2022-04-13 Nr. AB-11385-3-62-3-03565-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1951-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03565-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. H. I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. H. I. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. H. I. B. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35439 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 6K-2510 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas pabėgo iš savo kilmės šalies, nes joje patiria etninį persekiojimą, jam sunku pragyventi finansiškai. Asmuo prisistatė esantis (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini) apsuptyje. 2014 m., kai užsieniečio gimtąjį kaimą užpuolė (duomenys neskelbtini), žuvo daug artimųjų, o kurie rado galimybes, išvyko, nes savo šalyje neturėjo gyvenimo, nuolatos jiems primenama, kad jie yra (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) jis negali grįžti, nes (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jie neturi teisių, todėl pareiškėjui gresia pavojus dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu (duomenys neskelbtini). Jis norėtų oriai gyventi saugioje šalyje, kurioje negrėstų pavojus. (duomenys neskelbtini) gyvena nuolatinėje baimėje, prieš juos vykdomas genocidas. Asmeninė jo patirtis, įskaitant patirtus grasinimus ir nuolatinę baimę dėl bombardavimų, išdėstyta apklausos metu, sudaro pagrindą jo atžvilgiu suteikti prieglobstį. Atsakovas Departamentas skundžiamu 2021 m. spalio 28 d. Sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, jį skundė išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau atsakovas pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės pateikdamas tik sutrumpintus motyvus.

3. Atsakovas vien subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, pagrindžiančios pareiškėjo skundą. Prašė skundą patenkinti.

4. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, klausiamas apie konkrečiai jam kilusias ir galinčias kilti grėsmes, atsakė bendro pobūdžio teiginiais. Pavyzdžiui, į klausimą, ar jis nebandė keisti darbo, pateiktas bendro pobūdžio atsakymas, kad „Na (duomenys neskelbtini) yra labai pavojinga vieta ir mano daug draugų buvo nužudyta, kurie dirbo turguose ir panašiose vietose“. Taip pat pareiškėjas pats nurodė, kad dėl grasinimų į policiją nesikreipė.

6. Atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei pateikė jų teisinį įvertinimą, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją. Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jo išpažįstamos religijos nelaikytina visiškai pagrįsta. Migracijos departamentas taip pat įvertino pareiškėjo motyvus dėl sunkios ekonominės padėties ir pagrįstai konstatavo, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Taigi, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu jį asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui.

7. Pareiškėjas, pasak atsakovo, nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nesilaikė, taigi, tokie deklaratyvūs skundo teiginiai savaime nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

8. Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių – t. y. kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Nagrinėjamu atveju, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taigi, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Jokių šią išvadą galinčių paneigti duomenų pareiškėjas skunde nepateikė.

9. Dėl draudimo atvykti atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

10. Atsakovo nuomone, vertinant, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), buvo atliktas išsamus bei visapusiškas pareiškėjo situacijos tyrimas ir tinkamai pritaikytos Įstatymo nuostatos. Prašė skundą atmesti.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, sutrumpindamas juose nurodytus terminus iki dvejų metų, atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimą, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12. Teismas iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatė, kad pareiškėjas raštu 2021 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad nori likti Lietuvoje, jam kilmės šalyje buvo grasinama, jis serga ir reikalinga operacija.

13. 2021 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas Departamentui teigė, kad bėga iš kilmės šalies, nes jis yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to negali gauti gerai apmokamo darbo, neturi laisvės ir ateities. Nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) užtvankos, (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjas išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Apklausos metu teigė, kad dėl savo tikėjimo kilmės šalyje jis jaučia diskriminaciją. Pasakojo, kad 5 metus dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klubuose, baruose. Jis teigė, kad dėl to, jog yra (duomenys neskelbtini), jam nemokėdavo atlyginimo. Taip pat teigė sulaukdavęs grasinimų iš arabų. Paprašytas paaiškinti, kokio pobūdžio tai buvo grasinimas, pareiškėjas teigė, kad nepažįstami žmonės (arabai) vertė jį susimokėti, reketavo. Paaiškino, kad jam dirbant bare, vieną dieną atėjo nepažįstami arabai, kurie padarė užsakymą, o sumokėti liepė pareiškėjui. Apklausos metu asmuo teigė, kad apie šį įvykį papasakojo baro savininkui, tačiau jis niekuo negalėjo padėti sakydamas, kad arabai yra teroristai. Paklaustas, ar nesikreipė pagalbos į policiją, pareiškėjas atsakė, kad (duomenys neskelbtini) nėra Vyriausybės, yra tik partijos. Apklausos metu asmuo teigė, kad po šio įvykio išvyko namo. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) miestas yra labai pavojingas, ypač (duomenys neskelbtini), nes daug jo pažįstamų, draugų buvo nužudyti vien dėl to, kad jie buvo (duomenys neskelbtini).

14. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2021 m. spalio 28 d. Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Atsakovo Komisija pareiškėjo skundą 2021 m. gruodžio 23 d. Komisijos Sprendimu atmetė, laikė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

16. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teigė, kad prieglobstis jam turi būti suteiktas, nes į savo kilmės valstybę negali grįžti dėl arabų grasinimų ryšium su tuo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Taip pat teigė, kad kilmės šalyje negali susirasti gerai apmokamo darbo.

17. Teismas visų pirma pažymėjo, jog pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių objektyvų dokumentų, įrodančių grasinimo faktą.

18. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo tyrimo metu pateiktos fotonuotraukos, kuriose yra užfiksuoti sugriauto namo fragmentai, namo viduje esančiuose kambariuose chaoso ir netvarkos vaizdai, rentgeno (stuburo) nuotrauka, kurioje yra matomi galimi sumušimai, neįrodo fakto, kad tai yra būtent pareiškėjo gyvenamasis namas, apklausos metu pareiškėjas apie tai neužsiminė. Iš pateiktų nuotraukų taip pat nėra galimybės nustatyti, kokie asmenys ir vietovės jose pavaizduoti, kada šios nuotraukos buvo padarytos. Iš pateiktos rentgeno nuotraukos nėra galimybės nustatyti, kad ji yra būtent pareiškėjo, nes nuotraukoje nėra nurodyti jokie asmens duomenys, kurie padėtų identifikuoti pacientą.

19. Nustatyta, kad Departamentas vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) pateiktu vertinimu, jog įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenė EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. EPPB nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius jo tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Dėl šios priežasties privaloma įvertinti prieglobsčio prašytojo individualias aplinkybes, dėl kurių jam potencialiai gresia pavojus.

20. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto bei kad jis, būdamas darbingo amžiaus jaunas vyras, pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, negalėtų (duomenys neskelbtini) įsikurti ir saugiai gyventi.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas šiais duomenimis vadovavosi pagrįstai, jais remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022 ir kt.). Taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, atsakovas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

22. Savo skundą, konstatavo teismas, pareiškėjas iš esmės grindė abstrakčiais subjektyvaus pobūdžio argumentais apie priešiškai nusiteikusius arabų tautybės asmenis, tačiau nei apklausų metu nei teismo posėdyje negalėjo tiksliai įvardinti grėsmę keliančių asmenų, kada tiksliai ir kokius patyrė grasinimus. Įvardijo konfliktą darbovietėje su baro klientais, tačiau šis įvykis laikytinas subjektyvaus pobūdžio konfliktu, nesudarančiu pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patiria realią grėsmę gyvybe ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų dėl savo išpažįstamo tikėjimo.

23. Byloje nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, jokių tai pagrindžiančių objektyvių ir patikimų įrodymų pareiškėjas nepateikė nei Departamentui, nei teismui.

24. Byloje nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėjas nurodė nesikreipęs pagalbos į vietines teisėsaugos institucijas, tačiau negalėjo paaiškinti konkrečių priežasčių, kodėl neieškojo pagalbos kilmės šalyje dėl patirto konflikto darbovietėje, neieškojo kitų būdų likti kilmės valstybėje kitoje saugioje vietoje, nebandė susirasti kitokio darbo.

25. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir byloje nenustatyta, kad jis kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl nurodyto konflikto ar patirtų grasinimų, o kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jam pagalbą. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo užpuolimo, įkalinimo bei grasinimų bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas Konvencijoje įtvirtintomis prieglobsčio suteikimo priežastimis dėl ko asmeniui grėstų valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė. Teismas pažymėjo, kad Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini). Priešingai, (duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjas negalėjo gauti teisinės pagalbos dėl savo individualios situacijos.

26. Teismo vertinimu, Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Remiantis byloje pateikta atsakovo surinkta informacija, nebuvo pagrindo vertinti, kad pareiškėjas negalėtų ir toliau gyventi savo kilmės valstybėje ir patirtų beatodairišką smurtą vien dėl buvimo joje. Pastebėtina, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), todėl pareiškėjo argumentai, jog jam sunku susirasti darbą, yra atmestini.

27. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu ir neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo skundo argumentai neleidžia teismui suabejoti Departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Įvertinta ir tai, kad pareiškėjas nesiekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, Lietuvos Respublikos sieną kirto nelegaliai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas, todėl negalima vertinti, jog pareiškėjas elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.

28. Dėl Departamento 2021 m. spalio 28 d. Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų buvo atmestas, įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos-Baltarusijos sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų, nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje bei neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu). Taigi, atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį.

29. Teismas nustatė, kad Departamento Sprendime taip pat nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju negali sutikti su Departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Departamento Sprendime, teismo nuomone nebuvo pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nebuvo pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismas įvertino, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

31. Teismas pažymėjo, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

32. Kaip nustatė teismas, 2021 m. spalio 28 d. Sprendimu nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33. Kadangi ginčijamo 2021 m. spalio 28 d. Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

34. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi išnagrinėjęs bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti Departamento 2021 m. spalio 28 d. Sprendimą ir Komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 35. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti 2022 m. kovo 10 d. Regionų apygardos teismo Kauno rūmų sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2558-423/2022 ir priimti naują sprendimą - skundą tenkinti: panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. Sprendimą ir Komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. Komisijos Sprendimą; įpareigoti Departamentą išnagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo;

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi tais pačiais argumentais kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

37. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartodamas atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, bei Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl minėtą terminą, sutrumpino iki trejų metų.

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo, tai darė paviršutiniškai, nevertino asmeninių pareiškėjų savybių.

41. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai kad būtų užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas.

43. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

44. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes ginčas yra paremtas jo pasakojimo vertinimu, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

46. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

47. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

48. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

49. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

50. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

51. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

52. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

53. Pareiškėjas paaiškino, kad atvyko į Lietuvos Respubliką, ieškodamas geresnio gyvenimo, nes jis yra (duomenys neskelbtini) ir dėlto negali gauti gerai apmokamo darbo, neturi laisvės ir ateities, taip pat pareiškėjas teigia sergantis ir turintis gydytis. Jis taip pat teigė, kad sugrįžus į (duomenys neskelbtini) jam kiltų daug pavojų dėlto, kad jis yra (duomenys neskelbtini), tačiau konkrečių grėsmių nenurodė, tik teigė, kad (duomenys neskelbtini) nėra stabilumo ir ramaus gyvenimo.

54. Iš EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairių matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kt.

55. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Departamento Sprendime akcentuota, kad informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta 1951 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Konvencija dėl pabėgėlių, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė konkrečių detalių, dėl kokių priežasčių ar kitų asmenų veiksmų (duomenys neskelbtini) jam kyla grėsmė, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad visiems (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia pavojus, musulmonai nori, kad jie keistų tikėjimą, religiją, šalis kenčia nuo (duomenys neskelbtini) išpuolių ir kt. Įvertinusi Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.

56. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatavo, kad jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

57. Pažymėtina, kad Departamentas taip pat įvertino, ar pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjui galimai gresiančias individualias grėsmes, rėmėsi EPPB 2021 m. ataskaita, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Konstitucija suteikia religijos ir tikėjimo laisvę visiems žmonėms, įskaitant musulmonus, krikščionis, (duomenys neskelbtini) ir kt. (duomenys neskelbtini) bendruomenė, kaip religinė grupė, pripažinta įstatymu ir užregistruota vyriausybėje, todėl turi juridines teises. Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, vertindamas beatodairiško smurto galimybę pareiškėjo kilmės valstybėje tarptautinio ar vidaus konflikto metu išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) situaciją nuo 2014 m. patirto genocido iki 2021 m., taip pat (duomenys neskelbtini) veiksmus, jų suaktyvėjimą 2020 m., įvertino situaciją pareiškėjo gyvenamajame regione ((duomenys neskelbtini)), bei padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta kariniai veiksmai, vis tik tarptautinės apsaugos taikymui pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turi būti nustatytas tam tikras beatodairiško smurto lygis, kai vien dėl buvimo teritorijoje, kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei ir sveikatai. Departamento pateiktais duomenimis, surinktais pagal 2021 m. EPPB ataskaitą, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pateikta informacija apie karinius veiksmus nepaneigia EPPB nustatyto beatodairiško smurto lygio.

58. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas vadovavosi tik neaktualia EPPB ataskaita yra nepagrįsti, nes iš Departamento Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija (pvz. (duomenys neskelbtini) įstatymais, tarptautinių organizacijų surinktais duomenimis, JAV Valstybės departamento ataskaitomis ir kt.). Be to, EPPB ataskaita yra parengta kompetentingos institucijos, jose surinkta aktualiausia informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, o pareiškėjas nenurodė naujesnių EPPB surinktų duomenų. Iš Departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šios nutarties 35 punkte, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

60. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

61. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. H. I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė