8ac9b7b3-d3a5-4e4e-bd50-0e76b458a12e · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-55-1117/2022 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00807-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.2.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 1 d. Telšiai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė, sekretoriaujant Inai Visockienei, Ingai Janušauskienei, Viktorijai Stanienei, Laurai Rimeikei, dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovui advokatui Algirdui Juškai, atsakovei A.

D., jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei Linai Petreikei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. D. ieÅ¡kinį atsakovei A. D. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovės A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. D. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė: ieškovas ieškiniu prašo:

1. SantuokÄ , sudarytÄ ir įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. D. ir A. D. nutraukti dėl atsakovės A. D. kaltės, pasireiÅ¡kiančios nelojalumu ir sutuoktinio pareigų nevykdymu.

2. Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus R. D. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina A. D. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

3. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvensiantis tėvas V. D. su savo nepilnamečiu vaiku R. D. bendraus bei dalyvaus jo auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų bei paties vaiko interesus šioje dalyje, o vaiko motina A. D. niekaip netrukdys tokiam tėvo ir vaiko teisių įgyvendinimui.

4. Priteisti iÅ¡ V. D. nepilnamečiui vaikui R. D. iÅ¡laikymÄ periodinėmis piniginėmis iÅ¡mokomis po 160 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Paskirti nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motinÄ A. D..

5. Santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį sudaro 6636 Eur vidutinės rinkos vertės 21/50 dalys buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais (sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilm, ir 1/9 dalis kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilm), NT registro Nr. (duomenys neskelbtini), paÅ¡tinis adresas: (duomenys neskelbtini), padalinti, nustatant, kad Å¡is turtas yra A. D. ir V. D. bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam dalyviui priklauso lygios idealiosios dalys po 1/2.

6. Konstatuoti, kad santuokoje įgytų ir dalintinų šioje byloje skolinių prievolių, kaip ir ginčo dėl santuokoje įgyto kilnojamo turto padalinimo, nėra.

7. Konstatuoti, kad po santuokos nutraukimo išlaikymo sau iš atsakovės jis nereikalauja, o atsakovei išlaikymas nereikalingas.

8. Po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę D.. IeÅ¡kinyje nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Turi nepilnametį sÅ«nų R. D., gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo jis su atsakove apsigyveno jo dar iki santuokos nuosavybės teise 1997 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. TZB1-980 įgytame bute(duomenys neskelbtini), kurį vėliau santuokoje pasididino ir kuriame iki Å¡iol gyvena. Abu turėjo darbus ir uždarbius, tad kurį laikÄ jų bendras gyvenimas klostėsi neblogai, susilaukę sÅ«naus R.

D., abu jį augino, rÅ«pinosi vaiku bei namais. Tačiau Å¡eiminio gyvenimo eigoje dėl interesų skirtumo iÅ¡siskyrė jo ir atsakovės požiÅ«riai į Å¡eimÄ , materialines ir dvasines vertybes. Santykiai Å¡eimoje blogėjo dėl atsakovės sutuoktinio pareigų netinkamo vykdymo, nelojalumo jam ir Å¡eimai. Jau netrukus po santuokos pajuto, kad atsakovė bendrais Å¡eimos reikalais mažai rÅ«pinasi, gyvena daugiausia sau, o slapta jo vaidmuo Å¡eimoje nuolat menkinamas, sprendimai ignoruojami. Sutuoktinė tolo nuo jo ir Å¡eimos, nors ne kartÄ bandė kalbėtis su ja, bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, bÅ«davo iÅ¡juokiamas ir ignoruojamas.

Tarp jų vis dažniau kildavo konfliktai, kol galiausiai atsakovė visai atsiribojo nuo Å¡eimos reikalų, pareiÅ¡kusi bei ne kartÄ pakartojusi, jeigu nepatinka, rÅ«pinkitės patys, galiausiai, demonstratyviai nepagrįstai ir melagingai pasitelkė policijÄ neva kilusiam Å¡eimos konfliktui spręsti. Dėl tokios atsakovės pozicijos, nebeapsikentęs įtampos tarpusavio santykiuose ir jausdamasis nesaugus dėl tebesitęsiančių nuolatinių atsakovės nepagrįstų grasinimų kviesti policijÄ , 2020 m. rudenį jis apsigyveno atskirai nuo atsakovės iki santuokos turėto buto patalpose, atsidalindamas ir savo asmeninius daiktus.

Nors visa Å¡eima naudojasi visu butu su priklausiniais bendrai, jo patalpos nuo likusios buto dalies neatskirtos, tačiau santuokinių ryÅ¡ių neatkÅ«rė, bendro Å«kio nebeveda, bendrai tik moka mokesčius, rÅ«pinasi sÅ«numi ir jį iÅ¡laiko. Atsakovė sutiktų nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau iÅ¡kėlė kategoriÅ¡kÄ sÄ lygÄ pasidalinti santuokinį turtÄ palankiai tik sau. Jo manymu, atsakovė santuokoje netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, yra jam nelojali, nebejaučia meilės ir pagarbos, todėl toliau gyventi kartu ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nebeįmanoma, formalus gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas.

Pagal VĮ Registrų centro pažymas šalių vardu nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas toks nekilnojamasis turtas:

1) registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6782 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti ir registruoti statiniai: pastatas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1m, kurio vidutinė rinkos vertė yra 36 Eur , 1/1 dalis priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalis kitų statinių (lauko tualetai k; kl) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 8 Eur.; šiame registre Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat registruota V. D. asmenine nuosavybe 1/9 dalis statinių (lauko tualetai k; kl) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 8 Eur, įgyta 1997 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini);

2) registre Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), 2Al m, suformuotas sujungus daiktus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 15 800 Eur; sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilm; 1/1 dalis priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 36 Eur; kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 411 m; 2/9 dalys priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 Eur; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 311 ž-2; 1/1 dalis priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė: bendroji jungtinė sutuoktinių A. D. ir V. D. nuosavybė: 21/50 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6782, teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimÄ Nr. 2YT-1401-187/2017 ir 2018 m. liepos 9 d. pažymÄ apie naujai suformuotÄ nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini); 29/50 dalys buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) V.

D. nuosavybė pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1644 ir 2018 m. liepos 9 d. pažymÄ apie naujai suformuotÄ nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini);

3) registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), 3I1Ž; adresas: (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sandėlis V. D. nuosavybė pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1644. Po santuokos apsigyvenę jo turėtame bute unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini), jį vėliau, t. y. jau santuokoje, teisėtai pasididino, 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6782 ir Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 2YT-1401-187/2017 įgyjant jau sutuoktinių nuosavybėn tame pačiame name esančius 2 butus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių ankstesni adresai: (duomenys neskelbtini) Nr. 1 ir Nr.

3. Å ie du įgyti jų butai buvo sujungti su jau turėtu V. D. butu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame iki tol Å¡eima gyveno. 3 butų sujungimas atliktas užsakovų V. D. ir A. D. praÅ¡ymu, neatliekant rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų ir nekeičiant patalpų paskirties, pagal VÄ® Registrų centro parengtÄ gyvenamųjų patalpų - butų, esančių(duomenys neskelbtini) sujungimo į vienÄ nekilnojamojo turto vienetÄ - gyvenamÄ jÄ patalpÄ - butÄ , schemÄ ; praÅ¡omÄ sujungti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo, ja naudojasi ir disponuoja V.

D., o butus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo, jomis naudojasi ir disponuoja A. D. ir V. D. po lygiai. Po sujungimo naujai suformuotai patalpai - butui, suteiktas naujas unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir paštinis adresas: (duomenys neskelbtini. Tokiu būdu, šiuo 3 butų sujungimu ar kokiais nors kitais teisiškai reikšmingais veiksmais, sandoriais, ieškovo iki santuokos turėto, taip pat sutuoktinių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto teisinis režimas nebuvo pakeistas.

Dėl to santuokoje įgytu ir dalintinu Å¡ioje byloje nekilnojamuoju turtu yra 21/50 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), paÅ¡tinis adresas: (duomenys neskelbtini); buto su priklausiniais vidutinė rinkos vertė 15 800 Eur, o 21/50 dalių vidutinė rinkos vertė 6636 Eur (15 800:50x21). Å alys transporto priemonių neturi. Tikisi, jog su atsakove susitars ir po santuokos metu įgyto turto padalinimo visomis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais patalpomis, kaip ir iki Å¡iol, naudosis lygiomis teisėmis, todėl nustatyti naudojimosi patalpomis tvarkÄ nepraÅ¡o.

Santuokoje įgytų ir dalintinų Å¡ioje byloje skolinių prievolių nėra, daugiau nekilnojamojo ar kito registruojamo turto neįgijo, o kitÄ turtÄ yra pasidalinę apsigyvendami skyrium. Tiek jo, tiek atsakovės gyvenimo sÄ lygos yra praktiÅ¡kai vienodos, geros, o gyvenimo bÅ«das tikrai atitinka vaiko interesus, abu tėvai nepilnametį sÅ«nų gerai prižiÅ«ri, auklėja ir lavina, deda visas įmanomas pastangas, kad jis taptų doru, darbščiu ir iÅ¡silavinusiu žmogumi. Su atsakove vaiko klausimu yra pasiekę kompromisÄ , kad po iÅ¡tuokos R.

D. ir toliau gyvens su abiem tėvais Å¡eimos bÅ«ste, tačiau, formaliai, jo gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o jis teiks vaikui iki pilnametystės iÅ¡laikymÄ po 160 Eur per mėnesį. Atsakovė įsipareigotina netrukdyti jam realizuoti tėvo teises, bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Su vaiku visi Å¡ie klausimai yra aptarti ir sprendimai priimti bendrai. IÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovės priteisti nepraÅ¡o. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad iki vestuvių su atsakove gyveno apie porÄ metų, susituokė(duomenys neskelbtini) m. Susilaukė vieno sÅ«naus. Jis visÄ santuokos laikotarpį juto, kad sutuoktinė jo nemyli, nerodo dėmesio, jis tik tarnavo, vergavo atsakovei. Darniai sugyveno tik tada, kai buvo klausoma atsakovės nuomonės. Jis mylėjo žmonÄ , bet ta meilė buvo be atsako. Gyveno dėl vaiko, rÅ«pinosi Å¡eima. Gal nebuvo idealus, ne viskÄ darė taip, kaip sutuoktinė norėjo. Jų su atsakove santykiai galutinai paÅ¡lijo, kai ji dėl nieko iÅ¡kvietė policijÄ .

Matyt policijÄ iÅ¡kviesti žmonai patarė jos dukra, kadangi pati skyrėsi, kviesdama policijÄ . Jam policijos pareigÅ«nai skyrė įspėjimÄ . Jis psichologinio smurto nenaudoja, pati atsakovė jį provokuoja, o paskui kviečia policijÄ . Jau metus laiko iki policijos iÅ¡kvietimo jie pradėjo miegoti atskiruose kambariuose. Jis nevartoja alkoholio, nesimuÅ¡a, nėra pavydus. Yra prikaiÅ¡iojęs kitus vyrus. Santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, nes ji ieÅ¡kojo priekabių, nebemiegojo kartu. Jis visada dirbo, jau maždaug 20 metų dirba laidojimo paslaugas teikiančioje įmonėje duobkasiu.

Atsakovė iÅ¡ pradžių nedirbo, dabar 6-7 metai dirba. SÅ«nui beveik 17 metų. Nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku. Jie gyvena visi viename bÅ«ste, bendrauja su vaiku. Sutinka mokėti 200 Eur periodines iÅ¡mokas kas mėnesį vaiko iÅ¡laikymui. ButÄ , esantį(duomenys neskelbtini), jis įsigijo 1997 m., kuomet dar net nepažinojo atsakovės. TÄ butÄ sudarė du kambariai ir virtuvė, iÅ¡ viso 54 m2, bei sandėliukas lauke. Su A. D. apsigyveno tame jo bute. Santuokos metu, prieÅ¡ 5-6 metus iÅ¡ mirusios kaimynės anÅ«ko jie bendrai su atsakove įsigijo butÄ , esantį(duomenys neskelbtini).

Paskui pagal teismo sprendimÄ Ä¯siteisino Å¡alia buvusius sandėliukus, kurie laikomi butu, esančiu(duomenys neskelbtini). Ä®giję papildomai du butus, buvo pradėti darbai visiems trims butams sujungti. Buvo iÅ¡griautos sienos, padarytos bendros patalpos. Keitė grindis, kalė sienas, lubas plokÅ¡tėmis, dėjo langus, klojo laminatÄ . Remontus darė iÅ¡ savo darbo pajamų ir pajamų, gautų iÅ¡ sendaikčių veiklos. A. D. prisidėdavo prie remontų, kad neliktų nuoÅ¡alyje. Pvz. jam investavus 400 Eur, ji prisidėdavo 100 Eur.

Remontus darė pats, samdė žmogų tik langams sudėti, mokėjo 3-4 dienas po 50 Eur. Sujungiant butus, A. D. norėjo jo butÄ Nr. 2, prijungti prie naujai įgytų butų, bet jis prieÅ¡taravo. Jų gyvenamoji patalpa buvo Å¡ildoma krosnimi, malkomis, bet atsakovė įsigeidė įsivesti dujinį Å¡ildymÄ . Ji gavo palikimo 5000 Eur ir už tuos pinigus buvo įvestas dujinis Å¡ildymas. Praėjus 3 mėnesiams po butų sujungimo įsivedė dujinį Å¡ildymÄ . Po to dar remontavo laiptus, balkonÄ .

BalkonÄ remontavo 2020 m. vasarÄ , jo remontui pinigų nesiskolino, apie 800 Eur paskolÄ iÅ¡ L. S. jis nežino, tiesiog atsakovė su savo dukra pasirašė kažkokį lapelį. A. D. nori nusavinti jo turtÄ . Jo nuomone, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, jiems su atsakove priklauso tik tie du santuokos metu įgyti butai, kurie Å¡iuo metu sudaro dalį viso buto, kuriame jie gyvena. Atsakovei priteisus 1/2 dalį tų dviejų butų, jis geranoriÅ¡kai leistų jai ir vaikui naudotis kambariais, pažymėtais 2-3 ir 2-6, o virtuve 2-7 turėtų bÅ«ti naudojamasi bendrai.

Jis nesutinka įsirengti atskiros virtuvės. Mano, kad po santuokos nutraukimo jie puikiai galėtų gyventi bute taip, kaip gyvena iki šiol, t.y. jis naudojasi kambariais 2-2, 2-4, 2-5, A. D. su vaiku naudojasi kambariais 2-3, 2-6, o virtuve, dušu ir tualetu jie naudotųsi bendrai. Šiuo metu jis sūnaus išlaikymui kas savaitę A. D. duoda po 40 Eur, jie abu per pusę moka visus buto komunalinius mokesčius. Mano, jog turto vertė yra pakilusi. Santuokos metu bet kurio iš sutuoktinių uždirbtos lėšos yra bendra jungtinė nuosavybė.

Buvo imta paskola namo išorės apkalimui dailylentėmis. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė priešieškinio reikalavimus, ypač dėl turto padalinimo, atmesti. Nurodė, kad ieškovas sutiktų su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esminių sutuoktinių pareigų pažeidimų nei viena šalis nenurodė. Tiesiog ilgainiui sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas dėl kiekvieno iš jų elgesio. Nesutarimai yra tokie, kad kompromisų rasti nebepavyko.

Esant tokiai įtampai, jokios priemonės susitaikymui nebėra prasmingos. Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tarp Å¡alių ginčo nėra. Abi Å¡alys tinkamai rÅ«pinasi vaiku, jį iÅ¡laiko. Ginčas kyla dėl turtinių klausimų. Nesutinka, kad atsakovė savo lėšomis iÅ¡ esmės pagerino ieÅ¡kovo turtÄ ir ji galėtų pretenduoti į jį. 2018 m. įvykdžius trijų namų valdų sujungimÄ , V. D. iki vestuvių įgytas butas liko jo asmenine nuosavybe.

Projektas buvo abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytas ir tai vertintina, kaip Å¡alių susitarimas dėl jį sudarančio turto statuso. Atsakovė savo investuotomis asmeninėmis lėšomis nepakeitė V. D. turto statuso. IÅ¡ sesers nuo 2013 m. gautos smulkios piniginės lėšos nepagrindžia, kad atsakovė jas investavo į bÅ«sto remontus ir jomis buvo esmingai pagerintas butas. Nėra įrodymų, kad iÅ¡ mamos palikimo gautus 7000 Eur, atsakovė panaudojo į bÅ«sto remontÄ . Ne dėl atsakovės investicijų yra padidėjusi bÅ«sto vertė, o dėl padėties nekilnojamojo turto rinkoje. 7000 Eur niekaip nėra įmanoma iÅ¡ esmės pagerinti trijų bÅ«stų vertės. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neturėtų bÅ«ti tenkintas, nes praÅ¡oma nustatyti naudojimÄ si buto dalimi, priklausančia V.

D.. Kreditorinio įsipareigojimo L. S. nepripažįsta, nes nėra netgi piniginę prievolę patvirtinančio dokumento. Tokia naudojimosi butu tvarka, kokiÄ praÅ¡o nustatyti atsakovė, negali bÅ«ti nustatyta, nes atsakovei nepriklauso tiek buto ploto, kiek ji norėtų naudotis; parengta schema yra su trÅ«kumais (vietos apžiÅ«ros metu buvo nustatyti realios situacijos neatitikimai); įpareigojimas ieÅ¡kovui patalpoje 2-2 įsirengti virtuvę yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo, sutikslinusi reikalavimus, praÅ¡o:

1. SantuokÄ tarp A. D. ir V. D., įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2. Nutraukus santuokÄ , palikti santuokines pavardes.

3. Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus R. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

4. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. D. materialinį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui R. D. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų priėmimo dienos iki R. D. pilnametystės, priteistÄ sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Nustatyti, kad nepilnamečio R. D. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos ji.

6. Nustatyti, jog ieškovas V. D. maksimaliai ir netrukdomai pagal galimybes bendraus ir dalyvaus nepilnamečio sūnaus R. D. auklėjime bendru šalių sutarimu, iš anksto suderintu laiku.

7. Pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe 29/50 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), su jam priklausančia negyvenamÄ jÄ patalpa - sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), į kuriuos Å¡iuo metu yra įregistruotos nuosavybės teisės ieÅ¡kovo vardu.

8. Santuokos metu įgytÄ turtÄ padalinti taip: pripažinti nuosavybės teises ir jai, A. D. priteisti 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė - 7900,00 Eur), ir 1/2 dalį Å¡io buto priklausinių, t.y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė — 18,00 Eur) ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių — kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/9 dalies vidutinė rinkos vertė - 0,89 Eur), esančių(duomenys neskelbtini); pripažinti nuosavybės teises ir ieÅ¡kovui V.

D. priteisti 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė - 7900,00 Eur), ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t.y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos -sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė - 18,00 Eur) ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/9 dalies vidutinė rinkos vertė - 0,89 Eur), esančių(duomenys neskelbtini).

9. Nustatyti nekilnojamuoju turtu, esančiu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ taip: jai, A. D. priteisti naudotis buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje pažymėtas žymenimis 2-3, 2-6, 2-7, 2-8, 2-10, 2-11; ieÅ¡kovui V. D. priteisti naudotis buto/patalpos -buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje pažymėtas žymenimis 2-2, 2-4, 2-5, 2-9, 2-12; bendram Å¡alių naudojimui palikti buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpÄ UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje pažymėtÄ Å¾ymeniu 2-1; įpareigoti ieÅ¡kovÄ V. D. UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje žymimoje patalpoje 2-2 savo lėšomis įsirengti virtuvę.

10. Kreditorinį įsipareigojimÄ pagal 2020 m. liepos 15 d. L. S. paskolos raÅ¡tÄ dėl 800 Eur kredito pripažinti solidariÄ ja ieÅ¡kovo V. D. ir atsakovės A. D. atsakomybe. Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė vienas vaikas - sÅ«nus R. D., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo pat bendro gyvenimo pradžios santykiai tarp jų su ieÅ¡kovu nesiklostė itin sklandžiai. Dažnai kildavo įvairÅ«s barniai, ieÅ¡kovas nuolat iÅ¡ jos tyčiojosi, dažnai jai priekaiÅ¡tavo dėl įvairių gyvenimiÅ¡kų aplinkybių ir situacijų.

Nuolatinis psichologinis smurtas tęsėsi visÄ santuokinį gyvenimÄ . Nors ji buvo itin lojali sutuoktinė savo vyrui, tačiau visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo sulaukdavo kaltinimų ir dėl neiÅ¡tikimybės. Dėl vyro noro atsakovę visur ir visada kontroliuoti, ji negalėdavo viena iÅ¡eiti net į parduotuvę. Nepaisant to, ji stengėsi visais įmanomais bÅ«dais ieÅ¡kovui įtikti, rÅ«pinosi namais, buitimi bei vaiku. Ne sykį ieÅ¡kovui siÅ«lė kreiptis pagalbos dėl tokio jo netinkamo elgesio Å¡eimos atžvilgiu, tačiau V.

D. į praÅ¡ymus nereagavo. IeÅ¡kovas jų Å¡eimos ryÅ¡io niekuomet nebuvo linkęs puoselėti ar stiprinti. Jis niekada nebuvo suinteresuotas organizuoti ir praleisti bendras Å¡eimos atostogas, todėl tokių sutuoktiniai net nėra turėję per visÄ jų santuokinį gyvenimÄ . IeÅ¡kovas taip pat niekuomet nesidomėjo ir aktyviai nedalyvavo vaiko gyvenime, jo auginime bei auklėjime, nesilankė vaiko ugdymo įstaigose, ugdymo įstaigų rengiamose Å¡ventėse ar organizuojamuose susirinkimuose. Nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad dėl iÅ¡irusios santuokos yra kalta tik ji, kadangi neva nevykdė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir Å¡eima bei kitų įstatyme numatytų pareigų.

Pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad ji visuomet rÅ«pinosi vaiku bei namais, turėjo darbÄ ir uždarbį, kuriuo prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Jos nuomone, santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes jis nedarė iÅ¡vadų dėl savo elgesio, nekeitė jo, nebuvo lojalus sutuoktinis, nevykdė reikiamų pareigų, inicijuodavo įvairias konfliktines situacijas, Å¡eimoje nebuvo nei darnos, nei ramybės. IeÅ¡kovo konfliktiÅ¡kÄ bÅ«dÄ iÅ¡ dalies įrodo ir TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato TelÅ¡ių rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡duota pažyma, kurioje nurodyta, kad V.

D. buvo įspėtas pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ dėl neleistino, prieÅ¡ingo visuomenei ir jos narių interesams elgesio. IÅ¡laikymo sau atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo nereikalauja. Nors pradiniame prieÅ¡ieÅ¡kinyje ji buvo nurodžiusi, kad kreditorinių įsipareigojimų nėra, tačiau proceso eigoje paaiÅ¡kėjo, kad 2020 m. liepos 15 d. L. S. paskolino Å¡alims 800 Eur, kurie buvo panaudoti Å¡eimos turto pagerinimui (balkono įrengimui). Skola nėra grÄ Å¾inta iki Å¡iol, todėl L.

S. laikytina Å¡alių kreditore, o atsakomybė pagal minėtÄ paskolÄ turėtų bÅ«ti pripažinta Å¡alių solidariÄ ja prievole. Su ieÅ¡kovo reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko R. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ja, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, sutinka. NeprieÅ¡tarauja, kad V. D. maksimaliai pagal galimybes bendrautų su nepilnamečiu jų vaiku ir dalyvautų jo auklėjime, iÅ¡ anksto susitikimų laikÄ suderinęs su atsakove. Å iuo metu ieÅ¡kovas vaiko iÅ¡laikymui skiria 160 Eur per mėnesį.

Jos nuomone, Å¡i suma yra nepakankama sÅ«naus iÅ¡laikymui, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo sÅ«nui turėtų bÅ«ti priteistas materialinis iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį bent po 200 Eur nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Iki santuokos sudarymo V. D. asmeninės nuosavybės teise turėjo įgijęs butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamÄ jÄ patalpÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini).

Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), ir butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini). Kito santuokos metu įgyto registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra.

Tiek ieÅ¡kovui asmenine nuosavybės teise priklausantį, tiek Å¡alims kartu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius butus sutuoktiniai nusprendė sujungti į vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Remiantis 2018 m. liepos 9 d. TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. S-l 8-07-01, sujungiant patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas naujas gyvenamosios (butų) paskirties butas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir adresas -(duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad viena iÅ¡ sujungtų patalpų ieÅ¡kovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, sujungus aukščiau paminėtus visus tris butus, Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog 29/50 dalys naujai suformuoto buto, esančio(duomenys neskelbtini), V. D. priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir 21/50 dalys naujai suformuoto buto atsakovei ir ieÅ¡kovui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Suformavus naujÄ nekilnojamojo turto objektÄ , sutuoktiniai kartu ėmė jį kapitaliai remontuoti.

Visam butui buvo atlikti esminiai pagerinimai, t. y. įvestas vandentiekis, kanalizacija, dujos, renovuota Å¡ildymo sistema, sudaryta galimybė vandenį Å¡ildyti dujomis, pakeisti langai, įrengtas tualetas, į kambarius sudėtos durys, tapetais iÅ¡klijuotos sienos, grindys iÅ¡klotos laminatu, suremontuotas balkonas. Didžioji dalis viso remonto iÅ¡laidų buvo padengta iÅ¡ jos asmeninių lėšų – 7000 Eur, kuriuos ji gavo pardavusi paveldėtÄ turtÄ . Nepakankant Å¡ių lėšų remonto darbams atlikti, papildomai 800 Eur sutuoktiniai pasiskolino iÅ¡ jos dukros L.

S.. Dar iki patalpų sujungimo į vienÄ butÄ , 2017 m. buvo paimtas 1500 Eur kreditas patalpų apÅ¡iltinimui. Kreditas grÄ Å¾intas iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų. Be to, daug piniginių lėšų remontui buvo paskolinusi ir jos sesuo V. G.. Visos skolos buvo panaudotos Å¡eimos interesams, remontui, ir grÄ Å¾inamos iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų. IeÅ¡kovui priklausanti naujai suformuoto buto dalis, atlikus kapitalinį remontÄ , buvo iÅ¡ esmės pagerinta santuokos metu, naudojant tiek, didžiÄ ja dalimi, jos asmenines, tiek bendras Å¡eimos lėšas.

Nekilnojamojo turto objektų iki sujungimo bendra vidutinė rinkos vertė siekė 7299 Eur, o po sujungimo buto vidutinė rinkos vertė yra 15800 Eur, t. y. daugiau nei du kartus didesnė. Jos nuomone, teisėtai ir pagrįstai teismo ji praÅ¡o ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , t.y. 29/50 dalis su jam priklausančia negyvenamÄ jÄ patalpa - sandėliu ir 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Padalinus butÄ po 1/2 dalį, turėtų bÅ«ti nustatyta naudojimosi butu tvarka pagal UAB „Domidėja“ parengtÄ planÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 1997 m. vasario mėn. V. D. įsigijo butÄ , o tų pačių metų rugpjūčio mėn. jie tame bute pradėjo gyventi kartu. IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas 6 metus nedirbo. Ji dirbo sezoninį darbÄ (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo kartu gyventi, jie nieko neturėjo, miegojo ant grindų, mamos nešė jiems maistÄ . (duomenys neskelbtini) jie susituokė, (duomenys neskelbtini) m. gimė sÅ«nus.

Ji augino sÅ«nų, o paskui buvo registruota darbo biržoje, gavo iÅ¡mokas. Vyro psichologinis smurtas pasireiÅ¡kė nuo pat pradžių ir trunka daugiau nei 20 metų. Nuolat buvo prikaiÅ¡iojami kiti vyrai, netgi tada, kai ji namuose augino vaikÄ . Ji labai stengėsi dėl Å¡eimos. Nuo psichologinio smurto jai paÅ¡lijo sveikata, yra diagnozuota depresija. Paskutinį kartÄ , kai V. D. vėl pakėlė skandalÄ , ji iÅ¡kvietė policijÄ . Nebegali taip toliau gyventi. Gydėsi depresijÄ , Å¡iuo metu jaučiasi gerai, lankė reabilitacijÄ .

Po policijos iÅ¡kvietimo V. D. nebevartoja necenzÅ«rinių žodžių, tačiau vis nepalieka jos ramybėje, praeidamas pro Å¡alį pasako „žiurkė“ ar kažkÄ panaÅ¡aus. Fizinio smurto nebuvo. Jie daug metų pragyveno V. D. bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kai ieÅ¡kovas pradėjo dirbti, o ji gauti iÅ¡mokas iÅ¡ darbo biržos, tada po truputį prasidėjo tame bute remontai. Skolinosi pinigus iÅ¡ jos tėvų. Už pasiskolintus 3000 litų įsirengė Å¡ildymÄ , duÅ¡Ä . Paskui mirė kaimynė, gyvenusi bute Nr. (duomenys neskelbtini).

Ji tos kaimynės anÅ«kui, grįžusiam iÅ¡ kalėjimo, padėjo susitvarkyti visus dokumentus, kad Å¡is galėtų paveldėti, nes buvo praleisti terminai, ir tada jie iÅ¡ to anÅ«ko už 5000 Eur įsigijo butÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo sprendimu buvo įteisinta buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybė, kuris prieÅ¡ tai buvo beÅ¡eimininkiai sandėliukai. Kai turėjo tris butus, pirmais metais gavo tris atskiras sÄ skaitas už Å¡iukÅ¡les, tai buvo labai brangu. Dėl to, jie nutarė turimus tris butus sujungti.

Ji ėjo į visas reikalingas tarnybas, pas architektus, ruošė projektus ir tie butai buvo sujunti. V. D. norėjo, kad sujungus butus, liktų jo anksčiau įgyto buto adresas. Sujungiant butus fiziÅ¡kai daug darbų atliko pats ieÅ¡kovas, klojo grindis, tapetavo ir t.t. Tik tiems darbams, pvz. santechnikai, kurių jis nesugebėjo atlikti pats, buvo samdomi specialistai. Mirus jos mamai, 2020 m. jos su sese pardavė mamos butÄ ir gavo po 7000 Eur. Å iuos pinigus ji investavo į dujinio Å¡ildymo įvedimÄ bute ir remontÄ .

Dujinio Å¡ildymo įvedimas kainavo 6000 Eur ir dar tuo pat metu jie virtuvę, buvusiÄ patalpoje 2-2, perkėlė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas. Visi remontai galutinai buvo baigti po dujinio Å¡ildymo įvedimo. 2017 m. ėmė paskolÄ namo iÅ¡orės apkalimui dailylentėmis. Taip pat 800 Eur yra pasiskolinę iÅ¡ L. S.. IeÅ¡kovas apie tÄ paskolÄ Å¾ino, iÅ¡ tų pinigų remontavo balkonÄ . Å iuo metu jie gyvena tame pačiame bute, tačiau yra pasiskirstę kambarius, kuriame kuris iÅ¡ jų bÅ«na.

Virtuve, duÅ¡u, tualetu naudojasi bendrai, tačiau ji toliau taip gyventi nenori, bendrų patalpų su V. D. negali likti. IeÅ¡kovas neperka jokių priemonių: skalbiklių, Å¡ampÅ«nų, muilo, tualetinio popieriaus, tačiau viskÄ jos naudoja. Jis eina su batais, pritrypia, nevalo bendrų patalpų, ji turi valyti. Ji nori įsirengti atskirÄ duÅ¡Ä , tualetÄ , o ieÅ¡kovas patalpoje 2-2, kur anksčiau buvo virtuvė, turėtų įsirengti sau virtuvę. Vaiko iÅ¡laikymui V. D. duoda po 40 Eur kas savaitę, tačiau ji norėtų, kad visÄ mėnesiui skirtÄ iÅ¡laikymo sumÄ jis sumokėtų vienu kartu.

Su vaiku V. D. bendrauja, tačiau dažnai ir konfliktuoja. Buto komunalinius mokesčius moka per pusę. Atsidalinti iš bendrosios nuosavybės nėra galimybės. Ji neturi išeiti kur gyventi, o kompensacijos V. D. tikrai nesumokėtų, nes neturi pinigų. Jie abu yra dirbantys, bet gauna minimalius darbo užmokesčius. Ieškovas užsiima sendaikčių veikla, tačiau daugiau išleidžia pinigų, negu uždirba. Prie šeimos biudžeto iš sendaikčių veiklos nelabai tebuvo prisidedama, nes, netgi atsiradus pirkėjui, V.

D. brangesnių, geresnių daiktų neparduodavo. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus, prašė ieškinį, tiek kiek jis prieštarauja priešieškiniui, atmesti. Nurodė, kad vienareikšmiškai konstatuoti, kuris iš sutuoktinių yra kaltesnis dėl santuokos nutrūkimo nėra paprasta. Tačiau, teisminio proceso metu, duodant paaiškinimus, išryškėjo ieškovo susireikšminimas, nuolatinis dominavimas situacijoje atsakovės atžvilgiu.

Gyvenant Å¡eimoje tai turėjo iÅ¡ryÅ¡kėti dar labiau. Atsakovė nuolat žeminama galėjo pasijusti nereikalinga. Negalima lojaliu laikyti sutuoktinio elgesio, kuomet reikalinga dėl jo elgesio kviesti policijÄ . Liudytojos V. G., L. S. patvirtino aplinkybes dėl nepagrįsto pavydo, sutuoktinės žeminimo. Dėl to praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės. Ginčo nėra dėl su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų. Nesutinka su ieÅ¡kovo atstovo iÅ¡sakyta pozicija, jog nėra jokių pagrindų V.

D. asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2018 m. sudarytas susitarimas dėl trijų patalpų sujungimo nepaneigia galimybės asmeninį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Å iuo atveju V. D. turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų. V. D. bute buvo atliktas kapitalinis remontas, tai yra nepaneigta aplinkybė. 1997 m. įgytas butas, tais pačiais metais jie pradėjo bute gyventi, o (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ .

Abi Å¡alys pripažino, kad atsakovei atsikrausčius pas ieÅ¡kovÄ , asmeninė jo nuosavybė buvo be jokių patogumų, miegojo ant grindų, skolinosi pinigus Å¡io buto remontui. Vėliau Å¡alys įgijo du butus, esančius Å¡alia. Abi Å¡alys kÅ«rė bendrÄ ateitį, tinkamÄ gyvenimui bÅ«stÄ . Sujungus visas tris patalpas buvo atliktas kapitalinis remontas bendromis sutuoktinių lėšomis. Esant pinigų stygiui buvo skolinamos lėšos, naudojamos bendriems interesams, o vėliau grÄ Å¾inamos. Sutuoktiniai gavo darbo užmokesčius, ieÅ¡kovas gavo pajamas iÅ¡ savo hobio, buvo investuotos ir atsakovės paveldėtos lėšos.

IeÅ¡kovas pripažino, kad dujinis Å¡ildymas buvo įvestas iÅ¡ atsakovės paveldėtų lėšų. Kreditorinis įsipareigojimas L. S. yra abiejų Å¡alių solidarioji atsakomybė, nes pinigai buvo panaudoti bendriems poreikiams, t. y. balkono remontui. Naudojimosi butu tvarkÄ yra bÅ«tina nustatyti dėl konfliktiÅ¡kų Å¡alių santykių. Schema yra parengta kadastro duomenų pagrindu ir jÄ Ä¯gyvendinti yra galimybės. Vietos apžiÅ«ros metu nustatyti neatitikimai nėra kliÅ«tis tokiai naudojimosi butu tvarkai, kokios praÅ¡o atsakovė, nustatyti.

Atsidalinti nuosavybę natÅ«ra arba iÅ¡mokant kompensacijÄ , nėra galimybės. IÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, kad Å¡alys yra radusios kompromisÄ dėl klausimų, susijusių su jų nepilnamečiu vaiku R. D.. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina A. D.. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos specialistai bendravo su nepilnamečiu R. D., kuris nurodė, kad sutinka su jo gyvenamosios vietos nustatymu su motina, nes tėvas kartais elgiasi neadekvačiai, kalba visokias nesÄ mones.

IeÅ¡kovo praÅ¡oma iÅ¡ jo vaikui priteisti 160 Eur periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį suma yra minimali, nelabai pakankama vaikino poreikiams patenkinti. Abi Å¡alys neturi daugiau nepilnamečių vaikų, yra dirbantys, sveiki, todėl turėtų užtikrinti vaiko poreikius į tinkamas, saugias, sveikas gyvenimo sÄ lygas. Konkreti vaiko bendravimo su tėvu tvarka neturėtų bÅ«ti nustatyta, nes vaikinas yra beveik 17 metų amžiaus, gyvena su tėvais viename bÅ«ste, todėl V. D. galėtų dalyvauti vaiko bendravime niekaip nesuvaržytai, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatytos faktinės aplinkybės Å alys santuokÄ sudarė(duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Å alys turi vienÄ nepilnametį vaikÄ R. D., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal VÄ® Registrų centro pažymas Å¡alių vardu nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas toks nekilnojamasis turtas:

1) registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6782 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti ir registruoti statiniai: pastatas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalis kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registre Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat registruota V. D. asmenine nuosavybe 1/9 dalis statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų 1997 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. TZB1-980;

2) registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus daiktus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/9 dalys priklausančios butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 21/50 dalys įregistruotos kaip sutuoktinių V. D. ir A. D. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6782, teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimÄ Nr. 2YT-1401-187/2017 ir 2018 m. liepos 9 d. pažymÄ apie naujai suformuotÄ nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. S-18-07-1, o 29/50 dalys įregistruotos kaip asmeninė V. D. nuosavybė pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1644 ir 2018 m. liepos 9 d. pažymÄ apie naujai suformuotÄ nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. S-18-07-1;

3) registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sandėlis įregistruotas asmenine V. D. nuosavybe pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1644. Trys butai buvo sujungti į vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal VÄ® Registrų centro 2018 m. birželio 11 d. patalpų sujungimo schemÄ . Å alys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. 2020 m. balandžio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu atsakovė A.

D. paveldėjo 1/2 dalį buto, esančio(duomenys neskelbtini) . 2020 m. balandžio 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi minėtas butas buvo parduotas, A. D. už jai priklausančiÄ buto dalį gavo 7000 Eur. IÅ¡ pažymų apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, kad ieÅ¡kovas V. D. dirba UAB „G.“, gauna vidutiniÅ¡kai apie 300 Eur darbo užmokestį per mėnesį; taip pat jis dirba UAB „D.“, gauna vidutiniÅ¡kai apie 80 Eur darbo užmokestį per mėnesį.

UAB „D.“ yra parengusi patalpų padalijimo schemÄ (paskutinė antrÄ kartÄ patikslinta schema pateikta 2022 m. kovo 15 d.), pagal kuriÄ atsakovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ . Dėl santuokos nutraukimo Byloje nėra ginčo dėl to, jog Å¡alių santuoka realiai yra nutrÅ«kusi. Nors Å¡alys gyvena viename bÅ«ste, tačiau daugiau kaip vienerius metus jie netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo ir santuoka nebegali bÅ«ti iÅ¡saugota. Å alių pozicijos iÅ¡siskyrė dėl santuokos nutraukimo pagrindų.

Abi Å¡alys procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, prieÅ¡ieÅ¡kinyje) dėl santuokos iÅ¡irimo kaltino viena kitÄ . Teismo posėdžiu metu ieÅ¡kovas sutiko, jog dėl santuokos iÅ¡irimo galėtų bÅ«ti pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė. Atsakovė palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Nagrinėjamu atveju Å¡alys aplinkybių, sudarančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytas prezumpcijas, kaip jų santuokos iÅ¡irimÄ lėmusių priežasčių nenurodė ir neįrodinėjo.

Abi Å¡alys kito sutuoktinio kaltę argumentavo nelojalumu, nepagarba, tarpusavio supratimo stygiumi, atsakovė kaltina ieÅ¡kovÄ psichologiniu smurtu, dėl ko ji susirgo depresija. Visgi iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad per ganėtinai ilgÄ jų santuokinį gyvenimÄ bÅ«ta įvairių situacijų, kuomet kilo buitiniai konfliktai, nesutapo požiÅ«riai į skirtingas gyvenimiÅ¡kas situacijas, iÅ¡siskyrė požiÅ«riai į Å¡eiminius santykius, tarpusavio bendravimÄ . Atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieÅ¡kovo pavydÄ , nepagrįstus įtarinėjimus neiÅ¡tikimybe, nuolatinius priekaiÅ¡tus dėl kitų neva esamų vyrų, patvirtino liudytojomis apklaustos V.

G., L. S.. Pats ieÅ¡kovas nurodė nesÄ s pavydus, tačiau neneigė kartais iÅ¡sakęs įtarimus dėl neiÅ¡tikimybės. Taip pat jis nurodė, kad atsakovės jokiais necenzÅ«riniais žodžiais nevadina, pati atsakovė provokuoja konfliktus, o paskui kviečia policijos pareigÅ«nus. IÅ¡ TelÅ¡ių apskrities VPK TelÅ¡ių rajono PK 2021 m. rugpjūčio 18 d. praneÅ¡imo matyti, kad iÅ¡nagrinėjus 2021 m. rugpjūčio 17 d. A. D. skundÄ , V. D. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta atsakomybė dėl neleistino, prieÅ¡ingo visuomenei ir jos narių interesams elgesio, asmuo įspėtas pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Å ios aplinkybės rodo, jog V. D. santuokos metu elgėsi netinkamai, dėl ko jam buvo taikytas įspėjimas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. D. skundas policijai buvo pateiktas jau pradėjus nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo (V. D. ieÅ¡kinys gautas 2021 m. liepos 1 d.). Akivaizdu, jog vykstant teisminiam ginčui, bet Å¡alims tebegyvenant viename bÅ«ste, kyla įvairių konfliktinių situacijų. Juo labiau, kad pagal ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus Å¡alių santykiai buvo paÅ¡liję jau prieÅ¡ metus iki minėto policijos iÅ¡kvietimo, Å¡alys buvo pradėjusios miegoti atskiruose kambariuose.

Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad santuokos laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2021 m. V. D. netinkamas elgesys būtų svarstytas kokių nors teisėsaugos institucijų ar A. D. būtų pateikusi daugiau skundų dėl vartojamo psichologinio smurto nėra. Medicininių išrašų apie jai diagnozuotas psichologines problemas, ligas, atsakovė taip pat nepateikė. Ieškovas jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių vien tik atsakovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo taip pat nepateikė.

Å alių santuokinis gyvenimas truko pakankamai ilgÄ laikÄ (daugiau nei 20 metų), atsakovės teigimu nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios pasireiÅ¡kė sutuoktinio psichologinis smurtas, kontrolė, ieÅ¡kovas taip pat turi priekaiÅ¡tų atsakovei, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog per visÄ tÄ laikotarpį Å¡alys ėmėsi kokių nors realių priemonių savo santykiams pataisyti. Ilgainiui Å¡alių santuokoje iÅ¡ryÅ¡kėjo nesuderinamas charakterių skirtingumas, požiÅ«rio į Å¡eimÄ , sutuoktinių tarpusavio santykių vystymÄ skirtumai, dėl ko Å¡alys neberado kompromisų įvairiais klausimais.

Tikėtina, jog abiejų Å¡alių elgesys vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iÅ¡irti. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų bÅ«du, nesiekė tarpusavio supratimo, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrÄ santuokinį gyvenimÄ , kaltino viena kitÄ nelojalumu. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti Å¡eimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

SantuokÄ nutraukus, Å¡alims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus R. D. gyvenamosios vietos nustatymo. Å alys ir jų nepilnametis vaikas sutinka, kad R. D. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bÅ«tų nustatyta su motina A. D.. IÅ¡vadÄ teikianti institucija jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas ar atsakovė netinkamai vykdytų tėvų pareigas, pažeistų vaiko interesus, nesudarytų tinkamų gyvenimo, mokymosi, sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygų, neturi, jokių nusiskundimų dėl Å¡ios Å¡eimos niekada nėra gauta.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių nepilnamečio vaiko R. D. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove A. D. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas V. D. po santuokos nutraukimo galėtų bendrauti bei dalyvauti sūnaus R. D. auklėjime maksimaliai bei niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų ir vaiko interesus. Šalys ir jų nepilnametis vaikas gyvena viename būste, nuolat bendrauja su abiem tėvais, nenustatyta, jog kuris nors iš tėvų kliudytų sūnui bendrauti su tėvu ar motina.

Kaip minėta, abi Å¡alys tinkamai rÅ«pinasi vaiku, jokių duomenų, kad bendravimas su tėvu pažeistų R. D. interesus, nenustatyta. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė pritarė Å¡alių pozicijai, jog jokios konkrečios V. D. bendravimo su vaiku tvarkos nėra bÅ«tina nustatyti. Vaikas yra beveik 17 metų amžiaus, pats planuojantis savo dienotvarkę, savarankiÅ¡kas, todėl konkreti bendravimo su tėvu tvarka gali tik apsunkinti. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, nustatytina, jog ieÅ¡kovas V.

D. po santuokos nutraukimo galės bendrauti bei dalyvauti sÅ«naus R. D. auklėjime maksimaliai bei niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų ir vaiko interesus, o atsakovė įpareigotina netrukdyti tokiam tėvo ir vaiko teisių įgyvendinimui (CK 3.170 straipsnis). Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ jo priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui R. D. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 160 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

D. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui R. D. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį bei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas sutiko su tokiu atsakovės reikalavimu, nurodė, jog sutinka mokėti vaiko iÅ¡laikymui po 200 Eur kas mėnesį. IÅ¡vadÄ teikianti institucija tokiam priteistino iÅ¡laikymo dydžiui (200 Eur) neprieÅ¡taravo, teikdama iÅ¡vadÄ buvo nurodžiusi jog 160 Eur suma yra labai minimali, įvertinus vaiko amžių bei poreikius.

Abi Å¡alys yra dirbančios, kitų iÅ¡laikytinių neturi, todėl gali teikti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko bÅ«tinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Be to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ mokamomis vaikui iÅ¡mokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį.

Å iuo atveju Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i, jų abiejų gaunamos pajamos nėra didelės, turi vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , kuriame gyvena, transporto priemonių neturi. Å alių galimybės iÅ¡laikyti vaikÄ yra praktiÅ¡kai vienodos, teismo vertinimu vaiko iÅ¡laikymui yra reikalinga mažiausiai 470 Eur suma per mėnesį, todėl Å¡iÄ sumÄ sumažinus mokama iÅ¡moka vaikui (nuo 2022 m. sausio 1 d. 73,50 Eur), iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas iÅ¡laikymas vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis).

Dėl sutuoktinių vienas kito išlaikymo Išlaikymo sau vienas iš kito ieškovas ir atsakovė nereikalauja, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Dėl santuokinio turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų Byloje kilo ginčas dėl santuokinio turto padalijimo, t. y. dėl santuokos metu įgyto turto masto. Šalys sutaria, jog joms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 21/50 dalys buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančio(duomenys neskelbtini).

Atsakovė praÅ¡o Å¡alių bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažinti 29/50 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančio(duomenys neskelbtini) ir visÄ minėtÄ butÄ padalinti Å¡alims po 1/2 dalį. IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais dėl minėto turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo kategoriÅ¡kai nesutinka. Byloje nustatyta, kad pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutartį ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise įgijo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., su priklausiniais, esantį(duomenys neskelbtini).

Å alys nuo 1997 m. rugpjūčio mėn. minėtame bute pradėjo gyventi, ten gyveno ir sudarę santuokÄ . Santuokos metu pagal 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimÄ Nr. 2YT-1401-187/2017 Å¡alys bendrosios jungtinės sutuoktinių įgijo tame pačiame name esančius 2 butus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresai: (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini). Å ie du naujai įgyti butai buvo sujungti su jau asmeninės nuosavybės teise turėtu V.

D. butu. Trijų butų sujungimas 2018 m. atliktas pagal VÄ® Registrų centro parengtÄ gyvenamųjų patalpų - butų, esančių (duomenys neskelbtini) sujungimo į vienÄ nekilnojamojo turto vienetÄ - gyvenamÄ jÄ patalpÄ - butÄ , schemÄ . Po sujungimo naujai suformuotai patalpai - butui, suteiktas naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas: (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 21/50 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A.

D. V. D. (Å¡i dalis atitinka jų santuokos metu įgytus butus, (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini)), o 29/50 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso V. D. (Å¡i dalis atitinka 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytÄ butÄ ). Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant sutuoktinių ginÄÄ dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bÅ«tina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu Å¡is turtas turi bÅ«ti iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi bÅ«ti nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės;

2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu;

3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018). Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieÅ¡ pagerinimÄ ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbÅ«s veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų V. G., L. S. paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡alims dar iki vestuvių pradėjus kartu gyventi ieÅ¡kovui V. D. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Å¡is butas ilgÄ laikÄ buvo ne jokių patogumų, centrinio Å¡ildymo.

Liudytoja L. S. paaiÅ¡kino, kad minėtame bute kartu su mama A. D. ir patėviu V. D. gyveno tol, kol jai suėjo 18 metų ir ji baigė mokyklÄ (iki 2005 m.). VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ butas buvo kÅ«renamas malkomis (krosnimi), vanduo į butÄ neÅ¡amas iÅ¡ vandens kolonėlės, buvusios kieme. Atsakovė A. D., liudytojos V. G., L. S. paaiÅ¡kino, kad Å¡eimos gyvenimo sÄ lygos buvo sudėtingos, jie gyveno nepritekliuje, pagalbÄ maistu bei pinigais teikė Å¡alių tėvai. Po keletos metų nuo bendro gyvenimo pradžios, V.

D. pradėjus dirbti, A. D. gaunant socialines iÅ¡mokas, Å¡alys pradėjo po truputį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ remontuoti. IeÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, jog iÅ¡ pradžių iÅ¡ atsakovės tėvų pasiskolinę 3000 litų, jie bute įsivedė vandentiekį, įsirengė centralinį Å¡ildymÄ (kÅ«renama malkomis). Taip pat bute pamažu buvo vykdomi kiti remonto darbai, įrengtas duÅ¡as, tualetas, atlikti einamieji remontai. 2016-2017 metais Å¡alys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo Å¡alia esančius du butus, kuriuos nutarė sujungti su jau turimu butu.

Atliekant butų sujungimÄ buvo iÅ¡griautos sienos, visame bÅ«ste buvo keičiamos grindys, langai, sienos, lubos kalamos plokÅ¡tėmis. Remontai buvo atliekami iÅ¡ Å¡alių gaunamų pajamų, turimų santaupų. Pats ieÅ¡kovas nurodė, jog abu su atsakove investavo į remontus savo gaunamas lėšas. Kai kuriems remonto darbams atlikti buvo skolinamasi, pvz. abi Å¡alys nurodė, jog 2017 m. buvo paimta 1500 Eur paskola, už Å¡iuos pinigus buto iÅ¡orinės sienos apkaltos dailylentėmis (paskolos gavimo faktÄ patvirtina atsakovės pateiktas 2017 m. rugpjūčio 16 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as).

Taip pat abi Å¡alys neginčija aplinkybės, jog po trijų butų sujungimo į visÄ butÄ buvo įvestas dujinis Å¡ildymas. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, 2020 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties, 2020 m. balandžio 29 d. atsakovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovė pardavė iÅ¡ mamos paveldėto buto, esančio(duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ir už tai gavo 7000 Eur. IÅ¡ esmės Å¡alys neginčija aplinkybės, jog bÅ«tent iÅ¡ atsakovės paveldėtos pinigų sumos buvo įvestas minėtas dujinis Å¡ildymas.

IeÅ¡kovas nurodė, jog dujinio Å¡ildymo įvedimas kainavo 5000 Eur, tačiau atsakovė nurodė, kad dujinis Å¡ildymas ir po to sekęs remontas (virtuvės perkėlimas iÅ¡ patalpos 2-2 į 2-7, krosnies iÅ¡griovimas) kainavo 6000 Eur. SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, pardavimo užsakymas, pardavimo iÅ¡ankstinė sÄ skaita patvirtina, jog dujinio Å¡ildymo įvedimas buvo atliekamas 2020 m. gegužės – rugsėjo mėn., t.y. jau po atsakovės paveldėtos pinigų sumos gavimo. PrieÅ¡ingai nei teigė ieÅ¡kovas ir jo atstovas, atsakovė, praÅ¡ydama 29/50 dalis ginčo buto pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savo reikalavimÄ grindžia ne vien tik paveldėtos 7000 Eur sumos investavimu į buto remontus, tačiau nurodo, jog santuokos metu iÅ¡ sutuoktinių bendrų lėšų buvo iÅ¡ esmės pagerintas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas.

Teismas su atsakovės pozicija sutinka. Teismu vertinimu Å¡ioje byloje yra nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, leidžiančios 29/50 dalis buto su priklausinių dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe:

1) asmeninis V. D. turtas buvo pagerintas iš esmės (atliktas buto kapitalinis remontas, pertvarkymas, iš buto be patogumų jis tapo butu su visais patogumais, vandentiekiu, centriniu šildymu, iš išorės atliktu atnaujinimu, apskritai toks butas, koks jis buvo 1997 m., šiuo metu nebeegzistuoja, jis yra sudėtinė sujungto buto dalis; žymiai pakilo būsto vertė ne tik dėl rinkos pokyčių, bet būtent dėl atliktų pagerinimų);

2) asmeninis V. D. turtas iš esmės pagerintas santuokos metu (remontai, inžinerinių sistemų įvedimas ir kt. esminiai pagerinimai atlikti santuokos metu iki 2020 m. rudens);

3) iÅ¡ esmės asmeninis V. D. turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis (remonto darbai atlikti, už paslaugas atsiskaityta, statybinės medžiagos pirktos iÅ¡ sutuoktinių bendrų lėšų arba pasiskolintų pinigų, paskolas vėliau grÄ Å¾inant iÅ¡ bendrų lėšų). IeÅ¡kovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad sujungiant butus nebuvo pakeistas V. D. turėto buto statusus, t.y. Å¡alys sudarė sandorį dėl butų sujungimo, sujungtame bute iÅ¡liekant asmeninei V. D. nuosavybei ir dėl to, 29/50 buto dalys negali bÅ«ti pripažintos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad sujungiant butus, naujai įgyti du butai buvo prijungiami bÅ«tent prie V. D. turėto buto, kaip pagrindinio objekto. PrieÅ¡ingai, patalpų sujungimo schema ir butų sujungimo į vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ -butÄ schemos aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (2018 m. birželio 11 d.) patvirtina, kad visi butai buvo sujungti paeiliui ir po sujungimo naujai suformuotÄ butÄ valdys, naudosis ir disponuos A. D. ir V. D. po lygiai. Å ios aplinkybės rodo, kad V. D. iki santuokos turėto buto, kaip savarankiÅ¡ko objekto neliko, jis buvo įjungtas į naujai suformuoto buto sudėtį.

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, 29/50 dalis buto su priklausinių dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), pripažintinos bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe ir tokiu bÅ«du santuokos metu įgytÄ dalintinÄ turtÄ sudaro butas su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), nenustatyta.

Dėl to, butas ir jo priklausiniai padalintini Å¡alims po 1/2 dalį natÅ«ra. Kito santuokos metu dalintino nekilnojamo turto, registruoto kilnojamojo turto nėra. Dėl kilnojamojo turto padalijimo Å¡alys yra susitarusios gera valia, nei viena iÅ¡ jų reikalavimų padalinti kilnojamÄ jį turtÄ byloje nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovas nurodė, jog Å¡alys kreditorinių įsipareigojimų, susidariusių santuokos metu, neturi. Atsakovė, patikslinusi prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡o kreditorinį įsipareigojimÄ pagal 2020 m. liepos 15 d.

L. S. paskolos raÅ¡tÄ dėl 800 Eur kredito pripažinti solidariÄ ja ieÅ¡kovo ir jos atsakomybe. Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 Eur (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikÄ , esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms pripažįstami Å¡alių paskolos teisiniai santykiai – įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ yra bÅ«tinas paskolos sutarties požymis.

Å iuo atveju atsakovė reikalavimÄ dėl kreditorinio įsipareigojimo pripažinimo solidariÄ ja Å¡alių atsakomybe grindžia L. S. 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡tu. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog skolinosi iÅ¡ dukros pinigus balkono remontui ir V. D. apie tai žinojo, pinigai buvo panaudoti bÅ«tent balkono remontui. IeÅ¡kovas nurodė, kad apie L. S. raÅ¡tÄ Å¾ino, tačiau, kad skolinosi pinigus ir naudojo juos balkono remontui nepripažino. Pati L. S., apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad skolino Å¡alims 800 Eur, davė Å¡iuos pinigus grynaisiais, kai svečiavosi Lietuvoje, tikslios datos, kada buvo pinigai paskolinti, nurodyti negalėjo. 2022 m. sausio 24 d. el. paÅ¡tu L.

S. informavo teismÄ , kad yra susipažinusi su A. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu, patvirtino savo pozicijÄ iÅ¡sakytÄ teismo posėdžio metu ir nurodė, kad mano, jog atsakomybė dėl skolos yra abiejų sutuoktinių. Teismo vertinimu, į bylÄ pateiktas 2020 m. liepos 15 d. L. S. raÅ¡tas nėra pagrindas pripažinti Å¡alių solidarų kreditorinį įsipareigojimÄ . Å iame raÅ¡te nėra A. D. ir/ar V. D. nurodymo, jog jie pinigus gavo ir įsipareigoja juos grÄ Å¾inti, niekaip neužtvirtinta, kad paskola imama bendru susitarimu, nėra paskolos gavėjo parašų.

V. D. apskritai neigė, kad skolinosi pinigus iÅ¡ L. S. balkono remontui. Nesant kreditorinį įsipareigojimÄ patvirtinančio, Å¡alių piniginę prievolę sukuriančio sandorio (įstatymų reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties), nėra pagrindo tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl įpareigojimo kreditorinį įsipareigojimÄ vykdyti solidariai jai ir ieÅ¡kovui. Dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Atidalinti butÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å¡alys nepraÅ¡o, to padaryti techniÅ¡kai nėra įmanoma, nėra parengtų atitinkamų projektų, kad bÅ«tų galima sukurti savarankiÅ¡kus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, kartu iÅ¡sprendžiant ir inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ildymo sistemos) klausimus. Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, vienai Å¡aliai priteisiant visÄ butÄ natÅ«ra ir jÄ Ä¯pareigojant kitai Å¡aliai sumokėti kompensacijÄ , taip pat nėra įmanoma, nes abi Å¡alys nurodė, kad neturi tam lėšų, gauna tik minimalius darbo užmokesčius.

Dėl to atsakovė praÅ¡o nagrinėti jos reikalavimÄ dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo pagal UAB „Domidėja“ parengtÄ pastogės patalpų padalijimo schemÄ (toliau - ir schema). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ pagal 2022 m. kovo 15 d. pateiktÄ (antrÄ kartÄ patikslintÄ ) UAB „Domidėja parengtÄ schemÄ . Atsakovė nurodė, jog Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, jos gyvena įtampoje. Nors jau ganėtinai ilgÄ laikÄ Å¡alys yra pasiskirsčiusios kambarius, kuriuose gyvena, tačiau yra iÅ¡likę ir bendrų patalpų: virtuvė, duÅ¡as, tualetas, ir tų bendrų patalpų naudojimas sukelia tarp Å¡alių papildomus nesklandumus.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jį tenkintų tolesnis naudojimasis virtuve, duÅ¡u, tualetu bendrai, nemano, jog dėl to kiltų problemų. Atsakovės teigimu, ji nebegali gyventi naudodamasi tam tikromis patalpomis bendrai su ieÅ¡kovu, praÅ¡o nustatyti tokiÄ naudojimosi butu tvarkÄ , kad bendrų patalpų liktų kuo mažiau. IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų matyti, jog konfliktai tarp Å¡alių kyla dėl bendrai naudojamų patalpų valymo, tvarkymo, tam tikrų buitinių jos nupirktų priemonių naudojimo.

Atsakovė nurodė, jog įgyvendinant schemos sprendinius ji įsipareigoja savo lėšomis įrengti pertvarÄ tarp patalpų 2-3 ir 2-5, įsirengti tualetÄ patalpoje 2-8, įsirengti vonios kambarį patalpoje 2-11, tuo tikslu suformuojant pertvaras dabartinėje virtuvėje 2-7, o ieÅ¡kovas turėtų bÅ«ti įpareigotas savo lėšomis įsirengti virtuvę patalpoje 2-2, kurioje anksčiau buvo jų virtuvė. IeÅ¡kovo teigimu, įgyvendinti atsakovės pateiktÄ schemÄ yra nerealu, neįmanoma padaryti vonios kambario virtuvės kampe, tualetas netilptų patalpoje 2-8, o jam įsirengti virtuvę patalpoje 2-2 kainuotų apie 4000 Eur, reikėtų keisti dujų vamzdžius, dujų įvadus, be to iÅ¡kiltų ir atskirų skaitiklių bÅ«tinybė.

Pagal UAB „Domidėja“ parengtÄ schemÄ , A. D. norėtų, jog jos naudojimui bÅ«tų priskirtos patalpos 2-3, 2-6, 2-7, 2-8, 2-10, 2-11, V. D. naudojimui turėtų bÅ«ti priskirtos patalpos 2-2, 2-4, 2-5, 2-9, 2-12, o Å¡alių bendrai bÅ«tų naudojamasi koridoriumi 2-1. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis.

Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 13 punktas).

Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos A.

T. 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Parengtoje schemoje nurodyta, kad šalims naudotis atitektų praktiškai vienodo dydžio patalpų plotas (ieškovui 47,10 m2, atsakovei 46,38 m2, o šalims bendrai 3,79 m2), kas atitiktų jų turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje (po ½ dalį), tačiau tokia prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, teismo vertinimu, neatitinka kitų teismų praktikoje išskirtų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų, proporcingumo principo.

IÅ¡ vietos apžiÅ«ros metu (2022 m. kovo 17 d.) nustatytų aplinkybių matyti, jog butas yra pritaikytas gyventi vienai Å¡eimai, jame įrengta viena virtuvė, vienas tualetas, viena duÅ¡o patalpa. Pagal atsakovės pateiktÄ schemÄ Å¡alys tam, kad galėtų naudotis joms priskirtomis patalpomis, turėtų įsirengti papildomÄ vonios kambarį, tualetÄ , virtuvę. Tokie pertvarkymai neabejotinai pareikalautų piniginių ir laiko resursų, yra susiję su esminiais patalpų pokyčiais, keičiant patalpų naudojimo paskirtį.

Be to, tokie numatyti pertvarkymai nėra suderinami su naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo institutu. BÅ«tent nustatant naudojimosi butu tvarkÄ , turi bÅ«ti galima kiekvienos Å¡alių naudojimui kuo minimalesnėmis sÄ naudomis paskirti izoliuotas buto dalis. Å iuo atveju, be pertvarkymų, papildomų patalpų įrengimo, patalpų izoliuoti ir priskirti naudoti Å¡alims nėra galimybės. Byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų, kiek tokios pertvarkos kainuotų, kas jas atliktų, ar tam yra techninės galimybės. Vietos apžiÅ«ros metu, apžiÅ«rint patalpÄ 2-7, kurios kampe atsakovė planuotų įsirengti voniÄ , Å¡i nurodė, jog dėl vonios įrengimo galimybių su santechnikais dar nesikonsultavo.

V. D. teigimu patalpoje 2-2 įsirengti virtuvę nėra realu, kadangi reikalinga pertvarkyti dujų teikimo į butÄ sistemÄ , kurios įvadas Å¡iuo metu yra patalpoje 2-7. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. tris Å¡alių turimus butus sujungiant į vienÄ , buvo atliktas buto remontas griaunant sienas tarp butų, keičiant grindis, įvestas dujinis Å¡ildymas. BÅ«tent tuo metu patalpoje 2-2 buvusi virtuvė buvo perkelta į patalpÄ 2-7, ten suformuotas dujų įvadas. Pagal dabartinį atsakovės planÄ , norint ieÅ¡kovui įsirengti virtuvę patalpoje 2-2 vėl bÅ«tų reikalinga atlikti dujų sistemos pertvarkÄ .

Jokių techninių sprendinių, kaip ieÅ¡kovas turėtų patalpoje 2-2 įsirengti virtuvę, kokių tai reikalautų sÄ naudų, Å¡alys nepateikė. Tokia pati situacija ir su atsakovės planais įsirengti tualetÄ patalpoje 2-8 bei vonios kambarį nuo virtuvės atskirtame kampe 2-11. Ar į patalpÄ 2-8 įmanoma atvesti nuotekų Å¡alinimo įvadÄ , jokių techninių sprendinių, sÄ matos nėra pateikta. Patalpos 2-7 kampe, kuriame atsakovė planuotų įsirengti vonios kambarį, lubos yra žemėjančios, plotas nedidelis, jokių techninių sprendinių, ar joje įmanoma įrengti vonios kambarį, įrengimo sÄ matos nepateikta.

Apskritai, tokia pagal atsakovės schemÄ praÅ¡oma nustatyti naudojimosi butu tvarka, kuomet bÅ«tų įrengti atskiri tualetas, vonia virtuvė, savo prasme atitinka atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės, tačiau Å¡iuo atveju tai nėra techniÅ¡kai įgyvendinama, kadangi lieka bendram naudojimui koridorius 2-1, be to visiÅ¡kai nėra iÅ¡spręstas elektros, vandens, dujų įvadų atskirumas. Netgi nustačius tokiÄ naudojimosi butu tvarkÄ , kokiÄ praÅ¡o atsakovė, elektros, vandens, dujų tiekimas į butÄ bÅ«tų bendras, Å¡alys už jas mokėtų bendrai, kaip yra iki Å¡iol.

Visuma minėtų aplinkybių teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi butu tvarka yra neracionali, pagal daikto paskirtį ir savybės jos nėra realu įgyvendinti, o tokios apimties įpareigojimai, kokius praÅ¡o paskirti atsakove nėra suderinami su naudojimosi butu tvarkos nustatymo paskirtimi. Realiai jau daugiau kaip vienerius metus Å¡alys gyvena Å¡iame bute bendru sutarimu pasiskirstę patalpas. IeÅ¡kovas naudojasi patalpomis 2-2, 2-4, 2-5, atsakovė naudojasi patalpomis 2-3, 2-6, 2-8, o bendrai Å¡alys naudojasi patalpomis 2-1, 2-7, 2-9, 2-12 (taip patalpos įvardintos UAB „Domidėja“ schemoje).

Pagal VÄ® Registrų centro kadastro duomenis ir faktiÅ¡kai apžiÅ«rėjus vietÄ (butÄ ) nustatyta, kad UAB „Domidėja“ schema Å¡iek tiek neatitinka faktinės situacijos, t.y. Å¡iuo metu realiai patalpų 2-3, 2-5, 2-2, kaip atskirų kambarių nėra, visas Å¡ių patalpų plotas yra vientisa erdvė be jokių pertvarų. Bute izoliuoti yra tik virtuvė 2-7, kambarys, kuriuo naudojasi nepilnametis Å¡alių vaikas 2-6, bei V. D. miegamasis 2-4. Tualeto patalpa 2-5 yra patalpos 2-3 (pagal kadastro bylÄ ) viduryje, duÅ¡o patalpa 2-12 (UAB „Domidėjos“ schemoje) kadastro byloje net nėra iÅ¡skirta, realiai ji yra patalpos 2-2 kampe.

Nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkÄ , prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys bÅ«tų visiÅ¡kai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Netgi teismui iÅ¡einant iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų ir savo nuožiÅ«ra nustatant naudojimosi butu tvarkÄ , kas Å¡eimos bylose yra galima, teismas naudojimosi butu tvarkÄ turėtų nustatyta pagal VÄ® Registrų centro kadastro duomenis.

Ä®vertinus byloje pateiktÄ kadastrinį planÄ matyti, jog jokiu bÅ«du nėra įmanoma paskirti naudojimui izoliuotas buto patalpas, netgi įrengiant tam tikrose vietose pertvaras (pvz. patalpÄ 2-3 atskyrus į dvi dalis ties tualetu 2-5 (taip tualetas įvardintas kadastro byloje), arba padarius pertvarÄ tarp 2-2 ir 2-3 patalpų). Paskyrus vienai Å¡aliai naudotis tomis atskirtomis patalpomis, vistiek duÅ¡u, tualetu jie turėtų naudotis bendrai ir į Å¡ias patalpas galima patekti tik per patalpas 2-3, 2-2 (kadastro bylos planas), kurios bÅ«tų paskirtos kažkuriai iÅ¡ Å¡alių.

Tokiu bÅ«du, nėra jokios protingos galimybės nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ , kad ji atitiktų teismų praktikoje iÅ¡skirtus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus. BÅ«tų galima ieÅ¡kovo naudojimui priskirti tik patalpÄ 2-4, atsakovei 2-6, o visas kitas patalpas nustatyti bendram naudojimui, tačiau tai iÅ¡ esmės nėra tinkamas ginčo sprendimo bÅ«das ir jokių teigiamų pokyčių neduotų. Jeigu bendraturčių teisme pareikÅ¡tais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siÅ«lomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalÅ«s, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijÄ netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarkÄ .

Å is teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015). Ä®vertinus byloje pateiktų įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, jog tenkinti atsakovės reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nėra teisinio pagrindo.

Å alys gali butu naudotis be nustatytos naudojimosi butu tvarkos, kaip tai darė iki Å¡iol pakankamai ilgÄ laikÄ . Taip pat Å¡is sprendimas neužkerta kelio Å¡alims parengus naujÄ schemÄ ar atlikus buto kadastrinių duomenų korekcijas, sudaryti Å¡alių susitarimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo arba, nesusitariant geranoriÅ¡kai, kreiptis į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi butu tvarkos nustatymo projektÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , sudarytÄ tarp V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (ikisantuokinė pavardė – S.), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ , Å¡alims palikti santuokines pavardes:

D., D.. Nutraukus santuokÄ , nustatyti nepilnamečio vaiko R. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina A. D., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nustatyti, kad V. D. netrukdomai bendraus su nepilnamečiu vaiku R. D. ir dalyvaus jo auklėjime, derinant Å¡alių bei vaiko interesus. A. D. įpareigoti netrukdyti tėvo ir vaiko teisių įgyvendinimui. Priteisti iÅ¡ V. D. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui R. D., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur (du Å¡imtus Eur) nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko R. D. iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos jo motina A. D.. V. D. įpareigoti vaiko iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas A. D. perduoti ar pervesti į banko sÄ skaitÄ vienÄ kartÄ per mėnesį, už einamÄ jį mėnesį iki 20 mėnesio dienos. Asmenine V. D. nuosavybe įregistruotÄ turtÄ - 29/50 dalis buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), su jam priklausančia negyvenamÄ jÄ patalpa - sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių V.

D. ir A. D. nuosavybe. Nustatyti, kad santuokos metu įgytÄ ir dalintinÄ turtÄ sudaro butas/patalpa - butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), su priklausiniais: negyvenamÄ ja patalpa - sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/9 dal kitų inžinerinių statinių — kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), ir šį turtÄ padalinti taip: po santuokos nutraukimo A. D. asmeninėn nuosavybėn priteisti 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį Å¡io buto priklausinių, t. y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo V.

D. asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t. y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos -sandėlio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini). Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėja Aida Stulpinienė