2021-02-03 Nr. AB-2440-3-62-3-03202-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-79-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03202-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. P. 2020 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. išvadą Nr. 3ITP-83-(14.3.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 301), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti atsakovą inicijuoti gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės valdos projektų patikslinimą, užtikrinant pareiškėjo žemės sklypo ribų stabilumą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. P. skundą, nurodė grąžinti jam sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Išvadoje nustatytus jam priklausančio žemės sklypo ribų neatitikimus sieja su gretimo žemės sklypo kadastro matavimais, kurie, jo nuomone, buvo atlikti neteisėtai ir netinkamai. Pareiškėjas iš esmės vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įtvirtinančiomis nuosavybės teisių apsaugą, teigia, kad buvo pažeista jo, kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teisė (sumažintas sklypo plotas, pakeistos jo ribos, atimta teisė prieiti prie upės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Teismo vertinimu, pareiškėjas kelia ginčą dėl privačių žemės sklypų ribų nustatymo. Nors pareiškėjas, ginčydamas sprendimą, kuriuo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribų neatitikimai, reiškia administracinio teisinio pobūdžio reikalavimą, tačiau iš esmės jis siekia apginti pažeistas nuosavybės teises į žemės sklypą. Tokio pobūdžio skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, todėl skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčas kilo išimtinai dėl atsakovo veiksmų, t. y. pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribų vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės valdos projekte neteisėto patikslinimo. Tik atsakovui suteikta teisė suderinti ir patvirtinti sklypų kadastrinius matavimus teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo reikalavimai grindžiami pirmiausiai administracinio teisinio pobūdžio argumentais, t. y. dėl specialiųjų viešosios teisės aktų – Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių – nuostatų pažeidimo, todėl ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Pareiškėjas akcentuoja Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-37/2019. Teigia, kad teismas tik bendrai aptarė Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, bet neišanalizavo skundo argumentų, pavyzdžiui, kad sklype yra ne du, o tik vienas kelias (antrasis buvo įskaičiuotas į bendrą sklypo plotą), kuris, atitinkamai, žemę dalija tik į du sklypus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Išvadą, kurioje nustatyta, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių (ribų), ir įpareigoti atsakovą inicijuoti gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės valdos projektų patikslinimą, užtikrinant pareiškėjo sklypo ribų stabilumą. Pareiškėjas skunde teigė, jog neatitikimai susidarė po neteisėtai atliktų ir patvirtintų gretimo sklypo kadastrinių matavimų. Kadastrinių matavimų tvirtinimo procedūroje atsakovas netinkamai ir neobjektyviai įvertino gretimo sklypo kadastrinius matavimus (ignoravo pareiškėjo teikiamas pastabas, anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose nustatytas aplinkybes dėl sklypo ribų, padarė nepagrįstas išvadas dėl bendro naudojimo kelio ir pan.), dėl to buvo pažeistos pareiškėjo ir jo sklypo bendrasavininko teisės (sklypas sumažintas, pakeistos jo ribos, atimta sklypo prieiga prie upės ir kt.). Iš teismui pateiktų dokumentų manytina, jog Išvada buvo priimta atsakant į UAB „Kadastrakis“ prašymą, pateiktą atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl Išvados panaikinimo, iš esmės siekia apginti galbūt pažeistas savo nuosavybės teises, tačiau, nepaisant to, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, ginčas kilo viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas ginčą kelia dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų, kuriuos patvirtindamas atsakovas, pareiškėjo nuomone, pažeidė kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančius teisės aktus: Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalis, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisykles ir kt. Keliamo ginčo esmė yra susijusi su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, vykdymu. Šių procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-160/2014, 2016 m. liepos 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-49/2016, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T‑121/2017, 2019 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-37/2019). Taigi, ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, klausimą dėl skundo priėmimo perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė