2021-01-13 Nr. AB-832-3-64-3-00377-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-34-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00377-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 22 d. ir nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. buvo laikomas kamerose Nr. 94 ir 63. Į minėtas kameras pareiškėjas buvo paskirtas atsižvelgiant į nerašytas taisykles, galiojančias tarp nuteistųjų, pagal kurias nuteistieji skirstomi į „kastas“. Pareiškėjas priklauso žemiausiai „kastai“, todėl nuteistųjų ir prižiūrėtojų buvo vadinamas „gaidžiu“. Atvykus iš areštinės į Šiaulių TI, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas, prieš paskirdamas į kamerą, paklausė pareiškėjo, ar jis yra „nuskriaustasis“ ir, ar gali būti kameroje su visais asmenimis. Pareiškėjas pasakė, kad yra nuskriaustasis. Pareigūnas nuteistojo kortelėje pažymi raidę „N“, kuri reiškia „nuskriaustasis“. Maistas nuteistiesiems dalinamas iš atskirų indų, priklausomai nuo „kastos“, kuriai yra priskiriamas. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi negalėjo bendrauti su kitais nuteistaisiais, kurie priklauso kitai „kastai“, be to, pareigūnai ir nuteistieji pareiškėją pravardžiuodavo „gaidžiu“.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI administracija, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais: nuteistuosius/suimtuosius į gyvenamąsias patalpas skirsto atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytus reikalavimus, o ne į nuteistųjų bendruomenėse susiskirstymą į grupes (kastas), kaip, kad teigiama pareiškėjo skunde. Šiaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymas į kameras vykdomas laikantis tam tikrų izoliavimo reikalavimų, kartu atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes.

Asmenų paskirstymą į tam tikras kameras reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis ir BVK 70 straipsnis. Taikant bausmių vykdymo įstatymą, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių (BVK 6 str.).

Tiek Suėmimo vykdymo įstatymas, tiek BVK suteikia galimybę asmeniui teikti prašymą pataisos įstaigos administracijai, ar teikti kitokio pobūdžio prašymus. Pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais dėl skunde nagrinėjamų netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, kad teisės aktais yra numatyta galimybė asmeniui pačiam kreiptis į administraciją dėl jo perkėlimo į kitą kamerą (nurodant svarbias priežastis), o byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas su tokiu prašymu būtų kreipęsis, teismas neturi pagrindo įstaigos pareigūnų veiksmų vertinti kaip neteisėtų, nes nėra duomenų, jog tokio pobūdžio prašymas administracijoje būtų gautas (2017 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-742-756/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių TI administracija siekia daryti pozityvų poveikį suimtųjų ir nuteistųjų elgesiui ir užkirsti kelią neformalių elgesio taisyklių sklaidai, visi suimtieji ir nuteistieji, šiuo atveju ir pareiškėjas, buvo skiriamas į gyvenamąsias kameras laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o ne pagal kitus, pačių suimtųjų ar nuteistųjų sugalvotus ir subjektyviai nustatytus išskirtinius požymius.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų Šiaulių TI, skirstant nuteistuosius (suimtuosius) į kameras atsižvelgiant į nerašytas taisykles, galiojančias tarp nuteistųjų, pagal kurias nuteistieji skirstomi į „kastas“.

7. Teismas vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsniu, 9 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktais, 10 straipsnio 1–9 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsniu, atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad pareiškėjas į kameras buvo skirstomas atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus reikalavimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurias nurodė pareiškėjas užpildytoje anketoje – rūkančius atskirai nuo nerūkančių asmenų bei užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) teisę į bendrą minimalų plotą, tenkantį gyvenamojoje kameroje (3,6 kv. m).

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo paskyrimo į kameras atsižvelgiant į jo priskyrimą į „kastas“ yra prieštaringi. Pareiškėjas nurodė, kad jis pats pasakė pareigūnui, skirstančiam nuteistuosius (suimtuosius) į kameras, kokiai „kastai“ priklauso, o pareigūnas šią informaciją įrašė į suimtojo (nuteistojo) kortelę, parašydamas raidę „N“. Iš kameros kortelės teismas nustatė, kad šioje kortelėje nėra pareiškėjo nurodomo įrašo „N“. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnai tokį įrašą padaro pieštuku, o nuteistajam išvykus į pataisos namus, jį ištrina. Tačiau taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog jeigu pareiškėjas atvykęs į Šiaulių TI nepasakytų pareigūnui kokiai „kastai“ priklauso, pareigūnas šią aplinkybę sužinotų iš nuteistojo kortelės, kuri saugoma nuo ankstesnio pareiškėjo buvimo Šiaulių TI. Pareiškėjas vieną kartą teigdamas, kad pareigūnai įrašytą į kortelę informaciją išvykus nuteistajam į pataisos namus ištrina, kitu atveju nurodo, kad pareigūnai informaciją apie pareiškėjo priskyrimą atitinkamai „kastai“ gali sužinoti pažiūrėję kortelėje iki nuteistojo ankstesnio išvykimo į pataisos namus. Pareiškėjas dėl jo teisių pažeidimo skirstant į kameras Šiaulių TI administracijai skundų neteikė. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad jis bijojo rašyti skundus būdamas Šiaulių TI, ir kreipėsi į teismą tik išvykęs į pataisos namus. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės teismas nustatė, kad 2017–2019 m. pareiškėjas pateikė devynis skundus apygardos administraciniam teismui dėl jo teisių pažeidimo tiek tardymo izoliatoriuje, tiek ir pataisos namuose. Duomenų, kad po šių skundų pateikimo pareiškėjas būtų patyręs neteisėtą poveikį iš pareigūnų ar kitų asmenų, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Pareiškėjo argumentai, jog jam dėl skundų rašymo gali būti pakenkta, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

9. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo teisių pažeidimo skirstant į kameras yra deklaratyvūs, prieštaringi, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes, taip pat atsakovo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, konstatavo, kad neįrodyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją paskiriant jį į kameras. Nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 3 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atmestas kaip nepagrįstas.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimą ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų skirstant nuteistuosius į kastas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas su skundais niekur nesikreipė, nes jį galėjo perkelti į kamerą, kur kiti nuteistieji nepriimtų jo ir sumuštų. Pareiškėjo argumentus patvirtina kitų nuteistųjų liudijimai.

12. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės abstrakčiai kartoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismui. Be to, kaip nustatė teismas, pareiškėjo teiginiai yra prieštaringi. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes teismas ištyrė ir nenustatė atsakomybės sąlygų. Kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti – atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų skirstant nuteistuosius į kastas.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

18. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų (aplinkybių) vertinimu, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą.

19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė Šiaulių TI pareigūnų neteisėtais veiksmais skirstant nuteistuosius į kameras pagal kalinių nerašytas taisykles.

20. BVK 5 straipsnio 3 dalis numato, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 6 straipsnyje nustatyta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad galimas nuteistųjų susiskirstymas į grupes pats savaime negali būti pagrindas nuteistąjį laikyti ne pagal bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias kalinamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1964/2012; 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2181-756/2019).

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie jo patirtus nepatogumus dėl priskyrimo „nuskriaustųjų“ kastai yra abstraktūs ir nedetalizuoti. Įvertinus į bylą pateiktų duomenų visumą, pažymėtina, jog nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ginčo laikotarpiu Šiaulių TI būtų sudarę pareiškėją diskriminuojančias sąlygas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė, jog jis buvo laikomas jo įvardytose kamerose kitais, nei teisės aktuose nustatyti, pagrindais. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl jo teisių pažeidimo skirstant į kameras teikė skundus Šiaulių TI administracijai. Pareiškėjo pozicija dėl jo priskyrimo atitinkamai kastai Šiaulių TI, kas lėmė maitinimo, bendravimo su kitais nuteistaisiais ypatumus, yra deklaratyvūs teiginiai, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjas visiškai nedetalizavo, kokią būtent žalą konkrečiu atveju jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, t. y. nėra vienos iš privalomųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti. Ši aplinkybė paneigia valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą.

23. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė