8aca7ebc-6137-4cec-bc24-e2a71d582eac · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5721-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01022-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3, 55.1.8; 53.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 27 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferenciniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę pagal pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl 51 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P. V. skundu praÅ¡o priteisti 51 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, kildinamÄ iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) veiksmų. Nurodo, jog į LAVL buvo etapuotas 2017 m. balandžio 24 d. ir 2018 m. sausio 25 d. Teigia, jog LAVL palatoje, kurioje buvo patalpintas 2017 m. balandžio 24 d., spinta buvo sulūžusi, palatoje, kurioje buvo patalpintas 2018 m. sausio 25 d., spintos nebuvo. LAVL duÅ¡inėse buvo Å¡alta, nebuvo higienos priemonių Å¡ampÅ«no, prausiklio.

PareiÅ¡kėjo teigimu, LAVL jam nebuvo tinkamai užtikrinama sveikatos priežiÅ«ra, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta gydymo eiga, gydymo įstaigoje galėjo dirbti licencijos neturintys sveikatos priežiÅ«ros specialistai. Tvirtina, kad LAVL kratos metu buvo muÅ¡amas pareigÅ«nų, buvo atimtas tabakas, kuris vėliau nebuvo grÄ Å¾intas, nors pataisos namuose jį leidžiama turėti. Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog dėl Å¡ių pažeidimų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , baimę ir kitus nepatogumus, todėl praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skundÄ praÅ¡o patenkinti jame nurodytais argumentais. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. ir nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 26 d. Teigia, jog kamerų tipo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas, buvo drabužių spinta arba kabykla.

LAVL kiekviename korpuse ir kiekviename aukÅ¡te yra duÅ¡o patalpos, skirtos to aukÅ¡to pacientams, kurios įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas ar kiti asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu dėl kamerų tipo patalpų, kuriose jis buvo kalinamas, į visuomenės sveikatos centro specialistus nesikreipė. Argumentuoja, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors atsakovas nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus, tačiau pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų ir negali pateikti.

Atsakovės atstovės teigimu, LAVL higienos priemonės iÅ¡duodamos kiekvienam nuteistajam pagal poreikį, jei jis yra nemokus, todėl LVAL neįrengiama duÅ¡o patalpose kÅ«no ir plaukų prausiklių dozatorių. Nurodo, jog 2018 m. sausio 24 d. pareiÅ¡kėjui atvykus į LAVL buvo atlikta visuminė asmens krata, kurios metu buvo rasta ir iÅ¡imta 45 g tabako. LAVL direktoriaus nutarimu 2018 m. vasario 1 d. pareiÅ¡kėjui už padarytÄ pažeidimÄ buvo paskirta nuobauda, taip pat panaudota psichinė prievarta ir specialiosios priemonės, nes nevykdė pareigÅ«nų nurodymų, elgėsi agresyviai.

Atsakovės atstovės teigimu, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti LAVL pažeidimai paÅ¡alinti. AtsikirtimÄ grindžia tuo, jog pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai, nedetalizuodamas, nurodo aplinkybes, iÅ¡ kurių kildina žalos padarymÄ ir reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , nors turi aiÅ¡kiai nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes ir nurodyti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Neigia pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Atsakovės atstovės teigimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, todėl nėra pagrindo skundÄ patenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : Administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo pareiÅ¡kėjui P. V. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė.

Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos padarymÄ ir atlyginimÄ kildina iÅ¡ to, jog LAVL palatoje, kurioje buvo patalpintas 2017 m. balandžio 24 d., spinta buvo sulūžusi, o palatoje, kurioje buvo laikomas 2018 m. sausio 25 d., spintos nebuvo, duÅ¡inėse buvo Å¡alta, nebuvo higienos priemonių Å¡ampÅ«no, prausiklio.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 16 numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Higienos normos HN 134:2015 29 punktas nustatyta, jog laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos teisės aktais. Pagal LAVL Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio 18 d. pažymos duomenis 12D3p (ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrius) kamerų tipo patalpoje ir pastato 11 D3p (Psichiatrijos skyrius.

Vidaus ligų skyrius) kamerų tipo patalpoje Nr. 305 pakabos pritvirtintos (b. l. 71). Nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. ir nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 26 d. pastato 12 D3p kamerų tipo patalpoje Nr. 315 ir pastato 11 D3p kamerų tipo patalpoje Nr. 305 trūkumų dėl netinkamos patalpų būklės neužfiksuota. Pareiškėjas šių duomenų nepaneigė, todėl spręstina, jog jam buvo užtikrinta teisė pasikabinti rūbus. Dėl pareiškėjo argumentų, jog dušo patalpose nebuvo higienos priemonių šampūno, prausiklio, nurodytina, jog nors Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245, nenumato imperatyvaus reikalavimo minėtų dozatorių įrengimui (13.7 punktas – įrengiami pagal poreikį). PareiÅ¡kėjas nepagrindė, kokiÄ neturtinę žalÄ jis patyrė dėl to, kad nebuvo higienos priemonių dozatorių. Nepaneigta, kad higienos priemonės prausiklis, Å¡ampÅ«nas jam galėjo bÅ«ti iÅ¡duotos pagal poreikį, jeigu jis buvo nemokus. Vertinant teisę į tinkamÄ temperatÅ«rÄ duÅ¡inėje, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo buvimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai nebuvo atlikę patikrinimų dėl oro temperatÅ«ros prausyklose.

Byloje nėra duomenų, kad dėl Å¡io galimo pažeidimo pareiÅ¡kėjas teikė skundus kitoms institucijoms ar LAVL administracijai. Dėl Å¡ios priežasties LAVL objektyviai negalėjo pateikti patikrinimų aktų, kuriose bÅ«tų užfiksuota prausyklų (duÅ¡inių) temperatÅ«ra. Teismas tai vertindamas sprendžia, jog nenustatytos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų atsakovės atstovės veiksmų. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos padarymÄ kildina ir iÅ¡ to, jog LAVL iÅ¡ jo kratos metu buvo paimtas tabakas, kuris nebuvo grÄ Å¾intas, nors pataisos namuose jį leidžiama turėti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 112 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 571 punkte nustatyta, kad laikinai iÅ¡vykstantiems iÅ¡ pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių nuteistiesiems leidžiama pasiimti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o laikinai iÅ¡vykstantiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ â€“ greitai gendančių maisto produktų ir Å¡ių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų.

Laikinai išvykstančio iš pataisos įstaigos nuteistojo pasiimamų daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nėra numatyta, jog LAVL galima turėti tabako gaminių. Teismas sprendžia, kad teisėtai ir pagrįstai iš pareiškėjo buvo paimtas tabakas. Iš LAVL 2018 m. vasario 15 d. rašto turinio matyti, jog pareiškėjui buvo paaiškinta, kodėl iš jo buvo paimtas tabakas, nurodyta, jog vadovaujantis LAVL direktoriaus 2015 m. gruodžio 18 d.

įsakymu Nr. V-268, kuriuo patvirtintas Rastų ir paimtų laisvės atėmimo vietų ligoninėje tabako gaminių apskaitos, saugojimo ir sunaikinimo tvarkos apraÅ¡as, tabakas buvo sunaikintas (b. l. 34). Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu, jį apskundė, sprendimas galiojantis, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės atstovės veiksmai paimant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tabakÄ vertintini teisėtais. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos padarymÄ ir atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, jog jis LAVL kratos metu pareigÅ«nai prieÅ¡ jį smurtavo.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 153 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama: 153.1) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Pagal Instrukcijos 175 punktÄ , specialiųjų priemonių ir Å¡aunamųjų ginklų panaudojimo pagrindus laisvės atėmimo vietose nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Instrukcijos 176 punkte numatyta, kad įstatymuose nustatytos tvarkos, naudodami specialiÄ sias priemones, elektroimpulsinius prietaisus ir Å¡aunamuosius ginklus laisvės atėmimo vietose, privalo laikytis Kalėjimų departamento, laisvės atėmimo vietų, Vidaus reikalų ministerijos vieÅ¡ojo saugumo pajėgų, atsakingų už vieÅ¡Ä jį saugumÄ , policijos pareigÅ«nai, palaikydami tvarkÄ laisvės atėmimo vietose ir nuteistųjų riauÅ¡ių ar grupinio pasiprieÅ¡inimo laisvės atėmimo vietos administracijai metu.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Statutas) patvirtinto Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631, 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prievarta gali bÅ«ti naudojama tik tarnybinio bÅ«tinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pataisos pareigÅ«nas naudoti prievartÄ privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, intensyvumÄ ir individualias pažeidėjo savybes.

To paties straipsnio 2 dalis numato, jog pataisos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartÄ . Pagal Statuto 261 straipsnio 3 dalį, prievartÄ pataisos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti Å¡iais atvejais: <...> 2) kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie prieÅ¡inasi) ir kt. Statuto 261 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pataisos pareigÅ«nas turi teisę naudoti antrankius ir suriÅ¡imo priemones:

1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;

2) konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigÄ ar kitÄ institucijÄ ar įstaigÄ asmenis, atlikdamas Å¡ių asmenų apžiÅ«rÄ . IÅ¡ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 23 d. raÅ¡to matyti, jog 2017 m. balandžio 24 d. apie 15.55 val. planiniu konvojumi pareiÅ¡kėjas atvyko į LAVL, kur kratų kambaryje pareigÅ«nas jį supažindino su režimo reikalavimais ir paprašė pasiraÅ¡yti, kad yra supažindintas su pateikta informacija.

Pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus, nepasirašė, pareigūnams reiškė įvairias pretenzijas, kategoriškai atsisakė rengtis LAVL išduotais rūbais ir pasirašyti ant kratos protokolo ir daiktų kvito, eidamas link korpuso įžūliai elgėsi, vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino rašyti skundus (b. l. 25-26). Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 15 d. rašto matyti, jog buvo nustatyta, kad 2018 m. sausio 26 d. apie 8.40 val. išvykdamas pareiškėjas įžūliai reikalavo LAVL pareigūnų atiduoti jam 2018 m. sausio 24 d. kratos metu paimtus tabako gaminius, staigiu judesiu, vartodamas necenzūrinius žodžius, ėmė eiti link pareigūnų.

PareigÅ«nai įspėjo, kad jei pareiÅ¡kėjas nenusiramins, bus panaudotos specialiosios priemonės, Ä® pakartotinius nurodymus nusiraminti pareiÅ¡kėjas nereagavo ir toliau elgėsi agresyviai, todėl pareigÅ«nai panaudojo prievartos priemonę – kovinius imtynių veiksmus ir specialiÄ jÄ priemonę – antrankius (b. l. 38-40). Nurodyta, jog po Å¡io incidento LAVL buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio 2018 m. vasario 20 d. iÅ¡vadoje konstatuota, kad atlikto tyrimo metu surinkta pakankamai dokumentinės medžiagos (raÅ¡ytinės ir vaizdinės), įrodančios, kad fizinė prievarta (koviniai imtynių veiksmai) ir specialioji priemonė (antrankiai) prieÅ¡ pareiÅ¡kėja panaudoti pagrįstai ir teisėtai.

Rašte nurodyta, jos 2018 m. sausio 26 d. LAVL registruotas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 26 d. po kovinių imtynių veiksmų ir antrankių panaudojimo, pareiškėjui buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu išorinių sužalojimų nebuvo užfiksuota. Teismas įvertinęs šiuos duomenis sprendžia, jog pareiškėjas pats nevykdė pareigų – pareigūnų tesėtų nurodymų, įžūliai ir agresyviai elgėsi, dėl to jo atžvilgiu galėjo būti panaudotos prievartos priemonės. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnai teisėtai panaudoto prievartos priemones, pareiškėjui dėl jų panaudojimo nebuvo padaryta jokių sveikatos sutrikdymų.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad prieÅ¡ jį neteisėtai buvo naudotos privartos priemonės ar, kad jis LAVL kratos metu buvo muÅ¡amas pareigÅ«nų, laikytini nepagrįstais. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus teisinį reguliavimÄ ir teisminę praktikÄ konstatuotina, jog nėra nustatyta pareiÅ¡kėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, veiksmų ar neveikimo. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.

PareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, remiantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos padarymÄ ir atlyginimÄ kildina ir dėl netinkamai užtikrintos sveikatos priežiÅ«ros, neiÅ¡aiÅ¡kintos gydymo eigos, sveiktos priežiÅ«ros paslaugas suteikusių licencijas neturinčių sveikatos priežiÅ«ros specialistų. PareiÅ¡kėjas žalos padarymÄ sieja ne su vieÅ¡ojo administravimo subjekto – LAVL neteisėtais veiksmais (neveikimu) vieÅ¡ojo administravimo srityje, tačiau su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų netinkamu suteikimu, medikų veiksmais.

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrÄ jÄ taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Galiojančiu teisiniu reglamentavimu nustatyta, kad bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis.

Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktikÄ , ginčai dėl žalos, susijusios su areÅ¡to ar laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų veikimu/neveikimu, užtikrinant sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumÄ joje laikomiems asmenims, atlyginimo, kaip susiję su vieÅ¡ojo administravimo teisiniais santykiais, yra nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2017).

Ginčai dėl žalos atlyginimo, susiję su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu areÅ¡to ar laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, nes nėra susiję su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje apibrėžtais materialiaisiais teisiniais santykiais, lemiančiais ginčo priskirtinumÄ administraciniam teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015, 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2018 ir kt.).

Teismas sprendžia, jog pareiškėjo ginčas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo suteikimo, medikų veiksmų yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu. Byla šioje dalyje priimta teismo žinion, pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Tokiu atveju byla perduodama pagal rÅ«Å¡inį teismingumÄ . Vadovaujantis ABTÄ® 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos CPK 27 straipsnio 8 punktu, byla Å¡ioje dalyje perduotina bendrosios kompetencijos Kauno apygardos teismui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjo P. V. skundo dalį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kildinamÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo teisinių santykių, administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams. Teisėja Vida Stonkuvienė