8acb3283-df0b-4c32-bd3d-fb6223d2fccc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-672/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02288-2012-0.              Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M.

Å . ir I. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1082-640/2013 pagal ieÅ¡kovų M. Å . ir I. Å . ieÅ¡kinį atsakovui J. R. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl suklydimo, restitucijos taikymo, iÅ¡laidų atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, notarė L. Å . ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai, patikslinę ieÅ¡kinį, prašė pripažinti negaliojančia 2005-11-14 sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kaip sudarytÄ dėl suklydimo, taikyti restitucijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai 162.765,89 Lt iÅ¡laidų atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ grÄ Å¾inti sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alys 2005-11-14 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (toliau taip pat vadinama - ginčo sutartis arba sutartis). Å ia sutartimi ieÅ¡kovas M. Å . bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. Å . įsigijo iÅ¡ atsakovo 10.500,00 kv.m. ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat vadinama – sklypas), su parengtais techniniais projektais: gręžtinio Å¡ulinio projektu, elektros energijos prisijungimo projektu, gyvenamojo namo statybos projektu ir leidimu statybai (toliau taip pat vadinama – leidimas statybai).

Leidimas statybai neva suteikė teisę statyti gyvenamÄ jį namÄ su lauko inžinieriniais tinklais pagal sutartimi iÅ¡ atsakovo įsigytus techninius projektus. Atsakovui buvo žinoma, jog ieÅ¡kovas sklypÄ pirko tikslu statyti jame gyvenamÄ jį namÄ (ieÅ¡kovams tai buvo esminė sÄ lyga), kas patvirtinta Sutarties 4.2 punkte. Sklype buvo pamatai, kurių vietoje turėjo bÅ«ti statomas gyvenamasis namas pagal buvusius techninius projektus bei leidimÄ statybai. Po ginčo sutarties sudarymo paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovas neturi galimybės teisėtai privažiuoti iki sklypo.

Vėliau buvo gautas 2012-08-31 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas Nr. (23.18)2D-12551, kuriame teigiama, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo išduoti 2005-10-18 statybos leidimo Nr. 882 gyvenamojo namo su lauko inžineriniais tinklais Miškonių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., statybai. Toks ieškovų iš atsakovo įsigytas leidimas statybai yra niekinis, kaip išduotas pažeidžiant imperatyvias Miškų bei Žemės įstatymų nuostatas, draudžiančias miškų ūkio paskirties žemėje statyti gyvenamuosius namus.

IeÅ¡kovai, sudarydami sutartį, esmingai suklydo dėl sandorio dalyko, nes pirko imperatyvioms teisės normoms prieÅ¡taraujančiÄ ir dėl to negaliojančiÄ teisę statyti gyvenamÄ jį namÄ su lauko inžineriniais tinklais miÅ¡kų Å«kio paskirties sklype. Žinodami, kad leidimas statybai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ieÅ¡kovai nebÅ«tų sudarę ginčo sutarties. IeÅ¡kovai neturėjo specialių žinių, leidžiančių įvertinti, ar iÅ¡ atsakovo įsigyti akmenys yra buvusio statinio pamatų likučiai (kad ieÅ¡kovams parduodami ir pamatų likučiai, atsakovas pabrėžė ginčijamoje pirkimo – pardavimo sutartyje (4.3 p.), todėl ieÅ¡kovai kreipėsi į archeologÄ L.

K., kuris padarė iÅ¡vadÄ , kad duobės akmenims buvo iÅ¡kastos neseniai, o akmenys yra pamatų imitacija. Kadangi prie atsakovo 2004-10-26 praÅ¡ymo projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti pridėtame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat nurodoma, kad: „gyvenamasis namas projektuojamas buvusios sodybos vietoje“, o ieÅ¡kovų praÅ¡ymu UAB „Geokada“ atliko matavimus ir nustatė, jog archyviniame plane pažymėtas žemės sklypas su statiniais (sodyba – Folb Miessina) buvo kitoje vietoje nei ieÅ¡kovų iÅ¡ atsakovo įsigytas žemės sklypas, ieÅ¡kovai mano, kad atsakovas sÄ moningai nuslėpė nuo ieÅ¡kovų faktÄ , jog sodybos parduodamame sklype nebuvo, o akmenys tėra pamatų imitacija bei taip atsakovas apgavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , kad Å¡i neteisėtai iÅ¡duotų statybÄ leidžiančius dokumentus.

Pagal Sutarties 2.5. punktÄ sklypas buvo vertas tik 13.033,00 Lt (tai tik 1,63 % Sutarties kainos). LikusiÄ kainos dalį – 786.967,00 Lt, ieÅ¡kovai sumokėjo už tariamÄ teisę statyti gyvenamÄ jį namÄ suteikiantį leidimÄ bei techninius projektus. IeÅ¡kovas sklypui įsigyti panaudojo dalį asmeninių santaupų, kitus pinigus skolinosi iÅ¡ banko, dėl ko patyrė papildomų iÅ¡laidų, kurias turi atlyginti atsakovas. 2013-03-20 dienai už paskolÄ sklypui įsigyti buvo sumokėta 47,140,26 EUR palÅ«kanų, kurias turi atlyginti atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013-07-02 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų M. Å . ir I. Å . 51,92 Lt, t. y. po 25,96 Lt iÅ¡ kiekvieno, paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad 2005-11-14 pirkimo-pardavimo sutartis turi valios trÅ«kumų, t. y. kad ieÅ¡kovai nebÅ«tų sudarę sandorio, jei bÅ«tų žinoję, kad sklype nėra galima statyba ir atitinkamai teismas nenustatė pagrindo pripažinti Å¡iÄ sutartį negaliojančia kaip sudarytÄ dėl suklydimo (CK 1.90 str.).

Teismas kaip nepagrįstus įrodymais atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad leidimas statybai buvo iÅ¡duotas neteisėtai. Leidimas ginčo sandorio sudarymo metu galiojo ir ginčo dėl jo nebuvo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė duomenimis iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir byloje esančiais įrodymais. IÅ¡ LITEKO duomenų bazės teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1167-764/2013 buvo nagrinėjamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyriaus iÅ¡duoto 2004-11-30 projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. SA-814, Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005-09-29 posėdžio protokolo Nr. NK-1079, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyriaus iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 882 ir jo 2006-03-28 pakeitimo teisėtumo ir galiojimo klausimas, tačiau Å¡i byla 2013-02-18 nutartimi nutraukta, konstatavus, jog pagal Statybos įstatymo nuostatas ginčijamas statybos leidimas Nr.882 yra negaliojantis, nes pagal jo iÅ¡davimo metu galiojusius teisės aktus, jei statyba pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ nebuvo pradėta per 3 metus, leidimas netenka galios.

RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyrius 2004-11-30 sudarė J. R. gyvenamojo namo statybos žemės sklype, esančiame MiÅ¡konių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. SA-814, o 2005-10-18 J. R. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 882 ginčo sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ su lauko inžineriniais tinklais (2006-03-28 statybos leidimas buvo perraÅ¡ytas ieÅ¡kovo vardu). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-08-31 raÅ¡tu nurodė apie galimÄ pažeidimÄ ir informavo apie savo veiksmus, tačiau nekonstatavo esant pažeidimÄ .

IeÅ¡kovo argumentus, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės (atsakovas nenurodė, jog su sklypu parduodami pamatai yra netikri), teismas taip pat atmetė. Teismas ieÅ¡kovo pateiktos ir tik 2012 metais atliktos archeologinių tyrimų ataskaitos, pagal kuriÄ sklype nėra buvusio statinio liekanų, o sklype esantys akmenys yra tik pamatų imitacija, nepripažino pakankamu įrodymu, jog ginčo sudarymo metu atsakovas nutylėjo ir nuslėpė nuo ieÅ¡kovų faktÄ , jog ginčo sklype nebuvo likusios sodybos pamatų.

Byloje, teismo vertinimu, neįrodyta, kad atsakovas bÅ«tų sklype įkasęs akmenis, kad savo veiksmais bÅ«tų prisidėjęs prie valstybės institucijų suklaidinimo gaunant statybÄ leidžiančius aktus. Atsakovas ginčo sklypÄ Ä¯gijo atkuriant nuosavybės teises į turėtÄ turtÄ ir kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyrių dėl gyvenamo namo atstatymo buvusios sodybos vietoje. Atsakovui buvo iÅ¡duotos projektavimo sÄ lygos ir statybos leidimas ir atsakovui nebuvo pagrindo abejoti valstybės institucijų iÅ¡duotais dokumentais.

IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktų UAB „Geokada“ planų teismas taip pat nevertino kaip pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad sklype nebuvo statinių. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog laikotarpiu 1922-1926 metais J. K. buvo pastatyti statiniai (b. l. 80-106, 3 tomas). Todėl esant prieÅ¡taringiems įrodymams, teismas vadovavosi kompetentingų institucijų iÅ¡duotais dokumentais - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyriaus iÅ¡duotu 2004-11-30 projektavimo sÄ lygų sÄ vadu Nr. SA-814, Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005-09-29 posėdžio protokolu Nr. NK-1079, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyriaus iÅ¡duoto statybos leidimu Nr. 882, kurie buvo priimti įstatymų nustatyta tvarka ir jų pagrindu buvo leista atstatyti buvusiÄ sodybÄ .

Leidimas išduotas ir ginčo sandoris buvo sudarytas 2005-11-14, t. y. iki Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimo, kuriame buvo konstatuota, jog „Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr.1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Miškų įstatymo 2 straipsnio (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymai) 3 daliai ir Žemės įstatymo (2004-01-27 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui.“ Taigi po Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo galėjo būti keliamas klausimas dėl leidimo statybai tolesnio vykdymo teisėtumo, tačiau ginčo sandorio sudarymo momentu atsakovui nebuvo pagrindo abejoti jam išduoto leidimo statybai teisėtumu.

Tai, jog po sandorio sudarymo pasikeitė įstatyminis reguliavimas, negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, kuri egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu. Nei ieÅ¡kovams, nei atsakovui objektyviai negalėjo bÅ«ti žinomos ateityje atsirasiančios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir konstatuotos Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarime. Teismas vertindamas ieÅ¡kovo galimybę suvokti sudaromo sandorio aplinkybes, atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas, turėdamas teisinį iÅ¡silavinimÄ , turėjo suprasti tiek faktines, tiek teisines sudaromo sandorio aplinkybes bei pasekmes.

Teismas kritiÅ¡kai vertino ir ieÅ¡kovų argumentÄ , kad esminė ginčijamo sandorio sÄ lyga buvo sklypÄ pirkti namo statybai. IeÅ¡kovai statybos darbų nepradėjo, be to, 2008 metais siekė ginčo sklypÄ parduoti už didesnę nei įsigijo kainÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai M. Å . ir I. Å . praÅ¡o:iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006-07-05 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 0611 medžiagÄ arba ieÅ¡kovams duoti liudijimÄ apie teisę gauti Å¡iuos įrodymus;panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-07-02 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1082-640/2013 ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti;pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 7.260,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 403,00 Lt už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymÄ , 18.150,00 Lt už archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus, 155,00 Lt Valstybės įmonei Registrų centras už bylai nagrinėti reikalingų dokumentų kopijas, 4.500,00 Lt už matavimo darbus, 1.936,00 Lt už žemės sklypo vertės nustatymÄ bei 16.255,00 Lt žyminio mokesčio - viso, 48.659,00 Lt;priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai apeliacinėje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais svarbiausiais argumentais:1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad leidimas statybai buvo teisėtas, kadangi nėra jo neteisėtumÄ patvirtinančių duomenų. Pirma, Konstituciniam Teismui priėmus 2006-03-14 nutarimÄ , iÅ¡nyko prezumpcija, kad Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata, kuria vadovaujantis atsakovui buvo iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai, atitinka Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , MiÅ¡kų įstatymo 3 straipsnio (1994-11-22 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 1 dalį ir 2 straipsnį (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 dalį, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies (2004-01-27 redakcija) 3 punktÄ .

Taip pat iÅ¡nyko ir prezumpcija, kad Statybų reglamento pagrindu atsakovui iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai yra teisėti. Todėl teismas neturėjo preziumuoti statybÄ leidžiančių dokumentų teisėtumo, turėjo įvertinti ieÅ¡kovo argumentus dėl leidimo neteisėtumo ir teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 20/2012; 2013-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556- 206/2008, 2011-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-115/2011.Antra, ginčo sklype nebuvo pamatų, dėl to leidimas statybai taip pat negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas.

Vadovaujantis archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų ataskaita akmenys sklype negalėjo atsirasti iki 1898 m., o iÅ¡likę kartografiniai duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo 1898 m. iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo atsakovui 2002-03-22 sklype statiniu nebuvo, todėl akmenys (tariami pamatai) atsirado sklypo formavimo metu. Taigi atsakovas nuslėpė nuo ieÅ¡kovų esminę tiesÄ , kad sklype pastatų anksčiau nebuvo.UAB „Geokada“ parengtas planas - patvirtina, kad ginčo sklype anksčiau buvo Wietrowki žemės sklypas (pažymėtas atsakovo atstovo 2013-05-02 teismo posėdžio metu pateiktame plane) bei U.

Pererubka priklausęs žemės sklypas (pažymėtas 1924-09-02 plane, pridėtame prie statybos leidimo). Aplinkybės, jog J. K. nuosavybės teise valdė ne tik valdÄ Werlinka, bet ir Å¡iauriau buvusį sklypÄ , bylai neturi reikÅ¡mės, nes ginčo sklypas niekada nebuvo Å¡ių teritorijų dalis. Tai patvirtina UAB „Geokada“ parengti ir į bylÄ pateikti planai.

2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-08-31 raÅ¡te, skirtingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, konstatavo esant pažeidimÄ .

3. Ginčas dėl statybos leidimo teisėtumo teismingas administraciniam teismui, todėl Å¡ioje byloje leidimas statybai nebuvo ginčijamas savarankiÅ¡ku reikalavimu ir leidimo statybai neteisėtumu ieÅ¡kovai rėmėsi kaip kitų reikalavimų pagrindu. Procesas dėl statybos leidimo nebegalimas dėl iÅ¡nykusio ginčo dalyko, tÄ jau konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. I-1167-764/2013). Tačiau leidimas kaip iÅ¡duotas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, yra negaliojantis nuo jo priėmimo momento, nepriklausomai nuo to, ar pripažintas negaliojančiu teismo sprendimu.4.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neprisidėjo prie valstybės institucijų klaidinimo gaunant LeidimÄ . Yra labiau tikėtina, kad atsakovo iniciatyva laikotarpiu nuo 2002-03-22 iki ieÅ¡kovams pirmÄ kartÄ apžiÅ«rint sklypÄ Ä¯ jį buvo atvežti ir įkasti pamatus turintys imituoti akmenys tikslu sukurti sÄ lygas gauti statybos Å¡iame sklype leidimÄ ir padidinti sklypo pardavimo kainÄ . Nors tiesioginių įrodymų ieÅ¡kovas neturi, pažymi, kad atsakovas 2013-06-12 teismo posėdyje nurodė, neva, sodybos ir pamatų buvimo faktas buvo nustatytas Vilniaus rajono savivaldybės sudarytos komisijos - architektų, kurie tariamai buvo nuvykę į ginčo sklypÄ ir parengė iÅ¡vadÄ , kuri yra sudedamoji statybÄ leidžiančių dokumentų dalis.

Tačiau Å¡io dokumento byloje nėra. Yra tik plane įraÅ¡as, jog „Nurodytoje vietoje yra buvusio pastato pamatai”, patvirtintas Girininko M. K. bei miÅ¡ko naudojimo ir miÅ¡kotvarkos inžinieriaus V. S.. Atsakovas dirbo Nemenčinės miÅ¡ku urėdijoje ir su nurodytais asmenimis yra sudaręs eilę sandorių. Be to, į bylÄ pateiktuose Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje ir archyviniuose dokumentuose nenurodoma, kad sodyba yra bÅ«tent ginčo sklype. Å alia sklypo yra atsakovo vaikų M.

R. bei E. V. – R. sklypai, kuriuose taip pat yra pamatai. Neatmetama galimybė, kad atsakovas, siekdamas gauti leidimÄ statybai, pateikė atsakingoms institucijoms duomenis apie tÄ pačiÄ sodybÄ . Dėl to ieÅ¡kovas ne kartÄ prašė ir praÅ¡o iÅ¡reikalauti M. R. iÅ¡duoto statybos leidimo medžiagÄ .

5. Teismas turėjo įvertinti statybÄ leidžiančių dokumentų teisėtumÄ tuo metu galiojusių MiÅ¡kų įstatymo ir Žemės įstatymo redakcijų atžvilgiu. Pagal Å¡iuos teisės aktus (MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d. bei Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p.) ginčo sklype gyvenamojo namo statyba buvo negalima. Egzistuojantis draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal vienÄ teisinį reglamentavimÄ negali bÅ«ti įveiktas kitu teisės aktu (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2013-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013).

Minėtoje byloje teismai tenkino prokuroro praÅ¡ymÄ panaikinti 2004-09-13 patvirtintÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , 2005-08-29 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , t. y. dar iki Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus kaip neteisėtus, nes juos priimant vadovautasi Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintu Statybos privačioje žemėje reglamentu, leidusiu statybas miÅ¡ko žemėje, tačiau nepagrįstai nesivadovauta MiÅ¡ku įstatyme galiojusiais ir tebegaliojančiais apribojimais statyti miÅ¡ko žemėje.

Kad išduoti Leidimai buvo naikinami ir iki Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo rodo teismų praktika (2010-12-09 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1048-10, 2007-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-754-07, 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1127-10, 2010- 09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-714/2010, 2011-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822- 169-11). Po ginčijamo sandorio sudarymo teisinis reglamentavimas nesikeitė - Miškų bei Žemės įstatymai pastatų statybas miškų ūkio paskirties žemėje draudė tiek iki šalims sudarant sandorį, tiek po jo sudarymo.6.

IeÅ¡kovai ne tik buvo suklaidinti, bet ir patys sÄ Å¾iningai suklydo dėl įsigyjamos statybos teisės teisėtumo (CK 1.90 str.). Tik jeigu bÅ«tų pirkę sklypÄ be iÅ¡duoto jame statybos leidimo, ieÅ¡kovams bÅ«tų buvęs pagrindas domėtis, ar statyba jame galima.

7. IeÅ¡kovams esminę reikÅ¡mę turėjo aplinkybė, ar įsigyjamame sklype galima statyba. To nepaneigia aplinkybės, kad ieÅ¡kovai nepradėjo statybos dėl lėšų stygiaus ar kad bandė sklypÄ parduoti. Atsakovas J. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei netenkinti apeliantų praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Konstitucinio Teismo nutarimai netaikomi retrospektyviai, todėl dėl 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimo leidimas statybai netapo neteisėtai iÅ¡duotu.

2. Ginčo sklype statybÄ leidžiantys dokumentai yra nenuginčyti, tik nustojo galioti apeliantui nepradėjus pagal juos statybos.

3. Apelianto nurodyta teismų praktika nesivadovautina kaip precedentu, kadangi ji suformuota skirtingų esminių aplinkybių kontekste.4. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012-08-31 raÅ¡te nekonstatuotas pažeidimas, o 2012-05-29 raÅ¡te Nr. (16-1)-D8-4886 nurodyta, kad leidimas turėjo bÅ«ti nebevykdomas ir panaikintas nuo 2006-03-14 (tÄ dienÄ priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas).

5. Teismas pagrįstai, to neprašant ieškovui, nevertino leidimo statybai teisėtumo.

6. Atsakovas neimitavo ginčo sklype pamatų. To nepaneigia ir bylos medžiaga. Aplinkybė, kad atsakovas pažįstamas su M. K. ir V. S., nereiškia, jog kartu organizavo nusikalstamas veikas.

7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Geokada“ matavimus vertino kritiÅ¡kai, nes juose žymima sodyba nebuvo ginčo sutarties objektu. Apelianto užsakymu padaryti matavimai nurodo skirtingÄ sodybos vietÄ nei archyviniai duomenys. Tačiau archyviniuose dokumentuose akivaizdžiai matyti, kad apeliantui parduotame sklype buvo pastatyti pastatai (namas su I priestatu, su II priestatu (gonkomis), tvartas, kluonas, rÅ«sys su priestatu I, tvartas). Tam net buvo paimta paskola iÅ¡ banko. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi objektyviais duomenimis - iÅ¡duotu statybos leidimu, nes jo iÅ¡davimo procedÅ«rose buvo patikrinta, ar ginčo sklype yra pamatai.8. Ginčo sutarties sudarymo metu nebuvo ieÅ¡kovų suklydimo, todėl nesvarbu, kokiu tikslu jis siekė įsigyti sklypÄ .

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ytinių įrodymų, susijusių su atsakovo vaikais, prijungimo prie bylos medžiagos. Å ie įrodymai bylai nereikÅ¡mingi. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Pagal bylos medžiagÄ , kÄ tinkamai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, Å¡alys 2005-11-14 sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 10500 kv.m. ploto, iÅ¡ kurio 10500 sudaro miÅ¡ko plotas, žemės sklypo, esančio MiÅ¡konių k.

Vilniaus rajone, su parengtais techniniais projektais: gręžinio Å¡ulinio projektu, elektros energijos prisijungimo projektu, gyvenamojo namo statybos projektu ir leidimu statybai. Sutarties 4.2 punktu atsakovas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog ieÅ¡kovai perka žemės sklypÄ tikslu statyti jame gyvenamÄ jį namÄ ir tretieji asmenys neturi pretenzijų ar teisių į parduodamÄ turtÄ , taip pat nėra vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į turtÄ . 2006-03-28 statybos leidimas perregistruotas ieÅ¡kovo M.

Å . vardu. Pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti negaliojančia kaip sudarytÄ dėl esminio suklydimo (CK 1.90 str. 1 d.), t. y. suklydus dėl to, ar įsigydami konkretų sklypÄ ieÅ¡kovai įgyja ir teisę jame statyti namÄ . Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytÄ sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sÄ lygos: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas, antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį.

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Taigi suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007, 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-492/2012). Jeigu Å¡alis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu.

Tačiau jeigu Å¡alis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl Å¡io sandorio perspektyvų, Å¡ios taisyklės netaikomos. Suklydimo sÄ lygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi bÅ«ti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, pavyzdžiui, dėl sandorio motyvų, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Byloje nagrinėjamu atveju buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, taigi pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį (pirkimo-pardavimo sutarties samprata) ir 6.396 ir 6.397 straipsnius, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties esminės sÄ lygos yra pirkimo-pardavimo sutarties dalykas (nagrinėjamu atveju – konkretus žemės sklypas) bei pirkėjo mokama kaina.

Pagal CK 6.396 straipsnį nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Pagal 6.397 straipsnį, sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje turi bÅ«ti nurodoma sklypo kaina. Kitos sutarties sÄ lygos, o bÅ«tent, kad Å¡alys į pirkimo-pardavimo sutartį įtraukė nuostatas, nusakančias pirkėjo tikslus (statyti namÄ , sutarties 4.2 p), taip pat kitas su parduodamu sklypu susijusias aplinkybes (pavyzdžiui, kad sklype yra pamatai, sutarties 4.3 p.), nėra esminės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos.Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas.

Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200-09-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2009-09-29 nutartį civilinėje Nr. 3K-3-365/2009).

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į CK 1.90 straipsnio 7 dalį, pagal kuriÄ suklydusi Å¡alis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo bÅ«dais. Nagrinėjamu atveju, jeigu pirkėjas mano, jog sklypo kaina iÅ¡ esmės priklausė nuo to, ar sklype yra pamatai, ar galioja iÅ¡duotas statybos leidimas ir pan., savo interesus jis galėtų ginti kitais savo pasirinktais teisių gynimo bÅ«dais (pavyzdžiui, reikalaudamas modifikuoti sutarties sÄ lygas ir pan.).

IeÅ¡kovai nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovai neturėjo abejonių dėl to, kad leidimas statybai įsigyjamame sklype iÅ¡duotas teisėtai ir jo pagrindu galima statyba, tačiau 2006-03-14 Konstitucinis Teismas pripažino „Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr.1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostatÄ â€žMiÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama, kai tokių pastatų reikia miÅ¡kų Å«kio veiklai“ ta apimtimi, kuria miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieÅ¡taraujančia MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymai) 3 daliai ir Žemės įstatymo (2004-01-27 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui.“ Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovai teigia, kad statybos įgyjamame sklype leidimas buvo iÅ¡duotas neteisėtai, o ieÅ¡kovai, to nežinodami, iÅ¡ esmės suklydo sudarydami ginčijamÄ sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (ieÅ¡kovams teisė statyti buvo esminė renkantis sklypÄ ).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina, kad ginčijamos sutarties Å¡alys teisei sklype vykdyti statybas (tuo pačiu ir iÅ¡duotam leidimui) teikė tam tikrÄ reikÅ¡mę (2005-11-14 sutartyje (t. 1, b.l. 11-15) fiksuota, jog sklypas parduodamas su parengtais techniniais projektais: gręžtinio Å¡ulinio projektu, elektros energijos prisijungimo projektu, gyvenamojo namo statybos projektu ir leidimu statybai (Sutarties 1.1 p.), kad perkamas tikslu statyti gyvenamÄ jį namÄ , kad tretieji asmenys neturi pretenzijų leidimui statyti sklype gyvenamÄ jį namÄ , pretenzijų leidimui statyti, ginčo dėl leidimo statyti teisme nėra (sutarties 4.2 p.), pardavėjas pareiÅ¡kė, kad sklype yra plane pažymėti pamatai, kurie nuosavybės teise taip pat pereis pirkėjui (sutarties 4.3 p.)).

Nors ieÅ¡kovai pabrėžia statybos leidimo reikÅ¡mę jiems apsisprendžiant sudaryti ginčijamÄ sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo, ar aplinkybė, kad yra iÅ¡duotas statybos leidimas sklype buvusių pamatų vietoje vykdyti statybÄ , ieÅ¡kovams apskritai turėjo esminę reikÅ¡mę priimant sprendimÄ sudaryti ginčijamÄ sutartį. Pagal bylos duomenis atsakovai nepradėjo statybų iki pasibaigė statybai iÅ¡duotas leidimas, be to, siekė parduoti sklypÄ už didesnę kainÄ („In real“ nekilnojamojo turto agentÅ«ros laikraÅ¡tyje yra skelbimas Nr. S10049 apie ginčo sklypÄ (t. 1, b. l. 94), ieÅ¡kovai neginčija fakto, jog sklypÄ siekė parduoti).

Taigi bylos faktinių aplinkybių visuma neleidžia daryti nevienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kokiÄ reikÅ¡mę statybos leidimas turėjo ieÅ¡kovams. Vis dėl to, labiau tikėtina, kad Å¡i aplinkybė ieÅ¡kovams buvo svarbi. Sklypas, kuriame galima statyba, kaina ir paklausumu rinkoje paprastai skiriasi nuo sklypo, kuriame statyba nėra galima. Todėl ieÅ¡kovų suinteresuotumas, kad iÅ¡duotas statybos leidimas bÅ«tų galiojantis (teisėtas), yra suprantamas. Tačiau, iÅ¡ jau minėtų bylos aplinkybių (kad patys ieÅ¡kovai nevykdė statybų, kad siekė parduoti sklypÄ , kad ginčyti sandorį ir teigti, jog jis sudarytas dėl suklydimo, pradėjo tik 2012 metais (spalį pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, kreiptasi į archeologÄ L.

K., kuris pateikė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo įsigyti akmenys nėra anksčiau buvusio statinio pamatai (t. 1, b. l. 131)), labiau tikėtina, jog realiai dėl pirkimo-pardavimo sandorio (statybos leidimo sklype teisėtumo) nebuvo suklysta, o ieÅ¡kovai, pasikeitus sklypo vertei rinkoje (tam turėjo įtakos ne tik nekilnojamojo turto kainų smukimas ekonominio nuosmukio metu, bet ir 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimas, po kurio statyba miÅ¡ko paskirties žemėje buvusių statinio pamatų vietoje tapo nebegalima), prarado suinteresuotumÄ Å¡Ä¯ sklypÄ turėti už ginčijamo sandorio metu sumokėtÄ kainÄ .

Tai, kad statybų leidimas po 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimo nebebÅ«tų iÅ¡duotas, ieÅ¡kovams nesukėlė žalos ir negali bÅ«ti laikomas suklydimu sudarant ginčo sutartį. Kaip jau minėta, suklydimas galimas dėl sandorio metu buvusių aplinkybių, o ne dėl perspektyvų. Be to ieÅ¡kovai prarado realiÄ galimybę vykdyti statybas dėl savo paties delsimo (nevykdė statybų galiojant leidimui iki 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimo). Tiek atsakovas, tiek statybos leidimÄ iÅ¡davę valstybės institucijos nėra atsakingos už pokyčius teisiniame reglamentavime, t. y. už statybų teisinio reglamentavimo pokyčius, sÄ lygas, kokiose vietoje pagal tuo metu galiojančius teisės aktus statybos yra leidžiamos (pokyčių teigiamos ir neigiamos pasekmės tenka turto savininkui, nagrinėjamu atveju – ieÅ¡kovams), o visi argumentai, susiję su 2005-10-18 statybos leidimo Nr. 882 teisėtumu bÅ«tų reikÅ¡mingi sprendžiant Å¡io leidimo teisėtumo klausimÄ (ginčijant leidimÄ ), kuris kaip nebeaktualus nebegali bÅ«ti ginčijamas (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-1167-764/2013, kurioje procesas dėl Å¡io leidimo teisėtumo nutrauktas iÅ¡nykus ginčo dalykui) arba teisėsaugos institucijoms tiriant pamatų liekanų atsiradimo aplinkybes kaip galimo sukčiavimo (neteisėtos veikos) atvejį.

Pirmosios instancijos teismas ieškovų argumentus dėl statybos leidimo ginčo sklype neteisėtumo atmetė, pripažinęs, kad ginčijamos sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu statybos leidimas sklype buvo išduotas teisėtai, todėl ieškovai, sudarydami ginčo sutartį, negalėjo suklysti dėl šio leidimo neteisėtumo. Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojęs Statybų privačioje žemėje reglamentas (3 p.) teisę statyti miškų ūkio paskirties žemėje siejo būtent su statyba sodybvietėse, t. y. kai statomi nauji gyvenamieji pastatai (vietoje buvusių) ir tik po 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo nebeliko pagrindo išduoti statybos leidimus statyboms miško paskirties žemėje naujų gyvenamųjų namų statyboms sodybvietėse.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad statybos leidimas ginčo sutartimi ieÅ¡kovų įsigytame sklype nebuvo nuginčytas (pripažintas neteisėtu), o Å¡iuo metu tokios galimybės ir nebėra, kadangi pagal Statybos įstatymÄ leidimas Nr. 882 yra negaliojantis dėl tos priežasties, kad pagal jo iÅ¡davimo metu galiojusius teisės aktus, jei statyba pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ nebuvo pradėta per 3 metus (ieÅ¡kovai per tris metus statybos nepradėjo), leidimas netenka galios (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-1167-764/2013, kurioje procesas dėl Å¡io leidimo teisėtumo nutrauktas iÅ¡nykus ginčo dalykui).

Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas (pardavėjas), sudarydamas ginčo sandorį, bÅ«tų veikęs nesÄ Å¾iningai, sÄ moningai klaidinęs ieÅ¡kovus dėl sudaromo sandorio sÄ lygų. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka ir jų nekartoja bei toliau pasisakys tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Apeliantai teigia, kad pagal teismų praktikÄ ir iki 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimo statybos leidimas statybai ginčijamu sandoriu įsigytame sklype negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas, o iÅ¡duotas pripažintinas neteisėtu, tačiau vadovautis apelianto nurodyta teismų praktika nėra pagrindo, kadangi ji formuota skirtingų esminių faktinių aplinkybių bylose, kuriose buvo sprendžiamas kitoks nei nagrinėjamoje byloje ginčas (byloje Nr. 3K-3-20/2012 buvo nagrinėjamas ginčas dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo, be to, ginčijami administraciniai aktai dėl statybos buvo priimti po 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimo, byloje Nr. 3K-3-267/2013 nagrinėjama situacija, kai projektavimo sÄ lygų sÄ vadas buvo iÅ¡duotas 2004-11-23, o statybos leidimas tik 2007-12-13, byloje Nr. 3K-3-267/2013, statybos leidimas iÅ¡duotas 2006-11-17, taigi taip pat po 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimo, administracinėje byloje Nr. A-556-2006/2008 nagrinėtas ginčas dėl 2006 metais atsisakymo iÅ¡duoti statybos leidimÄ , byloje Nr. P-525-115/2011 dėl 2006-08-28 iÅ¡duoto statybos sÄ vado panaikinimo).

Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į ieÅ¡kovų nurodytÄ kasacinės instancijos teismo 2013-05-08  nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013, kurioje kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl situacijos, kai projektavimo sÄ lygų sÄ vadas buvo iÅ¡duotas dar iki Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo, o statybos leidimas jau po. Projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimas, projekto derinimas ir statybos leidimo iÅ¡davimas, kaip pasisakė kasacinis teismas, yra atskiros statybos dokumentų rengimo ir tvirtinimo procedÅ«ros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010, 2013-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013).

Statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ros metu valstybės įgaliotos institucijos pareigÅ«nai turi patikrinti, ar statyba tame žemės sklype yra galima pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, todėl teismas nepritarė žemesnės instancijos teismo pozicijai projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimÄ ir vėlesnį statybos leidimo iÅ¡davimÄ vertinti kaip neatskiriamus vieno statybos leidimo iÅ¡davimo proceso etapus ir atitinkamai nepritarė pozicijai, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus (iki Konstitucinio Teismo nutarimo) teisėtumas lemia ir jau po Konstitucinio Teismo nutarimo iÅ¡duoto statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumÄ .

BÅ«tent tokiame kontekste kasacinės instancijos teismas pasisakė, kad egzistuojantis draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal vienÄ teisinį reglamentavimÄ negali bÅ«ti įveiktas kitu teisės aktu nustatytu reglamentavimu, kuriame toks draudimas neįraÅ¡ytas (Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu remiasi ieÅ¡kovai ir siekia jį aiÅ¡kinti kaip įpareigojantį pripažinti neteisėtu dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ buvusios sodybos pamatų vietoje neteisėtu). Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013 kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų visuma kaip tik leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad paisyti Konstitucinio Teismo nutarimo ir vadovautis pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu privalu tuomet, kai statybos leidimas iÅ¡duodamas po Konstitucinio Teismo nutarimo.

Apeliantai taip pat kaip precedentu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2013 (t. 3, b.l. 184), nurodo, kad Å¡ioje byloje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog pagal Žemės bei MiÅ¡kų įstatymuose įtvirtintÄ reglamentavimÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje galėjo bÅ«ti tik medienos sandėliai bei kiti su miÅ¡ku susiję įrenginiai, nuostatų, nustatančių kitų pastatų ar statinių buvimÄ miÅ¡ko žemėje, inter alia galimybę statyti gyvenamuosius ar komercinės paskirties pastatus, pirmiau nurodytuose įstatymuose nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo motyvai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami tos bylos aplinkybių kontekste. Minėtas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas savo esme atitinka statybas miÅ¡ko žemėje reglamentavusių teisės aktų visumos sisteminį aiÅ¡kinimÄ po Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo. Tačiau Å¡ioje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje kasatoriai rėmėsi aplinkybe, kad ginčo pastatų statybÄ numatė ir leido Statybų privačioje žemėje reglamentas, kurio dalis nuostatų pripažintos antikonstitucinėmis tik Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimu, taigi, galiojo iÅ¡duodant ginčijamus statybÄ leidžiančius administracinius aktus, atitinkamai Å¡ių aktų pagrindu įvykdyta statyba, kasatorių nuomone, laikytina teisėta.

Šiuos argumentus teismas atmetė pasisakydamas, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, dėl statybų ne buvusios sodybos vietoje, o buvusios sodybos ūkinių pastatų vietoje, ir todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 3 punkto norma, leidžianti statybas esančiose sodybvietėse, taip pat nesuteikė teisės atsakovams statyti ginčo pastatų, kad šis Reglamentas nenustatė kaimo turizmo sodybos pastatų statybos miško ūkio paskirties žemėje ir iki Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo.

Taigi esminės bylos Nr. 3K-3-449/2013 faktinės aplinkybės taip pat skiriasi nuo nagrinėjamų Å¡ioje byloje, kurioje keliamas klausimas bÅ«tent dėl statybos buvusios sodybos pamatų vietoje. Atitinkamai negalima suabsoliutinti ir be bylos, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinimas pateiktas, konteksto įvertinimo, tiesiogiai kitose bylose vadovautis iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad Žemės bei MiÅ¡kų įstatymuose įtvirtintÄ reglamentavimÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje galėjo bÅ«ti tik medienos sandėliai bei kiti su miÅ¡ku susiję įrenginiai, kad nuostatų, nustatančių kitų pastatų ar statinių buvimÄ miÅ¡ko žemėje, inter alia galimybę statyti gyvenamuosius ar komercinės paskirties pastatus, pirmiau nurodytuose įstatymuose nebuvo.

Apeliantai nepagrįstai remiasi iÅ¡ konteksto iÅ¡imtu iÅ¡aiÅ¡kinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2013 teigdami, kad pagal iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡ioje byloje nebuvo pagrindo atsakovui gauti statybos leidimÄ , net jei sklype bÅ«tų buvusi sodyba (iÅ¡likę gyvenamojo statinio pamatai). IeÅ¡kovai pagrįstai teigia, kad statybos leidimai, iÅ¡duoti ir iki Konstitucinio Teismo nutarimo taip pat buvo naikinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1048-10, 2007-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-754-07, 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1127-10, 2010- 09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-714/2010, 2011-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-169-11), tačiau Å¡ia teismų praktika nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo vadovautis.

Joje arba pasisakyta dėl po Konstitucinio Teismo nutarimo iÅ¡duotų leidimų teisėtumo (bylos Nr. A-556-1048-10, Nr. A-525-1127-10, Nr. A-556-714/2010, kaip jau minėta, projektavimo sÄ lygų sÄ vadas ir statybos leidimas vertintini atskirai), arba statybos leidimas buvo iÅ¡duotas ne statyboms buvusiose statybvietėse, o kaip statinių, skirtų miÅ¡ko priežiÅ«rai (tokia statyba buvo galima) statybai (byla Nr. A-575-754-07, byla Nr. A-822-169-11). Byloje Nr. A-822-169-11 be kita ko vyko ginčas, ar sklypas, kuriame iÅ¡duotas statybos leidimas, yra miÅ¡kų paskirties, be to, sklypas yra regioninio parko, hidrografinio draustinio teritorijoje, kas irgi lemia specifinį sklypo statusÄ . 2001-08-03 įsakymu buvo pakeista žemės sklypo tikslinė žemės naudojimo paskirtis iÅ¡ miÅ¡kų Å«kio į kitos paskirties (namų valdos) žemę.

Vėliau Å¡is įsakymas, kaip neatitinkantis galiojančių norminių aktų reikalavimų, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006-12-15 sprendimu buvo panaikintas. Taigi bylos Nr. A-822-169-11 faktinės aplinkybės taip pat netapačios nagrinėjamai bylai. Juo labiau ieÅ¡kovo minimose bylose nebuvo keliamas sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo jÄ sudarant klausimas, kuris yra esminis nagrinėjamoje byloje. Visų Å¡ių motyvų visuma leidžia kaip nepagrįstus atmesti ieÅ¡kovų argumentus, kad teismų praktikoje statybos leidimai buvusių pastatų pamatų vietoje miÅ¡ko žemėje, iÅ¡duoti iki Konstitucinio Teismo nutarimo, naikinami kaip prieÅ¡taraujantys statybų draudimui miÅ¡ko žemėje.

Apeliantas taip pat teigia atsakovÄ tikėtinai klaidinus valstybės institucijas tikslu neteisėtai gauti statyboms ginčo sklype leidimÄ , mano, jog tikėtina atsakovas dirbtinai suformavo „statinių liekanas“, kad tikėtina tie patys buvę pamatai buvo nurodyti valstybės institucijoms kelis kartus tikslu gauti leidimÄ statyboms keliuose Å¡alia esančiuose sklypuose. Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus atmeta, kadangi jie nėra byloje neginčijamai įrodyti (CPK 12, 178 str.). Teismui trÅ«ksta duomenų (įrodymų) iÅ¡vadai, jog pamatai ginčo sklype nėra autentiÅ¡ki. Apeliantai, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos (sukčiavimo) požymių, 2013 metais inicijavo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-9-00821-13, kuriame ir bus iÅ¡siaiÅ¡kinta dėl atsakovo veiksmų.

Å ioje byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ tiek, kad pamatų liekanos ginčo sklype buvo dirbtinais sukurtos, tiek, kad tÄ padarė bÅ«tent atsakovas. Apelianto argumentai, kad atsakovas faktÄ , jog jo sklype (ginčo sklypas) yra buvusio statinio pamatai, įrodinėjo nekompetentingų asmenų (girininko ir miÅ¡kotvarkos inžinieriaus) iÅ¡duotu dokumentu, bÅ«tų reikÅ¡mingi vertinant statybos leidimo teisėtumÄ . Statybos leidimo iÅ¡davimo santykiai patenka į vieÅ¡ojo administravimo sritį, kurioje kylantys ginčai priskirtini administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2007), tačiau administracinis teismas bylÄ dėl statybos leidimo teisėtumo nutraukė nelikus ginčo objekto (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-1167-764/2013).

