito grÄ Å¾inimo prievolėje atsirado asmenų daugėtas kreditoriaus pusėje, kurių kiekvienas turi apibrėžto dydžio reikalavimo teisę. Apelianto nuomone kreditorių daugėto atsiradimas galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės nepakeičia ir nepanaikina, ji egzistuoja tokia, kokia yra, tik reikalavimas į jÄ konkrečiomis proporcijomis (dalimis) pasidalija tarp dviejų asmenų. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iÄ reikalavimo teisę užtikrinanti priemonė taip pat tebeegzistuoja pilna apimtimi nepriklausomai nuo to, keli asmenys jÄ dalijasi tarpusavyje.

Esant galiojančiai visai prievolei, jai visai taikoma prievolės užtikrinimo priemone (hipoteka) suteikiama apsauga – tiek tai daliai, kurios įvykdyti turi teisę reikalauti atsakovas, tiek likusiai tos pačios prievolės daliai, kurios turi teisę reikalauti ieÅ¡kovas. Todėl hipoteka nepasinaikina ir nedingsta (CK 4.170 str. 4 d., 4.197 str.), nepriklausomai nuo to, kad Å¡ios skolos dalies reikalavimo teisė įstatymo pagrindu perėjo kitam kreditoriui.Nors CK 6.104 str. 2 d. numato imperatyvų įpareigojimÄ pereinant reikalavimui, kuris užtikrintas hipoteka, pažymėti tai hipotekos registre, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pradinis kreditorius atsakovas neturi jokios pareigos atlikti hipotekos lakÅ¡to pakeitimus, fiksuojant Å¡alių daugėto hipoteka užtikrintoje prievolėje atsiradimÄ .

Toks teismo aiÅ¡kinimas sÄ lygoja, kad Å¡iuo metu egzistuoja tikrovės neatitinkantys hipotekos registro duomenys – jog visa reikalavimo teisė į hipoteka užtikrintÄ piniginę prievolę priklauso tik atsakovui, nors tokie duomenys akivaizdžiai neteisingi. Hipoteka užtikrinto įgyto reikalavimo neįregistravimas hipotekos registre atima galimybę Å¡ias teises panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įgyvendinti hipotekos kreditoriaus teises ir sÄ lygos ne formalų, o realų ir itin ženklų apelianto teisių pažeidimÄ .

Juo labiau, kad atsakovas iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo perleido hipoteka užtikrintÄ reikalavimo teisę trečiajam asmeniui UAB „Vilokta“, todėl nesant registre oficialiai fiksuoto reikalavimo dalies įgijimo ieÅ¡kovo atžvilgiu – Å¡i hipoteka gali bÅ«ti iÅ¡registruota, kas sÄ lygotų ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ .Nurodo, kad reikalavimo teisės, įvykus subrogacijai, kartu su reikalavimÄ užtikrinančiomis priemonėmis perėjo apeliantui įstatymo pagrindu, nepriklausomai nuo kreditoriaus valios.

IeÅ¡kovas reikalavo tik atlikti įstatymo pagrindu įvykusio juridinio fakto įregistravimÄ hipotekos registre kaip tai numato CK 6.104 str. 2 d., 4.187 str., 4.189 str. 4 d.. Teismas supainiojo asmenų daugėto prievolėje institutÄ su hipotekos dalijimu. Asmenų daugėtas prievolėje nereiÅ¡kia hipotekos teisės padalijimo, ar juo labiau naujos hipotekos rÅ«Å¡ies, kuri nereglamentuota kodekse, nustatymo.CK 4.189 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ ar jo dalį perleisti kitam asmeniui, kartu perleidžiant hipotekos teisę, kas patvirtina, kad kreditorių daugeto buvimas hipoteka užtikrintoje prievolėje yra galimas.

Nagrinėjamu atveju hipoteka užtikrintos reikalavimo teisės dalis buvo perleista kitam asmeniui ne sutarties, o įstatymo pagrindu (CK 6.101 str. 4 d.). Todėl pagal CK 6.101 str. 2 d. ieÅ¡kovui perėjo ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, Å¡iÄ nuostatÄ atkartoja ir CK 6.83 str.. CK 6.104 str. tokiu atveju įpareigoja kreditorių, kurio reikalavimas perėjo kitam asmeniui, perduoti naujajam kreditoriui ir reikalavimo teisę, ir papildomas teises patvirtinančius dokumentus.

AnalogiÅ¡kos nuostatos turi bÅ«ti taikomos ir reikalavimo dalies perleidimo atveju.Kadangi prieÅ¡ trečiuosius asmenis hipotekos, hipoteka užtikrinto reikalavimo ar jo dalies perleidimas gali bÅ«ti panaudotas tik tuo atveju, jeigu ji įregistruota hipotekos registre, todėl galimybė įregistruoti subrogacijos pagrindu įgytÄ reikalavimÄ užtikrinančiÄ hipotekos teisę Å¡ioje apimtyje ieÅ¡kovui yra esmingai svarbi. Å ios teisės atėmimas sÄ lygoja realius ieÅ¡kovo teisės pažeidimus. Kadangi atsakovas atsisakymÄ atlikti hipotekos lakÅ¡to pakeitimus pažymint apie Å¡alių daugėto atsiradimÄ grindė laidavimo sutarties 2.2.1 p. nuostata, todėl apeliantas ieÅ¡kiniu prašė Å¡ios sutarties nuostatos atitinkamÄ dalį panaikinti ar pakeisti.

Mano, kad visi apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad galiojantis įstatyminis reguliavimas (CK 6.83 str., 6.101 str. 4 d., 6.104 str.) įpareigoja atlikti pakeitimus hipotekos registre, jei teisę į hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ (ar jo dalį) įgyja kitas kreditorius. PrieÅ¡ingu atveju tokio reikalavimo įgijimas galėtų neturėti jokios praktinės naudos, nes hipotekinio kreditoriaus teises galima įgyvendinti ir jomis remtis prieÅ¡ trečiuosius asmenis tik nuo pakeitimų įregistravimo hipotekos registre (CK 4.189 str., 4.187 str.).

Todėl minėtos įstatymo normos vienareikÅ¡miÅ¡kai imperatyvios. Minėtos normos, apibrėžiančios reikalavimÄ Ä¯gijusios asmens teises, yra griežtai apibrėžtos, nesuteikiančios galimybės Å¡alims savo susitarimu Å¡io reguliavimo pakeisti, todėl Å¡io norminio reguliavimo nesilaikymas negali bÅ«ti pateisinamas laidavimo sutarties 2.2.1 p., juo labiau, kad Å¡ioje formuluotėje numatyta atsakovo pareiga tik po visiÅ¡ko skolininko prievolių įvykdymo perduoti laiduotojui dokumentus, patvirtinančius laiduotojo atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ skolininkÄ , o taip pat perduoti laiduotojui atsakovo turimas skolininko prievoles užtikrinančias teises – kai tiek reikalavimo teisė, tiek nuo jos neatsiejama jos užtikrinimo priemonė, pereina prievolę įvykdžiusiam laiduotojui įstatymo pagrindu, o ne yra perduodama kokiais nors iÅ¡imtinai nuo atsakovo valios priklausančiais veiksmais, o privaloma to teisinė registracija hipotekos registre atliekama darant hipotekos lakÅ¡to pakeitimus, o ne perduodant dokumentus.

Taigi, Å¡i sutarties sÄ lyga privalėjo bÅ«ti panaikinta kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai imperatyvia įstatymo norma nurodė tik CK 6.104 str. 1 d..Teismas ydingai neatribojo hipotekos, reikalavimo teisės perleidimo, ir turto pardavimo institutų, nes reikalavimo teisė ir jai užtikrinti įkeistas turtas nėra tapatÅ«s. Faktinė aplinkybė, kad pats hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas buvo perleistas kitam savininkui, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės vertinant atsakovo pareigas pagal CK 6.104 str.Teismo argumentai, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pakeisti laidavimo sutarties 2.2.1 p. nuostatÄ , nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo daugkartinį kreipimÄ si į atsakovÄ , praÅ¡ant atlikti veiksmus, reikalingus jo subrogacijos pagrindu įgytos teisės įforminimui hipotekos registre. Teismo teiginiai, jog ieÅ¡kovo raÅ¡tuose nebuvimas reikalavimo dėl laidavimo sutarties pakeitimo reiÅ¡kia ieÅ¡kovo nepasinaudojimÄ ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, tėra formalus Å¡ios įstatyminės nuostatos aiÅ¡kinimas. Ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka yra skirta iÅ¡naudoti galimybes Å¡alims pasiekti konsensusÄ susitarimo bÅ«du, taip iÅ¡vengiant teisminio nagrinėjimo.

IeÅ¡kovas ikiteismine tvarka pasinaudojo, nes kreipėsi į atsakovÄ aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡damas savo reikalavimus ir ragindamas atlikti veiksmus reikalavimo teisės perėjimui įforminti.Teismas nepagrįstai reikalavimÄ pakeisti sutartį CK 6.186 str. 3 d. pagrindu atmetė motyvuodamas CK 1.79 str., t.y. jog ieÅ¡kovas patvirtino laidavimo sutartį. Teismas nepagrįstai laidavimo sutarties ir kreditavimo sutarties pakeitimų pasiraÅ¡ymÄ vertino kaip laidavimo sutarties patvirtinimÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendime taip ir nepaaiÅ¡kino, iÅ¡ ko konkrečiai ieÅ¡kovas turėjo suprasti, kad įvykdžius prievolę dalyje – kai jokie dokumentai ir neturi bÅ«ti perduodami – atsakovas galės nevykdyti pareigos subrogacijos pagrindu įvykusio teisių perėmimo fiksuoti hipotekos lakÅ¡te/registre.

             Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , be to, praÅ¡o atsakovu byloje vietoj jo įtraukti UAB „Vilokta“, kadangi Å¡iai bendrovei atsakovas reikalavimu teisių perleidimimo sutartimi perleido visas reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ atsakovo ir BUAB „Čia“ sudarytos 2005-04-29 kreditavimo sutarties. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:CK 6.83 str. nėra jokių iÅ¡lygų, kad dalinai prievolę už skolininkÄ Ä¯vykdžiusiam laiduotojui kreditorius privalo perleisti teisę į dalį užtikrinimo priemonės laiduotojo įvykdytos prievolės dalimi.

Sisteminis, lingvitinis Å¡ios teisės normos turinio aiÅ¡kinimas patvirtina, kad laiduotojui kreditoriaus teisės pereina tik po visiÅ¡ko skolininko prievolės kreditoriui įvykdymo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįvykdė už skolininkÄ prievolės, o tik padengė santykinai labai nedidelę dalį prievolės ir siekia įgyti teisę į dalį UAB „Vilokta“ priklausančio nekilnojamojo turto hipotekos sumokėtų 10 000 Lt apimtyje, neįvykdęs už skolininkÄ likusios prievolės dalies.Nei apeliaciniame skunde, nei ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodė teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ panaikinti ar pakeisti ginčo laidavimo sutarties 2.2.1 p. Apelianto argumentai iÅ¡ esmės pažeidžia vienÄ esminių civilinės teisės principų – sutarties privalomumo principÄ , o civilinėje teisėje galioja dispozityvumo principas, reiÅ¡kiantis, kad leidžiama viskas, kas yra tiesiogiai neuždrausta.

Apeliantas nenurodo jokių imperatyvių ar dispozityvių teisės normų, kurioms prieÅ¡tarautų ginčijama laidavimo sutarties sÄ lyga, nenurodo jokių imperatyvų, kuriais kreditorius bÅ«tų įpareigojamas perleisti dalinai prievolę už skolininkÄ Ä¯vykdžiusiam laiduotojui teises į dalį užtikrinimo priemonės laiduotojo įvykdytos prievolės dalimi.IeÅ¡kovas siekia pakeisti /panaikinti laidavimo sutartį dėl pasekmių, motyvų, kurie atsirado praėjus 8 metams po laidaivmo sutarties pasiraÅ¡ymo ir atlikto daugkartinio laidavimo sutarties raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sandorio patvirtinimo prezumpcijÄ (CK 1.79 str.).

Akivaizdu, kad po ginčijamo sandorio sudarymo atsiradę teisiniai padariniai nėra ir negali bÅ«ti pagrindu sutarčiai pakeisti ar panaikinti. Apelianto praÅ¡omas laidavimo sutarties pakeitimas prieÅ¡tarautų CK 6.83 str., pažeistų sutarties laisvės principÄ ir kreditoriaus turtinius interesus gauti visiÅ¡kÄ skolininko prievolių įvykdymÄ , neprarandant užtikrinimo priemonių. Apelianto argumentų pripažinimas reikÅ¡tų, kad jei asmeniui po sutarties sudarymo tapo nepalankus kokių nors teisėtai sudarytos sutarties sÄ lygų vykdymas, tai jis tariamai turi teisę jos nevykdyti ir praÅ¡yti jÄ panaikinti.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atmetus jo ieÅ¡kinį, yra apribojama jo kaip dalinai prievolę už skolininkÄ Ä¯vykdžiusio asmens teisių realizacija. Apeliantui sumokėjus atsakovui 10 000 Lt už skolininkÄ BUAB „Čia“ ir atitinkamai Å¡ios bendrovės skolai sumažėjus, apeliantas kaip laiduotojas CK 6.83 str. pagrindu tui teisę reikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ 10 000 Lt sumai BUAB „Čia“ atžvilgiu įmonės bankroto byloje. CK 6.83 str. 3 d. numatytas reglamentavimas skirtas bÅ«tent tam, kad už skolininkÄ prievolę įvykdęs laiduotojas subrogacijos pagrindu galėtų perimti ir įgyvendinti kreditoriaus teises į skolininkÄ , todėl ieÅ¡kino atmetimas apelianto teisių nevaržo.Apeliantas neįvertina teisinių pasekmių, kurios kiltų patenkinus jo reikalavimus, t.y. kad teismo sprendimu bÅ«tų nustatyta to paties nekilnojamojo daikto dalinė hipoteka pagal tÄ pačiÄ prievolę skirtingiems kreditoriams, o naujai įtrauktas kreditorius bÅ«tų taip pat solidarusis bendraskolis kartu su skolininku BUAB „Čia“ už 624 450,14EUR skolÄ .

Hipotekos lakÅ¡tų, jų pakeitimų įregistravimÄ reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės atlikti apelianto praÅ¡omų hipotekos lakÅ¡to pakeitimų, todėl negalima įpareigoti atlikti veiksmus, kurių atlikti nėra galimybių ir kurių teisės normos nenumato. Kuria eile, kokiu bÅ«du/eiliÅ¡kumu ir kaip bÅ«tų realizuojama tokia dalinė hipoteka, kaip bÅ«tų atsiskaitoma su kreditoriais po hipoteka įkeisto turto realizavimo, yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku. CK 6.17 str. norma negali bÅ«ti taikoma, nes apeliantas neturi kartu su atsakovu lygios dalies į skolininkÄ BUAB „Čia“.Apelianto argumentai prieÅ¡tarauja hipotekos kaip daiktinės teisės esmei.

Hipoteka yra nedali, o hipoteka apima kreditoriaus teisę reikalauti skolininko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ viso hipoteka įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, hipoteka apima visÄ daiktÄ ir seka paskui daiktÄ (CK 4.170-4.171 str.) nepaisant to, ar dalis prievolės įvykdyta, ar ne. Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ viso hipoteka įkeisto turto (CK 4.192-4.193 str.), hipoteka kaip daiktinė teisė iÅ¡lieka nedali net ir tais atvejais, kai įkeistas daiktas padalijamas (CK 4.172 str.). Hipotekai kaip daiktinei teisei bÅ«dingas absoliutus pobÅ«dis, o prievolinio ir daiktinio pobÅ«džio teisės ir jų reglamentavimas nėra tapatÅ«s. Apeliantas klaidingai aiÅ¡kina hipotekÄ kaip daiktinius ir prievolinius teisinius santykius.

Apelianto praÅ¡omi atlikti hipotekos lakÅ¡to pakeitimai reikÅ¡tų dalinės hipotekos nustatymÄ ir prievolės padalinimÄ , tačiau teisės normos dalinės hipotekos rÅ«Å¡ies nenumato ir BUAB „Čia“ prievolė kreditoriui negali bÅ«ti dalinama, nes nekilnojamojo turto hipoteka yra apsaugota visa BUAB „Čia“ prievolė pagal 2005-04-29 kreditavimo sutartį. IeÅ¡kinio patenkinimas reikÅ¡tų, kad kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, teisės į BUAB „Čia“ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bÅ«tų apribotos, nes apsunkintų teisę iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ viso hipoteka apsunkinto turto visai prievolei padengti, o ne jos daliai.

             Trečiasis asmuo UAB „Vilokta“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pagal CK 6.223 str. 3 d. viena sutarties Å¡alis, siekdama sutarties sÄ lygų pakeitimo, dėl Å¡io negali iÅ¡ karto kreiptis į teismÄ ir primiausia privalo pasinaudoti ikiteismine sutarties sÄ lygų keitimo tvarka. Tokia Å¡alis pirmiausia turi pasiÅ«lyti kitai Å¡aliai pakeisti sutartį ir tik kitai Å¡aliai nesutikus sudaryti sutarties sÄ lygų pakeitimų ar iÅ¡vis neatsakius į pasiÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl vien Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovo reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas subjektyviai aiÅ¡kina tariamai įvykdytÄ reikalavimÄ dėl laidavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo nagrinėjimo ikiteismine tvarka ir klaidingai savo praÅ¡ymus atsakovui dėl reikalavimo teisės perėjimo įforminimo vertina kaip pasinaudojimÄ tokia tvarka. IeÅ¡kovas niekada iki Å¡iol nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl laidavimo sutarties sÄ lygų, o visais atliktais vėlesniais kreditavimo sutarties, kurios įvykdymas ir buvo užtikrintas laidavimo sutartimi, pakeitimais ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai patvirtino laidavimo sutarties galiojimÄ .

Todėl teismas pagrįstai taikė CK 1.79 str. IeÅ¡kovui laidavimo sutarties 2.2.1 p. sÄ lyga turi įstatymo galiÄ . IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde kelia neteisingÄ teisinį klausimÄ Å¡iame ginče egzistuojančių aplinkybių prasme. Jis teisinį klausimÄ formuluoja per daug abstrakčiai ir neatsižvelgia į byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes. IeÅ¡kovas teisnį klausimÄ Å¡iame ginče turėtų formuluoti taip: „ar dalį hipoteka užtikrintos skolininko prievolės įvykdžiusiam laiduotojui, įgijusiam atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkÄ tos dalies apimtimi, tÄ reikalavimÄ užtikrinanti teisė gali pereiti laiduotojui, kai laidavimo sutartyje numatyta, kad reikalavimÄ užtikrinančios teisės laiduotojui perduodamos tik po visiÅ¡ko ir galutinio skolininko prievolių įvykdymo?“.

Tik tokia formuluotė pilnai atspindi Å¡ioje ginčo situacijoje susiklosčiusias aplinkybes ir tik toks klausimas gali padėti iÅ¡vengti neteisingo situacijos interpretavimo bei klaidingos iÅ¡vados priėmimo. Sisteminis CK 6.83 str. vertinimas suponuoja, jog įstatymų leidėjas Å¡iuo straipsniu nenustatė kreditoriaus pareigos laiduotojui perduoti reikalavimÄ užtikrinančias teises, kai laiduotojas tik dalinai įvykdo prievolę už skolininkÄ . Be to, daiktinės teisės samprata įtvirtina, kad hipoteka yra nedali, hipoteka apima kreditoriaus teisę reikalauti skolininko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ viso hipoteka įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius.IeÅ¡kovas laidavimo sutarties sÄ lygas aiÅ¡kina nukrypdamas nuo sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių.

IeÅ¡kovo vertinimas, kad laidavimo sutarties 2.2.1 p. sÄ lygos turinys leidžia teigti, jog įvykdžius dalį prievolės, apie tai turi bÅ«ti pažymima hipotekos registre įstatymų nustatyta tvarka įforminant hipotekos lakÅ¡to pakeitimus, t.y. reikalavimÄ užtikrinančias teises patvirtinantys dokumentai ir neturi bÅ«ti perduoti, yra subjektyvus ir ydingas, nes ginčijamoje laidavimo sutarties sÄ lygoje yra iÅ¡skirti du objektai, kuriuos atsakovas įsipareigojo perduoti, pirma – reikalavimo užtikrinimo teisę patvirtinančius dokumentus, ir antra – pačias skolininko prievolių užtikrinimo teises.

BÅ«tent su pastarosiomis susiję darytini pakeitimai, kurių nepagrįstai ir neteisėtai siekia ieÅ¡kovas ir įeina į laidavimo sutarties dalies „o taip pat perduoti laiduotojui banko turimas skolininko prievoles užtikrinančias teises“ sampratÄ . Å iuo atveju turi bÅ«ti žiÅ«rima, ko konkrečiai siekė Å¡alys tokia sÄ lyga. Atsižvelgiant į CK 6.193 str. nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtos normos aiÅ¡kinimÄ , vadovaujantis analogiÅ¡kų Å¡alims protingų asmenų standartu, matoma, kad atsakovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė, jog dokumentai ir teisės dėl reikalavimų į skolininkÄ atsakovui bus perduodamos tik po visiÅ¡ko prievolių už skolininkÄ Ä¯vykdymo, o ieÅ¡kovas neginčijamai su tuo sutiko ir tai patvirtino.

             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų.Atsakovas AB DNB bankas ir trečiasis asmuo UAB „Vilokta“ 2014-01-31 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2014/01/15, pagal kuriÄ atsakovas perleido trečiajam asmeniui visas reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ tarp atsakovo ir skolininko UAB „Čia“ sudarytos 2005-04-29 kreditavimo sutarties Nr.2466-05IV (su visais jos pakeitimais ir papildymais) bei Å¡iÄ sutartį užtikrinusių prievolių užtikrinimo priemonių, t.y. ieÅ¡kovo laidavimo pagal 2005-04-29 laidavimo sutartį Nr.64-05L ir sutartinę hipotekÄ , identifikavimo kodas 02120090006819 (II t., b.l.26-31).

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad įvyko procesinių teisių perėmimas, todėl atsakovas AB DNB bankas pakeistinas jo procesinių teisių perėmėju UAB „Vilokta“ ir atsakovu byloje laikytinas UAB „Vilokta“ (CPK 48 str.).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Čia“ 2005-04-29 sudarė kreditavimo sutartis Nr.2466-05IV su vėlesniais jos pakeitimais (I t., b.l.16-20; 21-23; 24-25; 26-27; 28; 29-30; 31-32; 33-37; 38-41), kredito gavėjas trečiasis asmuo UAB „Čia“ bankrutavo, prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ neįvykdė.

Už Å¡ios kreditavimo sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ pagal 2005-04-29 laidavimo sutartį Nr.64-05L laidavo ieÅ¡kovas (I t., b.l.42-44), Å¡ios sutarties įvykdymas taip pat buvo užtikrintas UAB „Vilokta“ priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu pagal 2009-06-30 hipotekos lakÅ¡tÄ Nr.02120090006819 ir jo pakeitimÄ (I t., b.l.45-50, 54-60). IeÅ¡kovas, vykdydamas laidavimo sutartimi prisiimtas prievoles, 2013-09-17 sumokėjo atsakovui 10 000 Lt (I t., b.l. 61). Byloje kilo ginčas dėl CK 6.83 str., 6.101 str. ir 6.104 str. nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo ta apimtimi, ar laiduotojui iÅ¡ dalies įvykdžius prievolę už pagrindinį skolininkÄ , kreditorius privalo atlikti hipotekos lakÅ¡to ir hipotekos registro duomenų pakeitimus apie kreditoriaus pasikeitimÄ , taip pat dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo laidaivimo sutarties 2.2.1 p. sÄ lygos atitikimo įstatymui ir jos galiojimo, taip pat dėl CK 6.223 str.

įtvirtintos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos privalomumo.Dėl laidavimo sutarties sÄ lygos galiojimoÅ alių sudarytos 2005-04-29 laidavimo sutarties Nr.64-05L 2.2.1 punktu Å¡alys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja ieÅ¡kovui įvykdžius trečiojo asmens BUAB „Čia“ prievoles, perduoti ieÅ¡kovui dokumentus, patvirtinančius ieÅ¡kovo atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ trečiÄ jį asmenį, o taip pat perduoti ieÅ¡kovui atsakovo turimas trečiojo asmens prievoles užtikrinančias teises.

Å iuos įsipareigojimus atsakovas įvykdo po visiÅ¡ko ir galutinio trečiojo asmens prievolių įvykdymo atsakovui. Reikalavimo teisė gali pereiti kitam asmeniui dviem bÅ«dais – sutartimi perleidžiant reikalavimÄ arba pagal įstatymÄ (CK 6.101 str.). Vienas iÅ¡ reikalavimo teisės perėjimo pagal įstatymÄ bÅ«dų – kai skolininko laiduotojas, kuris nėra užtikrintos prievolės Å¡alimi, prievolę įvykdo už skolininkÄ (CK 6.101 str. 4 d. 3 p.). BÅ«tent tokį reikalavimo teisės perėjimo bÅ«dÄ Ä¯tvirtina ir CK 6.83 str. 1 d., kuri įtvirtina, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę.

CK 6.83 str. 4 d. nustato, kad kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimÄ skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimÄ užtikrinančias teises. Minėta norma tiesiogiai neapibrėžia prievolės įvykdymo sÄ vokos, todėl Å¡i sÄ voka turi bÅ«ti aiÅ¡kinama, atsižvelgiant į kitas CK nuostatas, apibrėžiančias prievolės įvykdymÄ . Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal 6.123 str. 1 d. prievolė laikoma pasibaigusia, kai ji tinkamai įvykdoma.

Pagal CK 6.63 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas skolininkas laikoma pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sÄ lygos, taip pat kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Taigi, sistemiÅ¡kai įvertinus minėtas nuostatas, prievolė laikytina įvykdyta, kai ji įvykdoma visa apimtimi pagal įstatymo ar sutarties nurodymus. Todėl laikytina, kad CK 6.83 str. nustato kreditoriaus pareigÄ perduoti laiduotojui reikalavimÄ skolininkui patvirtinančius dokumentus ir šį reikalavimÄ užtikrinančias teises po visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

CK 6.101 str. ir 6.104 str. nustato reikalavimo teisės perleidimÄ sutartimi. Reikalvimo teisės perleidimo sutartimi atveju pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui reikalavimo teisę ir jÄ užtikrinančias teises sutartimi, kurioje Å¡alys susitaria dėl visų reikalavimo perleidimo sÄ lygų. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja dispozityvumo principas, reiÅ¡kiantis, kad leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai uždrausta. Teisėjų kolegijos nuomone, CK 6.104 str. nuostatos, atsižvelgiant į minėtos normos turinį ir paskirtį, į minėtÄ dispozityvumo pricipÄ , nėra imperatyvios teisės normos, Å¡alys gali susitarti tarpusavyje ir dėl kitokių nei CK 6.104 str. numatytų reikalavimo perleidimo sÄ lygų, gali susitarti ir dėl reikalavimo perleidimo be užtikrinimo priemonių, o minėta nuostata taikoma, kai Å¡alys sutartimi nesusitaria kitaip.

Vadovaujantis minėtu dispozityvumo principu, kadangi CK 6.83 str. 1 ir 4 d. iÅ¡ esmės savo turiniu nesiskiria nuo CK 6.104 str. nuostatų, taip pat laikytinos dispozityviomis normomis, leidžiančiomis kreditoriui ir laiduotojui susitarti dėl kitokių atgręžtinio reikalavimo teisės perėjimo laiduotojui sÄ lygų nei nurodytos CK 6.83 str.. Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir laidavimo sutarties paskirtį, esmę ir laidavimo tikslus. Laidavimo, kaip ir bet kurios kitos užtikrinimo priemonės, paskirtis užtikrinti kreditoriaus galimybę iÅ¡siieÅ¡koti visÄ skolÄ tiek iÅ¡ pagrindinio skolininko, tiek iÅ¡ prievolės įvykdymÄ užtikrinusių asmenų, todėl visiÅ¡kai logiÅ¡kas ir leistinas yra susitarimas, kad prievolę užtikrinusieji asmenys įgytų galimybę iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ kitų reikalavimÄ užtikrinusių priemonių tik po to, kai savo reikalavimÄ visa apimtimi pasidengia pirminis kreditorius, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų neproporcingai suvaržytos Å¡io pirminio kreditoriaus teisės iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ .

Todėl ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos laidavimo sutarties 2.2.1 p. nuostata dėl reikalavimo teises patvirtinančių dokumentų ir užtikrinimo priemonių perdavimo momento, t.y. perdavimo tik po visiÅ¡ko prievolių atsakovui įvykdymo, yra teisėta, atitinkanti laidavimo sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , o ieÅ¡kovo argumentai dėl jos prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms yra nepagrįsti, todėl atmetami. Apeliantas teisus, teigdamas, kad ieÅ¡kovui įvykdžius pagrindinio skolininko prievolę 10 000 Lt dalyje atsakovui, Å¡i pagrindinio skolininko BUAB „Čia“ prievolė niekur nedingo, nors Å¡i prievolė atsakovo atžvilgiu ir pasibaigė, kreditoriumi Å¡ioje dalyje įstojo ieÅ¡kovas, tačiau teisėjų koelgija pažymi, jog tai nereiÅ¡kia, kad atsakovas privalo perduoti Å¡ioje dalyje reikalavimo teisę užtikrinančiÄ teisę Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovui anksčiau nei yra įvykdyta pagrindinio skolininko BUAB „Čia“ ir ieÅ¡kovo prievolė atsakovui visa apimtimi.Dėl laidavimo sutarties sÄ lygos pakeitimoPagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Be to, Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Taigi, kadangi Å¡alių laisva sudaryta sutartis turi įstatymo galiÄ joms, todėl tik jos pačios turi teisę keisti sutartį, jos atskiras sÄ lygas (CK 6.223 str. 1 d.). Pagal CK 6.233 str. sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu, o, joms nepavykus susitarti, – teismo tvarka vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu. Pagal CK 6.223 str. 2 d. vienos Å¡alies reikalavimu sutartis gali bÅ«ti pakeista teismo sprendimu, jeigu (1) kita sutartis Å¡alis iÅ¡ esmės pažeidė sutartį, taip pat (2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais.

Å ioje normoje pateikiamas nebaigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. SpecialÅ«s sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pvz., CK 6.204, 6.228 str.), taip pat gali bÅ«ti aptarti Å¡alių sudarytoje sutartyje. CK 6.223 str. 3 d. nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį Å¡alis pirmiausia su siÅ«lymu keisti sutartį turi kreiptis į kitÄ Å¡alį. Tik Å¡iai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ ir pateikti ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2014).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡ymai atsakovui dėl kreditoriaus reikalavimÄ užtikrinančių teisių (hipotekos teisių) perėjimo ieÅ¡kovui įforminimo, atitinkamai pakeičiant hipotekos lakÅ¡tÄ ir hipotekos registro duomenis (I t., b.l.62, 64-67, 68, 69, 70-71), įvertinus jų turinį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo vertinami kaip pasiÅ«lymas pakeisti laidavimo sutarties 2.2.1 p., nes juose nėra iÅ¡reikÅ¡tas ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas pakeisti minėtÄ ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ laidavimo sutartį, o reikalavimai atlikti hipotekos lakÅ¡to ir hipotekos registro duomenų pasikeitimÄ , kreditoriumi pagal hipotekos lakÅ¡tÄ Ä¯traukiant ir ieÅ¡kovÄ , negali bÅ«ti vertinami kaip pasiÅ«lymas pakeisti laidavimo sutarties sÄ lygÄ .

Tačiau atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ , kad jis nesutinka pakeisti laidavimo sutarties 2.2.1 p. sÄ lygÄ pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , todėl vertimas ieÅ¡kovÄ kreiptis į atsakovÄ su siÅ«lymu pakeisti sutartį, o po to vėl kreiptis į teismÄ , yra netikslingas ir neatitiktų CK 6.223 str. normos esmės. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl laidavimo sutarties pakeitimo nagrinėti iÅ¡ esmės. Todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, pasisako dėl ieÅ¡kovo reikalavimo dėl laidavimo sutarties pakeitimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, Å¡alių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra CK 6.223 str. 2 d. nurodytų pagrindų laidavimo sutarties 2.2.1 p. sÄ lygai pakeisti, todėl pirmosios instancijos iÅ¡ esmės teisėtai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl laidavimo sutarties pakeitimo.IeÅ¡kovas minėtos sutarties sÄ lygos pakeitimo bÅ«tinumÄ grindžia CK 6.186 str. 3 d. ir 6.228 str., teigdamas, kad ginčijama laidavimo sutartis atima paprastai laidavimo sutarčių teikiamas teises, nes dalį prievolės įvykdžiusiam laiduotojui atitinkamoje apimtyje prievolę užtikrinančių reikalavimo teisės neperduodamos, o tokiu bÅ«du yra pažeidžiami sutarties Å¡alių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principai, nes kreditoriui suteikiamas perdėtas pranaÅ¡umas ir sudarantis prielaidas kreditoriui piktnaudžiauti turima teise.

CK 6.186 str. 3 d. norma suteikia teisę pagal kitos Å¡alies pasiÅ«lytas standartines sÄ lygas sudariusiai sutartį prisijungimo bÅ«du Å¡aliai reikalauti jÄ pakeisti, jeigu sutarties standartinės sÄ lygos nors ir neprieÅ¡tarauja įstatymams, tačiau atima iÅ¡ jos paprastai tokios rÅ«Å¡ies sutarčių suteikiamas teises ir galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sÄ lygas parengusios Å¡alies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties Å¡alių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sÄ lygas, arba prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ar teisingumo kriterijams.

Pagal CK 6.228 str. 1 d. Å¡alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas neįrodinėjo CK 6.223 str. 2 d. 1 p. numatytos sÄ lygos, t.y. kad atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė sutartį, buvimo, teisėjų kolegija tokios nenustatė. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad ieÅ¡kovas neįrodė ir CK 6.186 str. 3 d. ir 6.228 str. 1 d. nurodytų pagrindų sutarčiai pakeisti buvimo dėl žemiau nurodytų motyvų.

Atsakovas, kai BUAB „Čia“ kreditorius, suteikdamas Å¡iai bendrovei kreditÄ , siekė užtikrinti jo grÄ Å¾inimÄ CK įtvirtintomis užtikrinimo priemonėmis – laidavimu ir hipoteka. Laiduotojo ir hipotekos davėjo prievolės yra Å¡alutinės, akcesorinės, nes jiems pareiga įvykdyti pagrindinio skolininko prievolę atsiranda tik tada, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Tuo pačiu laidavimas ir hipoteka, kaip užtikrinimo priemonės skiriasi, nes laiduotojas atsako solidariai su pagrindiniu skolininku prievolės visa apimtimi, o hipotekos davėjas – tik įkeisto turto verte, kuri gali keisti priklausomai nuo rinkos sÄ lygų pokyčių.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, visai logiÅ¡ka ir sÄ Å¾ininga, teisėju kolegijos nuomone, yra neperduoti laiduotojui reikalavimo teisių į prievolės užtikrinimo teises iki pagrindinio skolininko prievolė nėra tinkamai įvykdyta visa apimtimi. PrieÅ¡ingu atveju galėtų susidaryti situacija, kad laiduotojui tik nežymia dalimi įvykdžius pagrindinio skolininko prievolę ir jam toje dalyje perėmus reikalavimÄ Ä¯ kitas užtikrinimo priemones, jis, pats bÅ«damas skolininkas kreditoriui, tuo pačiu turėdamas reikalavimo teisę į užtikrinimo priemonę, pasidengtų savo reikalavimÄ savo įvykdyta dalimi, kurios neužtektų prievolei pradiniam kreditoriui padengti iÅ¡ kitų užtikrinimo teisių visa apimtimi, o tai nebeatitiktų užtikrinimo priemonių paskirties ir tikslų.

Be to, nagrinėjamoje byloje pagrindinio skolininko BAUB „Čia“ prievolė atsakovui buvo užtikrinta ieÅ¡kovo laidavimu ir UAB „Vilokta“ priklausančio turto hipoteka. Todėl sÄ lyga, kad reikalavimo teises į skolininkÄ patvirtinančius dokumentus ir prievoles užtikrinančias teises atsakovas turi perduoti tik po visiÅ¡ko pagrindinio skolininko UAB „Čia“ prievolių įvykdymo, teisėjų kolegijos nuomone, yra sÄ Å¾ininga ir neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo paprastai laidavimo sutarties suteikiamas teises ir galimybes, kadangi ieÅ¡kovas kaip laiduotojas nėra pagrindinis kreditorius BUAB „Čia“ atžvilgiu, ir jis negali realizuoti savo teisių iÅ¡ užtikrinimo priemonių iki nebus visa apimtimi įvykdyta skolininko BUAB „Čia“ prievolė ieÅ¡kovo ir BUAB „Čia“ kreditoriui - atsakovui.

Laidavimo sutarties 2.2.1 p. SÄ lyga nepanaikina ar neapriboja atsakovo civilinės atsakomybės CK 6.186 str. 3 d. prasme, o dėl aukščiau minėtų motyvų nepažeidžia ir Å¡alių lygybės ir interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Atsižvelgiant į laidavimo paskirtį ir tikslus, ieÅ¡kovo ginčijama laidavimo sutarties sÄ lyga taip pat negali bÅ«ti laikoma nepagrįstai suteikusia atsakovui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ .Dėl įpareigojimo atsakovÄ padaryti pakeitimus hipotekos registreKadangi Å¡alių sudaryta laidavimo sutarties 2.2.1 p. sÄ lyga yra teisėta ir galiojanti, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl laidavimo sutarties minėtos sÄ lygos pakeitimo teisėtai ir pagrįstai nebuvo patenkintas, todėl vadovaujantis Å¡alių sudarytos laidavimo sutarties 2.2.1 p. nuostata, kadangi prievolė atsakovui pagal 2005-04-29 kreditavimo sutartį nėra įvykdyta, nėra pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo padaryti pakeitimus hipotekos registre.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagal hipotekos registro duomenis, kurie yra tinkama įrodinėjimo priemone pagal CPK 179 str. 3 d., Å¡iuo metu hipoteka pagal 2009-06-29 sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , identifikavimo kodas 02120090006819 (pakeitimas įregistruotas kodu 02120090011362) yra pasibaigusi, kadangi hipotekos davėjas UAB „Vitransa“ ir kreditorius UAB „Vilokta“ sutapo viename asmenyje (CK 6.126 str. 1 d.), o minėtame hipotekos lakÅ¡te nurodytas turtas yra įkeistas AB DNB bankui pagal atsakovo UAB „Vilokta“ su AB DNB bankui sudarytÄ 2014-01-31 susitarimÄ Nr.2014/1, užtikrinant atsakovo prievoles AB DNB bankui pagal šį susitarimÄ .Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui, sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, Nr. 4968/99, 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v.

Netherlands 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, A n. 288, p; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010;2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011 ir kt.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nepasisako, kadangi jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi jokios teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                          Romualda Janovičienė Andžej Maciejevski Alma Urbanavičienė