Plačiau dėl statybos leidimo ginčo sklype teisėtumo ir su tuo susijusių argumentų (ar savivaldybė turėjo sudaryti komisijÄ ir tirti (kaip tirti), ar atsakovo bei jo sÅ«naus sklypuose esantys akmenys yra tikrų anksčiau buvusių statinių pamatų liekanos) nepasisakytina, kadangi leidimo teisėtumas nebuvo patikrintas įstatymų nustatyta tvarka, patys ieÅ¡kovai nepasinaudojo statybos leidimu ir nepradėjo statybų, taigi galimybę vykdyti statybas prarado dėl savo pačių delsimo. Galiausiai pažymėtina, kad savo abejonių dėl statybos leidimo teisėtumo ginčo sklype tuo aspektu, kad ginčo sklype galėjo nebÅ«ti statinio pamatų, ieÅ¡kovai neginčijamai neįrodė (CPK 12, 178 str.) ir esant į bylÄ pateiktiems prieÅ¡taringiems įrodymams apie tai, ar ginčo sklype buvo seni pamatai, teismas pagrįstai vadovavosi oficialiais valstybės institucijų iÅ¡duotais dokumentais.

Tiek Aplinkos ministerijos 2012-05-29 raÅ¡te Nr. (16-1)-D8-4881 raÅ¡te (t. 1, b. l. 20), tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-08-31 raÅ¡te Nr. (23.18)2D-12551 (t.1, b.l. 21-22) 2005-10-18 statybos leidimo Nr. 882 (t. 1, b. l. 23-24) statybai ginčo sklype neteisėtumas siejamas (motyvuojamas) bÅ«tent Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo turiniu ir kitokiu abejonių statybos leidimo teisėtumu nėra iÅ¡reikÅ¡ta Nutarimas įsigaliojo nuo jo oficialaus paskelbimo 2006-03-16, taigi nuo tos dienos jame iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad pagal MiÅ¡kų ir Žemės įstatymų nuostatas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje gali bÅ«ti statomi tik medienos sandėliai ir kiti su miÅ¡ku susiję įrenginiai ir Å¡is sÄ raÅ¡as negali bÅ«ti iÅ¡plėstas žemesnės teisinės galios teisės aktais, įgijo įstatymo galiÄ ir tapo privalomi visiems asmenims, o Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Reglamento nuostatos, leidžiančios miÅ¡ko žemėje statyti ne tik pirmiau nurodytus įrenginius, bet ir kitokius pastatus, kurios buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, nebegalėjo bÅ«ti taikomos (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju statybos pagal 2005-10-18 leidimÄ Nr. 882 nebuvo ieÅ¡kovų įvykdytos ar pradėtos vykdyti iki 2006-03-16 (2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo data). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo kritiÅ¡ku L. K. 2012 metais atliktos MiÅ¡konių k., Vilniaus raj., sklype Nr. 4107/0600:323 archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų ataskaitos (t. 1, b. l. 120-131) vertinimu, t. y. kad Å¡is įrodymas yra nepakankamas įrodyti, jog atsakovas bÅ«tų neteisėtai imitavęs pamatus ginčo sklype.

IÅ¡vadoje nėra neginčijamai nustatyta, kada atsirado akmenys, o dalis iÅ¡vadų grindžiamos ne moksliniais tyrimais. Pavyzdžiui vienas iÅ¡ tyrimo tikslų – įvertinti penkių akmenų atsiradimo laikÄ (t. 1, b. l. 122), o iÅ¡vada grindžiama ne tik mokslinio tyrimo metodų pagalba, o taip pat ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu - „kadangi sklypo savininkas M. Å . sklypÄ su Å¡iais tariamais pamatais įsigijo 2005 metais, tai pamatų imitacija neabejotinai atsirado iki Å¡io sandorio sudarymo datos“ (t. 1, b. l. 131).

UAB „Geokada“ parengtais brėžiniais ieÅ¡kovas siekė įrodyti, kad sodyba buvo ne ginčo sklypo vietoje, o už 600 metrų (ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai 2013-03-25 teismo posėdyje, t. 2, b.l. 212) nuo ieÅ¡kovo ir atsakovo sÅ«naus ir dukters sklypų. Kadangi pamatai teigiama esÄ buvo ir atsakovo vaikų sklypuose, ieÅ¡kovai apeliaciniu skundu prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006-07-05 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 0611 medžiagÄ (duomenys neskelbtini) arba ieÅ¡kovams iÅ¡duoti liudijimÄ gauti Å¡iuos dokumentus.

Taip ieÅ¡kovai siekė įrodyti, jog atsakovas galimai tuos pačius pamatų likučius pateikė kaip esančius keliose vietose. Å ias abejones pats ieÅ¡kovas M. Å . paneigė 2014-04-18 paaiÅ¡kinimuose (t. 3, b. l. 183), nurodydamas, kad statybos leidimo, iÅ¡duoto atsakovo sÅ«nui M. R. atlikti statybos darbus gretimame sklype medžiaga (Å¡iÄ medžiagÄ ieÅ¡kovai prašė iÅ¡reikalauti pirmosios instancijos teismÄ bei apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismÄ ) buvo pateikta į ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir iÅ¡ jos matyti, kad Å¡ioje medžiagoje apskritai nėra įrodymų apie tai, kad sklype bÅ«ta pamatų.

Atitinkamai ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas išreikalauti papildomus įrodymus tapo nebeaktualus, todėl netenkinamas. Visų šių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ieškovo esminio suklydimo dėl ginčijamo sandorio kaip pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir tinkamai motyvuotas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantams nepriteisiamos jų dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                              Danutė MilaÅ¡ienė                                                                           Donatas Å ernas                                                                           Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė